Civilinė byla Nr. 3K-3-21/2007 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
77.4.2, 78.2.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos
pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. T. kasacinį skundą
dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio
7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. T. ieškinį
atsakovui R. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei
įsiskolinimo vaikams priteisimo; trečiasis asmuo - Kaišiadorių rajono
savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
Ieškovė 2005 m. spalio 11 d. kreipėsi su ieškiniu į apylinkės
teismą, nurodydama, kad su atsakovu R. T. susituokė 1990 m. liepos 14 d.,
santuokoje gimė dukterys – G. T., gimusi (duomenys neskelbtini), ir M. T.,
gimusi (duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodė, kad nors santuoka nėra
nutraukta, santykiai šeimoje yra pašliję, ieškovė su atsakovu bendro ūkio netvarko.
Kadangi atsakovas paskutiniuosius trejus metus dukterims išlaikyti neskyrė
jokių pinigų, išskyrus 2005 m sausio mėnesį duotus 100 Lt ir rugsėjo mėnesį –
200 Lt., tai visa atsakomybė už vaikų išlaikymą ir jų priežiūrą tenka ieškovei.
Ieškovė nurodo, kad, atsižvelgiant į dukterų poreikius, sveikatos būklę bei
ieškovės ir atsakovo pajamas, kiekvienai iš jų turėtų būti skiriamas išlaikymas
po 800 Lt kas mėnesį. Ieškovė, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir CK 3.174,
3.192 straipsniais, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3.200 straipsniu,
prašė teismą:
nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su motina Z.
T.;
priteisti iš atsakovo dukterims išlaikyti po 400 Lt
kiekvienai iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į
teismą dienos iki jų pilnametystės;
priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymo įsiskolinimą
17900 Lt (po 8950 Lt kiekvienai dukteriai);
priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 10 d.
sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: dukterų gyvenamąją vietą nustatė
su jų motina; priteisė iš atsakovo kiekvienos iš dukterų naudai išlaikymą po
300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, į išlaikymo sumą įskaitant
po 260 Lt iš atsakovo gautus iki sprendimo priėmimo, nuo 2005 m. rugsėjo 6 d.
iki jų pilnametystės; iš atsakovo taip pat priteisė ieškovės naudai 17 900
Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.
Teismas,
vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į nepilnamečių
vaikų poreikius, amžių, jų sveikatos būklę, nurodė, kad kiekvieno iš tėvų
turtinė padėtis leidžia užtikrinti visus būtinuosius jų vaikų poreikius.
Teismas, nustatęs, jog nebuvo įrodyta, kad kiekvienam iš vaikų yra reikalingas
800 Lt išlaikymas per mėnesį, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo mėnesinės
pajamos yra nenuolatinės, iš jų jis taip pat dengia ieškovės vardu paimtą
kreditą po 650 Lt kas mėnesį, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis
leidžia kiekvienam iš vaikų teikti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis. Ieškovės prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už
trejus metus teismas pripažino pagrįstu, nes atsakovas vaikams teikdavo tik tam
tikrą nedidelę išlaikymo dalį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2006 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovo R. T. apeliacinį skundą
tenkino iš dalies, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą pakeitė:
panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo
ieškovės naudai buvo priteistas 17 900 Lt išlaikymo įsiskolinimas už
trejus metus, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė, kartu
pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; kitą pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos
teismo sprendimu ir motyvais iš atsakovo priteisti po 300 Lt kiekvienai dukteriai
kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau laikė, kad nėra pagrindo
priteisti išlaikymo įsiskolinimo dukterims už trejus metus. Teisėjų kolegija
priimtą sprendimą motyvavo tuo, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą
šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo,
preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai iki teismas nenustato
kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė
išlaikymo, tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad atsakovas trejus metus neteikė dukterims
išlaikymo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokio įrodinėjimo naštą
perkėlė atsakovui, taip netinkamai taikydamas ir aiškindamas materialinės ir
procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios
dalies yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.
Teisėjų kolegija, iš esmės pakeitusi pirmosios instancijos
teismo sprendimą, taip pat pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių:
sumažino iš atsakovo ieškovei priteistą 800 Lt sumą už advokato pagalbą iki 400
Lt; sumažino iš atsakovo valstybei priteistą 753 Lt žyminį mokestį iki 216 Lt;
priteisė iš ieškovės 537 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui; iš atsakovo ieškovei
priteisė 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė Z. T. prašo apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovės reikalavimas dėl 17 900
Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo atmestas, panaikinti ir dėl šios dalies
priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą tenkinti ir atitinkamai pakeisti
bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Apeliacinės instancijos teismas
netinkamai aiškino ir taikė CK 3.200 straipsnį. Teisė reikalauti išlaikymo
atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos išlaikyti savo
nepilnamečius vaikus. Taigi teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo
momentas paprastai nesutampa, todėl įstatymo leidėjas nustatė apribojimą, kad
išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo
ieškinio pareiškimo dienos. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, CK 3.192 straipsnio 1 ir 2
dalyse. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl
išlaikymas turi būti nuolatinis, o ne periodiškas. Pažymėtina, kad tėvų
pareigai išlaikyti savo vaikus neturi įtakos tėvų tarpusavio turtiniai
santykiai (CK 3.192 straipsnio komentaras, 373 puslapis). Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai daiktų įsigijimą siejo su tinkamu tėvo teisių
ir pareigų atlikimu išlaikyti savo du nepilnamečius vaikus. Atsižvelgdamas į
tai, apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas CK 3.200 straipsnio, pažeidė
CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos
ir gynybos principą.
2.
Dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas
netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos
aplinkybes, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnyje suformuluotus įrodymų
vertinimo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų
įrodymų vertinimo principų taikymo konkrečiose kasacine tvarka išnagrinėtose
bylose. Pagal CPK 185 straipsnį įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios,
tačiau įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26
d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės
firmos „Knyga“ Raseinių filialas; bylos Nr. 3K-3-260/2001, kategorija 118;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m.
lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. ir V. M. v. J. B.
M.; bylos Nr. 3K-3-1107/2003; kategorijos: 94.3; 94.5; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo
9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E.; bylos Nr.
3k-3-516/2004; kategorijos: 57.1; 94.1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje V. B. ir R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“; bylos Nr. 3K-3-513/2004;
kategorija 2.4.3.7 ir kt.). Atsakovas savo atsikirtimams apie jo skiriamą
išlaikymą pagrįsti per paskutiniuosius tejus metus jokių įrodymų nei pirmosios,
nei apeliacinės instancijos teismuose nepateikė. Taigi atsakovas neįrodė savo
atsiliepimų į ieškinį, nors CPK 178 straipsnyje nustatyta pareiga įrodyti atsikirtimus
į ieškinį priešingai šaliai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
nurodė, kad tai, jog atsakovas neteikė išlaikymo, įrodyti yra tik ieškovės
pareiga. Be to, kai pareiškiamas reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo,
teismas turi vertinti, kaip tėvas vykdė prievolę išlaikyti vaikus, atsižvelgdamas
tik į vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.
S. v. V. S.; bylos Nr. 3K-3-236/2006; kategorijos: 78.2.1; 129.8). Be to, abejonės
dėl išlaikymo priteisimo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. V. T. K., bylos
Nr. 3K-3-286/2004; kategorijos: 72.2; 84).
Atsiliepimo į
kasacinį skundą nepateikta.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės
Teismai, nustatę, kad atsakovas
tinkamo išlaikymo vaikams neteikia, ir atsižvelgdami į vaikų poreikius ir
abiejų tėvų turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo kiekvienam vaikui po 300 Lt
kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas,
įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat apklausęs nepilnametes dukteris
teismo posėdyje, tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, tuo
tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo
panaikino ir ieškinį dėl šio reikalavimo atmetė, išaiškinęs, kad ta aplinkybė,
jog šalys tvarko bendrą ūkį ir gyvena kartu, leidžia daryti išvadą, kad
išlaikymą teikia abu tėvai, jeigu neįrodoma priešingai. Teismai nustatė
nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą su vaikų motina, nesant tarp vaikų tėvų
kilusio ginčo dėl jų gyvenamosios vietos.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame
skunde keliami teisiniai klausimai dėl procesinių teisės normų, nustatančių
įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimo bei materialinių teisės
normų, įtvirtintų CK 3.200 straipsnyje, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis
teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus
teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas, siekdamas užtikrinti
vienodą teisės normų taikymą ir aiškinimą, turi teisę peržengti kasacinio
skundo ribas, jei to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2
dalis). Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nustatytų aplinkybių.
Dėl teisės
normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo
priteisimą, aiškinimo ir taikymo. Kasaciniame skunde keliamas CK 3.200
straipsnio tinkamo taikymo ir aiškinimo byloje nustatytiems faktams teisiškai
kvalifikuoti klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas,
nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje
įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo
įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi
imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a)
vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo
dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį
reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio
momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti
savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus
pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio
taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis,
atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo
principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5
straipsniai).
Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai, spręsdami išlaikymo nepilnamečiams vaikams
įsiskolinimo klausimą, nustatė, kad šalys gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį,
atsakovas teikė tam tikrą išlaikymo dalį vaikams tiek tiesiogiai, tiek
prisidėdamas prie bendro šeimos ūkio, šeimos tarpusavio santykiai nebuvo
nutrūkę, juos patvirtina bendros iškylos, vaikų ir tėvo atostogos užsienyje ir
pan., tačiau teismai šias byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes
vertino skirtingai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas
neįrodė, jog 2002 m. rugsėjo – 2005 m. rugsėjo laikotarpiu (trejus metus iki
ieškinio pareiškimo) vaikams teikė nuolatinį ir pakankamą išlaikymą, todėl
remdamasis CK 3.200 straipsniu priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą ieškovės
naudai. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad tėvai, gyvendami kartu ir tvarkydami
bendrą šeimos ūkį, abu iš bendrų lėšų išlaikė savo nepilnamečius vaikus, todėl ieškovės
reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo apeliacinės instancijos teismas atmetė.
CPK 178 straipsnyje
nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia
savo reikalavimus ir atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis
byloje surinktų įrodymų visuma, padarė pagrįstą ir iš esmės teisingą išvadą,
jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovas trejus metus neteikė
išlaikymo vaikams. Jau buvo minėta, kad viena iš reikšmingų faktinių aplinkybių
sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo klausimą yra vaiko
poreikių nustatymas, nes išlaikymas yra skiriamas tik vaiko poreikiams tenkinti.
Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai,
psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai,
kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų
pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo,
sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Teisėjų
kolegijos manymu, tokios teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kaip
televizoriaus, kompiuterio, fotoaparato, automobilio pirkimas, gyvenamojo namo
remonto darbai, tėvo ir vaikų atostogos užsienyje, yra susijusios su visos
šeimos gyvenimo kokybe, jo gerinimu. Pažymėtina, kad kiekviena šeima turi teisę
savarankiškai spręsti, kaip paskirstyti savo pajamas, bendru sutarimu nustatyti
vaikų išlaikymo formą ir tvarką, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių
įrodymų, surinktų šalių ir jų atstovų pagalba, visuma nepatvirtina, jog
atsakovas trejus metus iki ieškinio pareiškimo neteikė vaikams išlaikymo.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentas, jog
apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles,
įtvirtintas CPK 185 straipsnyje, yra nepagrįstas, nes
nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas,
panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo
įsiskolinimo ir šį reikalavimą atmesdamas, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė
CPK 185, 376 straipsnių reikalavimus ir tuo pagrindu netinkamai taikė CK 3.200
straipsnį, jį aiškindamas ir taikydamas byloje nustatytiems faktams teisiškai
kvalifikuoti.
Negalima sutikti
su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos
(pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J.
D. ir V. M. v. J. B. M.; bylos Nr. 3K-3-1107/2003; kategorijos: 94.3; 94.5;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
rugsėjo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. D. v. T. E.; bylos
Nr. 3K-3-516/2004; kategorijos: 57.1; 94.1, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. K. v. V. T. K., bylos Nr.
3k-3-286/2004; kategorijos: 72.2; 84). Apeliacinės instancijos teismas,
įvertinęs byloje esančius įrodymus, reikšmingoms faktinėms aplinkybėms
patvirtinti taikė tikėtinumo taisyklę ir laikė, kad nėra įrodyta, jog atsakovas
nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus trejus metus iki ieškinio
pareiškimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šios reikalavimų dalies nėra
įstatyme nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir keisti apeliacinės
instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Dėl teisės
normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymą,
taikymo. Teismų priimtuose sprendimuose yra nustatyta, kad atsakovas
paskutiniu metu neteikia išlaikymo savo vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad
nors priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas kasaciniame
skunde nebuvo iškeltas, tačiau šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų
ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis),
prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3
straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias
gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir
socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų,
būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes
(Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys), todėl
būtinybė peržiūrėti žemesniųjų instancijų teismų sprendimo ir nutarties dalį
dėl priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio yra grindžiama viešuoju
interesu (CPK 353 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Materialinį
išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai
savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Esant tėvų ginčui dėl
išlaikymo dydžio ir formos, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus
į nustatytas faktines aplinkybes dėl vaiko realių poreikių ir tėvų materialinių
galimybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v.
D. D., bylos Nr. 3k-3-345/2006; kategorijos: 72.1.8; 75.8.). Byloje
konstatuota, kad tarp vaiko tėvų yra kilęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų
išlaikymo. Nustačius, jog yra įstatyme įtvirtintas pagrindas priteisti išlaikymą,
išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti priteisiamas ir vaiko tėvams gyvenant
kartu bei nenutraukus santuokos.
Byloje
nustatyta, kad kiekvienai dukteriai, atsižvelgus į amžių, turimas sveikatos
problemas, užklasinę veiklą (abi dukterys sportuoja), reikalingas per mėnesį
išlaikymas yra 800 Lt. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad
išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų
tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teisėjų
kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nepilnamečių
dukterų teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, pažymi, kad atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos yra dvigubai didesnės
už ieškovės, todėl net ir įvertinus tai, kad atsakovas turi papildomų
įsipareigojimų (apmoka ieškovės vardu gautą kreditą), jo mėnesinės pajamos yra
nenuolatinės, jis yra pajėgus teikti savo vaikams didesnį išlaikymą, kuris
labiau atitiktų nepilnamečių dukterų interesus ir leistų joms sudaryti
materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo
įgimtus bei įgytus gebėjimus, todėl žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai
atsakovo dalį išlaikymo prievolėje nustatė mažesnę nei ieškovės. Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu
bei viešuoju interesu, konstatuoja, kad dėl netinkamo CK 3.192 straipsnio 2, 3
dalių taikymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir
nutartis yra keičiami, kiekvienai dukteriai iš atsakovo priteisiamas 500 Lt
išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Konstatavus, kad
pagrindas padidinti išlaikymo dydį pagal proporcingumo principą buvo jau
ieškovo kreipimosi su pareiškimu dėl išlaikymo priteisimo momentu, padidintas
išlaikymas skaičiuojamas nuo šio momento – 2005 m. rugsėjo 6 d., išskyrus po
šios datos jau sumokėtas mažesnio dydžio išlaikymo sumas. Teisėjų kolegija
pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiams vaikams, kurį uzufrukto
teise tvarko jų motina, nes išlaikymas yra priteisiamas iš tėvo, kuris neteikia
išlaikymo vaikams (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų
interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo
panaudojimą.
Dėl teisės
normų, reglamentuojančių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą teismo sprendimu,
taikymo. Kasacinis teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad teismai ieškovės
reikalavimą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina patenkino
neatsižvelgę į tai, kad nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
tarp bylos šalių, mano, kad taip pat yra būtina pasisakyti dėl žemesniųjų
instancijų teismų sprendimų dalies, kuria buvo išspręstas šis reikalavimas.
Kasacinis teismas pažymi, kad teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu
iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl
vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Tuo tarpu, kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu
(CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, prašydama nepilnamečių dukterų
gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškinyje nenurodė, kad tarp jos ir atsakovo
yra dėl to kilęs ginčas, byloje taip pat nėra nustatytų faktinių aplinkybių, kurios
galėtų patvirtinti, kad tarp ieškovės (motinos) ir atsakovo (tėvo) būtų buvęs
ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Įvertinęs tai, kasacinis
teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė
materialinės teisės normas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, įtvirtintas
CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas nepašalino
pirmosios instancijos teismo padaryto materialinės teisės normos pažeidimo. Kasacinis
teismas, nustatęs, kad buvo pažeistos materialinės teisės normos jas netinkamai
taikant, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria
nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, ir apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, priima
naują sprendimą – ieškinį dėl šios dalies atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4
punktas, 4 dalis).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų. Iš dalies pakeitusi Kaišiadorių rajono apylinkės
teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, teisėjų
kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atitinkamai pakeičia
bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, padidinusi išlaikymą
nepilnamečiams vaikams iki 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai
nepilnametei dukteriai, padidina iš atsakovo valstybės naudai priteisiamą
žyminį mokestį nuo 216 Lt (dviejų šimtų šešiolikos litų) iki 360 Lt (trijų
šimtų šešiasdešimt litų). Atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų proporcinę
dalį bei į tai, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo patenkintas
didesne apimtimi, teisėjų kolegija panaikina Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės
atsakovo naudai priteista 537 Lt (penkių šimtų trisdešimt septynių litų) bylinėjimosi
išlaidų, ir laiko, kad atsakovo turėtos šios apimties bylinėjimosi išlaidos yra
paliktinos jas turėjusiai šaliai.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 4 dalimi, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Kaišiadorių
rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimo dalį ir Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d.
nutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams pakeisti. Padidinti
iš atsakovo R. T.
(a . k. duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą dukterims G. T.,
gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. T., gimusiai (duomenys
neskelbtini), kiekvienai nuo 300 Lt (trijų šimtų litų) iki 500 Lt (penkių
šimtų litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant nuo 2005 m. rugsėjo
6 d. iki G. T. ir M. T. pilnametystės.
Kaišiadorių rajono
apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečių dukterų G.
T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. T., gimusios (duomenys
neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina Z. T. (a. k. duomenys
neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria palikta
nepakeista ši Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimo
dalis, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d.
nutarties dalį, kuria ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovės Z. T. naudai
atmestas, palikti nepakeistą.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d.
nutarties dalį, kuria iš ieškovės Z. T. (a. k. duomenys neskelbtini)
priteista atsakovui R. T. (a. k. duomenys neskelbtini) 537 Lt (penki
šimtai trisdešimt septyni litai) bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d.
nutarties dalį, kuria iš atsakovo R. T. (a. k. duomenys neskelbtini)
priteistas 216 Lt (dviejų šimtų šešiolikos litų) žyminis mokestis valstybei,
pakeisti padidinant šią sumą iki 360 Lt (trijų šimtų šešiasdešimt litų).
Kitą Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7
d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Zigmas Levickis
Janina Januškienė
Janina
Stripeikienė