Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-07-09][nuasmeninta nutartis byloje][1S-811-327-2015].docx
Bylos nr.: 1S-811-327/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui (BK XXII skyrius)
Šmeižimas ( BK 154 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Privataus kaltinimo bylų procesas (BPK XXX skyrius)
Atsisakymas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą (BPK 4121 str.)
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas (BPK X dalis)
Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys ir pagrindai (BPK 442 str.)

Nr. 1S-811-327/2015

Procesinio sprendimo kategorija

2.9.7.; 2.12.4.

(S)

 

vytis

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. gegužės 11 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K. ir E. M. skundą dėl Aly­taus rajono apylinkės teismo 2015-04-03 nutarties, ir

 

n u s t a t ė :

 

Alytaus rajono apylinkės teisme 2015-03-30 buvo gautas pareiškėjų V. K. ir E. M. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį pro­cesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti N. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lie­tu­vos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-04-03 nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl V. K. ir E. M. skundo, konstatuodamas, kad kal­ti­na­mo asmens N. K. rašte nurodyti žodžiai ir teiginiai negali sukelti BK 154 str. dispozicijoje nu­matytų pavojingų pasekmių ir todėl negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

Pareiškėjai V. K. ir E. M. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apy­lin­kės teismo 2015-04-03 nutartį ir grąžinti skundą iš naujo spręsti jo priėmimo klausimą Alytaus ra­jo­no apylinkės teismui. Skunde nurodoma, kad teismas per anksti padarė išvadą, jog yra aiškios Lie­tuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. aplinkybės, t. y. N. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., požymių. Teismas turėjo ne tik susipažinti su nukentėjusiųjų V. K. ir E. M. skundu ir prie jo pateik­tais priedais, bet tirti ir įvertinti kitus duomenis, apklausti liudytojus, kaltinamąją, kuri itin nega­ty­viai apibūdina pareiškėjus. Pareiškėjų nuomone, teismas nutartyje rėmėsi išimtinai N. K. pa­rodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad neva ji nesiekė įžeisti ar apšmeižti pareiškėjų, o tik norėjo atkreipti dėmesį į V. K., kaip vadovo, tariamai netinkamą elgesį. Pareiškėjų nuo­mo­ne, ar privataus kaltinimo skunde nurodyti teiginiai laikytini tiek užgauliais, kad užtrauktų bau­džia­mąją atsakomybę, yra vertinimo dalykas, kuris bet kokiu atveju atliekamas tik nagrinėjant bylą, dėl ko nutartis šiuo atveju negali būti motyvuojama BPK 4121 str. pagrindu. Tokiais teismo mo­ty­vais ignoruojamas galiojantis teisinis veikos kriminalizavimas, nes visada ir visais šmeižimo atve­jais teisės gali būti ginamos ir civilinės teisės normų pagrindu. Pareiškėjai teigia, kad teismas tik de­kla­ratyviai ir abstrakčiai nurodė, jog žinių paskleidimas tretiesiems asmenims apie V. K. ir E. M. formaliai atitiktų BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau N. K. veiksmai nelaikytini pavojingais. Skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi ir nėra aiškių BPK 3 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Išvadą dėl pareiškėjų asmens šmeižimo teismas galėtų daryti tik išanalizavęs skunde nurodytus teiginius bylą nagrinėjant teisme, ko padaryti skundo priėmimo stadijoje negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo. Be to, pirmo­sios instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo išsprendė kaltės klausimą, nors BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytai aplinkybei konstatuoti pakankamo pagrindo nebuvo. Pareiškėjai skunde pažymėjo, kad BK 154 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės atsi­ra­dimas nesiejamas su pasekmių atsiradimu.

 

Pareiškėjų V. K. ir E. M. skundas ten­ki­na­mas.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyriaus nuostatos. Šių kate­go­rijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiš­kia­mi tik dėl kai kurių baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas. Jo prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.).

BPK 4121 str. 1 d. yra įvirtinti atsisakymo pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pa­grin­dai. Pagal minėtą straipsnį teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Pareiškėjai V. K. ir E. M. skundu apylinkės teismo prašė pradėti baudžia­mą­jį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti N. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d., kadangi N. K., pasirašydama I. K. ir V. M. var­dais, 2013-10-09 kreipėsi į LR Sveikatos apsaugos ministerijos prevencijos skyriaus vedėją J. V. Š., nurodydama, kad V. K. savo darbo vietoje savavaliauja; menkina darbuotojus; yra korumpuotas; yra žmogus be moralinių vertybių, palikęs šeimą; naudoja psichologinį smurtą; už poliklinikos pinigus savo meilužei (E. M.) įkūrė stomatologijos kabinetą, kuriame naudo­ja­mi poliklinikos instrumentai, priemonės bei aparatūra, buvusi skirta vienai iš Alytaus mokyklų; fiktyviai yra įdarbinęs E. M.; už poliklinikos lėšas nupirko ir įrengė E. M. butą; plau­na pinigus; neteisėtai apmoka darbuotojams kelionių išlaidas; už poliklinikos lėšas rengia puo­tas išrinktiesiems; VšĮ Alytaus poliklinika direktoriumi tapo tik dėl artimų ryšių su buvusiu Alytaus miesto meru.

Pagal BK 154 str. numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Alytaus rajono apylinkės teismas padarė išvadą, kad kaltinamo asmens N. K. rašte nurodyti žodžiai ir teiginiai negali sukelti BK 154 str. dispozicijoje numatytų pavojingų pasekmių ir todėl negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei bau­džia­mojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas nebuvo pradėtas (BPK 3 str. 1d. 1 p., BPK 4121 str.).

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą me­džia­gą, aukštesnysis teismas nesutinka su skundžiama apylinkės teismo teisėjos nutartimi ir sprendžia, kad šioje nutartyje apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog N. K. pareiškėjų nesiekė su­kom­promituoti, įžeisti ar apšmeižti, o tik norėjo atkreipti dėmesį į V. K., kaip jos vadovo, elgesį dėl jai ir kitiems darbuotojams sudarytų netinkamų darbo sąlygų bei V. K. jos atžvil­giu vykdomo psichologinio spaudimo. Taip pat teismas nesutinka su žemesnio teismo nuomone, kad tai yra asmeninio pobūdžio problemų sprendimas, kuris baudžiamosios teisės priemonėmis negali būti toleruojamas ir vertinamas kaip pagrįsta bei proporcinga priemonė.

Aukštesniojo teismo nuomone, priimant sprendimą atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą N. K. veiksmai nebuvo tinkamai įvertinti, o tik deklaratyviai nurodyta, kad skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, kad yra aiškios BK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo da­ry­ti išvadą, kad N. K. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d. po­žymių, kad skunde nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi. Išvadai, kad nepadaryta veika, tu­rinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįsti nagrinėjamu atveju nepakanka vien tik susipažinti su pareiškėjų skunde išdėstytomis aplinkybėmis bei skundo priedais. Neištyrus ir neįver­tinus kitų V. K. ir E. M. turimų duomenų, neapklausus liudytojų, pačios kalti­na­mo­sios, negalima pagrįstai daryti išvadas, kurias padarė apylinkės teismas, ir teigti, jog nusi­kals­tama veika nepa­daryta.

Teismas sutinka su skundo argumentais, kad tik pradėjus procesą būtų galima įvertinti kal­ti­namosios veiksmus ir tuomet nuspręsti ar jos veiksmai pavojingi ir užtraukia baudžiamąją atsa­ko­my­bę, ar ne. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismas nevertino kaltinimo teiginių turinio, tačiau iš esmės išsprendė kaltės klausimą, nors BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytai aplinkybei konstatuoti pa­kan­kamo pagrindo nebuvo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad Alytaus rajono apy­lin­kės teismo 2015-04-03 nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl skundžiama nutartis naikintina, o privačių kaltintojų V. K. ir E. M. 2015-03-30 teisme gauto skundo pri­ėmimo klausimas perduotinas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjų V. K. ir E. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-03 nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų V. K. ir E. M. skundo priėmimo klausimą perduoti Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

 

 

 

Teisėjas              Viktoras Preikšas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 154 str. Šmeižimas
  • BPK
  • BPK 3 str. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas
  • BK 3 str. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas