Administracinė byla Nr. A-248-556/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00029-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 12.17
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas T. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (32.42-31-1E)RM-33714 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMI netaikyti žemės mokesčio už pareiškėjo valdomą visą 1,3094 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), ir 0,1713 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), esančius (duomenys neskelbtini) mieste; 3) įpareigoti VMI perskaičiuoti žemės mokestį už 2006–2016 metus ir grąžinti susidariusią žemės mokesčio permoką.
2. Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu VMI nepagrįstai konstatavo, jog 2005–2014 metais nebuvo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – ir ŽMĮ) 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos lengvatos už Žemės sklype Nr. 1 esantį kelią, kadangi šiuo laikotarpiu buvo nustatytas tik kelio servitutas, o kelio plotas ir žemės naudmena ,,kelias“ nustatyti tik 2015 m. gegužės 21 d. atlikus kadastro duomenų tikslinimą. Taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ŽMĮ nustatyta lengvata už Žemės sklypą Nr. 2 negali būti taikoma, nes jame nėra nustatyta naudmena ,,kelias“. Su tokiomis išvadomis pareiškėjas nesutiko, manė, kad ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos lengvatos turi būti taikomos nuo 2006 metų, kai visam ginčo žemės sklypų plotui buvo nustatytas kelio servitutas ir pareiškėjo sklypai skirti Panevėžio miesto visuomeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad negali daryti įtakos Panevėžio miesto savivaldybės veiksmams, nes ne nuo jo priklauso, kada žemės sklypai bus pradėti naudoti pagal paskirtį, pakeičiant duomenis Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos gali būti taikomos tik nustačius žemės naudmeną ,,kelias“, nes kelio servitutas pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą ginčo sklypams nustatytas nuo 2006 m. birželio 14 d.
3. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 13–15) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas pažymėjo, kad, apskaičiuodamas žemės mokestį, mokesčių administratorius vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, VMI viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Žemės mokesčio administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 23.1 punktu ir ŽMĮ nuostatomis. Pagal ŽMĮ nuostatas, neapmokestinami bendro naudojimo kelių užimti žemės sklypai, t. y. faktiškai esantys bendro naudojimo keliai, įrašyti Nekilnojamojo turto registre, o ne projektiniuose sprendiniuose numatyti keliai. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad ginčo sklypuose faktiškai įrengtų kelių nėra, todėl žemės mokesčio lengvatos 2006–2015 metais negalėjo būti taikomos, o nuo 2015 metų gali būti taikoma 0,8934 ha plotui, kadangi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie keliu užimtas naudmenas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad mokestinis ginčas šioje byloje kilęs dėl ŽMĮ nustatytos lengvatos neapmokestinti žemės mokesčiu bendro naudojimo kelių užimtos žemės taikymo laikotarpiu nuo 2006 iki 2016 metų, apmokestinant žemės mokesčiu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 2 d. su prašymu kreipėsi į VMI, prašydamas: 1) panaikinti žemės mokesčio mokėjimo reikalavimą už visą Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2; 2) sugrąžinti pareiškėjui žemės mokesčio permoką už neapmokestinamų sklypų mokesčių mokėjimą nuo 2006 m. birželio 14 d.; 3) išsamiai paaiškinti, kodėl ir kokiu pagrindu nurodytų sklypų žemės mokestis iki šiol nėra perskaičiuotas ir nėra sugrąžinta žemės mokesčio permoka nuo 2006 metų; 4) atsakyti, kodėl ir kokiu pagrindu Žemės sklypo Nr. 1 0,0870 ha vandens telkinių plotas yra apmokestinamas žemės mokesčiu, jei vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė yra neapmokestinama pagal ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
8. Išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, VMI 2015 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. (17.5-40)-R-9021 nurodė, kad pareiškėjo prašyme išdėstyti reikalavimai negali būti tenkinami. Šį VMI sprendimą pareiškėjas skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. spalio 19 d. priimtu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino VMI 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (17.5-40)-R-9021 „Dėl žemės mokesčio mokėjimo reikalavimo panaikinimo ir žemės mokesčio permokos sugrąžinimo“ ir įpareigojo pareiškėjo 2015 m. lapkričio 2 d. prašymą svarstyti iš naujo.
9. Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą, atsakovas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2015 m. lapkričio 2 d. prašymą. Pareiškėjas su VMI 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (32.42.31-1E)RM-33714 nesutinka, mano, kad atsakovas formaliai taikė ŽMĮ ir Taisyklių nuostatas, nors turėjo įvertinti aplinkybę, kad ginčo žemės sklypuose esančiomis gatvėmis, pravažiavimais ir įvažiavimais Panevėžio miesto bendruomenė naudojasi nuo 2006 metų.
10. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teises valdo 1,3094 ha Žemės sklypą Nr. 1 ir 0,1713 ha Žemės sklypą Nr. 2, esančius (duomenys neskelbtini) mieste. Šiems sklypams, kaip tarnaujantiems daiktams, Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. Ž-1792 buvo nustatyti kelio servitutai. Vadovaudamasis tuo, kad visam ginčo žemės sklypų plotui yra nustatytas kelio servitutas, pareiškėjas prašė taikyti ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą lengvatą ir neapmokestinti šių sklypų žemės mokesčiu nuo 2006 metų, kai buvo nustatytas servitutas.
11. Teismas vadovavosi iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos ŽMĮ 4 straipsnio 1 punktu, kuriame nustatyta, kad žemės mokesčiu neapmokestinami bendro naudojimo keliai, ir nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančio ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį žemės mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo keliais užimta žemė.
12. Vadovaudamasis Taisyklių 23.1 punktu, teismas pažymėjo, kad žemė, užimta bendrojo naudojimo keliais, neapmokestinama žemės mokesčiu, kai kelias yra sudėtinė žemės sklypo ploto dalis, yra nurodytas Nekilnojamojo turto registro kadastrinių rodiklių duomenyse (dalyje „Nekilnojamieji daiktai“) ir kai tokiam keliui yra nustatytas kelio servitutas (dalyje „Kitos daiktinės teisės“ yra įrašai apie kelio servitutą (tarnaujančio daikto) bei nurodytas jo plotas) neapibrėžtam ratui asmenų.
13. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašus nustatyta, kad 1,3094 ha Žemės sklype Nr. 1 kelio naudmenos užima 0,8934 ha ir šie duomenys Nekilnojamojo turto registre įrašyti 2015 m. liepos 8 d., vadovaujantis 2015 m. gegužės 21 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Kita vertus, Nekilnojamo turto registre duomenų apie 0,1713 ha Žemės sklype Nr. 2 esančias kelio naudmenas iš viso nėra.
14. Teismas vertino, kad mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir neapmokestinti ginčo žemės sklypų žemės mokesčiu, nes nėra būtinų sąlygų šiai išimčiai taikyti. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius pagrįstai tik nuo 2015 metų mokestinio laikotarpio neapmokestino 0,8934 ha Žemės sklypo Nr. 1 dalies, nes kelio naudmenos buvo įregistruotos tik 2015 m. liepos 8 d. Taip pat nustatyta, kad bendro naudojimo keliu yra užimtas ne visas Žemės sklypo Nr. 1 plotas, o tik jo dalis, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo pagal ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą neapmokestinti žemės mokesčiu viso sklypo.
15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad mokesčių administratorius formaliai taiko teisės aktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, turi vadovautis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis ir negali jų nesilaikyti. VMI viršininko įsakymu patvirtintos Taisyklės yra galiojančios, todėl apskaičiuojant žemės mokestį turi būti vadovaujamasi būtent jomis.
16. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Vadinasi, įvertinęs tą aplinkybę, kad dalis jo žemės sklypų teritorijos yra užimta bendrojo naudojimo keliais, skirtais Panevėžio miesto bendruomenės interesams tenkinti, tai, kad kelio servitutas nustatytas Panevėžio apskrities viršininko sprendimu, pareiškėjas turėtų kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybę, prašydamas sumažinti žemės mokestį arba atleisti nuo jo.
17. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad VMI neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 2 d. prašymą, ginčijamas Sprendimas priimtas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, todėl negali būti panaikintas.
III.
18. Pareiškėjas T. Š. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 37–40), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti esamus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog Žemės sklype Nr. 1 nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. yra įregistruotas nekilnojamasis turtas (inžinerinis įrenginys) – asfaltuota (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios kartu užima 0,8934 ha šio sklypo ir kurios neapmokestintos tik nuo 2015 metų.
18.2. Pagal ŽMĮ žemės mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo kelių užimta žemė, tačiau ŽMĮ nėra apibrėžta kelio samprata, todėl taikant ŽMĮ nuostatas, būtina atsižvelgti į žemės sklypo paskirtį ir servitutus, nustatytus formuojant šį žemės sklypą. Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. Ž-1792 nuo 2006 m. birželio 14 d. visas Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 plotas yra skirtas bendram Panevėžio miesto visuomenės poreikių tenkinimui, nes sklypams nustatyti komunikacijų ir kelio servitutai – teisė važiuoti transporto priemonėmis. Šiuo atveju tik nuo Panevėžio miesto savivaldos institucijų sprendimų priklauso, kada ir kokia apimtimi faktiškai bus plėtojama infrastruktūra ar formuojami susisiekimo keliai, kurie vėliau bus registruojami valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų bazėje. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai susiaurino ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes ŽMĮ nėra nustatyta, jog kelias laikomas bendro naudojimo keliu ir yra neapmokestinamas žemės mokesčiu ne nuo keliui skirto žemės sklypo suformavimo ir patvirtinimo, bet tik nuo paminėtų rodiklių atsiradimo VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Kelio servitutai yra skirti tiesti bendrojo naudojimo kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti, t. y. tenkinti bendrus viešuosius interesus.
19. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 47–50), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
20. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad pagal ŽMĮ nuostatas, galiojusias tiek iki 2012 m. gruodžio 31 d., tiek ir nuo 2013 m. sausio 1 d., neapmokestinami faktiškai esantys (ne projektuose numatomi pastatyti) bendro naudojimo keliai, kurių faktinį buvimą įrodo Nekilnojamojo turto registro kadastrinių rodiklių dalyje (antroje dalyje „Nekilnojamieji daiktai“) esantys įrašai apie žemės sklypo naudmenas „kelio plotas“. Akcentuoja, kad pagal Žemės sklypo Nr. 1 Nekilnojamojo turto registro išraše esančius duomenis, nėra jokių įrašų, jog Žemės sklype Nr. 1 būtų pareiškėjo nurodyti statiniai. Pareiškėjo minimos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip statiniai, kurie turi atskirus unikalius numerius.
21. Atsakovas akcentuoja, jog pats pareiškėjas pripažįsta, kad jam priklausančiuose sklypuose dar nėra faktiškai įrengtų bendro naudojimo kelių, todėl šiuo metu dar nėra aišku, kokio dydžio jo sklypų plote bus faktiškai įrengti bendro naudojimo keliai. Ginčo žemės sklypams yra nustatytas naudojimo būdas „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“, o bendro naudojimo kelias yra tik sudėtinė dalis sklypų, todėl bendro naudojimo kelio neapmokestinimo lengvata taikoma tik kadastrinių rodiklių žemės naudmenos „kelias“ plotui nuo tokio kadastrinio rodiklio įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Pagal Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą žemės mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo kelių užimta žemė.
23. 23. Pagal Kelių įstatymo 3 straipsnį keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius, o pastarieji į viešuosius ir į vidaus kelius. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį tik vidaus keliai nuosavybės teise gali priklausyti juridiniams ar fiziniams asmenims. Pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą vidaus keliai yra juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).
24. Pagal Civilinio kodekso 4.117 straipsnį kelio servitutu nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti.
25. Taisyklių 23.1 punkte, be kita ko, numatyta, kad mokesčio mokėtojo privačios nuosavybės teise turimame sklype esantis kelias laikomas neapmokestinamu bendro naudojimo keliu, kai jis, kaip sudėtinė žemės sklypo ploto dalis, nurodytas NTR kadastrinių rodiklių duomenyse (dalyje „Nekilnojamieji daiktai“) ir kai tokiam keliui yra nustatytas kelio servitutas (dalyje „Kitos daiktinės teisės“ yra įrašai apie kelio servitutą (tarnaujančio daikto) bei nurodytas jo plotas) neapibrėžtam ratui asmenų. Taigi mokesčio mokėtojo privačios nuosavybės teise turimame sklype esantis kelias laikomas neapmokestinamu bendro naudojimo keliu, kai jis, kaip sudėtinė žemės sklypo ploto dalis, nurodytas NTR kadastrinių rodiklių duomenyse (dalyje „Nekilnojamieji daiktai“) ir kai tokiam keliui yra nustatytas kelio servitutas (dalyje „Kitos daiktinės teisės“ yra įrašai apie kelio servitutą (tarnaujančio daikto) bei nurodytas jo plotas). Reikalingos dvi tarpusavyje susijusios sąlygos. Bent vienos iš jų nebuvimas paneigia galimybę pasinaudoti lengvata, į kurią ir pretenduoja pareiškėjas (apeliantas).
24. Prie šios administracinės bylos pridėtoje administracinėje byloje Nr. I-2974-789/2016 yra Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 teisinę registraciją atspindintys dokumentai – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 11–16).
24. 1,3094 ha Žemės sklype Nr. 1 kelio naudmenos užima 0,8934 ha. Duomenys Nekilnojamojo turto registre įrašyti 2015 m. liepos 8 d., vadovaujantis 2015 m. gegužės 21 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nekilnojamo turto registre duomenų (2015 m. vasario 26 d. išrašas) apie 0,1713 ha Žemės sklype Nr. 2 esančias kelio naudmenas iš viso nėra. Ankstesniuose Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašuose tiek dėl Žemės sklypo Nr. 1, tiek dėl Žemės sklypo Nr. 2 duomenų apie kelius bei nustatytus servitutus nėra, todėl, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad faktinės aplinkybės (Žemės sklypo Nr. 1 atžvilgiu), suponuojančios ginčo teisinio reguliavimo taikymą, atsirado tik nuo 2015 m. liepos 8 d., o tai reiškia, jog priimtas sprendimas yra visiškai teisėtas bei pagrįstas byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
25. Apeliacinio skundo argumentas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių yra nepagrįstas, kadangi šios gatvės nebuvo ir nėra nurodytos, kaip sudėtinės Žemės sklypo Nr. 1 ir / ar Žemės sklypo Nr. 2 dalys.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pareiškėjas (apeliantas), siekdamas lengvatos, įtvirtintos ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte, niekaip nepagrindžia net ir pačios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės (bendrojo naudojimo kelio) buvimo. Apsiriboja ginčui spręsti taikytino reguliavimo aiškinimu, kuris abejonių nekelia – teisėkūros subjektas reikalauja faktinės aplinkybės buvimo bei jos įtvirtinimo NTR kadastrinių rodiklių duomenyse.
27. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o T. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius