Civilinė byla Nr. 3K-3-49-695/2015 (S)

                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02776-2011-1

                             Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1; 41

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Remada“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Grigiškės“, restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Remada“, bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS priešieškinį dėl restitucijos būdo; tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, notarė Rasa Birutienė, notarė Snieguolė Navickaitė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priverstinę hipoteką ir restitucijos taikymą, sandorius pripažinus negaliojančiais, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prokuroras, gindamas viešąjį interesą, patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas:

1) pripažinti negaliojančia 2003 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/2003-26497, sudarytos tarp Vilniaus apskrities viršininko ir AB „Grigiškės“, dalį dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės miško žemės, patekusios į 14,7495 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 7937-0001-0487, kadastrinis Nr. 7937/0001:487, adresu: Vilniaus g. 2A, Grigiškės, Vilniaus m., pardavimo;

2) pripažinti negaliojančiomis 2003 m. spalio 15 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. SN-4619) ir 2003 m. spalio 15 d. perdavimo–priėmimo akto (reg.     Nr. SN-4619) dalis, pagal kurias AB „Grigiškės“ pardavė UAB „Remada“ 6,16 ha valstybinės reikšmės miško žemės, patekusios į 14,7495 ha žemės sklypą adresu: Vilniaus g. 2A, Grigiškės, Vilniaus m., unikalus Nr. 7937-0001-0487, kadastrinis Nr. 7937/0001:487;

3) pripažinti negaliojančia hipotekos sandorio, įforminto surašant 2005 m. birželio 7 d. hipotekos lakštą, dalį, kuria UAB „Remada“ įkeitė Grigiškių m., Vilniaus m. sav., esančius     0,0411 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1738-0544, kadastrinis Nr. 7937/0001:557, 0,1731 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1737-9856, kadastrinis Nr. 7937/0001:555,         0, 0414 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1738-3536, kadastrinis Nr. 7937/0001:561,     0,34 ha ploto dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, esančią 0,3609 ha žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1738-0399, kadastrinis Nr. 7937/0001:556, 0,24 ha ploto dalį, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, esančią 0,2569 ha žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1738-8211, kadastrinis Nr. 7937/0001:572, 5,33 ha ploto dalį valstybinės reikšmės miško, esančią  5,4944 ha žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1739-1470, kadastrinis Nr. 7937/0001:573, kreditoriui AB bankui SNORAS ir panaikinti šio hipotekos lakšto registracijos Hipotekos registre (hipotekos identifikavimo kodas 01120050010523) dalį dėl nurodytų žemės sklypų dalių, į kurias patenka valstybinės reikšmės miško plotai, įkeitimo;

4) įpareigoti RUAB „Remada“ grąžinti valstybei Grigiškių m., Vilniaus m. sav., esančius: 0,0411 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1738-0544, kadastrinis Nr. 7937/0001:557, kuriame yra 0,04 ha valstybinės reikšmės miškas, 0,1731 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1737-9856, kadastrinis Nr. 7937/0001:555, kuriame yra 0,17 ha valstybinės reikšmės miškas,      0,34 ha ploto valstybinės reikšmės miško, esančio 0,3609 ha žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1738-0399, kadastrinis Nr. 7937/0001:556, 0,24 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,2569 ha žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1738-8211, kadastrinis Nr. 7937/0001:572, 5,33 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 5,4944 ha žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1739-1470, kadastrinis            Nr. 7937/0001:573, 0,0414 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1738-3536, kadastrinis       Nr. 7937/0001:561, kuriame yra 0,04 ha valstybinės reikšmės miško;

5) taikyti restituciją ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovui AB „Grigiškės“ 1 367 518 Lt (396 382,03 Eur); priteisti iš AB „Grigiškės“ atsakovui RUAB „Remada“ 1 660 679 Lt (481 356,23 Eur);

6) priteisti valstybės naudai iš atsakovų žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 2003 m. kovo 14 d. sudarė su AB „Grigiškės“ valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – 2003 m. kovo 14 d. sutartis), kuria už 3 953 968 Lt (1 146 076,23 Eur) pardavė AB „Grigiškės“ 14,7495 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. 7937/0001:487) adresu: Vilniaus g. 2A, Grigiškės, Vilniaus m. (toliau – ginčo žemės sklypas). Į kainą įskaičiuotas priedas dėl inžinerinių statinių – 679 583 Lt (196 980,58 Eur). AB „Grigiškės“ 2003 m. spalio 15 d. sudarė su UAB „Remada“ nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – 2003 m. spalio 15 d. sutartis), kuria pardavė UAB „Remada“ minėtą ginčo žemės sklypą už 3 976 329 Lt                        (1 152 559,13 Eur) ir šiame žemės sklype esančius pastatus nugriovimui už 4 023 671 Lt                 (1 166 281,45 Eur), iš viso už 8 000 000 Lt (2 318 840,58 Eur). Tą pačią dieną AB „Grigiškės“ su UAB „Remada“ pasirašė perdavimo–priėmimo aktą. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 15 d. įsakymu vietoj ginčo žemės sklypo buvo suformuoti 69 atskiri žemės sklypai, iš jų 7 miškų ūkio paskirties žemės sklypai (rekreacinių miškų sklypai). Ieškovo teigimu, 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu ginčo žemės sklype, vietoj kurio vėliau buvo suformuoti atskiri sklypai, buvo 6,36 ha valstybinės reikšmės miško. Remiantis Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. rugpjūčio 26 d. ir 2012 m. spalio 11 d. pažymų duomenimis, UAB „Remada“ nuosavybės teise šiuo metu valdo 6,16 ha ploto valstybinės reikšmės miško Grigiškių m., Vilniaus m. sav. Ieškinys grindžiamas tuo, kad UAB „Remada“ priklausančiuose žemės sklypuose yra valstybinės reikšmės miškas, kuris negalėjo būti perleistas privačion nuosavybėn (Konstitucijos 47 straipsnis, CK 4.7 straipsnis, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, Žemės įstatymo 4 straipsnis, Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013). Ieškovo nuomone, 2003 m. kovo 14 d. sutarties, 2003 m. spalio 15 d. sutarties ir perdavimo–priėmimo akto dalys, kuriomis buvo disponuojama valstybinės reikšmės miško plotais, jų sudarymo metu prieštaravo minėtoms imperatyviosioms įstatymų normoms, todėl pripažintinos negaliojančiomis kaip niekinis sandoris (CK 1.80 straipsnis). Ieškovo teigimu, taikant restituciją, valstybei būtina grąžinti ginčo žemės sklype, šiuo metu atskiruose žemės sklypuose esantį valstybinės reikšmės miško plotą – 6,16 ha, o iš valstybės atsakovui AB „Grigiškės“ priteisti sumokėtą pinigų dalį, atitinkančią 6,16 ha ploto valstybei grąžintinai ginčo žemės sklypo dalies kainai. AB „Grigiškės“ ginčo žemės sklypą iš valstybės įsigijo už 3 274 385 Lt ( 949 097,10 Eur) (neįskaitant priedo už inžinerinius statinius – 679 583 Lt (196 980,58 Eur), atitinkamai iš valstybės atsakovui AB „Grigiškės“ turi būti priteista 1 367 518 Lt (396 382,09 Eur) suma. AB „Grigiškės“ pardavė atsakovui UAB „Remada“ ginčo žemės sklypą už 3 976 329 Lt (1 152 559,13 Eur), todėl iš AB „Grigiškės“ atsakovui UAB „Remada“ priteistina pinigų dalis, proporcinga grąžintinos valstybei 6,16 ha žemės sklypo dalies kainai, t. y. 1 660 679 Lt (481 356,24 Eur).

Atsakovas BAB bankas SNORAS patikslintu priešieškiniu prašė:

1) restituciją taikyti tokiu būdu: Lietuvos valstybei natūra grąžinti žemės sklype, unikalus Nr. 7937-0001-0487, kadastrinis Nr. 7937/0001:487, Vilniaus g. 2A, Grigiškės, Vilniaus m., esančią valstybinės reikšmės miško dalį, o Lietuvos valstybę, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, įpareigoti atlyginti valstybei grąžinto turto įsigijimo išlaidas 3 341 130 Lt, priteisiant šią atlyginimo sumą BAB bankui SNORAS skolininko atsakovo RUAB „Remada“ prievolių, užtikrintų Hipoteka, sumos apimtyje;

2) teismo sprendimu BAB banko SNORAS naudai nustatyti priverstinį įkeitimą visoms lėšoms, kurios bus priteistos atsakovui RUAB „Remada“ ir atsakovui BAB bankui SNORAS, kaip restitucijos pagrindu mokėtinos lėšos civilinėje byloje Nr. 2-2346-560/2012 už valstybei grąžintą valstybinės reikšmės miško žemę, skolininko atsakovo RUAB „Remada“ prievolių, užtikrintų Hipoteka, sumos apimtyje;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

BAB bankas „Snoras“ pagal 2005 m. birželio 6 d. kredito sutartį suteikė kreditą atsakovui RUAB „Remada“ ginčo žemės sklypui įsigyti, t. y. faktiškai sumokėjo visą sutarties kainą už ginčo žemės sklypą ir jame esančius statinius. Už skolininką UAB „Remada“ įvykdęs jo prievoles, AB bankas SNORAS įgijo pirmenybės teisę į turtą, kurį finansavo, t. y. banko naudai buvo įregistruota hipoteka, užtikrinanti RUAB „Remada“ prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą banko naudai. Atsakovas RUAB „Remada“ yra restruktūrizuojama įmonė, kuri neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo plane nustatytais terminais. Tikėtina, kad bankas vykdys išieškojimus iš RUAB „Remada“ įkeisto turto. Ši banko teisė turi pirmenybę prieš kitus kreditorius, kurių prievolių įvykdymas nėra užtikrintas hipoteka, todėl turi būti ginama. Patenkinus ieškovo reikalavimus panaikinti dalį hipotekos sandorio, būtų iš esmės pažeisti banko interesai bei teisėti lūkesčiai, nes faktiškai bankas, nežinojęs ir negalėjęs žinoti, kad ginčo žemės sklype yra valstybinės reikšmės miško, t. y. būdamas sąžiningas, netektų teisių pagal hipotekos sandorio dalį į turtą, o pritaikius ieškovo prašomą restitucijos būdą, netektų teisių ir į tokio turto piniginę vertę bei netektų pirmenybės teisių, kurios suteikiamos hipoteka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį patenkino visiškai:

1) pripažino negaliojančia 2003 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/2003-26497, sudarytos tarp Lietuvos valstybės ir AB „Grigiškės“, dalį dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės miško ploto 14,7459 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. 7937-0001-0487, kadastro Nr. 7937/0001:487) adresu: Vilniaus g. 2A, Grigiškės, Vilniaus m., pardavimo nuo šios sutarties sudarymo momento;

2) pripažino negaliojančia 2003 m. spalio 15 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. SN-4619), 2003 m. spalio 15 d. perdavimo–priėmimo akto (reg. Nr. SN-4619), sudarytų tarp atsakovų AB „Grigiškės“ ir UAB „Remada“, dalį dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės ploto žemės sklype (unikalus Nr. 7937-0001-0487, kadastro Nr. 7937/0001:487) adresu: Vilniaus g. 2A, Grigiškės, Vilniaus m., pardavimo nuo šių sutarties ir akto sudarymo momento;

3) pripažino negaliojančia 2005 m. birželio 7 d. hipotekos sandorio (lakšto), sudaryto tarp UAB „Remada“ ir AB banko SNORAS, dalį dėl 0,24 ha valstybinės reikšmės miško ploto       0,2569 ha žemės sklype Nr. 7937/0001:572, 0,34 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,3609 ha žemės sklype Nr. 7937/0001:556, 0,17 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,1731 ha žemės sklype Nr. 7937/0001:555, 5,33 ha valstybinės reikšmės miško ploto 5,4944 ha žemės sklype                   Nr. 7937/0001:573, 0,04 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,411 ha žemės sklype                     Nr. 7937/0001:557, 0,04 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,414 ha žemės sklype                     Nr. 7937/0001:561, įkeitimo kreditoriui AB bankui SNORAS nuo šio sandorio sudarymo momento;

4) panaikino nurodytos hipotekos sandorio (lakšto) dalies registraciją Hipotekos registre (hipotekos identifikavimo kodas: 01120050010523);

5) įpareigojo atsakovą RUAB „Remada“ grąžinti Lietuvos valstybei 0,24 ha valstybinės reikšmės mišką 0,2569 ha žemės sklype Nr. 7937/0001:572, 0,34 ha valstybinės reikšmės mišką 0,3609 ha žemės sklype Nr. 7937/0001:556, 0,17 ha valstybinės reikšmės mišką 0,1731 ha žemės sklype Nr. 7937/0001:555, 5,33 ha valstybinės reikšmės mišką 5,4944 ha žemės sklype                Nr. 7937/0001:573, 0,04 ha valstybinės reikšmės mišką 0,411 ha žemės sklype Nr. 7937/0001:557, 0,04 ha valstybinės reikšmės mišką 0,414 ha žemės sklype Nr. 7937/0001:561 adresu: Vilniaus g. 2A, Grigiškės, Vilniaus m.;

6) priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovo AB „Grigiškės“ naudai 1 367 518 Lt (396 382,03 Eur) sumą;

7) priteisė iš atsakovo AB „Grigiškės“ atsakovo RUAB „Remada“ naudai 1 660 679 Lt  (481 356,23 Eur) sumą.

Dėl imperatyviojo draudimo perleisti žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miško plotai, privačion nuosavybėn buvimo pirmosios teismas pažymėjo, kad ieškovo pozicija dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms paremta teisingu ieškovo nurodytų teisės normų aiškinimu. Teismas nurodė, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog ginčo žemės sklype, o vėliau jį padalijus ir atskiruose žemės sklypuose, yra miško plotai (žemė) Miškų įstatymo 2 straipsnio prasme. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ginčo žemės sklype esantys miško plotai iki 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo atitiko valstybinės reikšmės miško teisinį statusą ir ar šių miško plotų civilinė apyvarta buvo apribota dar iki šios sutarties sudarymo. Teismas pažymėjo, kad pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį miestų miškai yra miestų teritorijose esantys miškai. Tai reiškia, kad tokie miškai yra valstybinės reikšmės miškai pagal įstatymą (ex lege). Nustačius, kad miškas yra miesto teritorijoje, jis pagal įstatymą yra valstybinės reikšmės miškas ir priklauso Lietuvos valstybei išimtinės nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad iki 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo ginčo žemės sklype, esančiame Grigiškių teritorijoje, buvęs miškas turi būti laikomas miesto mišku pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir kartu valstybinės reikšmės mišku, kuris negali būti perleistas privačion nuosavybėn. Teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypo dalis, kurioje yra 6,16 ha miško plotai, negalėjo būti 2003 m. kovo 14 d. sutartimi perleista AB „Grigiškės“.

Dėl 2003 m. kovo 14 d. sutarties, 2003 m. spalio 15 d. sutarties ir perdavimo–priėmimo akto dalių, kuriomis perleistas 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotas, neteisėtumo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, taikant byloje CK 1.80 straipsnio 1 dalį, 2003 m. kovo 14 d. sutarties dalis dėl ginčo žemės sklype esančių 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų pripažintina negaliojančia nuo šios sutarties sudarymo momento (ab initio) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apskrities viršininkas, kaip įgaliotas asmuo (pareigūnas), atstovaudamas Lietuvos valstybei, neturėjo teisės 2002 m. lapkričio 18 d. priimti sprendimo dėl ginčo žemės sklype esančio valstybinės reikšmės miško perleidimo AB „Grigiškės“ nuosavybėn, taip pat neturėjo teisės dėl tokio objekto sudaryti su nurodyta bendrove 2003 m. kovo 14 d. sutarties. Pripažinęs negaliojančia 2003 m. kovo 14 d. sutarties dalį dėl ginčo žemės sklype esančių 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų nuo šios sutarties sudarymo momento, teismas konstatavo, kad atsakovas AB „Grigiškės“ 2003 m. spalio 15 d. sutarties ir perdavimo–priėmimo akto sudarymo metu negali būti laikomas 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų savininku ir taip pat negali būti laikomas asmeniu, turinčiu teisę 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotus perduoti UAB „Remada“ nuosavybėn. Taikydamas CK 4.48 straipsnio nuostatas, 2003 m. spalio 15 d. sutarties ir perdavimo–priėmimo akto dalis dėl ginčo sklype esančių 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų teismas taip pat pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).

Dėl 2005 m. birželio 7 d. ginčo žemės sklypo hipotekos sandorio teisėtumo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sutartinės hipotekos atveju pagal įstatymą teisė sudaryti su kreditoriumi hipotekos sandorį (lakštą) suteikta įkeičiamo daikto savininkui (CK 4.181 straipsnis). Pripažinęs negaliojančiomis 2003 m. spalio 15 d. sutarties ir perdavimo–priėmimo akto dalis dėl ginčo žemės sklype esančių 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų, teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Remada“ 2005 m. birželio 7 d. hipotekos sandorio sudarymo metu negali būti laikomas 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų savininku (nuosavybės teisės įgijėju) ir taip pat negali būti laikomas asmeniu, turinčiu teisę suteikti hipotekos teisę į 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotus kreditoriui AB bankui SNORAS. Teismas sprendė, kad 2005 m. birželio 7 d. ginčo žemės sklypo hipotekos sandorio sudarymas dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų neatitiko tuo metu galiojusių CK 4.185 straipsnio 2 dalies redakcijos reikalavimo dėl hipotekos sandorio subjekto ir CK 4.171 straipsnio 1 dalies redakcijos reikalavimo dėl hipotekos sandorio objekto. Teismas patenkino ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2005 m. birželio 7 d. hipotekos sandorio (lakšto) dalį dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų įkeitimo atsakovo AB banko SNORAS naudai nuo šio sandorio sudarymo momento (ab initio) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).

Dėl restitucijos taikymo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad niekinio sandorio šalių sąžiningumas nėra restitucijos taikymą paneigianti aplinkybė. Valstybinės reikšmės žemės sklypų įgijėjų sąžiningumas, net jeigu toks ir būtų nustatytas, negali tapti teisine kliūtimi teismui taikyti restituciją ir grąžinti valstybinės reikšmės miškų plotus Lietuvos valstybei, priešingu atveju būtų paneigtas Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas draudimas, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausantys civilinių teisių objektai negali priklausyti kitiems subjektams. Teismas patenkino ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą RUAB „Remada“ grąžinti Lietuvos valstybei 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotus, esančius atskiruose šešiuose žemės sklypuose. Taikant restituciją, iš Lietuvos valstybės atsakovui AB „Grigiškės“ priteistina 1 367 518 Lt         (396 382,03 Eur) suma, gauta pagal 2003 m. kovo 14 d. sutartį už ginčo žemės sklypo dalį, lygią 6,16 ha. Pagal 2003 m. spalio 15 d. sutartį ginčo žemės sklypo 6,16 ha dalies pardavimo kaina sudarė 1 660 679 Lt (481 356,23 Eur) sumą, todėl, teismo nuomone, ieškovas visiškai pagrįstai ieškiniu prašė iš atsakovo AB „Grigiškės“ atsakovui RUAB „Remada“ priteisti 1 660  679 Lt         (481 356,23 Eur) sumą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Dėl priešieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas BAB bankas SNORAS nėra ginčijamų 2003 m. kovo 14 d., 2003 m. spalio 15 d. sandorių šalis. Atsakovo BAB banko SNORAS daiktinė hipotekos teisė atsirado tik 2005 m. birželio 7 d. sudaryto hipotekos sandorio (lakšto) pagrindu. O šiuo sandoriu atsakovui BAB bankui SNORAS byloje ginčijama žemės sklypo dalis nebuvo perleista. Restitucija gali būti taikoma tik atitinkamo sandorio šalims. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad atsakovas BAB bankas SNORAS neturi teisinio pagrindo iš esmės reikalauti, kad jis turėtų dalyvauti restitucijos taikymo veiksmuose. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovui RUAB „Remada“ turi būti grąžinama pagal 2003 m. spalio 15 d. sutartį atsakovui AB „Grigiškės“ sumokėta ginčo žemės sklypo 6,16 ha dalies kaina. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo BAB banko SNORAS priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl restitucijos būdo.

Dėl priverstinio įkeitimo RUAB „Remada“, taikant restituciją, gaunamoms lėšoms nustatymo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šį reikalavimą taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Jau nurodyta, kad atsakovas BAB bankas SNORAS nėra ieškovo ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių šalis, todėl jis nėra ir negali būti restitucijos dalyvis. Antra, bankas, kaip skolininko RUAB „Remada“ kreditorius, negali tikėtis savo prievolių įgyvendinimo užtikrinimo iš valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. turto, pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį išimto iš civilinės apyvartos. Toks turtas negalėjo ir apskritai negali būti atsakovo RUAB „Remada“ skolinių įsipareigojimų kreditoriui BAB bankui SNORAS objektas. Trečia, ieškovas ieškiniu ginčija ne visą 2005 m. birželio 7 d. hipotekos sandorį, o tik jo dalį dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų. Atsakovas BAB bankas SNORAS savo interesams, susijusiems su skolininko RUAB „Remada“ prievolių pagal 2005 m. birželio 6 d. kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo vertės sumažėjimu, apsaugoti, turi teisę imtis minėtoje kredito sutartyje aptartų veiksmų, taip pat CK 6.876 straipsnyje nurodytų priemonių. Ketvirta, teismo nuomone, atsakovas BAB bankas SNORAS byloje neįrodė savo, kaip atsakovo RUAB „Remada“ kreditoriaus, teisių ir interesų išskirtinumo, nes CK 4.175 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme, įvertinus CK 4.192 straipsnio 1 dalies nuostatą, priverstinės hipotekos (įkeitimo) būtinumas turi būti grindžiamas tik ypač svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga. Kreditoriaus piniginio reikalavimo skolininkui dydis pats savaime nėra pakankamas pagrindas kreditoriui reikalauti priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo atitinkamam skolininko turtui, kartu įvertinant tai, jog atsakovo RUAB „Remada“ atžvilgiu yra pradėtas ir vykdomas įmonės restruktūrizavimo procesas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų AB „Grigiškės“ ir BAB banko SNORAS apeliacinius skundus, 2014 m. kovo 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeitė ir sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo BAB banko SNORAS reikalavimas dėl priverstinio įkeitimo nustatymo, panaikino, nustatydama atsakovo BAB banko SNORAS naudai priverstinį įkeitimą į šiuo sprendimu iš atsakovo AB „Grigiškės“ atsakovui RUAB „Remada“ priteistą 1 660 679 Lt           (481 356,23 Eur) sumą, užtikrinant atsakovo (skolininko) RUAB „Remada“ prievoles pagal       2005 m. birželio 6 d. kredito sutartį Nr. 031-02204 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Dėl hipotekos sandorio teisėtumo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad BAB bankas SNORAS savo nesutikimą su dalies hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančia grindžia tik aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino negaliojančia 2003 m. kovo       14 d. sutarties dalį. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2003 m. kovo 14 d. sutarties dalį pripažino negaliojančia, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu hipotekos sandorio dalies teisiniu vertinimu.

Dėl restitucijos taikymo būdo, pripažinus ginčijamų sandorių dalis negaliojančiomis, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neginčijo BAB banko SNORAS teisės reikšti šioje byloje reikalavimus dėl restitucijos taikymo būdo, todėl banko minėta teisė (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) šiuo atveju nebuvo suvaržyta. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju BAB bankas SNORAS turi pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto (ginčo žemės sklypo) vertės. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su BAB banko SNORAS pozicija, kad ši jo teisė gali būti laikoma pagrindu reikalauti, kad iš valstybės ar iš atsakovo AB „Grigiškės“ už grąžintą 6,16 ha miško žemę ginčo žemės sklype priteistina suma turi būti priteista ne atsakovui RUAB „Remada“, o tiesiogiai bankui, kaip sąžiningam hipotekos kreditoriui. Teismas nurodė, kad šis banko siūlomas restitucijos būdas prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatoms, nes tokiu atveju būtų ignoruojamas įmonės restruktūrizavimo planas, kuriame yra subalansuoti kreditorių ir įmonės interesai.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė nesutinkąs su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad BAB bankas SNORAS negali būti restitucijos dalyvis, nes jis nėra ieškovo ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių šalis. Teismo nuomone, visi ginčijami sandoriai (ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys, hipotekos sutartis) yra tarpusavyje susiję. Pripažinus ginčo žemės sklypo dalį valstybinės reikšmės mišku, hipoteka negalėtų sekti paskui daiktą, nes turtas, kuris išimtas iš civilinės apyvartos, negalėtų būti įkeistas. Tokiu atveju, jeigu hipoteka negali sekti paskui daiktą, tokiam daiktui transformavusis į piniginę jo vertę, tokie patys suvaržymai galėtų sekti paskui tokio daikto piniginę vertę. Kadangi restitucijos taikymas paliečia ne tik pirkimo–pardavimo sutarčių šalių, bet ir hipotekos sandorių šalių teises ir interesus, hipotekos kreditoriaus teisės neturėtų būti ignoruojamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo taikytos restitucijos atveju hipotekos kreditoriaus padėtis neproporcingai blogėja, t. y. jo turimos privilegijuotos teisės panaikinamos, o kitos hipotekos sandorio šalies RUAB „Remada“ padėtis neproporcingai pagerėja. Teismas pažymėjo, kad atsakovui RUAB „Remada“ perleistas valstybinės reikšmės miškas valstybei buvo grąžintas ne neatlygintinai, o atlyginant šio turto įsigijimo išlaidas, t. y. šis atsakovas už įsigytą iš civilinės apyvartos išimtą turtą gavo kompensaciją (piniginę to turto vertę). Šiuo atveju RUAB „Remada“ padėtis tapo geresnė, nes, kaip ginčijamų sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis pasekmė, vietoj hipoteka suvaržyto konkretaus turto gavo piniginę to turto vertę, kuri nesuvaržyta hipoteka (įkeitimu). Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad BAB bankas SNORAS savo interesams, susijusiems su užtikrinimo vertės sumažėjimu, apsaugoti turi teisę imtis kredito sutartyje aptartų veiksmų, taip pat CK 6.876 straipsnyje įtvirtintų priemonių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka atsakovo RUAB „Remada“ šiuo metu turimo teisinio statuso, nes įmonė yra restruktūrizuojama. Teismas pažymėjo, kad BAB banko SNORAS nesąžiningumas byloje nenustatytas, o bankrutuojančio banko kreditorių, kurių vienas pagrindinių yra Lietuvos valstybė, interesų apsauga ir gynimas, atlikti valstybinių institucijų pareigūnų veiksmai, hipotekos kreditoriaus sąžiningumas ir tokio hipotekos kreditoriaus teisių užtikrinimas taip pat laikytini socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė BAB banko SNORAS reikalavimą dėl priverstinio įkeitimo nustatymo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas RUAB „Remada“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria nustatyta priverstinė hipoteka BAB banko SNORAS naudai į 1 660 679 Lt (481 356,23 Eur), priteistą iš AB „Grigiškės“ kaip mokėtiną pagal restituciją RUAB „Remada“. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

              Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas byloje netaikė ĮRĮ kaip specialaus teisės akto, draudžiančio restruktūrizuojamai įmonei nustatyti priverstinę hipoteką (ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šiuo atveju hipotekinis kreditorius SNORAS turi prisiimti atsakomybės rizikos teisines pasekmes lygiai taip pat kaip ir kiti ginčo sandoriuose dalyvavę asmenys. Kreditoriaus SNORAS reikalavimų tenkinimas yra nustatytas RUAB „Remada“ restruktūrizavimo plane. Taigi restruktūrizuojamos bendrovės teisinis statusas nesuteikia kreditoriui SNORAS teisės gauti iš restitucijos gaunamas lėšas apeinant restruktūrizuojamos bendrovės patvirtintą planą, kuriame yra subalansuoti kreditorių ir bendrovės interesai.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas, prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prisideda prie kasacinio skundo ir prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio  7 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

              Ieškovas pritaria kasatoriaus argumentams, kad restruktūrizuojamos bendrovės teisinis statusas nesuteikia kreditoriui SNORAS teisės gauti iš restitucijos gaunamas lėšas apeinant restruktūrizuojamos bendrovės patvirtintą planą. Be to, BAB bankas SNORAS nėra ieškovo ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių šalis, todėl jis nėra ir negali būti restitucijos dalyvis. Bankas, kaip skolininko RUAB „Remada“ kreditorius, negali tikėtis savo prievolių įgyvendinimo užtikrinimo iš valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio turto, kuris pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį yra išimtas iš civilinės apyvartos. BAB bankas SNORAS savo interesams, susijusiems su skolininko RUAB „Remada“ prievolių pagal 2005 m. birželio 6 d. kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo vertės sumažėjimu, apsaugoti turi teisę imtis minėtoje kredito sutartyje aptartų veiksmų, taip pat CK 6.876 straipsnyje įtvirtintų priemonių. Bankas byloje neįrodė savo, kaip atsakovo RUAB „Remada“ kreditoriaus, teisių ir interesų išskirtinumo, jo piniginio reikalavimo skolininkui dydis pats savaime nėra pakankamas pagrindas kreditoriui reikalauti priverstinės hipotekos nustatymo skolininko turtui. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad jeigu hipoteka negali sekti paskui daiktą, tačiau tokiam daiktui transformavusis į piniginę jo vertę, tokie pat suvaržymai galėtų sekti paskui tokio daikto piniginę vertę. Šiuo atveju ieškovo ieškinio dalykas yra ne pinigų iš RUAB „Remada“ išieškojimas, o kaip nurodyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, 6.145 straipsnyje, restitucijos taikymas, įpareigojant pripažintų negaliojančiais sandorių šalis grąžinti visa, ką yra neteisėtai gavusios pagal šiuos sandorius, tai yra sandorių šalis grąžinant į iki sandorių sudarymo buvusią padėtį. Prokuroras, nurodytas BAB banko SNORAS ieškinyje, nėra tinkamas atsakovas byloje, nes nėra ginčijamo materialiojo santykio šalis, todėl šis atsakovo reikalavimas vien šiuo pagrindu yra atmestinas.   

              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BAB bankas SNORAS prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

              Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo vadovautis šios nutarties priėmimo dieną galiojusios ĮRĮ redakcijos nuostatomis, būtent 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris įtvirtina draudimą nustatyti priverstinę hipoteką tik iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą priėmimo dienos. Ta pati ĮRĮ 8 straipsnio redakcija galiojo tiek apeliacinės instancijos teismui priimant nutartį, tiek priimant nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tiek dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria buvo nutraukta kasatoriaus restruktūrizavimo byla, buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartimi. Tai rodo, kad kasatorius nevykdo restruktūrizavimo plane nustatytų priemonių. BAB bankas SNORAS nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino visus ginčijamus sandorius kaip tarpusavyje susijusius, todėl pripažinus ginčo žemės sklypo dalį valstybinės reikšmės mišku, hipoteka negalėtų sekti paskui daiktą, nes turtas, kuris išimtas iš civilinės apyvartos, negali būti įkeistas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad BAB bankas SNORAS neturi teisinio pagrindo reikalauti dalyvauti restitucijos veiksmuose, iš esmės reiškia netinkamą CK 6.153 straipsnio 3 dalies, 4.193 straipsnio 6 dalies, 4.197 straipsnio 3 dalies taikymą ir prieštaravimą bendriesiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas taikytinas restitucijai (jos būdui) teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas – CK 6.145 ir 6.147 straipsniuose nustatytas restitucijos taikymo modifikacijas. BAB bankas SNORAS pažymi, kad restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į susiklosčiusių teisinių santykių ypatumus, hipotekos instituto esmę ir hipotekos kreditoriaus interesų prioritetiškumą bei į bendruosius teisės principus. Apeliacinės instancijos teismo pritaikyta restitucija ir nustatytas priverstinis įkeitimas atitinka interesų balansą. Priešingu atveju bankas neturėtų realių galimybių atgauti kredito sumą ar jo dalį iš kasatoriaus, nes gavęs priteistą lėšų sumą kasatorius gali neatsižvelgti, o įvertinus turimą jo nesąžiningo elgesio patirtį ir kitas jam iškeltas bylas, tikrai neatsižvelgs į BAB banko SNORAS teises ir interesus, priteistas lėšas gali paslėpti ar kitaip išleisti, padarydamas tiek bankui, tiek valstybei, vienai iš banko kreditorių, žalą.

              BAB bankas SNORAS nurodo, kad jis nėra atsakingas už ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tai lėmė valstybės institucijų veiksmai. Atsakovas pažymi, kad kasatoriui nebūtų buvęs suteiktas kreditas, jeigu žemės sklypas nebūtų įkeistas hipoteka, kasatorius neturi jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti suvaržymus hipotekos kreditoriaus naudai. Remiantis viešojo intereso gynimu skirtingos eilės kreditoriams negali būti pripažintos vienodos teisės, todėl apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė priverstinį įkeitimą atsakovo naudai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl priverstinio įkeitimo nustatymo restruktūrizuojamai įmonei

Civilinio proceso teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklės yra įtvirtintos CPK 3 straipsnio 8 dalyje: civilinis procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Teismas nagrinėdamas kiekvieną procesinį klausimą (spręsdamas dėl pateiktų prašymų, pareiškimų ir pan.) privalo vadovautis to procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiomis teisės normomis ir vertinti esamą, sprendžiamu klausimu aktualią situaciją, o ne ankstesnį situacijos variantą, kuris būtų palankesnis kuriai nors šalių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo turtas banko naudai buvo įkeistas hipotekos sandorio (lakšto) pagrindu 2005 m., o 2010 m. atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, hipoteka daiktui buvo nustatyta tuo metu, kai įmonė nebuvo restruktūrizuojama, todėl ĮRĮ nuostatos neturėjo būti taikomos.

Atsakovui restruktūrizavimo byla buvo iškelta 2010 m., o 2011 m. vasario 3 d. patvirtintas restruktūrizavimo planas. Teismo nutartis, kurioje nuspręsta dėl priverstinio įkeitimo nekilnojamojo daikto vertei, apeliacine tvarka buvo priimta 2014 m. kovo 20 d., t. y. po  restruktūrizavimo plano įmonei patvirtinimo. Pagal teismo nutarties priėmimo metu galiojusią ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2010 m. spalio 1 d. redakcija) nuostatą draudimas nustatyti priverstinę hipoteką buvo nustatytas nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos. Atsižvelgdama į tai, kad įkeitimas hipotekos lakštu buvo nustatytas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o teismo nutartis priimta po restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir remiantis šalių sudaryto hipotekos lakšto pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2010 m. spalio 1 d. redakcija) pažeidimo nepagrįsti.

Dėl restruktūrizavimo plano byloje nustatyta, kad prokuroras dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kreipėsi praėjus pusmečiui nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo. 2012 m. liepos 10 d. RUAB „Remada“ kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimą, tačiau teismas, siekdamas įvertinti nustatytų priemonių tinkamumą, pareikalavo pateikti audito ataskaitą (išvadą). Terminai audito išvadai pateikti buvo pratęsti kelis kartus, tačiau jos nepateikus iki 2013 m. spalio 7 d. restruktūrizavimo plano pakeitimas nebuvo patvirtintas. Taigi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad RUAB „Remada“ restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas dar iki procesinių sprendimų nagrinėjamoje byloje priėmimo (pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė 2013 m. lapkričio 7 d.), o šiuos priėmus restruktūrizavimo planas ir negalėtų būti vykdomas, nes ginčo žemės sklypas, kuriame turėjo būti pradėtos vykdyti statybos, buvo grąžintas valstybei. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo nutraukta kasatoriaus restruktūrizavimo byla, ši nutartis buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacine tvarka priimant nutartį dėl priverstinio įkeitimo į hipotekos objektu buvusio daikto vertę nustatymo restruktūrizavimo plano pakeitimai nebuvo padaryti ir jis nebuvo vykdomas, o galiausiai šio plano nepakeitus įmonei buvo nutraukta restruktūrizavimo byla, mano, jog šiuo metu sprendžiant dėl priverstinio lėšų įkeitimo nėra pagrindo vadovautis argumentu, kad įkeitimas prieštarautų įmonės restruktūrizavimo planui. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus su tuo susijusius kasacinio skundo argumentus.

Dėl priverstinio įkeitimo nustatymo buvusio hipotekos objekto piniginei vertei

Įstatymas hipoteką apibrėžia kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantį nekilnojamojo daikto įkeitimą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipotekos sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole (CK 4.170 straipsnio 1, 4 dalys, 4.174 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šios prievolės akcesoriškumas pasireiškia per jos priklausomumą nuo pagrindinės prievolės sukūrimo, turinio ir pabaigos galiojimo. Nors bendras hipotekos teisės akcesoriškumo principas aiškiai įtvirtintas įstatyme tik nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje CK 4.170 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši hipotekos savybė buvo pripažinta teisės doktrinos ir palaikyta teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal T. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-865/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. R. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-680/2006; 2007 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Balgva“ v. BAB „Metalų komercija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-3/2007; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. 86-oji gyvenamojo namo statybos bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-386/2011). Hipotekos objektas yra tik nekilnojamasis daiktas ir iš civilinės apyvartos neišimtas daiktas, kuris, jį įkeitus, lieka valdomas įkaito davėjo. Hipotekai kaip daiktinei teisei būdingas sekimo požymis (CK 4.9 straipsnio 2 dalis), t. y. hipoteka išlieka, pasikeitus įkeisto daikto savininkui (CK 4.171 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar gali išlikti hipoteka kaip įkeitimas, jeigu esant negaliojančiam sandoriui vietoj hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto restitucijos tvarka yra grąžinama hipoteka įkeisto turto vertė.

Byloje nustatyta, kad pripažinus negaliojančiais žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorius buvo pritaikyta restitucija, atsakovą RUAB „Remada“ įpareigojant valstybei grąžinti ginčo žemės sklypą, o atsakovui RUAB „Remada“ iš pardavėjo AB „Grigiškės“ atgaunant lėšas, sumokėtas už ginčo žemės sklypo pirkimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė BAB SNORAS prašymą taikyti priverstinę hipoteką šioms RUAB „Remada“ už buvusio įkeisto ginčo žemės sklypo pirkimą atgaunamoms lėšoms, o apeliacinės instancijos teismas banko prašymą tenkino, motyvuodamas tuo, kad jeigu hipoteka negali sekti paskui daiktą, tokiam daiktui transformavusis į piniginę jo vertę, tokie pat suvaržymai galėtų sekti paskui tokio daikto piniginę vertę.

Prievolės užtikrinimas hipoteka pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo daikto. Hipoteka negali sekti paskui daiktą, jeigu buvęs hipotekos objektu žemės sklypas yra išimtas iš civilinės apyvartos ir dėl sandorio negaliojimo žemės sklypas restitucijos tvarka perduotas valstybei. Tačiau tai nereiškia, kad sąžiningas kreditorius, kurio teisės buvo užtikrintos šiuo įkeitimu, turėtų prarasti hipotekos kreditoriams taikytą apsaugą kitų kreditorių atžvilgiu. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, byloje nenustatyta, kad BAB SNORAS būtų buvęs nesąžiningas, sudarydamas hipotekos sandorį, ar kad jis elgėsi itin neapdariai ir nerūpestingai, sudarydamas hipotekos sandorį daiktui, kuris negali būti hipotekos objektu. Hipotekos objekto transformavimas iš nekilnojamojo turto į jo vertę pinigais netrukdo lėšų savininkui, šiuo atveju RUAB „Remada“, ginčijamų lėšų naudoti, siekiant restruktūrizavimo plane nustatytų tikslų ir įgyvendinant jame nustatytas ilgalaikio mokumo atkūrimo priemones, tačiau, tenkinant kreditorių reikalavimus, hipotekos turėtojui, šiuo atveju BAB SNORAS, teisinga ir pagrįsta būtų turėti pirmumo teisę į ginčijamas lėšas, t. y. buvusio hipotekos objekto piniginę vertę, prieš kitus kreditorius. Be to, šiuo atveju nėra tikslu teigti, kad tai priverstinis įkeitimas, nustatytas teismo sprendimu. Pagal bylos aplinkybes pirmumo teisė išieškoti iš tam tikro turto buvo nustatyta hipotekos sandoriu (lakštu) iki teismo sprendimo, o dėl teismo sprendimo įvyko hipotekos objekto pakeitimas iš daikto į jo vertę. Tokiu atveju teismas teisiškai turėjo kvalifikuoti, ar įkeitimo teisė taikytina hipotekos objektu buvusio daikto piniginei vertei. Apibendrinant šiuos argumentus darytina išvada, kad tais atvejais, kai hipotekos kreditorius yra sąžiningas ir hipoteka nustatyta hipotekos sandoriu (lakštu), sudarytu iki teismų sprendimo ir nutarties priėmimo, vykdant hipotekos objektu buvusio žemės sklypo restituciją ir vietoj jo skolininkui grąžinant šio sklypo piniginę vertę, yra pagrindas teismui palikti sutartimi nustatytą įkeitimą, bet ne kaip hipoteką nekilnojamajam daiktui, o kaip buvusio hipotekos objekto piniginės vertės įkeitimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, jog neteisėtai nustatytas priverstinis lėšų įkeitimas, teisiškai nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovas BAB SNORAS prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 6001,60 Lt (1739,59 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, ji mažintina iki 600 Eur ir, netenkinus kasacinio skundo, priteistina iš kasatoriaus atsakovo naudai.

Kasacinis teismas patyrė 16,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo RUAB „Remada“ (j. a. k. 2384136) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo BAB SNORAS (j. a. k. 112025973) naudai ir 16,04 Eur (šešiolika Eur 4 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gražina Davidonienė

                                                                      Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas