Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-12-13][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1919-910-2019].docx
Bylos nr.: e2S-1919-910/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Sodininkų bendrija ŠEŠKINĖ 191495195 atsakovas
Kategorijos:
Atskirieji skundai
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ

?Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2S-1919-910/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13508-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

(S)

 

img1 

      

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. B., A. K. ir D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. B., A. K. ir D. Ž. ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai „Šeškinė“, A. V., A. Z., N. L., R. J. P. ir V. S. dėl sodininkų bendrijos narių teisių gynimo, visuotinio susirinkimo nutarimų pripažino negaliojančiais ir įpareigojimo pateikti informaciją,

 

n u s t a t ė :   

 

          I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė:

1.1       Įpareigoti atsakovę sodininkų bendriją „Šeškinė“ pateikti ieškovams ieškinyje nurodytus dokumentus (a–i punktai).

1.2       Pripažinti negaliojančiais sodininkų bendrijos „Šeškinė“ 2019 m. gegužės 11 d. visuotinio susirinkimo nutarimus.

1.3       Pripažinti atsakovus A. V., A. Z., N. L., R. J. P., V. S. pažeidus ieškovų teises ir nevykdžius Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme (toliau – SBĮ) numatytų pareigų.

1.4       Priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi nustatė ieškovams 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti (pateikti duomenis, kad ieškovai įstatų nustatyta tvarka yra priimti į bendrijos narius; aiškiai ir konkrečiai įvardyti, kaip pasireiškė ieškovų teisių pažeidimas ir atsakovų pareigų nevykdymas; patikslinti, kokius konkrečiai 2019 m. gegužės 11 d. visuotinio susirinkimo nutarimus prašoma pripažinti negaliojančiais ir patikslinti aplinkybes, kuriomis grindžiamas antrasis ieškinio reikalavimas). Ieškovai šią teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu.

3.       Ieškovai, nesulaukę apeliacinio proceso dėl ieškovų atskirojo skundo baigties, 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė teisme patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:

3.1.                      Pripažinti ieškovus sodininkų bendrijos „Šeškinė“ nariais.

3.2.                      Pripažinti negaliojančiais sodininkų bendrijos „Šeškinė“ 2019 m. rugsėjo 11 d. visuotinio susirinkimo nutarimus.

3.3.                      Pripažinti atsakovus A. V., A. Z., N. L., R. J. P., V. S. pažeidus ieškovų teises ir nevykdžius SBĮ numatytų pareigų, t. y.:

3.3.1.                      Pažeidus SBĮ 18 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 3 dalį – aplaidžiai vedus sodininkų bendrijos „Šeškinė“ narių ir sklypų savininkų apskaitą ir pateikus tikrovės neatitinkantį narių sąrašą 2019 m. gegužės 11 d. visuotiniame sodininkų bendrijos „Šeškinė“ susirinkime.

3.3.2.                      Pažeidus SBĮ 16 straipsnio 2 ir 5 dalį – nevykdžius pareigų sušaukti metinius visuotinius susirinkimus 2015–2018 metais.

3.3.3.                      Pažeidus SBĮ 22 straipsnio 2 dalį – neužtikrinus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros taip, kad tai atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus, nepašalinus žalos bendrojo naudojimo objektams.

3.3.4.                      Pažeidus SBĮ 22 straipsnio 2 dalį – nepateikus sodininkų bendrijos „Šeškinė“ nariams bendrijos dokumentų ir informacijos apie jos veiklą.

3.3.5.                      Pažeidus SBĮ 16 straipsnio 3 dalį – nesilaikius įstatyme nustatytos tvarkos šaukiant 2019 m. gegužės 11 d. visuotinį susirinkimą.

3.4.                      Priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą, nurodydamas, kad iš nutarties motyvuojamosios dalies šalintini motyvai, susiję su 2019 m. gegužės 15 d. paduoto patikslinto ieškinio trūkumais dėl įpareigojimo pagrįsti narystę sodininkų bendrijoje „Šeškinė“ ir įpareigojimo nurodyti, kokie konkretūs sodininkų bendrijos „Šeškinė“ 2019 m. gegužės 11 d. visuotiniame narių susirinkime priimti nutarimai ginčijami. Nurodyta nutartimi apeliacinės instancijos teismas nustatė ieškovams terminą iki 2019 m. spalio 10 d. pašalinti likusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus patikslinto ieškinio trūkumus ir įpareigojimus pagal šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO įvedė pastabą, kad ieškovų 2019 m. rugsėjo 19 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimas bus sprendžiamas suėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje nustatytam terminui ieškinio trūkumams pašalinti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi priėmė ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiais sodininkų bendrijos „Šeškinė“ 2019 m. gegužės 11 d. visuotinio susirinkimo nutarimus; atsisakė priimti ieškovų ieškinio reikalavimą dėl ieškovų pripažinimo sodininkų bendrijos „Šeškinė“ nariais; laikė nepaduotu ieškovų ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovus A. V., A. Z., N. L., R. J. P., V. S. pažeidus ieškovų teises ir nevykdžius SBĮ numatytų pareigų.

7.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors apeliacinės instancijos teismas pašalino apskųstos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties motyvus dėl ieškinio trūkumų dėl įpareigojimo pagrįsti narystę sodininkų bendrijoje „Šeškinė“, tačiau ieškovai, nesulaukę bylos su atskiruoju skundu baigties, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo juos pripažinti sodininkų bendrijos „Šeškinė“ nariais.

8.       Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovus sodininkų bendrijos „Šeškinė“ nariais, įvertinęs patikslinto ieškinio turinį, nurodė, kad ieškovai laiko save bendrijos nariais, tačiau reiškia reikalavimą dėl jų pripažinimo bendrijos nariais. Nors ieškovų teisė ir nėra pažeista (tik atsakovo ginčijama), tačiau ieškovai prašo pripažinti jų narystę teisminiu keliu. Teismas vertino, kad tokio ieškinio reikalavimo pareiškimas neatitinka civilinių teisių gynimo prasmės ir tikslo (CK 1.138 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi spręsti klausimą, ar ieškovai yra bendrijos nariai, tad klausimas dėl ieškovų narystės yra aktualus sprendžiant klausimą dėl ieškovų teisės ginčyti 2019 m. gegužės 11 d. susirinkimo nutarimus (patikslinto ieškinio antras reikalavimas). Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškovų reikalavimą dėl jų pripažinimo bendrijos nariais atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9.       Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovus pažeidus ieškovų teises ir nevykdžius SBĮ numatytų pareigų, teismas pažymėjo, kad nutartyje dėl trūkumų šalinimo ieškovams buvo nurodyta, jog jie nenurodė nei kaip, nei kokias teises, nei kieno konkrečiais veiksmais buvo pažeistos ieškovo ar ieškovų teisės, kada ir kiek laiko truko pažeidimas, ar yra atsakovų kaltė dėl to, ar atsirado kokia nors žala, ar yra priežastinis ryšys tarp nurodyto ir kt.

10.       Teismas vertino, kad ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovus pažeidus SBĮ 18 straipsnio 2 dalį bei 21 straipsnio 3 dalį (aplaidžiai vedus sodininkų bendrijos „Šeškinė“ narių ir sklypų savininkų apskaitą ir pateikus tikrovės neatitinkantį narių sąrašą 2019 m. gegužės 11 d. visuotiniame sodininkų bendrijos „Šeškinė“ susirinkime) ir reikalavimas pripažinti atsakovus pažeidus SBĮ 16 straipsnio 3 dalį (nesilaikius įstatyme nustatytos tvarkos šaukiant 2019 m. gegužės 11 d. visuotinį susirinkimą) iš esmės yra įrodinėjimo dalykas, siekiant pripažinti 2019 m. gegužės 11 d. visuotinio susirinkimo nutarimus negaliojančiais. Ieškovai nenurodė ir teismui neaišku, kokias teisines pasekmes sukels galimai palankus teismo sprendimas, patenkinus tokius reikalavimus. Ieškovai jokių kitų reikalavimų (dėl žalos atlygino ar pan.) atsakovams nereiškia. Teismas sprendė, kad tokie reikalavimai net negalėtų būti savarankiški civilinės bylos nagrinėjimo dalykai.

11.       Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovus pažeidus SBĮ 22 straipsnio 2 dalį (nesilaikius sodininkų bendrijos „Šeškinė“ nariams bendrijos dokumentų ir informacijos apie jos veiklą) yra abstraktus, nenurodoma, kokių dokumentų ar informacijos atsakovai nepateikė, taip pat neaišku, kodėl ginami ne ieškovų, o bendrijos narių interesai, taip pat neaišku, kokias teisines pasekmes sukels galimai palankus teismo sprendimas, patenkinus tokį reikalavimą.

12.       Teismas vertino, kad reikalavimai pripažinti atsakovus pažeidus SBĮ 22 straipsnio 2 dalį (neatlikus pareigų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų naudojimo bei priežiūros užtikrinimu) ir SBĮ 16 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį (nevykdžius pareigų sušaukti metinius visuotinius susirinkimus 2015–2018 metais), negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, nes nesukels ieškovams materialiųjų teisinių padarinių.

13.       Įvertinęs tai, kad ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teismas padarė išvadą, jog ieškovai trūkumų dėl ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovus pažeidus ieškovų teises ir nevykdžius SBĮ numatytų pareigų nepašalino, todėl šį ieškinio reikalavimą laikė nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

14.       Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti ieškinio reikalavimą dėl ieškovų pripažinimo sodininkų bendrijos „Šeškinė“ nariais ir laikė nepaduotu ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovus A. V., A. Z., N. L., R. J. P., V. S. pažeidus ieškovų teises ir nevykdžius SBĮ numatytų pareigų; ieškovų 2019 m. rugsėjo 19 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Teismas klaidingai vadovavosi prielaida, kad teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovai, teikdami ieškinį ir formuluodami reikalavimus vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, pagal kurią EŽTT neretai konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra galimas kaip pakankamas, teisingas ir savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

14.2.                      Bylose, kuriose reikalavimai savo esme yra susiję su neturtinių teisių gynimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuluoja yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

14.3.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad šis ieškovų reikalavimas pareikštas sodininkų bendrijos valdybai visais atvejais sukels materialinius teisinius padarinius valdybos nariams, net ir nereiškiant reikalavimų dėl įstatymo pažeidimais padarytos žalos atlyginimo.

14.4.                      Reikalavimas pripažinti ieškovus sodininkų bendrijos nariais yra tinkamas ieškinio reikalavimas, o ne įrodinėjimo dalykas. Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, pats ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga yra teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).

14.5.                      Reikalavimas pripažinti ieškovus sodininkų bendrijos nariais tiesiogiai atitinka CK 1.138 straipsnio 1 punkte nurodytą civilinių teisių gynimo būdą. Nepriimdamas tokio reikalavimo teismas supainiojo įrodinėjimo dalyką su ieškinio reikalavimais. Net nenagrinėjęs bylos iš esmės teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad „ieškovų teisė nėra pažeista“.

 

           IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

 

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

16.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

17.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas vieną ieškinio reikalavimą atsisakė priimti, o kitą – laikė nepaduotu, nepašalinus trūkumų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl reikalavimo pripažinti ieškovus sodininkų bendrijos „Šeškinė“ nariais

18.       Ieškovai, patikslinę ieškinį, suformulavo naują reikalavimą – pripažinti juos sodininkų bendrijos „Šeškinė“ nariais.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti šį ieškovų ieškinio reikalavimą. Teismas sprendė, kad tokio ieškinio reikalavimo pareiškimas neatitinka civilinių teisių gynimo prasmės ir tikslo (CK 1.138 straipsnis), nes ieškovų teisė nėra pažeista, tik atsakovų ginčijama. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovų narystės bendrijoje klausimas yra aktualus, sprendžiant dėl jų teisės ginčyti 2019 m. gegužės 11 d. visuotinio susirinkimo nutarimus, todėl jis bus nagrinėjamas šioje byloje.

20.       Apeliantai, nesutikdami su šia skundžiamos nutarties dalimi, atskirajame skunde teigia, kad reikalavimas pripažinti ieškovus sodininkų bendrijos nariais atitinka CK 1.138 straipsnio 1 punkte nurodytą civilinių teisių gynimo būdą, todėl yra laikytinas tinkamu ieškinio reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą pripažįsta pagrįstu.

21.       Ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jie bendrijos įstatytų nustatyta tvarka buvo pateikę prašymus dėl narystės, kurie buvo patenkinti, t. y. ieškovai save laiko bendrijos nariais. Kartu ieškovai pažymi, kad atsakovai (valdybos nariai) ieškovų narystės neprižįsta – neįtraukė jų į bendrijos narių sąrašą ir išvarė iš 2019 m. gegužės 11 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo.

22.       CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Sutiktina su ieškovų atskirojo skundo argumentu, kad, laisvai disponuodami procesinėmis teisėmis, jie turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jiems atrodo tinkami bei pagrįsti. Kaip vieną iš civilinių teisių gynimo būdų, CK 1.138 straipsnio 1 punktas numato civilinių teisių pripažinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai, manydami, kad atsakovai nepagrįstai kvestionuoja jų narystės bendrijoje teisę, turi teisę pareikšti teisme reikalavimą dėl ginčijamos teisės pripažinimo (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).

23.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų reikalavimą pripažinti juos bendrijos nariais. Tokiu atveju skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinio reikalavimą dėl ieškovų pripažinimo sodininkų bendrijos „Šeškinė“ nariais, naikintina ir šio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). 

 

Dėl reikalavimo pripažinti atsakovus pažeidus ieškovų teises ir nevykdžius SBĮ numatytų pareigų

 

24.       Ieškovai, patikslinę ieškinį, taip pat prašė teismo pripažinti atsakovus A. V., A. Z., N. L., R. J. P., V. S. pažeidus ieškovų teises ir nevykdžius SBĮ numatytų pareigų, t. y.:

24.0.1.                      Pažeidus SBĮ 18 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 3 dalį – aplaidžiai vedus sodininkų bendrijos „Šeškinė“ narių ir sklypų savininkų apskaitą ir pateikus tikrovės neatitinkantį narių sąrašą 2019 m. gegužės 11 d. visuotiniame sodininkų bendrijos „Šeškinė“ susirinkime.

24.0.2.                      Pažeidus SBĮ 16 straipsnio 2 ir 5 dalį – nevykdžius pareigų sušaukti metinius visuotinius susirinkimus 2015–2018 metais.

24.0.3.                      Pažeidus SBĮ 22 straipsnio 2 dalį – neužtikrinus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros taip, kad tai atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus, nepašalinus žalos bendrojo naudojimo objektams.

24.0.4.                      Pažeidus SBĮ 22 straipsnio 2 dalį – nepateikus sodininkų bendrijos „Šeškinė“ nariams bendrijos dokumentų ir informacijos apie jos veiklą.

24.0.5.                      Pažeidus SBĮ 16 straipsnio 3 dalį – nesilaikius įstatyme nustatytos tvarkos šaukiant 2019 m. gegužės 11 d. visuotinį susirinkimą.

25.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks ieškinio reikalavimas negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes nesukels ieškovams jokių materialiųjų teisinių padarinių. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovai nepašalino teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi nustatyto trūkumo ir šį ieškinio reikalavimą laikė nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

26.       Ieškovai (apeliantai), nesutikdami su šia skundžiamos nutarties dalimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vadovavosi prielaida, jog teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas ir neatsižvelgė į EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią bylose dėl neturtinių teisių gynimo teisės pažeidimo pripažinimas gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

27.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

28.       Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

29.       Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, kuria laikė nepaduotu ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovus pažeidus ieškovų teises ir nevykdžius SBĮ numatytų pareigų, 2019 m. liepos 22 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą šio ieškinio reikalavimo trūkumams pašalinti. Nurodytoje nutartyje teismas pažymėjo, kad ieškovai nenurodė nei kaip, nei kokiais teises, nei kieno konkrečiais veiksmais buvo pažeistos ieškovo ar ieškovų teisės, kada ir kiek laiko truko pažeidimas, ar yra atsakovų kaltė dėl to, ar atsirado kokia nors žala ir pan. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo ieškovus aiškiai ir konkrečiai įvardyti, kaip pasireiškė ieškovų teisių pažeidimas ir atsakovų pareigų nevykdymas. Ieškovai, nesutikdami su 2019 m. liepos 22 d. teismo nutartimi, padavė dėl jos atskirąjį skundą.

