Civilinė byla Nr. 2A-16-330/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00758-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.2.4.1, 2.6.10.5.2.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
s p r e n d i m a s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Envija“ ir atsakovų T. P. bei M. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ ieškinį atsakovams T. P., D. J. ir M. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. J., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Manfula“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Lukrida“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė. Byloje priimtų ankstesnių teismų procesinių sprendimų apžvalga
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Envija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi bei atsisakiusi dalies reikalavimų (teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas A. J. pareikšto reikalavimo), prašė priteisti iš atsakovo T. P. 87 478,24 Eur, iš atsakovo D. J. 21 869,56 Eur, iš atsakovo M. J. 98 413,03 Eur žalos atlyginimą, iš visų atsakovų priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas T. P. nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. sausio 8 d. užėmė ieškovės vienasmenio valdymo organo – vadovo pareigas, o atsakovai D. J., M. J. ir trečiasis asmuo A. J. nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. buvo ieškovės valdybos nariais.
3. 2010 m. spalio 8 d. ieškovės valdybos nariai bei akcininkai D. J. (kuris buvo ir trečiojo asmens UAB „Manfula“ komercijos skyriaus vadovas), M. J. (kuris buvo ir trečiojo asmens UAB „Lukrida“ direktorius) ir A. J. valdybos posėdyje ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą, kad ieškovei parduodant prekes UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“ būtų nustatyta minimali 10 proc. pelno marža. Už šį sprendimą balsavo visi trys valdybos nariai. Kaip nurodyta valdybos posėdžio protokole, tokį ieškovės valdybos sprendimo projektą pasiūlė buvęs ieškovės direktorius T. P..
4. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – konkurencijos taryba) pripažino, kad ūkio subjektai UAB „Manfula“, UAB „Lukrida“ ir UAB „Envija“ neleistinai derino savo veiksmus, sudarė ir beveik trejus metus vykdė konkurenciją ribojantį susitarimą, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimus. Už šį konkurenciją ribojantį, teisės aktais uždraustą susitarimą Konkurencijos taryba 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 2S-2/2015 ieškovei skyrė 303 600 Eur dydžio baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu paskirtą baudą sumažino iki 218 695,61 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
5. Ieškovės teigimu, atsakovai, valdybos posėdyje priimdami konkurencijos teisės normų draudžiamą susitarimą, padarė ieškovei žalą, lygią ieškovei paskirtos baudos dydžiui. Pasak ieškovės, dėl atsakovų atliktų veiksmų yra visos sąlygos jų civilinei atsakomybei taikyti, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Ieškovės aiškinimu, vertinant kiekvieno iš atsakovų prisidėjimą prie draudžiamo susitarimo sudarymo ir vykdymo, jiems tenkanti atlyginti žala pagal dalinės atsakomybės taikymo taisykles priteistina tokiu būdu: 21 869,56 Eur (10 proc.) – iš D. J., 98 413,03 Eur (45 proc.) – iš M. J., 87 478,24 Eur (40 proc.) – iš T. P..
6. Ieškovė, įrodinėdama atsakovų veiksmų neteisėtumą bei detalizuodama kiekvieno iš jų prisidėjimą prie žalos atsiradimo, nurodė, kad ieškovės valdybos nariai D. J. ir M. J., priimdami teisės aktams prieštaraujantį valdybos sprendimą, nepasidomėję jo teisėtumu bei galimomis pasekmėmis, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje juridinio asmens valdymo organo nariams įtvirtintas rūpestingumo, interesų konfliktų vengimo pareigas, kitų teisės aktų imperatyviosiomis normomis nustatytas pareigas. Sprendimą dėl neteisėto antikonkurencinio susitarimo atsakovas D. J. priėmė tikėtinai nesuprasdamas ir nežinodamas, kad tokie susitarimai yra draudžiami, todėl iš šio atsakovo ieškovei priteistina 21 869,56 Eur (10 proc. baudos dydžio) žalos atlyginimo suma. Atsakovas M. J. iš tokio susitarimo sudarymo ir vėliau jo atskleidimo konkurencijos tarybai turėjo didžiausią naudą (atsakovui M. J. atskleidus faktą dėl draudžiamo susitarimo sudarymo, jo vadovaujama UAB „Lukrida“ buvo atleista nuo skirtinos baudos, kuri pagal konkurencijos tarybos nutarimą būtų sudariusi net 656 600 Eur sumą). Būtent M. J. paragino atsakovą T. P. valdybos posėdyje inicijuoti minimalių vienodo pelno maržų nustatymą. Be to, M. J., prieš pranešdamas konkurencijos tarybai apie draudžiamą susitarimą, pardavė jam priklausančias ieškovės akcijas D. J. už gerokai didesnę nei rinkos kainą. Dėl šios priežasties M. J. turi būti taikoma didžiausia atsakomybė, priteisiant žalos dalies, sudarančios 45 proc. paskirtos baudos, t. y. 98 413,03 Eur atlyginimą. Pagal ieškovės vadovo kompetenciją atsakovas T. P. buvo tas asmuo, kuris draudžiamą susitarimą įgyvendino, taikydavo valdybos patvirtintą minimalią pelno maržą, nors turėjo galimybę bei pareigą nevykdyti neteisėto, teisės aktams prieštaraujančio valdybos sprendimo. T. P. veikė suprasdamas ir žinodamas, kad inicijuoja ir įgyvendina konkurenciją ribojančius susitarimus, todėl iš jo priteistinas žalos dalies, sudarančios 40 proc. paskirtos baudos, t. y. 87 478,24 Eur atlyginimas.
7. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo T. P. 2 733,50 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2017 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 243 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovų D. J. ir M. J. priteisė solidariai 21 869,56 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 823 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovų T. P. bei M. J. apeliacinius skundus, 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-161-790/2019 panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
9. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad priimdami ir (ar) įgyvendindami sprendimą, dėl kurio kilo antikonkurencinis poveikis rinkai, o kartu buvo pažeistos imperatyviosios įstatymų normos, atsakovai elgėsi neteisėtai bei pažeidė savo fiduciarines (rūpestingumo ir lojalumo ieškovei) pareigas. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė gavo naudą, o ne patyrė žalą. Pripažinęs, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo iš atsakovų yra atmestini.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovo M. J. kasacinius skundus, 2019 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
11. Kasacinis teismas nurodė, kad bylą nagrinėję teismai juridinio asmens valdymo organų (jų narių) civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas aiškino tinkamai ir, įvertinę nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog nustatytos visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei konstatuoti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisės normą, kuria remiantis, tuo atveju, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, gali būti įskaitoma į nuostolius.
12. Kasacinis teismas nurodė, kad teisingam ginčo išsprendimui teismai privalėjo nustatyti konkretų naudos, gautos iš draudžiamo susitarimo vykdymo, dydį. Tik nustačius šį dydį galima spręsti dėl CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo ir žalos įskaitymo į ieškovės gautą naudą. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
13. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės ir atsakovų T. P. bei M. J. apeliacinius skundus, 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-479-450/2020 nurodė, kad dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovų T. P. bei M. J. apeliaciniai skundai dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjami ne pirmą kartą; į tai, kad civilinė byla grąžinta iš naujo nagrinėti tik konkrečioje ginčo dalyje (byla dėl žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teismui grąžinta nagrinėti, siekiant nustatyti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovės gautos naudos dydį ir spręsti dėl galimo gautos naudos įskaitymo į nuostolius pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas taisykles); į tai, jog kiti byloje kelti klausimai (dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo) yra įvertinti ir išspręsti, apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliaciniai skundai ir atsiliepimai į juos buvo analizuojami ir vertinami tik ta apimtimi, kiek tai susiję su šioje bylos stadijoje sprendžiamu klausimu – ieškovės naudos, gautos iš neteisėtų atsakovų veiksmų, nustatymu ir galimu jos įskaitymu į ieškovės nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu UAB „Envija“ ieškinį tenkino iš dalies. Nurodyto sprendimo rezoliucinės dalies nuostatos išdėstytos šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo 7 punkte.
17. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 18 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovui T. P. 2 699,51 Eur, atsakovui M. J. – 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
18. Teismas nusprendė, kad atsakovai – ieškovės valdybos nariai ir vadovas – yra atsakingi už žalos ieškovei padarymą. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 218 695,61 Eur žalą (konkurencijos tarybos nutarimu ieškovei paskirta bauda, kuri sumažinta Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu), tačiau neteisėtas ieškovės valdybos narių nutarimas ieškovei nebuvo vien žalingas. Įvertinęs konkurencijos tarybos atliktą ieškovės ūkinės komercinės veiklos tyrimą, teismas padarė išvadą, kad iš ieškovės valdybos sprendimo vykdymo ieškovė gavo naudos pajamų forma, kuri (nauda) sudaro 4 124 407,73 Eur, o vertinant nustatytu minimaliu pelningumo rodiklio aspektu (10 proc. skaičiuojant nuo savikainos bazės), ieškovės pelnas iš neteisėtų veiksmų sudarė 374 945,78 Eur. Kadangi pažeidimas tęsėsi beveik trejus metus, iš minimalios pelno maržos pakėlimo gautos ieškovės pajamos buvo dar didesnės. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ieškovei sumažinta bauda sudaro 218 695,61 Eur. Baudos suma beveik perpus mažesnė už ieškovės gautą naudą dėl neteisėto maržos pakėlimo, tačiau teismas laikėsi nuostatos, kad tokia aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, konstatuojant, jog žala ieškovei apskritai nepadaryta.
19. Teismas nusprendė, kad nebūtų teisinga taikyti atsakovams dalinę atsakomybę, remiantis nepagrįsta disproporcija tarp ieškovės prašomų priteisti žalos atlyginimo sumų, todėl taikė solidariąją atsakomybę, nes draudžiamą nutarimą priėmė kolegialus ieškovės valdymo organas, o jo nariai balsavo vienbalsiai. Pažymėjęs, kad ieškinio dalyko (reikalavimo) suformulavimas yra ieškovės prerogatyva (ieškovė iš atsakovo D. J. prašė priteisti ne visą paskirtos baudos sumą, o 21 869,56 Eur), teismas ieškovei iš abiejų atsakovų M. J. ir D. J. solidariai priteisė 21 869,56 Eur sumą.
20. Teismo vertinimu, iš atsakovo T. P. priteistinas žalos atlyginimo dydis negali viršyti iš valdybos narių priteisiamo žalos atlyginimo, nes tiesioginė atsakomybė už neteisėto valdybos sprendimo priėmimą kyla ne T. P., o sprendimą priėmusiems asmenims (trims valdybos nariams). Teismas nusprendė, kad T. P. atsakomybė dėl valdybos nutarimo priėmimo ir vykdymo neturėtų viršyti 1/4 sumos, prašomos priteisti iš atsakovų M. J. ir D. J., t. y. 5 467 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsakovo T. P. atsakomybę sieja su dviem aspektais – ieškovės valdybos nutarimo priėmimu ir dalyvavimu jį vykdant, o baudos ieškovei paskyrimas su valdybos nutarimo įvykdymu nėra susijęs, teismas iš T. P. priteistiną žalos atlyginimo sumą sumažino pusiau – iki 2 733,50 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
21. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Envija“ prašė Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovams turi būti taikoma civilinė atsakomybė, patvirtino žalos dydį, tačiau priteisė ieškovei ne visą žalos atlyginimą. Teismas, nustatęs visas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei taikyti, nepagrįstai neįgyvendino visiško nuostolių atlyginimo principo ir be motyvų sumažino bendrą priteistinos žalos dydį.
22.2. Nors ieškiniu ieškovė prašė visiems atsakovams taikyti dalinę atsakomybę, identifikavo iš kiekvieno atsakovo priteistiną žalos sumą, teismas išėjo už ieškinio ribų ir ex officio (liet. savo iniciatyva) nusprendė dėl atsakovų (valdybos narių) atžvilgiu taikomos solidarios atsakomybės.
22.3. Teismas skundžiamu sprendimu sumažino iš atsakovo M. J. prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą daugiau nei keturis kartus, t. y. nuo 98 413,09 Eur iki 21 869,56 Eur, ir šios sprendimo dalies nemotyvavo. Sumažinus iš atsakovo M. J. priteistinos žalos dydį ir jo neperskirsčius kitiems atsakovams, lieka neaišku, kas turėtų atlyginti ieškovės patirtą ir teismo pagrįsta pripažintą likusią žalos dalį.
22.4. Skundžiamame sprendime nebuvo tinkamai įvertinti ieškovės valdybos narių atsakomybės skirtumai, nepagrįstai subendrinti atsakovų M. J. ir D. J. veiksmai ir kaltė, nebuvo nustatyta M. J. tyčia, todėl buvo nukrypta nuo dalinės atsakomybės taikymo taisyklių.
23. Apeliaciniame skunde atsakovas T. P. prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas 2 733,50 Eur žalos atlyginimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo T. P. atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Atsakovo T. P. apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Teismas laikėsi pozicijos, kad bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei paskirtą baudą, nurodydamas, kad atsakovai yra atsakingi už žalą, kurios dydis yra lygus ieškovei paskirtos baudos dydžiui. Tačiau konstatavus, kad bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei paskirtą baudą už konkurencijos teisę pažeidžiančio susitarimo sudarymą, būtų visiškai paneigtas juridinio asmens atsakomybės už konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą principas. Tokiu atveju ieškovė netgi praturtėtų, nes ji gautų iš neteisėto susitarimo uždirbtą pelną, o nuostolius (šiuo atveju – dėl paskirtos baudos) atlygintų jos valdymo organų nariai.
25. Apeliaciniame skunde atsakovas M. J. prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti solidariai iš atsakovo D. J. ir atsakovo M. J. 21 869,56 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, 1 823 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Atsakovo M. J. apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
26.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl ginčijamo valdybos sprendimo priėmimo ir vykdymo ieškovė gavo naudą, kuri smarkiai viršija ieškovės įrodinėjamus patirtus nuostolius, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, jog žalos ieškovė nepatyrė, tad jos ieškinys turi būti atmestas.
27. Atsiliepime į UAB „Envija“ ir M. J. apeliacinius skundus atsakovas T. P. prašė ieškovės UAB „Envija“ apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo M. J. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į skundus grindžiamas šiais atsikirtimais:
27.1. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas be motyvų sumažino iš atsakovo T. P. priteistiną žalos atlyginimą. Skundžiamame sprendime yra išdėstyti motyvai, kodėl teismas sumažino iš atsakovo T. P. priteistinos žalos dydį.
27.2. Ieškovės valdybos nutarimas dėl 10 proc. dydžio pelno maržos nustatymo ieškovei nebuvo vien tik žalingas. Dėl valdybos sprendimo ieškovė gavo naudos pajamų forma, todėl teismas nepagrįstai siejo iš atsakovų priteistinos žalos dydį išimtinai tik su ieškovei už dalyvavimą draudžiamame susitarime paskirta bauda.
28. Atsakovas D. J. atsiliepime į apeliacinius skundus prašė atsakovų M. J. ir T. P. apeliacinius skundus atmesti, o ieškovės skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teiginiais:
28.1. Atsakovas palaiko ieškovės apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.
28.2. Atsikertant į atsakovo M. J. apeliacinį skundą, nurodytina, kad apelianto skaičiavimai dėl ieškovės gautos naudos nėra tikslūs ir galutiniai. Atsakovas M. J. siekia savo neteisėtus veiksmus pateisinti tokių neteisėtų veiksmų pasekme – ieškovės finansinės naudos gavimu.
29. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovas M. J. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo T. P. skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais teiginiais:
29.1. Sutiktina su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs solidariąją civilinę atsakomybę, peržengė ieškinio ribas.
29.2. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinio dalį dėl 98 413,09 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo M. J.. Konkretūs kriterijai, pagal kuriuos iš kiekvieno atsakovo turėjo būti priteistas atitinkamas žalos atlyginimo dydis, buvo nurodyti ieškinyje. Kiekvieno iš ieškovės valdybos narių prisidėjimas prie neteisėto susitarimo nustatyti minimalią pelno maržą sudarymo ir jo vykdymo buvo įvertintas konkrečia ieškovės nustatyta pinigų suma.
29.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas D. J. labiausiai prisidėjo prie to, jog būtų priimtas sprendimas dėl ieškovės pelno maržos nustatymo. Jei išnagrinėjus bylą būtų įvertinta, kad reali ieškovės patirta žala yra 207 760,83 Eur bauda, tai likęs nepriteistas žalos likutis turėtų būti paskirstytas ne tarp atsakovų M. J. ir T. P., bet turėtų būti priteistas iš atsakovo D. J., kuris savo aktyviais tyčiniais veiksmais būtent ir inicijavo tokio ieškovės valdybos sprendimo priėmimą.
29.4. Teismas nevertino iš atsakovų priteistinos žalos dydžio. Žalą teismas siejo išimtinai tik su ieškovei paskirta bauda. Konstatavus, kad bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei paskirtą baudą už konkurencijos teisę pažeidžiantį susitarimą, būtų visiškai paneigtas juridinio asmens atsakomybės už konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą principas. Ieškovei paskirtą baudą priteisiant iš bendrovės valdymo organo narių, kurie balsavo už nutarimo dėl pelno maržos nustatymo priėmimą, ieškovė, kuriai paskirta bauda, liktų ne tik nenubausta, tačiau iš to dar gautų ir finansinę naudą.
30. Ieškovė UAB „Envija“ atsiliepime į atsakovų M. J. ir T. P. apeliacinius skundus prašo juos atmesti, remdamasi savo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde (skunduose) nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo (skundų) ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose apibrėžtų ribų. Be to, kaip jau nurodyta šio sprendimo 15 punkte, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje byloje priimtoje 2019 m. spalio 24 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais ir nurodymais dėl iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nustatytinų ir vertintinų aplinkybių, apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai, apeliacinės instancijos teismui pateiktuose šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai analizuojami ir vertinami ta apimtimi, kiek tai susiję su dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje likusiu aktualiu ginčo klausimu – ieškovės naudos, gautos iš neteisėtų atsakovų veiksmų, nustatymu ir galimu jos įskaitymu į ieškovei atlygintinus nuostolius.
Dėl ieškovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų
32. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
33. Atnaujinus bylos procesą po pakartotinės teismo ekspertizės atlikimo, apeliantė (ieškovė) UAB „Envija“ pareiškė prašymą dėl bylos teismo posėdyje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (t. 13, b. l. 131 – 133, registracijos Nr. DOK – 4199). Prašyme teigiama, kad byloje yra pateiktos dvi prieštaringos ekspertizės išvados, todėl siekiant pašalinti prieštaravimus tarp jų bei sudaryti bylos šalims galimybę pasisakyti dėl pakartotinės ekspertizės akto, būtina bylą teismo posėdyje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė taip pat akcentuoja, kad atsakovo M. J. prašymu po pirmiau atliktos teismo ekspertizės išvadų pateikimo buvo skirtas žodinis bylos teismo posėdyje nagrinėjimas, todėl, ieškovės manymu, siekiant sudaryti šalims vienodas procesines galimybes gintis, įrodinėti ir būti išklausytoms, toks prašymas turi būti tenkinamas.
34. Apeliantas (atsakovas) M. J. su UAB „Envija“ prašymu skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nesutinka. Atsakovas nurodė, kad šalys turėjo galimybę pateikti paaiškinimus dėl pakartotinės ekspertizės išvadų, taip pat pažymėjo, jog jo 2021 m. rugsėjo 13 d. prašymas dėl ankstesnę ekspertizę atlikusios ekspertės apklausos žodiniame teismo posėdyje buvo tenkintas dėl to, kad prašyme buvo išdėstyti ekspertizę atlikusios ekspertės padaryti pažeidimai, pagrįsti konkrečiais faktais.
35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl aptariamo ieškovės prašymo, atsižvelgia į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokios proceso formos būtinumo nustatymas; išimtinė (diskrecijos) teisė tokį būtinumą konstatuoti suteikta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
36. Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).
37. Kai kurie kriterijai dėl būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra suformuoti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. EŽTT, aiškindamas teisę į bylos nagrinėjimą viešame teismo posėdyje, laikosi pozicijos, kad pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį žodinis bylos nagrinėjimas turi būti užtikrinamas bent vienos instancijos teisme (EŽTT 2018 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Mirovni Inštitut prieš Slovėniją, peticijos Nr. 32303/13, par. 36). Be to, EŽTT praktikoje pasisakant dėl ekspertizės, kaip įrodinėjimo priemonės, nurodoma, kad įrodymų kontekste jų priimtinumo taisyklės neturi atimti iš atitinkamos šalies galimybės juos veiksmingai užginčyti. Tam tikromis aplinkybėmis atsisakymas leisti tolesnę arba alternatyvią daiktinių įrodymų ekspertizę gali būti laikomas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu (EŽTT 2003 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Van Kück prieš Vokietiją, peticijos Nr. 35968/97, par. 55; 2014 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Matytsina prieš Rusiją, peticijos Nr. 58428/10, par. 169). Kai ekspertą paskyrė teismas, šalys visose instancijose turi turėti galimybę dalyvauti eksperto apklausose ir susipažinti su visais jam pateiktais dokumentais, į kuriuos jis atsižvelgė. Svarbiausia, kad šalys galėtų tinkamai dalyvauti bylos nagrinėjime teisme (EŽTT 1997 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Mantovanelli prieš Prancūziją, peticijos Nr. 8/1996/627/810, par. 33).
38. Analizuojamu atveju ieškovė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą sieja su poreikiu užtikrinti šalims lygias teises procese, pašalinti atliktų ekspertizių aktuose esančius prieštaravimus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, išskirta, kad eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje dėl eksperto išvados yra viena iš esminių tokio įrodymo tyrimo priemonių, vertinant jo objektyvumą ir patikimumą (žr. nurodytos kasacinio teismo nutarties 37 punktą), šis kasacinio teismo išaiškinimas neturi būti traktuojamas taip, jog esant byloje pateiktai ekspertizės išvadai ir šaliai prašant skirti žodinį posėdį, visais atvejais turi būti taikoma išimtis iš CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės.
39. Kaip buvo pažymėta pirmiau, kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme yra išskyręs, kad tokio proceso būtinybė turi būti objektyviai pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik ekspertizės atlikimo byloje faktas savaime nelemia eksperto apklausos apeliacinės instancijos teisme būtinumo ir nesudaro besąlyginio pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Tiek prašymas apklausti ekspertą, tiek ir žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme objektyvus poreikis turi būti pagrįstas, t. y. turi būti pateikti aiškūs nesutikimo su eksperto išvadomis argumentai ar eksperto išvadas neigiantys įrodymai, ekspertui suformuluoti konkretūs klausimai, dėl kurių reikalingi eksperto atsakymai ir pan. Priešingu atveju (nesant objektyviai ir išsamiai pagrįsto prašymo žodinio proceso tvarka apklausti išvadą pateikusį ekspertą) būtų sukurtos prielaidos bylos proceso užvilkinimui.
40. Nors ieškovė prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau poreikio teismo posėdyje apklausti ekspertinę išvadą pateikusį ekspertą neišreiškė; klausimų, į kuriuos apklausos metu turėtų atsakyti ekspertas, nenurodė (nesuformulavo). Aplinkybės, kurios ieškovei kelia abejonių kai kuriomis pakartotinės teismo ekspertizės išvadomis, grindžiamos subjektyviu ir bendro (abstraktaus) pobūdžio vertinimu, bet ne objektyviais duomenimis (dėl ekspertinių išvadų teisėjų kolegija toliau pasisakys iš esmės analizuodama ginčui aktualias aplinkybes), todėl nėra objektyvaus pagrindo jų įvertinimui skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso forma.
41. Ieškovės prašymas žodinio proceso siejamas su siekiu sudaryti bylos šalims lygias procesines teises. Ieškovės įsitikinimu, žodinis bylos nagrinėjimas turėtų vykti analogiškai tam atvejui, kada buvo gautas anksčiau atliktos ekspertizės aktas, be to, ieškovė tokį prašymą sieja ir su poreikiu pašalinti prieštaravimus tarp dviejų ekspertizės aktų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos tenkinti prašymui dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
42. Pirmiausia, priešingai nei teigia ieškovė dėl dviejų galiojančių ekspertizės aktų byloje, po susipažinimo su atliktos pirmos teismo ekspertizės akto išvadomis, teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, nes atliktos ekspertizės išvados buvo pripažintos nepagrįstomis. Dėl šios priežasties ieškovės prašyme dėl žodinio bylos proceso akcentuojamas poreikis pašalinti prieštaravimus pirmosios ir pakartotinės ekspertizės aktuose neegzistuoja, kadangi šioje byloje skirdamas pakartotinę teismo ekspertizę apeliacinės instancijos teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartyje aiškiai konstatavo, kad dėl teismo apibrėžto ekspertinio tyrimo ribų nepagrįsto peržengimo, netinkamai pasirinkto ekspertinio tyrimo laikotarpio, išvadų dėl aplinkybių, dėl kurių ekspertei nebuvo pateikta klausimų, pateikimo ir kitų reikšmingų ekspertizės akto trūkumų tos ekspertizės išvados laikytinos nepagrįstomis ir jomis, kaip įrodymu, remtis negalima.
43. Antra, atsakovo M. J. 2021 m. rugsėjo 13 d. prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą (t. 12, b. l. 42 – 59, registracijos Nr. DOK-4168) buvo siejamas išimtinai su poreikiu apklausti ekspertą, prašyme, be kita ko, konkrečiais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrindžiant ekspertizės akto trūkumus bei nurodant, kokiu tikslu siekiama apklausti ekspertą, todėl prašymas dėl eksperto apklausos žodiniame teismo posėdyje buvo tenkintas.
44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo pakartotinės teismo ekspertizės akto pateikimo iki paskirto teismo posėdžio dienos buvo pakankamai laiko pastaboms ar prieštaravimams dėl ekspertizės akto, klausimams ekspertui dėl išvadų paaiškinimo suformuluoti ir pateikti. Atsakovai D. J. ir M. J. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl byloje gautų pakartotinės ekspertizės išvadų. Ieškovė prašyme skirti žodinį bylos nagrinėjimą taip pat išdėstė pastabas ir abejones dėl pakartotinės ekspertizės akto išsamumo (kai kurių neatsakytų klausimų) ir pagrįstumo, tačiau, kaip jau nurodyta pirmiau, tos abejonės grindžiamos subjektyviu ir bendro pobūdžio vertinimu.
