Civilinė byla Nr. 2S-206-430/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19780-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10.; 3.3.2.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 11 d.

Vilnius

         Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

          teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkų statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje R. S.) įvykdymo atidėjimo.

           Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

                                             I. Ginčo esmė

           Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 2-27289-933/2014 buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkų statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, kuriuo ieškovų ieškinys patenkintas iš dalies ir nuspręsta: panaikinti 2014-05-06 privalomus nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140506-00066, PRN-00-140506-00067, PRN-00-140506-00068 ir leisti ieškovams per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą. Neįvykdžius šio nurodymo per nustatytą terminą, įpareigoti ieškovus V. K., A. S. ir O. Z. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014-05-06 surašyti savavališkos statybos aktai, padarinius, nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę: garažų paskirties pastatą, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas 2014-11-17 sprendimas įsiteisėjo 2016-03-10, Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-84-794/2016 išnagrinėjus ieškovų apeliacinį skundą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą. Teisme gautas ieškovų prašymas 2014-11-17 teismo sprendimu nustatytą 6 mėnesių terminą pratęsti iki 2018-09-10. Teismas 2016-10-12 nutartimi šį prašymą tenkino iš dalies ir 2014-11-17 sprendimo vykdymą atidėjo (pratęsė) iki 2017-09-10. Vilniaus apygardos teismo 2017-03-09 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-12 nutartis palikta nepakeista. 2017-09-11 gautas naujas ieškovų prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimo, kuriuo ieškovai prašo šį terminą pratęsti dar 14 mėnesių ir 2 dienų terminui, t. y. iki 2018-11-12, atidėti (pratęsti) ieškovams V. K., A. S. ir O. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimo įvykdymą. Trečiasis asmuo byloje R. S. tokiam pareikštam prašymui prieštarauja ir prašė jo netenkinti. A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos nurodė, kad ieškovų prašymas galėtų būti tenkinamas tik įrodžius, kad prašomas terminas yra realus, protingas bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą, kad sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeis ne tik išieškotojo bet ir trečiųjų asmenų interesų, o taip pat, kad teismo sprendimo atidėjimo instituto taikymas šiuo atveju atitiks jo tikslus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi Nr. 2-27289-933/2014 netenkino ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo.

2. Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovai turėjo pakankamai laiko, kad galėtų įvykdyti teismo sprendimą, be to egzistuoja didelė tikimybė, kad pakartotinis teismo sprendimo vykdymo atidėjimas tik vilkintų teismo sprendimo vykdymą, o ne pasitarnautų šalių interesų pusiausvyros užtikrinimui.

3. Pažymėjo, kad ieškovams ginčo Savavališkos statybos aktai buvo surašyti dar 2014-05-06. Minėti aktai teismų pripažinti teisėtais. 2014-11-17 teismo sprendimu ieškovams jau buvo nustatytas 6 mėnesių terminas gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovų prašymas pratęsti terminą prieš tai jau buvo vieną kartą tenkintas. Todėl dar ilgesnis termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimas reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, jo toleravimą bei atsakovo, vykdančio įstatymų kontrolę tam tikroje srityje, teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimą. Be to Vilniaus apygardos teismas 2016-03-10 nutartyje Nr. 2A-84-794/2016, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą, yra nurodęs bei padaręs išvadą, kad bendras beveik 2 metų terminas yra daugiau nei pakankamas įteisinti savavališką statybą, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

                                III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

4. I. V. K., A. S. ir O. Z. pateikė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-11 nutarties 2-27289-933/2014 atskirąjį skundą.

5. Apeliantai skunde nurodė, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, kadangi teismo išvados padarytos formaliai, neįvertinus civilinės bylos dalyko individualumo ir dėl to netinkamai taikant teisės aktus bei teismų praktiką.

6. Pažymėjo, kad ieškovai savo valią gauti statybos leidimą įgyvendina tiek aktyviai, kiek leidžia aplinkybės. Šiai dienai nėra išnykusios tos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo atidėtas pirmą kartą, ir tos aplinkybės visiškai nepriklauso nuo jų valios. Priešingai, jų sprendimas priklauso išimtinai teismo kompetencijai ir nuo trečiojo asmens R. S. valios, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-08 sprendimu Nr. e2-1813-905/2017 ieškovams leista gauti statybas leidžiantį dokumentą pagal M. M. parengtą 2016 m. rugpjūčio 19 d. projektinę dokumentaciją dėl garažų paskirties pastato statybos žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesant žemės sklypo bendrasavininkės atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo, tačiau šis sprendimas dar neįsiteisėjęs ir apeliacinis skundas vis nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovams atsiras galimybė toliau aktyviai veikti dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kai tik įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-08 sprendimas. Be to Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas dar kitas šalių ginčas dėl Žemės sklypo naudojimo tvarkos patvirtinimo (Nr. e2-894-960/2018), kuris taip pat turės įtakos savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Pirmos instancijos teismo nutartis netenkinti prašymo dėl termino pratęsimo (atidėjimo) iš esmės panaikina tokią galimybę jos realizavimo procese, kai dėl jos buvo sugaišta tiek daug apeliantų laiko ir dėta tiek daug pastangų (rengti projektai, užvestos civilinės bylos) ir tik dėl to, kad teisminiai procesai tęsiasi ilgiau negu teismai tikėjosi ir į jų galimą realią trukmę, nebuvo atsižvelgta nustatant terminą pirmą kartą. Faktinės aplinkybės iš esmės rodo, jog anksčiau nustatytas terminas buvo iliuzinis ir nebuvo pakankamas gauti statybas leidžiantį dokumentą.

7. Taip pat pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių interesų, kurie nukentėtų pratęsiant šį terminą bei tokia priimta nutartis pažeidžia padariniams pašalinti proporcingumą principą.

8. Remiantis šiais atskirojo skundo motyvais apeliantai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-11 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria būtų tenkintas ieškovų prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimo (atidėjimo).

9. Trečiasis asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į ieškovų atskirąją skundą, kuriuo prašo netenkinti šio atskirojo skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-11 nutartį.

10. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas suvaržo jos kaip žemės sklypo bendraturtės interesus į nuosavybės neliečiamumą, vientisumą, nes tarp šalių taikos susitarimo pasiekti nepavyko, ieškovai nepagrįstai dėl visų savo problemų (neteisėtų statybų) kaltina ją, todėl papildomo termino nustatymas iš esmės galėtų lemti tik naujų ginčų tarp proceso dalyvių atsiradimą.

11. Taip pat pažymėjo, kad ieškovai nauju prašymu prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2018-11-12, kas reikštu, jog teismo sprendimo vykdymas jau būtų atidėtas bendram 4 metų laikotarpiui. Toks teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimas tokiam terminui yra nepateisinamas ir tik dar labiau vilkintų teismo sprendimo įvykdymą, nors nėra jokios svarbios priežasties ir pagrindo, atidėti teismo sprendimo įvykdymo terminą dar papildomam terminui.

12. A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovų atskirąją skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-11 nutartį.

13. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, jas visapusiškai ir tinkamai įvertino bei tinkamai taikė teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas.

14. Pažymėjo, kad ieškovams jau buvo suteikti papildomi terminai įvykdyti teismo sprendimą, tačiau sprendimas yra neįvykdytas jau ilgą laiką. Nors ieškovai nurodo, jog ieškovai sprendimo negali įvykdyti dėl vykstančių teisminių ginčų su trečiuoju asmeniu R. S., tačiau atsakovas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad tokia apeliantų pozicija nelaikytina pagrįsta, kadangi neatitinka LR CPK nuostatų bei teismų praktikos. Faktiškai situacija nuo buvusios nėra pasikeitusi ir ieškovai, teikdami prašymą dėl termino pratęsimo neįrodo, kad sprendimas iki jų nurodomo termino tikrai bus įvykdytas ir nesikartos situacija, analogiška esančiai prašymo nagrinėjimo metu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2-27289-933/2014, kuria pirmos instancijos teismas atmetė ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimo.

18. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-7-83/2013). Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Kadangi nurodyto CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą, įvertinus visas šalių nurodomas (įrodinėjamas) aplinkybes.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014-11-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovams V. K., A. S. ir O. Z. buvo leista per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Neįvykdžius šio nurodymo per nustatytą terminą, įpareigoti ieškovus savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014-05-06 surašyti savavališkos statybos aktai, padarinius, nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę: garažų paskirties pastatą, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini) (3 t. 35-48 b. l.). Minėtas 2014-11-17 teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-03-10, Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-84-794/2016 išnagrinėjus ieškovų apeliacinį skundą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą (3 t. 100-113 b. l.). Teisme gautas ieškovų prašymas 2014-11-17 sprendimu nustatytą 6 mėnesių terminą pratęsti iki 2018-09-10 (3 t. 116-119 b. l.). Teismas 2016-10-12 nutartimi 2014-11-17 sprendimo vykdymą atidėjo (pratęsė) iki 2017-09-10 (3 t. 168-171 b. l.). Vilniaus apygardos teismo 2017-03-09 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-12 nutartis palikta nepakeista (4 t. 32-37 b. l.). 2017-09-11 ieškovai pateikė teismui naują prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo – termino pratęsimo, prašydami šį terminą pratęsti iki 2018 m. lapkričio 12 d. (4 t. 40-43 b. l.). Šis prašymas 2017 m. spalio 11 d. pirmos instancijos teismo nutartimi buvo atmestas (4 t. 123-127 b. l.).

20. Kaip jau buvo nurodyta, pagal formuojamą teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Asmuo prašantis teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo (pratęsimo), turi įrodyti ir pagrįsti savo prašymą, pagrįsti savo aktyvumą siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, pagrįsti išimtinai susidariusias aplinkybes bei pagrįsti savo nurodomą pratęsimo terminą (jog iki šio prašyme nurodomo termino tikrai bus įvykdytas teismo sprendimas), nes šis terminas turi būti nustatomas realus ir protingas. Nagrinėjamu atveju ieškovai savo prašymą ir atskirąjį skundą iš esmės grindė aplinkybėmis, kad teismo sprendimo įvykdyti per paskutinį jiems suteiktą terminą negalėjo dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, o dėl vis dar vykstančių teisminių ginčų su trečiuoju asmeniu R. S., t. y. jog teismuose yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos (dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą nesant bendrasavininkės sutikimo bei dėl Žemės sklypo naudojimo tvarkos patvirtinimo), kurių išnagrinėjimas turės esminės reikšmės tolimesnių ieškovų veiksmų atlikimui (leidimo gavimui) ir sprendimo įvykdymui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-08 sprendimu Nr. e2-1813-905/2017 ieškovų ieškinį dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą nesant bendrasavininkės sutikimo patenkino, tačiau teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka. Ginčas dėl Žemės sklypo naudojimo tvarkos patvirtinimo nagrinėjamas pirmojoje instancijoje (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-894-960/2018). Ieškovai (apeliantai) įsitikinę, kad jie yra aktyvūs siekdami pašalinti savavališkos padarinius (gauti statybą leidžiantį dokumentą), tačiau dėl užsitęsusių teisminių procesų, dėl išsemtų galimybių susitarti taikiai su trečiuoju asmeniu, negali to padaryti nustatytu terminu. Apeliantų manymu, pirmos instancijos teismas prašymą dėl termino pratęsimo išnagrinėjo formaliai, neįvertinęs šių esminių aplinkybių. Ieškovai prašo teismo sprendimo įvykdymo terminą pratęsti konkrečiai iki 2018-11-12 termino, kuris jų vertinimu, yra protingas ir realus gauti  statybos leidimą – įteisinti savavališkas statybas.

21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovams buvo suteiktas gana ilgas terminas teismo sprendimo vykdymui ir statybą leidžiančio dokumento gavimui. Ieškovai vykdyti teismo sprendimą (atlikti reikiamus veiksmus savavališkos statybos įteisinimui) galėjo nuo 2014-11-17 dienos, kai sužinojo apie teismo sprendimu jiems nustatytą terminą pašalinti (įteisinti) savavališkos statybos padarinius. Be to, teismo sprendimo įvykdymo terminas ieškovų prašymu kartą jau buvo pratęstas (12 mėnesių, iki 2017-09-10), tačiau situacija (nuo paskutinio ieškovų prašymo dėl termino pratęsimo nagrinėjimo) iš esmės per papildomai suteiktą terminą nepasikeitė, tik atsirado dar vienas papildomas teisminis ginčas tarp žemės sklypo bendraturčių (inicijuotas ieškovų). Kaip teisėjų kolegija Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-84-794/2016, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimo, yra nurodžiusi, ieškovams suteiktas bendras beveik dvejų metų terminas yra daugiau negu pakankamas įteisinti savavališką statybą, nepažeidžiant kitų bendraturčių ar suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Todėl negalima konstatuoti, jog ieškovams buvo suteiktas per trumpas terminas įvykdyti teismo sprendimą (gauti reikiamą dokumentaciją ir įteisinti savavališkas statybas), priešingai, ieškovams buvo suteiktas protingas ir pakankamas terminas (suteiktas ir papildomas terminas pagal jų ankstesnį prašymą) gauti reikiamus statybos leidimus (susitarti su R. S. dėl sutikimo gavimo, susitarti dėl žemės sklypo ribų nustatymo (pakeitimo) ir atlikti kitus veiksmus, t. y. gauti reikiamą dokumentaciją savavališkos statybos įteisinimui). Esant tokioms aplinkybėms, turi būti įvertinta, ar susiklosčiusios nepalankios aplinkybės gali būti laikomos išimtinėmis, kurios pateisina termino pratęsimą dar ilgesniam papildomam terminui, ar termino pratęsimas kelis kartus ilgesniam terminui, negu jis nustatytas teismo sprendimu, atitiktų ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo, teismo sprendimo privalomumo principus ir kiek yra tikėtinai pagrįstai nurodomas pats pratęsimo terminas. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad toks prašymo patenkinimas ir termino pratęsimas dar ilgesniam papildomam terminui neatitiktų ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo, teismo sprendimo privalomumo principų.

22. Kaip minėta, svarbi aplinkybė (kriterijus) vertinant, ar yra pagrindas atidėti (pratęsti) teismo sprendimo vykdymą dar papildomam terminui, yra prašyme nurodomas (prašomas nustatyti) teismo sprendimo įvykdymo pratęsimo terminas. Ieškovai naujai teismui pateiktame prašyme prašė teismo sprendimo įvykdymą atidėti iki 2018-11-12 dienos, todėl šį nurodomą (prašomą nustatyti) terminą turėjo tikėtinai teismui pagrįsti, jog jis yra realus ir protingas, jog teismo sprendimas (savavališkos statybos įteisinimas) iki minėto termino tikrai bus įvykdytas, ir nesikartos dabartinė situacija (kai jau kartą buvo atidėtas nurodyto teismo sprendimo vykdymo terminas, tačiau nebuvo pasiektas pastarojo teismo sprendimo vykdymo atidėjimo tikslas – teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai šio termino tikėtinai nepagrindė, o tik daro prielaidas, jog iki jų nurodomo termino, ieškovai jau galimai turės statybą leidžiantį dokumentą ir įteisins savavališkas statybas. Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina, kad ieškovų nurodomi teisminiai ginčai dar nėra išnagrinėti, o vertinant šių ginčų pobūdį, tikėtina, kad teisminiai ginčai tęsis ilgiau nei ieškovų nurodomas sprendimo įvykdymo terminas (t. y. iki 2018-11-12). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą nesant bendrasavininkės sutikimo, dar nėra paskirta apeliacinio skundo nagrinėjimo data, o civilinė byla dėl Žemės sklypo naudojimo tvarkos patvirtinimo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, byloje 2018-01-24 paskirtas teismo posėdis, tačiau įprastai (vertinant teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis) šalių ginčai nagrinėjami ir apeliacine tvarka. Be to, pažymėtina, kad pasibaigus teisminiams ginčams, turės būti parengta nauja projektinė dokumentacija bei atliktos kitos įstatymuose numatytas procedūros dėl statybas leidžiančio dokumento gavimo. Tai reiškia, kad ieškovų prašyme nurodomos aplinkybės neleidžia daryti tikėtinų išvadų, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog iki ieškovų prašyme nurodyto termino, teismo sprendimas bus įvykdytas. Akcentuotina ir tai, kad ieškovai (apeliantai) nepagrindė jų nurodomo pratęsimo termino pagrįstumo (vieno iš esminių tokio prašymo kriterijų), ir sutiktina su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog papildomo termino suteikimas iš esmės reikštų savavališkos statybos padarinių toleravimą bei atsakovo, vykdančio įstatymų kontrolę tam tikroje srityje, teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimą, neturint tikėtinų garantijų, jog daugkartinis teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimas tikrai pateisinamas.

23. Pažymėtina ir tos aplinkybės, kad pakartotinis termino pratęsimas iš esmės reikštų ir trečiojo asmens R. S. interesų pažeidimą, interesų pusiausvyros nesilaikymo jos atžvilgiu, nes statiniai, kurie pripažinti savavališka statyba, pastatyti žemės sklype, kurioje atitinkama dalis nuosavybės teise priklauso ir jai.

24. Apeliacinės instancijos vertinimu, apeliantų nurodomos susiklosčiusios tam tikros nepalankios aplinkybės galėtų būti laikomi tam tikromis išimtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų pratęsti teismo sprendimo įvykdymo terminą, tačiau terminas negali būti pratęstas, jeigu pateiktame prašyme nurodytas pratęsimo terminas nėra tikėtinai pagrįstas, realus ir protingas.

25. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pratęsti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.

          Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

n u t a r i a:

   Atskirąjį skundą atmesti.

   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį Nr. 2-27289-933/2014 palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Loreta Braždienė