Civilinė byla Nr. e2-285-856/2025 

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00023-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.1; 2.6.10.2;

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4;

 2.6.10.2.4.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1.(S)                                                                                                   

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Payket“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, įgaliotam atstovui L. A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Payket“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovė bankrutavusi mažoji bendrija (toliau – ir BMB) „Payket“ prašo priteisti iš atsakovo A. L. 235 202 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi MB „Payket“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 23 d., nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „Reniva“. Nuo pat ieškovės veiklos pradžios iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės vadovu ir vieninteliu mažosios bendrijos nariu buvo A. L.. 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas buvo įpareigojęs atsakovą per 15 dienų nuo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovės administratorei ieškovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus ieškovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą ieškovės informaciją, susijusią su jos veikla. Nemokumo administratorius, įsiteisėjus bankroto bylos iškėlimo nutarčiai, 2024 m. gegužės 28 d. registruotais laiškais MB „Payket“ registracijos adresu ir vadovo A. L. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu išsiuntė pranešimus apie iškeltą bankroto bylą bei įsakymą perduoti įmonės dokumentus bei turtą. Pranešimas – įsakymas 2024 m. gegužės 28 d. taip pat buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini), pakartotinai - 2024 m. gegužės 30 d., į kurį 2024 m. birželio 3 d. buvo gautas vadovo atsakymas dėl MB „Payket“ darbuotojų duomenų. Apie MB „Payket“ bankroto bylos iškėlimą bei vadovo pareigą perduoti įmonės dokumentus ir turtą paskelbta 2024 m. gegužės 28 d. patalpinant skelbimą internetinėje svetainėje www.administratorius.lt. 2024 m. liepos 18 d. nemokumo administratorė pakartotinai išsiuntė pranešimus – įsakymus buvusiam MB „Payket“ vadovui įmonės registracijos adresu bei A. L. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Pakartotinis pranešimas – įsakymas taip pat buvo išsiųstas ir įmonės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Laiškas, siųstas MB „Payket“ registracijos adresu, buvo grąžintas kaip neįteiktas, tuo tarpu vadovui siųstas laiškas buvo įteiktas. Aukščiau nurodyti faktai įrodo, kad buvusiam MB „Payket“ vadovui A. L. yra žinoma apie bankroto bylos iškėlimą MB „Payket“ bei jo pareigą vykdyti 2024 m. balandžio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodytą įpareigojimą perduoti įmonės dokumentus ir turtą, tačiau atsakovas per teismo nurodytą terminą neperdavė administratorei ieškovės dokumentų ir turto. Dėl atsakovo pareigų nevykdymo 2024 m. rugsėjo 6 d. ieškovės administratorė kreipėsi į teismą, nagrinėjantį ieškovės bankroto bylą, dėl baudos skyrimo atsakovui. 2024 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi už pareigų nevykdymą, ieškovės dokumentų ir turto neperdavimo administratorei atsakovui paskyrė 500 Eur dydžio baudą. Net ir paskyrus atsakovui baudą, jis vis tiek administratorei neperdavė ieškovės dokumentų ir turto.

3.       Atsakovui neperdavus administratorei ieškovės dokumentų ir turto, ieškovės administratorė peržiūrėjo ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, išrašus (laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 5 d.) ir nustatė, kad iš nurodytos ieškovės banko sąskaitos buvo išgrynintos (išimtos) šios pinigų sumos (pinigai buvo išgryninami kiekvieną mėnesį ir taip visus metus): laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 – 30 Eur, laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 - 18 512 Eur, laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 - 216 660 Eur, viso - 235 202 Eur. Piniginiai judėjimai (išgryninimai) vyko laikotarpiu, kai ieškovės vadovu buvo atsakovas, todėl atsakovas yra tiesiogiai atsakingas už šias finansines operacijas. Per nurodytą laikotarpį iš ieškovės banko sąskaitos buvo išgryninta (išimta) labai didelė pinigų suma, tačiau ieškovės administratorei nėra perduoti ieškovės pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, kurie pagrįstų, kokiu tikslu nurodyta pinigų suma buvo išgryninta ir kur ieškovei priklausę išgryninti pinigai buvo panaudoti, 235 202 Eur suma laikytina ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala – prarastu ieškovės finansiniu turtu, kuris galėjo būti panaudotas atsiskaitymui su ieškovės kreditoriais bankroto byloje, dėl ko galimai apskritai galėjo ir nebūti ieškovės bankroto. Tai, kad ieškovei ir jos kreditoriams buvo padaryta 235 202 Eur žala, patvirtina ir tai, jog net paskyrus atsakovui baudą, atsakovas iki šiol ieškovės administratorei tyčia sąmoningai neperdavė ieškovės dokumentų ir turto. Ieškinys grindžiamas CK 6.246-6.249, 2.87 straipsnių nuostatomis.

4.       Pažymi, jog atsakovo, buvusio ieškovės vadovo, veiksmai – piniginių lėšų išgryninimas ir pasisavinimas – laikomi neteisėtais, kadangi tokie veiksmai nėra pagrįsti jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl teigia, kad atsakovas pažeidė tiek CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalies, tiek JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kuriose įtvirtintos įmonės vadovo specialios pareigos. Atsakovas, buvęs ieškovės vadovas, juridinio asmens atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, kadangi nepagrįstai išgrynino ir pasisavino ieškovei priklausiusias pinigines lėšas bendrai 235 202 Eur sumai, taip sumažindamas ieškovės turto masę. Be to, juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui. Ieškovę ir atsakovą siejo pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Atsakovas nevykdė (nevykdo) JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų specialiųjų pareigų. Net paskyrus atsakovui baudą, jis iki šiol ieškovės administratorei tyčia sąmoningai neperdavė ieškovės dokumentų ir turto.

5.       Nurodo, jog atsakovo padaryta žala pasireiškė: turto ekonominės vertės praradimu ir kreditorių teisės atgauti skolą ir (ar) dalį skolos pažeidimu. Šiai dienai Šiaulių apygardos teismas ieškovės bankroto byloje yra patvirtinęs bendrą ieškovės visų kreditorių finansinių reikalavimų sumą, kurią sudaro 43 889,07 Eur suma. Atsakovui išgryninus ir pasisavinus 235 202 Eur sumą, šia suma sumažėjo ieškovės bendra turto masė, kuri laikytina ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala. Nesilaikydamas įstatymo reikalavimų atsakovas pažeidė teisinę pareigą, dėl kurios pažeidimo tiek įmonė, tiek įmonės kreditoriai patyrė 235 202 Eur žalą. Dėl teisinę pareigą pažeidusio atsakovo veiksmų (neveikimo) žala atsirado tiesiogiai. Tarp atsakovo veikų ir padarytos žalos nėra kitų pašalinių įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę. Nurodo, jog atsakovo kaltė preziumuojama.

6.       Atsakovui A. L. ieškinys ir jo priedai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 staipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė. Į 2025 m. gegužės 22 d. paskirtą teismo posėdį atsakovas A. L. neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai – išsiųstas pranešimas registruotos gyvenamosios vietos adresu.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės įgaliotas atstovas Lukas A. B. prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais argumentais. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi iškėlė MB „Payket“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Reniva“. Teismas nustatė paskirtai nemokumo administratorei 4 620 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtinta 1 350 Eur pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata.

9.       MB „Payket“ direktoriaus pareigas laikotarpiais nuo 2021-09-10 iki 2022-01-24 ir nuo 2022-07-13 iki 2024-05-28 (iki bankroto bylos iškėlimo) ėjo atsakovas A. L., nuo 2022-01-24 iki 2022-07-13 šias pareigas ėjo L. B.. Atsakovas A. L. buvo vienintelis mažosios bendrijos narys.

10.       Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi MB „Payket“ vadovas (atsakovas A. L.) per 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, privalėjo perduoti visą įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal balansą, sudarytą nutarties įsiteisėjimo dienai, taip pat visus ieškovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą ieškovės informaciją, susijusią su jos veikla. Dėl įsipareigojimų nevykdymo Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi skyrė atsakovui 500 Eur baudą, tačiau jam ir toliau nevykdant įsipareigojimų, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi apribota buvusio likviduojamos dėl bankroto MB „Payket“ (duomenys neskelbtini) A. L. teisė trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nepaisant to, atsakovas A. L. neperdavė bankroto administratoriui jokio bendrovės turto pagal balansą bei dokumentų.

11.       Pagal ieškovės MB „Payket“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, išrašus (laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 5 d.), iš minėtos ieškovės banko sąskaitos buvo išgryninta (išimta): laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 – 30 Eur, laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 - 18 512 Eur, laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 - 216 660 Eur, viso - 235 202 Eur. Atsakovas neperdavė nemokumo administratorei dokumentų, kurie patvirtintų, kokiu tikslu ieškovės piniginės lėšos buvo išgrynintos ir kur jos buvo panaudotos.

12.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtino MB „Payket“ kreditorinius reikalavimus. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi patvirtintas dar vienos kreditorės (UAB „Kidista“) 2 500 Eur kreditorinis reikalavimas. Bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 46 389,07 Eur.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo bendrovės vadovui

13.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas yra kaltas. Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

14.       Jei įmonės vadovas neperduoda dokumentų ir turto, jis atlieka neteisėtus veiksmus, už kuriuos jam gali būti taikoma dvejopo pobūdžio teisminė sankcija – civilinė atsakomybė (jei dėl šio veiksmo kilo žala) ir (arba) gali būti skiriama bauda. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 22 straipsnio 8 dalis numato, kad mažosios bendrijos vadovas, be kita ko, organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą. To paties straipsnio 10 dalies 3 punktas numato, jog mažosios bendrijos vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą šio įstatymo nustatytais atvejais, mažosios bendrijos dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui (4 punktas); kitų šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose ir civilinėje (paslaugų) sutartyje su mažąja bendrija nustatytų pareigų vykdymą (7 punktas). MBĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mažoji bendrija finansinę apskaitą organizuoja ir tvarko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, finansines ataskaitas rengia laikydamasi finansinių ataskaitų rinkinių sudėties, rengimo, teikimo, skelbimo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, o tio paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

15.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, vadovui gali kilti savarankiškais pagrindais (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir ĮFAĮ) 27 straipsnis), jei jie netinkamai organizavo įmonės apskaitą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą. Taip pat pareiga perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus gali kilti ir teismo nutarties pagrindu.

