Civilinė byla Nr. e2A-1339-390/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23485-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2118-748/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 818,87 Eur skolos, 1 434,66 Eur delspinigių, 81,89 Eur baudos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ 2007 m. kovo 13 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo televizorių LCD Sony KDL 32P 2530 K (toliau - televizorius) bei įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių terminą (iki 2009-03-13) mokėti pirminiam kreditoriui visas mokėjimo grafike numatytas įmokas bei vykdyti kitas Išperkamosios nuomos sutarties sąlygas. Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl yra skolingas 2 335,41 Eur sumą. Pirminis kreditorius ir ieškovė 2009 m. kovo 4 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria buvo perleistos reikalavimo teisės pagal 2007 m. kovo 13 d. Išperkamosios nuomos sutartį, sudarytą tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovo. Atsakovas dėl reikalavimo perleidimo informuotas rašytiniu pranešimu.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. J. ieškovei UAB „Kapitalo valda“ 818,87 Eur skolos, 73,70 Eur delspinigių, 81,89 Eur baudos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53 Eur žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė, remdamasi sutarties 11.1 punktu, kuriame numatyti 0,2 procentų dydžio sutartiniai delspinigiai už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną atsakovui laiku negražinus kredito, atsižvelgdama į įstatyme numatytą delspinigių dydį 0,05 procentų, už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 13 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2016-11-15), t. y. už 3 504 dienas, paskaičiavo įstatyminius 0,05 procentų dydžio delspinigius 1 434,66 Eur.
5. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su pirminiu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, t. y. turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai (1 434,66 Eur) yra beveik dvigubai didesni už pačią skolą (818,87 Eur), taip pat į tai, kad delspinigiai paskaičiuoti beveik už 10 metų, tai, kad tiek pirminis kreditorius, tiek ieškovė beveik 10 metų delsė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, įvertinęs ir tai, kad ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais, konstatavo, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, todėl vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, sumažino.
6. Teismas atsižvelgė į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį (redakcija nuo 2016-02-01), kurioje nurodyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų. Teismas pažymėjo, kad Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, už kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 d.), vertintina ne kaip ieškinio senaties norma (kai subjektas įgyja teisę, tačiau, laiku jos nerealizavęs, praranda galimybę ją įgyvendinti priverstinai), bet kaip ribojanti kredito davėjo teises. Kredito davėjas negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį nei 180 dienų, o jo reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir negali būti tenkinamas net ir nesant tuo klausimu skolininko prašymo.
7. Kadangi ieškovė nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė, todėl tokie ieškovės veiksmai lėmė neadekvačias didžiąją skolos dalį sudarančias netesybas. Todėl teismas iš atsakovo ieškovei priteisė delspinigių sumą, paskaičiuotą už 180 dienų, ir kuri sudaro 73,70 Eur (818,87 Eur × 0,05 proc. × 180 d. / 100 = 73,70 Eur).

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo V. J. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai 0,05 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo 818,87 Eur skolos sumos už visas pradelstas 3 504 dienas, t. y. 1 434,66 Eur, likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2118-748/2017 palikti nepakeistą, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 31,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę. Ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu (keliu), abiem šalims (kontrahentėms) patiriant kuo mažiau išlaidų, o būtent - jau 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais (kontaktiniais duomenimis), siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove), bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę (apsunkino skolos išieškojimą, kas didino skolos išieškojimo išlaidas, nereagavo į daugkartinius ieškovės bandymus susiekti ir t. t.). Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo, ieškovė patyrė įvairių papildomų išlaidų, tačiau teismo neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo.
2. Sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2013).
3. Ieškovė delspinigių dydį ieškinyje savo iniciatyva sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc. (įstatyminių), vadovaudamasi įstatymine nuostata, t. y. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, bei įvertindama sutarties stipresnės ir silpnesnės šalių pusiausvyros (balanso) nustatymo aplinkybę. Teismas, nesant atsakovo prašymui delspinigiams pritaikyti sutrumpintą 6 mėn./180 d. senatį, neturėjo pagrindo senatį taikyti. Ši teisės norma yra imperatyvi, atitinkamai, nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali.
4. Teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 73,70 Eur dydžio delspinigiai yra toli gražu neadekvatūs ir neproporcingi (neprotingi) atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (818,87 Eur), t. y. daugiau kaip 11 kartų mažesni už priteistą sumą. Priteistų delspinigių iš atsakovo dydis yra tik simbolinis, dėl kurio atsakovas nesupras Sutarties ne(į)vykdymo, nuostolių ieškovei padarymo pasekmių. Toks teismo sprendimas tik skatins ateityje tokius nesąžiningus asmenis (silpnesnius kontrahentus), nesuprantančius, nesuvokiančius savo pareigų (dėl pareigingumo stokos), neturinčius atsakomybės jausmo, lengvabūdiškus ir pan., ir toliau nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis.

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl teismo teisės mažinti delspinigių dydį

10. Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).
11. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010).
12. Nagrinėjamuoju atveju, net ir įvertinus tai, kad ieškovė sutartyje numatytą 0,2 procento netesybų dydį sumažino atsižvelgdama į tai, jog tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta nuostata (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, delspinigių dydis, apskaičiuotas už laikotarpį nuo to momento, kai atsakovas pažeidė įmokų mokėjimo grafiką, yra nepagrįstai didelis, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas delspinigių dydį mažinti.
13. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, nesudaro pagrindo pateisinti nepagrįstai ilgą delsimą (7 metus) kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė, todėl tokie ieškovės veiksmai lėmė neadekvačias skolą viršijančiais netesybas.
14. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesant atsakovo prašymui delspinigiams pritaikyti sutrumpintą 6 mėn./180 d. senatį, neturėjo pagrindo senatį taikyti. Iš skundžiamo teismo sprendimo už akių turinio nenustatyta, jog delspinigių dydis buvo sumažintas pirmosios instancijos teismui pritaikius 6 mėnesių ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas, tiesiog vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, pagrįstai sprendė, kad iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteisti sumažinti 73,70 Eur dydžio delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų, o ieškinio senaties savo iniciatyva netaikė. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.126 straipsnio 2 dalį.
15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartais klausimais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, jo prašymas priteisti 31,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas (CPK 93 straipsnis, CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                      Algimantas Kukalis