Civilinė byla Nr. e2-651-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00350-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6; 3.2.8.1; 3.3.2.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jadvygos Mardosevič ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. B., G. J., T. V. ir R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICOR“ ieškinį atsakovams R. D. ir advokatams V. B., G. J. bei T. V. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ICOR“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų advokatų V. B., G. J. ir T. V. bei valstybės tarnautojo R. D. 7 264 900 Eur žalos atlyginimą.

2.       Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad atsakovai R. D., ėjęs Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kanclerio pareigas, ir advokatai V. B., T. V. bei G. J. nuslėpė nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės esminę informaciją, gavo jos sutikimą ir kitoje civilinėje byloje valstybės vardu pareiškė nepagrįstą ieškinį UAB „ICOR“ ir kitiems atsakovams dėl 240 703 696 Eur žalos valstybei atlyginimo. Nurodytu valstybės ieškiniu prašoma atlyginti žala grindžiama atsakovų „Veolia Environnement S. A.“, UAB „ICOR“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Rubicon Group“) ir A. Z. neteisėtai gauta nauda, kuri gauta Veolia ir Rubicon neteisėtais būdais užsitikrinus šilumos ūkių išnuomojimą Vilniaus energijai ir Litesko, eliminavus savivaldybių kontrolę ir sukūrus sau palankias verslo sąlygas, nepagrįstai padidinus šilumos kainas vartotojams. Ieškovė teigia, kad teisme pareiškus nurodytą valstybės ieškinį, UAB „ICOR“ patyrė reputacinę žalą ir kitus nuostolius, kuriuos UAB „ICOR“ įvardija kaip savo įmonių grupės („City Service SE“, UAB „AXIS Tech“, UAB „Veikmės statyba“ ir UAB „Oilead“) negautas pajamas, kurių su UAB „ICOR“ susijusios bendrovės negavo jų partneriams sužinojus apie valstybės pareikštą ieškinį ir pradėjus atsisakyti sudaryti sutartis dėl darbų, paslaugų ir kt.

3.       Atsakovai prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 951 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą ir palikti ieškinį nenagrinėtą arba nutraukti civilinę bylą.

4.       Atsakovai teigė, kad ieškinys yra strateginis (angl. strategic lawsuit against public participation, santr. – SLAPP). Ieškovė nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, siekdama: 1) pakenkti atsakovų vykdomai veiklai – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija), atstovavimui ir teisinių paslaugų teikimui kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje Lietuvos Respublika pareiškė atsakovams, taip pat ir UAB „ICOR“ ieškinį dėl 240 703 696 Eur žalos atlyginimo (toliau – žalos byla) (civilinė byla Nr. e2-721-614/2024); 2) atgrasyti atsakovus nuo šios profesinės veiklos; 3) atkeršyti atsakovams už jų profesinių advokato ar valstybės tarnautojo pareigų vykdymą; 4) užvilkinti žalos bylą ar nesąžiningai įgyti kitos procesinės naudos nurodytoje byloje.

5.       Atsakovai nurodė, kad ieškinys pažeidžia ne tik jų teises, bet taip pat ir viešąjį interesą: advokatų pareigą tinkamai įgyvendinti konstitucinę teisę į gynybą (teisinių paslaugų teikimą), pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos principus (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 4 straipsnis). Ieškinio nepagrįstumą inter alia (be kita ko) patvirtina aplinkybė, kad Lietuvos Respublikai atstovaujančios Energetikos ministerijos išduotų įgaliojimų advokatams V. B. ir T. V. klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. Nr. e3K-3-92-943/2023). Atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų. Ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą. Tai ne pirmas ieškovės ieškinys atsakovams (civilinė byla Nr. e2S-1945-656/2023). Ieškovė pareiškė atsakovei advokatei G. J. reikalavimą atlyginti didesnę negu 7,2 mln. Eur žalą, bet jo nepagrindė. Ieškovės pareikštas strateginis ieškinys – tai kerštas atsakovams už jų pareigų atlikimą. Ieškovė nesąžininga, nes pareiškė ieškinį atsakovui R. D., buvusiam Energetikos ministerijos kancleriui. Žalos bylos proceso metu atsakovas R. D. nėjo pareigų Energetikos ministerijoje, todėl negalėjo atlikti neteisėtų veiksmų. Ieškovė teigia, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė taip pat ir informacijos apie žalos bylą viešu paskelbimu, bet ją paskelbė ne atsakovai. Straipsniuose remiamasi Energetikos ministerijos pranešimu spaudai, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vadovo paaiškinimais.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartimi atmetė atsakovų prašymą taikyti CPK 951 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą ir ieškovės UAB „ICOR“ ieškinį palikti nenagrinėtą arba civilinę bylą nutraukti.

7.       Teismas nurodė, kad, sprendžiant, yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą pagal CPK 951 straipsnio 2 dalį ar ne, reikia nustatyti, ar situacija formaliai atitinka tipinius požymius, kvalifikuojančius ieškinį kaip SLAPP ieškinį.

8.       Ieškovė yra finansiškai pajėgi didelė bendrovė ir galėtų būti SLAPP ieškinio subjektu, bet atsakovai – advokatai ir valstybės tarnautojas, veikiantys valstybės vardu, negali būti laikomi tinkamais SLAPP ieškinio subjektais.

9.       Teismas įvertino, kad nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje nėra Europos Parlamento ir Tarybos (ES) 2024 m. balandžio 11 d. direktyvoje (toliau – Direktyva 2024/1069) įtvirtinto požymio – šalių galios disbalanso: trys atsakovai yra advokatai, atsakovas R. D. – buvęs ministerijos kancleris. Dėl to atsakovai nelaikomi silpnesne šalimi.

10.       Teismas pažymėjo, kad Direktyvos 2024/1069 tikslas – šalinti kliūtis tinkamam civilinio proceso veikimui, kartu užtikrinant fizinių ir juridinių asmenų, kurie užsiima visuomenės dalyvavimo veikla sprendžiant viešojo intereso klausimus, įskaitant žurnalistus, leidėjus, žiniasklaidos organizacijas, pranešėjus ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat pilietinės visuomenės organizacijas, NVO, profesines sąjungas, menininkus, tyrėjus ir akademinės bendruomenės narius, apsaugą nuo prieš juos pradėtų teismo procesų, kuriais siekiama juos atgrasyti nuo visuomenės dalyvavimo veiklos.

11.       Advokatai, valstybės tarnautojai ar valstybės institucijų atstovai nėra SLAPP ieškinių taikiniai. Ginčo ieškinys pareikštas dėl jų veiklos. Atsakovų veikla nesusijusi su viešojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 61 punktas).

12.       SLAPP ieškinio tikslo požymiai apima, pavyzdžiui: a) ieškinio ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį ar nepagrįstą pobūdį, įskaitant pernelyg didelę ginčo vertę; b) tai, kad ieškovas ar su juo susijusios šalys dėl panašių klausimų yra inicijavę keletą bylų; c) ieškovo ar ieškovo atstovų vykdomą bauginimą, priekabiavimą ar grasinimus iki proceso ar jo metu, taip pat panašų ieškovo elgesį panašiose ar tuo pačiu metu nagrinėjamose bylose; d) nesąžiningą procesinės taktikos naudojimą, pavyzdžiui, proceso vilkinimą, nesąžiningą ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimą arba nesąžiningą bylų nutraukimą vėlesniame proceso etape. Teismas įvertino, kad  Direktyvos 2024/1069 4 straipsnio 3 punkte pavartotas žodis „pavyzdžiui“ minimas keleto bylų iniciavimas ar bauginimas, grasinimai yra ne privalomos sąlygos SLAPP ieškiniui konstatuoti, bet tik atitinkami pavyzdžiai. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nepateikė pakankamai duomenų, kad jiems būtų inicijuotas reikšmingas skaičius bylų, jie būtų bauginami, prie jų priekabiaujama ir pan. Pareikštas ieškinys neriboja atsakovų vykdomos veiklos ir negali atgrasyti nuo bet kokios veiklos vykdymo, nes atstovavimas bylose yra trijų iš keturių atsakovų tiesioginis darbas (profesinė veikla), o vienos bylos iškėlimas neapsunkina jų darbo žalos byloje ar kitose bylose.

13.       Teismas nusprendė, kad ieškinys neatitinka SLAPP ieškinio požymių, todėl nėra pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu pagal CPK 951 straipsnį.

14.       Ieškovė žalą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovai: 1) viršijo jiems suteiktų valstybės įgaliojimų civilinėje byloje Nr. e2-721-614/2024 apimtį, 2) manipuliuodami informacija, klaidindami Vyriausybės narius dėl savo tikrųjų ketinimų Investicinio ieškinio atžvilgiu be Vyriausybės nutarimo, suteikiančio teisę atsakovams inicijuoti bylą būtent prieš ieškovę, nepagrįstai įtraukė ją į ilgą ir sudėtingą bylinėjimąsi žalos byloje; 3) valstybės vardu pareiškė ieškovei daugiau kaip 240 mln. Eur reikalavimą dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo, nors valstybės vardu sprendimus dėl tokių reikalavimų pareiškimo konkretiems asmenims galinti priimti Vyriausybė nebuvo ir iki šiol nėra priėmusi jokio nutarimo, kuriuo būtų nuspręsta tokius reikalavimus pareikšti būtent ieškovei; 4) apie tariamas valstybės pretenzijas dėl neva ieškovės padarytos daugiau kaip 240 mln. Eur žalos dar iki ieškinio priėmimo išplatino informaciją viešai, taip itin pakenkdami ieškovės dalykinei reputacijai ir tolesnėms visos įmonių grupės verslo galimybėms. Teismas nurodė, kad šioje bylos stadijoje negali nustatyti, ar ieškinio reikalavimai pagrįsti. Jie nagrinėtini civilinio proceso tvarka, nėra išspręsti kitose bylose, todėl nėra pagrindo bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Atsakovai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti nenagrinėtą ieškovės UAB „ICOR“ ieškinį arba nutraukti civilinę bylą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Teismas netinkamai kvalifikavo ieškinį, nes nepripažino jo akivaizdžiai nesąžiningu ir nepagrįstu, pareikštu aiškiai piktnaudžiaujant teise į teisminę gynybą. Atsakovų įgaliojimų klausimas išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kurioje konstatuota, kad valstybei žalos byloje atstovauja tinkamai įgalioti atstovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Atsakovai neatliko veiksmų, dėl kurių galėjo kilti civilinė atsakomybė. Ieškovė reikalauja atlyginti hipotetinę ir nepagrįstą žalą. Ji neturi teisės kištis į fiduciarinį atstovų (advokatų ir valstybės tarnautojo) bei atstovaujamojo (valstybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos) teisinį santykį, reikšti iš šio santykio kildinamus reikalavimus atstovams. Ieškovė siekia atkeršyti valstybei atstovavusiems asmenims, daryti jiems spaudimą, kad šie nutrauktų atstovavimą. Ieškovė pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Ieškinio nepagrįstumą patvirtina tai, kad Vyriausybė įvertino, jog jai atstovaujama tinkamai, ir nutarė pratęsti advokatų įgaliojimus. Teismas nepasisakė dėl ieškinio kvalifikavimo kaip aiškiai nesąžiningo ir nepagrįsto.

15.2.                      Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CPK 951 straipsnyje įtvirtintą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai institutą. Ieškiniu pareikštas didelis reikalavimas fiziniams asmenims – valstybės atstovams. Faktinis ieškinio pagrindas yra a priori (nuo pat pradžių) nepagrįstas. Ieškinys pareikštas dėl atsakovų profesinės veiklos – teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo valstybei, įgyvendinant valstybės teisę į teisminę gynybą.

15.3.                      Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovai negali būti SLAPP ieškinio subjektais, ginčo ieškinys pareikštas dėl jų veiklos, atsakovų veikla nesusijusi su viešojo intereso gynimu. Direktyvos 2024/1069 konstatuojamosios dalies 18 punkte nurodyta, kad direktyvoje nustatytos apsaugos priemonės turėtų būti taikomos ir teisininkams.

15.4.                      Galios disbalansas nėra būtinas SLAPP ieškinio požymis. Ieškinyje nurodytos ieškovės verslo apimtys pagrindžia atsakovų ir ieškovės ekonominės galios disbalansą. Tai, kad kitoje byloje investicinis ieškinys (ieškinys dėl žalos atlyginimo) nekvalifikuotas kaip ieškinys viešajam interesui ginti, nereiškia, kad ieškovės pareikštas ieškinys negali būti laikomas strateginiu (SLAPP ieškiniu). Atsakovų veikla atstovaujant valstybei ir įgyvendinant valstybės teisę į teisminę gynybą, yra susijusi su viešuoju interesu.

15.5.                      Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovės reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka.

16.       Ieškovė prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Teismas teisingai išaiškino CPK 951 straipsnį ir konstatavo, kad atsakovai neatitinka subjektų, prieš kuriuos gali būti pareikštas SLAPP ieškinys, požymių. SLAPP ieškinys skirtas žurnalistams ar panašaus pobūdžio visuomeninę veiklą vykdantiems asmenims apginti nuo nepagrįsto įtraukimo į teismo procesus, kai vien pats jų įtraukimas į teismo procesą jiems sukeltų sunkumų tęsti savo visuomeninę veiklą, nes dėl teisinių žinių, finansinių resursų trūkumo ar kitų svarbių priežasčių tokie asmenys negalėtų veiksmingai apginti savo teisių teisme. Atsakovai negali būti laikomi silpnesne šalimi. Jie neatitinka Direktyvoje 2024/1069 įtvirtintų požymių, nėra asmenys, kuriems gali būti pareikštas SLAPP ieškinys.

16.2.                      Atsakovai neteisingai aiškina Direktyvoje 2024/1069 konstatuojamosios dalies 18 punktą. Teisininkai (advokatai) SLAPP ieškinio instituto pagalba galėtų gintis tik nuo tokių ieškinių, kurie būtų pareikšti dėl jų veiklos, ginant ar konsultuojant visuomenės veikėjus, visuomenines organizacijas ar kitus viešojo intereso gynėjus, kurie patys atitinka potencialių SLAPP ieškinių taikinių požymius.

16.3.                      Nėra bylos šalių galios disbalanso požymio. Atsakovai – asmenys, atstovaujantys valstybei. Ieškovės ir atsakovų ekonominės galios skirtumas neužkerta atsakovams kelio vykdyti veiklą.

16.4.                      Teismas teisingai įvertino, kad ieškinys neriboja atsakovų vykdomos veiklos, ji nėra pagrindas atsakovus laikyti SLAPP taikiniais. Atsakovas advokatas T. V. nutraukė atstovavimo santykius su Energetikos ministerija (civilinė byla Nr. e2-721-614/2024). Atsakovas R. D. nebedirba Energetikos ministerijoje. Nurodyti atsakovai nedalyvauja teismo procesuose, susijusiuose su ieškove. Ieškinys negali būti skirtas neva pakenkti nurodytų atsakovų vykdomai veiklai, kurios jie ir taip nebevykdo. Atsakovų V. B. ir G. J. vykdoma atstovavimo Energetikos ministerijai veikla neatitinka CPK 951 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visuomenės informavimo ar kitokios su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusios veiklos apibrėžimo. Ieškinio pareiškimas negali atgrasyti atsakovų nuo tokios veiklos ar jų įbauginti.

16.5.                      Ieškovės teisė į teisminę gynybą negali būti paneigta faktu, kad atsakovai yra advokatai ir valstybės tarnautojas. Ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nėra pagrindo laikyti jį nepagrįstu ir nesąžiningu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliantai kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti apeliantų prašymus palikti ieškinį nenagrinėtą arba nutraukti civilinė bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą (CPK 951 straipsnis, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai instituto aiškinimo (CPK 951 straipsnis)

19.       Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir nepritaikė CPK 951 straipsnyje įtvirtintą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai, institutą. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apskųstoje nutartyje teismas padarė teisingą išvadą, kad apeliantai nėra subjektai, kuriems gali būti pareikštas SLAPP ieškinys.

20.       Europos Parlamentas 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje „Žiniasklaidos laisvės stiprinimas: žurnalistų apsauga Europoje, neapykantos retorika, dezinformacija ir platformų vaidmuo“ pasmerkė vadinamąjį strateginį bylinėjimąsi, nukreiptą prieš visuomenės dalyvavimą, (SLAPP) siekiant nutildyti ar įbauginti žurnalistus ir sukelti baimę, kai jie praneša apie tam tikras temas, ir paragino Europos Komisiją pateikti pasiūlymą, kaip užkirsti tam kelią (rezoliucijos 13 punktas).

21.       Europos Komisija 2020 m. gruodžio 3 d. patvirtino Europos demokratijos veiksmų planą (toliau – Planas). Nurodytame dokumente nustatytos gairės dėl Europos demokratijos bendros raidos krypties ir priemonių, kurių numatoma imtis Europos Sąjungos valstybių narių demokratijai apsaugoti. Plane atkreiptas dėmesys į žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo stiprinimą (3 dalis). Plano 3.2 skirsnyje nurodyta, kad strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) – tai tam tikra persekiojimo forma, kuri vis dažniau naudojama prieš žurnalistus ir kitus viešą interesą saugančius subjektus. Tai nepagrįsti arba pernelyg išpūsti ieškiniai, kuriuos reiškia valstybės institucijos, verslo įmonės ir galingi pavieniai asmenys prieš silpnesnius subjektus, kurie tokius pareiškėjus kritikuoja arba teikia jiems nepalankią informaciją su viešuoju interesu susijusiais klausimais. Jie siekia cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti kritikus, juos apkraunant teisinės gynybos išlaidomis kol jie nustoja kritikuoti ar prieštarauti. Pilietinės visuomenės veikėjai yra pažeidžiami dėl tokių iniciatyvų, tačiau dėl savo darbo pobūdžio žurnalistai yra itin pažeidžiami. SLAPP paprastai reiškiami prieš pavienius žurnalistus, aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus arba pilietinės visuomenės organizacijas, kurie atlieka sergėtojo funkciją.

22.       Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į Planą, taip pat Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 84.4 papunktyje įtvirtintą siekį nacionaliniu mastu sustiprinti žurnalistų apsaugą nuo persekiojimo už kritiką, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete diskusijos dėl Plane įvardytų problemų ir galimų jų sprendimo būdų rezultatus, pakeitė CPK 142 ir 296 straipsnius ir papildė CPK 951 straipsniu.

23.       CPK 142 ir 296 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 951 straipsniu įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad CPK pakeitimo projektu pasiūlyta nustatyti, jog tais atvejais, kai, atsakovo manymu, ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, galėtų būti taikoma operatyvi ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūra. Visuomenės informavimo sritis atskirai išskirta kaip demokratinėje visuomenėje itin reikšminga sritis, kurioje gali pasireikšti kritikuojamų asmenų siekis nutildyti kritiką, sukelti visuomenę informuojantiems subjektams neigiamų pasekmių (įskaitant turtines pasekmes). Ši procedūra galės būti taikoma ir kitose (tiesiogiai neapibrėžtose) srityse, susijusiose su viešojo intereso tenkinimu ir gynimu – pavyzdžiui, kai atsakovas aktyviai veikia aplinkosaugos, vartotojų apsaugos ar kitose visuomenei reikšmingose srityse. 

24.       Taigi, CPK 951 straipsnio, kuriame įtvirtintas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai institutas, tikslas – atgrasyti potencialius ieškovus nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų iniciavimo ir užkirsti kelią nesąžiningiems ieškiniams, kuriais siekiama ne apginti pažeistus ieškovo interesus, bet pakenkti atsakovo vykdomai veiklai. Teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į šią teismo byloje turimą informaciją: į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes (CPK 951 straipsnio 3 dalis). Nurodytas vertintinų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl apeliantai, manydami, kad ieškovė pareiškė nesąžiningą ieškinį, siekdama pakenkti jų vykdomai veiklai, turi teisę nurodyti kitas aplinkybes ar kriterijus, kurie galėtų būti pagrindas taikyti CPK 951  straipsnį.

25.       Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jie negali būti SLAPP ieškinio subjektai, teigia, jog Direktyvos 2024/1069 konstatuojamosios dalies 18 punkte nurodyta, kad direktyvoje numatytos apsaugos priemonės turėtų būti taikomos ir teisininkams.

26.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Direktyva 2024/1069, priimta 2024 m. balandžio 11 d., įsigaliojo 2024 m. gegužės 6 d. Ji Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra taikoma tiesiogiai. Tam, kad ji būtų taikoma kiekvienoje valstybėje narėje, ji pirmiausia turi būti perkelta į nacionalinę teisę. Direktyvos 2024/1069 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės narės pareiga užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, jog šios direktyvos būtų laikomasi, ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 7 d. Iš interneto svetainės „EUR-Lex“ duomenų nustatyta, kad šiuo metu nė viena Europos Sąjungos valstybė dar nėra persikėlusi nurodytos direktyvos nuostatų (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/NIM/?uri=CELEX:32024L1069). Nors atskira būtent Direktyvai 2024/1069 perkelti skirta įstatymo nuostata Lietuvos Respublika dar nėra perkėlusi Direktyvos 2024/1069 nuostatų į nacionalinę teisę ir suderinusi nacionalinės teisės aktų su šios direktyvos nuostatomis, į jas iš esmės gali ir turi būti atsižvelgiama sprendžiant CPK 951 straipsnio taikymo klausimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad, taikydamas nacionalinės teisės aktus, priimtus tiek prieš direktyvos priėmimą, tiek po jo, nacionalinis teismas privalo juos aiškinti kuo labiau remdamasis direktyvos formuluote ir atsižvelgdamas į joje numatytą tikslą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1994 m. liepos 14 d. sprendimas Paola Faccini Dori prieš Recreb Srl, 30 punktas).

27.       Iš CPK 951 straipsnio priėmimo aplinkybių ir turinio (aptartų šios nutarties 20–24 punktuose) matyti, kad nurodytos civilinio proceso teisės normos tikslai sutampa su Direktyvos 2024/1069 tikslais.

28.       Direktyvos 2024/1069 konstatuojamosios dalies 6 punkte nurodytas direktyvos tikslas – šalinti kliūtis tinkamam civilinio proceso veikimui, kartu užtikrinant fizinių ir juridinių asmenų, kurie užsiima visuomenės dalyvavimo veikla sprendžiant viešojo intereso klausimus, įskaitant žurnalistus, leidėjus, žiniasklaidos organizacijas, pranešėjus ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, nevyriausybines organizacijas (NVO), profesines sąjungas, menininkus, tyrėjus ir akademinės bendruomenės narius, apsaugą nuo prieš juos pradėtų teismo procesų, kuriais siekiama juos atgrasyti nuo visuomenės dalyvavimo veiklos. Direktyva siekiama apsaugoti asmenis, kurie atlieka itin svarbų vaidmenį atskleidžiant organizuotą nusikalstamumą, piktnaudžiavimą valdžia, korupciją, pagrindinių teisių pažeidimus bei ekstremizmą ir kovojant su šiais reiškiniais (konstatuojamosios dalies 10 punktas).

29.       Direktyvos 2024/1069 konstatuojamosios dalies 18 punkte nustatyta, kad šioje direktyvoje numatytos apsaugos priemonės turėtų būti taikomos fiziniams ar juridiniams asmenims, tiesiogiai ar netiesiogiai užsiimantiems visuomenės dalyvavimo veikla. Jomis taip pat turėtų būti apsaugomi fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie dėl profesinių sumetimų arba asmeniškai remia kitą asmenį, jam padeda arba jam tiekia prekes ar paslaugas tiesiogiai su visuomenės dalyvavimu sprendžiant viešojo intereso klausimus susijusiais tikslais, pavyzdžiui, teisininkai, šeimos nariai, interneto paslaugų teikėjai, leidyklos ar spaustuvės, kurių atžvilgiu yra pradėtas teismo procesas arba kuriems grasinama teismo procesu dėl to, kad jie rėmė, padėjo arba tiekė prekes ar teikė paslaugas asmenims, kuriems gresia SLAPP.

30.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas Direktyvos 2024/1069 konstatuojamosios dalies nuostatas, daro išvadą, kad apeliantai teisingai nurodo, jog direktyvoje numatytos apsaugos priemonės turėtų būti taikomos ir teisininkams, taip pat ir valstybės tarnautojams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apsaugos priemonės būtų taikomos tik tuomet, jeigu jie rėmė, padėjo arba tiekė prekes ar teikė paslaugas asmenims, kuriems gresia SLAPP. Akcentuotina tai, kad Direktyvoje 2024/1069 numatytos apsaugos priemonės taikomos ne konkrečios profesijos asmenims, bet fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie užsiima visuomenės dalyvavimo veikla (Direktyvos 2024/1069 1 straipsnis). Visuomenės dalyvavimas – bet koks fizinio ar juridinio asmens pareiškimas ar veikla viešojo intereso klausimu, padaromi ar vykdomi naudojantis teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, menų ir mokslo laisvę arba susirinkimų ir asociacijų laisvę, ir bet kokie su tuo tiesiogiai susiję parengiamieji, paramos ar pagalbos veiksmai (Direktyvos 2024/1069 4 straipsnio 1 punktas).

31.       Pagal nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį atsakovai (apeliantai) yra buvęs ministerijos kancleris ir trys advokatai, kurie atstovavo ir atstovauja valstybei Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centre arbitražo byloje ir teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apeliantai neįrodė, kad bylos iškėlimas sutrikdė jų veiklą. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantai sėkmingai tęsia savo veiklą. Advokatai V. B. ir G. J. verčiasi advokato praktika, taip pat toliau atstovauja Energetikos ministerijai žalos byloje (civilinė byla Nr. e2-721-614/2024). Advokatas T. V. nutraukė atstovavimo santykius su Energetikos ministerija, bet toliau verčiasi advokato praktika. Apeliantas R. D. nebedirba Energetikos ministerijos kancleriu. Apeliantų veikla nelaikytina visuomenės dalyvavimo veikla, o valstybė – asmeniu, kuriam gresia SLAPP. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovai, veikdami valstybės vardu, negali būti laikomi SLAPP ieškinio subjektais.

32.       Direktyvos 2024/1069 konstatuojamosios dalies 11 punkte įtvirtinta, kad tokius teismo procesus dažnai inicijuoja įtakingi asmenys ar subjektai (pvz., lobistų grupės, korporacijos ir valstybės organai), bandydami nutildyti viešas diskusijas. Jie dažnai susiję su bylos šalių galios disbalansu, kai ieškovo padėtis, pavyzdžiui, finansiniu ar politiniu požiūriu, yra stipresnė nei atsakovo. Esant galios disbalansui, nors tai nėra būtina akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų sudėtinė dalis, gerokai padidėja teismo procesų, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą, žalingas poveikis ir atgrasomasis poveikis.

33.       Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad apskųstoje nutartyje nurodytas galios disbalanso požymis nėra būtinas SLAPP ieškinio požymis. Aplinkybė, kad ieškovės veiklos apimtys didelės, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliantai – silpnesnioji bylos šalis. Byloje nėra duomenų, kad pareikštas ieškinys ir ieškovės ekonominės galios persvara sutrikdė ar kaip kitaip apribojo apeliantų veiklą, jie neteko galimybės gintis nuo pareikštų reikalavimų.  Dėl to vertinant galios disbalanso požymį, negalima vertinti tik šalių ekonominės galios kriterijaus, bet būtina atsižvelgti ir į kitos šalies – apeliantų – vykdomą veiklą, galimybę gintis nuo pareikšto ieškinio.

34.       Direktyvos 2024/1069 konstatuojamosios dalies 20 punkte įtvirtinta, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma ieškiniams, atsirandantiems dėl valstybės atsakomybės už veiksmus ar neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (lot. acta iure imperii), arba ieškiniams prieš valstybės vardu veikiančius pareigūnus arba atsakomybės už valdžios institucijų veiksmus, įskaitant valstybės paskirtų pareigūnų atsakomybę, atveju. Valstybės narės galėtų išplėsti šioje direktyvoje numatytų procesinių apsaugos priemonių taikymo sritį apimant tokius ieškinius pagal nacionalinę teisę. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota teismų praktika, teismo procesas vis tiek gali patekti į civilinių ir komercinių bylų sritį, kaip nurodyta šioje direktyvoje, kai viena iš šalių yra valstybė ar viešoji įstaiga, jeigu veiksmai ar neveikimas pasireiškė ne valstybės įgaliojimų vykdymo kontekste. Atsižvelgdama į nurodytą konstatuojamosios dalies nuostatą ir įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškovės ieškinio pobūdį bei ieškinio pareiškimo aplinkybes, teisėjų kolegija nemato pagrindo CPK 951 straipsnį aiškinti kaip praplečiantį Direktyvos 2024/1069 konstatuojamosios dalies 20 punkte apibrėžtą SLAPP ieškinių taikymo sritį, t. y. CPK 951 straipsnyje nustatytas procesines apsaugos priemones taikyti tokiems kaip nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškiniams (ieškiniams prieš valstybės vardu veikiančius pareigūnus arba atsakomybės už valdžios institucijų veiksmus, įskaitant valstybės paskirtų pareigūnų atsakomybę, atveju).

35.       Apeliantai teigia, kad ieškovė neteisingai patirtą žalą sieja su informacijos apie investicinį ieškinį viešu paskelbimu, tai patenka į Direktyvos 2024/1069 saugomus interesus: užtikrinti visuomenės informavimą ir ginti žurnalistus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ne kiekvienam žurnalistui dėl bet kokios informacijos paskelbimo žiniasklaidoje pareikštas ieškinys turi būti vertinamas kaip SLAPP ieškinys. Pirmiau nurodyta, kad žurnalistas turi užsiimti visuomenės dalyvavimo veikla, dėl kurios jam kyla grėsmė. Aplinkybė, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodo, jog ji patyrė žalos dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos apie tai, kad dėl ieškovės veiksmų valstybė patyrė 240 mln. Eur žalą, nėra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 951 straipsnyje nustatytu pagrindu ar nustatyti, jog toks pranešimo paskelbimas savaime atitinka Direktyvos 2024/1069 konstatuojamosios dalies 6, 8, 9, 10, 18 straipsniuose įtvirtintą tikslą – ginti žurnalistus (apeliantus) nuo persekiojimo dėl jų veiklos.

36.       Apeliantai remiasi kitoje byloje kasacinio teismo padaryta išvada, kad investicinis ieškinys nekvalifikuotinas kaip ieškinys viešajam interesui ginti, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštą ieškinį kvalifikuoti kaip SLAPP ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino prašyme taikyti CPK 951 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą nurodytų aplinkybių, jog advokato veikla susijusi su viešuoju interesu (prašymo 64–71 punktai), todėl ši apskųstos nutarties dalis be motyvų.

37.       Pagal CPK 951 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai institutas taikomas, jeigu ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos. Tai, kad apeliantai žalos byloje atstovauja valstybei, savaime nepagrindžia, kad jų veikla susijusi su viešojo intereso gynimu. Žalos byloje valstybė reikalauja iš UAB „ICOR“ ir kitų asmenų žalos, kaip atsakovų „Veolia Environnement S. A.“, UAB „ICOR“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Rubicon Group“) ir A. Z. neteisėtai gautos naudos, atlyginimo. Pirmiau nurodytoje nutartyje ir kasacinis teismas nurodė, kad ieškovė žalos atlyginimą sieja su jai pareikštu ieškiniu, kuriuo neginamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 61, 96 punktai).

38.       Apeliantai remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, kuriuose aptarta valstybė kaip bendras visos visuomenė gėris; jos, kaip visuomeninės politinės organizacijos paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą; advokato profesinė reikšmė, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnyje, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtina asmens teisė į advokatą. Advokatas yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis (Advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai (Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Advokatai savo veiklą vykdo vadovaudamiesi, be kita ko, advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo principais (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1, 3 punktai). 

39.       Įstatymų leidėjas įtvirtino kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens teisę pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Tokiu būdu valstybė užtikrino viešąjį interesą – asmens teisę į teisminę gynybą. Tai, kad advokatai teikia valstybei ar kitiems asmenims teisines paslaugas savaime nereiškia, jog jos visos susiję su viešuoju interesu. Veikimas valstybės vardu ne visada reiškia viešojo intereso gynimą. Advokatams, kaip ir kitiems asmenims gali būti pareiškiami ieškiniai dėl žalos, susijusios su jų suteiktomis paslaugomis, atlyginimo. Akcentuotina tai, kad advokatai negali prašyti taikyti CPK 951 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutą siekdami daryti įtaką ieškovui vien dėl to, kad jie suteikė teisines paslaugas, jeigu jų ar jų atstovaujamųjų veikla nesusijusi su visuomenės informavimo ar kitokiu viešojo intereso tenkinimu ar gynimu.

40.       Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas). Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes. Tai, kad apeliantai siekia kitaip aiškinti, išplėsti SLAPP ieškinio instituto sampratą ir taikymo sritį, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nemotyvuota (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

41.       Apeliantai nenurodė kitų aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos kaip CPK 951 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veikla. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą nuostatą, daro išvadą, kad apeliantai nevykdo visuomenės informavimo ar kitokios su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusios veiklos, todėl ieškovės ieškinys nelaikytinas SLAPP ieškiniu CPK 951 straipsnio prasme. Nurodytą išvadą pagrindžia ir Direktyvos 2024/1069 4 straipsnio 1, 2 punktai, kuriuose apibrėžti visuomenės dalyvavimo ir viešo intereso klausimo terminai.

