Administracinė byla Nr. eA-4221-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00287-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. D. ir nepilnamečio M. D. D., atstovaujamo įstatyminio atstovo M. D., skundą atsakovui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas” dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas M. D. padavė teismui skundą savo vardu ir atstovaudamas savo nepilnametį sūnų M. D. D. (toliau – pareiškėjai), kuriame prašė: panaikinti savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atsakovas) 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą „Dėl prašymo“ Nr. 1.35-16/5791 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.
2. Paaiškino, kad 2016 m. birželio 30 d. pateikė prašymą dėl teisės į paramą būstui įsigyti patvirtinimo. Vadovavosi Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. A1-195 (toliau – ir Aprašas). Gavo 2016 m. liepos 7 d. atsakymą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjams nesuteikta teisė į paramą būstui įsigyti, nurodyta priežastis, jog pateiktoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (toliau – ir Deklaracija)  šeimos grynosios pajamos 2015 m. buvo 12 798 Eur.
3. Pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 3 d. su skundu dėl 2016 m. liepos 7 d. sprendimo panaikinimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, kuri 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjų skundą pripažino pagrįstu, panaikino atsakovo sprendimą ir įpareigojo išnagrinėti prašymą iš naujo prieš tai gavus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) išvadą.
4. Pareiškėjai gavo 2016 m. gruodžio 27 d. atsakovo sprendimą Nr. 1.35-16/5791, kuriuo atsakovas prašymo netenkino. 2017 m. sausio 24 d. pareiškėjai pateikė atsakovui raštą „Dėl 2016-06-29 prašymo patikslinimo“, su kuriuo pateikė patikslintą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją.
5. Pareiškėjai skundą grindė Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) principais. Teigė, kad jų pajamas atsakovas įvertino neteisingai. Pareiškėjai rėmėsi Paramos įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, kuriose tuo metu buvo nurodyta, kad vertinant pajamas turi būti atsižvelgiama į grynąsias pajamas, t. y. būtina atimti visus galimus mokesčius, kitas gyventojo patiriamas išlaidas. Pareiškėjas M. D. buvo pateikęs ne tik Deklaraciją, bet ir Lietuvos mokslo tarybos pažymą Nr. 4S-651 apie priskaičiuotą darbo užmokestį 2015 metais. Aprašas įpareigojo atsižvelgti ne tik į Deklaraciją, bet ir į kitus dokumentus. Įvertinęs visus pateiktus dokumentus, atsakovas privalėjo nustatyti, jog pareiškėjų grynosios pajamos (turtas) neviršija Paramos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų dydžių. 2015 m. pareiškėjų grynosios pajamos buvo tik 11 522,26 Eur. Paaiškino, kad tik 2016 m. gruodžio 20 d. priėmus Paramos įstatymo pataisas, įsigaliojusias nuo 2017 m. sausio 1 d., Paramos įstatyme neliko grynųjų pajamų sąvokos. Manė, kad atsakovas nesilaikė gero administravimo principų, nes ignoravo pareiškėjų pateiktą pažymą, kurioje nurodytos pareiškėjo pajamos neatitiko Deklaracijoje esančių duomenų.
6. Skunde taip pat nurodė argumentus dėl atsakovo vilkinimo priimti sprendimą. Atsakovas neskundė Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo, todėl privalėjo šį sprendimą įvykdyti tinkamai. Apskundimo terminas baigėsi 2016 m. spalio 14 d., o atsakovas tik 2016 m. spalio 31 d. pradėjo vykdyti šį sprendimą, kreipėsi į Ministeriją dėl išvados gavimo. Skundžiamas sprendimas taip pat buvo priimtas pažeidžiant terminus. Per tą laiką pareiškėjui M. D. suėjo 35 metai ir dėl to jis prarado jaunos šeimos statusą. Įpareigojus jį teikti naują prašymą, jam jau būtų taikomos naujos Paramos įstatymo nuostatos ir pajamos jau būtų skaičiuojamos už naują kalendorinį laikotarpį.
7. Teismo posėdyje pareiškėjas M. D. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti tokiu būdu, kad sprendimas būtų priimtas pagal pirminio prašymo suteikti paramą padavimo metu galiojusias teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes.
8. Atsakovas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame prašė pareiškėjų skundą atmesti.
9. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. I-474 perdavė atsakovui patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-1291 nustatyta Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių socialinio būsto, bendrabučių gyvenamųjų patalpų, kitų patalpų administravimo tvarka.
10. Nesutiko su skundu ir paaiškino, kad pareiškėjas yra pateikęs Deklaraciją, kurioje nurodyta 12 798 Eur pajamų suma. Atsakovas kreipėsi į Ministeriją dėl išvados pateikimo. Ministerija 2016 m. gruodžio 2 d. raštu informavo, kad, vadovaujantis Paramos įstatymo 8 straipsnio 2 punktu bei Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir Deklaravimo įstatymas) nuostatomis, asmenys, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti, privalo Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą ir gautas pajamas. Atsakovas nevertina pateiktos Deklaracijos duomenų ir privalo vadovautis Deklaracija. Todėl manė, kad pareiškėjai nepagrindė savo teiginio, jog atsakovo priimtas sprendimas yra neteisėtas.
11. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimą ir papildomai paaiškino, kad teismui panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovas priimdamas naują sprendimą privalės vadovautis šiuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, o pareiškėjas privalės pateikti naują Deklaraciją.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino. Panaikino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 1.35-16/5791 „Dėl prašymo“. Įpareigojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ M. D. 2016 m. birželio 29 d. prašymą dėl teisės į paramą būstui įsigyti patvirtinimo, paduotą 2016 m. birželio 30 d.,  išnagrinėti iš naujo pagal šeimos faktinę padėtį, buvusią 2016 m. birželio 30 d. datai, taikant 2014 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 redakciją, galiojusią nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. 
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai ginčijo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą „Dėl prašymo“ Nr. 1.35-16/5791, kuriuo buvo antrą kartą išnagrinėtas pareiškėjo M. D. 2016 m. birželio 29 d. prašymas (paduotas 2016 m. birželio 30 d.) dėl teisės į paramą būstui įsigyti patvirtinimo. Pareiškėjas prašė jo 2 asmenų šeimai patvirtinti teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą būstui pirkti. Prašyme nurodė, kad šeimą sudaro M. D. ir jo sūnus M. D. D. Prašyme nurodyta, kad šeimos pajamos už 2015 metus yra: deklaruotas turtas ­– 472 Eur ir deklaruotos pajamos – 11 522,26 Eur. Prie prašymo buvo pateikta Asmens (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, išrašas iš valstybės įmonės Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, Neįgalumo ar darbingumo lygio pažymos kopija, o taip pat Lietuvos mokslo tarybos pažyma Nr. 4S-651 apie M. D. priskaičiuotą darbo užmokestį 2015 metais.
14. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, kad atsakovas įvykdė Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendime nurodytą sąlygą, nėra. Tačiau pareiškėjas kelia kitą klausimą – gero administravimo principas įpareigoja atsakovą, pastebėjus nesutapimus gautuose dokumentuose, padėti besikreipiančiam asmeniui, nurodyti jam, kad jis pašalintų prieštaravimus, t. y. trūkumus. Atsakovas neginčijo, kad pagal tuo metu galiojusio Paramos įstatymo nuostatas, pajamos turėjo būti apskaičiuojamos atskaičius visus sumokėtus mokesčius. Kita vertus, teismas darė išvadą, kad ir Paramos įstatymo pakeitimas šiuo atveju negalėjo turėti jokios įtakos apskaičiuojant pareiškėjo šeimos metines pajamas – jos negalėjo viršyti 123 valstybės remiamų  pajamų (toliau – ir VRP) dydžių, o turtas – 262 VRP dydžių. Tiek prašymo padavimo metu galiojusios Paramos įstatymo 11 straipsnio nuostatos, tiek nuo 2017 m. sausio 25 d. galiojančios šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pajamų dydį, pirmiausia nukreipia į Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka pateiktas deklaracijas, t. y. į deklaruotą turtą ir pajamas. Deklaruojant pajamas, taikoma tvarka, kuri ir nurodyta skundžiamame sprendime, t. y. turi būti deklaruotos gautos pajamos, atskaičius mokesčius. Pareiškėjas dar su pirminiu prašymu buvo pateikęs Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. birželio 8 d. pažymą Nr. 4S-651 „Apie M. D. priskaičiuotą darbo užmokestį 2015 metais“, kurioje buvo nurodyta, kad iš viso priskaityta 12 757,69 Eur darbo užmokesčio, pajamų mokestis – 1 859,65 Eur, socialinio draudimo įmokos – 1 275,78 Eur, išmokėtas darbo užmokestis – 9 622,26 Eur. Nors vėliau, 2017 m. sausio 24 d., pareiškėjas teikė pirminio prašymo patikslinimą prie kurio pridėjo ir patikslintą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje visa pajamų suma nurodyta 11 522 Eur (28 langelis, kur yra P10 laukelių suma), tačiau ši Deklaracija jau negalėjo nulemti priimamo sprendimo, nes jis jau buvo priimtas.
15. Vertindamas ginčijamą sprendimą, teismas atsižvelgė į Aprašo nuostatas, kurios galiojo prašymo padavimo momentu (patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. A1-195). Teismas rėmėsi Aprašo 7 punktu (pažymėjo, kad panašios nuostatos išliko ir naujoje Aprašo redakcijoje), Paramos įstatymo (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) 8 straipsnio 2 punktu ir pažymėjo, kad atsakovas nagrinėjamu atveju gavo iš pareiškėjo prašymą, kurio prieduose buvo tiek 2016 m. balandžio 4 d. pildyta Deklaracija, tiek Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. birželio 8 d. pažyma, o sulyginus šiuos du dokumentus, buvo akivaizdu, kad 2015 m. pareiškėjui buvo išmokėta 9 622,26 Eur pajamų. Taigi iš Deklaracijos priedo FR0001P buvo akivaizdu, kad Deklaracija užpildyta klaidingai, nes gautos M. D. pajamos  nurodytos 10 898 Eur, nors gauta pajamų, neatskaičius mokesčius, suma nurodyta kaip ir Lietuvos mokslo tarybos pažymoje – 12 758 Eur (suapvalinta), pajamų mokesčio suma nurodyta taip pat kaip pažymoje – 1 860 Eur, tačiau Deklaracijoje nebuvo galimybės atimti socialinio draudimo įmokos – 1 275,78 Eur, kuri pareiškėjui nebuvo išmokėta kaip pajamos. Deklaracijos priede FR0001P tik langelyje p5 nurodyta „pajamų mokesčio suma“, o vėliau langeliuose p7 ir p10 jau nurodyta „gyventojo pajamų suma, atėmus mokesčius“, o ne „atėmus pajamų mokestį“. Todėl teismas darė išvadą, kad tokiu atveju buvo būtina vadovaujantis gero administravimo principu ir Aprašo 7 punktu, informuoti pareiškėją apie gautų priedų trūkumus ir nustatyti pareiškėjui protingą terminą trūkumams pašalinti. Tai nebuvo padaryta nei pirmą kartą nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nei jį nagrinėjant antrą kartą ir vadovaujantis Ministerijos išvada, kurioje iš esmės yra nurodytas tik teisinis reglamentavimas, tačiau neįvertinta tai, kad pareiškėjo pateikta su pirminiu prašymu Deklaracija buvo akivaizdžiai klaidinga, nes jos formoje, kuri pildoma specialiai, kai norima gauti valstybės paramą  būstui įsigyti, buvo nurodyta gauta pajamų suma atėmus tik pajamų mokestį (10 898 Eur), o galutinė pajamų suma nurodyta klaidingai, neįvertinant socialinio draudimo įmokų, kurios yra prilyginamos mokesčiams, šias įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuriai ir teikiamos deklaracijos. Tai, kad yra neatitikimai, buvo galima įsitikinti tiek iš pačios Deklaracijos, tiek iš pridėtos kartu Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. birželio 8 d. pažymos. Jau iš 2007 m. pateiktos Deklaracijos galima spręsti, kad tokius neatitikimus galima ištaisyti ir pajamas nurodyti atėmus socialinio draudimo įmokas.
16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pirminis 2016 m. birželio 29 d.  prašymas, paduotas 2016 m. birželio 30 d., buvo išnagrinėtas formaliai, neįvertinus faktinės padėties, kuri buvo matoma iš pateiktų priedų, nepasiūlius pataisyti trūkumų, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, kuris skundžiamas teismui. Skundžiamas sprendimas panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
17. Dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priimti naują sprendimą teismas įvertino tai, kad pareiškėjo 2016 m. birželio 29 d. datos prašymas dėl teisės į paramą būstui įsigyti patvirtinimo turėjo būti išnagrinėtas pagal tuo metu galiojusią Paramos įstatymo redakciją ir pagal tuo metu galiojusio Aprašo nuostatas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas privalo įvertinti, ar prašymo padavimo momentu buvo sąlygos tokiai paramai gauti, nurodytos Paramos įstatymo 8 straipsnyje ir 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat įvertinti tai, kad toks prašymas pagal Aprašo (redakcija, galiojusi prašymo padavimo ir nagrinėjimo metu) 12 punktą turėjo būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo ir papildomų dokumentų gavimo dienos, ir išnagrinėti pateiktą prašymą iš naujo pagal prašymo padavimo momentu buvusią faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą, t. y. pareiškėjų šeimos grynosios pajamos turi būti apskaičiuojamos už 2015 metus, taip pat kitos būtinos sąlygos turi būti vertinamos atsižvelgiant prašymo padavimo datą. Jeigu atsakovas vertintų, kad socialinio draudimo įmokos, kurių pareiškėjas negauna gaudamas darbo užmokestį, yra priskirtinos šeimos grynosioms pajamoms, tokia išvada turi būti motyvuota.                

III.

18. Atsakovas savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas” pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Atsižvelgdamas į gautą Ministerijos išaiškinimą, atsakovas teisingai ir pagrįstai įvertino pareiškėjo prašymą ir Deklaraciją. Remiasi Deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi ir pažymi, kad atsakovas privalėjo priimti ir vertinti tik pareiškėjo pateiktą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją arba sutikimą dėl duomenų tikrinimo ir tokią deklaraciją gauti iš mokesčių administratoriaus, todėl visi kiti pareiškėjo pateikti dokumentai negalėjo ir neprivalėjo būti vertinami.

18.2. Remiasi Deklaravimo įstatymo 8 ir 9 straipsniais ir pažymi, kad pareiškėjui kilo pareiga nurodyti teisingus duomenis pateiktoje Deklaracijoje, kuriais vadovaudamasis atsakovas nustato teisę į paramą būstui įsigyti. Byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratorius būtų nustatęs, jog pareiškėjo pateiktoje Deklaracijoje būtų neteisingų duomenų, todėl buvo priimtas sprendimas remiantis Deklaracijoje pateiktais duomenimis. Atsakovas negali vertinti, keisti metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje pateiktų duomenų.

18.3. Pagal Aprašo 6 punktą pareiškėjas privalėjo pateikti visus reikalingus dokumentus kartu su prašymu savivaldybės vykdomajai institucijai. Aprašo 1 priedo 4 punkte, kur išvardinti papildomi dokumentai, pateikiami kartu su prašymu, nėra nurodyta pažyma iš darbovietės apie gaunamas pajamas, nes minėtas dokumentas neatspindi visų pareiškėjo gaunamų pajamų. Asmens teisė į paramą būstui nustatoma vadovaujantis asmens (šeimos) turto deklaracija, t. y. dokumentu, kuriame nurodytos ne tik pareiškėjo gaunamos pajamos, susijusios su darbo teisiniais santykiais, tačiau visos asmens (šeimos) gaunamos pajamos.

19. Pareiškėjai M. D. ir jo atstovaujamas nepilnametis sūnus M. D. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nepagrįstai bando menkinti Lietuvos mokslo tarybos pažymos Nr. 4S-651 reikšmę, taip pat nutyli faktą dėl prašymo ir Deklaracijos duomenų akivaizdaus neatitikimo (taip pat buvo ir grynųjų pinigų neatitikimas). Teisės aktai nesuteikia atsakovui teisės spręsti, kuris iš pateiktų dokumentų bus vertinamas ir tinkamas, o kuris ne. Be to, vien minėtos Lietuvos mokslo tarybos pažymos priėmimas faktas parodo, jog šis dokumentas yra svarbus ir bus vertinamas kartu su kitais pateiktais dokumentais. Mano, jog atsakovas turėjo įvertinti prieštaravimus gautuose dokumentuose. Pabrėžia, jog pareiškėjai šiuo metu įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, todėl pagrįstas noras ir teisė užsitikrinti savo nepilnamečiam neįgaliam vaikui Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų garantuojamą teisę į geresnę, sveikesnę, kokybiškesnę gyvenamąją aplinką

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo „Dėl prašymo“ Nr. 1.35-16/5791, kuriuo buvo antrą kartą išnagrinėtas pareiškėjo M. D. 2016 m. birželio 29 d. prašymas (paduotas 2016 m. birželio 30 d.) dėl teisės į paramą būstui įsigyti patvirtinimo ir priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas.
23. Pareiškėjai ir atsakovas iš esmės nesutaria dėl to, kaip turėjo būti vertinami pareiškėjų pateikti dokumentai, siekiant gauti teisės į paramą būstui įsigyti. Nustatyta, jog egzistavo neatitikimai tarp pareiškėjo pateiktos Deklaracijos ir Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. birželio 8 d. pažymos Nr. 4S-651 „Apie M. D. priskaičiuotą darbo užmokestį 2015 metais“. Minėti neatitikimai susidarė dėl to, kad Deklaracijoje neįvertintos (neatimtos) socialinio draudimo įmokos. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino, ar pareiškėjų grynosios pajamos (turtas) neviršija Paramos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų dydžių.
24. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo ir Aprašo nuostatos.
25. Paramos įstatymo 8 straipsnis nustato, kad teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus. Straipsnio antras punktas reikalauja, kad Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos neviršytų šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.
26. Pagal Aprašo 6 punktą asmenys savivaldybės vykdomajai institucijai kartu su prašymu pateikia sąlygoms, nuo kurių priklauso teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, nustatyti reikalingus dokumentus (toliau – papildomi dokumentai). Jei papildomi dokumentai arba dalis jų nepateikiami kartu su prašymu ir yra asmens (kai kreipiasi šeima – visų pilnamečių šeimos narių) rašytinis sutikimas, trūkstamus papildomus dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos iš valstybės registrų ir kitų informacinių sistemų surenka savivaldybės vykdomoji institucija.
27. Aprašo 7 punkte numatyta, jog jei reikiami papildomi dokumentai nepateikiami kartu su prašymu ir asmuo nesutinka, kad juos surinktų savivaldybės vykdomoji institucija, taip pat jei yra kitų prašymo ar papildomų dokumentų trūkumų, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas raštu informuoja asmenį apie nustatytus prašymo ar papildomų priedų trūkumus ir nustato protingą terminą trūkumams pašalinti, kuris negali būti ilgesnis nei 20 darbo dienų nuo informavimo dienos.
28. Aprašo priedo 4 punkte išvardinti papildomi dokumentai, tačiau 4.6 punkte numatyti ir kiti dokumentai, taigi nėra pagrindo išvadai, kad pateiktas baigtinis sąrašas, kaip teigia atsakovas apeliaciniame skunde.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą atsakovo sprendimą panaikino nustatęs, jog atsakovas turėjo vadovaujantis gero viešojo administravimo principu ir Aprašo 7 punktu, informuoti pareiškėją apie gautų priedų trūkumus ir nustatyti pareiškėjui protingą terminą trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimams, todėl detaliai argumentų nekartoja.
30. Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Pažymėtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017).
31. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus reikšmingas ginčui aplinkybes, taikius ir aiškinus teisės normas, apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio  1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas” apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Artūras Drigotas

                                                                                                  Dainius Raižys

                                                                                                  Skirgailė Žalimienė