45. Ieškovės UAB „Envija“ 2022 m. spalio 12 d. prašyme išdėstyti paaiškinimai, taip pat atsakovo D. J. 2022 m. spalio 14 d. ir atsakovo M. J. 2022 m. spalio 17 d. rašytiniai paaiškinimai (t. 13, b. l. b. l. 138 – 139 ir 140 – 143, registracijos Nr. DOK – 4239 ir DOK – 4284) yra siejami su atlikta pakartotine teismo ekspertize ir šioje bylos stadijoje sprendžiamu aktualiu šalių ginčo klausimu, todėl teisėjų kolegija papildomus rašytinius paaiškinimus priima, tačiau ieškovės UAB „Envija“ prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą netenkina. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmiau aptartoje EŽTT praktikoje akcentuojama teismo pareiga užtikrinti šalims galimybę dalyvauti procese, šiuo atveju yra įvykdyta: šalys procesiniuose dokumentuose aiškiai suformulavo pozicijas sprendžiamu ginčo klausimu; galėjo pasinaudoti ir pasinaudojo teise teikti papildomus paaiškinimus dėl atliktos pakartotinės ekspertizės akto išvadų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei remdamasi tuo, kad ieškovė nepagrindė išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį dėl žodinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka formos.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų
46. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens valdymo organų civilinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš ieškovės valdybos narių nutarimu įforminto konkurencijos teisę draudžiančio susitarimo priėmimo ir vykdymo.
47. Nustatyta, kad atsakovas T. P. (ieškovės vienasmenis valdymo organas –direktorius) ieškovės valdybos 2010 m. spalio 8 d. posėdyje pateikė, o atsakovai D. J., M. J. ir trečiasis asmuo A. J. (valdybos nariai) priėmė nutarimą, kad parduodant prekes tretiesiems asmenims UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“ ieškovei būtų nustatyta minimali 10 proc. pelno marža. Už šį konkurenciją ribojantį, teisės aktų draudžiamą susitarimą konkurencijos taryba 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 2S-2/2015 ieškovei paskyrė 303 600 Eur dydžio baudą, kuri Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimu buvo sumažinta iki 218 695,61 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovai, priimdami ir vykdydami nurodytą draudžiamą susitarimą, padarė ieškovei žalą, lygią jai paskirtos baudos dydžiui.
48. Pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai ir nepažeisti savo fiduciarinių pareigų (rūpestingumo, lojalumo) juridiniam asmeniui. Šio straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Sprendžiant ginčą dėl juridinio asmens valdymo organo nario civilinės atsakomybės, taikomos CK 6.246–6.249 ir kituose CK XXII skyriaus straipsniuose įtvirtintos nuostolių (žalos) atlyginimo taisyklės. Tai reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinąsias šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, jų priežastinį ryšį ir kaltę.
49. Formuojant teisminę praktiką dėl juridinio asmens valdymo organų civilinės atsakomybės, šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-305-219/2019) yra išaiškinta, kad bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir pan. (žr. nutarties 54 punktą).
50. Nurodyta kasacinio teismo nutartis aktuali ir dėl to, kad joje, be kitų aplinkybių, konstatuota, jog byloje pagal ieškovės UAB „Envija“ ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, buvo nustatytos visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti. Įvertinus konkurencijos tarybos nutarime, kurio teisėtumas patikrintas teismine tvarka, konstatuotas aplinkybes dėl draudžiamo susitarimo, nustatytas pagrindas atsakovų veiksmus pripažinti neteisėtais. Atsakovai sudarė susitarimą (įformintą ieškovės valdybos nutarimu), prieštaraujantį imperatyviosioms teisės normoms – KĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a punktui; dėl to (priežastinis ryšys) ieškovei buvo skirta 218 695,61 Eur bauda (žala) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-219/2019 56–57 punktus). Tačiau kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad šią bylą nagrinėję teismai nenustatė, kokio dydžio naudą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, gali būti ir atsižvelgiant į kiekvieno jų vaidmenį juos atliekant, gavo ieškovė ir kaip šią naudą reikėtų vertinti pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (kasacinio teismo nutarties 62 punktas). Konstatavęs, kad tik nustačius konkretų naudos, gautos iš draudžiamo susitarimo vykdymo, dydį, galima spręsti dėl CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo, kasacinis teismas perdavė bylą pagal ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo pakartotinai nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
51. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausias bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis jo pateiktų išaiškinimų konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 38 punktas).
52. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, ne tik negali nepaisyti kasacinio teismo išaiškinimų byloje, bet privalo atsižvelgti ir į pagrindus bei argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Remiantis šiomis teisinėmis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla buvo perduota pakartotinai nagrinėti, vadovaudamasis kasacinio teismo procesinio sprendimo privalomumo žemesnės instancijos teismui principu, atsižvelgdamas į byloje jau konstatuotą faktą, kad visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti yra įrodytos, dar kartą aplinkybių dėl šio nustatyto fakto netiria ir nevertina. Laikydamasi kasacinio teismo apibrėžtų bylos nagrinėjimo šioje proceso stadijoje ribų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, ar iš draudžiamo ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio konkurencinio susitarimo sudarymo ir vykdymo, ieškovė gavo naudą, o jei taip – koks yra naudos dydis, ir ar egzistuoja pagrindas CK 6.249 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos taisyklės taikymui (žr. taip pat šio sprendimo 15 punkte išdėstytą tekstą).
Dėl prašomos atlyginti žalos ir iš draudžiamo susitarimo gautos naudos santykio
53. Viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti yra žala, kuri įstatymo apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal šią įstatyme įtvirtintą sampratą turtinė žala padaroma tais atvejais, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai.
54. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018, 36 punktas), todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti žalą priteisti prašantis asmuo.
55. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, lygią baudos, paskirtos už KĮ normų pažeidimus, dydžiui (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu paskirtą baudą sumažino iki 218 695,61 Eur). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovei paskirta bauda yra įmonės turtiniai praradimai. Ieškovės patirtos žalos faktas, kaip sąlyga atsakovų civilinei atsakomybei taikyti, yra nustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-219/2019, 56 punktas). Byloje liko neišspręsta ginčo dalis, ar ieškovė dėl konkurencijos teisę pažeidžiančio susitarimo (dėl kurio buvo paskirta bauda) priėmimo ir vykdymo gavo turtinę naudą, ir ar tokiu atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų tenkinimo galimybės.
56. Vienas iš civilinės atsakomybės principų – visiškas nuostolių atlyginimas, kurio esmė – siekis atkurti nukentėjusio asmens padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas).
57. Pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Kadangi visiškas nuostolių atlyginimo principas kartu neleidžia nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti, CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Tada nuostoliai atlyginami tiek, kiek jų nedengia gauta nauda.
58. Pirmosios instancijos teismas apskųstame 2018 m. kovo 30 d. sprendime konstatavo, kad neteisėtas ieškovės valdybos narių nutarimas nebuvo ieškovei vien tik žalingas, kad iš valdybos nutarimo vykdymo ieškovė gavo naudos pajamų forma, kuri (nauda) viršija ieškovei paskirtos baudos sumą. Visgi, ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesudarė pagrindo ieškinį atmesti, konstatuojant, kad žala ieškovei apskritai nepadaryta.
59. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad draudžiamo susitarimo vykdymas nebuvo ieškovei tik nuostolingas, tačiau mano, kad teismas, netinkamai pritaikęs teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo tvarką tais atvejais, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui (CK 6.249 straipsnio 6 dalis), priėmė iš dalies neteisingą sprendimą.
60. Atlikdama tyrimą, konkurencijos taryba nustatė, kad konkurencijos teisės normų pažeidimo laikotarpiu ieškovė vidaus degimo variklius pardavinėjo tik tretiesiems asmenims UAB „Manfula“ ir UAB „Lukrida“; vien 2012 m. iš tokių pardavimų ieškovės pajamos siekė 4 124 407,73 Eur. Tai, kad ieškovė iš draudžiamo susitarimo vykdymo gavo pajamų, įrodo ir ieškovės UAB „Envija“ 2012 metų pelno (nuostolių) ataskaita, kurios duomenimis įmonė iš vykdytos ūkinės veiklos gavo 588 280,24 Eur grynąjį pelną. Aplinkybę, kad aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų galėjo ne tik patirti nuostolių, bet ir gauti naudos, konstatavo ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-219/2019 62 punktas). Tačiau kasacinis teismas išaiškino, kad tik nustačius konkretų naudos, ieškovės gautos iš draudžiamo susitarimo vykdymo, dydį galima spręsti dėl CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo ir žalos įskaitymo į ieškovės gautą naudą (nurodytos kasacinio teismo nutarties 64 punktas).
61. Grąžinus bylą pakartotinai nagrinėti, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo nurodymais ir atsižvelgdamas į tai, kad siekiant atsakyti į byloje sprendžiamus klausimus reikalingos specialios mokslo žinios, paskyrė teismo apskaitos ir finansų ekspertizę. Lietuvos apeliacinio teismo paskirta ekspertizė buvo atlikta 2021 m. birželio 25 d., tačiau susipažinęs su šios ekspertizės išvadomis bei šalių paaiškinimais dėl jų, apeliacinės instancijos teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartyje pateikė argumentus dėl ekspertizės akto išvadų nepagrįstumo ir negalimumo jomis remtis.
62. Kasacinis teismas, grąžindamas civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Envija“ ieškinį dėl žalos atlyginimo pakartotinai nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad reikia nustatyti, ar ieškovė gavo ekonominę naudą iš draudžiamo susitarimo, būtent jo vykdymo laikotarpiu. Tad teismas, skirdamas ekspertizę ir formuluodamas klausimus, kuriais reikalinga eksperto išvada, apibrėžė ekspertinio tyrimo ribas atitinkamais ieškovės veiklos įsigyjant ir perparduodant jėgainėms skirtus variklius laikotarpiais – iki draudžiamo susitarimo sudarymo laikotarpiu ir to susitarimo vykdymo laikotarpiu. Gavusi 2021 m. birželio 25 d. ekspertizės aktą teisėjų kolegija nustatė, kad ekspertė be teismo žinios ir valios išplėtė ieškovės veiklos lyginamųjų laikotarpių ribas (į lyginamuosius laikotarpius įtraukiant ir veiklos laikotarpį po draudžiamo susitarimo vykdymo pabaigos), o tyrimui reikalingus ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus ekspertė iš ieškovės gavo savarankiškai. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartyje konstatavo, kad yra pagrįstų abejonių dėl 2021 m. birželio 25 d. ekspertizės išvadų teisingumo, todėl buvo paskirta pakartotinė teismo apskaitos ir finansų ekspertizė (žr. ir šio sprendimo 42 punktą).
63. Teisme 2022 m. rugsėjo 20 d. gautas pakartotinės ekspertizės aktas. Ekspertas, atsakydamas į pirmąjį teismo klausimą „Ar kartelinio susitarimo dalyvė – jėgainių variklių perpardavimo veikla užsiėmusi UAB „Envija“ – gavo ekonominę naudą iš konkurencijos tarybos 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 2S-2/2015 konstatuoto kartelinio susitarimo? Jeigu taip – kokio dydžio buvo gauta nauda?“, pateikė išvadą, kad „UAB „Envija” ekonominė nauda dėl didesnės bendrojo pelno maržos taikymo nei iki 2010 m. spalio 8 d. susitarimo, sudarė 274 641 Eur arba 284 515 Eur, jeigu MVM GmbH 2012 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitoje Nr. 91475470, kur nurodyta nedetalizuotos komplektacijos jėgainės TCG 2016 V16 C kaina 170 171 Eur, apima ne tik 2011 m. spalio 26 d. sutartyje Nr. 2011/10/26.1 nurodytą jėgainę TCG 2016 V16 C, bet ir 2012 m. sausio 20 d. sutartyje Nr. 2012-01-201.1 nurodytus kabelių pajungimo dėžę, katalizatorių ir papildomą TEM opciją“.
64. Atsakydamas į antrąjį teismo klausimą „Ar byloje esančio 2021 m. birželio 25 d. apskaitos ir finansų ekspertizės akto išvadų lentelėje nurodyto sandorio Nr. 13 (pagal pardavimo sąskaitą faktūrą Nr. ENV 00224) bendroji pelno marža buvo 5,98 proc. ar 11,47 proc., ar kitokio dydžio?“, ekspertas pateikė išvadą, kad: „Civilinėje byloje pateikto 2021 m. birželio 25 d. apskaitos ir finansų ekspertizės akto <···> išvadų lentelėje nurodyto sandorio Nr. 13 pagal pardavimo sąskaitą faktūrą Nr. ENV 00224 bendrojo pelno marža sudarė 5,98 %, jeigu MVM GmbH 2012 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitoje Nr. 91475470, kur nurodyta nedetalizuotos komplektacijos jėgainės TCG 2016 V16 C kaina, apima tik 2011 m. spalio 26 d. sutartyje Nr. 2011/10/26.1 nurodytą jėgainę TCG 2016 V16 C 170 171,00 Eur, arba 11,47 %, jeigu minėtoje MVM GmbH sąskaitoje nurodyta kaina apima ir 2012 m. sausio 20 d. sutartyje Nr. 2012-01-20.1 nurodytus kabelių pajungimo dėžę, katalizatorių ir papildomą TEM opciją, kaip nurodyta 2021 m. rugsėjo 13 d. atsakovo M. J. rašytiniuose paaiškinimuose ir prašymuose.“
65. Paaiškinimuose dėl papildomos ekspertizės akto išvadų ieškovė teigia, kad ekspertizės akte nėra pateikto vienareikšmiško atsakymo į teismo užduotus pirmąjį ir antrąjį klausimus, todėl ekspertizės akto išvadomis reikia atsisakyti remtis.
66. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018, 29 punktas).
67. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nesivadovauti pakartotinės teismo ekspertizės akte pateiktomis išvadomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas M. J. teigė, jog MVM GmbH 2012 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitoje Nr. 91475470 nurodyta 170 171 Eur suma apima ne tik 2011 m. spalio 26 d. sutartyje Nr. 2011/10/26.1, bet ir 2012 m. sausio 20 d. sutartyje Nr. 2012-01-20.1 numatytų prekių pirkimą. M. J. paaiškino, kad be pagrindinės 2011 m. spalio 26 d. sutarties, 2012 m. sausio 20 d. buvo pasirašyta papildoma sutartis dėl papildomų komplektuojančių dalių įsigijimo. Todėl, atsakovo M. J. teigimu, UAB „Envija“ pajamos iš šio sandorio buvo ne 181 000 Eur, bet 192 214,50 Eur, o bendrojo pelno marža – ne 5,98 proc., bet 11,47 proc. Atsižvelgus į atsakovo išdėstytas aplinkybes, skiriant pakartotinę ekspertizę, antruoju klausimu ekspertui buvo pavesta pateikti išvadą, ar byloje esančio 2021 m. birželio 25 d. apskaitos ir finansų ekspertizės akto išvadų lentelėje nurodyto sandorio Nr. 13 (pagal pardavimo sąskaitą faktūrą Nr. ENV 00224) bendroji pelno marža buvo 5,98 proc. ar 11,47 proc., ar kitokio dydžio?
68. Pakartotinės ekspertizės akte ekspertas paaiškino, kad tyrimui nebuvo pateiktos MVM GmbH ir UAB „Envija“ sutartys dėl kogeneracinių jėgainių variklių tiekimo – UAB „Envija“ 2022 m. birželio 13 d. nurodė, kad jos yra konfidencialios (Ekspertizės akto 5 puslapis). Remiantis šia aplinkybe ekspertas, pateikdamas išvadas antruoju klausimu, nurodė, kad aptariamo sandorio bendrojo pelno maža yra 5,98 proc., jeigu MVM GmbH 2012 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitoje Nr. 91475470 nurodyta kaina apima tik jėgainę; arba yra 11,47 proc., jeigu minėtoje sąskaitoje nurodyta kaina apima ir kabelių pajungimo dėžę, katalizatorių ir papildomą TEM opciją. Priklausomai nuo sandorio objekto apimties, ekspertas atitinkamai pateikė alternatyvius skaičiavimus dėl ieškovės gautos ekonominės naudos (Ekspertizės akto išvada pirmuoju klausimu).
69. Vien tik tai, kad ekspertizės akte, atsakant į pirmąjį ir antrąjį klausimus, buvo nurodyti sąlyginiai atsakymai (priklausomai nuo vieno iš tirtų sandorių galimos apimties), nesudaro pagrindo nesivadovauti pakartotinės ekspertizės išvadomis, kadangi ekspertizės akto turinys yra nuoseklus, eksperto išvados yra išsamios, išplaukiančios iš tyrimo eigos, nėra prielaidų abejoti jų objektyvumu bei patikimumu (CPK 218 straipsnis).
70. Ekspertizės akte paaiškinta, kad siekiant nustatyti, ar po 2010 m. spalio 8 d. neteisėto susitarimo sudarymo UAB „Envija“ grynasis pelnas buvo didesnis nei iki to susitarimo, buvo lyginamos iki šio susitarimo sudarymo ir jo galiojimo metu sudarytų kogeneracinių jėgainių variklių pardavimo sandorių bendrojo pelno maržos. Ekspertas nustatė, kad iki 2010 m. spalio 8 d. susitarimo, kuriuo buvo nustatyta 10 proc. dydžio minimali pelno marža, UAB „Envija“ buvo sudariusi penkias pirkimo–pardavimo sutartis dėl kogeneracinių jėgainių, o laikotarpiu iki 2010 m. spalio 8 d. susitarimo sudarymo kogeneracinių jėgainių pardavimo bendrojo pelno marža sudarė vidutiniškai 9,51 proc.
71. Po 2010 m. spalio 8 d. susitarimo dėl minimalios 10 proc. dydžio maržos nustatymo iki 2013 m. balandžio mėn. UAB „Envija“ sudarė devynis pirkimo–pardavimo sandorius dėl kogeneracinių jėgainių pardavimo UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“; šių sandorių bendrojo pelno marža sudarė vidutiniškai 16,07 proc. Ekspertas paaiškino, kad jeigu po 2010 m. spalio 8 d. susitarimo dėl maržos nustatymo iki 2013 metų balandžio mėn. kogeneracinių jėgainių pardavimo sandoriams UAB „Envija“ toliau taikytų vidutinę iki 2010 m. spalio 8 d. susitarimo dėl minimalios maržos nustatymo buvusią bendrojo pelno maržą, t. y. 9,51 proc., jos pardavimo pajamos sumažėtų 311 908,46 Eur, ta pačia suma sumažėtų ir bendrasis pelnas, o pelno mokestis, tenkantis šiai sumai, sumažėtų proporcingai sumažėjusioms pajamoms, t. y. 37 268 Eur, todėl grynasis pelnas, t. y. ekonominė nauda dėl didesnio bendrojo pelno maržos taikymo sudarė 274 641 Eur (Ekspertizės akto 8 puslapis). Tuo atveju, jei MVM GmbH 2012 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitoje Nr. 91475470 įrašyta kaina 170 171 Eur, apima ne tik 2011 m. spalio 26 d. sutartyje Nr. 2011/10/26.1 nurodytą jėgainę TCG 2016 V16 C, bet ir 2012 m. sausio 20 d. sutartyje Nr. 2012-01-201.1 nurodytus kabelių pajungimo dėžę, katalizatorių ir papildomą TEM opciją, jos pardavimo pajamos (toliau taikant iki 2010 m. spalio 8 d. susitarimo dėl minimalios maržos nustatymo buvusią bendrojo pelno maržą – 9,51 proc.) sumažėtų 323 122,96 Eur, ta pačia suma sumažėtų ir bendrasis pelnas, o pelno mokestis, tenkantis šiai sumai, sumažėtų proporcingai sumažėjusioms pajamoms, t. y. 38 608 Eur, todėl grynasis pelnas, t. y. ekonominė nauda dėl didesnės bendrojo pelno maržos taikymo sudarė 284 515 Eur (Ekspertizės akto 9-10 puslapiai).
72. Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad pakartotinės ekspertizės akto išvadose nepateikti vienareikšmiški atsakymai pirmuoju ir antruoju klausimais ekspertui, pažymi, kad ekspertizės akte pateiktas alternatyvus bendrojo pelno maržos procento skaičiavimas buvo nulemtas ne ekspertinio tyrimo trūkumų, bet išimtinai ieškovės nebendradarbiavimo ir atsisakymo pateikti ekspertiniam tyrimui visą būtiną medžiagą (duomenis). Be to, net ir laikantis pozicijos, kad aptariamo sandorio Nr. 13 pagal pardavimo sąskaitą faktūrą Nr. ENV 00224, bendrojo pelno marža sudarė 5,98 proc., bendra ieškovės UAB „Envija“ gauta ekonominė nauda dėl didesnės bendrojo pelno maržos taikymo nei iki 2010 m. spalio 8 d. susitarimo sudarymo, siekė 274 641 Eur, t. y. sumą, kuri gerokai viršija ieškovės prašomą atlyginti 218 695,61 Eur dydžio žalą.
73. Aptariant žalos atlyginimo principus ir kriterijus (šio sprendimo 56-57, 60 punktai), buvo nurodyta, kad vertinant pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, tuo atveju, kai nauda ir žala ieškovei kilo iš to paties neteisėto veiksmo, į ieškovės patirtą žalą turi būti įskaityta iš draudžiamo susitarimo vykdymo ieškovės gauta nauda, nes priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų.
74. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustačius, jog dėl to paties veiksmo (2010 m. spalio 8 d. sprendimo taikyti minimalią 10 proc., kitaip tariant, ne mažesnę kaip 10 proc. pelno maržą sudarymo ir vykdymo), ieškovė patyrė tiek žalą (konkurencijos taryba 2015 m. vasario 11 d. nutarimu ieškovei už šį konkurenciją ribojantį ir teisės aktais uždraustą susitarimą paskyrė 303 600 Eur dydžio baudą, kuri Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimu buvo sumažinta iki 218 695,61 Eur), tiek ir naudą (pakartotinės ekspertizės akte pateikta išvada, kad UAB „Envija” ekonominė nauda dėl didesnės bendrojo pelno maržos taikymo nei iki 2010 m. spalio 8 d. susitarimo buvo ne mažiau kaip 274 641 Eur). Dėl šios priežasties yra pagrindas taikyti CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas ir ieškovės gautą naudą įskaičiuoti į jos patirtą žalą.
75. Įskaičius iš draudžiamo susitarimo vykdymo ieškovės gautą ekonominę naudą (274 641 Eur) į nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl paskirtos baudos (218 695,61 Eur), nustatoma, kad dėl to paties neteisėto veiksmo ieškovės patirti nuostoliai yra gerokai mažesni už jos gautą naudą. Tuo remdamasi teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nepatyrė žalos, kurios atlyginimą šioje byloje prašo priteisti iš atsakovų, todėl ieškinys yra atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties
76. Apibendrindama šiame sprendime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai nustatė sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimą, tačiau dėl netinkamo žalos atlyginimą reguliuojančių teisės normų (CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatos) taikymo be pagrindo iš dalies patenkino ieškinį. Padarius tokią išvadą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys, naikinama ir priimamas naujas sprendimas visiškai atmesti ieškinį (CPK 330 straipsnis).
77. Atsakovas M. J. apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl pirmosios instancijos teismo pozicijos taikyti solidariąją atsakomybę atsakovų M. J. ir D. J. atžvilgiu (pirmosios instancijos teismo sprendimu dalis prašyto priteisti žalos atlyginimo ieškovei priteista solidariai iš atsakovų D. J. ir M. J.).
78. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyti faktai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išdava dėl atsakovų prievolės rūšies. Atsakovų D. J. ir M. J. neteisėti veiksmai negali būti vertinami skirtingai, nes atsakovų ketinimai dėl draudžiamo susitarimo sudarymo (neteisėto ieškovės valdybos nutarimo priėmimo) ir vykdymo buvo iš anksto suderinti; prieš išreikšdami savo valią dėl ieškovės minimalaus dydžio pelno maržos nustatymo atsakovai turėjo suvokti ir neabejotinai suvokė, kad toks sprendimas ieškovei galės būti ekonomiškai naudingas, tačiau jis peržengia teisėtos ir atsakingos verslo praktikos ribas. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėto ginčo situacijoje atsakovų D. J. ir M. J. veiksmai negali būti vertinami skirtingai, o jų atsakomybė turi būti solidari. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškinys yra visiškai atmetamas, teisėjų kolegija plačiau pasisakyti dėl galimos atsakovų atsakomybės rūšies ir teismo sprendimo vieno iš solidariųjų skolininkų atžvilgiu įtakos kitiems solidariems bendraskoliams neturi pagrindo. Šiuo aspektu pažymėtina tik tiek, kad nors vienas iš solidariųjų skolininkų – D. J. neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo, bylos išnagrinėjimo pagal šalių (tarp jų ir solidaraus skolininko M. J.) apeliacinius skundus procesinis rezultatas sukelia teisines pasekmes ir solidariąją prievolę turinčiam atsakovui D. J. (CK 6.14 straipsnio nuostatos).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
79. Apeliacinės instancijos teismui priimant naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
80. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
81. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, jos prašymas priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, tuo pačiu nesvarstomas ir tokių ieškovės išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas.
82. Atsakovas M. J. pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad šios bylos nagrinėjimo metu jis iš viso patyrė 25 756,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (38 Eur žyminio mokesčio išlaidos už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių; 2 420 Eur atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme; 9 543,89 Eur atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir 492 Eur žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą; 5 172,70 Eur atstovavimo išlaidos kasaciniame teisme ir 75 Eur žyminio mokesčio išlaidos už kasacinį skundą; 8 014,77 Eur su ekspertizių apmokėjimu susijusios išlaidos).
83. T. P. pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 7 614,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 783 Eur atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme; 2 057 Eur atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir 62 Eur žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą; 2 712,50 Eur atstovavimo išlaidos kasaciniame teisme).
84. Tretieji asmenys duomenų apie bylos nagrinėjimo metu jų patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė. Atsakovo D. J. prašymas, susijęs su atstovavimo išlaidų atlyginimu, išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad atsakovas nepateikė išlaidų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų (t. 7, b. l. 190 –197 ir 205 – 207). Duomenų, kad atsakovas D. J. vėliau teiktų atstovavimo išlaidų turėjimą pagrindžiančius įrodymus, byloje nėra.
85. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad kiekvienu atskiru atsakovų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su jų atstovavimu, atsiradimo atveju išlaidų sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų užmokesčio dydžių, taip pat atsižvelgdama į bylos apimtį, nagrinėjimo trukmę, joje spręstų klausimų sudėtingumą ir specifiškumą, advokatų darbo laiko sąnaudas, laikosi nuostatos, kad atsakovų prašomos atlyginti išlaidos, turėtos teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti, yra pagrįstos, atitinka suteiktų paslaugų mastą ir kompleksiškumą, todėl iš ieškovės priteistinos atsakovams.
86. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 112,33 Eur (46,88 Eur bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 7,18 Eur bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 58,27 Eur bylą nagrinėjant kasaciniame teisme). Atmetus ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
87. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 849 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą mokėjimas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš jos valstybei priteisiamas 1 849 Eur žyminis mokestis (CPK 84 ir 96 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ ieškinys dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų T. P., D. J. bei M. J., ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. papildomą sprendimą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“, juridinio asmens kodas 302454563, atsakovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 756,41 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 41 centą), atsakovui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 614,50 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus keturiolika eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“, juridinio asmens kodas 302454563, valstybei 1 849 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 112,33 Eur (vieną šimtą dvylika eurų ir 33 centus) su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Antanas Rudzinskas
Aldona Tilindienė