Baudžiamoji byla Nr. 1-1343-990/2020

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-53731-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6;

2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

dalyvaujant

teismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,

kaltinamajam J. V., jo gynėjui advokato padėjėjui Tomui Juoniui,

prokurorui Dariui Burbuliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

1.       2019 m. gruodžio 19 d. apie 16.27 val. (duomenys neskelbtini) J. V. vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,58 promilių neblaivumas.

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2.       Teisiamojo posėdžio metu J. V. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis su meistru išgėrė vieną butelį („bambalį“) alaus, po ko jam paskambino sutuoktinė ir paprašė parvežti ją namo. Sutuoktinei jis nepasakė esantis išgėręs. Jis nepamanė, kad nuo pusės butelio alaus jam galėjo būti nustatytas toks girtumas. Atvažiavęs ir statydamas automobilį jis išgirdo, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Tuomet jis iš automobilio išlipo, apėjo aplink, apžiūrėjo tiek savo, tiek kitą automobilį ir laukė, kol ateis automobilio, į kurį jis atsitrenkė, šeimininkas. Pastarasis atėjęs iš karto iškvietė policiją, o atvykę policijos pareigūnai jam liepė pūsti į alkotesterį. Bepučiant jam pasidarė bloga, pradėjo trūkti oro, dėl ko pareigūnai iškvietė medikus. Atvykę medikai jam suleido vaistų, o vėliau iš jo buvo paimtas kraujas.

3.       Jo vairuotu automobiliu naudojosi jis ir jo sutuoktinė, kuri po nagrinėjamo įvykio minėtu automobiliu naudojasi vienintelė. Jis niekur nedirba, turi problemų su sveikata. Į gydymo įstaigas jį nuveža sutuoktinė, jie pragyvena iš jo 200 eurų dydžio pensijos ir sutuoktinės darbo užmokesčio.

4.       Teisiamojo posėdžio metu J. V., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir kaltinamojo gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

5.       Ikiteisminio tyrimo metu J. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. visą dieną jis dirbo prie namų. Vėliau draugas pasiūlė išgerti alaus. Nors jis to daryti nenorėjo, tačiau apie 16.00 val. įkalbėtas draugo išgėrė 0,5 litro alaus, po ko jam paskambino žmona ir paprašė ją pavežti. Jis paaiškino žmonai negalintis to padaryti, tačiau ši ir toliau labai prašė bei aiškino po darbo esanti pavargusi, nors jai reikėjo paeiti tik 250 metrų. Įkalbėtas žmonos ir nesijausdamas apsvaigęs jis sėdo prie savo automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir nuvažiavo pasiimti sutuoktinės. Statydamas automobilį jis neįvertino atstumo iki greta stovėjusio automobilio ir važiuodamas atbulas į pastarąjį atsitrenkė. Išgirdęs smūgio garsą jis išlipo iš savo automobilio ir pradėjo apžiūrinėti abu automobilius. Tuo metu prie jo priėjo kito automobilio vairuotojas, kuris pareiškė, kad jis yra girtas, bei iškvietė policijos pareigūnus. Maždaug po dešimties minučių atvykę policijos pareigūnai jam liepė alkoholio matuokliu pasitikrinti blaivumą. Jis pūtė kelis kartus, tačiau jam trūko oro, todėl jis to padaryti negalėjo. Jis serga astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, turi problemų su širdimi. Tuo metu jam pasidarė bloga, pakilo kraujo spaudimas, todėl jis paprašė iškviesti medikus. Pastarieji atvykę jam į veną suleido vaistų, jo būklė stabilizavosi ir tuomet jis dar kartą pamėgino pūsti į alkoholio matuoklį. Tą kartą alkoholio matuoklis parodė 1,58 promilės neblaivumą, todėl pareigūnai užfiksavo eismo įvykį ir paaiškino, kad reikia vykti priduoti kraują. Jis tam neprieštaravo ir jie nuvyko į Priklausomybės ligų centrą, kuriame davė kraują tyrimui (b. l. 61-63).

6.       Ikiteisminio tyrimo metu T. B. parodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. apie 16.30 val. jis stovėjo prie savo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad atvažiavo automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyras. Minėtas automobilis sustojo prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ir pradėjo važiuoti atgal. Minėto automobilio vairuotojas norėjo automobilį pastatyti, tačiau to padaryti nepavyko ir minėtas automobilis atsitrenkė į jo darbovietės automobilio „Volvo S90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą. Tuomet jis priėjo prie automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo ir pajuto iš salono sklindantį alkoholio kvapą. Supratęs, kad automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojas yra neblaivus, jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę nustatė, kad automobilį „Toyota Corolla“ minėtas vyras vairavo būdamas girtas (b. l. 41-42).

7.       Ikiteisminio tyrimo metu M. V. (M. V.) parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2019 m. gruodžio 19 d. apie 16.30 val. jis gavo pranešimą, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, vienas iš vairuotojų gali būti neblaivus. Nuvykusį į įvykio vietą jį pasitiko T. B., kuris paaiškino, kad stovėdamas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip į automobilį „Volvo S90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Volvo S90“ buvo beveik naujas, todėl ant galinio bamperio buvo gerai matomas įbrėžimas. Prie automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo vyras, kaip vėliau buvo nustatyta – J. V., nuo kurio sklido alkoholio kvapas ir kuris kalbėjo nerišliai. J. V. pripažino, kad vairuodamas savo automobilį galėjo užkabinti automobilį „Volvo S90“, tačiau pasakė alkoholinių gėrimų negeriantis bei paaiškino sergantis astma. 17.02 val. J. V. blaivumą patikrinus alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,58 promilės neblaivumas. J. V. į alkoholio matuoklį įpūtė ne iš pirmo karto, įtraukinėjo orą į save, o ne išpūsdavo į matuoklį. Maždaug po penkiolikos minučių jis dar kartą paprašė J. V. pasitikrinti alkoholio matuokliu, tačiau J. V. vėl pradėjo orą traukti, o po to susigriebė už širdies ir pasakė, kad jam bloga, bei paprašė iškviesti medikus. Pastarieji atvyko apie 17.40 val. ir apie 10 minučių apžiūrinėjo J. V. savo automobilyje. Po apžiūros jis medikų pasiteiravo, kas nutiko vairuotojui, tačiau medikai nurodė, kad atlikus kardiogramą paaiškėjo, jog J. V. nieko nenutiko. Kadangi antro patikrinimo alkoholio matuokliu atlikti nepavyko, buvo nuspręsta J. V. pristatyti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur apie 18.20 val. buvo paimtas J. V. kraujo mėginys. Po to, kai jis atvyko į eismo įvykio vietą, J. V. visą laiką buvo jo akiratyje, išskyrus tas dešimt minučių, kurias J. V. apžiūrinėjo medikai. Jam matant J. V. alkoholinių gėrimų ar vaistų negėrė (b. l. 36-38).

8.       Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0113, išraše nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 19 d. 17.02 val. J. V. iškvepiamame ore nustatyta 1,58 promilės alkoholio (b. l. 43).

9.       Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0113, patikros sertifikato Nr. 1141455 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2019 m. rugsėjo 17 d., patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. kovo 17 d. (b. l. 44).

10.       Specialistas, ištyręs J. V. kraują, paimtą 2019 m. gruodžio 19 d. 18.25 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją – 1,62 promiles etilo alkoholio (b. l. 48).

11.       Teismas pažymi, kad J. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat T. B. ir M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkoholio kiekio matuoklio ir specialisto išvados duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. gruodžio 19 d. apie 16.27 val. (duomenys neskelbtini) J. V. vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,58 promilių neblaivumas.

III.                      Veikos kvalifikavimo motyvai

12.       Minėta, kad J. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, taigi J. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

IV.                      Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

13.       Teisiamojo posėdžio metu J. V. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį sutuoktinės V. V. atsakomybei pagal laidavimą. J. V. nurodė kartu su V. V. gyvenantis keturiasdešimt vienerius metus, kartu su ja bendrai tvarkantis ūkį, auginantis nepilnametį anūką, o V. V. gyvenimo būdas bei asmeninės savybės leidžia jai būti laiduotoja.

14.       Teisiamojo posėdžio metu V. V. paprašė perduoti J. V. jos atsakomybei pagal laidavimą. V. V. nurodė su J. V. bendrai gyvenanti keturiasdešimt vienerius metus, per kuriuos didesnių problemų neturėjusi, išskyrus 2015 metų įvykius, kuomet J. V. buvo sulaikytas vairuojantis automobilį neblaivus. Dėl ankstesnio įvykio ji su sutuoktiniu kalbėjosi, pastarąjį barė, o šis žadėjo, kad daugiau taip nesielgs. Ji sutuoktiniui visą gyvenimą daro teigiamą įtaką, jos vyras visą gyvenimą buvo labai aktyvus, prieš tapdamas neįgaliu dirbo dviejuose darbuose, tačiau dėl sveikatos problemų turėjo atsisakyti darbo, po ko susirgo depresija. Jiedu abu mokėsi atpažinti ateinantį priepuolį, galbūt dėl to sutuoktinio gyvenime atsirado alkoholis bei įvyko kažkokie nesusipratimai. Ji su sutuoktiniu visada kalbasi, alkoholio jie šeimoje visai nevartoja, namuose alkoholio nėra. Nagrinėjamo įvykio metu ji nežinojo, kad sutuoktinis išgėręs. Ji buvo labai pavargusi po darbo, ir, nors sutuoktinis prieš tai skambino ir sakė, kad jam buvo priepuolis ir jis neatvažiuos, ji po kiek laiko pasiteiravo, kaip šis jaučiasi ir visgi paprašė jo atvažiuoti, nors atstumas tebuvo 300 metrų. Jei ji būtų žinojusi, kad sutuoktinis išgėręs, tikrai nebūtų prašiusi ją pavežti. Šiaip jiedu sutaria gerai. Jie kartu augina (duomenys neskelbtini) sūnaus vaiką, o jų sūnus gyvena atskirai. Ji dirba (duomenys neskelbtini) pusantro etato, pilnai išlaiko anūką. Šis įvykis šeimai buvo didžiulis smūgis. Jos vyras po šių įvykių pasimokė, po sulaikymo namo grįžo pasikeitęs. Jos manymu, sutuoktinis tikrai padarė išvadas ir ateityje laikysis įstatymų. Jos sutuoktinis savo poelgiu nubaudė ir save, ir ją. Ji pati nėra bausta, visai negeria alkoholio. Ji prašo nekonfiskuoti automobilio, nes naujo automobilio jie nenusipirks. Automobilis buvo pirktas su automatine pavarų dėže, jai automobilis reikalingas kasdien, nes jie gyvena pakankamai nuošalioje vietoje. Jos sutuoktinis pėsčiomis negali pakilti į kalniuką. Be automobilio bus labai sudėtinga apsipirkti, nes artimiausia parduotuvė yra maždaug dviejų kilometrų atstumu nuo jų namų.

15.       J. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. V. nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. J. V. nėra teistas (b. l. 67), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 68-69), tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, jis yra keturiasdešimt procentų darbingas (b. l. 96), tačiau niekur nedirba. J. V. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 1,58 promilės alkoholio nežymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog J. V., jam skyrus baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16.       Laiduotoja sutinka būti V. V., su kuria J. V. yra susituokęs ir kartu gyvena daugiau nei keturiasdešimt metų. V. V. neteista (b. l. 91), administracinėmis nuobaudomis nebausta, ji dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 92, 93). Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad V. V. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima J. V., su kuriuo kartu gyvena jau daug metų, kartu augina nepilnametį anūką, bendrai leidžia laisvalaikį, bendrai dirba ūkio darbus, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką J. V., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

17.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus J. V. , padaręs nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos V. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V.                      Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

18.       Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad J. V. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga J. V. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

19.       Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad J. V. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 1,58 promilės alkoholio beveik keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei nežymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės), taip pat į tai, kad jis vieną kartą jau buvo baustas administracine nuobauda už transporto priemonės vairavimą esant nustatytam lengvam girtumo laipsniui, taigi J. V. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 20 d., t. y. nuo dienos, kai J. V. buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas.

20.       Teismas taip pat pažymi, kad J. V. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio J. V. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. liepos 23 d. nuosavybės teise priklauso J. V. (b. l. 9). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko J. V. priklausantis automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI.                      Procesinės prievartos priemonės

21.       Ikiteisminio tyrimo metu J. V. skirtos kardomosios priemonės – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. 1. 64-65), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

22.       Atsižvelgiant į tai, kad J. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš J. V. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

23.       Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos J. V. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20). Atsižvelgiant į tai, kad J. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino J. V. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

J. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 20 d., bei konfiskuoti automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

J. V. skirtas kardomąsias priemones – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikino J. V. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Išaiškinti J. V. ir V. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti J. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                              Mindaugas Ražanskas