Administracinė byla Nr. I-4106-789/2016

Teismo proceso Nr. 3-61-3-02566-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 4 d.

Vilnius

       Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

        rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento dėl neturtinės žalos atlyginimo,

       Teismas

n u s t a t ė:

       Pareiškėjas D. P. 2015-05-07 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento, 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-02-05 iki 2015-02-18 buvo laikomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2015-02-25 iki 2015-03-04 ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje (toliau kartu – ir Areštinės) laikotarpiu nuo 2015-03-26 iki 2015-03-31. Nurodo, kad Areštinių kamerose nėra peleninių, todėl tenka kvėpuoti tabako dūmais. Teigia, kad Areštinėse neįrengtos vietų rūbams padžiauti, nebuvo galimybių tinkamai išsiskalbti rūbus, dėl to sutriko pareiškėjo sveikata. Teigia, kad dėl tokių Policijos departamento veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės, pareiškėjas patyrė dvasinius ir psichologinius išgyvenimus (b. l. 1–3).

       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato, kad Areštinės kamerose  turi būti peleninės, todėl jų išduoti policijos įstaiga neprivalo. Pabrėžia, kad Lietuvos higienos normos HN 37:2009 (toliau – Higienos normos) 58 p. ir kituose teisės aktuose nenustatyta, kad Areštinėse laikomiems asmenims būtina sudaryti sąlygas išsiskalbti ir išdžiovinti savo asmeninius daiktus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Areštinėse  pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 44).

       Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 50, 58).

       Teismas

k o n s t a t u o j a:

       Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl galimai netinkamų jo laikymo sąlygų Areštinėse laikotarpiais nuo 2015-02-05 iki 2015-02-18, nuo 2015-02-25 iki 2015-03-04 ir nuo 2015-03-26 iki 2015-03-31.

       Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

       CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

       Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl to, kad Areštinių kamerose nebuvo peleninių.        Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nenumatytas rūkymo vietų įrengimas kamerose. Suimtųjų (nuteistųjų) aprūpinimo peleninėmis nenumato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pažymėtina, kad anksčiau aptartuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose laisvės atėmimo įstaigų materialinį buitinį aprūpinimą, įtvirtinti tik svarbiausi daiktai, be kurių neišsiverstų laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nenustatyti reikalavimai įrengti pelenines, vertintina, ar peleninės gali būti laikomos būtinais daiktais.

       Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 3 str. nuostatas valstybės tabako kontrolės politikos principus, be kita ko, yra būtina ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, didinti visuomenės informuotumą apie tabako gaminių ir susijusių gaminių vartojimo daromą žalą žmonių sveikatai, taip pat socialinę ir ekonominę žalą valstybei, skatinti rūkančius asmenis mesti rūkyti ir teikti jiems pagalbą, siekti sukurti darbo, poilsio ir gyvenamąją aplinką be tabako dūmų. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taip pat pažymėtina, kad Higienos normos 6 p. nustatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos 13 p. nustatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims draudžiama rūkyti areštinės kameroje, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Visuotinai žinomas faktas, jog tabako gaminių vartojimas kenkia sveikatai. Atsižvelgiant į tai, privalomas laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų aprūpinimas peleninėmis prieštarautų minėtiems valstybės tabako kontrolės politikos principams, nustatytiems Tabako kontrolės įstatymo 3 str. bei Sveikatos apsaugos ministerijos tikslams stiprinti gyventojų sveikatą ir skatinti sveiką gyvenseną. Pareiškėjas vartoja tabako gaminius savo noru, kaip nurodė skunde, pelenus ir nuorūkas išmeta kitose vietose, taigi peleninė negali būti vertinama kaip būtinas daiktas, be kurio laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys negalėtų išsiversti ir kuriais juos turėtų aprūpinti valstybė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas pareiškėjui neleido naudotis asmenine pelenine. Priešingai, atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad asmeninė peleninė nėra priskirta draudžiamų naudoti daiktų kategorijai, taigi pareiškėjas pelenine gali naudotis. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nereglamentuojamas peleninių įrengimas laisvės atėmimo vietose, ir tai, kad peleninė negali būti laikoma būtinu daiktu, vertintina, kad atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šiuo atžvilgiu nenustatyti.

       Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Areštinėse neįrengtos vietos rūbams padžiauti. Pareiškėjas nurodė, kad negalėjo tinkamai išsiskalbti rūbų, dėl to sutriko jo sveikata. Higienos normos 58 p. nustatyta, kad  lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad negalėjo išsiskalbti rūbų, tačiau nepateikė jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Areštinių administraciją ir prašė jam išduoti priemones rūbams išsiskalbti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl to, kad negalėjo išsiskalbti rūbų, sutriko jo sveikata. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad, kai pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, jis privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1290/2013). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, teigdamas, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė konkrečių sveikatos sutrikimų, šias aplinkybes privalo pagrįsti, tačiau jokių duomenų minėtai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus.

       Atsižvelgiant į išdėstytą teisinių santykių reglamentavimą, į tai, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Areštinėse buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios galėjo pareiškėjui sukelti neturtinę žalą CK 6.250 str. prasme, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

       Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d., 

n u s p r e n d ž i a:

       Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

       Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė