Civilinė byla Nr. e2A-92-618/2025

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01548-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7; 2.6.20; 3.3.1.19.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-391-547/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. R., ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo V. R..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo, prašydama: (1) pripažinti rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartį, sudarytą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, apsimestiniu sandoriu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio pagrindu; (2) taikyti vienašalę restituciją, įpareigojant atsakovę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grąžinti ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 5 300 Eur sumą; alternatyviai 1 ir 2 reikalavimams, jeigu būtų pripažinta, kad šalių valia buvo sudaryti rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartį, kuri buvo įforminta 2022 m. balandžio 19 d. PVM sąskaita faktūra, serija MMF, Nr. (duomenys neskelbtini): (3) priteisti ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 3 954 Eur nepanaudotą avansą pagal 2022 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija MMF, Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartį); nepriklausomai nuo to, ar bus tenkintas 1, 2 ar 3 reikalavimas: (4) priteisti ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 433,77 Eur dydžio skolą; (5) priteisti ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 242,98 Eur palūkanas; (6) priteisti ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 143,38 Eur baudą; (7) priteisti ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (8) taip pat  priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad 2020 m. liepos 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ją atsakovė įsipareigojo priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamą mėsą ir mėsos gaminius ir už tai sumokėti pagal sutartyje numatytas sąlygas ir terminus. Produkcija buvo tiekiama (duomenys neskelbtini) įsikūrusiam gatvės maisto vasaros kiemui ,,(duomenys neskelbtini)“. Šalys buvo patenkintos bendradarbiavimu, todėl 2022 metų pavasarį susitarė toliau bendradarbiauti. Derantis dėl naujų bendradarbiavimo sąlygų, atsakovė įtikino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jos produkcijai paruošti ir verslo plėtrai yra reikalinga konvekcinė krosnis. Siekdamos sėkmingo abiejų verslų vystymosi, šalys pasiekė susitarimą – atsakovė pažadėjo ieškovei ir toliau pirkti iš ieškovės produkciją ir netgi didinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos pirkimus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažadėjo finansuoti konvekcinės krosnies ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkimą (krosnies finansavimo sutartis).

3.       Ieškovė nurodė, jog didėjantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos pirkimas buvo esminė sąlyga, nulėmusi ieškovės sprendimą finansuoti krosnies įsigijimą. Tačiau atsakovė dėl ieškovei nežinomų priežasčių nusprendė krosnies finansavimo sutartį įforminti kaip rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartį. Ieškovė pasikliovė V. R. viešumu ir reputacija, neturėjo priežasčių kvestionuoti tokio atsakovės sprendimo.

4.       Pasiekus susitarimą, 2022 m. balandžio mėnesio pradžioje atsakovė pradėjo derinti krosnies įsigijimą ir gautą komercinį pasiūlymą persiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sąskaitoje už krosnį nurodyta, kad krosnies su priedais kaina yra 6 733,77 Eur (su PVM); mokėjimo sąlygos: 2 233,77 Eur avansas, 1 500 Eur sumokama iki birželio 30 d., 1 500 Eur – iki liepos 30 d., 1 500 Eur – iki rugpjūčio 30 d.

5.       Atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. pateikė 6 733,77 Eur, t. y. tokios pačios sumos, kaip ir krosnies kaina, PVM sąskaitą faktūrą, serija MF, Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodytas prekės paslaugos pavadinimas – „marketingo paslaugos pagal sutartį“.

6.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimus vykdė tinkamai tiek pagal pirkimo–pardavimo sutartį, tiek pagal krosnies finansavimo sutartį, t. y. tiekė produkciją ir finansavo atsakovę mokėjimais, nurodytais sąskaitoje už krosnį: 2 300 Eur avansą sumokėjo 2022 m. balandžio 20 d., 1 500 Eur sumokėjo 2022 m. gegužės 31 d., 1 500 Eur sumokėjo 2022 m. rugpjūčio 1 d.

7.       Finansavusi krosnies įsigijimą, ieškovė tikėjosi, kad atsakovė laikysis savo susitarimo ir didins ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigyjamos produkcijos kiekius, tačiau perkamos produkcijos kiekiai mažėjo. Per 2022 m. liepos mėnesį buvo įsigyta 16 procentų mažiau mėsos produkcijos nei praėjusiais metais tuo pačiu metu, o atėmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštos mėsos pardavimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaldytuvo, nupirktos produkcijos kiekis buvo net 25 procentais mažesnis nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Apie tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu laišku informavo V. R., kuris pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį ir su kuriuo vyko visa komunikacija.

8.       Ieškovė nurodė, kad bendri metiniai 2022 metų išpirktos mėsos kiekiai buvo mažesni nei 2021 m., o nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. atsakovė apskritai nustojo pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsos produkciją. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tokių išsakytų pretenzijų ,,(duomenys neskelbtini)“ veidas V. R. neneigė. Vėliau atsakovės vadovu tapus R. M. ir jo paprašius grąžinti mokėjimus už krosnį dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo, jis atsakė, kad nesupranta, apie kokius avansinius mokėjimus kalbama, nes mokėjimai pagal sąskaitą faktūrą yra už rinkodaros paslaugas. Galiausiai atsakovė sustabdė atsiskaitymus su ieškove už įsigytą produkciją pagal pirkimo–pardavimo sutartį, skola sudaro 1 433,77 Eur.

9.       2023 m. kovo 21 d. atsakovė įteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališką su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuderintą tarpusavio skolų derinimo-įskaitymo aktą, jame nurodoma, kad 1 433,77 Eur skola, kurią atsakovė yra skolinga už pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotą produkciją, yra įskaitoma ir galutinis tarpusavio įsipareigojimų likutis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ,,naudai“ sudaro 0 Eur.

10.       2023 m. liepos 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakovei pretenziją, ja pareikalavo iki 2023 m. liepos 15 d. grąžinti 1 433,77 Eur už parduotą produkciją, sumokėti 881,92 Eur palūkanas ir 143,38 Eur baudą, taip pat pareikalavo grąžinti 5 300 Eur dydžio lėšas, skirtas finansuoti krosnies įsigijimui.

11.       2023 m. liepos 17 d. atsakovė pateikė atsakymą, jame nurodė, kad visi mokėjimai buvo atlikti pagal rinkodaros sutartį, sutarties kaina buvo iš anksto aptarta.

12.       Po šio atsakymo ieškovė nebematė galimybės šalims tęsti sutartinius santykius pagal krosnies finansavimo sutartį, todėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. informavo atsakovę apie tai, kad nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. krosnies finansavimo sutartis laikoma nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės. Į šį pranešimą atsakovė nesureagavo.

13.       Ieškovė pažymėjo, kad tikroji šalių valia buvo sudaryti krosnies finansavimo sutartį, todėl rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartis yra apsimestinis sandoris CK 1.87 straipsnio pagrindu. Ieškovė teigė, kad su ieškiniu pateikti priedai patvirtina, jog šalys susitarė dėl tokio bendradarbiavimo modelio: atsakovė iš ieškovės ir toliau perka pagal 2020 m. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį produkciją ir įsipareigoja pirkti didesnius nei ankstesnių metų produkcijos kiekius, o ieškovė finansuoja atsakovės pageidaujamos krosnies įsigijimą. Nurodė, jog būtent tokį susitarimą patvirtina šalių susirašinėjimas; sąskaita už krosnį, kurią atsakovė persiuntė ieškovei, identiška sąskaitai už krosnį ir atsakovės išrašytos sąskaitos suma – 6 733,77 Eur; ir net ieškovės atlikti mokėjimai pagal atsakovės išrašytą sąskaitą, kurių dydžiai ir skaidymas dalimis atitiko sąskaitoje už krosnį nurodytą mokėjimų atlikimo tvarką. Šalys nesitarė dėl jokių rinkodaros paslaugų suteikimo.

14.       Ieškovė kategoriškai tvirtino, kad rinkodaros (marketingo) sutarties šalys nesudarė ir jokių rinkodaros paslaugų atsakovė ieškovei neteikė. Jeigu būtų buvusi sudaroma rinkodaros sutartis, tuomet atsakovė turėjo pateikti informaciją apie jos suteiktas paslaugas, jų suteikimo terminus, tačiau tokios informacijos nesuteikė. Ieškovė laikosi pozicijos, kad tarp šalių neva sudaryta rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą – krosnies finansavimo sandorį ir todėl yra niekinis ir negaliojantis ab initio.

15.       Kadangi atsakovė nevykdė krosnies finansavimo sutarties, pažeidė esminę sąlygą, dėl kurios ieškovė apskritai nusprendė finansuoti atsakovei krosnies įsigijimą, t. y. ne tik kad nedidino, bet netgi sumažino užsakymų 25 procentais. Kadangi šalių sutartis nutraukta, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį, taigi, atsakovė privalo grąžinti ieškovei 5 300 Eur sumą.

16.       Ieškovė nurodė, jog atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo 2023 m. kovo 21 d. todėl, kad atsakovės priešpriešinis reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. tariamas neatsiskaitymas už neva suteiktas rinkodaros paslaugas, yra negaliojantis, nes pats sandoris yra apsimestinis, taip pat ir todėl, kad atsakovės priešpriešinis reikalavimas nėra vykdytinas ir pakankamai apibrėžtas. Atsakovė atliko įskaitymą, nors tarp šalių jau daugiau kaip pusę metų vyko ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių ir įsipareigojimų nevykdymo. Todėl negalima manyti, kad atsakovės priešpriešinis reikalavimas yra lygiavertis vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Atsakovės įvykdytas vienašalis įskaitymas yra neteisėtas, nes neatitinka CK 6.130 straipsnio sąlygų.

17.       Ieškovės teigimu, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 1 433,77 Eur, kadangi ji yra skolinga pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, jų ji apmokėjo tik dalį ir yra susidariusi bendra 1 433,77 Eur skola už patiektą produkciją. 2023 m. kovo 21 d. atlikdama neteisėtą įskaitymą atsakovė iš esmės pripažino, kad ji pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra skolinga ieškovei 1 433,77 Eur. Kadangi nebuvo sumokėta už produkciją laiku, atsakovė turi sumokėti ieškovei pirkimo–pardavimo sutartyje sulygtas 1 242,98 Eur netesybas ir 143,38 Eur baudą.

18.       Ieškovė dublike nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, o netgi paneigia, kad atsakovė teikė ieškovei rinkodaros paslaugas. Šalys nesusitarė raštu dėl rinkodaros paslaugų sąlygų, atsakovė turėjo pateikti informaciją apie jos suteiktas paslaugas, jų suteikimo terminus ir pan. Tokio rašytinio susitarimo nebuvimas patvirtina, kad sandoris nebuvo tikras ir atspindintis šalių valią, o buvo apsimestinis, pasiūlytas atsakovės ir V. R. iniciatyva, siekiant pridengti tikrąjį sandorį – krosnies finansavimo sutartį.  

19.       Nors atsakovė tvirtina, kad suteikė rinkodaros paslaugas ieškovei, tačiau produkcija buvo reklamuojama kaip ,,pagaminta pagal ,,(duomenys neskelbtini)“ receptūras“, t. y. ant šaldytuvo, kuriuo neva buvo reklamuojama ieškovės produkcija, nėra net užsimenama, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija. Reklamos esmė turėtų būti eksponuoti (reklamuoti) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklą.

20.       Ieškovė nurodė, kad reklama po ,,(duomenys neskelbtini)“ ženklu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos pardavimas restorane ,,(duomenys neskelbtini)“ patvirtina tik šalių bendrą sutarimą, jog atsakovė 2022 m. ir vėliau didins UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjamos produkcijos kiekius. Ieškovė manė, kad klientai, apsilankę restorane ,,(duomenys neskelbtini)“, gali norėti įsigyti produkcijos, parduodamos kaip ,,pagamintos pagal ,,(duomenys neskelbtini)“ receptūras“, todėl tai buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklo reklama, o viena iš šalių sutartų priemonių didinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos pardavimus.

21.       Ieškovė pažymi, kad, priešingai, nei teigia atsakovė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 18 d. el. laišku nenutraukė jokios sutarties, o tik išreiškė savo nuogąstavimus dėl atsakovės tinkamų įsipareigojimų nevykdymo pagal krosnies finansavimo sutartį, t. y. įsipareigojimo didinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjamos produkcijos kiekius ir analogiškos produkcijos pirkimo iš kitų tiekėjų, o ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią situaciją ieškovė geranoriškai siekė išspręsti iki pat 2023 m. liepos mėnesio, tačiau V. R., su kuriuo ir buvo sudaryta krosnies finansavimo sutartis, tą daryti vengė. Ieškovė pažymėjo, jog vienintelė sutartis, kurią 2023 m. rugpjūčio 11 d., o ne 2022 m. rugpjūčio 18 d., kaip teigia atsakovė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė, – krosnies finansavimo sutartis. 2022 m. rugpjūčio 18 d. el. laiškas negali būti laikomas rinkodaros paslaugų sutarties (kuri de facto niekada neegzistavo) nutraukimu, nes neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų vienašalio sutarties nutraukimo sąlygų.

22.       Mokėjimus pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė nutraukė anksčiau, nei atsakovei neva tapo aišku, jog ieškovė vienašališkai nutraukė rinkodaros sutartį, iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. atsakovei buvo išrašytos keturios sąskaitos, kurias atsakovė turėjo apmokėti vieną dieną, tačiau jų neapmokėjo. Be to, jeigu atsakovė sustabdė mokėjimus pagal pirkimo–pardavimo sutartį tuomet, kai 2022 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė vienašališkai nutraukė susitarimą, neaišku, kodėl po tokio tariamo rinkodaros paslaugų sutarties nutraukimo ji iš ieškovės ir toliau pirko produkciją.

23.       Ieškovė pažymėjo, kad susirašinėjime UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas mini ,,marketinginę sutartį“, bet tai nereiškia, kad tokia sutartis egzistavo. Atsakovė tariamąjį sandorį – rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartį – įformino 2022 m. balandžio 19 d. sąskaita už ,,marketingo paslaugas“, atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, komunikuodama su atsakove, įvardija sutartį taip, kaip ją įforminti nusprendė atsakovė.

24.       Atsakovė nepaneigė, kad tikrasis šalių valią atitinkantis sandoris – krosnies finansavimo sutartis – buvo nutrauktas dėl esminio sutarties pažeidimo 2023 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu, kadangi atsakovė ne tik nedidino įsigijamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos kiekio, bet jį ir sumažino bent 25 procentais. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 11 d. tokį pranešimą išsiuntė atsakovei, tačiau atsakovė niekaip nesureagavo, jam neprieštaravo ir neginčijo. Darytina išvada, kad atsakovė sutiko su tuo, jog krosnies finansavimo sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo iš atsakovės pusės.

25.       Pripažinus, kad krosnies finansavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, taikytina restitucija ir atsakovė privalo sugrąžinti ieškovei jos sumokėtą 5 300 Eur sumą.

26.       Dublike ieškovė nurodė, jog laikosi savo pozicijos, kad atsakovė 2023 m. kovo 21 d. negalėjo atlikti vienašalio įskaitymo, nes atsakovės reikalavimas nėra galiojantis, nes pats sandoris, iš kurio atsakovė kildina tokį reikalavimą, yra apsimestinis, nes jokių rinkodaros paslaugų atsakovė ieškovei nesuteikė; atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl reikalavimo pagrįstumo; nors toks reikalavimas dėl įskaitymo neteisėtumo nesuformuluotas, teismas turi vertinti, ar atliktas įskaitymas yra teisėtas. 

27.       Atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo, kad šalys sudarė rinkodaros paslaugų sutartį, nes tai matyti iš susirašinėjimo, vykusio tarp V. R. ir ieškovės direktoriaus M. U.. Iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad 2022 m. balandžio 14 d. šalys suderino tokias bendradarbiavimo sąlygas: a) atsakovė pirks ne tik šašlykines dešreles ir maltą mėsą (faršą), bet ir viščiukus, ,,Porchettą“, kiaulienos šonkaulius; b) atsakovė teiks ieškovei rinkodaros paslaugas, t. y. suteiks galimybę reklamuoti prekės ženklą ir pastatyti ieškovės produkcijos šaldytuvą, iš kurio restorano lankytojai galės įsigyti ieškovės pusgaminių, o V. R. parengs receptūras viščiukams ir kiaulienos šonkauliams; c) už rinkodaros paslaugas gautos lėšos bus panaudotos būtent krosniai įsigyti, nes ji buvo reikalinga tam, kad joje būtų kepama ir pirkėjams siūloma būtent ieškovės gaminama produkcija; d) rinkodaros paslaugų kaina – 5 565 Eur plius PVM – buvo suderinta ir ji buvo lygi krosnies įsigijimo savikainai; e) šalys apskaičiavo, kad bendradarbiavimas turėtų atsipirkti per 5 metus.

28.       Atsakovė ir trečiasis asmuo pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 19 d. atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą už rinkodaros paslaugas, ją ieškovė iš dalies apmokėjo, dėl to ginčo nėra. 2022 m. gegužės mėnesio pabaigoje atsidarė restoranas ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės produkciją buvo pradėta pardavinėti kavinės lankytojams. Tačiau, kaip matyti iš M. U. 2022 m. rugpjūčio 18 d. laiško V. R., produkcijos pardavimai buvo ne tokie, kokių tikėjosi ieškovė. M. U. nurodė, kad jis nusivylęs, nes tikėjosi ,,atmušti“ investiciją per 5 metus, o išėjo mažiau nei tikėtasi, todėl persigalvojo ir nutarė toliau bendradarbiavimo netęsti, likusios skolos už rinkodaros (marketingo) sutartį nebemokėti.

29.       Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, iš susirašinėjimo akivaizdu, kad atsakovė, sutikdama bendradarbiauti su ieškove, neįsipareigojo jai užtikrinti pardavimo apimčių. 2022 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė vienašališkai nutraukė rinkodaros (marketingo) sutartį ir atsisakė mokėti likusią dalį. Tam paaiškėjus, atsakovė sustabdė mokėjimus pagal 2020 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Po derybų, kurios užtruko iki 2023 m. gegužės mėnesio, atsakovė 2023 m. gegužės 25 d. pranešimu įskaitė vienarūšius priešpriešinius ieškovės ir atsakovės reikalavimus pagal pirkimo–pardavimo ir rinkodaros (marketingo) sutartis. Po šio įskaitymo pasibaigė atsakovės prievolės ieškovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir ieškovės prievolės atsakovei pagal rinkodaros (marketingo) sutartį. Šis vienašalis sandoris yra galiojantis.

30.       Atsakovė ir trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka, kad sudaryta rinkodaros (marketingo) sutartis yra apsimestinis sandoris. Rinkodaros paslaugos per atsakovės prekybos tašką – restoraną ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktos. Tai pripažįsta ir pati ieškovė, kurios vadovas laiške nurodė, jog iš šaldytuvo nuo 2022 m. gegužės pabaigos iki rugpjūčio pradžios buvo parduota 106 kg ieškovės pagamintos produkcijos.

31.       Atsakovė suteikė ieškovei galimybę eksponuoti savo produkciją, reklamuoti savo prekės ženklą. Tai reiškia, kad rinkodaros paslaugos ieškovei buvo suteiktos de facto. Ant šaldytuvo, kuriame buvo ieškovės produkcija, ji buvo reklamuojama kaip ,,pagaminta pagal ,,(duomenys neskelbtini)“ receptūras“, o tai irgi buvo susitarimo dalis. 2022 m. gegužės 22 d. V. R. išsiuntė M. U. viščiukų ir kiaulienos šonkaulių receptūras.

32.       Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepime pažymėjo, kad nurodyti argumentai, jog rinkodaros paslaugos ieškovei nebuvo teikiamos, yra paneigti rašytiniais įrodymais, o tai, kad pagal rinkodaros (marketingo) sutartį gautas lėšas šalys susitarė panaudoti konkrečiam tikslui – krosniai įsigyti, sandorio nedaro apsimestinio. Tai buvo privaloma rinkodaros (marketingo) sutarties sąlyga. Kad tokios paslaugos buvo suteiktos, pripažįsta ir pati ieškovė, nes paslaugas priėmė, už jas iš dalies sumokėjo, išrašytą PVM sąskaitą faktūrą įtraukė į apskaitą kaip pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą, patvirtinantį įvykusią komercinę ūkinę operaciją.

33.       Tai, kad šalys sudarė rinkodaros (marketingo), o ne tariamą finansavimo sutartį, patvirtino ir pati ieškovė, keletą kartų aiškiai ir nedviprasmiškai šalių santykius vertinusi kaip rinkodaros santykius. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į M. U. kaip verslininko vadovo kompetenciją bei patirtį versle.

34.       Atsakovė ir trečiasis asmuo pažymėjo, kad sutartį vienašališkai nutraukė pati ieškovė dar nepasibaigus vasaros sezonui ir nesulaukusi sutarto 5 metų bendradarbiavimo termino. Susirašinėjime ieškovės atstovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pageidauja pakoreguoti ieškovei išrašytą sąskaitą jau sumokėta suma ir prašė ją pataisyti, taip pat nurodė, kad neturi jokių galimybių tęsti bendradarbiavimo, siūlė save pakeisti rimtesniais tiekėjais, jei tokių atsirastų. Taigi ieškovė neįrodė, kad atsakovė prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti ieškovės pardavimų augimą.

35.       Atsakovės ir trečiojo asmens nuomone, ieškovės lūkesčiai dėl didėsiančio produkcijos pardavimo neišsipildė ne dėl atsakovės veiksmų, o todėl, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. pasikeitė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ir bendrovės vadovas. Po šio pasikeitimo krito gaminių kokybė, restorano vadovai gaudavo nusiskundimų iš klientų. 2021 metais produkcija ieškovei nebuvo grąžinta nė karto, o 2022 metais atsakovė grąžino ieškovei nekokybiškos produkcijos už 2 968,46 Eur.

36.       Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad įskaitymas buvo padarytas teisėtai, kiti reikalavimai dėl palūkanų ir baudų priteisimo yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo, jie turėtų būti atmesti, atmetus pagrindinį reikalavimą.

37.       Atsakovė ir trečiasis asmuo triplike nurodė, kad ieškovė šioje byloje įrodinėja, jog rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartis buvo sudaryta siekiant pridengti kitą tikrąją sutartį – krosnies finansavimo sutartį, todėl ieškovei tenka įrodyti, kad krosnies finansavimo sutartis buvo sudaryta ir tokia sutartis buvo ,,pridengta“ kita sutartimi. 

38.       Sutartis yra laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Ieškovė neįrodė, kad šalys sudarė krosnies finansavimo sutartį, nes nepateikė įrodymų, iš kurių būtų aišku, kad šalys suderino savo valią dėl esminių šalių teisių ir pareigų: atsakovės pareigos didinti ieškovės gaminamos produkcijos pardavimo kiekius; kokia apimtimi tie pardavimų kiekiai turėjo būti padidinti; per kiek laiko turėjo būti pasiektas tas rezultatas. Tai yra esminės sąlygos, nes ieškovė nurodo, kad tariama krosnies finansavimo sutartis vienašališkai buvo nutraukta todėl, kad atsakovė nepardavė daugiau ieškovės produkcijos.

39.       Ieškovė nepaaiškino, kodėl šalys vengė sudaryti tariamą krosnies finansavimo sutartį, o sudarė rinkodaros (marketingo) sutartį, kokia buvo ekonominė ar kitokia nauda sudaryti apsimestinį sandorį, neįrodė, kad buvo abiejų šalių suderintas melas, siekiant paslėpti tikrąjį susitarimą. Neįrodžius pagrindinio reikalavimo, visi kiti reikalavimai taip pat turi būti atmesti kaip nepagrįsti. 

40.       Atsakovė pateikė ieškovei priešieškinį, prašydama: (1) ieškinį atmesti; (2) pripažinti 2023 m. rugsėjo 7 d. ieškovės atliktą vienašalį rinkodaros (marketingo) paslaugų sutarties nutraukimą neteisėtu ir (3) priteisti atsakovės naudai 3 123,66 Eur dydžio nuostolių atlyginimą (negautas pajamas); (4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

41.       Atsakovė priešieškinyje pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė, jog egzistavo esminis sutarties pažeidimas, kuriuo remdamasi ji pagrįstai nutraukė tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius.

42.       Priešieškinyje nurodoma, kad vien tai, jog ieškovės atstovas nebenorėjo tęsti bendradarbiavimo dėl atsakovei nežinomų priežasčių ar nepagrįstų lūkesčių, nėra teisėtas ir pagrįstas pagrindas vienašališkai nutraukti sutartinius santykius. Ieškovė gavo tai, kas buvo tarp šalių susitarta, ji neįrodė aplinkybės, kad šalys tarėsi ir dėl produkcijos pardavimų kiekio „didinimo“, konkrečių kiekių pasiekimo. Tokį ieškovės teiginį paneigia ir byloje esančios šalių tarpusavio susirašinėjimo kopijos. Darytina išvada, kad ieškovė nepagrindė CK 6.217 straipsnyje numatytų esminio sutarties pažeidimo sąlygų, todėl laikytina, kad rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartis (ieškovės įvardijama kaip „krosnies finansavimo sutartis“) iš atsakovės pusės nebuvo pažeista (atsakovė neatliko jokio esminio sutarties pažeidimo), taigi ieškovės buvo nutraukta neteisėtai.

43.       Teismui pripažinus, kad rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartis ieškovės vienašaliu sprendimu buvo nutraukta nepagrįstai, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl nepanaudotos avanso dalies grąžinimo (priteisimo). Nepanaudota už rinkodaros paslaugas sumokėtos kainos dalis laikytina atsakovės dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo patirtais nuostoliais, kurių galėjo nebūti, – atsakovė šią sumą būtų gavusi už 5 metų laikotarpį tęstinai teiktas rinkodaros paslaugas, jei sutartiniai santykiai ir toliau būtų buvę tęsiami (jei ieškovė nepagrįstai jų nebūtų nutraukusi). Tai patvirtina šios aplinkybės: a) rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartis ieškovės vienašališkai buvo nutraukta neteisėtai, nesant esminio sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės; b) šalys nesitarė dėl ieškovės atstovo išsigalvotų ir atsakovei „primestų“ lūkesčių dėl ieškovės produkcijos pardavimų didinimo; c) atsakovė, kaip pripažįsta ir pati ieškovė, restorane buvo pasistačiusi šaldytuvą ir eksponavo ieškovės produkciją; d) ieškovė nenurodė ir nepagrindė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad atsakovė ateityje (visą 5 metų laikotarpį) neketino teikti rinkodaros paslaugų. Tai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį visą sutartinį laikotarpį vykdyti įsipareigojimus ir „uždirbti“ iš to, t. y. pagal sutartį gauti iš viso 6 733,77 Eur sumą.

44.       Civilinis kodeksas numato, kad asmuo, netinkamai įvykdęs savo prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius. Šiuo atveju egzistuoja visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtai vienašališkai nutraukus rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartį. Ieškovei neteisėtai vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovė patyrė nuostolius, nes ne dėl savo valios ir (ar) kaltės prarado galimybę visą sutarties laikotarpį teikti paslaugas ieškovei ir gauti visą mokėjimą pagal sutartį. Jeigu ieškovė nebūtų nepagrįstai vienašališkai nutraukusi sutarties, atsakovė turėtų teisę pasilikti visą gautą mokėjimą, suteikusi paslaugas už visą sutartą 5 metų laikotarpį. Ieškovės, kaip verslo subjekto, kaltė šiuo atveju yra preziumuojama. 

45.       Atsakovė pažymi, kad ji turėjo pagrįstą lūkestį 5 metų laikotarpiu vykdyti sutartį ir iš to gauti visą sutartimi sulygtą mokėjimą; šalys aiškiai susitarė dėl paslaugų kainos konkrečiam laikotarpiui, tad ir atsakovės patirtų nuostolių dydis (šiuo atveju lygus „nepanaudoto avanso“ sumai) laikytinas realiu, o ne hipotetiniu.

46.       Atsakovė nurodė, kad ieškovės patikslintu ieškiniu keliami reikalavimai turi būti atmesti kaip nepagrįsti, o nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai sudaro pagrindą tenkinti atsakovės reiškiamus priešpriešinius reikalavimus.

47.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartį prieš terminą dėl bet kokios priežasties. Pažymėjo, kad šalys nėra sudariusios jokios rašytinės rinkodaros (marketingo) paslaugų sutarties. Taigi, šalys nėra apsibrėžusios konkrečių rinkodaros (marketingo) sutarties nutraukimo sąlygų. Kadangi rinkodaros (marketingo) sutartis yra paslaugų sutartis bendrąja prasme, taikytinos bendrosios CK nuostatos, reglamentuojančios paslaugų teikimo sutartis, jų nutraukimo pagrindus ir pasekmes.

48.       Priešieškiniu atsakovė prašo priteisti negautas pajamas, tačiau CK 6.791 straipsnio 1 dalyje tai nėra numatyta. Kadangi CK 6.791 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nutraukti sutartį prieš terminą nesant esminio sutarties pažeidimo, toks pažeidimas nėra laikomas neteisėtais veiksmais, todėl nesukelia civilinės atsakomybės. Nesant civilinės atsakomybės, negautų pajamų priteisimas yra neįmanomas, todėl priešieškinio reikalavimai yra atmestini.

49.       Ieškovė nutraukė rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartį, nes atsakovė ją pažeidė, nustojusi pirkti ieškovės produkciją. Atsakovė byloje dėstė poziciją, kad ieškovei buvo teikiamos rinkodaros paslaugos, nes atsakovės valdomame restorane iš šaldytuvo buvo prekiaujama firminiais ieškovės prekės ženklais pažymėta ieškovės produkcija. Akivaizdu, kad, atsakovei nustojus pirkti ieškovės produkciją nuo 2022 m. rugsėjo 9 d., atsakovė nustojo teikti ir rinkodaros paslaugas. Taigi, pati atsakovė savo sąmoningais veiksmais, nustojusi pirkti iš ieškovės produkciją nuo 2022 m. rugsėjo 9 d., ne tik pažeidė rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartį, bet ir pati ją savo veiksmais, išnykus rinkodaros paslaugų objektui, nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutraukė. Ieškovė papildomai informavo atsakovę apie šį esminį sutarties pažeidimą, 2023 m. rugpjūčio 11 d. pranešdama apie sutarties nutraukimą nuo 2023 m. rugsėjo 7 d.

50.       Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai patiksliną ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, priešieškinį atmesti.

51.       Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens atstovas bei trečiasis asmuo V. R. priešieškinį palaikė, su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

52.       Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė: priteisti ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 3 123,66 Eur nepanaudoto avanso sumą pagal 2022 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija MMF, Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartį); priteisti ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 433,77 Eur dydžio skolą, 1 242,98 Eur palūkanas, 143,38 Eur baudą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 943,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė.

53.       Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia remiantis CK 1.87 straipsnio pagrindu teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog rinkodaros (marketingo) sutartis buvo apsimestinis sandoris. Šalys žodžiu, nesudariusios jokių rašytinių susitarimų, susitarė, kad ieškovė ir toliau tiekia mėsos gaminius, taip pat susitarė dėl produkcijos asortimento praplėtimo. Iki šio susitarimo buvo prekiaujama tik šašlykinėmis dešrelėmis ir malta mėsa, o susitarimo metu buvo nutarta prekiauti ir viščiukais, kiaulienos šonkauliais bei ,,Porchetta“. Taip pat buvo susitarta, kad V. R. bendradarbiaus su ieškovės technologe ir sukurs naujus receptus. Kadangi buvo nutarta praplėsti mėsos gaminių asortimentą, V. R. iškėlė klausimą dėl konvekcinės krosnies reikalingumo šiai produkcijai kepti. Ieškovės atstovas sutiko apmokėti krosnies įsigijimo išlaidas. Taip pat sutarė, kad atsakovė teiks rinkodaros paslaugas, t. y. suteiks galimybę reklamuoti prekės ženklą ir pastatyti ieškovės produkcijos šaldytuvą restorane ,,(duomenys neskelbtini)“, kur lankytojai galės įsigyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pusgaminių. Šalys sutarė, kad rinkodaros paslaugų kaina yra lygi krosnies įsigijimo savikainai – 5 565 Eur be PVM ir turėtų atsipirkti per 5 metus.

54.       Teismas 

55.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dar iki galutinio šalių susitarimo trečiasis asmuo, radęs tinkamą konvekcinę krosnį ir gavęs iš pardavėjo išankstinio apmokėjimo sąskaitą, ją pateikė ieškovės atstovui, o vėliau ieškovei apmokėti pateikė 2024 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, MMF, Nr. (duomenys neskelbtini), joje buvo įvardytas prekės, paslaugos pavadinimas – rinkodaros paslaugos pagal sutartį. Ieškovė šią sąskaitą faktūrą priėmė, neginčijo nei jos sumos, nei nurodytos paslaugos. Elektroninio susirašinėjimo metu šalių atstovai taip pat kalbėjo apie rinkodaros (marketingo) sutartį.

56.       Teismas padarė išvadą, kad paslaugos, kurias suteikė atsakovė, leisdama paslaugų pirkėjai eksponuoti prekės ženklą ir skirdama plotą prekės ženklui pateikti ir eksponuoti, atitinka rinkodaros (marketingo) paslaugą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė buvo atvežusi šaldytuvą su savo produkcija, ją reklamavo ir ja prekiavo restorane ,,(duomenys neskelbtini)“. Derėdamosi dėl bendros veiklos, šalys tarėsi ir dėl receptūrų kūrimo. V. R. bendravo su ieškovės technologe ir buvo sukurtas vienas kiaulienos šonkaulių receptas. Kitų receptų nepavyko sukurti, nes nepavyko išgauti reikiamo skonio. Vėliau šis procesas nutrūko, nes iš darbo išėjo maisto technologė, suprastėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos kokybė. Teismo vertinimu, aptarti įrodymai paneigia, kad rinkodaros (marketingo) sutartis buvo apsimestinis sandoris. 

57.       Dėl sutarties nutraukimo pagrindo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip mišrioji prekių tiekimo ir atlygintinų paslaugų sutarties požymių turinti sutartis, joje atlygintinų paslaugų elementas yra svarbus ir išlaikęs esminius atlygintinų paslaugų požymius.

58.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, nutraukdama sutartį 2023 m. rugpjūčio 11 d., pranešimu informavo atsakovę, kad nutraukia krosnies finansavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės, t. y. dėl to, kad ji nevykdė savo įsipareigojimo didinti produkcijos pirkimo apimtis. Teismas pažymėjo, kad šalių susitarimas buvo tik žodinis. Šalys patvirtino, kad jos niekur neįtvirtino ir konkrečiai neaptarė, kokie tie pardavimai turėtų būti, kiek jie turi padidėti. Išnagrinėjęs pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nenutraukė šalių sudaryto susitarimo, tačiau atsakovė prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo mažiau dėl objektyvių priežasčių – dėl suprastėjusios tos produkcijos kokybės.

59.       Teismas pažymėjo, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta besąlygiška kliento teisė nutraukti sutartį tais atvejais, kai jam tiesiog nebereikia sutartų paslaugų. Klientas šiuo pagrindu turi teisę nutraukti sutartį be jokios pateisinamos priežasties. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu, klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte, šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020, 31 punktas).

60.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kliento pasinaudojimas šia teise sukelia specifinius padarinius, t. y. tokiu atveju visiškai ginamas paslaugų teikėjo tikrumo interesas pagal sutartį. Tai reiškia, kad klientas turi atlyginti paslaugų teikėjo protingas išlaidas, kurias pastarasis patyrė, vykdydamas sutartį iki sutarties nutraukimo. Klientas taip pat turi sumokėti kainos dalį, kuri turėjo būti mokama už suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo momento. Tokiais atvejais ši kainos dalis įprastai padengia tam tikrą dalį paslaugų teikėjo išlaidų arba visas jo išlaidas, kurias jis patyrė, vykdydamas sutartį. Kita vertus, klientui nutraukus sutartį šiuo pagrindu paslaugos teikėjo lūkesčio interesas yra ginamas ribotai, t. y. negautas paslaugų teikėjo pelnas yra atlyginamas ribotai, mokėtinos kainos už suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo apimtimi. Tai reiškia, kad įstatyme pasirinktas ribotas lūkesčio intereso gynimo modelis tuo atveju, kai sutartį vienašališkai nutraukia klientas CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu.

61.       Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju sutartis laikytina nutraukta CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu.

62.       Dėl skolos, palūkanų ir baudos priteisimo teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis, remiantis įstatymo reglamentavimu ir komercine logika, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimas tarp šalių truko tik vienerius metus, ieškovei priteistina iš atsakovės 3 123,66 Eur nepanaudoto avanso suma. Suma priteistina be PVM, kadangi ieškovė yra PVM mokėtoja ir PVM susigrąžins arba jau susigrąžino, nes, kaip patvirtino vadovas M. U., PVM sąskaita faktūra yra įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą.

63.       Šalys neginčijo ir byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė buvo skolinga 1 433,77 Eur ieškovei už produkciją pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė vienašališkai padarė įskaitymą, su kuriuo ieškovė nesutiko. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė negalėjo padaryti įskaitymo, nes ieškovė ginčijo sandorį, atsakovės priešpriešinis reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo būti vykdytinas ir nebuvo pakankamai apibrėžtas, kadangi buvo didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Įskaitymas buvo padarytas tada, kai tarp šalių jau vyko ginčas dėl susiklosčiusių santykių ir įpareigojimų nevykdymo.

64.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė produkciją atsakovei ir už ją nebuvo atsiskaityta visa apimtimi. Atsakovė ilgą laiką neatsiskaitė su ieškove, todėl atsakovė turi grąžinti skolą kartu su pirkimo–pardavimo sutartyje numatytomis netesybomis. Už produkciją atsakovė yra skolinga 1 433,77 Eur.  Sutarties 6 punktas numatė, kad pirkėjas, laiku neatsiskaitęs su pardavėja, už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną ne ginčo tvarka sumoka pardavėjai 0,2 procento dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas nuo pradelstos sumos <...>. Ieškinio pateikimo dieną netesybų suma – 1 242,98 Eur. Kadangi atsakovė jau daugiau kaip metai laiko neatsiskaito už pateiktas prekes, vadovaujantis pirkimo–pardavimo sutarties 11 punktu, atsakovė papildomai turi išmokėti ieškovei 10 procentų dydžio baudą – 143,38 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

65.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiasis asmuo V. R. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

65.1.                         Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nuolat akcentavo, kad už paslaugas atsakovei buvo sumokėta „avansu“, tačiau negalėjo pagrįsti, kodėl, būdama verslininkė, savo srities profesionalė, į bendrovės apskaitą įsitraukė ne avansinę, o galutinę PVM sąskaitą faktūrą, serija MMF, Nr. (duomenys neskelbtini) (6 733,77 Eur sumos, įskaitant PVM), už rinkodaros paslaugas, atsakovės ieškovei išrašytą 2022 m. balandžio 19 d.

65.2.                         Ieškovė, vadovaujama ilgamečio verslo subjekto M. U., gavusi ne avansinę, o PVM sąskaitą faktūrą, nereiškė atsakovei jokių pastebėjimų, prašymų pakoreguoti buhalterinį dokumentą ir jį priėmė, įsitraukė į bendrovės apskaitą ir iš dalies apmokėjo šią sąskaitą. Teismas apie šios aplinkybę skundžiamame sprendime nepasisakė, nevertino, kodėl į bendrovės apskaitą įtrauktas galutinis apmokėjimo pagrindą patvirtinantis dokumentas tik ginčui persikėlus į teismą tapo nepagrįstas ir suponuojantis „avansinius mokėjimus“.

65.3.                         Apeliantė iš esmės neneigia, kad pats paslaugų suteikimo momentas buvo vėlesnis negu pirminis ieškovės atliktas dalinis mokėjimas, tačiau tai nekeičia esmės. Akivaizdu, kad didžioji dalis atsakovės paslaugų buvo suteikta iškart, t. y. pirmąją rinkodaros paslaugų teikimo dieną. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės alternatyvų reikalavimą dėl nepanaudotos avanso dalies priteisimo, rėmėsi formaliu aritmetiniu apskaičiavimu, apskaičiuodamas mokėtiną sumą pagal planuotą paslaugų teikimo laikotarpį, tačiau ne pagal faktiškai suteiktų paslaugų „paketo“ dalį ir jo vertę.

65.4.                         Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir ginčo šalių patvirtintas aplinkybes, teisingai nustatė, kad receptūros buvo kuriamos ir derinamos su ieškovės maisto technologe (kol ji išėjo iš darbo); šaldytuvas su ieškovės produkcija buvo pastatytas ir šie ieškovės gaminiai buvo eksponuojami atsakovės valdomame restorane; V. R. priklausantis prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“ buvo eksponuojamas kartu su ieškovės produkcija. Taigi, rinkodaros paslaugų paketą sudarė kelios dedamosios, kurių vertės pirmosios instancijos teismas atskirai visiškai nevertino. Paslaugų paketo (atskirų paslaugų dedamųjų) vertės byloje neįrodinėjo ir ieškovė.

65.5.                         Atsakovė akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovė, teigusi, kad faktiškai nesuteiktų rinkodaros paslaugų dalies kaina (vertė) skaičiuojama: pirma, padalijus visą paslaugų kainą iš 5 metų laikotarpio; antra, iš bendros paslaugų kainos atėmus tik vienerių šalių bendradarbiavimo metų paslaugų „kainą“, turėjo pareigą įrodyti ir atskleisti: (i) paslaugų apimtį ir dedamąsias; (ii) atskirų paslaugų dedamųjų vertę pinigine išraiška ir tai, kad ji sutampa su ieškovės pateiktu aritmetiniu skaičiavimu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo realios galimybės nustatyti sutartų suteikti ir faktiškai suteiktų paslaugų apimties ir kiekvienos paslaugų dedamosios piniginės vertės, taigi, negalėjo priimti pagrįsto ir teisingo sprendimo.

66.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

66.1.                         Vien tik aplinkybė, kad atsakovė pasirinko sąskaitą įforminti kaip PVM sąskaitą faktūrą, o ne kaip avansinę sąskaitą, nepaneigia, jog 5 300 Eur ieškovės sumokėta suma pagal sąskaitą buvo avansas, nes de facto sąskaitos išrašymo dieną (2022 m. balandžio 19 d.) rinkodaros paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos jokia apimtimi.

66.2.                         Aplinkybę, kad 2022 m. balandžio 19 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta už būsimas paslaugas, o ne už jau suteiktas paslaugas, pagrindžia byloje esantys įrodymai: praėjus dviem dienoms po sąskaitos išrašymo šalys dar tik pradėjo derinti šaldytuvo modelį; V. R. tik 2024 m. gegužės 22 d. išsiuntė ieškovei du receptus – viščiukams ir kiaulienos šonkauliams. Be to, ieškovės nuomone, receptai nėra rinkodaros paslaugos, tai yra produktų gamybos metodas, kuriuo bendradarbiavimo metu pasidalijo V. R..

66.3.                         Jokios teisinės reikšmės faktinės situacijos kvalifikavimui neturi atsakovės keltas klausimas, ar ieškovė įsitraukė sąskaitą į apskaitą ir susigrąžino mokėtiną PVM. Ieškovės mokestinės prievolės ir jų kvalifikavimas neturi jokios įtakos sutartiniam teisinių santykių kvalifikavimui.

66.4.                         Atsakovė, pripažindama, kad šalys susitarė dėl 5 metų bendradarbiavimo laikotarpio, pati aiškiai patvirtino, kad sąskaita nebuvo už jau suteiktas vienkartinio pobūdžio rinkodaros paslaugas, bet ji buvo apmokėta kaip avansas už tęstines atsakovės rinkodaros paslaugas, kurios šalims bendradarbiaujant turėjo pasireikšti įvairiomis formomis per tęstinį penkerių metų laikotarpį, atsakovei perkant ieškovės gaminamus mėsos gaminius. 

66.5.                         Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad rinkodaros paslaugos nebuvo teikiamos ilgiau nei 1 iš 5 metų (1 sezoną iš 5). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantų įvardijamos rinkodaros paslaugų dedamosios nebuvo įvykdytos visa apimtimi: šaldytuvas restorane stovėjo tik pusantro mėnesio; V. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vienintelė patvirtinta receptūra buvo tik šonkaulių, t. y. nurodė, kad nebuvo patvirtinti jokie kiti receptai.  

66.6.                         Teismas sprendimu visiškai pagrįstai nusprendė, kad nutraukus rinkodaros paslaugas, atsakovei nesuteikus visos apimties rinkodaros paslaugų visu laikotarpio, paslaugų teikėjas (atsakovė) daugiausiai gali pasilikti penktadalį iš sumokėtos sumos, bet ne visą 5 300 Eur sumą, todėl pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 3 123,66 Eur kaip nepanaudoto avanso sumą iš visos ieškovės sumokėtos 5 300 Eur dydžio avanso sumos.

66.7.                         Akcentuoja, kad apeliantų nurodomos aplinkybės apie tai, kad ieškovė neva turėjo pagrįsti rinkodaros paslaugų apimtį, dedamąsias, dedamųjų vertę ir pan., yra naujos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantų neįrodinėtos aplinkybės, todėl apskritai nevertinamos. Apeliantai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apskritai nereiškė jokių prieštaravimų ieškovei dėl to, kad ji nepagrindė kiekvienos rinkodaros paslaugų dedamosios vertės pinigine išraiška.

