Civilinė byla Nr. e2-435-1149/2023
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05616-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.5; 2.6.11.16; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė,
sekretoriaujant Violetai Žalienei, Gabrielei Liatukaitei,
dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos ,,P.“ atstovams direktoriui R. J., advokatei Eglei Grucytei,
atsakovui V. P., jo atstovei advokatei Dianai Navickienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „P.“ ieškinį atsakovui V. P. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „E.“, R. K..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) ,,P.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (lot. ab initio) ieškovės MB „P.“ ir atsakovo V. P. 2020 m. birželio 22 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį; įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1.1. Transporto priemonė ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) 2019 m. lapkričio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties pagrindu buvo perduota MB ,,E.“. Sutartyje šalys nurodė, jog nuosavybės teisė į Automobilį MB ,,E.“ pereina tik pilnai sumokėjus Automobilio kainą, t. y. 5 400 Eur, kuri turėjo būti sumokėta per 18 mėnesių (iki 2021 m. gegužės 15 d.), ir šalims sudarius Automobilio nuosavybės teisės perdavimo – priėmimo aktą. MB ,,E.“ pagal šią sutartį sumokėjo 3 675 Eur, likusi nesumokėta suma sudaro 1 725 Eur. Kadangi už Automobilį MB ,,E.“ pilnai neatsiskaitė, Automobilio nuosavybės teisės perdavimo – priėmimo aktas sudarytas nebuvo.
1.2. 2020 m. birželio 22 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria MB ,,P.“ perleido Automobilį atsakovui V. P.. Sutartį ieškovės MB ,,P.“ vardu pasirašė R. K., kuri yra MB ,,E.“ vadovė. R. K. nebuvo ir nėra MB ,,P.“ darbuotoja, jai taip pat nebuvo išduota jokių įgaliojimų veikti MB ,,P.“ vardu. Taigi ginčo Sutartis sudaryta asmens, neturinčio teisės ją sudaryti MB ,,P.“ vardu.
1.3. Vienintelis asmuo, turintis teisę veikti MB ,,P.“ vardu, yra įmonės vadovas R. J.. Ginčo Sutartyje nėra R. J. kaip MB ,,P.“ atstovo parašo, duomenys į Sutartį įrašyti ne įmonės atstovo raštu, t. y. duomenys apie MB ,,P.“ kontaktus, atstovus, Automobilį yra įrašyti ne R. J. ranka, ginčo Sutartis pasirašyta ne R. J., nors jis yra vienintelis MB ,,P.“ atstovas. Be to, MB ,,P.“ niekada negavo ginčo Sutartyje nurodytos pinigų sumos, tai yra 1 300 Eur.
1.4. MB ,,P.“ niekada nesiekė ir neturėjo tikslo perleisti Automobilio atsakovui. Atsakovas niekada iki ginčo Sutarties sudarymo su įmonės atstovu R. J. dėl Automobilio pirkimo susisiekęs nebuvo, jie neaptarė Automobilio pardavimo sąlygų, t. y. kainos, mokėjimo termino, Automobilio būklės, t. y. visiškai nesitarė dėl Automobilio pardavimo. Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties R. J. nesudarė ir nieko neįgaliojo tai padaryti. Ant ginčo Sutarties nėra vienintelio įmonės atstovo R. J. vardo, pavardės, parašo. Šiuo atveju R. J. niekada nepritarė ir nepatvirtino ginčo Sutarties, taigi akivaizdu, kad ginčo Sutartis neatitinka reikalaujamos formos (pasirašyta įgaliojimų neturinčio asmens).
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo nutraukti bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, o teismui nusprendus, kad proceso nutraukimui nėra pakankamo įstatyminio pagrindo, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
2.1. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvaujantiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tai reiškia draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius. Nustačius, kad ieškovės ieškinyje keliami reikalavimai bei prašomi panaikinti juridiniai faktai bei teisiniai santykiai buvo kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti kitoje civilinėje byloje, tai sudarytų pagrindą nutraukti šią bylą CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta tvarka. Šiuo atveju ginčas dėl to paties dalyko tarp tų pačių šalių jau yra išnagrinėtas ir tuo klausimu yra įsiteisėjęs Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2714-620/2022, kuriuo buvo tenkintas V. P. ieškinys atsakovei MB ,,P.“. Šioje byloje teismas konstatavo, jog byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ginčo Sutartis dėl Automobilio pardavimo tarp šalių buvo sudaryta, MB ,,P.“ įpareigota atlikti tam tikrus teisiškai reikšmingus veiksmus, kurie užtikrintų tinkamą Automobilio naudojimą pagal paskirtį bei užtikrintų V. P. kaip Automobilio savininko teises nekliudomai valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu Automobiliu. Šiuo atveju šalims prejudicinės galios turi ne tik pats teismo sprendimas ir jame konstatuotas ginčo Sutarties sudarymo faktas bei jo pagrindu tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tačiau ir šio sprendimo motyvai, kuriuos ieškovė ginčija naujame procese.
2.2. Ieškovė jokių pretenzijų asmeniui, jos vardu pardavusiam Automobilį, bei remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais kaip MB ,,P.“ atstovui gavus kvite nurodytą 1 300 Eur sumą, nereiškė. Remiantis deklaratyviais ieškovės teiginiais būtent trečiasis asmuo R. K. pardavė Automobilį, kurio neva tai parduoti neturėjo jokios teisės, be ieškovės įgaliojimo paėmė ieškovės vardu pinigus, įformino pinigų priėmimą ieškovės vardu, tačiau jokių procesų dėl dokumentų klastojimo ar ieškovei priklausančių lėšų pasisavinimo R.K. nereiškė. Ieškovė R. K. atžvilgiu ne tik neinicijavo jokio baudžiamojo proceso, tačiau neturi pretenzijų ir šioje byloje. Maža to, ieškovė neneigia paties pinigų priėmimo fakto, tik siekia pagrįsti, kad ji šių lėšų nusprendė neįtraukti į buhalterinę apskaitą. Ieškovės pasirinkta pozicija akivaizdžiai patvirtina, kad R. K. veikė tam tikrų susitarimų su ieškove pagrindu, būtent dėl to ieškovė R. K. nereiškia jokių pretenzijų. Ieškinys sąžiningam įgijėjui (šiuo atveju pirkėjui) traktuotinas kaip spaudimo priemonė siekiant pasipelnyti pirkėjo sąskaita.
2.3. Teisė parduoti ieškovei priklausantį Automobilį yra numatyta MB ,,P.“ su trečiuoju asmeniu MB ,,E.“ pasirašytoje 2019 m. lapkričio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartyje. Šios sutarties 5.3 punkte numatyta, kad jei MB ,,E.“ be MB „P.“ sutikimo perleidžia Automobilį kitam asmeniui, MB „P.“ turi teisę reikalauti likusią Automobilio kainos dalį sumokėti nedelsiant. Taigi ieškovė buvo suteikusi teisę MB ,,E.“ parduoti jai priklausantį Automobilį tretiesiems asmenims. Tačiau ieškovė jokių reikalavimų dėl likusios Automobilio kainos sumokėjimo MB „E.“ nereiškia, kas rodo ieškovės nesąžiningumą.
2.4. Nenustačius, kad pardavėjas Automobilį prarado esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju), reikalauti Automobilio iš jį atlygintinai įsigijusio sąžiningo įgijėjo nėra jokio formalaus įstatyminio pagrindo. Ieškovė pasirinko tiek netinkamą savo teisių gynimo būdą, tiek ir netinkamą atsakovą.
2.5. Šalių grąžinimas į buvusią padėtį yra objektyviai neįmanomas, nes atsakovas įsigijo jau po avarijos sudaužytą, nevažiuojantį Automobilį, už kurį yra sumokėjęs jo tuometinę rinkos kainą atitinkančią skelbime buvusią nurodytą kainą. Automobilio remontui atsakovas patyrė daugiau nei 3 400 Eur išlaidas. Taigi atsakovas yra daugiau nei dvigubai investavęs į Automobilio remontą bei daugiau nei dvejus metus Automobilis negali dalyvauti viešajame eisme ir būtent atsakovas dėl neteisėtų ieškovės veiksmų patiria nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įsigijo nevažiuojantį Automobilį, į jo remontą atsakovas investavo dvigubai daugiau nei pirkimo kaina, todėl ieškovės reikalavimas grąžinti Automobilį yra nepagrįstas ir neturi jokio teisinio pagrindo.
2.6. Aplinkybės, kurioms esant buvo sudaryta ginčo sutartis pirkėjui (atsakovui) nekėlė (ir negalėjo) sukelti jokių abejonių. Automobilis buvo pardavinėjamas oficialiai, skelbime. Ginčo sutartį sudarė ir savo parašu kaip įgaliotas asmuo sudarė R. K., su kuria atsakovas kontaktavo telefonu. Apmokėjimas už Automobilį buvo įformintas MB ,,P.“ vardu išduodant tai patvirtinantį buhalterinės apskaitos dokumentą – pinigų priėmimo kvitą. Atsakovas turėjo (ir tebeturi) rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, kuris veikia ieškovės vardu bei interesais.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius R. J. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad R. K. Automobilį pardavė be jo žinios, ji sužlugdė įmonę, be šios ginčo transporto priemonės, ji tokiu būdu pardavė dar dvi transporto priemones kitiems asmenims. Nuo įmonės įkūrimo įmonėje dirbo tik jis vienas, jokių įgaliojimų veikti įmonės vardu nebuvo davęs. Vieną dieną, datos nepamena, prieš teikiant duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai R. K. pateikė krūvą popierių, tarp jų atrado ginčo pirkimo – pardavimo sutartį, buvo šokas. Radęs Sutartį pradėjo aiškintis, klausinėjo taksistų, iš jų sužinojo, kad Automobilis pateko į autoįvykį. R. K. neinformavo nei apie autoįvykį, nei apie pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, įmonei jokios piniginės lėšos pagal ginčo Sutartį nebuvo perduotos. Apie susidariusią situaciją kalbėjo su R. K., ji žadėjo, kad išsimokės, tikėjosi, kad ji tą mašiną išsimokės, tačiau neišsimokėjo. Neturėjo laiko, galimybių ir noro imtis teisinių veiksmų prieš R. K., manė, kad kažkaip viskas išsispręs. Norėjo su ja išlaikyti draugiškus santykius, nes ji turėjo ne vieną įmonės automobilį, ji buvo nevaldoma, bijojo, kad dar kas nors neatsitiktų.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Eglė Grucytė. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad atsakovas transporto priemonę įsigijo nežinant jos savininkui, pats atsakovas pripažino, kad derėdamasis dėl sutarties sudarymo bendravo su moterimi, o su įmonės vadovu nebendravo. R. K. įmonėje nedirbo, jai nebuvo išduotas įgaliojimas veikti įmonės vardu. Atsakovas veikė neatsakingai, nerūpestingai, neprašė R. K. pateikti dokumentus, patvirtinančius atstovavimo faktą. Be to, pats atsakovas pripažino, kad pinigus už Automobilį perdavė tralistui, o šis R. K., ieškovė piniginių lėšų negavo.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad 2020 m. birželio 22 d. socialiniame tinkle „Facebook“ rado skelbimą apie parduodamą transporto priemonę „Toyota Prius“. Susisiekus skelbime nurodytu telefonu paklausė ar pardavėjas yra Automobilio savininkas, atsiliepusi moteris pasakė, kad Automobilis priklauso jai. Atsiuntė Automobilio registracijos liudijimo kopiją, paklausė, ar ji turi teisę parduoti, ji atsakė, kad taip, kad yra įmonės atstovė, bet savo pareigų įmonėje MB ,,P.“ nenurodė. Neprašė jos pateikti įrodymų dėl atstovavimo. Patikrino, ar Automobiliui nėra uždėtas areštas. Ji nesutiko rezervuoti Automobilio, todėl greitai susirado tralą, tralistui perdavė pinigus už Automobilį (1 300 Eur), bei du transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties egzempliorius su užpildytais savo duomenimis. Nuvažiavęs į Kauną tralistas informavo, kad nuo Automobilio nuiminėja ratus, laidus ir kt. dalis. Tralistas pardavėja prisistačiusiai moteriai perdavė pinigus, paėmė pinigų priėmimo kvitą bei jos užpildytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties egzempliorių. Atvežus Automobilį į Klaipėdą paaiškėjo, kad jo būklė blogesnė nei buvo nurodyta: skelbime buvo įdėta viena nuotrauka, žodžiu pasakė, kad Automobilis užsiveda, nors realiai neužsivedė, buvo nupjautas katalizatorius, variklis atskilęs nuo pavarų dėžės ir kt., Automobilio remontui išleido virš 4 000 Eur. Kol Automobilis nepraėjo techninės apžiūros, jo registruoti nebuvo galima. Nuo 2020 m. liepos mėn. pradėjo Automobilį remontuoti, suremontavęs apie 2020 m. rugsėjo mėn. norėjo įregistruoti savo vardu, tačiau paaiškėjo, kad jis neišregistruotas. Paskambino R. K., kuri nurodė, kad šį klausimą turi sutvarkyti buvęs šeimininkas, nieko daugiau neaiškino, atsiuntė R. J. numerį. Susisiekus su R. J., pastarasis nurodė, kad nieko nepardavė ir kreipsis į policiją. Pasiūlė į policiją kreiptis abiem, tačiau ieškovė taip niekur ir nesikreipė. R. K. į kontaktą nebesileido, atsiribojo. Ieškovė vis tempė laikė ir Automobilio neišregistravo, sakė, kad R. K. neišsimokėjo ir reikia laukti, kol ji Automobilį išsimokės. Galiausiai ieškovė nurodė, kad R. K. turi baigti išsimokėti 2021 m. birželio mėn., tada bus galima Automobilį išregistruoti. Tačiau atėjus birželio mėnesiui ieškovė nieko nedarė, todėl kreipėsi su ieškiniu į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Diana Navickienė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad atsakovui abejonių dėl atstovavimo nebuvo, buvo įdėtas skelbimas, pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad R. K. veikia įmonės vardu, ji valdė Automobilį, išdavė pinigų priėmimo kvitą, o be MB ,,P.“ vadovo žinios negalėjo būti išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje visi būtini rekvizitai užpildyti, duomenys surašyti kiekvienos šalies ranka. R. K. teisę įforminti Automobilio pirkimo - pardavimo sutartį patvirtina 2019 m. lapkričio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties 5.3 punktas, todėl pagal paminėtą sutarties nuostatą ieškovė reikalavimą turi nukreipti į MB ,,E.“ ar į R. K., o ne į atsakovą. Be to, MB ,,P.“ vadovas apie ginčo Sutarties sudarymą neabejotinai žinojo nuo 2020 m. rugsėjo mėn., bet jokių veiksmų nesiėmė, tai rodo, kad jis Sutartį patvirtino, jei iki tol apie ją nežinojo. Ieškovė derėjosi su atsakovu dėl palaukimo, prašė laukti iki 2021 m. birželio mėn., kol R. K. išsimokės, tuomet žadėjo Automobilį išregistruoti. Ieškovės veiksmai rodo, kad ji suprato, kad dėl susidariusios situacijos atsakomybė tenka R. K..
7. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. K. ir MB ,,E.“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Byla išnagrinėta tretiesiems asmenims, jų atstovams nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad MB ,,P.“ nuosavybės teise buvo registruota transporto priemonė ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Regitra“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). MB ,,P.“ buhalterinės apskaitos dokumentų (2020 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 29 d. išrašo ,,pajamuotos prekės (pagal prekių grupes)“) duomenimis, MB ,,P.“ Automobilis įkainotas 3 500 Eur verte (įsigijimo savikainos suma).
9. 2019 m. lapkričio 20 d. ieškovė MB ,,P.“ (toliau sutartyje – pardavėjas) ir trečiasis asmuo MB ,,E.“, atstovaujama R. K. (toliau sutartyje – pirkėjas) sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti jam priklausantį Automobilį (,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), balta spalva), pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigojo priimti Automobilį ir atsiskaityti už jį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 1.1 punktas). Šalių susitarimu Automobilio pardavimo kaina sudaro 5 400 Eur (sutarties 2.1 punktas). Automobilis pirkėjui MB ,,E.“ parduodamas išsimokėtinai per 18 mėnesių; pirkėjas pardavėjui sumoka 18 įmokų po 300 Eur per mėnesį, pradedant nuo 2019 m. gruodžio 15 d., paskutinė įmoka – 2021 m. gegužės 15 d. (sutarties 2.2 punktas).
10. Remiantis MB ,,P.“ pateiktais buhalterinės apskaitos (sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų, išrašytų laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. kovo 8 d.) dokumentais, MB ,,E.“ už Automobilį sumokėjo 3 675 Eur. Ieškovės byloje pateiktos 2020 m. vasario 17 d. sąskaita faktūra Nr. 12, 2020 m. balandžio 6 d. sąskaita faktūra Nr. 19, 2020 m. balandžio 20 d. sąskaita faktūra Nr. 21 ir 2020 m. gegužės 4 d. sąskaita faktūra Nr. 23 yra be pinigų priėmimo kvitų.
11. Iš VĮ ,,Regitra“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Automobilio valdytoju registruota MB ,,E.“, o Automobilio savininku nurodoma MB ,,P.“.
12. 2020 m. birželio 22 d. tarp MB ,,P.“, atstovaujamos R. K., ir atsakovo V. P. sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovui už 1 300 Eur kainą parduotas Automobilis, turintis kėbulo trūkumų. Atsakovas Automobilio kainą 1 300 Eur sumokėjo grynaisiais pinigais, ką patvirtina 2020 m. birželio 22 d. MB ,,P.“ vardu išrašytas pardavėjo, atstovaujamo R. K., prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas.
13. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2714-620/2022 tenkintas V. P. ieškinys atsakovei MB ,,P.“, trečiasis asmuo R. K., ir nuspręsta įpareigoti atsakovę MB „P.“ atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-379, „Dėl motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu aprašu – per 5 (penkias) darbo dienas nuo šio sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos patvirtinti ieškovo V. P. VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis apie 2020 m. birželio 22 d. transporto priemonės „Toyota Prius“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimą – pardavimą; atsakovei MB ,,P.“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, skirti 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, sumokant ją V. P. naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Juridinių asmenų registro duomenimis MB ,,P.“ vadovu (direktoriumi) nuo 2019 m. lapkričio 13 d. (paskyrimo (išrinkimo) data) registruotas R. J.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis, MB ,,P.“ per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. apdraustųjų asmenų neturėjo. Iš 2022 m. rugsėjo 2 d. MB ,,P.“ pažymos nustatyta, jog ieškovė sąskaitų kredito įstaigose neturi.
15. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (lot. ab initio) ieškovės MB „P.“ ir atsakovo V. P. 2020 m. birželio 22 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo sandorio negaliojimą ieškovė grindžia trimis pagrindais: kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis); kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis); kaip sudarytą nesilaikant įstatymo reikalaujamos formos (CK 1.93 straipsnis).
Dėl bylos nutraukimo
16. Atsakovas tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu prašo nutraukti bylą, kadangi tarp šalių kilęs ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra išspręstas įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2714-620/2022.
17. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų – teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nurodyta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 18 punktą). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl šalių tapatumo nėra, tačiau bylų ieškinio dalykas bei faktinis pagrindas nesutampa.
19. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas.
20. Kaip nurodyta, ieškovė MB „P.“ nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašo pripažinti 2020 m. birželio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, vadovaujantis CK pirmojoje knygoje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad ginčo Sutartį įmonės vardu pasirašė asmuo, kuris įmonėje niekada nedirbo ir kuriam nebuvo suteikti įgaliojimai veikti įmonės vardu, vienintelis įmonės atstovas (vadovas) tikslo perleisti Automobilį atsakovui neturėjo, Sutarties su atsakovu nesudarė, jos nepatvirtino.
21. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2714-620/2022 buvo reiškiamas ieškovo V. P. ieškinys, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-379, „Dėl motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu aprašu – per 5 (penkias) dienas patvirtinti ieškovo V. P. VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis apie 2020 m. birželio 22 d. transporto priemonės „Toyota Prius“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimą – pardavimą.
22. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad skiriasi ieškinių dalykai, be to, šioje byloje ieškinio reikalavimas pareikštas kitu pagrindu, nei reiškė ieškinį ieškovas V. P. civilinėje byloje Nr. e2-2714-620/2022, kurioje tik nustatyta, kad šalys 2020 m. birželio 22 d. sudarė transporto priemonės „Toyota Prius“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, nevertinant ir neanalizuojant jos teisėtumo, kas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
23. Nenustačius šalių pareikštų ieškinių tapatumo, pagrindo nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu nėra, todėl atsakovo prašymas atmestinas.
Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu
24. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).
25. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį. CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su šių dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl šių sąlygų buvimo, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020, 40, 41 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Nagrinėjamos bylos atveju siekiant įvertinti, ar yra teisinis pagrindas pripažinti Sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti nustatyta, kad Sutartis prieštarauja konkrečiai imperatyvaus pobūdžio teisės akto nuostatai ir kad neatitiktis imperatyviai teisės akto nuostatai lemia Sutarties negaliojimą. Ieškovė ieškinyje nenurodė konkrečios imperatyvios teisės normos, kuriai, anot ieškovės, prieštarauja 2020 m. birželio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovė faktiniu ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad dėl Automobilio perleidimo nebuvo priimtas MB „P.“ vadovo, kuris yra vienintelis teisėtas įmonės atstovas, sprendimas, ginčijamas sandoris sudarytas asmens, neturinčio teisės veikti įmonės vardu.
27. CK 2.81 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 7 dalį mažosios bendrijos vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius.
28. Šiuo atveju nustatyta, kad MB ,,P.“ vadovu (direktoriumi) nuo 2019 m. lapkričio 13 d. paskirtas R. J., kuris veikia įmonės vardu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis, MB ,,P.“ per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. apdraustųjų asmenų neturėjo, įmonės vadovas R. J. nurodo, kad įgaliojimų veikti įmonės vardu išdavęs nebuvo. Ieškovė nurodo, kad ginčijamas sandoris sudarytas be įmonės vadovo valios ir žinios.
29. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018 44 punktą; 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 48 punktą).
30. Tam, kad dvišalis sandoris būtų sudarytas, būtina abiejų sandorio šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Pagal CK 6.225 straipsnio 1 dalį sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Vienas pagrindinių sutarčių teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad sutartys sudaromos laisva šalių valia. Sandoris, sudarytas be vienos iš šalies valios, prieštarauja imperatyvui, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).
31. Vadovaujantis CK 2.132 straipsnio 1 dalimi, asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017, 25 punktas).
32. CK 2.133 straipsnio 9 dalis numato, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi, tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).
33. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo MB „E.“ direktorė R. K. nebuvo įgaliota derėtis ar atstovauti ieškovei dėl transporto priemonės pardavimo ieškovės vardu, tai byloje tapo svarbu išsiaiškinti, ar asmuo (pirkėjas, atsakovas), atsižvelgiant į aplinkybes, protingai galėjo numanyti, jog kitas asmuo veikia atstovaujamojo vardu. Numanomo atstovavimo atveju reikia įrodyti ir nustatyti aplinkybes, kurios leido trečiajam asmeniui (nagrinėjamu atveju pirkėjui, atsakovui) protingai manyti, kad jis sudaro sandorį su atstovu.
34. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ginčo transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjos MB „P.“ vardu sudarė trečiasis asmuo R. K., kuri Sutartyje nurodė save kaip MB „P.“ atstovę. Trečiasis asmuo R. K. yra MB „E.“ direktorė. Ieškovę MB „P.“ ir trečiąjį asmenį MB „E.“ sieja verslo santykiai, kaip paaiškino ieškovės atstovas, šiai įmonei valdyti buvo perdavęs keletą transporto priemonių, ginčo transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo MB „E.“ valdė 2019 m. lapkričio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties pagrindu. Pagal paminėtos sutarties 5.3 punktą iki galutinio atsiskaitymo ir nuosavybės teisės perleidimo MB ,,E.“ be MB „P.“ sutikimo neturi teisės nusavinti, įkeisti ar kitais būdais apriboti, apsunkinti ar suvaržyti transporto priemonės arba jos dalių, ir be MB „P.“ rašytinio sutikimo perduoti transporto priemonę naudoti tretiesiems asmenims. Kai MB ,,E.“ be MB „P.“ sutikimo perleidžia jai perduotą transporto priemonę kitam asmeniui, MB „P.“ turi teisę reikalauti, kad MB ,,E.“ likusią transporto priemonės kainos dalį sumokėti nedelsiant. Taigi 2019 m. lapkričio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties šalys (MB „P.“ ir MB „E.“) numatė tokią galimybė, kad Automobilis gali būti perleistas kitam asmeniui, ir aptarė dėl to kilsiančias pasekmes – reikalavimą nedelsiant sumokėti visą likusią Automobilio kainos dalį. Skelbimas apie Automobilio pardavimą paskelbtas viešai socialiniame tinkle „Facebook“, trečiasis asmuo R. K. valdė ne tik patį Automobilį, tačiau turėjo ir jo užvedimo raktelius, registracijos dokumentus, atsakovui išdavė ir buhalterinės apskaitos dokumentą – pinigų priėmimo kvitą. Iš šių aplinkybių spręstina, kad atsakovas turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, todėl sandoris privalomas atstovaujamajam, t. y. ieškovei, nes byloje nėra duomenų, kad kita sandorio šalis – atsakovas – žinojo ar turėjo žinoti, jog sandorį sudarantis ieškovės atstovas tokiu būdu viršija savo teises.
35. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie tai, kad ieškovė vėliau pritarė sandoriui. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su MB „P.“ vadovu dėl Automobilio išregistravimo telefonu pradėjo bendrauti nuo 2020 m. rugsėjo mėn., ieškovės vadovas prašė laukti, kol R. K. vadovaujama bendrovė MB „E.“ išsimokės už Automobilį pagal 2019 m. lapkričio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, galutinį laukimo terminą nustatė iki 2021 m. birželio mėn. Šių atsakovo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių ieškovės atstovas neginčijo, jas iš esmės patvirtina byloje esantys duomenys. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad po ginčo 2020 m. birželio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo trečiasis asmuo MB „E.“ toliau vykdė mokėjimus už Automobilį pagal 2019 m. lapkričio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį. Pagal šią sutartį už Automobilį turėjo būti atsiskaityta iki 2021 m. gegužės 15 d., kas iš esmės paaiškina atsakovui nustatyto laukimo terminą – iki 2021 m. birželio mėn. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus su ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovas kreipėsi 2022 m. kovo 10 d. Tuo tarpu ieškovė, siekdama, kaip ji pati teigia, savo pažeistų teisių gynimo, į teismą su ieškiniu dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi tik praėjus daugiau nei 2 metams ir 2 mėnesiams nuo ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, 2 metams nuo ieškovės direktoriaus ir atsakovo pokalbio dėl Automobilio išregistravimo, po to, kai įsiteisėjo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimas už akių ir buvo pradėtas priverstinis sprendimo vykdymas. Toks kreipimasis į teismą, vertinant objektyviai, vyko po nepateisinamai ilgo laiko, kuomet asmuo, kaip teigia, be savo valios yra netekęs automobilio. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad ieškovė, ilgą laiką žinodama apie Sutarties sudarymą, nustatydama atsakovui terminą laukti Automobilio išregistravimo, jį susiedama su MB „E.“ nustatytu sutartiniu terminu atsiskaityti už Automobilį, tokiais savo veiksmais Sutartį patvirtino. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo R. K. neperdavė ieškovei pagal Sutartį gautų 1 300 Eur nesudaro pagrindo Sutartį pripažinti negaliojančia, kadangi ieškovė pagal 2019 m. lapkričio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties nuostatas turi teisę neišmokėtą Automobilio kainą išsiieškoti.
36. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pripažinti ginčo Sutartį negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį nėra pagrindo.
Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu
37. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; kt.). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
38. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo pripažinti 2020 m. birželio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.81 straipsnyje nurodytu pagrindu, kaip prieštaraujančią viešai tvarkai ir gerai moralei. Ieškinyje nenurodomos faktinės aplinkybės ir nepateikiami konkretūs argumentai, kurie pagrįstų ginčo Sutarties negaliojimą nurodytu pagrindu, nurodoma, kad viešajai tvarkai prieštaraujančiais laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo, kurie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, bei kad pripažįstama, jog sandoris prieštarauja gerai moralei, atlikus nusikalstamus veiksmus. Grįsdami Sutarties negaliojimą nurodytu pagrindu parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad atsakovas žinojo, kad Sutartį sudaro ne su tuo atstovu, teismo posėdžio metu nurodė, kad R. K. elgėsi nesąžiningai, todėl buvo nesąžiningumas sudarant sandorį.
39. Nagrinėjamu atveju visų pirma pažymėtina tai, kad konstatavus, jog Sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ja buvo siekiama veikti priešingai viešosios tvarkos ar geros moralės normoms. Be to, ieškovė teigdama, kad ginčijama pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta turint tikslą pažeisti ieškovės teises ir teisėtus interesus, turėjo pareigą tokias aplinkybes įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu sukčiavo, veikė neteisėtai, galimai klastojant dokumentus, bei nesąžiningai, siekdamas gauti transporto priemonę, nes jau Sutarties sudarymo metu žinojo, kad Sutartį sudaro ne su tuo atstovu. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo atžvilgiu priimtu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas (ieškinyje nurodomas sukčiavimas, dokumentų klastojimas). Kaip paaiškino atsakovas, informaciją apie parduodamą Automobilį jis rado internetinėje erdvėje patalpintame skelbime, R. K. elgesys nekėlė abejonių dėl atstovavimo tinkamumo: ji valdė Automobilį (jos valdyme buvo tiek pati transporto priemonė, tiek užvedimo rakteliai, tiek registracijos dokumentai), Automobiliui Sutarties sudarymo metu nebuvo taikomas areštas, atsakovui buvo išduotas buhalterinės apskaitos dokumentas, patvirtinantis piniginių lėšų gavimą. Iš šių atsakovo nurodytų aplinkybių, kurias pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, turėjo tikslą veikti prieš ieškovės turtinius interesus. Teismas sprendžia, kad ginčijama Sutartis atsakovo sudaryta siekiant įprasto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo tikslo, t. y. įsigyti nuosavybėn transporto priemonę, ir atsakovui elgiantis sąžiningai.
40. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog Sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, dėl to ieškovės reikalavimas pripažinti ginčo Sutartį negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu atmestinas.
Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.93 straipsnio pagrindu
41. Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).
42. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato privalomos rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą.
43. Pagal CK 6.311 straipsnį pirkimo - pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo-pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartys turi būti sudaromos paprasta rašytine forma. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys.
44. Ieškovė siekia, kad ginčo Sutartis būtų pripažinta negaliojančia CK 1.93 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, nurodo, kad Sutartyje nėra Automobilio pardavėjo (ieškovės) įgalioto asmens (vadovo R. J.) vardo, pavardės ir parašo.
45. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad ginčo 2020 m. birželio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta paprasta rašytine forma, naudojant Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojos VĮ „Regitra“ internetiniame tinklalapyje pateikiamą pirkimo–pardavimo sutarties pavyzdinę formą (https://www.regitra.lt/pirkimo-pardavimo-sutartis-ir-patarimai-1). Sutartyje įrašyti duomenys apie pardavėją, pirkėją, automobilio gamybinė markė ir komercinis pavadinimas, valstybinis ir identifikavimo numeriai, pateikta informacija apie defektus. Taigi Sutartis atitiko tokiai sutarčiai keliamus formos reikalavimus. Dėl aplinkybės, kad pardavėjo MB „P.“ vardu Sutartį kaip įmonės atstovė pasirašė trečiasis asmuo R. K. pasisakyta šio sprendimo 34 punkte, padarius išvadą dėl tariamo atstovavimo santykių ir jų sukeltų teisinių padarinių, t. y. kad Sutarties dėl Automobilio pardavimo sudarymas, ieškovės vardu kaip atstovei Sutartį pasirašant R. K., sukelia pasekmes ieškovei, todėl pakartotinai dėl šios aplinkybės nepasisakytina.
46. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog Sutartis negalioja dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo, dėl to ieškovės reikalavimas pripažinti ginčo Sutartį negaliojančia CK 1.93 straipsnio pagrindu atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų procesinių klausimų
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Ieškovė MB ,,P.“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1 132 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 132 Eur žyminis mokestis, 1 000 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
49. Atsakovas V. P. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1 986 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties, 1 936 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
50. Ieškinį atmetus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi tenkino atsakovo atskirąjį skundą ir panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, bei į tai, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytų dydžių, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 986 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 98 straipsnis).
51. Teismas šioje byloje patyrė 50,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).
52. Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės MB ,,P.“ atsakovui V. P. 1 986 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės MB ,,P.“ valstybės naudai 50,86 Eur (penkiasdešimties eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi (ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-9291-1149/2022) taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Marija Augustinaitė