16.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis (1 punktas); visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija) (2 punktas). Išdėstytos nuostatos įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei.

17.       Ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad neperdavus administratorei dokumentų, kurie patvirtintų, kokiu tikslu ieškovės piniginės lėšos buvo išgrynintos ir kur jos buvo panaudotos, administratorė vertina, kad įmonės vadovas neteisėtai pasisavino 235 202 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog bankroto administratorei nebuvo perduoti nei įmonės finansiniai dokumentai, nei turtas, už ką, kaip minėta, atsakovas baustas 500 Eur bauda bei jam apribota teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės teismas sprendžia, kad atsakovas A. L., žinodamas apie savo, kaip įmonės vadovo, pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą ir net jį du kartus nubaudus už šios pareigos nevykdymą, ir toliau šios savo pareigos nevykdė, todėl toks atsakovo A. L. neveikimas pripažintas neteisėtu (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

18.       Teismas sprendžia, jog atsakovo A. L. neteisėti veiksmai neperduodant bankroto administratorei įmonės dokumentų, dėl ko negalima nustatyti, kur buvo panaudotos 235 202 Eur bendrovės lėšos, kurias iš sąskaitos išgrynino ir pasisavimo atsakovas, padarė žalą kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo A. L. neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Nustačius vadovo A. L. neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas A. L. nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų bankroto administratorės surinktus ir pateiktus įrodymus dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis).

19.       Teismas, nustatęs, kad už dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratorei yra atsakingas buvęs įmonės vadovas, konstatuoja, jog dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą (priežastinis ryšys) turi atlyginti atsakovas A. L..

Dėl žalos dydžio

20.       Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl žalos dydžio šiuo atveju aktualu tai, jog bendrovės skola kreditoriams sudaro 46 389,07 Eur. Ieškovės pateiktas AB „Šiaulių bankas“ esančios sąskaitos išrašas ir jo analizė rodo, kad laikotarpiu nuo 2021-09-10 iki 2023-12-31 atsakovas iš įmonės sąskaitos išgrynino 235 202 Eur, tačiau bankroto administratorei neperduoti dokumentai, kurie pagrįstų, kur šie pinigai buvo panaudoti.

21.       Šiuo aspektu aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje yra pažymėta, jog kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

23.       Teismui nustačius, kad už dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratorei yra atsakingas buvęs įmonės vadovas (direktorius), konstatuotina, jog dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą turi atlyginti atsakovas, todėl sprendžia, kad dėl atsakovo A. L. neteisėtų veiksmų neperduodant bankroto administratorei BMB „Payket“ dokumentų ir turto, kreditoriams padaryta žala yra lygi ieškovės bankroto byloje patvirtintiems kreditoriniams finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms, tai yra 46 389,07 Eur ir 5 970 Eur (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246 straipsnis, 6.249 straipsnis). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad įmonei padaryta žala turi būti atlyginta visiškai (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visiško nuotolių atlyginimo principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013 ir kt.). Teismas sprendžia, kad šioje byloje įmonei ir kartu kreditoriams padaryta žala negali būti laikoma visa išgryninta pinigų suma, t. y. 235 202 Eur, ar tik bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma. Byloje negalima daryti išvados, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonei buvo padaryta žala, lygi išgrynintų pinigų vertei (CPK 178 straipsnis).

24.       Teismo vertinimu, priteisus visą išgrynintų piniginių lėšų sumą iš atsakovo, toks žalos dydis viršytų tikruosius nuostolius, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita ir būtų pažeistas teisingumo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

25.       Atsižvelgiant į nuostolių visiško atlyginimo principą, ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo A. L. priteisiama 52 359,07 Eur suma, apimanti kreditorių finansinių reikalavimų ir administravimo išlaidų dydį, kitą ieškinio reikalavimo dalį atmetant.

Dėl procesinių palūkanų

26.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 strapsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

28.       Nagrinėjamu atveju už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 2 739 Eur, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 57 Eur. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (22,26 procentais), iš atsakovo A. L. valstybei priteisiama 622,39 Eur žyminio mokesčio ((2 739 Eur + 57 Eur) x 22,26 procentų).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai mažajai bendrijai „Payket“, juridinio asmens kodas 305827156, iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52 359,07 Eur (penkiasdešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 07 centų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 52 359,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio reikalavimo dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 622,39 Eur (šešių šimtų dvidešimt dviejų eurų 39 centų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė