Administracinė byla Nr. eA-620-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02184-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo: Centrinė projektų valdymo agentūra) dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Ignalinos atominė elektrinė (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) 2016 m. gegužės 26 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2016 m. balandžio 25 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-1314 (toliau – ir Išvada) ir joje nurodytą įpareigojimą nutraukti atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo „Bitumo pirkimas“ (pirkimo Nr. 157300) (toliau – ir Pirkimas) procedūras, bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjo tvirtinimu, reikalavimas „pateikti gamintojo patvirtinimą ar lygiavertį gamintojo parengtą dokumentą, įrodantį, kad visą sutarties galiojimo laikotarpį gamintojas galės pagaminti bitumą, kurio parametrai bus ne žemesni negu nurodyti pasiūlyme ir nustatyti techninėje specifikacijoje“ (toliau – ir Reikalavimas) buvo teisėtas ir pagrįstai taikytas tiems tiekėjams, kurie siūlė prekes, apie kurias pareiškėjas informacijos neturėjo ir jos patikrinti pats negalėjo, šis reikalavimas nebuvo naujas. Reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo sąlygų 10.1 punktu, Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 5 punktu, Pirkimo sutarties projekto nuostatomis ir kildinamas iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos perkančiosios organizacijos teisės, kilus neaiškumui dėl tiekėjų pasiūlymo turinio, kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti pasiūlymą. Iš tiekėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sentios“, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Tomega“ ir UAB „NAU“ pateiktų gamintojų parengtų bitumo techninių aprašų buvo neaišku, ar jų siūlomas bitumas atitiks Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus, t. y. techniniuose aprašuose nurodoma, kad gaminamas bitumas atitinka LST EN 12591:2009 standarte nustatytus reikalavimus, tačiau Pirkimo dokumentuose nustatyti techniniai reikalavimai yra aukštesni nei LST EN 12591:2009 standarte. Tiekėjai UAB „Eksortus“ ir UAB „Baltijos tiekimas“ pasiūlymuose pateikė gamintojo „KINEF“ dokumentus, kuriuose nurodoma, kad kiekviena bitumo partija gaminama pagal standartizuotas technines sąlygas TU 0256-096-00151807-97. Šiose techninėse sąlygose įtvirtinti bitumo techniniai rodikliai atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus, todėl pareiškėjui nekilo papildomų klausimų. Reikalavimas nesudarė papildomų apribojimų nė vienai bitumą gaminančiai įmonei, ir leido pareiškėjui pasiekti pirkimo tikslą – įsitikinti, kad sutarties galiojimo laikotarpiu ji įsigys reikiamų prekių. Tarnyba nenurodė, kaip Įmonė, vykdydama Pirkimą, pažeidė VPĮ 39 straipsnio
   7 dalies reikalavimus. Tiekėjai, kurie nepateikė paaiškinimų pagal Reikalavimą, neginčijo Reikalavimo teisėtumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas Reikalavimu pažeidė jų teises ar interesus. Išvadoje taip pat nenurodyta, kaip ir kokiu būdu Reikalavimas ir jo taikymas pažeidė
   VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Neesminiai trūkumai negali būti laikomi pagrindu konstatuoti VPĮ reikalavimų pažeidimus, lėmusius sankcijų taikymą. Be to, atsakovas neturėjo teisės nagrinėti Išvadoje keliamo klausimo dėl Reikalavimo taikymo teisėtumo
   ir pagrįstumo, nes tuo pačiu klausimu Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje
   Nr. e2A-1029-381/2015 jau yra priėmęs 2015 m. spalio 7 d. nutartį.
3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pozicija, jog bitumui nustatyti techniniai parametrai yra nepagrįstai aukšti, orientuoti į konkretų gamintoją. Tarnyba nevertino Įmonės poreikių ir jos pateiktų bitumo techninių parametrų nustatymo pagrindimų. Techninėje specifikacijoje nurodyti bitumo, skirto bitumuoti skystąsias radioaktyviąsias atliekas, parametrai yra aukštesni nei standarte LST EN 12591:2009 nurodyti automobilių keliams naudojamo bitumo techniniai reikalavimai. Skystosioms radioaktyviosioms medžiagoms saugoti skirtas bitumas yra matrica, į kurią įterpiamos radioaktyvios druskos. Ši matrica turi užtikrinti radioaktyvių druskų sulaikymą ir neleisti joms patekti į aplinką 300 metų. Dėl šios priežasties bitumui Techninėje specifikacijoje keliami aukštesni reikalavimai nei keliams tiesti naudojamam bitumui. Aplinkybė, kad Lietuvoje nėra standarto bitumui, skirto bitumuoti radioaktyviąsias atliekas, negali užkirsti kelio Įmonei pasinaudoti teise nustatyti Pirkimo objektui aukštesnius reikalavimus. Išvadoje taip pat neatsižvelgiama į tai, kad radioaktyviosios atliekos turi būti surenkamos, laikomos, saugomos, nukenksminamos ir laidojamos laikantis specialių teisės aktų, kuriais siekiama užtikrinti kiek įmanoma aukštesnį branduolinės saugos lygį ir kiek įmanoma mažesnę riziką žmonėms, jų turtui ir pan., reikalavimų, įtvirtintų, be kita ko, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme. Tinkamas radioaktyviųjų atliekų tvarkymas yra fundamentali vertybė, kuri pagal savo prigimtį yra viešasis interesas, todėl bitumo, skirto radioaktyviosioms atliekoms saugoti, įsigijimas taip pat yra viešojo intereso svarbos. Pareiškėjas pabrėžė, jog Pirkimo sąlygose nėra jokios nuorodos konkrečiai į BDUS 70/100 markės bitumą. Įmonė, specifikuodama Pirkimo objektą, Techninės specifikacijos 3 dalyje apibrėžė Pirkimo objekto būtinus funkcinius reikalavimus, kuriuos tenkina ne tik BDUS 70/100 markės bitumas, bet ir dar geresnių parametrų bitumo markės (pvz., BDNU-85). Aplinkybė, kad po Pirkimo laimėtojo paskelbimo buvo pateikta
   Lietuvos energetikos instituto rekomendacija radioaktyvioms atliekoms bitumuoti naudoti
   BDUS 70/100 markės bitumą, nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjo suinteresuotumo įsigyti konkrečios markės bitumą, nes rekomendacija nėra privalomo pobūdžio nurodymas. Priešingai, tokia rekomendacija tik patvirtina pareiškėjo pozicijos dėl Pirkimo sąlygose nurodytų minimalių techninių reikalavimų perkamam bitumui pagrįstumą. Išvadoje neatsižvelgta į tai, kad radioaktyviųjų atliekų bitumavimo ir saugojimo proceso gaisrinės saugos užtikrinimui reikalingas tik geros kokybės bitumas, kurio esminiai ir būtini reikalavimai – aukštas bitumo terminis stabilumas, didesnė pliūpsnio temperatūra, mažesnis lengvųjų frakcijų pasišalinimo kiekis po šildymo, mažesnė bitumo trapumo temperatūra. Pareiškėjas taip pat nesutiko su atsakovo teiginiu, kad, nupirkus kito gamintojo bitumą, atitinkantį Techninėje specifikacijoje nurodytus parametrus, nebus pasiektas pirkimo tikslas, nes neva toks bitumas negalės būti naudojamas dėl „tam tikrų procedūrų, kurios užtruktų nemažą laiko tarpą“.
4. Pareiškėjas tvirtino, jog Išvada neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų turinio reikalavimų, o įpareigojimas nutraukti Pirkimo procedūras yra nepagrįstas. Priimant Išvadą, buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Išvada pažeidžia VPĮ nuostatas, ji priimta formaliai įvertinus VPĮ reikalavimus ir neatitinka Pirkime susiklosčiusios realios faktinės situacijos. Proporcingumo ir teisingumo principai bei Pirkimo objekto svarba branduolinei saugai ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui nulemia tai, kad pirkimo procedūrų rezultato panaikinimas – įpareigojimas nutraukti Pirkimo procedūrą – kaip kraštutinė ir griežčiausia priemonė galėtų būtų taikomas tik esant labai aiškiems pagrindams, t. y. nustačius labai aiškius imperatyvių teisės normų arba viešųjų pirkimų principų pažeidimus. Be to, Pirkimo procedūrų nutraukimas kelia grėsmę ir viešajam interesui.
5. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovo teigimu, atlikdamas tiekėjų pasiūlymų techninės dalies vertinimą, pareiškėjas iškėlė naują Reikalavimą, kuris nebuvo nurodytas patvirtintuose Pirkimo dokumentuose ir neužtikrino vienodo jo taikymo visų pasiūlymus pateikusių tiekėjų atžvilgiu. Atsakovo nuomone, Techninės specifikacijos 5 punkte ir Pirkimo sąlygų 10.1 papunktyje nurodytų būtinų pateikti dokumentų visuma yra pakankama sprendžiant dėl siūlomų prekių tinkamumo. Kai kuriems tiekėjams iškeldama Reikalavimą, Įmonė neteisėtai veikė pagal jos pačios pasitvirtintas Pirkimo sąlygas (jas pakeisdama procedūrų metu) ir supainiojo pasiūlymų vertinimo procedūrą su Pirkimo sutarties vykdymo kontrolės procedūra. Įmonės reikalaujamas pateikti gamintojo patvirtinimas neįrodo, kad tiekėjas siūlo tinkamas prekes, ir nereiškia, kad Pirkimo sutarties vykdymo metu nekils komplikacijų dėl tiekiamų prekių kokybės, taip pat kad Įmonei nekils pareiga sekti Pirkimo sutarties vykdymą. Reikalavimas nelemia VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo – teisėtos pirkimo sutarties, kuri leistų perkančiajai organizacijai įsigyti jai reikalingą objektą, sudarymas – pasiekimo. Reikalavimas yra betikslis, nepagrįstas ir perteklinis, jis lėmė formalų tiekėjų pasiūlymų atmetimą. Be to, Reikalavimas buvo iškeltas ne visiems Pirkime dalyvavusiems tiekėjams, o tik UAB „NAU“, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Tomega“ ir UAB „Sentios“. Reikalavimo iškėlimas / neiškėlimas priklausė nuo to, kokio gamintojo bitumą tiekėjai siūlė, t. y. jis nebuvo keltas tiems tiekėjams, kurie siūlė Rusijos gamintojo „KINEF“ BDUS 70/100 markės bitumą
   (UAB „Baltijos tiekimas“ ir UAB „Eksortus“). UAB „Senukų prekybos centras“ ir UAB „Sentios“ pasiūlymai buvo atmesti jiems nepateikus Reikalavime nurodyto gamintojų patvirtinimo, t. y. dėl formalios ir teisiškai nelogiškos aplinkybės. Be to, tiekėjai Pirkimo sutarties vykdymo metu galėjo pakeisti gamintoją ir pradėti tiekti kito gaminamą bitumą. Pareiškėjas, reikalaudamas pateikti perteklinius ir nelogiškus gamintojų patvirtinimus dėl jų veiksmų ateityje (Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu), pažeidė VPĮ 39 straipsnio 7 dalies reikalavimus ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
7. Atsakovas tvirtino, jog Išvadoje nepasisakyta dėl tiekėjo UAB „Tomega“ pasiūlymo vertinimo, nes dėl to buvo pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, 2015 m. spalio 7 d. priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1029-381/2015. Minėtoje civilinėje byloje iš esmės nebuvo sprendžiama dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo ir Reikalavimo pagrįstumo, todėl Tarnyba, nagrinėdama kitus su Pirkimo sąlygomis ir vykdymu susijusius klausimus, VPĮ ir VAĮ nuostatų nepažeidė.
8. Atsakovas paaiškino, kad bitumas Pirkimu perkamas taikant kai kuriuos aukštesnius bitumo parametrų reikalavimus, nors ankstesnių pirkimų techninės specifikacijos reikalavimai bitumui atitiko LST EN 12591:2009 standarte nurodytus reikalavimus. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl bitumui keliami būtent tokie aukšti reikalavimai. Atsakovo nuomone, pareiškėjui
   minėto konkretaus gamintojo bitumas yra priimtiniausias tik todėl, kad jis jam žinomas. Pareiškėjas yra suinteresuotas pirkti tik šio konkretaus gamintojo – „KINEF“ – bitumą (BDUS 70/100 markės bitumas) ir tuo tikslu iškėlė naują Reikalavimą tiems dalyviams, kurie siūlė ne gamintojo „KINEF“ bitumą. Pažeidžiant VPĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, Techninės specifikacijos 3 dalyje nustatyti reikalavimai bitumui yra nepagrįstai aukšti ir pritaikyti konkretaus gamintojo gaminamam bitumui. Be to, situacija, kai Įmonė pabrėžia Techninėje specifikacijoje nurodytų bitumo kokybei keliamų parametrų svarbą bitumavimo procesui ir tuo pačiu teigia, kad ji negali patikrinti bitumo kokybės, yra neleistina ir nesuderinama su teisės aktais, jai nustatančiais pareigą užtikrinti branduolinės energetikos objektų saugos lygį.
9. Atsakovas pabrėžė, kad Išvada atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Priimdama Išvadą, Tarnyba neviršijo jai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribų. Nustačiusi, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 85 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir Pirkimo sutartis dar nebuvo sudaryta, o nustatytų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų nebuvo galima ištaisyti jokiais kitais būdais, Tarnyba pagrįstai įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras. Sprendimas priimtas įvertinus Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Agentūra) ir pareiškėjo pateiktus dokumentus, susijusius su Pirkimu, yra išsamus, pagrįstas ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas neįrodė, kad Išvada surašyta ir įpareigojimas skirtas pažeidžiant teisingumo ir protingumo principus.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Jis papildomai nurodė, kad pareiškėjas Pirkime nesilaikė skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principų, todėl Pirkimą laimėjusiu pripažino UAB „Eksortus“ pasiūlymą, kurio kaina yra 26,48 proc. didesnė nei kito tiekėjo, kurio siūlomas bitumas galėjo patenkinti jo poreikius. Pareiškėjas Išvadą ginčijo tik formaliais pagrindais ir nepateikė jokių išsamių paaiškinimų dėl Techninės specifikacijos ir netinkamai atliktos Pirkimo procedūros. Priešingai nei teigė pareiškėjas, jokio specialiai atominei pramonei skirto bitumo nėra. Radioaktyvių atliekų imobilizavimui naudojamas tas pats bitumas, kuris skirtas keliams tiesti. Įmonė nuo pat bitumavimo komplekso įrengimo (1987 m.) naudojo kelių bitumą skystųjų radioaktyviųjų atliekų imobilizavimui ir paskutiniuoju viešuoju pirkimu (2011 m.) įsigijo standarto LST EN 12591:2009 reikalavimus atitinkantį bitumą. 2014 m. paskelbto Pirkimo sąlygose pareiškėjas nepagrįstai nustatė aukštesnius bitumui keliamus techninius parametrus nei įtvirtintieji standarte LST EN 12591:2009, nors ketino įsigyti bitumą tiems patiems tikslams. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė dar prieš paskelbiant Pirkimą, Techninės specifikacijos rengimo ir derinimo etape, suabejojęs Techninėje specifikacijoje pareiškėjo nustatytų reikalavimų pagrįstumu ir teisėtumu, nes jos buvo parengtos pagal konkretaus gamintojo „KINEF“ BDUS 70/100 markės bitumo techninius parametrus, todėl nepritarė pateiktos Techninės specifikacijos derinimui. Įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus, kad rinkoje yra mažiausiai du gamintojai, kurie gamina Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkantį bitumą („KINEF“ ir „LOTOS ASFALT“), Agentūra pritarė Techninei specifikacijai, nes turėjo pagrindą manyti, kad Pirkime tiekėjų konkurencija bus užtikrinta ir pareiškėjas galės racionaliai naudoti bitumui įsigyti skirtas lėšas. Pradėjus tikrinti Pirkimo procedūros vykdymą paaiškėjo, kad pirminės Agentūros abejonės dėl tiekėjų diskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos Pirkime pažeidimo buvo pagrįstos – Įmonė atmetė tų tiekėjų pasiūlymus, kurie pasiūlė kitokį nei „KINEF“ bitumą, o laimėjusiu Pirkime pripažino tiekėją, kuris pasiūlė gamyklos „KINEF“ bitumą. Vykdydama Pirkimą, Įmonė pažeidė racionalaus lėšų naudojimo principą, o jos sprendimas laimėjusiu pripažinti UAB „Eksortus“ pasiūlymą prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam pirkimo tikslui, nes perkančioji organizacija nusprendė įsigyti savo poreikius viršijantį bitumą ir, nesant pagrįstos priežasties, atsisakė įsigyti pigesnį bei jos poreikius tenkinantį bitumą. Taip pat buvo pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principai bei VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatos. Po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos daliai tiekėjų iškeldamas naują Reikalavimą, kuris nebuvo įtvirtintas Pirkimo dokumentuose ir yra nepagrįstas, pareiškėjas pažeidė
    VPĮ 39 straipsnio 7 dalies reikalavimus ir šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Be to, Agentūros nuomone, skundo teiginiai dėl Išvados neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams yra formalūs ir nepagrįsti.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo VĮ Ignalinos atominės elektrinės skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 5 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė Pirkimą, kuris finansuojamas Europos Sąjungos Ignalinos programos projekto EQS.14.01 lėšomis. Agentūra suderino Pirkimo sąlygas ir 2014 m. spalio 31 d. raštu Nr. 2014-2-9044 pritarė Pirkimo procedūrų atlikimui.
14. Agentūra 2015 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. 2015/2-9004 nustatė, kad pareiškėjas, atlikdamas tiekėjų pasiūlymų techninės dalies vertinimą, iškėlė naują reikalavimą – „pateikti gamintojo patvirtinimą ar lygiavertį gamintojo parengtą dokumentą, įrodantį, kad visą sutarties galiojimo laikotarpį gamintojas galės pagaminti bitumą, kurio parametrai bus ne žemesni negu nurodyti pasiūlyme ir nustatyti techninėje specifikacijoje“, kurio Pirkimo dokumentuose nebuvo, ir tuo pagrindu įpareigojo perkančiąją organizaciją atlikti pakartotinį pasiūlymų techninės dalies vertinimą. Agentūra 2016 m. vasario 5 d. raštu Nr. 2016/2-742 informavo pareiškėją, kad ji kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti išvadą dėl Pirkimo, taip pat pareikalavo pagrįsti Techninės specifikacijos 3 punkte nurodyto perkamo bitumo techninius reikalavimus, nurodant parametro įtaką bitumuojant skystąsias radioaktyviąsias atliekas ir saugant atliekas, bei paaiškinti, kodėl keliams tiesti naudojamo bitumo standarte LST EN 12591:2009 nurodyti parametrai yra nepakankami, taip pat pateikti skystųjų radioaktyviųjų atliekų bitumavimo proceso parametrų projektines ir faktines vertes. Pareiškėjas 2016 m. vasario 10 d. raštu Nr. ĮS-940(13.66) Agentūrai pateikė radioaktyviųjų atliekų bitumavimo procesui reikalingo bitumo pasirinkimo pagrindimą, kartu pateikė Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos ataskaitą, kurioje nurodoma, jog, bitumuojant radioaktyviąsias atliekas, rekomenduojama naudoti Pirkimo sąlygose specifikuotą bitumą. Agentūra 2016 m. vasario 26 d. rašte Nr. 2016/2-1151 nustatė, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė radioaktyviųjų atliekų bitumavimo procesui reikalingo bitumo techninių charakteristikų, nes: 1) pareiškėjas anksčiau naudojo bitumą, kurio parametrai nebuvo aukštesni nei kelių tiesimui naudojamo bitumo standarte LST EN 12591:2009 nurodyti parametrai; 2) kituose dokumentuose (pvz., bituminio kompaundo saugyklos (158 pastato) saugos vertinimo ataskaitoje) yra nurodytos žemesnės reikšmės bitumavimo temperatūrai; 3) Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos ataskaitoje nurodyta, kad bitumo degumo savybės mažai priklauso nuo bitumo markės, bituminis kompaundas nėra labai lengvai deganti medžiaga; 4) Tarptautinės atominės energetikos agentūros TATENA mokomojoje medžiagoje nėra nurodytų reikalavimų bitumui, kuriuos kelia pareiškėjas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Agentūra priėjo išvadą, kad Įmonė nustatė nepagrįstus reikalavimus bitumui, ir pakartotinai pareikalavo pateikti bitumavimo įrenginio projektinės dokumentacijos duomenis bei paaiškinti šių duomenų ryšį su Techninėje specifikacijoje nustatytais specifiniais reikalavimais bitumui, pagrįsti bitumui keliamų reikalavimų skirtumą tarp LST EN 12591:2009 standarte ir Pirkimo sąlygose keliamų reikalavimų. Pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. raštu ĮS-1601(13.66) Agentūrai pateikė vykdant Pirkimą bitumui keliamų techninių reikalavimų pagrindimą ir nurodė priežastis, dėl kurių Pirkimo dokumentuose iškeltos aukštesnės nei LST EN 12591:2009 standarte nurodytos reikšmės.
15. Agentūra 2016 m. sausio 27 d. raštu Nr. 2016/2-501 ir 2016 m. balandžio 5 d. raštu
    Nr. 2016/2-2004 kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti nuomonę dėl vykdomo Pirkimo tinkamumo ir informuoti, ar Tarnyba pritaria: 1) Agentūros sprendimui, kad pareiškėjas pažeidė
    VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus principus; ir 2) Agentūros įpareigojimui pareiškėjui atlikti pakartotinį pasiūlymų techninės dalies vertinimą.
16. Tarnyba, išnagrinėjusi minėtus prašymus, 2016 m. balandžio 25 d. surašė skundžiamą viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-1314, kurioje nusprendė, kad pareiškėjo veiksmai pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principus, taip pat VPĮ 25 straipsnio 2 dalies bei 39 straipsnio 7 dalies reikalavimus, todėl, vadovaudamasi VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punktu, įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Išvadoje, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjų pasiūlymų nagrinėjimo etape pareiškėjas iškėlė naują, nepagrįstą ir neteisėtą Reikalavimą, kuris iš anksto Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas, bei į tai, kad pareiškėjas neužtikrino Reikalavimo vienodo taikymo visų pasiūlymus pateikusių tiekėjų atžvilgiu, konstatuota, jog tokie veiksmai prieštarauja VPĮ 39 straipsnio 7 dalies nuostatoms, numatančioms, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus vertina pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, ir pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principus. Be to, Tarnyba priėjo išvadą, kad Techninės specifikacijos 3 dalyje nustatyti reikalavimai bitumui yra nepagrįstai aukšti, pritaikyti konkretaus gamintojo gaminamam bitumui ir pažeidžia VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus.
17. Teismas taip pat nustatė, kad Agentūros kreipimosi į Tarnybą pagrindas – ginčas tarp Įmonės ir Agentūros, minėtai institucijai įpareigojus pareiškėją iš naujo nagrinėti tiekėjų pasiūlymus ir pareiškėjui nesutinkant su tokiu įpareigojimu. Agentūra pareiškėjo veiksmus ir priimtus sprendimus pripažino neteisėtais ir prieštaraujančiais VPĮ reikalavimams šiais pagrindais: dėl naujo reikalavimo pasiūlymų vertinimo metu iškėlimo; dėl pasiūlymų atitikties šiam reikalavimui įvertinimo; dėl Komisijos nevienodo tiekėjų pasiūlymų vertinimo. Agentūra nustatė, kad Komisija, atlikdama tiekėjų pasiūlymų techninės dalies vertinimą, iškėlė naują Reikalavimą, kuris Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas. Agentūros nuomone, būtent dėl šios priežasties, taip pat dėl to, kad gamintojas nėra nei Pirkimo dalyvis, nei sutarties šalis, reikalauti iš gamintojo prisiimti tam tikrus įsipareigojimus sutarties vykdymo laikotarpiui (3 metams), kai nuo gamintojo nepriklauso tam tikros aplinkybės, nėra korektiška ir logiška, nes už bitumo tiekimą perkančiajai organizacijai yra atsakingas tiekėjas, o ne gamintojas. Agentūros teigimu, nė vienas iš Pirkime dalyvavusių šešių tiekėjų nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, jog jų siūlomas gamintojas gamins reikiamą bitumą visą sutarties vykdymo laikotarpį, tačiau Komisija pateikti dokumentus pareikalavo ne iš visų šešių Pirkimo dalyvių, bet tik iš tų, kurie siūlė kitokį nei Rusijos gamintojo „KINEF“ BDUS 70/100 markės bitumą, tokiu būdu sudarydama palankesnes sąlygas tiekėjams UAB „Eksortus“ ir UAB „Baltijos tiekimas“.
18. Pirkimui pasiūlymus pateikė šeši tiekėjai: UAB „NAU“, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Tomega“, UAB „Sentios“, UAB „Eksortus“ ir UAB „Baltijos tiekimas“. Komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtu sprendimu visų pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikacija buvo pripažinta atitinkančia Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija negalėjo savarankiškai atlikti tiekėjų pasiūlymų techninės dalies vertinimo, 2015 m. vasario 10 d. posėdyje priimtas sprendimas kreiptis į Ignalinos atominės elektrinės Skystųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo skyrių, prašant paskirti ekspertą ir įpareigoti jį pateikti išvadas dėl pasiūlymų techninės dalies atitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams. Komisija
    2015 m. kovo 12 d. posėdyje, gavusi eksperto išvadas ir atlikusi tiekėjų pasiūlymų techninės dalies vertinimą, nustatė, kad tik vieno tiekėjo – UAB „Baltijos tiekimas“ – pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, o likusių tekėjų pasiūlymuose esantys techniniai duomenys turi būti tikslinami, todėl buvo kreiptasi į tiekėjus, prašant paaiškinti savo pasiūlymus. Be to, iš tiekėjų UAB „NAU“, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Tomega“ ir UAB „Sentios“, be kitų techninių duomenų paaiškinimų, buvo paprašyta pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad tiekėjų siūlomas gamintojas gamins reikiamą bitumą visą sutarties vykdymo laikotarpį, tačiau iš tiekėjo UAB „Eksortus“ tokio dokumento nebuvo reikalaujama. UAB „Senukų prekybos centras“ ir
    UAB „Sentios“ pasiūlymus Komisija 2015 m. kovo 27 d. posėdyje, o UAB „NAU“ pasiūlymą – 2015 m. balandžio 15 d. posėdyje, nusprendė atmesti, minėtiems tiekėjams nepateikus paaiškinimų iki nustatyto termino. UAB „Tomega“ pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Komisija 2015 m. gegužės 14 d. posėdyje nustatė pasiūlymų eilę, į kurią buvo įrašyti UAB„Eksortus“ ir UAB „Baltijos tiekimas“ pasiūlymai bei priėmė sprendimą sutartį sudaryti su UAB „Eksortus“.
19. Dėl Reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo teismas, apžvelgęs ginčui aktualias
    VPĮ nuostatas, pažymėjo, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas ir viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo kontrolė yra dvi atskiros procedūros. Pirkimo procedūrų eiliškumas detalizuojamas Pirkimo sąlygų 17–18 punktuose tokiu būdu: 1) tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams vertinimas (17.8 p.); 2) tiekėjų, atitikusių kvalifikacijos reikalavimus, pateiktų pasiūlymų tikrinimas (17.9 p.); 3) tiekėjų pateikti pasiūlymai vertinami neįprastai mažos kainos aspektu (17.15 p.);
    4) pasiūlymų eilės nustatymas (17.16 p.); 5) Pirkimo sutarties pasirašymas (18 p.). Pareiškėjas Reikalavimą iškėlė tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimo metu. Teismas laikė, kad tokiais veiksmais pareiškėjas supainiojo pasiūlymų vertinimo procedūrą su Pirkimo sutarties vykdymo kontrole, nes reikalaujamas pateikti gamintojo patvirtinimas pats savaime neįrodo, kad tiekėjas siūlo tinkamas prekes, ir nereiškia, kad Pirkimo sutarties vykdymo metu nekils komplikacijų dėl tiekiamų prekių kokybės, taip pat nepanaikina perkančiosios organizacijos pareigos kontroliuoti pirkimo sutarties vykdymą. Be to, pati Įmonė 2016 m. kovo 7 d. rašte Nr. ĮS-1601(13.66) Agentūrai pripažino, jog kiekviena pagaminta bitumo partija yra tikrinama specializuotose laboratorijose ir tokio patikrinimo metu vertinama bitumo kokybė ir tik po patikrinimo išduodama gaminio atitikties deklaracija,
    t. y. bitumo kokybę lemiančius parametrus galima nustatyti tik pagaminus bitumą. Taigi, pateiktų pasiūlymų vertinimo metu reikalaudama pateikti formalų dokumentą, kurio nepateikė nė vienas Pirkimui pasiūlymus pateikęs tiekėjas, pareiškėjas negalėjo užtikrinti bitumo atitikties keliamiems reikalavimams Pirkimo sutarties vykdymo metu. Pareiškėjas, norėdamas užtikrinti tinkamą Pirkimo sutarties vykdymą, tiekiamo bitumo kokybę bei Pirkimo sąlygose bitumui keliamus reikalavimus, būtent Pirkimo sutartyje turėjo nustatyti tokius reikalavimus ir pasirinkti tokius saugiklius, kad jis turėtų galimybę šios sutarties vykdymo metu prižiūrėti ir kontroliuoti tiekiamo į statybos vietą bitumo kokybę.
20. Teismas nesutiko su skundo teiginiu, kad Reikalavimas buvo nurodytas Pirkimo dokumentuose (Pirkimo sąlygų 10.1 p., Techninės specifikacijos 5 p., Pirkimo sutarties projekte). Techninės specifikacijos 5 punkte nustatyta, kad kartu su pasiūlymu tiekėjas turi pateikti siūlomų prekių techninių parametrų atitikimą įrodančius gamintojų parengtus techninius aprašus (5.1 p.); atitikties sertifikatą, kad bitumo kokybinių charakteristikų pastovumo įvertinimas ir kontrolė atitinka LST EN 12591:2009 standarto ZA priedą arba lygiavertį (5.2 p.); CE atitikties sertifikatą (deklaraciją) (5.3 p.). Techninės specifikacijos 6 punkte nustatyti reikalavimai kartu su prekėmis pateikti tiekiamų prekių techninių parametrų atitikimą minimaliems reikalavimams įrodančius gamintojų parengtus techninius aprašus, atitikties sertifikatą, CE atitikties sertifikatą. Pirkimo dokumentų B dalies „Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas“ Bendrųjų sąlygų 18 punkte nustatyta, kad prekių kokybė visais atžvilgiais privalo atitikti pirkimo dokumentuose pateiktas technines specifikacijas, tiekėjo pasiūlymą bei kitus Sutarties reikalavimus; 20.3 papunktyje nustatyta, kad, pristatydamas prekes, tiekėjas privalo pateikti gamintojo atitikties sertifikatą ir kitus dokumentus, patvirtinančius prekių atitikimą Sutarties ir techninių specifikacijų reikalavimams; 21.1 papunktyje nustatyta, kad pirkėjas turi teisę apžiūrėti, patikrinti <...> prekes, jų dalis ir darbo kokybę, taip pat tikrinti bet kokių Sutartyje numatytų prekių paruošimą ir gamybą, kad galėtų įsitikinti, jog visos medžiagos, jų dalys ir darbo kokybė yra reikiamos kokybės ir apimties;
    21.3.2 papunktyje nustatyta, kad pirkėjas <...> turi teisę reikalauti <...> pakeisti Sutarties reikalavimų neatitinkančias prekes tinkamomis prekėmis <...>; 25 punkte nurodyti Pirkimo sutarties pažeidimo padariniai. Pirkimo sąlygų 10.1 papunktyje nustatyta, kad tiekėjo pasiūlymą sudarantys dokumentai yra: <...> siūlomų prekių techninių parametrų atitikimą techninių specifikacijų reikalavimams įrodantys gamintojų parengti techniniai aprašai ir / ar analogiški gamintojų parengti bei kiti techninėje specifikacijoje nurodyti su pasiūlymu pateikiami dokumentai (jei tokie numatyti); jei tiekėjo pateikiamuose dokumentuose nėra įrodymų apie prekės atitikimą nurodytam konkrečiam reikalavimui, tiekėjas privalo pateikti gamintojo patvirtinimą, kad tiekėjo siūloma prekė atitinka
    Pirkimo dokumentų E dalyje Techninėje specifikacijoje nurodytą konkretų reikalavimą. Minėtos nuostatos patvirtino, kad Pirkimo dokumentuose buvo nustatytas reikalavimas tiekėjui kartu su pasiūlymu pateikti gamintojo parengtus dokumentus ar jo patvirtinimą, kad siūloma prekė (bitumas) atitinka visus Techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau juose nebuvo nustatytas reikalavimas tiekėjams pateikti gamintojo patvirtinimą, kad visą Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį bitumas atitiks jam keliamus reikalavimus. Taigi, pasiūlymų vertinimo metu buvo iškeltas naujas Reikalavimas, kuris Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas.
21. Teismas, atsakydamas į skundo argumentą, kad tiekėjams iškeltas Reikalavimas Įmonei leido pasiekti Pirkimo tikslą, t. y. įsitikinti, jog Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu ji įsigys reikiamų prekių, akcentavo, kad viešųjų pirkimų tikslas – teisėtos pirkimo sutarties sudarymas (sąlygotas tik teisėtų viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo), kuri leistų perkančiajai organizacijai įsigyti jai reikalingą objektą. Tuo tikslu pasiūlymų vertinimo procedūros metu pareiškėjas turėjo įsitikinti, ar tiekėjų siūlomos prekės (šiuo atveju – bitumas) atitinka jo keliamus reikalavimus. Teismo vertinimu, ankščiau minėtų dokumentų, nurodytų Techninės specifikacijos 5 punkte ir Pirkimo sąlygų 10.1 punkte, visuma buvo pakankama Pirkimo tikslui pasiekti, todėl Reikalavimas vertintas kaip nepagrįstas, formalus ir perteklinis. Tokią išvadą patvirtino ir Pirkimo sutarties projekto 1.2 papunkčio nuostatos, nustatančios, kad Pirkimo sutarties vykdymo metu tiekėjas gali pasiūlyti ir kito gamintojo gaminamą bitumą, t. y. Pirkimo sutarties vykdymo metu gali pasikeisti bitumo gamintojas. Teismas pastebėjo ir tai, kad pateikti dokumentus, įrodančius atitiktį keliamam Reikalavimui, pareiškėjas pareikalavo ne iš visų Pirkime dalyvavusių tiekėjų. Reikalavimo iškėlimas / neiškėlimas priklausė nuo to, kokio gamintojo bitumą tiekėjai siūlė, t. y. Reikalavimas nebuvo keliamas tiems tiekėjams, kurie siūlė gamintojo „KINEF“ BDUS 70/100 markės bitumą (UAB „Baltijos tiekimas“ ir UAB „Eksortus“). Taigi, Įmonei užteko tiekėjų UAB „Baltijos tiekimas“ ir UAB „Eksortus“ Pirkimo pasiūlymuose pateiktų duomenų įsitikinti šių tiekėjų pasiūlymų atitikimu tam tikram momentui ir iš jų nebuvo pareikalauta, kad jie pateiktų minėto gamintojo patvirtinimą, jog jis gamins tokios pat kokybės bitumą visą Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį. Be to, nė vienas iš tiekėjų, kuriems buvo iškeltas Reikalavimas (UAB „NAU“,
    UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Tomega“ ir UAB „Sentios“), nepateikė dokumentų, įrodančių atitiktį keliamam Reikalavimui ir tuo pagrindu pareiškėjas jų pasiūlymus atmetė bei priėmė sprendimą Pirkimo sutartį sudaryti su UAB „Eksortus“.
22. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, nesutikdamas su pareiškėjo sprendimu atmesti jo pasiūlymą, tiekėjas UAB „Tomega“ pateikė ieškinį teismui, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje
    Nr. e2A-1029-381/2015 konstatavo, kad UAB „Tomega“ pasiūlymas atmestas pagrįstai. Minėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės ir ginčo dalykai skiriasi. Minėtoje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinis teismas vertino, ar Įmonė teisėtai atmetė
    UAB „Tomega“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų, bet nenagrinėjo Techninės specifikacijos reikalavimų atitikties VPĮ ir Reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimų. Todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo teigti, kad, Tarnybai priimant Išvadą, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje civilinėje byloje jau buvo išnagrinėjęs Reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
23. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas, tiekėjų pasiūlymų nagrinėjimo metu tik tam tikriems tiekėjams iškeldamas naują, nepagrįstą, formalų ir perteklinį Reikalavimą, pažeidė
    VPĮ 39 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus vertina
    pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, ir šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principus.
24. Dėl Techninėje specifikacijoje bitumui nustatytų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo teismas akcentavo, kad Techninės specifikacijos 3 dalyje yra nustatyti reikalavimai (penetracija, pliūpsnio temperatūra ir kt.) bitumui, nurodant konkrečias jų reikšmes; 4 dalyje nustatyti reikalavimai, susiję su dokumentais (atitikties deklaracijų, techninių aprašų ir kt.), kuriuos tiekėjai turi pateikti; 5.2 papunktyje nustatyta, kad „tiekėjas turi pateikti atitikties sertifikatą, kad bitumo kokybinių charakteristikų pastovumo įvertinimas ir kontrolė atitinka LST EN 12591:2009 standarto ZA priedą arba lygiavertį“. Nustatyta, kad standarte LST EN 12591:2009 ir Techninėje specifikacijoje nurodytos bitumo reikšmės skiriasi:

25. Taigi, Techninėje specifikacijoje nurodyti bitumui keliami parametrai yra aukštesni nei nurodytieji standarte LST EN 12591:2009.
26. Agentūra, siekdama išsiaiškinti, ar Techninėje specifikacijoje nustatyti aukštesni nei standartiniai perkamos prekės reikalavimai nėra nepagrįstai užaukštinti ir parengti siekiant dirbtinai riboti konkurenciją, kreipėsi į pareiškėją dėl Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų pagrindimo. Pareiškėjas 2016 m. vasario 10 d. rašte Nr. JS-940(13.66) ir 2016 m. kovo 7 d. rašte Nr. ĮS-1601(13.66) Techninėje specifikacijoje nustatytus aukštesnius bitumui keliamus reikalavimus grindė tuo, kad aukštesni kokybės bitumo parametrai užtikrina geresnes radioaktyviųjų atliekų sulaikymo savybes ir būtent tokių parametrų bitumas yra tinkamiausias pasirinkimas skystųjų radioaktyviųjų atliekų bitumavimui, taip pat pažymėjo, kad branduolinės saugos užtikrinimui suteikiamas aukščiausias prioritetas, todėl, atliekant radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, būtina naudoti geriausias žinomas technologijas ir medžiagas. Be kita ko, pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. rašte Nr. ĮS-1601(13.66) pripažino, jog savo laboratorijoje jis gali patikrinti tik tris bitumo parametrų rodiklius (tankį, drėgnumą ir minkštėjimo temperatūrą), o visų kitų parametrų atveju privalo pasitikėti tiekėjų pateiktais dokumentais.
27. Teismas akcentavo, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog Pirkimu yra perkamas bitumas, kuriam taikomi kai kurie aukštesni bitumo parametrų reikalavimai nei ankstesniame pareiškėjo vykdytame pirkime (2011 m.) tam pačiam tikslui bitumui iškelti parametrai, kurie atitiko LST EN 12591:2009 standarte nurodytus reikalavimus. Be to, pareiškėjas skystųjų radioaktyviųjų atliekų imobilizavimo bitumavimo procese kaip organinį rišiklį naudoja tik konkrečios markės bitumą (BDUS 70/100 markės bitumą), kurį gamina vienintelis gamintojas – „KINEF“, o šio gamintojo parengtose techninėse sąlygose TY 0256-096-00151807-97 nurodyti bitumo parametrai yra identiški Techninėje specifikacijoje nustatytiems parametrams.
28. Aplinkybę, kad pareiškėjas skystųjų radioaktyviųjų atliekų bitumavimo procese negali naudoti kito nei BDUS 70/100 markės bitumo, pareiškėjas grindė tuo, kad būtent tokios markės bitumas yra nurodytas 2013 m. sausio 17 d. „Bituminio kompaundo saugyklos saugos periodinio vertinimo ataskaitoje“ Nr. At-149 (3.266), kurią patvirtino Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, ir 2015 m. birželio 29 d. „IAE bitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugyklos gaisro pavojaus analizės tarpinėje ataskaitoje“ Nr. S/14-1523.14.15-T-V:02 (galutinė ataskaita parengta 2015 m. spalio 14 d.). Teismas pastebėjo, kad Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos 2016 m. balandžio 1 d. rašte Nr. (12.17-41)22.1-228 nurodoma, jog pareiškėjo pasirinkto ir šiuo metu naudojamo bitumo parametrai atitinka bitumavimo komplekso projektinę dokumentaciją, o tam tikros jo savybės (pvz., gaisrinio pavojingumo požiūriu) yra geresnės nei naudoto iki tol; Ignalinos atominės elektrinės bitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugyklos gaisro pavojaus analizės ataskaitos rekomendacija naudoti tik BDUS 70/100 markės bitumą tik pakartoja pačio pareiškėjo 2004 m. jau priimtą sprendimą; nusprendus naudoti gaisrinio pavojingumo ar kitų saugai svarbių aspektų požiūriu kitokių savybių bitumą, pareiškėjas šį sprendimą turės pagrįsti ir pademonstruoti, kad bus užtikrintas priimtinas saugos lygis. Galutinė „IAE bitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugyklos gaisro pavojaus analizės tarpinė ataskaita“ Nr. S/14-1523.14.15-T-V:02, kurios 10 punkte rekomenduojama naudoti BDUS 70/100 markės bitumą, parengta po sprendimo su Pirkimo laimėtoju sudaryti sutartį priėmimo – 2015 m. gegužės 14 d. Taigi, minėtų pareiškėjo nurodytų dokumentų turinys neįpareigoja skystųjų radioaktyviųjų atliekų bitumavimo procese naudoti tik tam tikros rūšies – BDUS 70/100 markės – bitumą.
29. Teismas pabrėžė, kad konkretūs parametrai, prekės ženklas, konkreti kilmė ir gamyba gali būti nustatyti tik išimtinais atvejais, pagrįsti objektyviomis priežastimis ir neturi sudaryti pranašumo tam tikriems gamintojams ar juos atstovaujantiems tiekėjams. Tačiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtino, kad Pirkimo metu pareiškėjas buvo suinteresuotas pirkti tik konkretaus gamintojo – „KINEF“ – gaminamą bitumą, kuris jam buvo priimtiniausias vien dėl tos aplinkybės, kad jam yra žinomas, t. y. naudojamas savo veikloje. Tuo tikslu Techninės specifikacijos 3 dalyje pareiškėjas bitumui nustatė nepagrįstai aukštus reikalavimus, kurie buvo pritaikyti tik konkretaus gamintojo gaminamam bitumui. Techninėje specifikacijoje nurodyti aukštesni nei LST EN 12591:2009 standarte reikalavimai buvo nustatyti remiantis vien deklaratyviais argumentais, neįrodančiais tokių reikalavimų būtinybės. Todėl pareiškėjo veiksmai, bitumui nustatant nepagrįstai aukštus ir pritaikytus tik konkretaus gamintojo gaminamam bitumui reikalavimus, pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatas.
30. Dėl Išvados atitikimo teisės aktų reikalavimams teismas, apžvelgęs VPĮ,
    Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1S-90 (toliau – ir Vertinimo taisyklės), bei VAĮ nuostatas, akcentavo, jog nagrinėjamu atveju Tarnyba atliko kontrolės funkciją (su Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimu susijusio pirkimo vertinimą), kurio metu nustatė VPĮ 3 straipsnio
    1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimus; vertinimo atlikimo metu buvo susipažinta su Pirkimo dalyvių galutinėmis kainomis ir sudaryta dalyvių eilė, bet Pirkimo sutartis dar nebuvo sudaryta; vertinimo metu nustatytų VPĮ reikalavimų pažeidimų nebuvo įmanoma ištaisyti kitais būdais. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo vertinimas atliktas jau įvykus vokų su tiekėjų pasiūlymais Pirkimui atplėšimo procedūrai, ir nesant galimybių nustatytų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų kitaip teisėtais būdais pašalinti, nepažeidžiant skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tolimesnis Pirkimo vykdymas reikštų akivaizdžią žalą sąžiningai tiekėjų konkurencijai, padaryta išvada, kad Tarnyba pagrįstai įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras. Teismas taip pat pažymėjo, jog Išvadoje yra nurodytas vertinimo teisinis pagrindas – VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punktas, aiškiai ir tiksliai nurodyti Tarnybos nustatyti VPĮ pažeidimai, nurodyta, kad buvo vertinami Pirkimo dokumentai ir Pirkimo procedūros (vertinimo apimtis), bei nurodyta tokio sprendimo apskundimo tvarka. Šios aplinkybės sudarė pagrindą teigti, kad Išvada atitinka tokiam administraciniam aktui teisės aktų keliamus reikalavimus, yra motyvuota, pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pareiškėjo argumentai dėl teisingumo ir protingumo principų pažeidimo surašant Išvadą yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.
31. Teismas konstatavo, kad Išvada yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo ją panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestas. Atmetus skundą, netenkintas ir pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III.

32. Pareiškėjas VĮ Ignalinos atominė elektrinė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
33. Pareiškėjas paaiškina, kad jis teismui buvo pateikęs prašymą apklausti liudytojus (Įmonės Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tarnybos vadovą A. O. (A. O.) ir Įmonės Skystųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo skyriaus viršininką O. K. (O. K.), kurie turėjo padėti įrodyti, jog Pirkimo sąlygose nustatyti techniniai reikalavimai bitumui yra pagrįsti techniniais sprendimais, teisės aktų reikalavimais ir viešuoju interesu, bei paneigti atsakovo teiginius apie nepagrįstai aukštas ir konkretiems tiekėjams pritaikytas Pirkimo sąlygas. Įmonės specialistai turi daugiau nei 30 metų praktinio specifinio darbo patirtį sandėliuojant ir saugant radioaktyviąsias atliekas ir gali pagrįsti bet kurio ginčijamo parametro svarbą bei įtaką bitumo kokybei, atsižvelgiant į numatomą ilgą atliekų saugojimo laikotarpį (300 metų), specialų teisinį reguliavimą. O. K. ekspertinės išvados dėl visų Pirkime pateiktų pasiūlymų atitikimo Pirkimo sąlygoms ir viešųjų pirkimų komisijos vertinimai buvo pateikti ir Agentūrai, ir Tarnybai, tačiau buvo nepagrįstai neįvertinti. Tačiau teismas netenkino pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus, šio savo sprendimo nemotyvavo ir apsiribojo lakoniškais teiginiais, kad iš liudytojų parodymų negalima spręsti apie Išvados pagrįstumą, tuo nepagrįstai apribodamas pareiškėjo procesines teises teikti į bylą įrodymus, remtis liudytojų parodymais.
34. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad Pirkimo metu pareiškėjas buvo suinteresuotas pirkti tik konkretaus gamintojo – „KINEF“ – bitumą, kuris jam buvo priimtiniausias tik dėl tos aplinkybės, jog jam yra žinomas, t. y. naudojamas savo veikloje. Pareiškėjas buvo pateikęs kiekvieno iš Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų bitumui pagrindimą, tačiau teismas, spręsdamas dėl Pirkimo sąlygų pagrįstumo, jų nevertino. Skystųjų radioaktyviųjų atliekų sukietinimo proceso tikslus užtikrina tik geros kokybės bitumas. Techninėje specifikacijoje reikalaujamos reikšmės „Likučio penetracija (adatos įsmigimo gylis) po kaitinimo nuo pradinio kiekio % esant 25 °C ne mažiau 60“ ir „Masės pasikeitimas po šildymo ne daugiau nei 0,3 %“ yra kitokios nei LST EN 12591:2009 standarte nurodytos reikšmės, kadangi šie parametrai sumažina radioaktyviųjų druskų „nusėdimo“ greitį bitumo matricoje, geriau užkerta kelią druskų ir bitumo sluoksniavimuisi ir taip pagerina bitumo terminį patvarumą ir bitumavimo proceso gaisrinę saugą. Techninėje specifikacijoje reikalaujama reikšmė „Pliūpsnio temperatūra ne mažiau nei 240 °C“ taip pat yra kitokia nei
    LST EN 12591:2009 standarte nurodyta reikšmė, kadangi aukštesnė pliūpsnio temperatūra gerina bitumavimo gaisrinę saugą. Techninėje specifikacijoje reikalaujama reikšmė „Trapumo temperatūra po šildymo ne aukščiau kaip 15 °C“ yra kitokia nei LST EN 12591:2009 standarte nurodyta reikšmė, nes ilgai saugant skystų radioaktyviųjų medžiagų bituminį kompaundą, iki 1,5 m grunto įšalo sąlygomis, matrica geriau išsaugoma stabilios būklės. Pareiškėjas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad bitumas, atitinkantis LST EN 12591:2009 standartą, netenkina jo poreikių, nes minėtame standarte nurodyti techniniai reikalavimai skirti kitam bitumo panaudojimo tikslui – keliams tiesti. Techninėje specifikacijoje nurodyto bitumo ir šiuo metu pareiškėjo naudojamo bitumo parametrai atitinka bitumavimo komplekso projektinę dokumentaciją, o tam tikros jo savybės (pvz., gaisrinio pavojingumo požiūriu) yra geresnės nei iki tol naudoto bitumo, todėl, nusprendus naudoti gaisrinio pavojingumo ar kitų saugai svarbių aspektų požiūriu kitokių (prastesnių) savybių bitumą, pareiškėjas šį sprendimą turėtų pagrįsti ir pademonstruoti, kad bus užtikrintas priimtinas saugos lygis. Teismas sprendė dėl Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų neįvertinęs minėtų aplinkybių, teismo posėdyje net nurodydamas, jog Techninės specifikacijos šioje byloje nevertinamos, bet sprendime visgi nepagrįstai nustatė, kad Pirkime keliami reikalavimai bitumui yra identiški konkrečios markės bitumui – BDUS 70/100, kurį gamina vienintelis gamintojas – „KINEF“. Pareiškėjas teigia, kad Techninėje specifikacijoje bitumui nustatytus reikalavimus tenkinta ne tik BDUS 70/100 markės bitumas, bet ir BDNU-85 markės bitumas, o Techninėje specifikacijoje nurodytų arba geresnių parametrų bitumą gamina (turi gamybos technologiją) ne tik gamintojas „KINEF“, bet ir kiti gamintojai (Avtodor, Lukoil, Colas).
35. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino neturintis nei administracinių pajėgumų, nei tinkamos kvalifikacijos atlikti objektyvų Techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų bitumui pagrindimo vertinimą. Teismo sprendime remiamasi reikiamos kvalifikacijos neturinčių asmenų nuomone, kas pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles, VAĮ įtvirtintą objektyvumo principą. Be to, teismas, vertindamas Techninės specifikacijos reikalavimų pagrįstumą, neatsižvelgė į tai, jo radioaktyviosios atliekos turi būti surenkamos, laikomos, saugomos, nukenksminamos ir laidojamos laikantis specialių teisės aktų reikalavimų, tinkamas radioaktyviųjų atliekų tvarkymas yra viešasis interesas.
36. Pareiškėjo tvirtinimu, teismo sprendime neįvertinta tai, kad bitumo kokybė priklauso ne tik nuo pradinės žaliavos kokybės, bet ir nuo gamybos technologijų. Tai patvirtina
    AB Orlean Lietuva 2015 m. balandžio 22 d. raštas. Taigi, egzistuoja didelė rizika, kad, Pirkimo pasiūlymų vertinimo metu neįsitikinus, ar tiekėjas užtikrins tinkamą sutarties vykdymą, pareiškėjas nepasieks Pirkimo tikslo – įsigyti reikalingų prekių, racionaliai naudojant lėšas. Todėl negalima pagrįstai teigti, kad Įmonė supainiojo pasiūlymo vertinimo procedūrą su Pirkimo sutarties vykdymo kontrole. Nors reikalaujamas pateikti gamintojo patvirtinimas savaime neįrodo, kad Pirkimo sutarties vykdymo metu nekils komplikacijų dėl tiekiamų prekių kokybės, ir nepanaikina pareiškėjo pareigos kontroliuoti Pirkimo sutarties vykdymą, toks patvirtinimas leidžia įsitikinti, kad tiekėjo įsipareigojimas užtikrinti prekės pagaminimą yra realus ir įtikinamas. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas pareikalavo pateikti dokumentus, įrodančius atitiktį keliamam Reikalavimui, ne iš visų Pirkime dalyvavusių tiekėjų. Tik UAB „Baltijos tiekimas“ pasiūlyme pateikta informacija nereikalavo paaiškinimo, t. y. pateikti duomenys, patvirtinantys, jog gamintojas turi gamybos technologiją, užtikrinančią pastovius parametrus. Tik po to, kai
    UAB „Eksortus“ pateikė prašomą informaciją, jo pasiūlymas įvertintas atitinkančiu Techninės specifikacijos reikalavimus. Kiti dalyviai, siekdami įrodyti, kad galės tiekti reikalavimus atitinkančių parametrų bitumą, rėmėsi atskirų bitumo partijų, atitinkančių reikalavimus, pagaminimo faktu, bet ne gamintojo patvirtintais dokumentais ar įsipareigojimu nuolat pagaminti reikalingų techninių parametrų bitumą. Siekiant iš tiekėjų gauti gamintojo patvirtinimą apie galimybę pagaminti reikiamų parametrų bitumą visą sutarties laikotarpį, jokių sąlygų, kaip gamintojai turėtų pagrįsti šį įsipareigojimą, nustatyta nebuvo. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjas tiekėjams teikiant pasiūlymus neturėjo teisės prašyti paaiškinti pasiūlymus pateikiant bitumo gamintojų raštus dėl galimybės nuolat tiekti Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkantį bitumą, yra padaryta neatsižvelgus į bylos faktines aplinkybes ir teisiškai nepagrįsta.
37. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
38. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, jis sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas pakartotinai pabrėžia, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl bitumui keliami būtent tokie aukšti reikalavimai. Pareiškėjas nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog iškeltas Reikalavimas buvo nustatytas Pirkimo sąlygose, jo veiksmai ir sprendimai tiekėjų atžvilgiu buvo priimti remiantis Pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais. Pareiškėjo teiginys, kad Reikalavimas buvo susijęs su Pirkimo sąlygų nuostatomis ir kildinamas iš Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas pastebi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija teismo išvados, kad Išvada atitinka tokiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus. Dėl pareiškėjo argumento, kad teismo sprendimas yra priimtas remiantis reikiamos kvalifikacijos neturinčių asmenų nuomone, atsakovas paaiškina, kad teismo sprendimas buvo priimtas pagal ginčo esmę,
    t. y. dėl Išvados teisėtumo ir pagrįstumo, o Tarnyba privalo kontroliuoti, kaip perkančiosios organizacijos laikosi VPĮ nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos, savo paskelbtų viešųjų pirkimų sąlygų, ar tinkamai jas taiko nagrinėjant tiekėjų pasiūlymus, t. y. vykdant pirkimo procedūras. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl teisingumo ir protingumo principų pažeidimo surašant Išvadą yra deklaratyvūs, niekaip nepagrįsti.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
40. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas išsamiai įvertino byloje esančias aplinkybes ir įrodymus, todėl nepažeidė procesinės teisės normų. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą apklausti liudytojus, nes (1) byloje esančių duomenų ir įrodymų visiškai pakako tinkamam ir objektyviam bylos išsprendimui (be to, prašomi apklausti liudytojai yra Įmonės darbuotojai, todėl pareiškėjas jų paaiškinimus galėjo nurodyti savo procesiniuose dokumentuose ar pateikti teismo proceso metu, tai pareiškėjas ir padarė apeliaciniame skunde), (2) aplinkybės, kurias liudytojų pagalba ketino įrodyti pareiškėjas, nėra susijusios su ginčo dalyku (nagrinėjamos bylos dalyką sudaro Išvados teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, o pareiškėjas liudytojų paaiškinimais siekė įrodinėti Techninės specifikacijos reikalavimų pagrįstumą, kitaip tariant, jog „KINEF“ gaminamas bitumas tenkina jo poreikius), o (3) liudytojų apklausa būtų reiškusi bylos vilkinimą ir proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principų pažeidimą (pateikdamas prašymą apklausti liudytojus, pareiškėjas galbūt piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes prašomų apklausti liudytojų – savo darbuotojų – paaiškinimus jis galėjo pateikti skunde ir / ar kituose procesiniuose dokumentuose). Akcentuota, kad liudytojai, kuriuos prašyta apklausti, arba patys dalyvavo rengiant Techninę specifikaciją (A. O.), arba teikė ekspertinio vertinimo išvadas Pirkimo metu
    (O. K.), todėl bet koks jų teiginys, kad Įmonės veiklai galėtų būti naudojamas ir tik
    LST EN 12591:2009 standartą atitinkantis bitumas ar kitoks nei gamintojo „KINEF“ bitumas, prieštarautų jų ankstesnei pozicijai Pirkime bei galėtų tapti jų drausminės ar kitokios atsakomybės pagrindu.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Techninėje specifikacijoje bitumui nustatyti reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, kad pareiškėjas tinkamai vykdė jam kaip perkančiajai organizacijai tekusią pareigą pagrįsti Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus bitumui, ir kad tik Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus atitinkantis konkretaus gamintojo „KINEF“ bitumas gali užtikrinti viešąjį interesą ir branduolinę saugą. Pareiškėjas savo poziciją bando pagrįsti iš esmės dviem argumentų grupėmis: 1) rašytiniais įrodymais, kurie jo niekaip neįpareigoja naudoti vien tik gamintojo „KINEF“ bitumą; ir 2) deklaratyviais argumentais apie geresnes gamintojo „KINEF“ bitumo savybes, branduolinę saugą ir tariamus bitumo, atitinkančio tik LST EN 12591:2009 standarto reikalavimus, trūkumus ir pan. (trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad „KINEF“ gaminamas bitumas taip pat yra kelių bitumas). Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas tiesiog nenori derinti bitumo, atitinkančio tik LST EN 12591:2009 standartą, naudojimo dėl pernelyg ilgai trunkančių procedūrų, o „KINEF“ gaminamo bitumo naudojimas jau yra suderintas su Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat teigia, jog teismas tinkamai įvertino tiek viešojo intereso apsaugos, tiek branduolinės saugos aspektus (nors teismas ir nepasisakė dėl su jais susijusių pareiškėjo argumentų, sprendime pateikiamos motyvuotos ir pagrįstos apibendrinančios išvados, kurios apima viešojo intereso ir branduolinės saugos aspektus). Pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. rašte pripažino, kad bitumas yra radioaktyviąsias atliekas rišančioji medžiaga, o ne padedanti apsaugoti aplinką nuo radiacijos, todėl Techninėje specifikacijoje nustatyti nepagrįsti techniniai reikalavimai bitumui negali būti grindžiami poreikiu vien tik užtikrinti viešąjį interesą ar didesnę branduolinę saugą.
42. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas jau po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos Pirkime nustatė naują, formalų ir perteklinį Reikalavimą, kuris nebuvo numatytas Pirkimo sąlygose ir kuris nebuvo keliamas tiems tiekėjams, kurie Pirkime siūlė „KINEF“ gaminamą bitumą. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nė vienas iš tiekėjų nepateikė objektyvių įrodymų, iš kurių pareiškėjas galėjo įsitikinti, kad jų siūlomas gamintojas gamins reikalaujamą bitumą visą Pirkimo sutarties laikotarpį, tačiau pareiškėjas tokių įrodymų pareikalavo tik 4 iš 6 pirkime dalyvavusių tiekėjų (UAB „Eksortus“ prašyta pateikti ne gamintojo patvirtinimą, o atitikties sertifikatus), – tai akivaizdžiai pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo ir tiekėjų konkurencijos principus. Nustatydamas Reikalavimą, pareiškėjas tiekėjų pasiūlymus vertino atsižvelgdamas faktiškai į kitus reikalavimus nei buvo paskelbti Pirkimo sąlygose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

43. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvados, kuria buvo pripažinta, kad valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, atlikdama viešąjį pirkimą „Bitumo pirkimas“, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
    2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Administracinių bylų teisenos įstatymo
    140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
45. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. balandžio 25 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-1314 (I t., b. l. 14–18) teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo šios išvados priėmimo aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų aplinkybių buvimo faktus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pasiūlymų vertinimo metu pareiškėjas iškėlė naują Reikalavimą, kuris Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas, Reikalavimas buvo taikytas tik 4 iš 6 tiekėjų, o Techninėje specifikacijoje nurodyti aukštesni nei LST EN 12591:2009 standarte reikalavimai buvo nustatyti remiantis vien deklaratyviais argumentais, neįrodančiais tokių reikalavimų būtinybės, todėl pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo principus, šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies ir 39 straipsnio 7 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami pradinio pareiškėjo skundo argumentai, pažymint, jog teismas atsižvelgė ne į visus šiuos argumentus, nepagrįstai neiškvietė apklausti liudytojų.
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl Reikalavimo teisėtumo bei dėl Techninėje specifikacijoje bitumui nustatytų reikalavimų pakankamo pagrindimo.
47. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal VPĮ 2 straipsnio 14 dalį, kvalifikacinė atranka – tai pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose. Šio įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis; teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. Šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, šio įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju patikrinti tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu, atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas) ir laimėjusį pasiūlymą.
48. VPĮ 25 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje; šie reikalavimai perkančiosioms organizacijoms yra privalomi. Pagal šio straipsnio 2 dalį, techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.
49. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
50. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, EU:C:2004:236; 2006 m. vasario 9 d. sprendimą sujungtose bylose La Cascina ir kt., C-226/04 ir C-228/04, EU:C:2006:94; 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą Komisija prieš Prancūziją, C-299/08, EU:C:2009:769; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, EU:C:2012:284; 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą Cartiera dell’Adda prieš CEM Ambiente SpA, C-42/13, EU:C:2014:2345; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018), tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinys viešojo pirkimo sąlygų nustatymo ir taikymo kontekste aiškintinas taip, kad:
1. perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų;
2. kiekvienos sutarties dalykas ir jai sudaryti nustatyti kriterijai būtų aiškiai suformuluoti nuo pat sutarties sudarymo procedūros pradžios;
3. siekiant konkurso dalyviams, formuojantiems savo pasiūlymus, sudaryti lygias galimybes, visų konkurso dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos tos pačios sąlygos;
4. siekiant užkirsti kelią perkančiosios organizacijos favoritizmui ir savivalei, visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka konkrečiam pirkimui taikomus kriterijus;
5. esminės dalyvavimo pirkime sąlygos ir tvarka, visų pirma dalyviams tenkančios pareigos, būtų nustatytos iš anksto ir paskelbtos viešai, kad šie dalyviai galėtų tiksliai žinoti procedūros apribojimus ir būtų tikri, kad tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams;
6. perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus.
51. Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamoje Išvadoje, be kita ko, nustatė, kad tiekėjų pasiūlymuose esantys duomenys nebuvo aiškūs, todėl Pirkimo komisija privalėjo ir turėjo teisę juos tikslinti, tačiau ta aplinkybė, jog pasiūlymų vertinimo metu buvo iškeltas naujas perteklinis reikalavimas, kuris iš anksto Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas ir kuriuo tiekėjų buvo prašoma pateikti dokumentus, įrodančius atitiktį keliamam reikalavimui (išskyrus tiekėjus, siūliusius tiekti konkretaus gamintojo „KINEF“ BDUS 70/100 markės bitumą), sudaro pagrindą teigti, kad tokie Pirkimo komisijos veiksmai prieštarauja Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatoms, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus vertina ne pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir kad perkančioji organizacija pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
52. Pareiškėjas nesutinka su tokia pozicija ir tvirtina, kad Reikalavimas nėra naujas, jis yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo sąlygų 10.1 papunkčio nuostatomis ir Techninės specifikacijos
    5 punktu, Pirkimo sutarties projekto nuostatomis ir yra kildinamas iš VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos perkančiosios organizacijos teisės, kilus neaiškumui dėl tiekėjų pasiūlymo turinio, kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti pasiūlymą. Pareiškėjas paaiškina, kad Techninės specifikacijos 4 dalyje įtvirtintu reikalavimu (kartu su pasiūlymu pateikti siūlomų prekių techninių parametrų atitikimą minimaliems techniniams reikalavimams įrodančius gamintojų parengtus techninius aprašus ir (arba) analogiškus gamintojų parengtus dokumentus) Pirkimo sąlygose siekiama įsitikinti, kad bitumo gamintojas turi technologiją, kurią naudodamas gali užtikrinti Pirkimo sąlygose nurodyto bitumo gamybą. Atitinkamas reikalavimas pateiktas ir Pirkimo sąlygų 10.1 papunktyje, tiekėjams nurodančiame kartu su pasiūlymu pateikti siūlomų prekių techninių parametrų atitikimą techninių specifikacijų reikalavimams įrodančius gamintojų parengtus techninius aprašus ir (arba) analogiškus gamintojų parengtus bei kitus Techninėje specifikacijoje nurodytus pateikti su pasiūlymais dokumentus. 2016 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas) pareiškėjo atstovė tvirtino, kad tiek Pirkimo sąlygų 10.1 papunktyje, tiek Techninės specifikacijos 5 punkte buvo numatytas reikalavimas gamintojui pateikti užtikrinimą, kad būtent toks bitumas (t. y. atitinkantis Techninės specifikacijos reikalavimus) bus tiekiamas visą Pirkimo laikotarpį.
53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Pirkimo sąlygų (I t., b. l. 70–79)
    10.1 papunktyje nurodyta, kad tiekėjo pasiūlymą sudaro, be kita ko, siūlomų prekių techninių parametrų atitikimą techninių specifikacijų reikalavimams įrodantys gamintojų parengti techniniai aprašai ir / ar analogiški gamintojų parengti bei kiti techninėje specifikacijoje nurodyti su pasiūlymais pateikiami dokumentai (jei tokie numatyti); jei tiekėjo pateikiamuose dokumentuose nėra įrodymų apie prekės atitikimą nurodytam konkrečiam reikalavimui, tiekėjas privalo pateikti gamintojo patvirtinimą, kad tiekėjo siūloma prekė atitinka Pirkimo dokumentų E dalyje Techninėje specifikacijoje nurodytą konkretų reikalavimą.
54. Techninės specifikacijos (I t., b. l. 167–170) 5 punkte išvardyti kartu su pasiūlymu tiekėjo turimi pateikti dokumentai: siūlomų prekių techninių parametrų atitikimą minimaliems techniniams reikalavimams įrodantys gamintojų parengti techniniai aprašai ir / ar analogiški gamintojų pateikti dokumentai (5.1 p.); atitikties sertifikatas, kad bitumo kokybinių charakteristikų pastovumo įvertinimas ir kontrolė atitinka LST EN 12591:2009 standarto ZA priedą arba lygiavertį (5.2 p.); CE atitikties sertifikatas ir / arba deklaracija (5.3 p.). Tokius pat dokumentus, taip pat išplėstinį saugos duomenų lapą, tiekėjas turi pateikti ir jau kartu su prekėmis (Techninės specifikacijos 6 p.).
55. Pareiškėjas tiek skunde, tiek 2016 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde Reikalavimą siejo su poreikiu išsiaiškinti, ar siūlomas gamintojas turi gamybos technologiją, sudarančią galimybes nuolat gaminti Techninėje specifikacijoje numatytus reikalavimus atitinkantį bitumą. Tačiau tiekėjų buvo prašoma pateikti ne informaciją apie gamintojo naudojamą technologiją, o gamintojo patvirtinimą ar lygiavertį gamintojo parengtą dokumentą, įrodantį, kad visą sutarties galiojimo laikotarpį gamintojas galės pagaminti bitumą, kurio parametrai bus ne žemesni negu nurodyti pasiūlyme ir nustatyti Techninėje specifikacijoje. Teisėjų kolegija pastebi, jog Pirkimo dokumentuose nėra įtvirtinti jokie reikalavimai technologijai, kurią naudodamas gamintojas gamina bitumą. Pats pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad Techninėje specifikacijoje numatytus reikalavimus atitinkantį bitumą galima pagaminti ir neturint atitinkamos gamybos technologijos, t. y. kiekviena naftos gamykla, gavusi aukštos kokybės žaliavą, gali pagaminti bitumą, atitinkantį Techninėje specifikacijoje numatytus reikalavimus. Taigi, Pirkimo sąlygose nebuvo aiškiai suformuluoto kriterijaus siūlyti tik gamintojo, turinčio atitinkamą technologiją ( nors ir neįvardyta, kokią konkrečiai technologiją), gaminamą bitumą.
56. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pirkimo sąlygų, Pirkimo sutarties projekto (I t., b. l. 80–95) ir Techninės specifikacijos turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Pirkimo dokumentuose buvo nustatytas reikalavimas tiekėjui kartu su pasiūlymu pateikti gamintojo parengtus dokumentus ar jo patvirtinimą, kad siūloma prekė – bitumas – atitinka visus Techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau juose nebuvo nustatytas reikalavimas tiekėjams pateikti gamintojo patvirtinimą, jog visą Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį tiekiamas bitumas atitiks jam keliamus reikalavimus, t. y. Reikalavimas yra naujas. Reikalavimas dėl savo pobūdžio nėra ir negali būti prilygintas prašymui paaiškinti pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, reikalaujamas pateikti gamintojo patvirtinimas pats savaime neįrodo, jog tiekėjas siūlo tinkamas prekes, ir nereiškia, jog Pirkimo sutarties vykdymo metu nekils komplikacijų dėl tiekiamų prekių kokybės, taip pat nepanaikina perkančiosios organizacijos pareigos kontroliuoti Pirkimo sutarties vykdymą, o bitumo kokybę lemiančius parametrus galima nustatyti tik pagaminus ir patikrinus konkrečią bitumo partiją. Remiantis tuo, darytina išvada, jog Pirkimo komisija tiekėjų pasiūlymus vertino pagal kriterijų, kuris nebuvo paskelbtas iš anksto ir viešai, t. y. naują kriterijų.
57. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad Reikalavimas buvo pareikštas tik 4 iš
    6 pasiūlymus pateikusių tiekėjų: UAB „Sentios“, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Tomega“ ir UAB „NAU“. Tačiau tiekėjams UAB „Baltijos tiekimas“ ir UAB „Eksortus“, siūliusiems tiekti gamintojo „KINEF“ BDUS 70/100 markės bitumą, t. y. prekę, kuri ir kurios gamintojas pareiškėjui jau buvo žinomi, Reikalavimas nebuvo pareikštas. Pareiškėjas tvirtino, kad UAB „Baltijos tiekimas“ pateikė, be kita ko, duomenis, patvirtinančius, kad jo siūlomas gamintojas turi gamybos technologiją, užtikrinančią pastovius parametrus, bet neįvardijo, kokie tai duomenys, šių duomenų teismui nepateikė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog Reikalavimas visiems Pirkime dalyvavusiems tiekėjams nebuvo taikomas vienodai.
58. Vien konstatavimas, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūrų metu iškėlė naują reikalavimą bei jį taikė ne visiems tiekėjams, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad  Pirkimas buvo atliekamas  pažeidžiant viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
59. Dėl Techninėje specifikacijoje (3 p.) bitumui nustatytų minimalių techninių reikalavimų atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog, nors Techninėje specifikacijoje tiekėjų reikalaujama pateikti atitikties sertifikatą, kad bitumo kokybinių charakteristikų pastovumo įvertinimas ir kontrolė atitinka LST EN 12591:2009 standarto ZA priedą arba lygiavertį, Techninėje specifikacijoje nurodyti parametrai yra aukštesni nei LST EN 12591:2009 standarte ir šie parametrai yra identiški gamintojo „KINEF“ parengtose techninėse sąlygose TY 0256-096-00151807-97 nurodytiems bitumo parametrams, Išvadoje konstatavo, kad Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai bitumui yra nepagrįstai aukšti ir pritaikyti konkretaus gamintojo gaminamam bitumui.
60. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas keliskart pabrėžė, kad, nustatydamas aukštesnius reikalavimus bitumui nei nurodytieji LST EN 12591:2009 standarte, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai skirti kitokiam bitumo panaudojimo tikslui – keliams tiesti, jis siekė pasiekti aukščiausią racionaliai įmanomą branduolinės saugos lygį. Tačiau tvirtindamas, jog jo nustatytus reikalavimus atitinka ir dar aukštesnių parametrų bitumo markės, tarp jų – BDNU-85, pareiškėjas nepaaiškino, kodėl, siekiant minėto tikslo, reikalavimai Techninėje specifikacijoje nebuvo orientuoti į šių aukštesnių markių bitumą, apsiribojant parametrais, identiškais BDUS 70/100 markės bitumui, kuris taip pat yra gaminamas keliams tiesti. Todėl šis pareiškėjo argumentas yra atmestinas.
61. Pareiškėjas teigė, jog Techninėje specifikacijoje nurodyto bitumo ir šiuo metu pareiškėjo naudojamo bitumo parametrai atitinka bitumavimo komplekso projektinę dokumentaciją, o tam tikros jo savybės yra geresnės nei iki tol naudoto bitumo, todėl, nusprendęs naudoti gaisrinio pavojingumo ar kitų saugai svarbių aspektų požiūriu kitokių savybių bitumą, pareiškėjas šį sprendimą turėtų pagrįsti ir pademonstruoti, kad bus užtikrintas saugos lygis. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog Pirkimą laimėjus tiekėjui, siūliusiam pareiškėjo poreikius tenkinantį bitumą, bet kurio savybės būtų kitokios nei BDUS 70/100 markės bitumo, pareiškėjui tektų atlikti papildomus administracinius veiksmus (pavojingumo, saugos ar kitus patikrinimus), nesudaro pagrindo pareiškėjui apriboti galimybę tiekėjams, siūlantiems kitokių savybių bitumą nei BDUS 70/100 markės bitumas, dalyvauti ir / ar laimėti Pirkimą.
62. Pareiškėjas nepaaiškino, kokios aplinkybės lėmė jo sprendimą šiame viešajame pirkime bitumui nustatyti aukštesnius reikalavimus, nenurodė jokių aiškių grėsmių, kurios gali kilti skystųjų radioaktyviųjų atliekų bitumavimui naudojant bitumą, atitinkantį LST EN 12591:2009 standartą, kuriuo vadovautasi rengiant ankstesnius bitumo viešuosius pirkimus. Pareiškėjas iš esmės neneigė, kad bitumo, atitinkančio LST EN 12591:2009 standartą, parametrai yra pakankami jo poreikiams patenkinti, kad toks bitumas gali būti laikomas geros kokybės bitumu. Nors pareiškėjas teigia, kad Tarnyba neatsižvelgė į tai, kad radioaktyviosios atliekos turi būti surenkamos, laikomos, saugomos, nukenksminamos ir laidojamos laikantis specialių teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo minimi konkrečiai neįvardytų teisės aktų reikalavimai nebuvo nustatyti ankstesnių viešųjų pirkimų metu arba pasikeitė. Kaip teisingai pastebėjo trečiasis suinteresuotas asmuo, pareiškėjas savo sprendimą Techninėse specifikacijose bitumui nustatyti aukštesnius reikalavimus nei numatytieji LST EN 12591:2009 standarte grindė abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl toks sprendimas nelaikytinas pagrįstu.
63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Techninėje specifikacijoje bitumui nustatyti reikalavimai yra identiški gamintojo „KINEF“ BDUS 70/100 markės bitumo parametrams (pareiškėjas šios aplinkybės nepaneigė), šie konkretūs reikalavimai nėra pagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, prieina išvadą, jog pareiškėjas nepaneigė Išvadoje atsakovo nustatytos aplinkybės, jog Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai yra orientuoti į konkretų gamintoją. Tai, kad Pirkimo sąlygose nėra aiškios, tiesioginės nuorodos į konkrečią bitumo markę (šiuo atveju – BDUS 70/100), nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga. Taigi, Techninėje specifikacijoje suformuluoti reikalavimai neužtikrino tinkamos konkurencijos ir sudarė sąlygas diskriminuoti tiekėjus, neužkirto kelio pareiškėjo favoritizmui.
64. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos Pirkimo vykdymo aplinkybės nėra suderinamos su VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais bei šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Pabrėžtina, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui, dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą,
    t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Tarnyba, vadovaudamasi VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai Išvadoje įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras bei raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus
65. Dėl pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo apklausti liudytojus teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje
    turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra
    prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).
66. Administracinių ginčų teisenoje teismui numatytas aktyvus vaidmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str., 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo
    80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog nustatymui visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, iškviesti liudytojai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d., 67 str. 1 d., 79 str. 1 d., 80 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo, liudytojų apklausos ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi apsvarstyti proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo ar išreikalavimo ir juos atitinkamai išspręsti (motyvuotai patenkinti arba atmesti) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje A-21-146/2015, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-796-146/2016).
67. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo galbūt padarytus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus sieja su tuo, kad nebuvo apklausti jo nurodyti asmenys – A. O. ir O. K., kurie, jo teigimu, gali įrodyti, jog Pirkimo sąlygose nustatyti techniniai reikalavimai bitumui yra pagrįsti techniniais sprendimais, teisės aktų reikalavimais ir viešuoju interesu. Kita vertus, apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog atsakovui jau buvo pateiktas išsamus bitumo techninių parametrų nustatymo pagrindimas, t. y. skundo priedai Nr. 17 – Įmonės 2016 m. vasario 10 d. raštas Nr. ĮS-940(13.66), kuriuo Agentūrai buvo pakartotinai pateikti Įmonės 2014 m. birželio 18 d. raštas Nr. ĮS4063(13.66) ir 2014 m. spalio 20 raštas Nr. ĮS-7347(13.66), kurie yra pasirašyti atitinkamai O. K. arba A. O., O. K. ir S. S. ir kuriuose pateikiami paaiškinimai apie Techninėje specifikacijoje bitumui nustatytus reikalavimus (I t., b. l. 126–127, 128–131, 132–134); bei Nr. 19 – Įmonės 2016 m. kovo 7 d. raštas Nr. IS 1601(13.66), kuriame pateikiami paaiškinimai apie Techninėje specifikacijoje bitumui nustatytus reikalavimus ir kuris pasirašytas Įmonės generalinio direktoriaus D. J., apačioje nurodant A. O. kontaktinius duomenis (I t., b. l. 155–162). Pareiškėjas nenurodė, kokias papildomas aplinkybes, kurios dar nebuvo pateiktos jo procesiniuose dokumentuose, minėti asmenys galėtų paaiškinti ar patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus, akcentuodamas, jog ginčas byloje kilo tik dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo (2016 m. spalio 18 d. teismo posėdžio įrašas). Pastebėtina, kad dėl tos pačios priežasties pirmosios instancijos teismas nutraukė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimus. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir konstatuoja, jog sprendimas neapklausti pareiškėjo nurodytų asmenų nesudarė reikšmingų kliūčių teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
68. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiekėjas UAB „Tomega“, nesutikdamas su Pirkimo rezultatais, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Įmonės viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą atmesti jo pasiūlymą Pirkimui ir grąžinti jį į pasiūlymų eilę. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu UAB „Tomega“ ieškinį atmetė, nustatęs, kad UAB „Tomega“ Įmonei nepateikė visų prašytų dokumentų. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1029-381/2015 atmetė
    UAB „Tomega“ apeliacinį skundą ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog nagrinėtoje civilinėje byloje ginčas tarp šalių kilo po to, kai perkančioji organizacija paprašė UAB „Tomega“ patikslinti, ar jo siūlomas bitumas atitinka Techninės specifikacijos 3 dalyje numatytus specialiuosius reikalavimus, konkrečiau, dėl bitumo trapumo temperatūros po šildymo. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad nei tiekėjas UAB „Tomega“, nei gamintojas AB „Orlen Lietuva“ perkančiajai organizacijai nepateikė tokių reikalautų dokumentų, todėl perkančioji organizacija pagrįstai atmetė ieškovo pateiktą pasiūlymą.
69. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
    57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma numato prejudicinius faktus, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-656-552/2016, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3226-415/2018).
70. Bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje byloje ginčas kilo tarp ieškovo
    UAB „Tomega“, atsakovo Įmonės, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Eksortus“ ir
    UAB „Baltijos tiekimas“, o administracinis teismas nagrinėja bylą tarp pareiškėjo Įmonės, atsakovo Tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Agentūros. Taigi, nagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje administracinėje byloje bylos šalys nėra tos pačios. Be to, nagrinėtoje civilinėje byloje buvo vertinama, ar vieno iš Pirkimo dalyvių – tiekėjo UAB „Tomega“ – pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, nesprendžiant, ar patys Pirkimo dokumentai ir vėlesni perkančiosios organizacijos veiksmai atitiko VPĮ reikalavimus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo aspektais. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl Tarnybos priimtos Išvados, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas Pirkimo proceso eigoje kai kurių tiekėjų prašydamas pateikti perteklinius dokumentus, iškėlė naują reikalavimą. Šioje administracinėje byloje nevertinamas perkančiosios organizacijos veiksmų, sudarant pasiūlymų eilę ir priimant sprendimą sudaryti sutartį su konkrečiu tiekėju, teisėtumas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo išvados minėtoje civilinėje byloje neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai.
71. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio
    19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaudamasi šiais išaiškinimais, taip pat protingumo ir proceso ekonomiškumo principais, bei nustačiusi savarankišką ir pakankamą pagrindą atsakovui priimti sprendimą (Išvadą) įpareigoti pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras, teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų.
72. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

              Ramūnas Gadliauskas

              Dalia Višinskienė