Civ. byla Nr. 2-1592-894/2012

(Proceso Nr. 2-05-3-12454-2011-0)

Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 116.4; 128.2

(S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 11 d.

Kaunas

              Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Živilei Skarelienei, dalyvaujant ieškovo P. Z. atstovui advokatui Raimundui Lignugariui, atsakovui V. M., atsakovo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, nedalyvaujant ieškovui P. Z., trečiajam asmeniui notarei V. B., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Z. patikslintą ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui notarei V. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dalies paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą nuginčijimo, ir

n u s t a t ė :

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo 1) palikimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Z. mama (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. M., gim. 1911-02-01, mirties (mirė 1994-05-13) palikimą priėmė faktiškai turtą valdydama; 2) pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. atsakovui V. M. išduotą 2011 m. birželio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje į 1/2 dalį paveldimo turto (1/4 dalis viso santuokos metu įgyto turto) (152-154 b.l.).

Ieškovas ieškinyje bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 1954-10-24 V. M. tėvas V. M. sudarė santuoką su pareiškėjo P. Z. motina (duomenys neskelbtini) (po santuokos (duomenys neskelbtini)). V. M. mirė 1994-05-13. V. M. sutuoktinė (duomenys neskelbtini)priėmė palikimą likusį po vyro mirties pradėdama faktiškai jį valdyti. (duomenys neskelbtini) 2004-08-04 mirė. Ji paliko  1995-12-06 testamentą, kuriuo visą turtą paliko sūnui P. Z.. 2010 m. V. M. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-09-20 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. po tėvo V. M. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Šiuo sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui P. Z. 2007-11-27 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kauno apygardos teismas paliko galioti minėtą teismo sprendimą. Visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas (duomenys neskelbtini) vardu ir įgytas iš asmeninių lėšų, todėl (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytu laiku nesikreipė į notarų biurą užvesti paveldėjimo bylos, nes priėmė palikimą faktinio paveldimo turto valdymo būdu. Visos sutartys dėl komunalinių paslaugų teikimo buvo sudarytos (duomenys neskelbtini)vardu, tačiau dokumentai nėra išlikę. Visus mokesčius mokėjo taip pat (duomenys neskelbtini). Prašo pripažinti negaliojančiu 2011-06-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje į 1/4 paveldimo turto. Po V. M. mirties įstatyminiai įpėdiniai buvo sūnus V. M. ir sutuoktinė (duomenys neskelbtini). Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą jog (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. M. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, 1/2 santuokos metu įgyto turto dalis būtų paveldimas turtas po V. M. mirties. Vadovaujantis galiojusiu 1964 m. Civiliniu kodeksu po V. M. mirties paveldimas turtas būtų dalijamas lygiomis dalimis, t.y. V. M. ir (duomenys neskelbtini) atitektų po 1/4 santuokos metu įgyto turto.

A. V. M. atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo P. Z. ieškiniu nesutinka. Santuokoje atsakovo tėvas V. M. ir (duomenys neskelbtini) įgijo, t.y. 1969 m. pasistatė: gyvenamąjį namą, priestatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo registruotas (duomenys neskelbtini) vardu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo įgytas esant santuokoje, šis turtas buvo santuokinė V. M. ir M. M. nuosavybė. Ši bylai reikšminga aplinkybė buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. M. mirties jo palikimą faktiškai valdydamas priėmė atsakovas. Visą laiką iki pat tėvo mirties atsakovas gyveno kartu su tėvu, adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi. Šiuo adresu nuo 1959 m. buvo įregistruota atsakovo gyvenamoji vieta. Ten liko gyventi mirus tėvui ir priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Po tėvo mirties adresu (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su V. M. žmona M. M.. M. M. buvo 1 grupės invalidė su visiška negalia. Visą laiką iki M. M. mirties atsakovas ją prižiūrėjo ir ja rūpinosi. P. Z. savo motina visiškai nesirūpino. 2004-08-04 M. M. mirė. Ją palaidojo atsakovas už savo lėšas, nors su M. M. nebuvo susieti jokiais giminystės ryšiais. Po jos mirties atsakovas ir toliau liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Tikroji M. M. valia buvo nepriimti V. M. palikimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas po savo tėvo V. M. mirties prižiūrėjo jo žmoną M. M. ir visą namą, todėl pagrįstai manytina, kad M. M. valia buvo nepriimti V. M. palikimo, leidžiant visą tėvo V. M. palikimą paveldėti atsakovui. Taigi, mirusiai M. M. pačiai apsisprendus dėl savo teisių ir pareigų, niekas kitas negali apspręsti dėl jos teisių ir pareigų. Tokiu būdu įsiteisėjusiais teismo sprendimu bei nutartimi buvo apspręsta dėl P. Z. teisių ir pareigų. Ieškovo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas,  nenuginčijus minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo, nesukels jokių teisinių pasekmių (180-184 b.l.).

Tretysis asmuo notarė V. B. atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, jog atsakovo tėvas V. M. mirė 1994-05-13. Jo sutuoktinė M. M. mirė 2004-08-03. Per 10 metų M. M. neatliko jokio aktyvaus juridinio veiksmo įrodančio, kad ji siekė priimti savo sutuoktinio palikimą. Todėl akivaizdu, kad palikimo priimti ji nepageidavo (188 b.l.).

Liudytoja J. S. parodė, jog M. M. sveikata po sutuoktinio mirties buvo nebloga. Ji išlaikė  V. M., gamindavo jam maistą. Duodavo pinigų V. M. sumokėti už mokesčius. 2-3 metus iki M. M. mirties  ją prižiūrėjo duktė (2 t. 25-26 b.l.).

Liudytojas E. Š. paaiškino, kad po V. M. mirties M. M. buvo  silpnos sveikatos, sunkiai vaikščiojo. V. M. ją prižiūrėjo.  Jis dirbo sezoninius darbus. Savo lėšomis remontavo namo grindis, keitė santechniką, statė krosnį, remontavo tvoras. M. M. prisidėdavo iš pensijos pinigais perkant kurą. M. M. buvo neraštinga. V. M. užpildydavo mokesčių kvitus (2 t. 26-27 b.l.).

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2006-11-27 ieškovui P. Z. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). V. M., laikydamas, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir M. M.) nebuvo priėmusi V. M. palikimo, todėl ir P. Z. neturėjo teisinio pagrindo paveldėti ne tik jo motinai M. M. priklausiusią turto dalį, tačiau ir atsakovo tėvui V. M. priklausiusią turto dalį,  kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po V. M. mirties (1994-05-13), jo palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis sūnus V. M.; pripažinti, kad V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); panaikinti 2006-11-27 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą po M. M. mirties, (2004-08-04), dalyje dėl 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3348-151/2010 ieškinį tenkino visiškai. 2011 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-460-343/2011 šis sprendimas paliktas galioti. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė V. B. remdamasi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3348-151/2010 ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-460-343/2011, 2011-06-29 V. M. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3537 (156-161 b.l.).

Byloje ginčas kilo dėl V. M., mirusio 1994-05-13, palikimo priėmimo. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį 2000 m. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje palikimo, atsiradusio 1994 -05-13, priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. CK normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Vadinasi, palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Nustatyta, kad M. M., kaip V. M. įpėdinė, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudotis, valdyti ir disponuoti turtu kaip nuosavybe. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Remiantis suformuota teismų praktika, ieškovas privalėjo įrodyti, kad M. M., kaip įpėdinės, valia buvo išreikšta veiksmais, liudijančiais sutikimą įgyti visas teises į V. M. palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo (CPK 178 str.). Ar atliktais veiksmais siekiama įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinė perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinė turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Civilinė byla Nr. 3K-3-10/2012).

Pažymėtina, kad siekiant įrodyti, kad M. M., kaip įpėdinė, priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatymo nustatytus terminus, nepakanka įrodyti, jog M. M. ir  po V. M. mirties tęsė iki palikėjo mirties pradėtus naudojimąsi palikėjo turtu ir šio turto priežiūrą tokiu pagrindu, kuris nekuria nuosavybės teisių. Vien ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad įpėdinė po palikėjo mirties šiuo turtu pradėjo naudotis kaip savininkė, t. y. kad įpėdinės turėtos teisės persikėlė į kokybiškai naują stadiją – nuosavybės teisę į turtą. Asmens valia civiliniuose teisiniuose santykiuose sukuria teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus specialiai įstatyme numatytus atvejus. Galiojusio CK 587 straipsnis nenumatė, kad palikimo priėmimas gali būti atliekamas tylėjimu ar neveikimu. Priešingai, įstatyme įvardinto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė - aktyvūs palikėjo veiksmai, nukreipti įgyti teisę į paveldimą turtą.

Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu  civilinėje byloje Nr. 2-3348-151/2010 nustatyta, jog M. M. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausė  1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus šį prejudicinį faktą, spręstina, jog aplinkybė, kad M. M. po sutuoktinio V. M. mirties liko gyventi ginčo gyvenamajame name, pati savaime neleidžia daryti besąlygiškos išvados, jog ji faktiškai valdydama priėmė ir mirusiajam priklausiusią ½ dalį nekilnojamojo turto. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. M. ėmėsi aktyvių veiksmų, išreiškiančių valią įgyti nuosavybės teisę į mirusiam sutuoktiniui priklausiusią ½ dalį pastatų ir statinių (CPK 178 str.).

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 str. 4 d. numato, jog sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia. Atsižvelgiant į šias įstatymines normas, teismas atmeta ieškinio argumentą, kad M. M. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi nekilnojamasis turtas  buvo įgytas iš jos asmeninių lėšų bei argumentą, kad visus mokesčius mokėjo M. M., nes įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu  civilinėje byloje Nr. 2-3348-151/2010 nustatyti priešingi faktai, o būtent faktas, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo sutuoktinių (duomenys neskelbtini) ir V. M. bendroji jungtinė nuosavybė bei faktas, kad mokesčius mokėjo V. M. (132 b.l.). Tuo pačiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog atsakovas V. M. gyveno adresu, (duomenys neskelbtini), nuo 1959 m. Mirus tėvui V. M., jis prižiūrėjo visą namą. Remontavo ir tvarkė namus, mokėjo mokesčius. Rūpinosi ir prižiūrėjo M. M.. (132 b.l.).

Kadangi ginčo turtas buvo registruotas M. M. vardu (prijungtos civ. Bylos 52-58 b.l.), todėl natūralu, kad elektros tiekimo sutartis buvo sudaryta jos vardu. Tačiau ši aplinkybė pati savaime neįrodo, kad M. M. po sutuoktinio mirties iki savo mirties mokėjo už elektrą ir tokiu būdu priėmė palikimą (1/2 dalį nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini)) pradėdama faktiškai jį valdyti. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad  ginčo turtas nuo 1983-10-31 buvo registruotas M. M. vardu (23-26 b.l.) (prijungtos civ. Bylos 52-58 b.l.), bei įrodymus, patvirtinančius, jog M. M. buvo beraštė (prijungtos civ. bylos 109 b.l.), sprendžia, jog tai, kad byloje pateiktose ranka užpildytose sąskaitų už elektrą kopijose skiltyje „vardas, pavardė“ yra įrašyta „(duomenys neskelbtini)“ (169-174 b.l.) neįrodo fakto, kad sąskaitas užpildydavo  ir apmokėdavo pati M. M.. Dėl šių motyvų teismas nesutinka su  Lietuvos Statistikos departamento dokumentų valdymo skyriaus  vyriausiosios specialistės pasirašytame 2012-03-20 rašte Nr. SDp-1069, remiantis aptartais kvitais  padaryta išvada, jog nuo 2002 m. iki 2004-08-04 už elektrą mokėjo M. M. (168 b.l.). Be to, net darant prielaidą, kad 2002-2004 m. sąskaitas už elektrą apmokėjo M. M., ši aplinkybė niekaip nepatvirtintų  fakto, jog M. M. per palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnyje numatytą  šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą išreiškė savo valią priimti palikimą. Pažymėtina, jog priešingą aplinkybę, o būtent, kad faktiškai už paslaugas mokesčius sumokėdavo V. M., patvirtino ir ieškovo pakviesta liudytoja J. S. (2 t. 25-26 b.l.).

Nagrinėjant civilinę bylą Nr. Nr.2-3348-151/2010 buvo apklausti trys liudytojai: V. T., gim. 1928-02-03, E. Š., gim.  1947-07-25,  ir V. M., gim. 1950-07-31 (prijungtos civ. bylos 147-148 b.l.). Visi šie liudytojai patvirtino aplinkybę, kad po V. M. mirties M. M. sveikata buvo silpna ir V. M. iki M. M. mirties  2004-08-04 (19 b.l.) ją globojo bei rūpinosi visu nekilnojamuoju turtu. Nagrinėjamoje byloje liudytoju apklaustas E. Š. taip pat parodė, jog V. M. dirbo sezoninius darbus ir  savo lėšomis remontavo namo grindis, keitė santechniką, statė krosnį, remontavo tvoras. M. M. prisidėdavo iš pensijos pinigais perkant kurą. V. M. užpildydavo mokesčių kvitus. Aplinkybę, kad M. M. buvo I grupės invalidė bei kad V. M. ja rūpinosi patvirtino ir ieškovo P. Z. anūkė I. K. (prijungtos civ. Bylos 145-146 b.l.). Į bylą pateiktas M. M. invalidumo pažymėjimas, kuriame įrašyta, jog 2004-02-12 ekspertizės aktu jai neterminuotai nustatyta 1 (pirma) invalidumo grupė su visiška negalia. Pažymėjime taip pat nurodyta, kad M. M. reikalinga nuolatinė slauga. Iš šio dokumento matyti, kad valstybinėje medicininės socialinės ekspertizės komisijoje M. M. buvo tikrinta pakartotinai bei kad jau iki šio tikrinimo jai kaip invalidei buvo pripažinta teisė į transporto išlaidų kompensaciją. Invalidumo priežastis nurodyta „Bendras susirgimas“ (prijungtos civ. bylos 62 b.l.). Aptarto dokumento turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog invalidumas M. M. buvo nustatytas ir iki 2004 m. Teismas laiko, jog aptarti įrodymai bei faktinė aplinkybė, jog mirus sutuoktiniui M. M. buvo 86 metai, paneigia liudytoja prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-3348-151/2010 (prijungtos civ. Bylos 155 b.l.) ir  nagrinėjamoje byloje apklaustos J. S., gim. (duomenys neskelbtini), parodymus, kad M. M. sveikata po sutuoktinio mirties buvo nebloga ir kad ji rūpinosi savo posūniu V. M. (2 t. 25-26 b.l.). Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog M. M., mirus sutuoktiniui, buvo silpnos sveikatos.

Ieškovas privalėjo įrodyti, kad M. M., po sutuoktinio mirties vykdė paveldėto turto (1/2 mirusiam sutuoktiniui priklausiusios nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini)) savininkės (bendraturtės) pareigas ir savarankiškai įgyvendino teises į tą turtą (t. y. mokėjo mokesčius, rūpinosi būtent sutuoktiniui iki mirties priklausiusia   turto dalimi).

Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog M. M. po sutuoktinio mirties, nors ir pasilikdama gyventi bendrąja jungtine nuosavybe jai ir mirusiam sutuoktiniui priklausiusiame name, atliko kokius nors aktyvius veiksmus, rodančius rūpinimąsi nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimi, priklausiusia sutuoktiniui. Ieškovas neįrodė, kad M. M. rūpinosi palikimu, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu, nėra pagrindo išvadai, jog buvo išreikšta M. M. valia priimti palikimą po sutuoktinio mirties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Teismas pagal  vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais sprendžia, jog labiau tikėtina, kad M. M., mirus jos sutuoktiniui V. M., nepriėmė jo palikimo faktiškai pradėdama paveldimą  turtą valdyti.

Nepatenkinus ieškovo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. konstatavus, kad M. M. nepriėmė V. M. palikimo faktiškai jį valdydama, spręstina, kad ieškovas, kaip M. M. įpėdinis, negalės pretenduoti į V. M. priklausiusią turto dalį. Vadinasi, tolesnis jo, kaip įpėdinio, teisių gynimas kito šioje byloje pareikšto reikalavimo – dalies paveldėjimo liudijimo nuginčijimo – kontekste tampa negalimas, t.y. jis  nebegali  ginčyti V. M. įpėdinio V. M. palikimo priėmimo teisėtumo. Todėl atmestinas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. atsakovui V. M. išduotą 2011 m. birželio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje į 1/2 dalį paveldimo turto (1/4 dalis viso santuokos metu įgyto turto).

Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Į bylą pateikta atstovavimo sutartis su advokate R. Gradauskiene, išlaidų detalizacija bei pinigų priėmimo kvitas 800,00 Lt sumai (101, 109-110 b.l.). Advokatė parengė atsiliepimus į pareiškimą ir patikslintą ieškinį, atstovavo teismo posėdžiuose (97-100, 111, 175, 180-184, 2 t. 23 b.l.), todėl šios atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos, kaip pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 str. 1 d., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

Atmetus ieškovo P. Z. ieškinį, atsakovui V. M. priteistina 800,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Atmetus ieškinio reikalavimus, iš ieškovo priteistinas valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas – 18,20 Lt   (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

V. C. proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. M., a.k.  (duomenys neskelbtini), iš ieškovo P. Z., a. k(duomenys neskelbtini) gyv. Akacijų g. 16, Kaunas, 800,00 Lt (aštuoni šimtai litų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo P. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 18,20 Lt (aštuoniolika litų, 20 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas už  pašto išlaidas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų  nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.