Civilinė byla Nr. 2A-588-924/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03163-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ ir trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Ū. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. Ū. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno autobusai“ (toliau – ir atsakovė) 698,32 Eur turtinės ir 7000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. vasario 24 d. apie 15 val. keleivinio transporto stotelėje ties Kauno Raudonojo kryžiaus traumatologine ligonine, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susikirtimo, jai įlipant per priekines duris į atsakovei priklausantį viešojo transporto autobusą Nr. 40, ji buvo traumuota autobuso durimis, tai yra autobusui ją suspaudus durimis ir pradėjus važiuoti, todėl apie 10 metrų ji buvo velkama. Tokiais veiksmais jai buvo sulaužyta dešinės rankos alkūnė, išnarintas dešinio peties sąnarys, todėl vėliau išsivystė osteoporozė. Taip pat autobuso durys suspaudė ieškovės dešinės kojos kelį, abiejų kojų pėdas, buvo sumuštos kitos kūno dalys. Ieškovė patyrė turtinę žalą, kadangi įvykio metu buvo sugadinti jai priklausantys daiktai ir rūbai (žieminis paltas, kurio vertė 175 Eur, žieminiai batai, kurių vertė 85 Eur, megztinis, kurio vertė 40 Eur, skara, kurios vertė 50 Eur, sijonas, kurio vertė 70 Eur, karoliai, kurių vertė 35 Eur, skėtis, mobilus telefonas, akiniai, kosmetika, kurių vertė 125 Eur, bei neturtinę žalą.
3. Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovės prašomos turtinės ir neturtinės žalos, kadangi ieškovė neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti reikalingų būtinųjų sąlygų. Ieškovė nepateikė argumentų, kad ieškovei padarytą žalą sąlygojo atsakovės neteisėta veika. Atsakovės manymu, ieškovė susižalojo dėl pačios neatsargaus elgesio, kadangi bandė prasibrauti pro uždariusio autobuso duris. Ieškovė pateikė sąrašą tariamai dėl nagrinėjamo įvykio sugadintų daiktų ir prašo priteisti iš atsakovės 580 Eur turtinę žalą, tačiau ieškinyje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2016 m. vasario 24 d. ieškovė išvardintus rūbus vilkėjo ar išvardintus daiktus turėjo su savimi. Taip pat nepateikti duomenys apie daiktų sugadinimo mastą (ar sugadinti nepataisomai, ar pakaktų valyklos paslaugų) ir jų įsigijimo vertę bei kiti duomenys pagal kuriuos būtų galima nustatyti žalos dydį. Ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, neatitinka teismų praktikos.
4. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad autobuso (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, kaip transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė negali būti taikoma, kadangi nenustatyti jokie valdytojo neteisėti veiksmai, taip pat ieškovė nepateikė duomenų ir įrodymų, patvirtinančių per eismo įvykį padarytos žalos faktą ir dydį.
5. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17327-16 konstatuota, kad ieškovė 2016 m. vasario 24 d. jokių realių (objektyviai patvirtintų) sužalojimų nepatyrė, jos sveikata nesutrikdyta. Nutarime taip pat konstatuota, kad specialisto išvada Nr. G841/2016, kuria ieškovei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pripažinta negaliojančia, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta. Prokuratūros manymu, tikėtina, kad daugkartiniai kreipimaisi į gydytojus, nusiskundimai įvairiausių lokalizacijų skausmais neturi realaus trauminio pagrindo ir yra susiję su ieškovės psichoemocine būsena dėl bendros somatinės sveikatos būklės. Ieškovė taip pat nepateikė visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių jos neva patirtą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad civilinė atsakomybė neįrodyta, todėl ieškovės reikalavimai nepagrįsti.
6. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 15 d. ieškovė kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje užregistruodama 2016 m. vasario 24 d. įvykusį įvykį, kurio metu ji nukentėjo. Administruojant įvykio bylą, buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17327-16. Pastebėtina, jog į įvykio vietą policija nebuvo iškviesta. Nutarime nurodoma, kad susipažinus su papildomai pateikta ieškovės medicinine dokumentacija, rasti įrašai apie daugybinius, daugkartinius kreipimusis į Kauno klinikinę ligoninę per 2015 m. ir 2016 m. dėl tariamų traumų įvairiausiomis aplinkybėmis, kuomet ieškovė skųsdavosi dešinės rankos riešo ir alkūnės bei dešinės kojos čiurnos, kelio, klubo sąnarių sumušimais ir skausmais, nors gydytojai niekdama nefiksuodavo jokių objektyvių išorinių traumos požymių. Vadovaujantis tuo, buvo padaryta išvada, kad ieškovė 2016 m. vasario 24 d. jokių realių (objektyviai patvirtintų) sužalojimų nepatyrė, jos sveikata nebuvo sutrikdyta. Nutarime nurodyta, kad specialisto išvadą Nr. G841/2016, kurioje nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – laikyti negaliojančia. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, 2016 m. vasario 24 d. įvykis, dėl kurio kreipėsi ieškovė, buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Ieškovės prašoma priteisti turtinė žala ir žala už jos sugadintus daiktus ir rūbus bei neturtinė žala nepatenka į draudimo objektą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės O. Ū. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Kauno autobusai“ ieškovei 580 Eur turtinės žalos ir 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 105 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
8. Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės ginčo, kad 2016 m. vasario 24 d. ieškovė lipdama į viešojo transporto autobusą Nr. 40 patyrė sužalojimus, nėra. Vairuotojas, kuris vairavo minėtą transporto priemonę mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodytus sužalojimus dėl autoįvykio 2016 m. vasario 24 d. patvirtina ir įrodo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-17327-16 medžiaga, kurioje nurodyta, kad 2016 m. balandžio 8 d. gauta VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G841/2016, kurioje nurodyta, kad O. Ū. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakovės UAB „Kauno autobusai“ vairuotojas V. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pradėjus judėti autobusui apie 1–2 metrus, vyras autobuse sušuko, kad prispausta moteris, tarp durų buvo išlindę keli pirštai, tačiau autobusui sustojus ir jai įlipus, ji pastabų nereiškė. Teismas sprendė, kad vairuotojas neužtikrino saugaus keleivių pervežimo, kadangi vairuotojas privalėjo saugiai įlaipinti ir išlaipinti keleivius ir tuo pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-294 patvirtintų keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių 39.1 punktą.
9. Teismas pažymėjo, kad po minėto autoįvykio praėjo 7 metai, tačiau ieškovės nurodytus sužalojimus patvirtina jos pačios ieškinyje nurodytos aplinkybės, 2016 m. kovo 15 d. medicinos išrašas, kuriame nurodytas dešinio žastikaulio šoninio krumplio lūžis, dešinio riešo ir dešinės peties patempimai ir gydymo tęsimas. Ieškovė po įvykio praėjus 4 mėnesiams konsultuota neurologo. Atsakovės direktoriaus M. G. 2019 m. liepos 11 d. rašytiniai paaiškinimai, kad ieškovė ranką į autobuso salono vidų kišo jau autobusui uždarius duris, įrodo faktą, kad įlaipinant keleivius autobuso vairuotojas nebuvo tiek apdairus ir atidus, kiek būtina vairuojančiam ir keleivius vežančiam viešuoju transportu vairuotojui, nes turėjo matyti norinčią įlipti moterį.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovei padaryta žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiosios tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovės vairuotojui važiuojant viešojo transporto autobusu Nr. 40 nepastebėjus keleivės ir uždarius durimis jos plaštaką bei tempiant 1–2 metrus, atsirado sužalojimai – rankos lūžis, kuriuos patyrė ieškovė. Atsakovė neįrodė, kad dėl ieškovės kaltės, jos neatsargumo, ji buvo tempiama autobusu 1–2 metrus, kartu esant suspaustai plaštakai, o keleiviui, vykstančiam tuo pačiu autobusu, sušukus, kad tempiama moteris, autobuso vairuotojas sustojo, kas įrodo, kad atsakovas suprato, kad įlaipinant tinkamai nepatikrino, ar visi keleiviai įlipo.
