Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, kaltinamajam M. J., jo gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., taikant 63 str. 5 d. 1 p., 64 (1) str., laisvės apribojimu 8 mėn., kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., aprašytų 2016-06-03 kaltinamajame akte, padarymu, n u s t a t ė: M. J. nežymiai surikdė sveikatą ir grasino nužudyti: 2015 m. rugpjūčio 7 d. apie 20 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), mažametės dukros M. J., gim. 2012 m. akivaizdoje, spardydamas ir daužydamas namų apyvokos daiktus, necenzūriniais žodžiais išplūdo sugyventinę I. B., grasino nukentėjusiajai I. B. susidorojimu, tokiais grasinančiais žodžiais, kaip „aš tave pridaužysiu”, „užmušiu“, „nesulauksi nakties“, tai yra grasino nukentėjusiąją I. B., laikydamas ją nuolatinėje baimėje ir netikrumo būsenoje, tokiais veiksmais duodamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, be to, sugriebęs už plaukų, pradėjo tempti bei paėmęs už dešinės rankos riešo pradėjo jį sukti, tuo padarydamas kraujosruvą odoje ir poodyje dešiniame rieše, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai I. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra jis padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. (ideali nusikaltimų sutaptis). Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. apie buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu gyveno kartu su sugyventine I. B.. Apie 20 val. tarp jų konfliktas dėl dešrelių, kurias ruošėsi kepti. Konflikto metu jis sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, pradėjo tempti bei paėmęs už dešinės rankos riešo pradėjo jį sukti. Pripažįsta kad šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to konflikto metu grasino ją nužudyti sakydamas „aš tave pridaužysiu”, „užmušiu“, „nesulauksi nakties“. Šiuo metu su nukentėjusiąja kartu nebegyvena, susitaikė su nukentėjusiąja, todėl prašo bylą nutraukti. Nusikaltimai įrodyti ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą byloje. Nukentėjusioji I. B. parodė, kad kad 2015-08-07 apie 20 val., grįžo iš parduotuvės su dukra M., pastatė automobilį, nuėjo pas M., buvusį prie garažo ir nunešė jam šveitimo popierių, kurio jis buvo prašęs nupirkti. Nuėjusi pastebėjo, kad M. yra neblaivus, nes visą dieną gėrė alų. Jis buvo susinervinęs, agresyviai elgėsi. Prie garažo buvo D. ir V. S., jie taip pat buvo neblaivūs. Nuėjus į kambarį, ji ėmė gaminti vakarienę, užkaitė virti bulves. Pradėjus gaminti salotas, išėjo į lauką, parsinešti iš šiltnamio daržovių. M. paklausė, ar išvirė bulvės, ji atsakė, kad bulvės taip greitai neišverda, ir su daržovėmis rankose nuėjo į kambarį. Grįžus į kambarį ir būnant virtuvėje su dukra, po kelių minučių į kambarį atėjo M., ir pamatęs dešreles ant stalo, pradėjo rėkti ant jos, kad išimtos ne tos dešrelės, keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, „durnė“, „debilė“, „k*rva“ ir daugeliu kitų. Norėdama nuraminti beįsiplieskiantį konfliktą, paėmusi dešreles nuo virtuvinio stalo, įdėjo jas atgal į šaldytuvą. M., priėjęs prie šaldytuvo, pradėjo spardyti jį, sudaužė ant stalo buvusį puodelį. Ji išsigandusi nubėgo į šalia esantį kambarį su dukra M. ant rankų ir atsisėdo ant lovos. Tada M. priėjo prie jos, keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, vadino „durne“, „durnele“, „žiurke“ ir kitaip nepagarbiai, liepė nešti M. į kitą kambarį, čia pat sakydamas „aš tave pridaužysiu“, „užmušiu“, „nesulauksi nakties“. Ji toliau sėdėjo ant lovos su dukra glėbyje ir tada M. griebęs už plaukų, pradėjo juos tempti, rauti, ir taip darė ne kartą, kiek tiksliai, nepamena. Kadangi iš skausmo pradėjo rėkti, tikėdamasi, kad kas nors iš lauke buvusių žmonių ją išgirs, M. pradėjo ją tildyti, sakydamas „užsičiaupk“. Po šių M. žodžių, jai toliau sėdint ant lovos su dukra glėbyje, jis prisilenkęs prie jos, savo dešinės rankos delnu paėmė jai už dešinės rankos riešo, pradėjo spausdamas jos ranką, sukti iš vidinės pusės į išorės pusę. Po to M., paleidęs jos ranką, atsitraukė, o jai vėl pradėjus rėkti, M. keikdamasis priėjo prie jos ir vėl, savo dešinės rankos delnu paėmęs jos dešinės rankos riešą, pradėjo sukti. Po kelių sekundžių M. paleido ranką ir nuėjo į virtuvę. Tuo metu į virtuvę įėjo V. S. ir pasakė „M.“, ir tada M., sukdamasis į V., sudavė jam viena smūgį dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Po kelių sekundžių, kaip ji suprato, M. suprato, ką padarė, todėl atsiprašė Vytauto, sakydamas „nenorėjau“, ir tada jiems susitaikius, jie kartu išėjo į lauką, o ji liko verkdama sėdėti ant lovos su dukra glėbyje. M. išėjus, ji, šiek tiek nurimus, nuėjo į virtuvę toliau gaminti vakarienės, dukra buvo kartu su ja, jai ant rankų, po kelių minučių į kambarį atėjo M. ir toliau ją plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais, vadino „durne“, „durnele“, „žiurke“ ir pan. Tuo metu į kambarį įėjo M. mama L. J., kuri atėjusi bandė raminti M., kad nešauktų ant jos, kad negąsdintų dukros, po ko M., nekreipdamas dėmesio į motinos žodžius, išėjo į lauką. Po to L. jos paklausė, ar M. ją skriaudė, ji jau verkdama atsakė, kad nesvarbu ir tada L. paėmė M., palaikė ją glėbyje, paklausė, ar gali pasiimti M.. Jai paaiškino, kad jei ji M. išsineš, tai M. ją primuš arba užmuš. L., pasakiusi, gerai, palieku dukrą, išėjo į lauką. Tada po keletos minučių M. atėjo į virtuvę, paklausė, ar ji baigė gaminti, jai atsakius teigiamai, liepė nusiplauti veidą ir ateiti į lauką pasirodyti jo draugams, kad jai viskas gerai. Tada M. padavė visą pagamintą maistą ir jis jį išsinešė į lauką. Tais momentais, kai M., tai išeidavo, tai pareidavo į kambarį, tiksliai nurodyti negali, nes nepamena, ji skambino savo draugei Ž. D. ir mamai J. K., kurioms pasakė, kad M. prieš ją smurtavo ir susitarė su mama, kad ji atvažiuos jos pasiimti. Nusipraususi veidą, su dukra išėjo į lauką, į smėlio dėžę, kuri yra netoli stalo, prie kurio M., jo draugai ir kartu buvusi jo mamos, tuo metu valgė. Tada L. jai siūlė kartu pavalgyti, tačiau ji atsisakė ir po kelių minučių su dukra grįžo į kambarį ir laukė, kol atvažiuos jos mama. Belaukiant, kol atvyks mama, nematant M., susikrovė daiktus ir apie 22 val. atvykus mamai, jai trumpai pabendravus su M., palaukė, kol jis nueis miegoti ir apie 23 val. jam užmigus, susikrovė daiktus ir išvažiavo. Kadangi įvykusio konflikto metu M. tampė ją už plaukų ir jai suko ranką, ji jautė fizinį skausmą, buvo susijaudinusi, jautė stresą, tuo metu nepastebėjo, kad ranka gali būti patinusi, rytojaus dieną, tai yra 2015-08-08 sukimo vietoje pradėjo matytis atsirandanti mėlynė ant riešo ir ranka buvo patinusi iki alkūnės. Taip pat nori paminėti, kad po konflikto dukrą patyrė didžiulį stresą, miegojo neramiai naktimis, šlapinosi į lovą ir pradėjo tuštinis į kelnes, ko ankščiau niekada nebūdavo. Taip pat pamena, kad kai parašė pareiškimą, 2015-08-09 gavo užduotį nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, kartu su ja vyko dukra, kuri, pamačiusi, jog ekspertas nori apžiūrėti jos ranką, pradėjo verkti ir puolusi prie eksperto, traukė jos ranką, nes galvojo, kad jis gali ją nuskriausti taip, kaip darė jos tėtis. Dabar nuo įvykio praėjus šešiems mėnesiams, dukra jaučiasi gerai, nesijaudina, streso nepatiria. Taip pat nori paminėti, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, M. jos prašė susitaikyti, ir yra šį faktą patvirtinančios žinutės, kurios yra pateiktos prie bylos. Ji sutiko su juo taikytis, po to nebesutiko ji pati (b.l. 69-70). Iš tinkamai įformintos gydytojo pažymos matyti, kad nukentėjusioji iki 2016-12-31 negali atvykti į teismą, nes augina gimusį neišnešiotą kūdikį (b.l. 36). Iš nukentėjusiosios rašto, gauto elektroniniu paštu matyti, kad ji su kaltinamuoju susitaiko, jeigu šis prisipažįsta kaltu (b.l. 38). Iš specialisto išvados Nr. G822/15(06) matyti, kad I. B. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešiniajame rieše. Sužalojimas padarytas veikiant kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek nukentėjusiajai esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajai esant horizontalioje padėtyje. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje (b. l. 87-88). Iš specialisto S. J. parodymų matyti, kad 2015-08-10 15.10 val. VTMT Alytaus poskyryje buvo atlikta nukentėjusiosios I. B. teismo medicinos apžiūra, remiantis Alytaus AVPK Prienų RPK KPS tyrėjo G. Ž. 2015-08-09 užduotimi. Apžiūros metu nukentėjusioji papildomų įvykio aplinkybių nenurodė, esant papildomoms įvykio aplinkybėms, tos aplinkybės įrašomos tiriamojoje specialisto išvados dalyje. Apžiūrint nukentėjusiąją 2015-08-10 nustatyta dešinio riešo nugariniame paviršiuje 2x1 cm dydžio pilkšvai melsva žalsvėjanti kraujosruva. Patinimo dešinio riešo srityje nebuvo, riešo sąnario funkcijos sutrikimo nebuvo. Kraujosruvos dešinio riešo nugariniame paviršiuje morfologinės savybės (pilkšvai melsva žalsvėjanti kraujosruva) nurodė į kelių parų kraujosruvos senumą, todėl neatmesta sužalojimo padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku. Papildomai paaiškina, kad šiuo metu dar nėra moksliškai pagrįstos metodikos, leidžiančios nustatyti tikslų sužalojimo padarymo laiką. Sužalojimas padarytas veikiant dešinio riešo nugarinį paviršių kietu buku žalojančiu daiktu ir galėjo būti padarytas tiek smogiant juo, tiek atsitrenkiant į jį. Medicininių duomenų, nurodančių į konkretų sužalojimo padarymo būdą (trauminis poveikis smogiant ar trauminis poveikis atsitrenkiant), nėra. Rankos pirštai gali veikti kaip kietas bukas, riboto paviršiaus, žalojantis daiktas, todėl neatmestina kraujosruvos rieše padarymo galimybė suspaudžiant riešą rankos pirštais. Kraujosruva odoje ir poodyje dešiniame rieše padaryta mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje, objektyvių medicininių duomenų, nurodančių į rankos pasukimo skaičių, nėra. Ar kartu su nukentėjusiąja I. B. buvo atėjusi jos dukra, neprisimena, todėl ką nors papildomai paaiškinti negali (b. l. 92-93). J. K. 2015-09-08 liudytojo apklausos metu parodė, kad 2015-08-07 apie 20.30 val. jai paskambino dukra I. B. ir pasakė „mama, atvažiuok manęs pasiimti, aš čia nepasiliksiu, pasiimk mane su visais daiktais“, kadangi sugyventinis M. J. prieš ją smurtavo. I. sakė, kad M. ją tampė už plaukų po kambarius. Kaip dukra sakė, ji laikė rankose dukrytę M., o M. liepė ją paleisti, kadangi I. dukrytės nepaleido, jis ją toliau tampė, šaukė, kad „užmuš“, „sudaužys“, taip pat suko ranką. Kalbant su I., pastaroji visą laiką verkė ir prašė ją pasiimti. Po pokalbio su dukra, ji iš karto su savo draugu sėdo į automobilį ir važiavo iš Alytaus į Kauną pasiimti I. su M.. Atvyko pas I. į namus apie 22.00 val., juos pasitiko apsiraminusi I. ir prašė nekonfliktuoti su M.. Tuo metu M. buvo su draugais kieme, matėsi, kad jis buvo apsvaigęs. Po keliolikos minučių, kai M. draugai išėjo, jis grįžo į kambarį, šiek tiek pabendravus, nuėjo miegoti. Jie palaukė, kol jis įmigs, tada I. padėjo susirinkti daiktus ir išvažiavo į jos (J. K.) namus į Stakliškes. Po šio įvykio, M. patyrė daug streso, todėl pradėjo tuštintis į kelnes, ko anksčiau niekada nebuvo (b.l. 105). Ž. D. 2015-09-11 liudytojo apklausos metu parodė, kad 2015-08-07 apie 20.30 val. jai paskambino draugė I. B., iš balso atrodė išsigandusi, pamena tik tiek, kad sakė „indai dūžta, dukrytė M. išsigandusi verkia, M. kelia konfliktus namie“, į ką jai atsakė, „jei tau blogai su juo, bėk nuo jo“ ir jų pokalbis baigėsi. Po kiek laiko ir jai pačiai pasidarė neramu dėl I., tad jai paskambino pati ir paklausė, gal ją reikia paimti iš ten, kadangi buvo su mašina, ir pavežti kitur, I. atsakė, kad nereikia, nes jos mama atvažiuoja jos pasiimti. Konflikto savo akimis nematė, tik žino tiek, kiek I. pasakojo (b.l. 107). L. J. 2015-08-24 liudytojo apklausos metu parodė, kad 2015-08-07 apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo lauke ir darbavosi šiltnamyje, tuo metu jos sūnus M. J. kepė dešreles ir taisė automobilį su draugu A. G.. Jai besidarbuojant šiltnamyje, išgirdo, kaip M. su I. sukonfliktavo. Kiek pamena, M. buvo lauke prie šašlykinės ir klausė - „ar išvirei bulves“, o I. tuo metu buvo kambaryje ir ji per langą šaukė, jog dar ne, tada M. nuėjo į kambarį, pamatė, kad iš šaldytuvo išimtos ne tos dešrelės, kurias turėjo kepti, tada girdėjo, kad jie apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais ir M. iš karto išėjo į lauką. Tada nuėjo į kambarį pakalbėti su I. ir paimti anūkę M., kad ši negirdėtų konflikto, I. paklausė, ar M. jai ką nors padarė, ji atsakė kad ne. Tada ji paėmė anūkę M. ant rankų, ją palaikė ir iš karto gražino I.. I. dar sakė - „neišneškit mergaitės, nes M. užgaus“, tada atsakė - „nejuokauk, negali taip būti“. Tuo metu M. įėjo į kambarį, paprašė, kad išeitų į lauką pabūti visi kartu ir pavakarieniauti. Ji iš karto išėjo į lauką. Už kelių minučių išėjo ir I.. Kai visi pavalgė, I. nuėjo žaisti su mergaite į smėlio dėžę, o M. nuėjo toliau taisyti automobilį. Apie 22.00 val. atvažiavo ir I. mama J. į svečius ir jos visą vakarą bendravo. Vėliau, apie kokią 23.00 val., ji nuėjo miegoti į savo butą, o M. su I. į savo butą. Kiek pamena, I. mama taip pat turėjo likti miegoti. Kitą dieną, 2015-08-08, kai pas ją atėjo M., jis pasakė, kad nėra I., jos daiktų, nei M.. Tada dar parašė žinutę I., klausiant, kur ji yra, kada grįš, ji atrašė, kad niekada negrįš, po to iš karto su I. nebebuvo galima susisiekti, ji neatsako nei į skambučius, nei į žinutes (b.l. 116). V. S. 2015-08-26 liudytojo apklausos metu parodė, kad 2015-08-07 apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pas draugą M. J. kepti dešrelių, kadangi dėl šio vakaro jau buvo susitarę. Kai atvažiavo, lauke sutiko M., tada abu kartu įėjo pas jį į butą. Kiek pamena, jis atidarė šaldytuvą ir I. paklausė „kur dešrelės“, o I. tuo metu su dukra M. sėdėjo ant lovos ir nieko neatsakė. Tada M. trenkė šaldytuvo durimis ir abu kartu išėjo iš buto į lauką. Kai buvo lauke, su M. nuėjo taisyti automobilį, pamena, kad už keliolikos minučių atvažiavo I. mama, o jis išvažiavo iš karto namo. Kas toliau vyko, nežino (b.l. 118). A. G. 2015-09-02 liudytojo apklausos metu parodė, kad 2015-08-07 apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo pas M. J., kad jam pataisytų automobilį, kadangi buvo susitarę viską iš vakaro. Kartu su M. J. taisė automobilį iki vakaro. Kiek pamena, apie 20.00 val. M. J. su sugyventine I. planavo kepti dešreles ant laužo ir tada I. nuėjo į kambarį išimti dešrelių iš šaldytuvo. Pamena, kad M. J. pašaukė I. ir paprašė, kad išvirtų bulvių, I. atsakė „eik tu n*chui“. Po kelių minučių M. nuėjo į kambarį, matomai su I. susipyko dėl dešrelių, nes ne tos buvo išimtos iš šaldytuvo. Girdėjo, kaip M. trenkė šaldytuvo durelėmis, kažką pasakė I. ir iš karto išėjo į lauką. Kiek vėliau, po keliolikos minučių į lauką taip pat išėjo ir I., ir nuėjo žaisti į smėlio dėžę su mergaite. I. atrodė rami ir su M. nesipyko. Vėliau dar matė, kad atvažiavo I. mama. Kas toliau vyko, pasakyti negali, nes apie 21.30 val. išvažiavo namo (b.l. 120). D. J., apklausiamas liudytoju 2016-03-14, parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, prieš pietus, apie 10 val. nuvyko pas M. J., su kuriuo visą dieną buvo prie garažo, kur M. tvarkė automobilį. Kieno tai buvo automobilis, nepamena. Pamena, kad kartu buvo V. S., V., kurio pavardės nežino, M., M. mama ir I. su dukra. Prie garažo vyrai gėrė alų, jis pats, kiek pamena, per dieną išgėrė apie tris litrus 6 laipsnių stiprumo alaus. Kuriuo metu tarp M. ir I. įvyko konfliktas, jis nematė, jokių riksmų ar šauksmų negirdėjo. Pamena tik tai, kad kai buvo iškeptos dešrelės, ėjo valgyti ir I. pasiūlė įsidėti bulvių su dešrelėmis. Pavalgęs, dar kurį laiką pabuvo ir išėjo namo. Ar I. galėjo būti susinervinusi, kai siūlė jiems valgyti, jis nematė. Daugiau papildymų neturi (b.l. 122). V. S., 2016-03-14 apklausiamas liudytoju, parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį, dabar dienos nepamena, nepamena ir tikslaus laiko, buvo atvykęs pas savo draugą M. J., su kuriuo visą laiką buvo prie garažo. Pabuvęs pas M. kažkiek laiko, išėjo, pamena, kad buvo jau pavakarys. Visų aplinkybių tiksliai nepamena todėl, kad pas M. atėjo jau būdamas neblaivus-namuose buvo vartojęs alų. Negali tiksliai nupasakoti visų tos dienos įvykių, nes yra praėję daug laiko, ir kaip minėjo, buvo neblaivus. Nori paminėti, kad nematė, kad M. būtų konfliktavęs su I. B., taip pat negirdėjo, kad jis būtų mušęs I. (b.l. 124). 2015-09-28 Kauno AVPK Kauno m. Centro KP KPS tyrėjos A. L. tarnybiniu pranešimu, kuriuo fiksuota, kad siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015-09-16 nutarimo dėl susipažinimo su informacija, pagrindu, patvirtinto Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, iš telekomunikacijų operatorių buvo gauta informacija apie privatų asmens gyvenimą. Atlikus I. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)abonento išklotinės analizę, matyti, kad 2015-08-07 20:09 val. buvo skambinta Ž. D., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-08-07 20:23 val. I. B. skambino motinai J. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat siųsta SMS. 2015-08-07 20:38 val. I. B. skambino Ž. D.. 2015-08-07 20:46 val. motina skambino I. B., vėliau 21:15 val. ir 21:44 val. bendrauta SMS žinutėmis. 2015-08-07 nuo 22:22 val. iki 23:04 val. I. B. ir Ž. D. bendravo SMS žinutėmis. 2015-08-08 12:04 val. I. B. motinai siuntė dvi SMS žinutes. 2015-08-08 nuo 13:13 val. iki 2015-08-09 10:39 val. I. B. ir Ž. D. bendravo SMS žinutėmis. 2015-08-09 11:21 val. gauta M. J. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), SMS žinutė, po to 11:26 val. gauta dar viena žinutė. 2015-08-09 13:45 val. I. B. atsakė SMS žinute M. J.. Taip pat 2015-08-09 nuo 14:11 val. iki 2015-08-10 16:33 val. M. J. siuntė SMS žinutes I. B. (b. l. 108-114). Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad ne kas kitas, o kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytas veikas kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės sutampa, jas patvirtina specialisto išvada ir liudytojų parodymai. Veikų kvalifikavimas. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė savo sugyventinės I. B. sveikatą, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiąją nužudyti, grasinimo metu prieš nukentėjusiąją naudodamas smurtą – ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (ideali nusikaltimų sutaptis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p.). Dėl baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė, būdamas neblaivus, tačiau objektyviai tai nėra užfiksuota ar patvirtinta. Kaltinamajame akte jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenurodoma. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, esant nusikalstamų veikų idealiai sutapčiai, kaltu prisipažino, susitaikė su nukentėjusiąja. Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. numatytu pagrindu ir tvarka atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: įpareigojimas vienerius metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens (I. B.), netaikant įpareigojimo nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens laikotarpiu, kurį teismas yra nustatęs, išspręsdamas kaltinamojo bendravimo su jo ir I. B. dukra M. J. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 8 p., 72 (1) str.). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina. Byla nutrauktina, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str., n u s p r e n d ž i a: M. J. pripažinti padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. (ideali nusikaltimų sutaptis) ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja. Kaltinamajam M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą vienerius metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. B. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens, išskyrus laikotarpius, kurie yra teismo nustatyti arba bus nustatyti ateityje dėl kaltinamojo teisės ir galimybės pasimatyti su savo ir nukentėjusiosios I. B. dukra M. J. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 8 p., 72 (1) str.). Baudžiamąją bylą nutraukti. Panaikinti kaltinamajam M. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. |