Civilinė byla Nr. 2-2127-647/2011
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01702-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
30.1; 75.6.2; 75.7; 99.5; 113.1;
114.9.3.2; 117.1; 129.1.

N U T A R T I S
2011 m. spalio 28 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,
sekretoriaujant V.Liaubienei,
dalyvaujant pareiškėjo R. M. atstovui adv. A. Sebeikai,
suinteresuotam asmeniui L. B., jos atstovei adv. A. Petronytei,
suinteresuotam asmeniui M. B.,
vertėjai L. Jasnauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. B. (M. B.) (skolininkui), L. B., antstoliui D. Š. dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, bei suinteresuoto asmens L. B. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais pareiškėjui R. M. (R. M.), suinteresuotam asmeniui M. B. (M. B.) dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko M. B. (M. B.) turto dalies nustatymo, prašo nustatyti, kokia dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso skolininkui.
Nurodė, kad antstoliui D. Š. priverstiniam vykdymui pateiktas Vilniaus m. 3 apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-8964-614/08, išduotas 2008-12-23 dėl 17000 Lt skolos išieškojimo ir Vilniaus r. 7-ojo notarų biuro 2010-02-25 išduotas Vykdomasis Įrašas Nr. JŠ-2939 dėl 103725,25 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. B..Vykdomojoje byloje nustatyta, kad M. B. ir L. B. vardu bendros jungtinės nuosavybės teise yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis vykdo skolos išieškojimą iš vieno iš bendraturčių, t.y. iš M. B., todėl būtina nustatyti skolininko M. B. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes priešingu atveju išieškojimas iš areštuoto turto apskritai nebūtų įmanomas, t.y. nukentėtų pareiškėjo, kaip kreditoriaus interesai. Turimais duomenimis, skolininkui nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypas, esantis Skurbutėnų km., Vilniaus r., tačiau sklypui nustatyta hipoteka, todėl išieškojimas iš tokio turto pareiškėjo naudai nėra įmanomas. Kitokio turto bendrojoje nuosavybėje skolininkas neturi. Pareiškėjas prašo nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį, iš kurios būtų galimas išieškojimas, klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Teismo posėdyje pareiškėjo R. M. atstovas palaikė pareiškimo reikalavimus, prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, su pinigine kompensacija pareiškėjas nesutinka. Nurodė, kad nėra įrodymų, jog M. B. bute negyvena, nemoka už butą nėra. Pareiškėjas turi pirmumo teisę kitų kreditorių atžvilgiu į butą.
Suinteresuotas asmuo L. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad 1993 m. buvo nutraukta santuoka tarp jos ir M. B.. (duomenys neskelbtini) M. B. seniai nebegyvena. Ji pati yra nedarbinga, butą išlaiko, moka komunalinius mokesčius viena. Mano, kad reikia atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes šioje byloje ir nustatyto M. B. mažesnę (1/3) turto dalį, o ją įpareigojant sumokėti piniginę kompensaciją tiesiogiai kreditoriui.
Suinteresuotas asmuo L. B. pateikė teismui pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriuo prašo nustatyti bendraturčių suinteresuotų asmenų L. B. ir M. B. santuokos metu įgyto 52,91 kv.m. ploto buto, esantčio (duomenys neskelbtini), dalis tokia tvarka: suinteresuotam asmeniui L. B. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į visą nurodytą butą, o skolininkui M. B. priteisti iš L. B. piniginę kompensaciją už jam tenkančią 1/3 nurodyto buto dalį, įpareigojant L. B. 11300 Lt. dydžio piniginę kompensaciją sumokėti tiesiogiai M. B. kreditoriui R. M.. Kompensacijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad dabartinė ginčo buto vertė rinkos kainomis, kuri yra nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, yra 33900 Lt. Prašo priteisti iš M. B. visas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo L. B. ir jos atstovė palikė savo pareiškimą, su pareiškėjo R. M. pareiškimu nesutiko. L. B. atstovė paaiškino, kad M. B. skolingas jos atstovaujamajai, jis prie buto išlaikymo neprisidėjo. Pats M. B. neneigia skolos. Yra svarbi aplinkybė, numatyta CK 4.89 str., - L. B. yra neįgali, nedirba. Ji ir jos vaikai yra suinteresuoti, kad butas liktų jai, išmokant M. B. piniginę kompensaciją. 3 kambarių buto per pusę lygiomis dalimis negalima padalinti. Todėl prašo nukrypti nuo lygių dalių principo.
Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepimo teismui nepateikė, teismo posėdyje su R. M. pareiškimu nesutiko, paaiškino, kad su žmona kartu gyveno iki 1984 m. Vaikams alimentų nemokėjo, nes nebuvo darbo. Prieš 2 metus bankrutavo jo firma. Jis yra skolingas. Šiuo metu jis gyvena Vilniuje. Skolą grąžins. L. B. pareiškimą palaiko.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo R. M. pareiškimą, kuriame nurodė, kad palaiko pareiškėjo reikalavimą ir prašo pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas M. B. nedirba, lėšų iš areštuotų sąskaitų bankuose nenurašyta. VĮ „Regitra" duomenimis skolininko vardu registruotų transporto priemonių nenustatyta. VĮ „Registrų centro" duomenimis, skolininko vardu registruotas žemės sklypas, kuriam nustatyta hipoteka. Hipotekos kreditoriui buvo pasiūlyta prisijungi prie išieškojimo, tačiau sutikimas nėra gautas, todėl nukreipti išieškojimai žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone nėra galimybės. VĮ „Registrų centro" duomenimis, M. B. ir L. B. vardu bendrąja jungtine nuosavybe registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, prašo pareiškėjo R. M. prašymą patenkinti ir nustatyti, kad 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini)priklauso skolininkui M. B. ir iš tos dalies galimas išieškojimas.
Antstolis D. Š. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens L. B. pareiškimą, kuriame nurodė, kad su L. B. pareiškimo reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad tenkinti tokio prašymo ir nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo nėra pagrindo. Mano, jog nagrinėjamoje situacijoje turtą galima padalyti natūra, bei tikslinga nustatyti, kad butas dalinamas po ½ dalį skolininkui ir pareiškėjai.
Antstolis D. Š. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b.l. 20-21, 144-145), apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant.
Pareiškėjo R. M. pareiškimas tenkintinas.
Suinteresuoto asmens L. B. pareiškimas su savarankiškais reikalavimais atmestinas.
CPK 667 str. 1 d. nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-8964-614/08 priteisė iš M. B. 17000 Lt įsiskolinimo, bei Vilniaus miesto 7-asis notarų biuras 2010-02-25 išdavė Vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-2939 dėl 103725,25 Lt skolos kreditoriui R. M., išieškojimą vykdantis antstolis D. Š. 2011-06-02 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (b.l. 2). Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas M. B. nedirba, lėšų iš areštuotų sąskaitų bankuose nenurašyta, VĮ „Regitra" duomenimis skolininko vardu registruotų transporto priemonių nenustatyta, VĮ „Registrų centro" duomenimis, skolininko vardu registruotas žemės sklypas, kuriam nustatyta hipoteka. Hipotekos kreditoriui buvo pasiūlyta prisijungi prie išieškojimo, tačiau sutikimas nėra gautas, todėl nukreipti išieškojimai žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone nėra galimybės. VĮ „Registrų centro" duomenimis, M. B. ir L. B. vardu bendrąja jungtine nuosavybe registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK666 str. 1 d.). CPK667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006). Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais – bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Nagrinėjamu atveju kalbama apie skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymą. Kadangi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių dalys nėra nustatytos, todėl išieškotojas (pareiškėjas) vadovaudamasis CPK 667 str. pagrįstai kreipėsi su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo. Suinteresuoto asmens L. B. nurodomi argumentai (buvęs sutuoktinis ilgą laiką negyvena bute, už komunalines paslaugas nemoka, yra įsiskolinęs buvusiai sutuoktinei), nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo atmesti išieškotojo prašymą ir atsisakyti nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Teismas pažymi, kad pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį, teismas nagrinėja bylą ypatingosios teisenos tvarka ir nedalija turto, įgyto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus.
CK 3.117 str. 1 d. nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Suinteresuotas asmuo L. B. siekia, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje būtų nukrypta nuo lygių dalių principo ir prašo nustatyti, kad 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) priklauso skolininkui M. B., o 2/3 dalys - jai. CK 3.123 straipsnyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Teismas pažymi, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi. Aplinkybė, kad L. B. mokėjo visus mokesčius už butą, šiuo metu yra nedarbinga, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo turto lygių dalių principo. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo nėra pagrindo. Taigi, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vadovaujamasi CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjo pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tenkinti ir nustatyti, kad skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kita šio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra L. B.. Taip pat, vadovaujantis CPK 667 str. 2 d., nustatytina, kad butas paliekamas bendram šalių naudojimui.
Suinteresuoto asmens L. B. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais atmestinas.
L. B., teikdama pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimai dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo nagrinėjami CPK V dalies tvarka, nepamokestinami žyminiu mokesčiu, vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p., sumokėtas 300 Lt žyminis mokestis grąžintinas L. B..
Iš suinteresuotų asmenų M. B. ir L. B. solidariai priteistina 21,00 Lt (dvidešimt vienas litas) bylinėjimosi išlaidų, t.y. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 96 str., 290 – 291 str., 667 str., teisėjas:
n u t a r ė :
R. M. (R. M.) pareiškimą tenkinti, L. B. pareiškimą atmesti.
Nustatyti, kad skolininkui M. B. (M. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su L. B., a.k. (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini). L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini)
Nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti bendram šalių naudojimui.
Iš M. B. ir L. B. solidariai priteisti 21,00 Lt (dvidešimt vienas litas) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Grąžinti L. B., ak. (duomenys neskelbtini), 300 Lt(tris šimtus litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2011-05-23 mokėjimo nurodymu Nr. 632113 banke Danske Bankas.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Alfredas Juknevičius