Administracinė byla Nr. eI-4094-644/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00264-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 20 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alremsta“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Alremsta“ 126,96 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. bei 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie buvo pakeisti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-227 patvirtintais nuo 2017 m. liepos 8 d., įsigaliojusiais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie privalomi visiems Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 8, 21, 28, 35 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų, kas pagrindžia pareiškėjos reikalavimo teisėtumą. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą, nes ginčo laikotarpiu naudojosi nekilnojamojo turto objektu, esančiu Alytaus miesto savivaldybėje. Atsakovė ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, kuris buvo paskaičiuotas remiantis minėtais Nuostatais, todėl susidarė įsiskolinimas. Reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės yra teisėtas ir pagrįstas.
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 8 d. įsigaliojusiais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-227 (toliau – ir nuo 2017 m. liepos 8 d. galiojantys Nuostatai ). Pagal nuo 2017 m. liepos 8 d. įsigaliojusių Nuostatų 6.5. punktą, savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas - fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti rinkliavą (nuo 2017 m. liepos 8 d. galiojančių Nuostatų 6.6. punktas).
Rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja rinkliavos administratorius – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir administratorius), vadovaudamasis aplinkos ministro 2012-11-20 įsakymu Nr. D1-950 „Dėl Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašu (nuo 2017 m. liepos 8 d. galiojančių Nuostatų 8 p.). Pagal registro duomenis administratorius vieną kartą per metus iki vasario 1 dienos parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams administratoriaus nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (nuo 2017 m. liepos 8 d. galiojančių Nuostatų 21 p.). Mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava mokama už mokėjimo pranešime nurodytą laikotarpį ir pranešime nurodytais terminais. Rinkliava mokama į Alytaus miesto savivaldybės biudžeto sąskaitą (nuo 2017 m. liepos 8 d. galiojančių Nuostatų 26-27 p.). Administratorius yra atsakingas už nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą, mokėjimo pranešimų rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, rinkliavos išieškojimą (nuo 2017 m. liepos 8 d. galiojančių Nuostatų 82 p.). Akivaizdu, kad ir pagal minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.
Bylos duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nuomos sutarties pagrindu naudojosi nekilnojamojo turto objektu (prekybos paskirtis), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal Nuostatų 6.6 punktą atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų matyti, kad atsakovė už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, todėl susidarė įsiskolinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu. Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).
Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovės
126,96 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo
2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.
Pareiškėjas prašo priteisti patirtas 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas R.S.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog bendrovėje veikia Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, teisininkė skolų administravimui (duomenys iš UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės https://www.aratc.lt/ apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Pareiškėjo prašymas yra analogiško turinio, kaip ir kitose šio pobūdžio bylose, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, suma. Byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo atžvilgiu, joje nebuvo keliama nauja teisinė problematika. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas V skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas LR teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais 88 straipsnio 4 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alremsta“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro naudai 126,96 Eur (vienas šimtas dvidešimt šeši eurai, 96 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Audrius Grauželis