42.       Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovės reikalavimas atlyginti 7 264 900 Eur žalą didelis. Viena vertus, didelė reikalavimo suma galėtų būti SLAPP ieškinio požymiu. Kita vertus, apeliantai nurodė, kad ieškovės veiklos apimtys didelės, ji – ekonomiškai stipri bendrovė. Ieškovė patirtą žalą sieja su kitoje byloje ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieškiniu atsakovams „Veolia Environnement S. A.“, „Veolia Energie International S. A.“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z. dėl 240 703 696 Eur žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-721-614/2024).

43.       Apeliantai nurodo, kad ieškovė, taip pat A. Z. 2023 metais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, su ieškiniais, kuriais ginčijo 2020 m. liepos 22 d. atstovavimo sutartį, pagal kurią advokatai V. B. ir T. V. (perįgaliojimo pagrindu – G. J.) atstovauja Energetikos ministerijai žalos byloje. Nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad apeliantai nepateikė pakankamai įrodymų, jog jų atžvilgiu būtų užvestas reikšmingas skaičius bylų, jie būtų bauginami, prie jų priekabiaujama ir pan. Pareikštas ieškinys neriboja atsakovų vykdomos veiklos ir negali atgrasyti nuo bet kokios veiklos vykdymo, nes atstovavimas bylose yra trijų iš keturių atsakovų tiesioginis darbas (profesinė veikla), o vienos bylos iškėlimas esmingai neapsunkina jų veiklos.

Dėl apeliantų prašymo nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas)

44.       Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, jog ieškovė pareiškė nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį, pažeidė draudimą piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą ir nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Apeliantų įgaliojimų klausimas išspręstas įsiteisėjusia nutartimi, jie neatliko veiksmų, dėl kurių galėtų kilti civilinė atsakomybė, ieškovė reikalauja hipotetinės ir nepagrįstos žalos. Be to, Vyriausybė 2024 m. gegužės 22 d. pasitarimo protokole nurodė, kad pagal pateiktus duomenis jai atstovaujama tinkamai, 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu pratęsė Energetikos ministerijai suteiktus įgaliojimus jai atstovauti žalos byloje. Ieškovė teigia, kad ji pagrindė ieškinio reikalavimus, ieškinyje nurodytų argumentų nepaneigia įsiteisėję teismų sprendimai, nurodyti Vyriausybės pasitarimo protokolas ir nutarimas patvirtina ieškinio pagrindą. 

45.       Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

46.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 14 punktas). Proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010; 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-1075/2024, 35, 36 punktai). 

47.       Apeliantai teigia, kad visi su advokatų V. B. ir T. V. įgaliojimais susiję klausimai išspręsti galutiniu kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu žalos byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Ieškovė nesąžiningai ir nepagrįstai kelia jau išspręstus klausimus.

48.       Ieškovė teigia, kad apeliantų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog jie: 1) viršijo jiems suteiktų valstybės įgaliojimų civilinėje byloje Nr. e2-721-614/2024 apimtį; 2) manipuliuodami informacija, klaidindami Vyriausybės narius be Vyriausybės nutarimo, suteikiančio teisę apeliantams inicijuoti bylą ieškovei, nepagrįstai įtraukė ją į ilgą ir sudėtingą bylinėjimąsi; 3) valstybės vardu pareiškė ieškovei didesnį negu 240 mln. Eur reikalavimą dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo; 4) apie tariamas valstybės pretenzijas dėl neva ieškovės padarytos daugiau kaip 240 mln. Eur žalos iki ieškinio priėmimo išplatino informaciją viešai, todėl pakenkė ieškovės dalykinei reputacijai ir tolesnėms visos įmonių grupės verslo galimybėms.

49.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės nurodytas aplinkybes, pareikštą reikalavimą atlyginti žalą, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme ir taikyti CPK 293 straipsnio 1 punktą. Reikalavimas atlyginti žalą nelaikytinas ieškovės kišimusi į fiduciarinį atstovų (advokatų ir valstybės tarnautojo) bei atstovaujamojo (valstybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos) teisinį santykį. Ieškovės reikalavimas nebuvo nagrinėjamas kitoje byloje, dėl jo nėra priimto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustatęs faktines aplinkybes, ištyręs rašytinius įrodymus, taip pat Vyriausybės 2024 m. gegužės 22 d. pasitarimo protokolą bei 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas galės įvertinti ieškinio pagrįstumą, taip pat ir tai, ar apeliantai, pareikšdami ieškovei ir kitiems asmenims ieškinį valstybės vardu, viršijo savo įgaliojimus ar ne, patyrė ieškovė žalos dėl jų veiksmų ar ne, taikyti apeliantams civilinę atsakomybę ar ne. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama pakenkti apeliantų vykdomai veiklai. 

Dėl bylos procesinės baigties

50.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai institutas ir bylos nutraukimas (CPK 951 straipsnis ir 293 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantų atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.