11. Teismas nurodė, kad įvykus ieškovės tempimui autobusu buvo sugadinti jos drabužiai: žieminis paltas 175 Eur vertės, žieminiai batai 85 Eur vertės, megztinis 40 Eur vertės, skara 50 Eur vertės, sijonas 70 Eur vertės, karoliai 35 Eur vertės, taip pat sugadinti smulkūs daiktai, telefonas, akiniai, kosmetika, kurių vertė 125 Eur, todėl teismas sprendė, kad 580 Eur priteistini iš atsakovės už jų sugadinimą, kadangi tai patvirtino liudytoja N. N. duotais parodymais 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad ieškinyje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė 2016 m. vasario 24 d. išvardintus rūbus vilkėjo ar išvardintus rūbus turėjo su savimi, yra prieštaraujantys sveikai logikai, protingumo principui, kadangi ieškovė žiemos laikotarpiu natūralu, kad važiavo apsirengusi tam sezonui skirtais drabužiais, o nevažiavo su vasariniais drabužiais, kurie po tempimo ją 1–2 metrus, ką pripažino pats vairuotojas V. L. ikiteisminio tyrimo medžiagoje jį apklausiant, važiuojant troleibusui, išsitepė, įtrūko, suplyšo. Atsakovė po įvykio galėjo pateikti įrodymus, susijusius su ieškovės apranga, tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl remtis šiuo teiginiu nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis).
13. Teismas sprendė, kad vaistai pirkti 2018–2019 metais, praėjus 2 metams po patirtos traumos, neįrodo, jog jų vartojimas susijęs su patirta trauma, o susijęs su kitomis su amžiumi atsiradusiomis ligomis, todėl 118,32 Eur nepriteistini.
14. Teismas nurodė, kad tai, jog atsakovė patyrė neturtinę žalą, išgyvenimus dėl minėtos traumos, įrodo vairuotojo neatidumas užtrenkiant duris, neįsitikinus, kad nėra įlipančių asmenų, kadangi įvyko asmens tempimas važiuojant autobusui, tačiau pačios ieškovės neatsargumas neįrodytas, nes pats vairuotojas V. L. (duomenys neskelbtini) mirė. V. L. ikiteisminiame tyrime pripažino, kad į autobusą įlipo 5 asmenys, o jam uždarius duris, žmogus, sėdintis autobuse, pranešė apie tempiamą moterį, tai galėjo turėti tokios įtakos ieškovės patirtiems dvasiniams išgyvenimams, nes po tokio įvykio kiekvieno asmens reakcija į situaciją ir jos vertinimą yra individuali. Tai įrodo, kad pati ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus įvykio metu, tokiu būdu išreikšdama save, dėl galimo jos suglumimo, kurie pasireiškė jos pačios prašymu skirti pakartotinę ekspertizę sužalojimo laipsniui nustatyti bei byloje surašyti įvairūs prašymai, nesusiję su nagrinėjama byla, dėl ko byla yra 4 tomų.
15. Teismas, atsižvelgęs į sužalojimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, vairuotojo vairavusio viešojo transporto autobusą Nr. 40 neteisėtus veiksmus, atsakovės garbingą, bet dar darbingą amžių ((duomenys neskelbtini)), taip pat į tai, kad atsakovei dėl patirtos traumos buvo vykdomas tęstinis gydymas, tiek susijęs su patirta trauma, dėl kurios ji patyrė išgyvenimus, kurie gali pasireikšti gan ilgą laiką, tiek susijęs ir su kitomis ligomis, iš atsakovės ieškovei priteisė 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turėjo suprasti, kad didesnio pavojaus šaltinio valdymui būtinas ne tik vairuotojo, bet ir įlipančio keleivio apdairumas, teismas neturtinės žalos atlyginimą mažino nuo 7 000 Eur iki 3 500 Eur sumos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kauno autobusai“ prašo ieškovės O. Ū. patikslintą ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Autobuso vairuotojas keleivių įlaipinimą atliko saugiai, vadovaudamasis nustatytais reikalavimais. Pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą, nenustatė ir neįvardijo jokių transporto priemonės valdytojo neteisėtų veiksmų. Autobuso vairuotojas ir atsakovė negali būti atsakingi už pačių keleivių nesaugų, neatsargų elgesį. Tai, kad autobusui pradėjus važiuoti, vairuotojas pamatė tarp durų gumų išlindusius kelis pirštus ir tik po to, kai apie tai šūktelėjo kitas keleivis, gali reikšti tik vieną, jog ieškovė ranką į autobuso salono vidų kišo jau autobusui uždarius duris. Jeigu keleivės ranka, koja, rankinė ar kita kliūtis tarp autobuso durų būtų atsiradusi dar neuždarius durų, autobuso durys tiesiog neužsidarytų, pajutusios kliūtį grįžtų į pradinę padėtį, t. y. vėl atsidarytų. (duomenys neskelbtini) modelio autobusuose, kaip ir kituose autobusuose, yra įrengtas gamintojo ir veikia reverso mechanizmas, t. y. uždarymo metu susidūrusios su pasipriešinimu durys automatiškai atsidaro. Be to, tarp durų pusių yra maždaug 16–17 cm tarpas, kuris uždengiamas tik plačiais apie 10 cm minkštais guminiais sandarikliais (durų gumomis). Akivaizdu, kad kai autobuso durys yra uždarytos, minkštas gumas lengvai galima praskleisti ir tarp jų laisvai telpa žmogaus ranka, todėl ją įkišti arba ištraukti nesudaro jokio sunkumo.
16.2. Teismas sprendimą argumentavo tuo, kad ieškovės nurodytus sužalojimus dėl eismo įvykio 2016 m. vasario 24 d. patvirtina ir įrodo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-17327-16 medžiaga, kurioje nurodyta, kad 2016 m. balandžio 8 d. gauta VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G841/2016, kurioje nurodyta, kad ieškovei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas nepagrįstai vadovavosi nurodoma ekspertize, nes baudžiamojoje byloje yra papildoma ekspertizė, kuri paneigia ir nurodo, kad laikyti negaliojančią pirmesnę.
16.3. Ieškovė teikdama ieškinį, o vėliau jį patikslindama, pateikė sąrašą tariamai dėl nagrinėjamo įvykio sugadintų rūbų, daiktų ir prašė priteisti iš atsakovės 580 Eur turtinės žalos atlyginimą, tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2016 m. vasario 24 d. buvo sugadinti išvardinti rūbai ir daiktai. Sutiktina su teismo pozicija, kad vadovaujantis sveika logika ir protingumo principu, nurodytus drabužius ieškovė galėjo vilkėti ir turėti su savimi išvardintus daiktus, tačiau ieškovė neįrodė jokiais rašytiniais įrodymais, kad tokie daiktai ir rūbai galėjo būti sugadinti ir kad kilo būtent tokia žala. Nepateikti jokie įrodymai apie daiktų sugadinimo mąstą, t. y. sugadinti nepataisomai, ar pakaktų valyklos paslaugų ir pan., neaišku išvis, kodėl galėjo būti sugadintas, pavyzdžiui, megztinis, kuris logiškai mąstant turėjo būti po paltu, taip pat karoliai, kurie taip pat nešiojami po lauko drabužiais. Nepateikti įrodymai ir apie galimai sugadintą telefoną ir akinius, t. y. kokie konkrečiai padaryti pažeidimai jiems. Nepateikė remonto išlaidų dokumentų ar kitų sąskaitų, nuotraukų ir kodėl būtent žalą įvertino, ji savo subjektyviu manymu, tokia suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė patirtos galimos žalos ieškinys atmestinas.
16.4. Ieškovė nebuvo sužalota ir atitinkamai nepatyrė jokių dvasinių išgyvenimų įvykio metu. Ieškovė inicijavusi civilinę bylą dėl žalos atlyginimo neatvyko nei į vieną teismo posėdį, kurių laikas buvo su šalių atstovais suderintas iš anksto ir apie tai ieškovė buvo informuota tinkamai. Ieškovė apie negalėjimą atvykti į posėdžius jokia forma neinformavo nei teismo, nei kitų šalių atstovų, tačiau nuolatos teismui teikė įvairius prašymus, kas parodo, jos žinojimą apie vykstantį procesą. Toks ieškovės elgesys buvo nukreiptas į teismo suklaidinimą dėl ieškovės suglumimo ir kito elgesio, sudarant vaizdą, kad ji patyrė neturtinę žalą. Ieškovės tariami išgyvenimai grindžiami jos suvokimu apie įvykį paneigti specialisto išvada Nr. pGl 590/2016 dėl jos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ir pagal Kauno apygardos prokuratūros 2020 m. liepos 10 d. pareiškime Nr. (10.2-53-20)3S-VEP-104 dėl O. Ū. pripažinimo neveiksnia/ribotai veiksnia tam tikrose srityse, esančius duomenis, kurių pagrindu Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2YT-2021-475/2021. Teismui neišsprendus bylos dėl ieškovės veiksnumo, nebuvo pagrindo išspręsti ieškovės reikalavimo atlyginti žalą.
17. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės O. Ū. patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas priimdamas sprendimą padarė procesinės teisės pažeidimus, teismo nustatytos aplinkybės neatitinka byloje esančių įrodymų.
17.2. Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17327-16 nustatyta, kad: 1) vairuotojas V. L. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo nepadarė, saugaus eismo reikalavimų nepažeidė; 2) teismo medicinos eksperto 2016 m. rugsėjo 21 d. išvada Nr. pG1590/2016 nustatyta, kad O. Ū. 2016 m. vasario 24 d. jokių realių (objektyviai patvirtintų) sužalojimų nepatyrė, jos sveikata nesutrikdyta, daugkartiniai jos kreipimaisi į gydytojus, nusiskundimai įvairiausių besikeičiančių lokalizacijų skausmais neturi realaus trauminio pagrindo ir yra susiję su ligonės psichoemocine būsena dėl bendros somatinės sveikatos; 3) 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadą Nr. G841/2016, kurioje nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, laikyti negaliojančia. Todėl nesuprantami pirmosios instancijos teismo teiginiai ir išvada, jog aukščiau nurodytame ikiteisminiame tyrime gauta specialisto išvada Nr. G841/2016, kuria nustatytas ieškovei nesunkus sveikatos sutrikdymas, nepaneigta. Tokie pirmosios instancijos teismo vertinimai nepagrįsti, neteisingi ir neatitinka byloje esančių duomenų.
17.3. Autobuso (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui kaip transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė negali būti taikoma, kadangi nenustatyti jokie valdytojo neteisėti veiksmai.
17.4. Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo klaidų dėl žalos tiek turtinės, tiek neturtinės padarymo fakto bei dydžio. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei 580 Eur turtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad ją patvirtina byloje apklausta liudytoja, nors akivaizdu, kad liudytoja nėra ekspertas galintis nustatyti sugadintų daiktų vertę. Teismas civilinę bylą išnagrinėjo ieškovei taip ir neatvykus į bylos nagrinėjimą ir nepasirūpinus tinkamu atstovavimu, todėl nėra suprantama, kaip ir kokiais kriterijais remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį.
17.5. Atsakovė ne kartą teikė prašymą pirmosios instancijos teismui palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą, bet teismas nesilaikydamas proceso kodekso normų, išnagrinėjo bylą ieškovei taip ir neatvykus į teismo posėdžius ir nepateikus jokių duomenų pateisinančių neatvykimą.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno autobusai“ prašo ieškovės O. Ū. patikslintą ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo yra pagrįstas.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė O. Ū. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, priimtas įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teisingai pritaikius materialines teisės normas ir nepažeidus procesinių normų. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
19.2. Nėra jokios apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų logikos apie tai, kad tariamai ieškovė pati kalta dėl įvykio, kad ji tariamai įkišo ranką tarp durų ir pan. Tai prieštarauja esminiam kiekvieno žmogaus savisaugos elgesiui. Joks asmuo nesieks save sąmoningai žaloti, išskyrus sutrikusios psichikos asmenis, nagrinėjamu atveju brautis į uždarytą autobusą, siekti atidaryti uždarytas duris, siekti save vilkti, žaloti ir pan. Duomenų, kad ieškovės psichinė būklė būtų buvusi tokia, kad ji sąmoningai siektų save žaloti, byloje nėra.
19.3. Apeliantai byloje motyvuoja, kad autobuso durys sukonstruotos taip, jog negali užsidaryti, jei tarp durų kas nors yra, tačiau byloje nėra įrodymų, kad durys įvykio metu buvusios tvarkingos ir ši autobuso durų funkcija veikė.
19.4. Net ir nevertinant ikiteisminiame tyrime esančios sveikatos sutrikdymo ekspertizės, byloje yra kiti įrodymai, pagrindžiantys įvykį, pasekmes ir priežastinį ryšį. 2016 m. kovo 15 d. išrašuose (praėjus tik 19 dienų po įvykio) fiksuota tiek lūžis, tiek ir patempimas, gydymo tęsimas. Tai, kad ieškovė vėliau daug kartų lankėsi gydymo įstaigose, neturi esminės reikšmės, nes ieškovė yra garbaus amžiaus moteris, turi ir su amžiumi susijusių ligų, kurias gydo. Minėti įrodymai patvirtina, kad įvykis buvo ir buvo sutrikdyta ieškovės sveikata.
19.5. Apeliantai ginčija, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnyje numatytų požymių. Tačiau faktas, kas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nereiškia, kad negali būti konstatuotas įvykis, kaltė, priežastinis ryšys. Ikiteisminio tyrimo rezultatas teismui neturi prejudicinės galios.
19.6. Faktas, kad ieškovė į paskirtą teismo posėdį neatvyko, nėra pakankamas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą. Daugybiniai ieškovės pareiškimai byloje, įrodymų teikimai rodė ieškovės suinteresuotą byloje ir teismui nebuvo pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą.
19.7. Apeliantai ginčija turtinės žalos dydį kaip neįrodytą, tačiau ieškovė pateikė įrodymus, kokią turtinę žalą ji patyrusi. Atsakovė, turėdama pareigą atsikirsti ir pateikti kitus įrodymus, to nepadarė, ir teismas priėmė sprendimą, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus. Teismas kruopščiai įvertino tiek atsakovės veiksmus, tiek ir pačios ieškovės veiksmus, prašomą neturtinę žalą sumažino, tačiau šios žalos dydis nėra neprotingas ar užaukštintas. Neturtinės žalos dydžio neįmanoma tiksliai paskaičiuoti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovė O. Ū. 2019 m. vasario 22 d. pareiškė ieškinį, vėliau patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kauno autobusai“ 698,32 Eur turtinės ir 7000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
23. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, skyrė ieškovei O. Ū. ambulatorinę teismo medicininę-teismo psichiatrinę ekspertizę bei civilinę bylą sustabdė.
24. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyrius 2020 m. balandžio 24 d. teismui pateikė teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-128/2020, kuriame pateiktas atsakymas į nutartyje pateiktą klausimą, nurodant, kad O. Ū. konstatuotas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
25. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino, ir kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyrių su prašymu įvertinti, ar yra pagrindas inicijuoti civilinės bylos dėl O. Ū. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse proceso inicijavimą. Taip pat civilinę bylą sustabdė iki bus priimtas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus sprendimas dėl O. Ū. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse arba ribotai veiksnia tam tikrose srityse proceso inicijavimo.
26. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi, išnykus aplinkybei, dėl kurios ji buvo sustabdyta, atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, taip pat teismas nustatęs, kad iškelta civilinė byla, kurioje sprendžiamas ieškovės O. Ū. pripažinimo neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse klausimas, dar neišnagrinėta, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus ši byla išnagrinėta. Teismas sprendė, kad civilinė byla pagal ieškovės O. Ū. patikslintą ieškinį atsakovei UAB ,,Kauno autobusai“ dėl žalos atlyginimo negali būti pabaigta nagrinėti iš esmės kol nebus nustatyta ar ieškovė, pareikšdama ieškinį, buvo veiksni. Jeigu ji būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai neveiksnia tam tikrose srityse, nėra žinoma, ar jos globėjas perimtų nagrinėjamoje byloje ieškovės teises ir pareigas – vesti už ieškovę bylą dėl žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
27. 2023 m. liepos 5 d. pasikeitė šią civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (byla paskirta teisėjai Vidai Jegorovienei).
28. Kauno apylinkės teismo teisėja 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės O. Ū. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Kauno autobusai“ dėl žalos atlyginimo atnaujino, iš esmės motyvuodama siekiu kuo greičiau išnagrinėti šią civilinę bylą. Taip pat šia nutartimi teismas įpareigojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ieškovei O. Ū. skirti teisinę pagalbą. Bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka parengiamajame teismo posėdyje 2023 m. rugsėjo 25 d. 13.15 val.
29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu informavo teismą, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą neturi teisinio pagrindo įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dėl teisinės pagalbos ieškovei O. Ū. skyrimo.
30. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. parengiamajame teismo posėdyje, išsprendęs procesinio pobūdžio klausimus (pvz. atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė, taip pat pasiūlė ieškovei kreiptis Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo), teismo posėdį atidėjo 2023 m. lapkričio 6 d.
31. Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. posėdis, neatvykus ieškovei, atidėtas 2023 m. lapkričio 28 d. 13:15 val.
32. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje, neatvykus ieškovei ir atsakovės atstovei pareiškus prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2023 m. lapkričio 29 d. Teismas 2023 m. lapkričio 29 d. rašytine nutartimi byloje paskelbė pertrauką iki 2023 m. gruodžio 5 d. 10 val., ir vėlgi ieškovei pasiūlė pasirūpinti atstovavimu.
33. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje, neatvykus ieškovei, o atsakovės atstovei vėl prašant ieškinį palikti nenagrinėtą, teismas nutarė atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2023 m. gruodžio 12 d. 16 val.
34. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės O. Ū. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės UAB „Kauno autobusai“ ieškovei 580 Eur turtinės žalos ir 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.
35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių ginčo, jog ieškovė 2016 m. vasario 24 d. lipdama į viešojo transporto autobusą Nr. 40 patyrė sužalojimus, nėra. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovės nurodytus sužalojimus dėl autoįvykio 2016 m. vasario 24 d. patvirtina ir įrodo baudžiamosios bylos NR. 01-1-17327-16 medžiaga, kurioje nurodyta, kad 2016 m. balandžio 8 d. gauta VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G841/2016, kurioje nurodyta, kad O. Ū. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas konstatavo, kad atsakovės vairuotojui, važiuojant su viešojo transporto autobusu Nr. 40, nepastebėjus keleivės ir uždarius durimis jos plaštaką bei tempiant 1-2 metrus, ieškovė patyrė sužalojimus – rankos lūžį.
36. Apeliantės nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamos, kad pirmosios instancijos teismo vertinimai nepagrįsti, neteisingi ir neatitinka byloje esančių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas. Be to, apeliančių teigimu, teismas civilinę bylą išnagrinėjo ieškovei taip ir neatvykus į bylos nagrinėjimą ir nepasirūpinus tinkamu atstovavimu, nėra suprantama, kaip ir kokiais kriterijais remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė žalos padarymo faktą ir dydį. Taip pat, teismui neišsprendus bylos dėl ieškovės veiksnumo, nebuvo pagrindo išspręsti ieškovės reikalavimo atlyginti žalą. Apeliacinės instancijos sutinka su šiais apeliančių argumentais.
37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantėmis, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles šioje byloje, nes faktiškai savo išvadas grindė į bylą pateikta 2016 m. balandžio 8 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G841/2016, kurioje nurodyta, kad O. Ū. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuri to paties specialisto 2016 m. rugsėjo 21 d. išvada Nr. pG1590/2016 pripažinta negaliojančia, taip pat specialistui 2016 m. rugsėjo 21 d. išvadoje nurodant, kad O. Ū. 2016 m. vasario 24 d. jokių realių (objektyviai patvirtinamų) sužalojimų nepatyrė, jos sveikata nebuvo sutrikdyta. Taigi konstatuotina, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos bei nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, perklausęs pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus, nustatė, kad byloje priimtas skundžiamas sprendimas net nenagrinėjus bylos iš esmės bei neištyrus įrodymų (CPK 249, 250 straipsniai) ir neatlikus kitų procesinių veiksmų (neišsprendęs atsakovės prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, nepaskelbus nagrinėjimo iš esmės pabaigos, neišklausius baigiamųjų kalbų ir kt.), kaip tai numatyta CPK IV skyriaus „Ginčo teisena“ Antrajame skirsnyje „Nagrinėjimas teisme“. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
38. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose iškelta civilinė byla (duomenys nevieši) pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl O. Ū. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse. Ši byla iki šiol nėra išnagrinėta.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016 yra suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: civilinėje byloje esant pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad byloje dalyvaujantis asmuo galimai negali suprasti arba iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, teismas turi motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į globos (rūpybos) instituciją arba prokurorą, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti minėto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 straipsnis) arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK 2.11 straipsnis) procedūrą. Tuo atveju, jei nurodytos institucijos tokią procedūrą inicijuoja CPK nustatyta tvarka pateikdamos pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba dėl civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, civilinė byla sustabdoma iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas toje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas).
40. Šiuo atveju esant nustatytai aplinkybei apie inicijuotą O. Ū. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūrą, ir nagrinėjamoje byloje esant pakankamai pagrįstų duomenų, kad byloje dalyvaujantis asmuo galimai negali suprasti arba iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo taisykle, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl O. Ū. pripažinimo neveiksnia/ribotai veiksnia tam tikroje srityje. Akcentuotina, kad jeigu teismas minėtoje byloje pripažins ieškovę neveiksnia tam tikrose srityse, turės būti sprendžiamas klausimas dėl globos nustatymo ar globėjo paskyrimo šiam asmeniui (CPK 468 straipsnio 4 dalis, 505 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo turės būti sprendžiama dėl tinkamo ieškovės atstovavimo.
41. CPK
įtvirtinta, kad civiliniame procese vadovaujamasi rungimosi principu, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis), ir dispozityvumo principu, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Tai, atsižvelgiant į CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinį procesinį veiksnumą, kuris siejamas išimtinai su teisiniu asmens veiksnumu, reiškia, kad gali susidaryti tokia situacija, kai asmuo, būdamas teisiškai visiškai veiksnus, tačiau dėl psichinės negalios faktiškai negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savarankiškai priima sprendimus dėl civilinės bylos inicijavimo, vedimo ir baigimo. Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netoleruotina tiek paties asmens, tiek ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir interesų apsaugos požiūriu. Todėl apskųstas teismo sprendimas šiuo atveju negali būti laikomas teisėtu ir dėl to, jog esant pakankamai ir objektyviais duomenimis pagrįstoms teismo abejonėms dėl ieškovės veiksnumo, vykusiame teisminiame procese buvo pažeista byloje dalyvaujančių asmenų teisė į tinkamą procesą.
Dėl procesinės bylos baigties
42. CPK 329 straipsnis reguliuoja sprendimo panaikinimą pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Visų pirma, skundžiamas sprendimas priimtas neišnagrinėjus bylos iš esmės bei neištyrus įrodymų ir neatlikus kitų procesinių veiksmų, kurie buvo būtini nagrinėjant bylą teisme. Antra, kaip jau buvo minėta anksčiau, esant pakankamai ir objektyviais duomenimis pagrįstoms teismo abejonėms dėl ieškovės veiksnumo, buvo pažeista byloje dalyvaujančių asmenų teisė į tinkamą procesą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusias faktines ir teisines aplinkybes, o būtent, kad teismui neišsprendus bylos dėl ieškovės veiksnumo, neįmanoma išnagrinėti šios civilinės bylos dėl žalos atlyginimo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo šalių nuomonės ir (ar) pageidavimo, privalėjo spręsti dėl civilinės bylos sustabdymo.
44. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nurodyti pažeidimai vertintini kaip esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurių negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Akivaizdu, kad bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją. Tai, kad byloje nenustatytos visos jos išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su civilinės atsakomybės atsakovei taikymu, taip pat yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti šiam teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
45. Nustatęs apskųsto teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pagrindus, dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentų, prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Visi šie procesiniai klausimai bus išspręsti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Edvardas Paliokas