Civilinė byla Nr. e2A-5-372/2022 

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01518-2020-8

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.;

                                                                                 2.6.22.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.;

                                                                                 3.3.1.20.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-109-558/2021 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui A. S. dėl pavedimo sutarties kainos nustatymo, atlyginimo ir išlaidų, vykdant pavedimą, priteisimo ir atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei L. M. dėl palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       I. L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. S., teismo prašė: 1) nustatyti, kad 2015-07-15 įgaliojimo (patvirtino (duomenys neskelbtini) pagrindu sudarytos pavedimo sutarties tarp ieškovės ir atsakovo kaina arba įgaliotinės atlyginimas yra 15 000 Eur; 2) iš atsakovo priteisti 15 000 Eur dydžio atlyginimą, vykdant 2015-07-15 įgaliojimo pagrindu sudarytą pavedimo sutartį; 3) iš atsakovo priteisti 1 000 Eur dydžio išlaidas, patirtas vykdant 2015-07-15 įgaliojimo pagrindu sudarytą pavedimo sutartį; 4) iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovą pažįsta nuo 2005 metų, kada padėjo jam surasti pirkėją žemės sklypui. 2015 m. pradžioje atsakovas vėl paprašė pagalbos, gaunant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus Išvadą. Atsakovas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,9200 ha žemės (duomenys neskelbtini), priskirtoje iki 1991-07-31, iš šio ploto – 1,6088 ha grąžintina žemė, o 2,3112 ha – valstybės išperkama žemė. Atsakovui natūra dalis nuosavybės (1,6717 ha) buvo atkurta, atsakovas į ieškovę kreipėsi dėl likusio ploto valstybės išperkamos žemės klausimų. Ieškovė nurodė, kad įkalbėta atsakovo sutiko padėti, tačiau surasti tik vietovę, kur galima išsikelti Išvadą, t.y. lygiavertį valstybės išperkamai žemei miško paskirties sklypą. 2015-03-30 Nacionalinė žemės tarnyba priėmė Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo pripažinta teisė gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypui – 2,2483 ha ploto, 4 700,26 Eur vertės. Ieškovė surado (duomenys neskelbtini) laisvą miško paskirties sklypą, kartu su ieškovu nuvyko į (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas parašė prašymą, kad jis sutinka, kad jam pagal Išvadą priklausanti žemė būtų atkurta (duomenys neskelbtini). Atsakovas neturėjo galimybių tvarkyti reikiamus reikalus tam, kad rastų sklypą ir įgytų į jį nuosavybę, todėl apsisprendė parduoti Išvadą, kad galėtų iš karto gauti Išvadoje numatytą pinigų sumą. Ieškovė sutiko iš atsakovo pirkti Išvadą, prisiimdama visus su sklypo suradimu ir įteisinimu susijusius reikalus. Pasikonsultavus su teisininkais, paaiškėjo, kad Išvada negali būti pirkimo - pardavimo sandorio objektu. Dėl šių priežasčių atsakovas pasiūlė, kad ieškovė jam iš karto sumokėtų 5 000 Eur sumą už Išvadą ir teises neatlygintai persikelti lygiavertį žemės sklypą, o išoriniuose santykiuose ieškovė veiks pagal atsakovo išduotą platų įgaliojimą. Toks susitarimas buvo įgyvendintas, 2015-07-15 buvo išduotas įgaliojimas.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2015-07-15 įgaliojimu atsakovas suteikė jai labai plačias teises. Ieškovė toliau išoriniuose santykiuose veikė pagal įgaliojimą, savo nuožiūra ieškojo tinkamo perkelti žemes sklypo. Suradus tinkamą sklypą (duomenys neskelbtini), buvo gautas sprendimas dėl šio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai atsakovo nuosavybėn (duomenys neskelbtini). Toliau reikėjo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, surasti gretimų žemės sklypų savininkus dėl sklypų gretimybių suderinimo, vėliau siūlyti jiems įsigyti tą sklypą ir gauti jų atsisakymą. Visu tuo rūpinosi ieškovė asmeniškai arba pasitelkdama trečiuosius asmenis. Atsakovo nuosavybė į žemės sklypą buvo įregistruota 2015-08-19. Ieškovė po nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą įregistravimo surado pirkėją (duomenys neskelbtini), kuri sutiko mišką pirkti itin palankiomis sąlygomis, sumokėdama net 35 000 Eur sumą, kai tuo metu rinkos vertė šio žemės sklypo buvo apie 20 000 Eur. Dėl ieškovės pastangų, pažinčių ir derybinių įgūdžių atsakovas iš esmės praturtėjo. Vietoje valstybės nustatytos 4 700 Eur dydžio kompensacijos atsakovas dėl ieškovės jo naudai atliktų veiksmų įgijo daugiau kaip 7 kartus didesnės vertės, nei piniginė kompensacija, nekilnojamąjį turtą, už kurį gavo daugiau kaip 70 proc. didesnę, nei tuometinė viešai skelbiama, rinkos kainą. Ieškovė po 2015-09-14 pirkimo - pardavimo sandorio įvykdymo jokių sumų atsakovui nepervedė, kadangi buvo įsitikinusi, kad galioja žodinis susitarimas dėl Išvadoje numatytos turtinės teisės pirkimo - pardavimo.

4.       Ieškovė nurodė, kad tarp šalių civilinėje byloje Nr. e2-329-470/2019 kilo ginčas dėl gautų pinigų, pardavus atsakovui nuosavybės teise priklausantį mišką, pagal 2015-09-14 pirkimo - pardavimo sandorį priteisimo ir dėl 2015-07-15 įgaliojimo pripažinimo apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo dengiamas pirkimas - pardavimas. Alytaus apylinkės teismas 2019-04-19 sprendimu A. S. ieškinį tenkino visiškai, o L. M. priešieškinį atmetė, nuspręsdamas priteisti iš L. M. A. S. naudai 30 000 Eur už įgaliojimo pagrindu parduotą miško sklypą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 713 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2020-01-13 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra neginčijamai pripažinta, kad pagal 2015-07-15 atsakovo išduotą įgaliojimą ieškovei šalis siejo atstovavimo ir pavedimo teisiniai santykiai, taip pat pripažinta, kad nors įgaliojime nurodyta, kad įgaliojama neatlygintinai, tačiau tikrasis susitarimas buvo atsiskaityti su ieškove už jos paslaugas, siekti kaip įmanoma pelningiau parduoti mišką ir, atsižvelgiant į pardavimo sėkmę, atsiskaityti.

5.       Ieškovė nurodė, kad atsižvelgdama į įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintus faktus, į tai, kad jai nebuvo kompensuotos jokios jos patirtos išlaidos, nesumokėtas joks atlygis už itin pelningą sandorį, į tai, kad iš teismo priteistų sumų būtų protinga išskaičiuoti jai priklausantį atlygį, siekdama geranoriškai susitarti, 2020-05-13 pasiūlymu kreipėsi į atsakovo atstovą, pasiūlė pasirašyti atskirą susitarimą dėl atlyginimo už jos tarpininkavimo paslaugas, įgyjant žemės sklypą ir jį pelningai parduodant (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė atsakyti, ar atsakovas sutiktų pasirašyti susitarimą dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas ir pavedimą, kokio dydžio atlyginimą sutiktų sumokėti ieškovei, sąžiningai įvertinęs jos indėlį. Atsakovas 2020-06-01 raštu iš esmės atsisakė tartis dėl atlyginimo, nurodydamas, kad įgaliojimas yra neatlygintinas, kad tokį pasiūlymą atsakovas svarstytų tik atgavęs visus teismo sprendimu priteistus pinigus. Ieškovės vertinimu, atsakovo siekis iš karto ir visa apimtimi atgauti iš ieškovės teismo priteistą sumą už parduotą sklypą, nesant išspręstam atlyginimo klausimui, leidžia abejoti jo sąžiningumu ir tikraisiais ketinimais atsiskaityti.

6.       Ieškovė pažymėjo, kad šalis pagal 2015-07-15 įgaliojimą siejo pavedimo teisiniai santykiai, tai patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, šio fakto nebereikia papildomai įrodinėti. Kad pavedimo sutartis buvo atlygintinė, taip pat konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, atsakovas pripažino ieškovės atliktų paslaugų jo naudai atlygintinumą ir ketinamo sumokėti atlygio dydžio priklausymą nuo sandorio pelningumo, tą atsakovas patvirtino ir apklausoje pagal jo teiktą skundą ikiteisminio tyrimo įstaigai dėl tariamų ieškovės nusikalstamų veiksmų. Šalys atskiros rašytinės pavedimo sutarties nepasirašė, tačiau pavedimo apimtį ir tikslą atspindi atsakovo išduotas 2015-07-15 notarinis įgaliojimas.

7.       Ieškovė nurodė, kad jos atlikti veiksmai, suteiktos paslaugos atsakovo naudai pagal 2015-07-15 įgaliojimą/pavedimą yra labai plataus pobūdžio ir specifiniai. Ieškovei buvo pavesta ir ji atliko tiek lygiaverčio valstybės išperkamam sklypui miško paskirties sklypo paiešką, užsakė ir savo lėšomis atliko šio sklypo formavimą, kadastrinius matavimus, teisinę registraciją, padėjo gauti 2015-07-29 sprendimą dėl sklypo išsikėlimo, iniciavo pardavimo procesą (duomenys neskelbtini), surinko gretimų sklypų savininkų atsisakymus įsigyti sklypą, ieškojo ir surado pirkėją (duomenys neskelbtini), derėjosi dėl pardavimo kainos, pasirašė 2015-09-14 sandorį, sumokėjo notaro išlaidas. Taigi ieškovė iš esmės tarpininkavo tiek atkuriant nuosavybės (perkeliant) teises į lygiavertį turėtajam žemės sklypui, tiek ir formuojant patį sklypą, tiek jį parduodant. Ieškovės vertinimu, atlyginimas jai turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, ieškovės atliktų veiksmų mastą, pobūdį, laiką, išlaidas ir atsakovo gautą naudą dėl ieškovės atliktų paslaugų. Nustatant atlyginimo dydį arba pavedimo sutarties kainą būtina įvertinti tai, kad: 1) pagal 2015-03-30 Išvadą atsakovui už valstybės išperkamą žemę priklausė ne didesnė kaip 4 700 Eur kompensacija; 2) atsakovas dėl ieškovės pastangų ir jos patirtų išlaidų nuosavybės teise įgijo 20 273 Eur vidutinės rinkos vertės miško paskirties žemės sklypą (įgijo 15 573 Eur didesnę turtinę naudą, nei būtu įgijęs iš valstybės, gaudamas kompensaciją); 3) atsakovas dėl ieškovės pagal pavedimą atliktų veiksmų žemės sklypą pardavė už ženkliai didesnę nei rinkos kainą – už 35 000 Eur sumą, gavo ne mažiau kaip 14 727 Eur turtinę naudą; 4) atsakovas tam, kad įgytų tokio dydžio turtinę naudą, jokių asmeninių išlaidų dėl to nepatyrė, visos išlaidos buvo dengiamos asmeniškai ieškovės; 5) tam, kad ieškovė galėtų sumokėti atsakovui 5 000 Eur sumą, dar prieš išduodant įgaliojimą ir prieš įgyjant sklypą nuosavybėn, ji turėjo šią sumą skolintis iš kito asmens; 6) ieškovė dėl atsakovo nepagrįstų kaltinimų tariamais nusikaltimais, dėl civilinės bylos, dėl atsakovo neketinimo tartis dar yra įpareigota atlyginti ir atsakovo advokato išlaidas.

8.       Ieškovė akcentavo, kad šalys susitarė dėl rezultato – dėl lygiaverčio valstybės išperkamai žemei žemės sklypo suradimo, atsakovo nuosavybės teisių į jį perkėlimo ir pelningo pardavimo. Tam ieškovė turėjo atlikti ir atliko veiksmus, nurodytus įgaliojime. Ieškovė tai atliko savo lėšomis. Atsižvelgiant į pavedimo mastą, atliktus veiksmus, patirtas išlaidas ir pasiektą rezultatą (atsakovo turtinės naudos dydį), į protingumo ir teisingumo principus, kaina arba atlyginimas už pavedimą sudaro ne mažiau kaip 15 000 Eur sumą. Toks atlyginimo dydis iš esmės atitinka skirtumą tarp valstybės nustatytos kompensacijos už valstybės išperkamą žemę dydžio (4 700 Eur) ir ieškovės surasto ir suformuoto miško paskirties žemės sklypo vidutinės rinkos vertės tuo metu – 20 273 Eur. Toks atlyginimas, ieškovės nuomone, laikytinas teisingu ir pagrįstu. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal pateikiamus įrodymus išlaidų suma, vykdant atsakovo pavedimą, sudaro 1 000 Eur.

9.       Atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodytoje civilinėje byloje aplinkybės dėl įgaliojimo atlygintinumo nebuvo analizuotos; įgaliojimas yra neatlygintinis sandoris ir atsakovui nekyla pareiga ieškovei sumokėti jos prašomą sumą; paaiškėjus tikriesiems ieškovės ketinimams, t. y. siekiui ne nuoširdžiai padėti atsakovui, o įgyti atsakovo pinigines lėšas pardavus turtą ir jam nieko apie tai net nepranešus, ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip veiksmai, kurie turi būti atlyginami; ieškovė, prašydama priteisti 1 000 Eur išlaidų, nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

10.       Atsakovas A. S. pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) priteisti iš ieškovės 4 500 Eur sumą; 2) priteisti iš ieškovės 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsakovas nurodė, kad 2015-09-14 (duomenys neskelbtini) už 35 000 Eur buvo parduotas atsakovui priklausęs turtas – žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Kadangi pats dalyvauti sandorio sudaryme atsakovas negalėjo, pagal (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu sandorį sudarė ieškovė, kaip įgaliotas asmuo, atstovaujantis atsakovo interesus. Atsakovas pinigų (30 000 Eur) už parduotą daiktą negavo, nors ieškovė sandorio sudarymo metu, atstovaudama atsakovą ir jo interesus, patvirtino, kad pirkėjas visus pinigus už perkamą žemę pervedė į jos sąskaitą banke, kad tuos pinigus atsakovas, kaip pardavėjas, esą gavo. Ieškovė, turėdama įgaliojimą veikti atsakovo vardu tik dėl turto pardavimo, nesąžiningai pasinaudojo situacija, kad sandorio tvirtinimas galimas tik sumokėjus perkamo daikto kainą, neteisėtai pasiliko atsakovui priklausančius pinigus už atsakovui priklausiusio turto pardavimą ir suklaidino notarę, kad atsakovas pinigus gavo.

12.       Atsakovas nurodė, kad 2019-04-19 Alytaus apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-329-470/2019, kuriuo nusprendė jo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. M. 30 000 Eur už įgaliojimo pagrindu parduotą miško sklypą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 713 Eur bylinėjimosi išlaidų, o L. M. priešieškinį nusprendė atmesti. 2020-02-10 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria atmetė L. M. apeliacinį skundą ir paliko galioti 2019-04-19 Alytaus apylinkės teismo sprendimą.

13.       Atsakovas pažymėjo, jog nuo 2015-09-14, kai buvo parduotas atsakovo turtas, už jį gautos lėšos valdomos ieškovės, praėjo jau daugiau kaip penkeri metai. Piniginės lėšos, kurios jau yra priteistos iš ieškovės, yra negrąžinamos, o išieškomos iš ieškovės priverstine tvarka. Atsakovas dėl ieškovės veiksmų negali atgauti savo piniginių lėšų, kurias ieškovė pasiliko neteisėtai. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už nepagrįstai ir neteisėtai laikotarpiu nuo 2015-09-14 iki 2018-10-08 (kada buvo užvesta byla dėl 30 000 Eur priteisimo) negrąžintą ir naudotą atsakovui priklausančią 30 000 Eur sumą. Atsakovas prašė priteisti 4 500 Eur (30 000 Eur x 5 % x 3 metai (laikotarpis nuo 2015-10-07 iki 2018-10-07 imtinai) = 4 500 Eur) palūkanų sumą.

14.       I. L. M. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas jau išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl pagrindinės skolos priteisimo nebuvo pareiškęs reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas; 2015-07-15 įgaliojimas buvo teisių pirkimas - pardavimas; ieškovei buvo suteikti labai platūs įgaliojimai išoriniuose santykiuose; ieškovė su atsakovu atsiskaitė dar prieš įgaliojimo išdavimą, pervesdama jam 5 000 Eur sumą, todėl sudariusi 2015-09-14 pirkimo - pardavimo sandorį ir gavusi pinigus, jų neperdavė atsakovui, nes galvojo veikianti kaip savininkė; nei įgaliojime, nei jokiame kitame dokumente nebuvo numatytas terminas, per kurį įgaliotinė būtų įsipareigojusi pervesti gautas lėšas atsakovui; neaišku, kokiu pagrindu atsakovas piniginės prievolės įvykdymo terminą skaičiuoja nuo 2015-10-07; pagal įgaliojimą gautų pinigų perdavimo atsakovui terminas nebuvo numatytas, taigi prievolės terminas neapibrėžtas; įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad pagal atsakovo išduotą įgaliojimą ieškovei šalis siejo atstovavimo ir pavedimo teisiniai santykiai, pripažinta, kad nors įgaliojime nurodyta, kad įgaliojama neatlygintinai, tačiau tikrasis susitarimas buvo atsiskaityti su ieškove už jos paslaugas; ieškovė atsakovo atžvilgiu (2015-09-14 sandorio sudarymo metu) taip pat turėjo reikalavimo teisę į atsakovą, šalis siejo priešpriešinės teisės ir pareigos; atsakovas neturi teisės ir pagrindo už 3 metų laikotarpį, per kurį jis pats atitinkamai neveikė, reikalauti kompensuojamųjų palūkanų; teismo sprendimu atsakovo naudai jau yra priteistos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo 30 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo (2018-10-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismo priteistos procesinės palūkanos visiškai kompensuoja atsakovo tariamus nuostolius, o dar papildomai 4 500 Eur palūkanų priteisimas reikštų nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Alytaus 

16.       Teismas nurodė, kad 2015 metais šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė pavedimo sutartį, kurios sudarymą patvirtina 2015-07-15 atsakovo išduotas įgaliojimas ieškovei.

17.       Teismas sprendė, jog nors įgaliojime nurodyta, kad įgaliojama neatlygintinai, tačiau tikrasis susitarimas buvo siekti kaip įmanoma pelningiau parduoti miško žemę ir, atsižvelgiant į pardavimo sėkmę, atsiskaityti su ieškove.

18.       Teismas vertino, kad šalys atlyginimo įgaliotiniui apmokėjimą siejo su tam tikru pasiektu rezultatu – dėl lygiaverčio valstybės išperkamai žemei žemės sklypo suradimo, atsakovo nuosavybės teisių į jį perkėlimo ir pelningo pardavimo.

19.       Įvertinęs ieškovės faktiškai atliktus veiksmus, atsižvelgęs į ieškovės surasto ir suformuoto miško paskirties žemės sklypo vidutinės rinkos vertes tuo metu – 20 273 Eur vertę, pavedimo veiksmais pasiektus rezultatus, į jų atlikimo trukmę (du mėnesiai), bei į tai, kad atsakovui iki šiol nėra ieškovė grąžinusi lėšas už parduotą žemę, į bylą pateiktus įrodymus apie ieškovės patirtas išlaidas, vykdant pavedimą, teismas sprendė, kad už faktiškai ieškovės atliktus pavedimo vykdymo veiksmus ieškovei turėtų būti išmokėtas 6 000 Eur dydžio atlyginimas. Teismas pažymėjo, jog ieškovė vykdė pavedimą savo sąskaita, tad priteisiamas atlyginimas apima ir ieškovės faktiškai patirtas išlaidas, vykdant pavedimą.

20.       Teismas nurodė, kad teismų sprendimais konstatuota, jog ieškovė, pardavusi atsakovui priklausiusį miško žemės sklypą, nepervedė jam pinigų, todėl sprendė, jog ieškovės argumentai dėl pareikalavimo vykdyti prievolę neturi jokios teisinės reikšmės, nes iš neteisės negali atsirasti teisė. Teismas vertino, jog ieškovė privalėjo pervesti lėšas už parduotą miško žemės sklypą atsakovui be atskiro pareikalavimo.

21.       Teismas pažymėjo, kad atsakovo vardu sandorį sudarė ieškovė, kuri gautų lėšų iki šiol nėra grąžinusi. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovo prašymas tenkintinas ir atsakovui iš ieškovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už nepagrįstai ir neteisėtai negrąžintą ir naudotą atsakovui priklausančią 30 000 Eur sumą, kuri sudaro 4 500 Eur (30 000 Eur x 5 % x 3 metai) už atsakovo pasirinktą laikotarpį nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2018 m. spalio 7 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

22.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo ieškovė L. M. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai: 1) nustatyti, kad 2015-07-15 įgaliojimo (duomenys neskelbtini) pagrindu sudarytos pavedimo sutarties tarp ieškovės L. M. ir atsakovo A. S. kaina arba įgaliotinės atlyginimas yra 15 000 Eur; 2) iš atsakovo priteisti 15 000 Eur dydžio atlyginimą, vykdant 2015-07-15 įgaliojimo pagrindu sudarytą pavedimo sutartį; 3) iš atsakovo priteisti 1 000 Eur dydžio išlaidas, patirtas vykdant 2015-07-15 įgaliojimo pagrindu sudarytą pavedimo sutartį; 4) atsakovo priešieškinio reikalavimus atmesti; 5) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad ieškovės atlygio, vykdant atsakovo pavedimą, dydis, įskaitant ir patirtas išlaidas, yra 6 000 Eur, nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Nėra aišku, kodėl būtent 6 000 Eur suma laikytina teisingu, sąžiningu ir pagrįstu atlygiu ieškovei. Teismas pripažino ieškovės didelį indėlį į atsakovo gautą turtinę naudą; 6 000 Eur dydžio atlygis, įskaitant ir patirtas išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gavo net 7 kartus didesnę turtinę naudą, nei buvo paskirta valstybės kompensacija, neatitinka teisingumo, sąžiningo ir teisingo atlygio principų. Teismas nepasisakė ir neįvertino ieškovės nurodytų jos prašomos priteisti sutarties kainos dydžio pagrindimo argumentų. Ieškovė nurodė, kad jos prašomas priteisti atlyginimo dydis iš esmės atitinka skirtumą tarp valstybės nustatytos kompensacijos už valstybės išperkamą žemę dydžio (4 700 Eur) ir ieškovės surasto ir suformuoto miško paskirties žemės sklypo vidutinės rinkos vertės tuo metu – 20 273 Eur. Teismas nieko nepasisakė dėl šių ieškovės skaičiavimų, tokio pagrindimo, net nenurodė, kodėl jis negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu. Taigi iš esmės liko nepaneigta ieškovės pozicija, dėl ko teismo sprendimas vos dėl 6 000 Eur atlygio (įskaitant ir patirtas išlaidas) nėra įtikinamas ir pagrįstas. Teismas ieškovės atliktų veiksmų atsakovo naudai trukmę nustatė tik formaliai nuo notarinio įgaliojimo išdavimo dienos (2015-07-15) iki 2015-09-14 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Toks vertinimas nėra teisingas, kadangi šalis pavedimo santykiai siejo dar iki jų įforminimo 2015-07-15 įgaliojimu. Tą patvirtino ir pats atsakovas, tai matyti iš kitos civilinės bylos medžiagos bei į bylą pateiktų įrodymų. Teismas neįvertino, kad atsakovo prašymu ieškovė jam padėjo gauti dar 2015-03-30 Nacionalinės žemės tarnybos Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Išvadą atsakovui buvo pripažinta teisė gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypui – 2,2483 ha ploto, 4 700,26 Eur vertės žemės sklypą. 2015-07-15 įgaliojimas buvo išduotas, kai buvo surastas žemės sklypas. Laikotarpiu nuo 2015-03-30 iki 2015-07-15 ieškovę ir atsakovą siejo pavedimo santykiai, ieškovė atliko tam tikrus veiksmus atsakovo pavedimu ir jo naudai. Šios visos aplinkybės buvo svarbios nustatant šalių pavedimo santykių trukmę, ieškovės atliktų veiksmų trukmę, o tai yra susiję su teisingu ir pagrįstu atlygiu.

22.2.                      Teismas visiškai nepagrįstai sutapatino atlygio pagal pavedimo sutartį nustatymą ir priteisimą bei ieškovės reikalavimą atlyginti jos patirtas išlaidas, vykdant pavedimą. Teismas be jokio pagrindo į nustatytą 6 000 Eur dydžio atlyginimą įskaitė ir patirtas ieškovės išlaidas, jų dydžio iš esmės net nenustatė, nevertino. Iš viso pagal ieškovės byloje pateiktus įrodymus išlaidų suma, vykdant atsakovo pavedimą, sudarė 1 000 Eur (500 Eur palūkanos už paskolą ir 500 Eur paskola išlaidoms, į kurias pateko sklypo kadastriniai matavimai, išlaidos notarui (už įgaliojimą 17,06 Eur, už pardavimą – 216,99 Eur/2, iš viso 108,50 Eur, ir kt., rinkliava VMI ir mokesčiai už registravimą VĮ Registrų centre –  71,99 Eur). Tam, kad ieškovė galėtų sumokėti atsakovui 5 000 Eur sumą, dar prieš išduodant įgaliojimą ir prieš įgyjant sklypą nuosavybėn, ji turėjo šią sumą skolintis iš kito asmens, kadangi tuo metu reikiamos pinigų sumos ji neturėjo. 2015-06-15 buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 5 500 Eur sumos už 500 Eur dydžio palūkanas. Ši paskola ieškovei buvo išmokėta mokėjimo pavedimais: 2015-07-13; 2015-07-14 ir 2015-07-15. Tai patvirtina į bylą pateikti mokėjimo dokumentai ir ieškovės banko sąskaitos išrašas. Kaip matyt iš banko sąskaitos išrašo, ieškovė tuo metu savų lėšų pakankamai neturėjo, o po suteiktos paskolos 5 000 Eur sumą pervedė atsakovui 2015-07-14 ir 2015-07-15 mokėjimo pavedimais. Teismas neįvertino ieškovės sąskaitos išrašų, kurie būtent ir patvirtina, kad gauta paskola buvo pervesta atsakovui. Kad ieškovė paskolą grąžino ir sumokėjo dar 500 Eur palūkanų patvirtino tiek pats liudytoju apklaustas paskolos davėjas, tiek įrašai 2015-06-15 paskolos sutartyje, tiek ir 2015-09-14 ir 2015-09-23 mokėjimo pavedimai paskolos davėjui. Teismas šių įrodymų nevertino, dėl ko iš esmės liko neišnagrinėtas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1 000 Eur dydžio išlaidų, vykdant pavedimą, priteisimo. Teismas, be pagrindo sutapatindamas teisę gauti atlygį už pavedimą ir teisę reikalauti išlaidų atlyginimo, ieškovės pareikšto ieškinio savarankiško reikalavimo dėl 1 000 Eur dydžio išlaidų atlyginimo neišsprendė iš esmės, tai laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

22.3.                      Teismas, tenkindamas atsakovo reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų už 3 metus priteisimo, priėmė neteisingą sprendimą, šio atsakovo reikalavimo nevertindamas viso ginčo kontekste. Teismas netinkamai šioje dalyje aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti 4 500 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas suprantamas kaip reikalavimas ieškovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, todėl teismas turėjo įvertinti, ar neegzistuoja atleidimo nuo atsakomybės pagrindai ar pagrindai ją sumažinti. To ieškovė teismo prašė atsiliepimu į priešieškinį. Šiuo atveju atsakovo neveikimas, savo prievolių ieškovės atžvilgiu nevykdymas, t.y. žadėto atlygio neišmokėjimas ir išlaidų neatlyginimas iš esmės reiškė sutikimą, kad jam būtų padaryta žala ir atitinkamos rizikos priėmimą, todėl atsakovas neturėjo teisės ir pagrindo už 3 metų laikotarpį, per kuri jis pats atitinkamai neveikė, reikalauti kompensuojamųjų palūkanų. Toks reikalavimas, kaip ir tokį reikalavimą tenkinantis pirmosios instancijos teismo sprendimas, tarp šalių susiklosčiusių mišrių teisinių santykių kontekste neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismas visiškai ignoravo savo paties šioje byloje konstatuotus faktus ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su paties atsakovo nesąžiningumu ir įsipareigojimų (susitarimų) ieškovės naudai nevykdymu. Teismas, visiškai tenkindamas atsakovo, kuris savo pažadų (įsipareigojimų) atsiskaityti su ieškove ilgus metus nevykdė, nesiekė susitarti dėl atlygio, vėliau neigė savo pažadus, neatsižvelgė į savo paties nustatytus faktus, aplinkybes, ir į tai, kad ieškovė, negavusi atlygio ir išlaidų atlyginimo, pagrįstai sulaikė atsakovui mokėtinas sumas, nes šalis siejo žodiniai susitarimai, kurių atsakovas nesilaikė. Ieškovė pagrįstai sustabdė prievolės įvykdymą – pagal įgaliojimą gautų pinigų pervedimą atsakovui. Teismas šių argumentų iš esmės neįvertino. Ieškovė atsakovo atžvilgiu 2015-09-14 sandorio sudarymo metu taip pat turėjo reikalavimo teisę į atsakovą, šalis siejo priešpriešinės teisės ir pareigos. Atsakovas pats nebuvo pakankamai sąžiningas ir rūpestingas, dėl ko turi prisiimti visus tariamus nuostolius. Vertinant atsakovo kaltę, buvo būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) ieškovė 2015-07-15 įgaliojimo pagrindu atsakovo naudai visus veiksmus atliko savo sąskaita, atsakovas dėl to nepatyrė jokių išlaidų; 2) atsakovas iš karto po 2015-09-14 sandorio sudarymo nereiškė jokių reikalavimų dėl pinigų grąžinimo; 3) atsakovas su ieškove po 2015-09-14 sandorio neatsiskaitė ir nėra atsiskaitęs iki šiol už jos paslaugas, jam suteiktą turtinę naudą, nors kitoje nagrinėjamoje byloje patvirtino, kad žadėjo ir nori atsilyginti; 4) atsakovas dėl pinigų, ieškovės gautų pagal įgaliojimą, priteisimo į teismą kreipėsi tik 2018 m. spalio mėn., tačiau reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo nereiškė. Be to, svarbu ir tai, kad kitoje civilinėje byloje teismo sprendimu atsakovo naudai yra priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 30 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2018-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo priteistos procesinės palūkanos visiškai kompensuoja atsakovo tariamus nuostolius, o papildomas 4 500 Eur palūkanų priteisimas reiškia nepagrįstą ir nesąžiningą atsakovo praturtėjimą ieškovės sąskaita. Tokio dydžio nuostolių atsakovas nepatyrė ir jie negalėjo būti laikomi minimaliais. Priešingai, būtent ieškovė, veikdama pagal įgaliojimą, savo sąskaita atlikdama visus veiksmus, sudarydama sandorį ir vėliau būdama įpareigota visus pinigus grąžinti, negavusi jokio atlyginimo ir išlaidų kompensavimo, patyrė nuostolių. Teismas turėjo pagrindą priešieškinio netenkinti arba priteisti atsakovui ne didesnes kaip 1 metų kompensuojamąsias palūkanas, t.y. ne didesnę kaip 1 500 Eur dydžio sumą.

23.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad vien tai, jog teismai aplinkybes vertina ne taip, kaip norėtų viena ar kita pusė, savaime nereiškia teismų sprendimų nepagrįstumo. Skunde nurodytos faktinės aplinkybės nesiskiria nuo ieškovės pradinių dokumentų ir neatitinka tikrovės.

23.2.                      Įgaliojimas, kaip vienašalis sandoris, buvo pačios ieškovės iniciatyvos vaisius ir sudarytas jos nurodytomis sąlygomis, t. y. būtent ieškovė suderino įgaliojimo turinį tiek parinkdama notarą, tiek sutardama laiką, tiek suderindama turinį, tiek dalyvaudama įgaliojimo išdavime, tiek ir sumokėdama už įgaliojimo išdavimą. Kaip matyti iš įgaliojimo turinio, jame nurodyti veiksmai atliekami „neatlygintinai“. Ieškovė veikė pagal įgaliojimą, sutiko su įgaliojime nurodyta neatlygintinumo sąlyga. Atsakovas, tikėdamas ieškovės nuoširdumu, galvojo, kad jam teikiama pagalba, ketino ieškovei gera valia sumokėti keletą tūkstančių atlygį, tačiau paaiškėjus tikriesiems ieškovės ketinimams, t.y. siekiui ne nuoširdžiai padėti atsakovui, o įgyti atsakovo pinigines lėšas pardavus turtą, tokie veiksmai negali būti vertinami kaip veiksmai, kurie turi būti atlyginami. Nesuprantama, kaip ieškovė gali reikalauti atlygio už atsakovui sukeltus nepatogumus ir ženklų sveikatos suprastėjimą. Ieškovės elgesys buvo itin nesąžiningas, ji pati pasirinkusi įgaliojimo turinį, siekė gauti iš atsakovo visas lėšas, gautas už parduotą turtą. Ieškovė apie atsakovui priklausančio turto pardavimą tyčia neinformavo, atsakovui sužinojus, kad jo turtas parduotas, pinigus pasiliko ir net neketina jų grąžinti. Atsakovas buvo priverstas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, kur jam priklausančios piniginės lėšos buvo priteistos 2019-04-19 Alytaus apylinkės teismo sprendimu. Tačiau nepaisant to, iki šios dienos atsakovas jam priklausančių ir priteistų piniginių lėšų nėra atgavęs. Ieškovė akivaizdžiai nesąžininga atsakovo atžvilgiu, be to, dar prašo priteisti 15 000 Eur dydžio atlyginimą, kuris nėra niekaip pagrįstas.

23.3.                      Parduoto turto rinkos vertė buvo 35 000 Eur, t.y. faktinė pardavimo kaina. Turto vertinimas į bylą nepateiktas, todėl laikyti vertę kitokia, negu turto reali pardavimo kaina, negalima. Teigti apie skirtumą, kuris visas turi tekti ieškovei, yra elementarios logikos neatitinkantis teiginys. „Sėkmės“ mokestis šalių taip pat nebuvo sutartas. Galima būtų kalbėti apie atlyginimą, kaip tam tikrą procentą nuo turto vertės, tai sudarytų apie 1,5-3 procentus nuo gauto kainos skirtumo, o ne apie visą skirtumą, tai yra nesąžininga ir neatitinka protingumo bei teisingumo principų, teisminės praktikos. Į bylą buvo pateikti duomenys apie tai, kad pietų Lietuvoje (kaip ir visoje Lietuvoje) už turto pardavimą atlygis vyrauja nuo 1,5 iki 3 procentų nuo pardavimo kainos. Šiuo atveju, skaičiuojant nuo 35 000 Eur pardavimo sumos, 3 procentai sudaro 1 050 Eur sumą. Laiko prasme ieškovės paslaugos truko neilgai, t.y. vos kelis mėnesius, todėl papildomai priteisti ieškovei dar 13 950 Eur sumą nėra jokio pagrindo. Įvertinus pardavimo kainą, įvertinus už turto pardavimą gaunamus atlygio dydžius pietų Lietuvoje, akivaizdu, kad be 1 050 Eur atlyginimo ieškovei teismas priteisė žymiai didesnį atlygį, kuris negali būti neteisingas. Teismas priteisė daugiau negu pakankamą atlygį, kurio keisti nėra jokio faktinio ir juo labiau teisinio pagrindo.

23.4.                      Dėl išlaidų, vykdant pavedimą, atlyginimo teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai, todėl nesuprantamas ieškovės apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas šioje dalyje. Ieškovė ne tik, kad neperdavė, ką gavo vykdydama pavedimą, bet ir iki pat ieškinio pateikimo nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių bet kokias ieškovės išlaidas. Atsakovas neturėjo jokios galimybės padengti ieškovės turėtas išlaidas. Ieškovės nebuvo reikalaujama mokėti pinigines sumas ar jas skolintis. 2015-06-15 paskolos sutartyje numatyta, kad suteikiama 5 500 Eur paskola, tačiau pagal pačios ieškovės pateiktus išrašus matyti, kad  į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą pervesta ne 5 500 Eur suma, o 5 000 Eur suma, tad lieka neaišku, kodėl ieškovė turėjo mokėti 500 Eur dydžio palūkanas. Šioje dalyje ieškovės ieškinys visiškai nepagrįstas. Ieškovė gauna visišką satisfakciją šioje dalyje, nes atlyginimas priteisiamas apimant ir prašomas priteisti išlaidas.

23.5.                      Ieškovė, turėdama įgaliojimą veikti atsakovo vardu tik turto pardavimo atžvilgiu, nesąžiningai pasinaudojo esama situacija, kad sandorio tvirtinimas galimas tik sumokėjus perkamo daikto kainą, neteisėtai pasiliko atsakovui priklausančius pinigus už atsakovui priklausiusio turto pardavimą ir suklaidino notarę, kad atsakovas pinigus gavo. Be to, ieškovė iki šios dienos yra sulaikiusi ir nemoka atsakovui visos jam priteistos sumos, ieškovė ir toliau neteisėtai naudojasi atsakovo piniginėmis lėšomis ir tai siekia daryti neatlygintinai, nors atsakovui įstatymas garantuoja teisę į palūkanas. Jokio palūkanų mažinimo negali būti, kadangi pati ieškovė neteikė atsakovui privalomos pateikti ataskaitos, neteikė jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų ir net neprašė jų padengti. Ieškovė prašo visiškai nepagrįsto atlygio, todėl jo klausimas sprendžiamas teisme, tai nesudaro pagrindo prašyti mažinti įstatymų garantuotas palūkanas. Be to, ieškovė sulaikiusi ne prašomo atlygio dydžio sumą, o visą įsiskolinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

25.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-03-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus Išvados pagrindu A. S. įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo A. S. 3,9200 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Iš šios žemės 2,2483 ha (vertė 16 229,06 Lt, dabar – 4 700,26 Eur) pateko į valstybės išperkamos žemės kategoriją, t.y. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas ji negalėjo būti grąžinta natūra, bet už ją nuosavybės įgijėjo pasirinkimu galėjo būti atlyginama pinigine kompensacija arba lygiaverčiu žemės sklypu kaimo teritorijoje, arba mišku, arba vandens telkiniu. A. S. pasirinko kompensavimo būdą lygiaverčiu sklypu kitoje vietovėje.

26.       2015-07-15 A. S. įgaliojimo, patvirtinto (duomenys neskelbtini)., pagrindu įgaliojo L. M. atstovauti visose privačiose ir valstybinėse įstaigose tvarkant visus reikalus ir dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atstatymu į A. S. priklausančią žemę (mišką) pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus išvadą 2015-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini), Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, valdytą nuosavybės teisėmis buvusio savininko A. S. (duomenys neskelbtini), ir kurios vertė 16 229,06 Lt (4 700,26 Eur), perkeliant ją į bet kurią kadastrinę vietovę Lietuvoje, atstovauti matuojant žemę (mišką), atliekant Topo ir geodezinius (kadastrinius) matavimus, atstovauti pasirašant planus ir/ar sutikimus dėl kaimyninių žemės sklypų ribų derinimo, pasirašyti servitutų sutartis, visas sąlygas nustatant savo nuožiūra, rašyti pareiškimus ir prašymus gauti, pateikti, pasirašyti visus reikalingus dokumentus, pažymas, pažymėjimus, aktus, leidimus, planus, susitarimus, sutartis, sąlygas nustatant savo nuožiūra, įregistruoti juos visose įstaigose, atstovauti VĮ Registrų centre įregistruojant nuosavybę, gauti nuosavybės dokumentus, sumokėti pinigus, gavus nuosavybės dokumentus tvarkyti ir valdyti, pilnai disponuoti minėta žeme (mišku), į kurią nuosavybės teisės atstatytos pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus išvadą 2015-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini), Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, valdytą nuosavybės teisėmis buvusio savininko A. S. (duomenys neskelbtini), ir kurios vertė 16 229,06 Lt (4 700,26 Eur), ją parduoti, mainyti, išnuomoti ar kitaip perleisti, kainą ir visas kitas sąlygas nustatant savo nuožiūra, atstovauti visose valstybinėse ir privačiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriuose, vesti derybas dėl minėto turto pardavimo, sudaryti preliminariąsias sutartis, savo nuožiūra keisti, pildyti ar panaikinti preliminariųjų sutarčių sąlygas ar jas nutraukti, sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl preliminariųjų sutarčių sąlygų pakeitimo, papildymo ar jų nutraukimo, sumokėti visus mokesčius valstybei, atsiradusius dėl žemės (miško) sklypo perleidimo, užsakyti pažymas notarų biure perleidimo sandoriams, pasirašyti visas įstatymų leidžiamas sutartis, perdavimo - priėmimo aktus notarų biure, gauti pinigus, gauti, pateikti, pasirašyti visus tiems tikslams reikalingus dokumentus, pažymas, pažymėjimus, leidimus, aktus, planus, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; atstovauti VĮ Registrų centre, notarų biuruose, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriuose, Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Hipotekos įstaigoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie LR Žemės ūkio ministerijos skyriuose bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose gaunat bei pateikiant visus reikalingus dokumentus (jų dublikatus), daryti pareiškimus, pasirašyti visus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kirus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Į. L. M. išduotas penkeriems metams; įgaliotojas pareiškia, kad atstovaujama neatlygintinai; įgaliojimas išduotas be teisės perįgalioti.

27.       Byloje nustatyta, kad pagal 2015-07-15 išduotą įgaliojimą žemės grąžinimo klausimus tvarkė L. M., kuri surado laisvą lygiavertį sklypą (duomenys neskelbtini). Jos pastangomis buvo atlikti kadastriniai matavimai, parengtas žemės sklypo planas, duomenis ji pateikė Nacionalinės žemės tarnybai, kuri 2015-07-29 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį (duomenys neskelbtini) turėtam 4,6428 ha (vertė 4 700 Eur) sklypui miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). L. M. nuosavybės teisę į miško sklypą A. S. vardu įregistravo VĮ Registrų centre. Veikdama jai išduoto įgaliojimo pagrindu, ji surado gretimų žemės sklypų savininkus ir pasiūlė jiems sklypą pirkti, gavo jų atsisakymus, o vėliau surado pirkėją – (duomenys neskelbtini). 2015-09-14 (duomenys neskelbtini) miško sklypas šiai bendrovei buvo parduotas už 35 000 Eur.

28.       Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad tarp šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-329-470/2019 kilo ginčas dėl gautų pinigų, pardavus atsakovui nuosavybės teise priklausantį mišką pagal 2015-09-14 pirkimo - pardavimo sandorį priteisimo, ir dėl 2015-07-15 įgaliojimo pripažinimo apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo dengiamas pirkimas - pardavimas. Alytaus apylinkės teismas 2019-04-19 sprendimu A. S. ieškinį tenkino visiškai, o L. M. priešieškinį atmetė, nuspręsdamas priteisti iš L. M. A. S. naudai 30 000 Eur už įgaliojimo pagrindu parduotą miško sklypą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 713 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2020-01-13 nutartimi, atmesdamas L. M. apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

29.       Pirmosios instancijos teismas 2019-04-19 sprendime nurodė, jog galima daryti išvadą, kad nuosavybės atkūrimo tikslas abiem šalims buvo kaip galima greičiau atkurti nuosavybės teisę į žemę ir kaip galima pelningiau ją parduoti; nuo gauto pelno dydžio, anot ieškovo, priklausė kaina, kurią jis buvo pasiryžęs sumokėti L. M.; vertinant ieškovo ir atsakovės ryšį su ginčijamo sandorio objektu – teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, akivaizdu, kad objektas šiuo atveju nebuvo individualizuotas, šalims nebuvo svarbu, kur bus atkurta nuosavybė, kokiomis sąlygomis tai bus padaryta, svarbi buvo tik jo pelningumo ir realizavimo galimybė. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovė nerizikavo pirkdama Išvadą, bet prisiėmė pavedimą pasirūpinti ieškovo nuosavybės atstatymo reikalais tam tikslui, kad vėliau kaip galima pelningiau būtų galima realizuoti nuosavybę bei tikėtis iš ieškovo pažadėto atlygio, kurio dydis pagal susitarimą priklausė nuo pardavimo sėkmės; aplinkybė, kad šalys iš anksto nesusitarė dėl konkretaus atlygio dydžio šiuo atveju neturi reikšmės, nes visais atvejais, esant pelningam pardavimui, ieškovas žadėjo atsakovei atsilyginti. Teismas nurodė, jog sudarius įgaliojimą, tarp A. S. ir L. M. susiklostė teisiniai atstovavimo santykiai, kurių pagrindu L. M. A. S. pavedimu turėjo teisę veikti ir veikė jo vardu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, vėliau pardavimo procese.

30.       Kauno apygardos teismas 2020-01-13 nutartyje nurodė, kad šalys nesusitarė dėl nuosavybės teisės į ieškovo nuosavybėn sugrąžintiną žemės sklypą perleidimo atsakovei ir 2015-07-15 patvirtintu įgaliojimu ieškovas neperleido atsakovei nei teisės atkurti ieškovo nuosavybės teisę į ginčo sklypą, nei paties šio sklypo. Teismas pažymėjo, jog įrašas įgaliojime apie jo neatlygintinumą savaime nereiškia neatlygintino jame nurodytų atsakovės paslaugų teikimo; ieškovas atsilyginimą teigė supratęs kaip užmokestį, priklausomą nuo to, kokia kaina atsakovė sklypą parduos, šią aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Dėl ginčo esmės

31.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu (CK 6.756 straipsnio 2 dalis).

32.       Pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus (CK 6.757 straipsnio 1 dalis). Asmens sutikimas priimti jam duotą pavedimą gali būti išreikštas aiškiai arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – tylėjimu (CK 6.757 straipsnio 2 dalis).

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).

34.       Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų. Atstovavimo teisės gali atsirasti tuo pačiu pagrindu kaip ir atstovavimo teisinis santykis, pavyzdžiui, kai atstovavimo pagrindas yra įstatymas ar administracinis aktas, tačiau kitais atvejais santykiams su trečiaisiais asmenimis reikalingas papildomas juridinis faktas – įgaliojimas. Iš esmės atskirti, kuris atstovavimo santykis – vidinis ar išorinis – susiklosto pirmiau, nėra labai svarbu, nes šie atstovavimo santykiai yra tarpusavyje susiję, t. y. išoriniai atstovavimo santykiai negali egzistuoti nesant vidinių. Tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611-2017).

35.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai. Atsakovas 2015-07-15 išdavė ieškovei L. M. įgaliojimą atstovauti jam visose privačiose ir valstybinėse įstaigose tvarkant visus reikalus ir dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atstatymu į A. S. priklausančią žemę (mišką) pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus Išvadą 2015-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini), Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, valdytą nuosavybės teisėmis buvusio savininko A. S. (duomenys neskelbtini), ir kurios vertė 16 229,06 Lt (4700,26 Eur), perkeliant ją į bet kurią kadastrinę vietovę Lietuvoje. Šis įgaliojimas yra šalių išorinių atstovavimo santykių išraiška, kuri rodo ir tarp šalių susiklosčius vidinius atstovavimo santykius.

36.       Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė atsakovo pavedimu turėjo teisę veikti ir veikė atsakovo vardu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, vėliau pardavimo procese. Ieškovė prisiėmė pavedimą pasirūpinti atsakovo nuosavybės atstatymu, lygiaverčio valstybės išperkamai žemei žemės sklypo suradimu, atsakovo nuosavybės teisių į jį perkėlimu, taip pat ir šio nekilnojamojo turto pardavimu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl rezultato – nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypo pardavimo. 

37.       2015-07-15 įgaliojime nurodyta, jog įgaliotojas pareiškė, kad atstovaujama neatlygintinai, tačiau nagrinėjamos civilinės bylos duomenys, taip pat civilinės bylos Nr. e2-329-470/2019 duomenys leidžia daryti išvadą, kad šalių susitarimas buvo siekti kuo pelningiau parduoti miško žemę, o nuo pardavimo sėkmės priklausė atlygis ieškovei už jos įdėtą darbą ir pastangas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys atlyginimo įgaliotiniui apmokėjimą siejo su tam tikru pasiektu rezultatu – lygiaverčio valstybės išperkamai žemei žemės sklypo suradimu, atsakovo nuosavybės teisių į jį perkėlimu ir pelningu pardavimu. Remiantis tuo darytina išvada, kad pavedimo teisiniai santykiai 2015-07-15 įgaliojimo pagrindu buvo atlygintiniai.

38.       Atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita, ir sumokėti atstovui atlyginimą už darbą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai (CK 2.151 straipsnis). Įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą, įgaliotojas privalo sumokėti jam atlyginimą, jeigu pavedimo sutartis yra atlygintinė (CK 6.761 straipsnio 4 dalis).

39.       Jeigu sutartis yra atlygintinė, tai įgaliotinio atlyginimo dydį nustato pavedimo sutartis ar įstatymas. Jeigu atlyginimo dydis nei sutartyje, nei įstatyme nenustatytas, atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į papročius, rinkos kainas, suteiktų paslaugų pobūdį ir trukmę, atitinkamas paslaugas teikiančių asmenų profesinių susivienijimų rekomendacijas ir kitas aplinkybes (CK 6.758 straipsnio 3 dalis).

40.       Spręsdamas dėl atlyginimo dydžio, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vertina ne tik pirkimo - pardavimo sandorio sudarymą, bet ir kitus ieškovės atliktus darbus, vykdant atsakovo jai išduotą įgaliojimą.

41.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendimas dėl ieškovės atlygio, vykdant atsakovo pavedimą, dydžio, įskaitant ir patirtas išlaidas, nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Ieškovės vertinimu, nėra aišku, kodėl būtent 6 000 Eur suma laikytina teisingu, sąžiningu ir pagrįstu atlygiu. Ieškovė akcentavo, kad teismas nepasisakė ir neįvertino jos nurodytų prašomos priteisti sutarties kainos dydžio pagrindimo argumentų, be to, ieškovės atliktų veiksmų atsakovo naudai trukmę nustatė tik formaliai nuo notarinio įgaliojimo išdavimo dienos (2015-07-15) iki 2015-09-14 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovės nuomone, toks vertinimas nėra teisingas, kadangi šalis pavedimo santykiai siejo dar iki jų įforminimo 2015-07-15 įgaliojimu.

42.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė pavedimą vykdė dar iki 2015-07-15 įgaliojimo išdavimo dienos. Byloje nustatyta, kad ieškovė, atsakovo pavedimu, ieškojo tinkamo perkelti žemes sklypo, rūpinosi, kad būtų gautas sprendimas dėl žemės sklypo perdavimo neatlygintinai atsakovo nuosavybėn, rūpinosi žemės sklypo kadastriniais matavimais, sklypų gretimybių suderinimu, gretimų sklypų savininkams sklypą siūlė įsigyti, gavo jų atsisakymus, rūpinosi atsakovo nuosavybės įregistravimu, surado pirkėją, sutikusį nekilnojamąjį turtą pirkti palankiomis sąlygomis.

43.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtus ieškovės faktiškai atliktus veiksmus, pateiktus įrodymus apie patirtas išlaidas, taip pat atsižvelgęs į ieškovės surasto ir suformuoto miško paskirties žemės sklypo vidutinę rinkos vertę tuo metu, ieškovės pasiektus rezultatus, į jų atlikimo trukmę, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė iki šiol nėra grąžinusi atsakovui lėšas už parduotą žemę, vertino, kad už faktiškai ieškovės atliktus pavedimo vykdymo veiksmus ieškovei turėtų būti išmokėtas 6 000 Eur dydžio atlyginimas.

44.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlyginimo dydžio, vadovavosi CK 6.758 straipsnio 3 dalimi ir ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tokias kaip ieškovės atlikti veiksmai, pasiekti rezultatai, taip pat rinkos kainos, suteiktų paslaugų pobūdis ir trukmė, tad nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimas dėl ieškovės atlygio dydžio, vykdant atsakovo pavedimą, nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas.

45.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teismas visiškai nepagrįstai sutapatino atlygio pagal pavedimo sutartį nustatymą ir priteisimą bei ieškovės reikalavimą atlyginti jos patirtas išlaidas, vykdant pavedimą. Ieškovės nuomone, teismas be jokio pagrindo į nustatytą 6 000 Eur dydžio atlyginimą įskaitė ir ieškovės patirtas išlaidas, o jų dydžio iš esmės net nenustatė ir nevertino. Ieškovė pažymėjo, kad iš esmės liko neišnagrinėtas jos ieškinio reikalavimas dėl 1 000 Eur dydžio išlaidų, vykdant pavedimą, priteisimo.

46.       CK 6.761 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu ko kita nenustato sutartis, įgaliotojas privalo aprūpinti įgaliotinį priemonėmis, reikalingomis pavedimui įvykdyti, atlyginti įgaliotiniui išlaidas, kurios buvo būtinos pavedimui tinkamai įvykdyti, o esant reikalui – išmokėti avansą, būtiną išlaidoms, susijusioms su pavedimo vykdymu, padengti.

47.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė savo sąskaita atliko pavedimo vykdymo veiksmus, į bylą pateikė dalį išlaidų pagrindžiančių įrodymų, tai: išlaidos notarui už įgaliojimą (17,06 Eur), už pirkimo - pardavimo sandorį (108,50 Eur), rinkliava VMI už nuosavybės teisės registravimą VĮ Registrų centre (71,99 Eur). Teismas įvertino ir 2015-06-15 paskolos sutartį dėl 5 500 Eur sumos už 500 Eur dydžio palūkanas, taip pat ieškovės paaiškinimus dėl išlaidų už kadastrinius matavimus. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės patirtas išlaidas ir sprendė dėl patirtų išlaidų dydžio, taip pat įvertino ir pateiktus įrodymus, kurie šias išlaidas pagrindė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė vykdė pavedimą savo sąskaita, tad priteisiamas atlyginimas apima ir ieškovės faktiškai patirtas išlaidas, vykdant pavedimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad iš esmės liko neišnagrinėtas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1 000 Eur dydžio išlaidų, vykdant pavedimą, priteisimo, atmestini kaip nepagrįsti.

48.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų už 3 metus priteisimo, priėmė neteisingą sprendimą, šio atsakovo reikalavimo nevertindamas viso ginčo kontekste. Ieškovės vertinimu, atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti 4 500 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas suprantamas kaip reikalavimas ieškovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, todėl teismas turėjo įvertinti, ar neegzistuoja atleidimo nuo atsakomybės pagrindai ar pagrindai ją sumažinti. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo neveikimas, savo prievolių ieškovės atžvilgiu nevykdymas (žadėto atlygio neišmokėjimas ir išlaidų neatlyginimas) iš esmės reiškė sutikimą, kad jam būtų padaryta žala. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, negavusi atlygio ir išlaidų atlyginimo, pagrįstai sulaikė atsakovui mokėtinas sumas, nes šalis siejo žodiniai susitarimai, kurių atsakovas nesilaikė. Ieškovė pagrįstai sustabdė prievolės įvykdymą – pagal įgaliojimą gautų pinigų pervedimą atsakovui. Teismas šių argumentų iš esmės neįvertino.

49.       Pareikštu priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už nepagrįstai ir neteisėtai laikotarpiu nuo 2015-09-14 (pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo) iki 2018-10-08 (civilinės bylos dėl 30 000 Eur sumos priteisimo užvedimo momento) negrąžintą atsakovui priklausančią 30 000 Eur sumą.

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-571/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; kt.).

51.       Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose.

52.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

53.       Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006).

54.       Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2015-09-14 (pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas), kai pardavė atsakovo turtą ir už jį gavo lėšas, nėra su atsakovu atsiskaičiusi. Dėl šios priežasties civilinėje byloje Nr. e2-329-470/2019 kilo ginčas. Alytaus apylinkės teismas 2019-04-19 sprendimu A. S. ieškinį tenkino visiškai, o L. M. priešieškinį atmetė, nuspręsdamas priteisti iš L. M. A. S. naudai 30 000 Eur už įgaliojimo pagrindu parduotą miško sklypą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 713 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2020-01-13 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

55.       Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų sprendimais yra konstatuota, jog ieškovė, pardavusi atsakovui priklausiusį miško žemės sklypą, pinigų jam nepervedė. Pagal 2015-09-14 pirkimo - pardavimo sutartį gautų lėšų ieškovė nėra grąžinusi iki šiol, nors ieškovė privalėjo pervesti lėšas už parduotą miško žemės sklypą atsakovui be atskiro pareikalavimo. Tad šiuo atveju nepagrįsta ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, jog ji, negavusi atlygio ir išlaidų atlyginimo, pagrįstai sulaikė atsakovui mokėtinas sumas, nes šalis siejo žodiniai susitarimai, kurių atsakovas nesilaikė. Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis).

56.       Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad prievolė neįvykdyta dėl ieškovės neteisėto elgesio, kas konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais dėl piniginių lėšų priteisimo iš ieškovės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atleidimo nuo atsakomybės pagrindų ar pagrindų ją sumažinti byloje nenustatyta, todėl atsakovo prašymas tenkintinas ir iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už nepagrįstai ir neteisėtai negrąžintą ir naudotą atsakovui priklausančią 30 000 Eur sumą, kuri sudaro 4 500 Eur (30 000 Eur x 5 % x 3 metai) už atsakovo pasirinktą laikotarpį nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2018 m. spalio 7 d.

Dėl bylos procesinės baigties

57.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59.       Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nereiškė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus 

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Egidijus Mockevičius

                                                                                Birutė Simonaitienė

                                                                                Vilija Valantienė