Civilinė byla Nr. e2-272-925/2024

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17728-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,

sekretoriaujant Aniutai Vasilevskai,

dalyvaujant ieškovui R. R.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei T. B.,

trečiojo asmens UAB „Tikkurila“ atstovei advokatei Dovilei Armalytei,

trečiojo asmens A. K. atstovei advokatei Nataljai Soroko,

trečiojo asmens UAB „Alrepa“ atstovui vadovui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu, naudojant Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. R. ir J. G. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimų nustatyti ir išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį bei sutikimo davimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Tikkurila“, uždaroji akcinė bendrovė „Krovinių ekspedicijos centras“, Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Arcos“, M. K., E. S., S. T., T. M., L. M., A. G., uždaroji akcinė bendrovė „Alrepa“, D. P., V. P., M. J., V. K., A. K., P. P., E. P., V. N., V. J., S. J., O. M., E. J., Ž. Ž. (B.), A. B., M. R., J. K., V. Š., L. U., A. L., L. L., N. D., R. S., J. G., J. S., V. V. V., A. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

               Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai R. R. ir J. G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, prašydami: 1) įpareigoti atsakovę nustatyti dalį valstybiniame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), būtiną R. R. ir J. G. K. priklausantiems statiniams: pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžineriniams tinklams – fekalinės kanalizacijos vamzdynui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lietaus kanalizacijos vamzdynui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio vamzdynui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal UAB „Geomatininkai“ parengtą žemės sklypo funkcionuojančių dalių nustatymo planą, kuriame numatyta pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), reikalinga funkcionuojanti dalis – 1 m aplink pastatą, t. y. 302 kv. m.; visas kitas valstybinės žemės sklypas yra paliekamas bendram naudojimui (bendro naudojimo dalis yra 12526 kv. m. iš bendro sklypo ploto 20099 kv. m.).; 2) įpareigoti atsakovę išnuomoti R. R. ir J. G. K. dalį valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), būtiną R. R. ir J. G. K. priklausantiems statiniams: pastatui (unikalus (duomenys neskelbtini)), inžineriniams tinklams – fekalinės kanalizacijos vamzdynui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lietaus kanalizacijos vamzdynui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio vamzdynui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal UAB „Geomatininkai“ parengtą žemės sklypo funkcionuojančių dalių nustatymo planą, kuriame numatyta pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), reikalinga funkcionuojanti dalis – 1 m aplink pastatą, t. y. 302 kv. m. Visas kitas valstybinės žemės sklypas yra paliekamas bendram naudojimui (bendro naudojimo dalis yra 12526 kv. m. iš bendro sklypo ploto 20099 kv. m.), nustatant nuomos terminą iki 2097-06-18; 3) įpareigoti atsakovę duoti sutikimą R. R. ir J. G. K. gauti projektavimo sąlygas bei statybą leidžiantį dokumentą dėl pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), statybos, išreiškiant sutikimą sudaromoje nuomos sutartyje ir atskirame dokumente; 4) priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.        Ieškovai ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.        Ieškovai nurodė, kad jie 2022-06-28 su prašymu kreipėsi į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – ir NŽT), prašydami sudaryti su jais valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dalies, reikalingos ieškovams priklausantiems statiniams užbaigti statyti ir eksploatuoti, nuomos sutartį pagal pateikiamą UAB „Geomatininkai“ žemės sklypo funkcionuojančių dalių nustatymo planą. Ieškovai taip pat prašė Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės savininkės patikėtinės, duoti jiems sutikimą gauti projektavimo sąlygas bei statybą leidžiantį dokumentą dėl pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) statybos. Atsakovė NŽT jokio atsakymo į 2022-06-28 prašymą ieškovams nepateikė, todėl ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą. 

2.2. Ieškovai bendrosios dalinės nuosavybės teise 2013-03-22 per antstolį R. V. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0179/13/00175 įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): nebaigtus statyti inžinerinius tinklus - fekalinės kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigtus statyti inžinerinius tinklus - lietaus kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigtus statyti inžinerinius tinklus - vandentiekio vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtą statyti pastatą - degalinę, kurios statybos pabaigos metai - 1996 m., baigtumas - 17 proc. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Statinių kadastriniai duomenys buvo fiksuoti 1998 metų kadastrinėje byloje. Šie duomenys buvo nurodyti ir antstolio Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte, t. y. nuosavybę nustatančiame dokumente. R. R. priklauso 1/3 dalis nurodyto nekilnojamojo turto, o J. G. K. - 2/3 dalys. Šie statiniai yra 2,0099 ha ploto valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba.

2.3. Leidimas statyti degalinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išduotas 1996 metais pagal architekto S. P. parengtą projektą. Leidime nurodyta, kad jis galioja iki 1997-12-30. Ieškovai pažymėjo, kad statinių įsigijimo metu antstolis R. V. šio statybos leidimo turto pirkėjams neperdavė ir neinformavo, kad leidimas degalinės statybai yra pasibaigęs. Šias aplinkybes patvirtina pateikiamas R. R. ir J. G. K. 2014-06-19 prašymas Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl statybos leidimo kopijos išdavimo. Minėtas aplinkybes patvirtino ir antstolis R. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1694-868/2022, kurioje jis dalyvavo kaip trečiasis asmuo.

2.4. Ieškovai inžinerinius tinklus ir nebaigtą statyti degalinę įsigijo Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali priverstinio turto realizavimo forma, kurią atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas - antstolis pagal LR CPK specialias teisės normas bei Sprendimų vykdymo instrukciją. Ši aplinkybė lėmė, kad pardavinėjant turtą per antstolį priverstine tvarka, nereikalingas žemės savininko sutikimas, antstolis taip pat neprivalo pateikti nebaigto statyti statinio statybos leidimo. Ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad įsigijus nekilnojamąjį turtą per antstolį, jiems bus užtikrinta teisė nuomotis iš valstybės žemės sklypą ir toliau tęsti statybos darbus, nes jie įsigijo nebaigtą statyti pastatą, tačiau šis teisėtų lūkesčių principas buvo pažeistas.

2.5. Atsižvelgiant į CK 6.394 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, ieškovai, kaip pirkėjai, įgijo teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokiomis naudojosi ankstesnis statinių savininkas. 1998-06-18 Valstybinėje žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartyje Nr. 333, kuri buvo sudaryta tarp Vilniaus apskrities viršininko A. V. ir UAB „Vilgasta“, buvo numatyta, kad valstybinė žemė (20099 kv. m. ploto) išnuomojama kitai paskirčiai - daugiaaukščiam garažui su daugiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele ir degalinei statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas - 99 metai, t. y. iki 2097 metų. Be to, 2004-11-17 pirkimo-pardavimo sutartyje tarp pardavėjo UAB „Vilgasta“ ir pirkėjo UAB „Kamintras“ dėl vandentiekio vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nurodyta, kad parduodamas vamzdynas yra pardavėjo iš valstybės nuomojamame 20099 kv. m. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuomos terminas yra nuo 1998-06-18 iki 2097-06-18; žemės sklypo savininkas LR valstybė neprieštarauja dėl turto perleidimo. Šios sutarties 4.2 punkte buvo numatyta, kad pardavėja įsipareigoja perleisti pirkėjai nuomos teisę į 680/20099 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2004-11-18 nebaigtos statyti degalinės pirkimo-pardavimo sutartimi (1.2 p. ir 2004-11-22 pažyma dėl klaidos ištaisymo) žemės sklypo nuomininkė UAB „Vilgasta“ taip pat įsipareigojo perleisti nuomos teisę į 680/20099 dalį valstybinės žemės sklypo pirkėjai UAB „Kamintras“. Taigi, UAB „Kamintras“ buvo garantuota teisė į valstybinės žemės sklypo dalies (680/20099 dalį) nuomą. 2010-12-02 Varžytynių aktu UAB „Kamintras“ priklausiusi nebaigta statyti degalinė buvo perleista UAB „Rukma“, neaptariant nuomos teisės į valstybinės žemės sklypą ir neturint valstybinės žemės sklypo patikėtinės NŽT sutikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pardavimas iš varžytynių taip pat buvo vykdomas pagal specialias teisės normas, numatytas tuo metu galiojusiame LR įmonių bankroto įstatyme. Parduodant turtą iš varžytynių taip pat nėra reikalaujamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, nes to nenumatė tuo metu galiojęs LR įmonių bankroto įstatymas bei poįstatyminiais aktais numatytos specialios procedūros. UAB „Rukma“ priklausanti degalinė 2013-03-22 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu per antstolį buvo perleista ieškovams. Kaip buvo minėta, tiek vykdant varžytynes bankroto procedūroje, tiek ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui metu varžytynes organizavusi bankroto administratorė I. J. ir antstolis R. V. vadovavosi CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nekilnojamasis daiktas gali būti parduodamas be žemės sklypo savininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms.

2.6. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai yra teisėti statinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininkai, jie turi įstatymo garantuojamą teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kuri būtina jiems priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, bei tęsti savo įsigyto pastato-degalinės statybą. Tuo tikslu ieškovai 2013-08-27 kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydami suformuoti ir leisti laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu, kuriame yra jiems priklausantys statiniai. Taip pat ieškovai prašė leisti įsigyti nuosavybėn sklypą (pagal pateiktą kadastrinių matavimų schemą), savo sąskaita padengiant visas su tuo susijusias išlaidas. Prašyme nurodė, kad „šis sklypas reikalingas užtikrinti planuojamai ūkinei veiklai vykdyti“. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013-09-13 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1134 atsakė į ieškovų 2013-08-27 prašymą ir nurodė pateikti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą pageidaujamo pirkti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Ieškovams nespėjus parengti plano, ieškovų nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą buvo pažeista, ieškovų įsitikinimu, neteisėtais A. K. veiksmais. Trečiasis asmuo A. K. tame pačiame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) turi nuosavybės teise jam priklausančius statinius ir turėjo interesą įsigyti ir ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, siekdamas naudotis didesne valstybinės žemės sklypo dalimi. Tai patvirtina pateikiama Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1390/2011, kurioje A. K. ginčijo varžytynių aktus. Vėliau A. K. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad ieškovams priklausantis pastatas - degalinė, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra fiziškai sunykęs ir prašė įpareigoti pastato savininkus išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro pastatą - degalinę. A. K. ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-27 nutartimi atsisakė priimti. Trečiajam asmeniui A. K. nepavykus atimti ieškovų nuosavybės teisinėmis priemonėmis, A. K., ieškovų įsitikinimu, atliko neteisėtus veiksmus - savavališkai fiziškai naikino ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą - nebaigtą statyti statinį. Šiuos neteisėtus veiksmus A. K. atliko ne vieną kartą. Pirmą kartą ieškovų turtas buvo naikinamas 2014 metų gegužės mėnesį. Tai patvirtina pateikiamas 2014-06-05 antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Siekdami apginti savo nuosavybės teisę į teisėtai įgytą statinį, ieškovai kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Nors iš pradžių buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ieškovai skundė nepagrįstą prokuroro nutarimą ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Tačiau nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas 2015-02-13 nutarimu. Taigi, teisėsaugos institucijoms nepavyko apginti ieškovų teisėtai įgytos nuosavybės nuo neteisėtų A. K. ar kitų asmenų veiksmų.

2.7. Degalinė buvo statoma pagal architekto S. P. parengtą projektą, kuriame buvo numatyti gręžtiniai pamatai su monolitiniu rostverku (projekto architektūrinė - statybinė dalis pridedama, pamatų brėžiniai 29-32 puslapiuose). Gręžtinių pamatų (polių) gylis - 2,50 m nuo žemės paviršiaus. Nebaigta statyba buvo įregistruota VĮ Registrų centre 1998-02-27, kas patvirtina, kad nebaigtas statyti statinys buvo pastatytas nenukrypstant nuo projekto ir atitiko statybą reglamentuojančius teisės aktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, statinys gali būti laikomas sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu tik tada, jei jo konstrukcijų nelikę arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022). Taigi, degalinės gręžtiniai pamatai (poliai) faktiškai yra išlikę, buvo nuimtas ir šalia sudėtas tik monolitinis rostverkas (viršutinė pamatų dalis).

2.8. Ieškovai savo lėšomis ir darbu 2014 m. rugpjūčio mėnesį suremontavo degalinės pamatų viršutinę dalį. Atliekant einamąjį remontą, statybą leidžiančio dokumento nereikia gauti. Pamatai nebuvo iš naujo statomi, buvo remontuojamas tik jų viršutinis sluoksnis - monolitinis rostverkas, nes pagrindinė dalis pamatų - gręžtiniai pamatai (poliai) niekada nebuvo sunaikinti ir yra išlikę po žeme. Taigi, nebuvo vykdoma nauja statyba, kuriai reikėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą. Remontuodami pamatus, ieškovai tinkamai rūpinosi savo nekilnojamuoju turtu. Po degalinės pamatų remonto buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, kuriuos atliko UAB „Statikada“. Patikslinti kadastriniai duomenys 2014-08-08 buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, patikslinant, kad 1996 metais pradėtos statyti degalinės šiuo metu esantis baigtumas - 7 proc., nors turto įsigijimo metu buvo 17 proc. Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovai nevykdė statinio statybos, dėl ko jo baigtumas būtų padidėjęs, o siekė išsaugoti savo turimą turtą jį suremontuodami. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pozicijos laikėsi ir Statybos inspekcija, kuri jokios savavališkos statybos akto nesurašė. Statybos inspekcija Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1694-868/2022 nurodė, kad pamatų remontui (atstatymui) statybos leidimo nereikėjo.

2.9. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad degalinės pamatai buvo sugadinti ir iki 2014 metų, dėl ko atsakomybę prisiėmė UAB „Kauno tiltai“. Bendrovė „Kauno tiltai“ sudarė su UAB „Rukma“ taikos sutartį ir šios sutarties pagrindu suremontavo degalinės pamatus. Tai patvirtina pateikiamas 2012-07-16 susitarimas bei taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6807-833/2012. Susitarimo 1 punkte UAB „Kauno tiltai“ įsipareigojo atlikti pamatų remonto darbus, kurie apims pamatų betonavimo darbus, kuriuos atlikus pamatų aukštis bus 40 cm. Taigi pamatai buvo suremontuoti bendrovės „Kauno tiltai“ ir tokios būklės pamatai buvo parduoti R. R. ir J. G. K. valstybės įgalioto pareigūno - antstolio. Tai patvirtina, kad 2013-03-22 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudarymo metu degalinės pamatai buvo laikomi tinkamu pirkimo-pardavimo sutarties objektu, atitinkančiu viešus VĮ Registrų centras duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl degalinės pamatų niekada nebuvo surašytas įgaliotos institucijos savavališkos statybos aktas ir įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nei po UAB „Kauno tiltai“ atlikto remonto 2012 metais, nei po ieškovų atlikto remonto 2014 m. rugpjūčio mėnesį.

2.10. 2013-06-20 bei 2014-07-09 ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto merą A. Zuoką su prašymais nustatyti žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) ribas, reikalingas degalinės ūkinei veiklai vykdyti, atsižvelgiant į projektą bei išduotą statybos leidimą, bei prašė išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypo dalį. Be to, 2014-11-11 ieškovai kreipėsi į Vilniaus teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyrių su prašymu nurodyti, kokiu pagrindu 2014 m. gegužės mėnesį buvo griaunami pamatai be savininkų žinios. Šie prašymai rodo aktyvius ieškovų veiksmus, siekiant įgyvendinti savo, kaip nebaigtų statinių savininkų, teises - užbaigti statybą ir naudoti statinius pagal jų paskirtį. 2014-12-11 NŽT Vilniaus miesto skyrius atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir surašė Žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-346, kuriame nurodyta, kad žemės sklype pastatyti pamatai, pridėta tai vaizduojanti fotonuotrauka.

2.10. 2015-06-26 NŽT Vilniaus miesto skyrius atliko Žemės sklypo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-265, kuriame buvo nurodyta, kad degalinės pamatai yra nuimti (nugriauti). Apie 2015-06-26 žemės sklypo patikrinimo rezultatus ieškovai buvo informuoti tik 2015-07-22 raštu Nr. 49SFN-819-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“. Minėtame 2015-07-22 rašte nurodyta, kad remiantis 2015-06-26 surašytu žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriuo nustatytas pastato-degalinės nebuvimo faktas, taip pat užfiksuota, kad pamatai išardyti ir sudėti į krūvą. Minėtame rašte ieškovams buvo nurodyta išregistruoti pastatą-degalinę ir sutvarkyti teritoriją. Ieškovai nesutiko su tokia NŽT pozicija ir 2015-08-13 pateikė skundą NŽT direktoriui, tačiau skundas nebuvo patenkintas. 2015-08-12 R. R. vėl kreipėsi į Vilniaus AVPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl neteisėtai išgriautų pamatų, tačiau teisėsaugos institucijoms ir vėl nepavyko nustatyti neteisėtus veiksmus padariusio asmens, nors buvo akivaizdu, kad šiais neteisėtais veiksmais buvo siekiama užvaldyti didesnę valstybinio žemės sklypo dalį ir šių veiksmų atlikimu buvo suinteresuotas trečiasias asmuo A. K. (2015-08-13 pradėtas ikiteisminis tyrimas vėliau buvo sustabdytas 2015-12-07 prokuroro nutarimu).

2.11. 2015-12-22 ieškovai dar kartą kreipėsi į NŽT, prašydami leisti išsipirkti suformuotą žemės sklypą po jiems nuosavybės teise priklausančiu statiniu adresu (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016-02-12 raštu Nr. 49SFN-197-(14.49.104.) atsakė, kad prašymo negali tenkinti, nes degalinė yra sunykusi, nugriauta. NŽT atliko žemės sklypo patikrinimą 2016-05-11 žemės sklypo patikrinimo aktu konstatavo, kad betoniniai blokai (degalinės pamatų viršutinė dalis) nepašalinti.

2.12. Ieškovai pažymėjo, kad trečiasis asmuo A. K. savo neteisėtų veiksmų nenutraukė ir 2019 metais spalio mėnesį skalda užpylė išlikusią degalinės pamatų dalį, užpylė žemėmis ir išlygino sklypą bei perkėlė savo tvorą prie buvusių R. R. ir J. G. K. pamatų. Tai patvirtina pateikiamas 2019-10-31 antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei 2020-04-17 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės J. Semėnienės nutarimas. Šiuo nutarimu nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, konstatavus, kad minėti teisiniai santykiai priskirtini civiliniams teisiniams santykiams, kartu konstatavus, jog „akivaizdu, kad A. K. be savininkų R. R. ir J. G. K. leidimo savavališkai skalda užpildamas pastatą - degalinę (pamatus) ir toje vietoje išlygindamas žemę bei neteisėtai svetimame sklype pastatęs tvorą, pažeidė jų teises ir padarė jiems turtinę žalą.“

2.13. Vėliau NŽT Vilniaus miesto skyrius atliko dar eilę patikrinimų. 2020-04-21 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-290-(14.49.140.), kuriuo buvo nustatyta, kad faktinė situacija, kuri buvo fiksuota 2020-02-06 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-54-(l4.49.81.), nėra pakitusi - pažeidimai nepašalinti. Ieškovai atsisakė šalinti nurodytus pažeidimus ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro teisėtai įgytą statinį - degalinę. Ieškovų įsitikinimu, reikalavimas išregistruoti teisėtai įgytą nebaigtą statyti statinį bei inžinerinius tinklus neatitinka įstatymo normų, reglamentuojančių savininko teisių apsaugą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusią, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato CK šeštosios knygos nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014). Ieškovai teisėtai įgijo nebaigtą statyti statinį, nuosavybės teisinis pagrindas nėra ginčijamas, todėl jie negali būti įpareigoti sunaikinti savo nuosavybę, ją išregistruojant iš Nekilnojamojo turto registro.

2.14. Ieškovų teigimu, jų atliekami veiksmai (daugkartiniai kreipimaisi į NŽT dėl žemės sklypo išnuomojimo, prašymai Vilniaus miesto merui, NŽT sprendimų apskundimas, pamatų remontas 2014 metais, daugkartiniai kreipimaisi į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimų skundimas, kreipimasis į teismą dėl žalos atlyginimo natūra) aiškiai patvirtina, kad ieškovai nuo pat turto įsigijimo aktyviai siekė įteisinti naudojimąsi valstybinės žemės sklypu ir tęsti įsigyto nebaigto statyti statinio statybas, kam buvo reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovų įsitikinimu, atsakovė NŽT be pagrindo neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, kaip valstybinės žemės savininkės patikėtinė.

2.15. Nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį - jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teise statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022).

2.16. Kadangi pastato - degalinės viršutinis pamatų sluoksnis buvo išgriautas ne dėl ieškovų veiksmų, o tikėtina, kad dėl A. K. neteisėtų veiksmų - A. K. neteisėtai ardė pamatų viršutinę dalį, ją niokojo, o galiausiai užpylė skalda, nors gręžtiniai pamatai (poliai) vis dar yra išlikę, ieškovai turi teisę, laikydamiesi teisės aktų nustatytos tvarkos, atkurti išgriautą statinio dalį bei tęsti statybas ir ši jų teisė negali būti varžoma. Atkreipė dėmesį, kad per antstolį vykdymo procese ieškovai įsigijo nebaigtą statyti statinį, o ne statybines medžiagas, todėl ieškovai turi nevaržomą teisę atkurti statinį ir baigti statybos darbus. Tačiau šių darbų atlikimui įstatymo nustatyta tvarka reikalingas NŽT sutikimas, kurio atsakovė neduoda be jokio teisėto pagrindo. Kadangi ieškovai aktyviai siekia tęsti nebaigto statyti pastato statybas ir jį naudoti pagal paskirtį, tam reikalinga valstybinės žemės sklypo dalis bei NŽT sutikimas/pritarimas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

2.17. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (TAR, 2016-12-12, Nr. 2016-28700) 45 punktas numato, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai. Taigi, įstatyminis reguliavimas nuėjo ta linkme, kad išduotas statybos leidimas galioja neterminuotai. Tačiau tai liečia tik po 2010-10-01 išduotus arba galiojančius statybos leidimus. Ieškovai įsigijo per antstolį nebaigtą statyti statinį, kurio leidimas statybai buvo išduotas 1996 metais ir pasibaigęs 1997-12-30. Kaip buvo minėta, ieškovai įsigijo nebaigtą statyti statinį per antstolį vykdymo procese ir apskritai nebuvo informuoti nei apie statybos leidimo išdavimo datą, nei apie statybos leidimo pasibaigimą.

2.18. Siekiant apginti ieškovų teises, būtina įpareigoti NŽT sudaryti su ieškovais valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies, reikalingos jiems priklausantiems statiniams eksploatuoti, nuomos sutartį pagal pateikiamą UAB „Geomatininkai“ parengtą žemės sklypo funkcionuojančių dalių nustatymo planą, kuriame numatyta kiekvienam pastatui, esančiam valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini) reikalinga funkcionuojanti dalis - po 1 m aplink kiekvieną pastatą. Visas kitas valstybinės žemės sklypas yra paliekamas bendram naudojimui (bendro naudojimo dalis yra 12526 kv. m. iš bendro sklypo ploto 20099 kv. m.). Tokiu būdu, ieškovai turėtų teisę naudotis 302 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypu statinio-degalinės eksploatacijai ir 12526 kv. m. bendru žemės sklypo plotu. Ieškovų įsitikinimu, jų pateikiamas UAB „Geomatininkai“ planas yra racionalus ir užtikrina visų statinių savininkams galimybę patekti prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir juos eksploatuoti pagal paskirtį.

2.19. LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30.5 punkte nustatyta, kad žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus, pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Atsižvelgiant į tai, kad pirminei turto savininkei UAB „Vilgasta“ valstybinės žemės sklypas degalinės statybai buvo išnuomotas 99 metams iki 2097-06-18, ieškovams R. R. ir J. G. K. valstybinės žemės sklypo dalis taip pat turėtų būti išnuomojama iki 2097-06-18.

2.20. Teismui tenkinus reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, valstybinės žemės patikėtinei NŽT, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 bei 33 punktų pagrindu, kyla pareiga nustatyti išnuomotino žemės sklypo dalį (Panevėžio apygardos teismo 2022-06-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A- 306-739/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l2-378/2022). Todėl būtina įpareigoti NŽT nustatyti valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą R. R. ir J. G. K. priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal pateikiamą UAB „Geomatininkai“ parengtą žemės sklypo funkcionuojančių dalių nustatymo planą, kuriame numatyta kiekvienam pastatui, esančiam valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini) reikalinga funkcionuojanti dalis - po 1 m aplink kiekvieną pastatą. Tokiu būdu, degalinės eksploatacijai tenkanti žemės sklypo dalis - 302 kv. m. Visas kitas valstybinės žemės sklypas yra paliekamas bendram naudojimui (bendro naudojimo dalis yra 12526 kv. m. iš bendro sklypo ploto).

2.21. Kaip minėta, LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 30.7 punktas numato, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, nauja statyba ir (ar) rekonstravimas atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, ir tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Kaip minėta, 1998-06-18 nuomos sutartimi bendrovei „Vilgasta“ buvo leista statyti naujus statinius valstybinės žemės sklype (tame tarpe ir statyti degalinę), žemės sklypo paskirtis - kita, todėl nebaigto pastato statyba valstybinės žemės sklype yra galima. Siekiant tęsti nebaigto statyti statinio statybas, būtina įpareigoti NŽT duoti sutikimą ieškovams gauti projektavimo sąlygas bei statybą leidžiantį dokumentą dėl pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) statybos, išreiškiant šį sutikimą tiek sudaromoje nuomos sutartyje, tiek atskiru dokumentu. Tik tokiu būdu gali būti užtikrinta LR Konstitucijoje įtvirtinta ieškovų nuosavybės teisės apsauga, jų pagrįsti ir teisėti lūkesčiai, kad įsigijus nebaigtus statyti nekilnojamuosius daiktus per valstybės įgaliotą pareigūną - antstolį, jiems nebus kliudoma tęsti statinių statybos ir naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, reikalinga šiems statiniams eksploatuoti. NŽT vengimas pateikti atsakymą ar duoti sutikimą, atsisakymas nustatyti ieškovams priklausančių statinių eksploatacijai reikalingą valstybinės žemės sklypo dalį, išnuomoti šią dalį lengvatine tvarka ir duoti sutikimą gauti projektavimo sąlygas ir statybą leidžiantį dokumentą vertintinas kaip neproporcingai ribojantis ieškovų nuosavybės teises į teisėtai per antstolį įsigytus statinius. Tokie NŽT veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

3.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad NŽT nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ieškovams nuosavybės teise priklausančios degalinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui, nėra, kadangi minėtas statinys yra sunykęs (sugriautas). Nesant statinio, kuris būtų naudojamas pagal paskirtį, NŽT neturi teisinio pagrindo išnuomoti žemės sklypo dalies ieškovams. Atsakovė pabrėžė, kad gausioje teismų praktikoje nurodoma, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui - turimiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 120/2007), o ne būsimų statinių statybai. Pagal galiojančius teisės aktus, žemės sklypo pardavimas (nuoma) be aukciono yra siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) pastato paskirtį. Taigi, svarbus ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Tuo atveju, kai nustatoma, kad statinys yra apleistas, apgriuvęs ir neprižiūrimas, kad iš buvusio statinio yra likę tik pamatai ir panašiai, galima daryti išvadą, jog statinys nėra naudojamas ir prie jo suformuoti žemės sklypą nėra teisinių prielaidų, nes laikytina, jog pagal CK 4.105 straipsnį asmuo, sunykus statiniui arba nebegalint statinio eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, praranda teisę į žemės sklypą, į žemės sklypo naudojimą, atitinkantį Taisyklių nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-135/2010). Vadinasi, asmeniui nebegalint naudoti statinio, arba apskritai nustačius faktą, kad tokio pobūdžio statinys yra neegzistuojantis, sunykęs, nenaudojamas ir panašiai, turi būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir jo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, siekiant apginti valstybės interesus, kad nebūtų sudarytos prielaidos sukurti teisę į žemės sklypo dalį po neegzistuojančiais statiniais. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad įsigijus nebaigtą statyti statinį, nebuvo informuoti nei apie statybos leidimo išdavimo datą, nei apie statybos leidimo pasibaigimą, infonuoja apie tai, kad patys ieškovai pirkdami degalinę net nesidomėjo, ar yra galiojantis statybos leidimas ir ar jie galės statyti degalinę. Akcentavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypo dalį išnuomoja tik prie statinio, kuris naudojamas pagal paskirtį. Vykstant teisminiams ginčams žemės sklype, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, atliko visus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti pagal galiojančius teisės aktus.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Tikkurila“ atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis. Nurodė, kad UAB „Tikkurila“ nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis). UAB „Tikkurila“ yra teisėta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotoja, kadangi dar 2008-08-29 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2008-16. Pagal šią valstybinės žemės nuomos sutartį UAB „Tikkurila“ yra išnuomotas 0,1943 ha žemės sklypo plotas iki 2097-06-18. UAB „Tikkurila“ žemės sklypu valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu naudojasi tiek, kiek reikalinga pastatui eksploatuoti. Pažymėjo, kad žemės sklypas yra užstatytas ne tik UAB „Tikkurila“ nuosavybes teise priklausančiais, bet ir tretiesiems asmenims priklausančiais statiniais. Trečiojo asmens teigimu, ieškovų į bylą pateiktas Planas ir jo pagrindu suformuluoti ieškinio reikalavimai neatitinka teisinio reguliavimo dėl žemiau nurodytų priežasčių.

4.1.       Pirma, Plane nėra proporcingai paskirstytas jame išskirtas bendro naudojimo plotas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 ir 33 p. įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu viename žemės sklype yra daugiau nei vienas savarankiškai funkcionuojantis statinys ir yra išskiriami ne tik kiekvieno jų eksploatacijai 5 priskirti plotai, bet ir bendro naudojimo plotas, yra privaloma šį bendrą plotą paskirstyti proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui. Šiuo konkrečiu atveju ieškovai į bylą pateikė UAB „Geomatininkai“ parengtą Planą, kuriame išskyrė atskiras valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui, o taip pat ir Pastatui eksploatuoti, tuo tarpu bendro naudojimo ploto, kurį sudaro 12 526 kv. m., nepaskirstė proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui bei paliko bendram žemės sklypo statinių savininkų naudojimui, t. y. iš bendro žemės sklypo ploto nebuvo proporcingai išskaičiuota ir priskirta konkreti dalis kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui, esančiam žemės sklype. Dėl šios priežasties pagal tokį Planą neįmanoma nustatyti, kokio dydžio žemės sklypo dalis priskirta kiekvienam iš statinių, tad ir to, kokio dydžio žemės sklypo dalį ieškovai pageidauja išsinuomoti. Tai kartu lemia ir tai, jog UAB „Tikkurila“ ir kiti tretieji asmenys, kurie iš tiesų valdo savarankiškai funkcionuojančius statinius žemės sklype, negali įvertinti ieškinio reikalavimų poveikio (įtakos) savo teisėms ir teisėtiems interesams.

4.2.       Antra, pagal ieškovų pateiktą planą UAB „Tikkurila“ priklausančiam Sandėliui priskirta žemės sklypo dalis neatitinka Taisyklių 8 p. įtvirtintų reikalavimų, t. y. neužtikrina Sandėlio tinkamo eksploatavimo ir funkcionavimo. Pagal ieškovų pateiktą UAB „Geomatininkai“ parengtą Planą, UAB „Tikkurila“ Sandėliui eksploatuoti yra priskirta žemės sklypo dalis, kurią fiziškai užima Sandėlis ir vos 1 m aplink Sandėlį. Toks ieškovų užsakymu parengtame Plane išskirtas plotas nėra pakankamas tinkamo Sandėlio eksploatavimo tikslu. Priskirta vos 1 m pločio juosta aplink Sandėlį yra tokia siaura, kad neužtikrina tinkamo Statinio eksploatavimo poreikių, inter alia, priėjimo prie Sandėlio patalpų, galimybės remontuoti ir prižiūrėti Statinio išorines konstrukcijas, tad ir tokio Plano sprendiniai neužtikrina tinkamo Sandėlio naudojimo pagal paskirtį poreikių. Be to, ieškovų pateiktas Planas pažeidžia UAB „Tikkurila“ interesus dar ir dėl to, kad pagal ieškovo užsakymu parengtą Planą žemės sklype išskirtas bendro naudojimo plotas, kuris 3 pav. pažymėtas geltonai, yra priskirtas visiems žemės sklype esantiems statiniams, nors šis žemės sklypo plotas savo esme dabar užtikrina ir galėtų užtikrinti tik su juo besiribojančių statinių, o ne visų žemės sklype esančių statinių eksploatacijos poreikius.

4.3.       Trečia, ieškovų suformuluoti ieškinio reikalavimai yra nekonkretūs ir neapibrėžti. Ieškovai nenurodė ir nepateikė į bylą duomenų, ką ir kur konkrečiai nori statyti, inter alia, nepateikė tikslių duomenų dėl statinio parametrų. Nesant šių konkrečių duomenų ir rodiklių, nėra galimybės įvertinti, ar statybos darbai nepažeistų UAB „Tikkurila“ ir kitų trečiųjų asmenų, valdančių statinius žemės sklype, teisių ir teisėtų interesų.

4.4.       Trečiasis asmuo UAB „Tikkurila“ taip pat nurodė, kad valstybei priklausančiame žemės sklype ieškovų 2014 metais atlikta neteisėta ir savavališka statyba (degalinės pamatų atstatymas – nauja statyba) nėra saugoma įstatymu. Todėl, priešingai nei ieškinyje teigia ieškovai, jie neturi teisės atkurti išgriauto savavališko statinio dalį bei tęsti statybas – iš neteisės negimsta teisė, atitinkamai jie neturi teisės į žemės sklypo nuomą be aukciono.

5.       Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas, o ieškovai neturi reikalavimo teisės, todėl prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo akcentavo, kad ieškovai nėra teisėti pastato-degalinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turinčio adresą (duomenys neskelbtini) savininkai, o prie inžinerinių tinklų teisės aktai nenumato išnuomoti valstybinę žemę, t. y. ieškovai neturi teisės į valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomą. Dalių nustatymo planas, pagal kurį ieškovai reikalauja nustatyti žemės plotą prie jiems priklausančių statinių ir sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimus bei pažeidžiant A. K. interesus ir kitų žemės sklype esančių statinių ir patalpų savininkų interesus. Be to, sutikimai, kuriuos išduoti ieškovai reikalauja iš NŽT, nesusiję su NŽT kompetencija ir jų išdavimas nenumatytas teisės aktuose.

6.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų”, kartografinėje medžiagoje nurodyto B. J. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini), laisvoje (neužstatytoje), bei nepriskirtoje valstybės išperkamai, žemėje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 6 d. įsakymu Nr. 30-1283 „Dėl sklypų Nr.1, Nr. 2 ir Nr. 3 prie Sietyno ir L. Asanavičiūtės g. duomenų nustatymo“ buvo suprojektuoti 1201 kv. m., 2995 kv. m. ir 4654 kv. m. natūra grąžintini žemės sklypai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A30-1114 ,,Dėl sklypo Nr. 1 prie Sietyno gatvės suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ suprojektuotas 1020 kv. m. žemės sklypas Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Suprojektuotų sklypų dokumentai ir sklypų kadastrinių matavimų bylos buvo perduotos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (iki 2010 m. liepos 1 d. – Vilniaus apskrities viršininko administracijos) Vilniaus miesto skyriui pagal kompetenciją suteikti sklypus pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pateikti išaiškinimai dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio: pažymėta, kad teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą. Pažymėjo, kad dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo žemės sklypuose, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nebuvo kreiptasi.

7.       Trečiasis asmuo UAB „Krovinių ekspedicijos centras“ rašytiniuose paaiškinimuose dėl ieškinio reikalavimų nurodė su ieškiniu nesutinkantis. Nurodė, jog trečiajam asmeniui UAB “Krovinių ekspedicijos centras“ nuosavybės teise priklauso autoremonto dirbtuvės su parduotuvės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5P1p), adresu (duomenys neskelbtini), esančios valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). UAB“ Geomatininkai“ parengtas 2021-11-04 žemės sklypo funkcionuojančių dalių planas neatitinka Taisyklių 8 punkto reikalavimų, kadangi jame išskiriant kiekvienam pastatui priklausančias žemės sklypo dalis, pastato eksploatavimui paliekama tik žemės sklypo dalis po pastatu ir vienas metras aplink pastatą, o visas likęs sklypo plotas paliekamas bendram naudojimui. Pagal UAB “Geomatininkai“ parengtą funkcionuojančių dalių nustatymo planą UAB “Krovinių ekspedicijos centras“ yra nustatyta tik 311 kv. m. (sklypo B dalis), nors paties pastato užstatytas plotas yra didesnis, t. y. 359,17 kv. m. Akivaizdu, kad 311 kv. m. plotas, nustatytas UAB “Krovinių ekspedicijos centras“ 359,17 kv. m. užstatyto ploto pastato eksploatacijai, yra akivaizdžiai per mažas, neužtikrina tinkamo pastato naudojimo pagal NTR įregistruotą tiesioginę paskirtį, pažeidžia trečiojo asmens interesus ir prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Pagal Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, 6 punkte įtvirtintą formulę (Smin = Astat + Spriež), trečiojo asmens pastato eksploatacijai minimalus valstybinės žemės sklpo plotas yra 700 kv. m. Be to, pagal ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, UAB “Geomatininkai“ plane kiekvienam pastatui yra išskiriamas vieno metro plotas aplink pastatą. Toks plotas nėra pakankamas norint statinį tinkamai eksploatuoti. UAB “Krovinių ekspedicijos centras“ jiems priklausančiame pastate vykdo autoserviso veiklą. Todėl žemės sklypo dalis turi būti nustatyta tokia, kokia užtikrintų galimybę šį statinį naudoti pagal paskirtį, taigi, nagrinėjamu atveju – autoserviso veiklai. Prie pastato yra asfaltuota aikštelė, kuri naudojama išimtinai šio pastato eksploatacijai - joje statosi automobilius tiek klientai, tiek įmonės darbuotojai. Be to, kaip minėta, visas likęs plotas paliekamas bendrai visiems žemės sklype esančių statinių savininkams, nors, pvz., ieškovams, visiškai nėra jokios būtinybės į plotą, esantį prie trečiojo asmens nuosavybės turimo pastato, kurį naudoja išimtinai trečiasis asmuo savo poreikiams tenkinti. Ieškovai reiškia reikalavimą nustatyti dalį žemės sklype ir jų inžinierinių tinklų eksploatacijai, tačiau UAB “Geomatininkai“ parengtame 2021-11-04 žemės sklypo funkcionuojančių dalių plane nėra pažymėti inžinieriniai tinklai, kurių eksploatacijai ieškovai prašo nustatyti dalį žemės sklypo. Iš viso nėra jokių duomenų, kurioje konkrečiai sklypo dalyje yra šie inžinieriniai tinklai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad inžineriniai tinklai, kurių statyba nuo 1996 m. nebuvo užbaigta ir kurie niekada nebuvo eksploatuojami pagal NTR įrašytą jų tiesioginę paskirtį (nebuvo prijungti prie centrinių inžinerinių tinklų sistemų, netarnavo jokiam objektui) iš viso fiziškai išliko ir yra tinkami eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, laikantys teisės aktų reikalavimų, keliamų tokiems objektams. Pažymėtina ir tai, kad vienoje naujausių savo nutarčių, t. y. 2023-01-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-45/969/2023, kasacinis teismas nurodė, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra būtina statinio savininko (nuomininko) turimoms teisėms į statinį įgyvendinti, ir, jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis (statinio savininkas) turi turėti teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį. Tai reiškia, kad teisei į lengvatinę valstybinės žemės nuomą yra būtina, be kita ko, galiojanti nebaigto statyti statinio savininko teisė užbaigti statybos darbus. Teismas nurodė, kad turi būti nustatoma, ar asmuo, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą, turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą (jeigu jis yra privalomas), jeigu neturi (nors jis yra privalomas), tada ieškinys turi būti atmestas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, ieškovai, įgydami fiziškai sunykusį turtą, turėjo būti atidūs ir rūpestingi ir išsiaiškinti, ar pardavėjas turi galiojantį statybos leidimą nekilnojamam statiniui įsigyti. Kadangi tokio leidimo neturėjo nei turto pardavėjas, nei ieškovai, jų ieškinys negali būti tenkinamas.

8.       Kiti tretieji asmenys - Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrija, UAB „Arcos“, M. K., E. S., S. T., T. M., L. M., A. G., UAB „Alrepa“, D. P., V. P., M. J., V. K., J. K., P. P., E. P., V. N., V. J., S. J., O. M., E. J., Ž. Ž., A. B., M. R., J. K., V. Š., L. U., A. L., L. L., N. D., R. S., J. G., J. S., G. S., atsiliepimų į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai – ieškinio su priedais kopijos – tretiesiems asmenims įteikti tinkamai.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovas R. R. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

10.       Į teismo posėdį ieškovė J. G. K. neatvyko. Apie posėdį ieškovei pranešta tinkamai. Ieškovė prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo ar duomenų apie jos neatvykimą pateisinančias priežastis teismui nepateikė, todėl byla teismo posėdyje išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant. Be to, ieškovas R. R. pažymėjo, jog jo ir kitos ieškovės pozicija dėl pareikštų reikalavimų yra bendra (CPK 44 straipsnis).  

11.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, nes ieškovai neįrodė ieškinio reikalavimų tenkinimo pagrindų ir sąlygų.

12.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Tikkurila“ atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

13.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens A. K. atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

14.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Alrepa“ atstovas dėl ieškinio prašė spręsti teismo nuožiūra.

15.       Tretieji asmenys UAB „Krovinių ekspedicijos centras“, Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrija, UAB „Arcos“, M. K., E. S., S. T., T. M., L. M., A. G., D. P., V. P., M. J., V. K., J. K., P. P., E. P., V. N., V. J., S. J., O. M., E. J., Ž. Ž., A. B., M. R., J. K., V. Š., L. U., A. L., L. L., N. D., R. S., J. G., J. S., G. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracija į teismo posėdį, apie kurį tretiesiems asmenims pranešta tinkamai, neatvyko. Byla išnagrinėta neatvykusiems tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2,0099 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo paskirtis kita, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nurodytą valstybinį žemės sklypą patikėjimo teise ieškinio padavimo teismui metu valdė Nacionalinė žemės tarnyba, o nuo 2024-01-31 valdo Vilniaus miesto savivaldybė (valstybinės žemės patikėjimo teisės įregistravimo pagrindas: 2024-01-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 32; 2024-01-25 Perdavimo – priėmimo aktas Nr. A54-170/24(2.14.1.36E-ŽEM)). Dėl šio žemės sklypo nuomos yra sudarytos ir šiuo metu galiojančios Valstybinės žemės nuomos sutartys su šiais trečiaisiais asmenimis: Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrija (sudaryta 2010-07-28, galioja iki 2097-06-18), UAB „Krovinių ekspedicijos centras“ (sudaryta 2009-11-03, galioja iki 2097-06-18), UAB „Tikkurila“ (sudaryta 2008-08-29, galioja iki 2097-06-18). 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1311 (TAR, 2022, Nr. 2022-15638) nustatyta, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023-12-31, duomenys ir dokumentai nuo 2024-01-01 lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami; taip pat laikoma, kad iki 2023-12-31 pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. Atsižvelgiant į nurodytą, šioje byloje procesinės teisės ir pareigos dėl pareikštų ieškinio reikalavimų išliko NŽT.

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai J. G. K. ir R. R. 2013 m. kovo 22 d. per antstolį R. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0179/13/00175 įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): nebaigtus statyti inžinerinius tinklus - fekalinės kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); lietaus kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); vandentiekio vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtą statyti pastatą - degalinę, kurio statybos pabaigos metai – 1996 m., baigtumas – 17 proc. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ieškovas R. R. įsigijo 1/3 dalį nurodyto turto už 15 000 Lt, o ieškovė J. G. K. – 2/3 dalis nurodyto turto už 30 000 Lt. Ieškovų nuosavybės teisės į nurodytus statinius buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš Registrų centro išrašo, ieškovų įsigyti statiniai stovėjo valstybinės žemės sklype, kuriame buvo ir kitiems savininkams priklausantys statiniai, naudojimasis valstybinės žemės sklypu ieškovams nebuvo nustatytas. Iš 1998 m. birželio 18 d. valstybinėje žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 333, sudarytos tarp Vilniaus apskrities viršininko A. V. ir UAB „Vilgasta“, matyti, jog valstybinė žemė buvo išnuomota kitai paskirčiai (daugiaaukščiam garažui su daugiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele ir degalinei statyti ir eksploatuoti). Leidimas statyti degalinę buvo išduotas 1996 metais ir galiojo iki 1997 metų gruodžio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 27 d. įsakymu 1998-06-18 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 333 N01/98-15788, sudaryta su UAB „Vilgasta“, pripažinta pasibaigusia.  

18.       Kaip nustatyta iš bylos duomenų, žemės sklype, be kitų statinių, yra registruotas ir pastatas - degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - degalinė), nurodant jog ši degalinė nuosavybės teise priklauso ieškovams 2013-03-22 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0179/13/00175 (toliau - Aktas) pagrindu. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis, nustatyta, kad degalinės pagrindinė naudojimo paskirtis - prekybos, žymėjimas plane - lElp, būklė - nebaigtas statyti, statybos pradžios metai - 1996, statybos pabaigos metai - 2014, statinio kategorija - ypatingasis, baigtumo procentas - 7 procentai, šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, sienų, stogo dangos - nėra, bendras plotas - 0 kv. m., fizinio nusidėvėjimo procentas - 14 procentų. 

19.       Nustatyta, kad ieškovai 2022-06-28 prašymu kreipėsi į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą, prašydami sudaryti su jais valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dalies, reikalingos ieškovams priklausantiems statiniams užbaigti statyti ir eksploatuoti, nuomos sutartį pagal pateikiamą UAB „Geomatininkai“ žemės sklypo funkcionuojančių dalių nustatymo planą. Ieškovai taip pat prašė Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės savininkės patikėtinės, duoti jiems sutikimą gauti projektavimo sąlygas bei statybą leidžiantį dokumentą dėl pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) statybos. Atsakovė NŽT jokio atsakymo į 2022-06-28 prašymą ieškovams nepateikė, todėl ieškovai kreipėsi su šiuo ieškiniu į teismą.

20.       Ieškovai, atsižvelgdami į tai, jog jie yra teisėti statinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininkai, laiko, jog jie turi įstatymo garantuojamą teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kuri būtina jiems priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, bei tęsti savo įsigyto pastato-degalinės statybą. Taigi ieškovai šioje byloje pareikštu ieškiniu iš esmės prašo pripažinti jų materialiąją subjektinę teisę nuomotis valstybinės žemės sklypą lengvatine tvarka (be aukciono). Ieškovai, kaip statinių savininkai, savo teisę išsinuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka grindė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu.  

21.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą (šio teismo sprendimo priėmimo metu aktualios, nuo 2024-01-01 įsigaliojusios Žemės įstatymo redakcijos) valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus šio straipsnio 24 ir 25 dalyse nustatytus atvejus. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

22.       2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais nagrinėjamo ginčo atveju aktualaus Žemės įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės nuomą, 23 ir 24 dalyse nustatytos dvi naujos išimtys dėl valstybinės žemės išnuomojimo lengvatine tvarka: kai valstybinės žemės sklype yra tik apleisti statiniai ir kai yra tik sunykę statiniai, jeigu šie statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 25 dalyje nustatytus atvejus; taip pat išvardyti reikalavimai valstybinės žemės nuomos sutarčiai (1–3 punktai). Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomotojas be aukciono gali išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik sunykę statiniai, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremaliojo įvykio), šiuo atveju nuomojamo valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydis nustatomas pagal statinių duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre; taip pat išvardyti reikalavimai valstybinės žemės nuomos sutarčiai (1–3 punktai). Teismo vertinimu, nagrinėjant šį ginčą turi būti vadovaujamasi šio sprendimo priėmimo metu galiojančia aktualia Žemės įstatymo redakcija, nes nagrinėjamu atveju žemės nuomos procesas ieškovams nėra pradėtas, atsakovė jokių sprendimų valstybinės žemės nuomos ieškovams klausimu nėra priėmusi ir šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra konkrečių administracinių aktų valstybinės žemės nuomos klausimais ginčijimas, bet ieškovų materialiosios subjektinės teisės nuomotis valstybinės žemės sklypą lengvatine tvarka (be aukciono) (ne)turėjimo įvertinimas. Taigi naujas susiklosčiusių teisinių santykių reglamentavimas, t. y. Žemės įstatymo 9 straipsnio papildymas 23, 24 dalimis, pagal kurias valstybinės žemės sklypas, kuriame yra apleisti ar sunykę pastatai, išnuomojamas lengvatine tvarka – be aukciono, gali būti taikomas nustačius visas reikalingas Žemės įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-916/2024 85, 88, 91 punktus).

23.       Pažymėtina, kad dar nesant priimtiems ir įsigaliojusiems aukščiau nurodytiems Žemės įstatymo pakeitimams, kasacinis teismas jau yra pradėjęs formuoti praktiką, jog teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad susiklosčius situacijai, kada savininkas negali valstybinėje žemėje esančių statinių naudoti pagal paskirtį dėl statinių būklės pablogėjimo, ypač jeigu tokia situacija susiklosto dėl veiksnių, kurie nepriklauso nuo savininko valios, įtakos, jis neturi (netenka) teisės naudoti valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, jeigu pagal galiojančius teisės aktus tokių statinių savininkas turi teisę atkurti statinius ir šią teisę jis įgyvendina tinkamai, per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 32 punktas).

24.       Valstybinės žemės nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių (aktualios, nuo 2024-03-29 galiojančios naujos redakcijos) 1.1 punktas nustato, kad šios Taisyklės reglamentuoja kitos paskirties valstybinės žemės sklypų (jų dalių), reikalingų juose esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti (toliau – naudojami žemės sklypai), pardavimo ir nuomos tvarką, kai jie be aukciono išnuomojami pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir be aukciono parduodami pagal Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą (Taisyklių II skyrius). Taisyklių 10 punktas nustato, kad pagal Taisyklių 1.1 papunktyje nurodytus teisinius pagrindus be aukciono parduodami ir išnuomojami suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naudojami žemės sklypai, reikalingi juose esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Pagal Taisyklių 12.1 punktą parduodami ar nuomojami be aukciono žemės sklypai tik savarankiškai funkcionuojantiems Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) statiniams ir įrenginiams (su jų priklausiniais) eksploatuoti, kurie naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Pagal Taisyklių 35 punktą, naudojamus žemės sklypus (jų dalis) be aukciono turi teisę išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (toliau visi kartu šiame skirsnyje – asmenys), kuriems šiuose žemės sklypuose (jų dalyse) esantys savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai priklauso nuosavybės teise arba yra jų nuomojami. Vadovaujantis Taisyklių 36 punktu, III skirsnyje nustatyta tvarka be aukciono išnuomojami Taisyklių 10 ir 12 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkantys naudojami žemės sklypai, taip pat be aukciono išnuomojami žemės sklypai, atitinkantys Žemės įstatymo 9 straipsnio 23, 24 ir 26 dalyse nurodytus reikalavimus. Pagal Taisyklių 37 punktą, su Taisyklių III skirsnyje nurodytais ypatumais leidžiama be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypą, kai jis formuojamas siekiant naudoti apleistus ir (ar) neprižiūrimus savarankiškai funkcionuojančius statinius, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti su priklausiniais, kuriems naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį reikia atlikti tik paprastąjį remontą (Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 2 punktas).

25.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad galimybės visapusiškai įgyvendinti nuosavybės teisę, kaip ji suprantama pagal CK 4.37 straipsnį, į statinį egzistavimas siejamas su statinio statybos teisėtumu – tik teisėtai pastatytas statinys (ar statomo statinio dalis) gali būti civilinės apyvartos objektas (CK 4.103 straipsnis), todėl statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą be aukciono, turi įrodyti, kad jam nuosavybės teise priklausantis statinys yra pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka arba kad, jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis turi teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018). ???Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).

26.       Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-28 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-115-845/2023, ieškovai R. R. ir J. G. K. įpareigoti per 4 mėnesius savo lėšomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:1000 (schemoje) C dalyje pažymėtus betoninius luitus (statybines medžiagas), kurie apibrėžti taškais: X 6061636,72, Y 577145,82; X 6061639,04, Y 577146,50, X 6061638,81, Y 577146,93, X 6061642,37, Y 577148,37; X 6061642,23, Y 577149,00; X 6061643,64, Y 577150,10; X 6061643,22, Y 577151,20; X 6061643,56, Y 577151,44; X 6061643,34, Y 577151,78; X 6061641,38, Y 577151,05; X 6061641,18, Y 577151,44; X 6061637,86, Y 577149,84; X 6061638,04, Y 577149,42; X 6061635,51, Y 577148,05, bei įpareigoti įforminti nekilnojamojo daikto pastato – degalinės (unikalus Nr. 1099-2032-9011) sunykimo faktą ir išregistruoti šį daiktą iš Nekilnojamojo turto registro. Nurodytoje civilinėje byloje NŽT įrodinėjo degalinės sunykimo faktą, taigi paminėtos civilinės bylos nagrinėjimo dalyku buvo degalinės būklė ir faktinio degalinės egzistavimo (realaus buvimo) nustatymas. Minėtame 2023-11-28 teismo sprendime konstatuota, kad: nėra išlikusios jokios laikančiosios konstrukcijos, todėl ginčo statinys (degalinė) negali būti naudojamas ir jis negali būti rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto objektu; ginčo statinys yra sunykęs, pagal jo baigtumo koeficientą (7 proc.) nėra galimybės nustatyti statinio techninę būklę, nes jis nenaudojamas ir nepastatytas; Nekilnojamojo turto registro pateikti duomenys apie nebaigtą statyti degalinę neatitinka faktinės tikrovės, o ieškovės (NŽT) pateikti faktinių duomenų patikrinimo aktai paneigia atsakovų (šioje civilinėje byloje - ieškovų) ginčo pastato realų buvimą (egzistavimą) valstybei prikalsiančiame žemės sklype, kadangi ginčo statinys yra išnykęs ir valstybinėje žemėje jo faktiškai nėra. Paminėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-28 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-115-845/2023, nustatyta, kad ginčo statinys (degalinė) yra sunykęs, yra tik jo liekanos, kurios vertinamos kaip statybinės medžiagos, nuosavybės teise priklausančios atsakovams (ieškovams šioje byloje), kurios yra valstybinės žemės sklypo plote; teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė - valstybinės žemės patikėtinė (NŽT) nėra davusi sutikimo, kad atsakovai (ieškovai šioje byloje) valstybinės žemės sklypo plote laikytų betoninius luitus, taip savavališkai naudodamiesi valstybine žeme; taigi, atsakovai (ieškovai šioje civilinėje byloje) pažeidžia Valstybės interesus.

27.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata  (išspręstos bylos) galia. Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-115-845/2023 priimtu įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotas faktinis degalinės sunykimas, t. y. šioje byloje ieškinio pateikimo teismui metu ieškovų nuosavybės teise registruota degalinė, kuriai eksploatuoti ieškovai prašo nustatyti valstybinio žemės sklypo dalį pagal UAB „Geomatininkai“ parengtą žemės sklypo funkcionuojančių dalių nustatymo planą, šiuo metu (sprendimo byloje priėmimo metu) neegzistuoja. Šis faktas laikytinas prejudiciniu ir negali būti dalyvaujančių byloje asmenų nuginčytas šioje civilinėje byloje.

28.       Ieškovai šioje byloje pareikštu ieškiniu iš esmės prašo nustatyti valstybinės žemės sklypo dalį ir pripažinti jų materialiąją subjektinę teisę nuomotis valstybinės žemės sklypą lengvatine tvarka (be aukciono) ieškovų 2013 m. kovo 22 d. per antstolį Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu įsigytam nebaigtos statybos statiniui (degalinei), kuris šiai dienai yra sunykęs ir faktiškai neegzistuoja, atkurti. Teismas laiko, kad nagrinėjant ieškovų pareikštus reikalavimus, įsvarbu įvertinti ne tik nuo 2024-01-01 iš dalies pasikeitusį valstybinės žemės nuomos teisinį reguliavimą, bet ir atsižvelgti į tokias faktines aplinkybes, kurias patvirtina į bylą pateikti dokumentai:

28.1.       2011-12-13 antstolio faktinių aplinkybių protokole Nr. FA-0008-11-1083 nurodyta, kad nėra degalinės (duomenys neskelbtini), taip pat nėra jokių pamatų ar statinių, teritorijoje matomos betono detalės, nuolaužos.

28.2.       Į bylą pateiktas architekto S. P. projektas, rengtas degalinės statybai, kuriai leidimas buvo išduotas 1996 m. ir galiojo iki 1997 metų gruodžio 30 d. Pagal pateiktą projektą degalinės pamatai turėjo būti gręžtiniai, 2,5 m. gylio. 2012-07-25 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0068/12/37F nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), vyksta žemės darbai, matyti šviežiai įkasti pamatai, šviežiai užpiltas betonas. 2014-06-05 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0068/14/44F nurodyta, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini) matyti pilnumoje išlygintas žemės plotas, likę degalinės pamatai yra išardyti ir sumesti į krūvą prie šalia esančių medžių.

28.3.       Į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, nustatyta, kad 2014-08-12 buvo surašyta deklaracija, patvirtinanti, jog degalinė yra nebaigtas statyti statinys, duomenys fiksuoti 2014-08-08, nurodyta, kad degalinės baigtumo procentas – 7, statinio kategorija – ypatingoji, būklė – nebaigta statyba. Be to, pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenyse užfiksuota, kad pamatai – betonas. Duomenų, kad pamatai atitiktų architekto S. P. parengtą projektą ir būtų sudaryti iš gręžtinių polių nei kadastro duomenyse, nei kituose į bylą pateiktuose duomenyse nėra fiksuota.  

28.4.       2014-12-11 surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatyti pamatai, užimamas plotas 230 m2. 2015-06-26 buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-264, kuriame nustatyta, kad pastato – degalinės baigtumas – 17 proc., būklė – nebaigtas statyti, žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatytas pastato nebuvimo faktas – degalinės pamatai yra nuimti (nugriauti); tuo pagrindu ieškovų jau nuo 2015 metų buvo prašoma išregistruoti pastatą – degalinę ir sutvarkyti teritoriją. 2016-05-11 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-180 nurodyta, jog degalinės pamatai yra nuimti, pamatai sudėti šalia tvoros (duomenys neskelbtini) pietinėje dalyje.

29.       Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, pamatai yra viena esminių statinio laikančių konstrukcijų. Kaip jau aptarta aukščiau, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-115-845/2023 yra konstatuota, kad degalinės pamatai sunykę, jų nėra, todėl daiktinės teisės į tokį statinį turi būti išregistruotos. Taigi tokios būklės statinio atstatymas reikštų naują statybą. Pažymėtina, kad ieškovams įsigyjant degalinę jos statybai išduotas leidimas jau buvo pasibaigęs daugiau nei prieš 13 metų. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovams 2013-03-22 įsigyjant degalinę jos pamatai buvo gręžtiniai, 2,5 m. gylio, t. y. pastatyti pagal architekto S. P. projektą, rengtą degalinės statybai, kuriai 1996 m. buvo išduotas leidimas. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai prašo įpareigoti atsakovę duoti ieškovams sutikimą gauti projektavimo sąlygas bei statybą leidžiantį dokumentą dėl pastato – degalinės, tačiau nėra aišku, pagal kokį projektą ieškovai vykdytų degalinės statybos darbus ir dėl kokio konkretaus projekto įgyvendinimo atsakovė turėtų duoti sutikimą. Teismas pažymi, kad architekto S. P. projektas, rengtą degalinės statybai, kuriai 1996 m. išduotas leidimas negaliojantis nuo 1998 metų, yra parengtas prieš 30 metų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovai 2013 metais įsigijo tokios būklės degalinės pamatus, kurie fiksuoti 1998 metų kadastro duomenų byloje. Be to, bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kurios ieškovai neginčijo, jog degalinė niekada nebuvo naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju ieškovų nurodomas kaip teisėtas lūkestis atkurti dar 2013 metais įsigytą nebaigtos statybos degalinę, kurios baigtumo procentas ją įsigyjant Nekilnojamojo turto registre buvo nurodytas 17 procentų, teismo vertinimu, iš esmės pagrįstas teisine, o ne faktine degalinės būkle degalinės įsigijimo metu, ir teismas nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis neturi pagrindo pripažinti, jog degalinė sunyko tik ieškovams ją įsigijus. Esant tokiems nustatytiems byloje duomenims, teismas laiko, jog nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant Žemės įstatymo (nuo 2024-01-01 įsigaliojusioje redakcijoje) 9 straipsnio 24 dalyje įtvirtintą sąlygą, sudarančią pagrindą valstybinės žemės nuomotojui be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik sunykę statiniai, t. y. statinių sunykimą dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremaliojo įvykio).   

30.       Kaip matyti iš bylos duomenų, 2013 m. ieškovai per antstolį Aktu, be degalinės, įsigijo nebaigtus statyti inžinerinius tinklus: fekalinės kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lietaus kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vandentiekio vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau kartu – ir inžineriniai tinklai). Šių inžinerinių tinklų dislokacijos vieta žemės sklype nėra nurodyta, inžineriniai tinklai nepažymėti ieškovų pateiktame Dalių nustatymo plane, pagal kurį ieškovai reikalauja įpareigoti atsakovę sudaryti su jais žemės sklypo dalies prie Degalinės ir inžinerinių tinklų nuomos sutartį. Ieškovai byloje neįrodinėjo inžinerinių tinklų kaip atskirų, savarankiškų statinių (įrenginių) funkcionavimo. Ieškovai taip pat nepateikė duomenų nei apie inžinerinių tinklų techninę būklę, nei įrodymų, kad inžineriniai tinklai, kurių statyba nuo 1996 m. pagal byloje esančius duomenis nėra užbaigta, būtų buvę eksploatuojami pagal NTR įrašytą jų tiesioginę paskirtį, t. y. prijungti prie centrinių inžinerinių tinklų sistemų, taip pat nepateikė ir įrodymų, kad NTR ieškovų vardu nuosavybės teise registruoti inžineriniai tinklai yra fiziškai išlikę ir tinkami eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Atsižvelgdamas į aptartus bylos duomenis, teismas laiko, jog nėra pagrindo kaip savarankiško reikalavimo spręsti įpareigojimo valstybiniame žemės sklype nustatyti dalį šiems inžineriniams tinklams eksploatuoti ir įpareigojimo išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį šiems inžineriniams tinklams eksploatuoti, nes valstybinės žemės sklypo dalies išnuomojimą šiems inžineriniams tinklams eksploatuoti ieškovai siejo su pastatui (degalinei) naudoti reikalinga dalimi, todėl nurodyti inžineriniai tinklai vertintini kaip degalinės priklausiniai, reikalingi šiai degalinei aptarnauti. Kadangi teismas nenustatė pagrindo įpareigoti atsakovę valstybiniame žemės sklype nustatyti dalį degalinei eksploatuoti ir įpareigoti atsakovę išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį degalinei eksploatuoti, atmestini ir ieškovų reikalavimai dėl valstybinės žemės sklypo dalies ir sklypo nuomos inžinerinių tinklų eksploatavimui nustatymo, įvertinus ir tai, kad ieškovai šiems inžineriniams tinklams eksploatuoti jokios savarankiškos, atsietos nuo degalinės, valstybinės žemės sklypo dalies nustatyti neprašė.    

31.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovai neturi teisės į valstybinės žemės sklypo, kuriame iki šiol yra teisiškai jų vardu nuosavybės teise registruoti nebaigti statiniai, nuomą, todėl nėra pagrindo nustatyti valstybinės žemės sklypo dalis pagal ieškovų pateiktą planą faktiškai neegzistuojantiems statiniams, kurių atstatymui (atkūrimui) teismas teisinio ir faktinio pagrindo nenustatė (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Išdėstyto pagrindu ieškovų ieškinys atmestinas. 

         Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33.       Nustatyta, kad byloje bylinėjimosi išlaidas yra patyrę ir atlyginti prašė šie tretieji asmenys: UAB „Tikkurila“ – 5 157,94 Eur advokato/ advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų (2023-03-21 prašymas DOK-47359 ir 2024-09-12 prašymas DOK-135812), A. K. – 2 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2023-03-21 prašymas DOK-47310 ir 2024-09-12 prašymas DOK-135960), UAB „Krovinių ekspedicijos centras“ – 1 950 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2023-05-10 prašymas DOK-76615).

34.       Trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje. Ši norma nereglamentuoja, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės.

35.       Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

36.       Išnagrinėjus bylą iš esmės, taikytini CPK 93 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog aukščiau nurodyti tretieji asmenys kreipėsi į advokatus/ advokatų padėjėjus dėl teisinių paslaugų suteikimo. Atsižvelgiant į bylos baigtį (ieškinys atmestas), tai, jog tretieji asmenys „Tikkurila“, A. K. ir UAB „Krovinių ekspedicijos centras“ patyrė bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, laikytina, kad šie tretieji asmenys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias, atsižvelgiant į bylos baigtį, pareiga atlyginti tenka ieškovams (CPK 93 straipsnis).

37.       Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais išlaidų dydį ir faktą patvirtinančiais dokumentais, priteistinos tretiesiems iš ieškovų (CPK 47 straipsnio 2 dalis): UAB „Tikkurila“ – po 2 578,97 Eur iš kiekvieno ieškovo, A. K. – po 1 150 Eur iš kiekvieno ieškovo, UAB „Krovinių ekspedicijos centras“ - po 975 Eur iš kiekvieno ieškovo. Kiti tretieji asmenys duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti kitų trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

38.       Byloje yra susidarę 1 101,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų. Ieškinį atmetus, iš ieškovų valstybės naudai priteistina 1 101,72 Eur pašto išlaidų, t. y. po 505,86 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270-271 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį atmesti.

        Priteisti iš ieškovų R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 2 578,97 Eur Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Tikkurila“, j. a. k. 211523370.

         Priteisti iš ieškovų R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 150 Eur Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

          Priteisti iš ieškovų R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 975 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Krovinių ekspedicijos centras“, j. a. k. 122011648.

         Priteisti iš ieškovų R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 505,86 Eur (penkis šimtus penkis eurus 86 ct) bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

 Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Jorūnė Pukinskienė