30.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sutiko su skundžiamos nutarties motyvais, kad analizuojamas patikslinto ieškinio reikalavimas teisiškai netikslus; iš patikslinto ieškinio turinio sunku identifikuoti, esant atsakovų daugetui, koks konkretus atsakovas pažeidė ieškovų ieškinyje dėstomas SBĮ nuostatas; patikslintame ieškinyje SBĮ nuostatos tik cituojamos, tačiau cituojamose SBĮ nuostatose nurodytos aplinkybės nesusiejamos su konkrečiais atsakovais ir jų atliktais veiksmais.

31.       Šalindami nustatytus ieškinio trūkumus, ieškovai sukonkretino ir patikslino aptariamą ieškinio reikalavimą, prašydami pripažinti, kad atsakovai (sodininkų bendrijos valdybos nariai) pažeidė SBĮ 18 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 3 dalį – aplaidžiai vedė sodininkų bendrijos „Šeškinė“ narių ir sklypų savininkų apskaitą ir pateikė tikrovės neatitinkantį narių sąrašą 2019 m. gegužės 11 d. visuotiniame sodininkų bendrijos „Šeškinė“ susirinkime; SBĮ 16 straipsnio 2 ir 5 dalį – nevykdė pareigos sušaukti metinius visuotinius susirinkimus 2015–2018 metais; SBĮ 22 straipsnio 2 dalį – neužtikrino bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros taip, kad tai atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus, nepašalino žalos bendrojo naudojimo objektams; SBĮ 22 straipsnio 2 dalį – nepateikė sodininkų bendrijos „Šeškinė“ nariams bendrijos dokumentų ir informacijos apie jos veiklą; SBĮ 16 straipsnio 3 dalį – nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos šaukiant 2019 m. gegužės 11 d. visuotinį susirinkimą.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors, patikslinę ieškinio reikalavimą, ieškovai ir įvardijo SBĮ straipsnius, kuriuos, jų nuomone, pažeidė atsakovai, tačiau šių pažeidimų nesiejo su konkrečių ieškovų teisių pažeidimu, t. y. ieškiniu prašoma pripažinti, kad atsakovai, nevykdydami įstatyme pareigų, pažeidė ieškovų teises, kartu nedetalizuojant, kurio ieškovo, kokios teisės ir kaip konkrečiai buvo pažeistos nurodomais atsakovų veiksmais (neveikimu). Ieškovai, patikslinę ieškinį, neprašo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, taip pat nenurodo ir kitų materialiųjų teisinių padarinių, kurių siekia reiškiamu ieškinio reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik atsakovų galimai atliktų pažeidimų konstatavimas, nesiejant jų su konkrečių ieškovų teisių pažeidimu, nesukeltų ieškovams jokių  materialiųjų teisinių padarinių, t. y. jokios subjektinės teisės ar pareigos ieškovams nebūtų sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos.

33.       Apeliantų atskirajame skunde nurodomi argumentai ir teismų praktika, pagal kurią teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas savarankišku pažeistų asmens teisių gynimo būdu, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms nėra aktualūs ir teisiškai reikšmingi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas savarankišku pažeistų asmens teisių gynimo būdu tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi dėl specifinių neturtinių asmens teisių pažeidimų (pavyzdžiui teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, teisės į garbę ir orumą ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovai apskritai neįvardijo, kokios konkrečiai jų teisės buvo pažeistos nurodomais atsakovų atliktais veiksmais (neveikimu).

34.       Nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks ieškinio reikalavimas, kokį suformulavo ieškovai, nesukels jiems jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apskųstos teismo nutarties dalis, kuria nurodytas ieškinio reikalavimas laikytas nepaduotu, yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais jos naikinti nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

35.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinio reikalavimą dėl ieškovų pripažinimo sodininkų bendrijos „Šeškinė“ nariais, ir šio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

   

 

Teisėja               Laima Ribokaitė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • 3K-7-2/2008
  • e3K-3-34-219/2017
  • CK1 1.138 str. Civilinių teisių gynimas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
  • CPK 2 str. Civilinio proceso tikslai
  • 3K-3-485/2008
  • 3K-3-241/2013
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010