66.8.                         Ieškovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju rinkodaros paslaugas teikė ne ieškovė, bet atsakovė. Taigi būtent atsakovė, kaip rinkodaros paslaugų teikėja, turėjo geriausiai žinoti, kokios yra jos teikiamų paslaugų apimtys, dedamosios ir kiekvienos dedamosios vertę pinigine išraiška.

66.9.                         Nurodo, kad patys apeliantai bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai atsakyti, nei kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos, nei kada jos buvo suteiktos.

66.10.                       Atsakovės siekis pasilikti visą 5 300 Eur sumą nėra suderinamas su jokiais teisingumo ir protingumo principais dėl šių priežasčių: konvekcinė krosnis, kurios įsigijimą finansavo ieškovė, buvo skirta kepti būtent ieškovės produkcijai; atsakovė iki šiol naudojasi krosnimi, nors atsakovė nustojo pirkti ieškovės produkciją 2022 m. rugsėjo mėnesį ir nuo to laiko nebeteikė jokių rinkodaros paslaugų.

Teisėjų kolegija 

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

67.            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

68.            CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

69.            Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai dėstomi tik dėl sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 3 123,66 Eur nepanaudoto avanso sumą pagal 2022 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija MMF Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartį). Apeliantai neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinis ir priteista ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)” iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 1 433,77 Eur skola, 1 242,98 Eur palūkanos, 143,38 Eur bauda bei 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dalyką sudaro Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)” iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 3 123,66 Eur nepanaudoto avanso sumą pagal 2022 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija MMF Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartį), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių

70.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. Reg. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamą mėsą ir mėsos gaminius (toliau – produkcija) ir už juos sumokėti pagal sutartyje numatytas sąlygas ir terminus. Produkcija buvo tiekiama (duomenys neskelbtini) įsikūrusiam gatvės maisto vasaros restoranui ,,(duomenys neskelbtini)“. Šalių bendradarbiavimas buvo sklandus, tad 2022 m. pavasarį ginčo šalys pradėjo derybas dėl tolesnio ir platesnio bendradarbiavimo.

71.       2022 m. balandžio 14 d. šalys suderino tokias bendradarbiavimo sąlygas: a) atsakovė pirks ne tik šašlykines dešreles ir maltą mėsą (faršą), bet ir viščiukus, ,,Porchettą“, kiaulienos šonkaulius; b) atsakovė teiks ieškovei rinkodaros paslaugas, t. y. suteiks galimybę reklamuoti prekės ženklą ir pastatys ieškovės produkcijos šaldytuvą, iš jo restorano lankytojai galės įsigyti ieškovės pusgaminių, o V. R. parengs receptūras viščiukams ir kiaulienos šonkauliams; c) už rinkodarą gautos lėšos bus panaudotos būtent krosniai įsigyti, nes ji buvo reikalinga tam, kad joje būtų kepama ir pirkėjams siūloma būtent ieškovės gaminama produkcija; d) rinkodaros paslaugų kaina – 5 565 Eur plius PVM buvo suderinta ir ji buvo lygi krosnies įsigijimo savikainai; e) šalys apskaičiavo, kad bendradarbiavimas turėtų atsipirkti per 5 metus.

72.       Atsakovė, gavusi komercinį pasiūlymą, t. y. 2022 m. balandžio 5 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą, iš kurios matyti, kad perkama krosnis ir jos priedai, persiuntė ją ieškovei. 2022 m. balandžio 19 d. atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą, joje nurodyta prekė / paslauga ,,marketingo paslaugos pagal sutartį“ ir kaina su PVM – 6 733,77 Eur, t. y. atitinkanti konvekcinės krosnies kainą.

73.       2022 metų gegužės mėnesio paskutinį savaitgalį atsidarė restoranas ,,(duomenys neskelbtini)“ ir produkcija buvo pradėta pardavinėti lankytojams.

74.       2022 rugpjūčio 18 d. ieškovės atstovas M. U. elektroniniame laiške V. R. išsakė savo nepasitenkinimą, nusivylimą bendradarbiavimu, kadangi faktiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos pardavimai buvo ne tokie, kokių tikėjosi ir kokius planavo. Minėjo, kad yra nusivylęs bendradarbiavimu, tikėjosi, kad investicija atsipirks per 5 metus ar greičiau, tačiau taip neišėjo. Nurodė, kad jis nebenori tęsti bendradarbiavimo ir likusios skolos už rinkodaros paslaugas nebemokės.

75.       Iš ieškovės susirašinėjimo ir posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad šalys tarėsi dėl produkcijos išplėtimo, paįvairinimo, nes iki tol buvo tik šašlykinės dešrelės ir malta mėsa, o vėliau tarėsi dėl viščiuko, ,,Porchettos“ ir kiaulienos šonkaulių, tačiau nėra galimybių nustatyti, dėl kokių kiekių susitarė, nes įrodymų apie tai šalys nepateikė.

76.       2022 m. lapkričio 15 d. elektroniniu laišku, kurį pavadino ,,Marketinginės sutarties korekcija ir užbaigimas“, ieškovės vadovas nurodė, kad, įvertinus vasaros sezono darbą, visos sumos ,,padaryti“ nesugebės. Nurodė, kad turėjo sutartį, kurios bendra suma – 5 535 Eur be PVM, liko nepervesta 1 433 Eur. Prašė pataisyti sutartį iki 4 132 Eur be PVM ir išrašyti kreditinę šios sumos sutartį.

77.       Paaiškėjus, kad ieškovė atsisako vykdyti rinkodaros sutartį, atsakovė sustabdė mokėjimus pagal 2020 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Pasibaigus tarp šalių deryboms 2023 metų gegužės mėnesį, atsakovė padarė vienarūšių priešpriešinių ieškovės ir atsakovės reikalavimų įskaitymus ir laikė, kad atsakovės prievolės ieškovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė, kaip ir pasibaigė ieškovės prievolės atsakovei pagal rinkodaros sutartį.

78.       Ieškovė nesutiko su įskaitymu, reikalavo grąžinti 1 433,77 Eur skolą ir sumokėti 1 242,98 Eur palūkanas, 143,38 Eur baudą, grąžinti nepagrįstai gautas 5 300 Eur lėšas, skirtas finansuoti krosnies įsigijimui, pripažinti rinkodaros paslaugų sutartį apsimestiniu sandoriu arba priteisti iš atsakovės 3 954 Eur nepanaudoto avanso sumą pagal rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartį.

79.       Atsakovė reikalavo pripažinti 2023 m. rugsėjo 7 d. ieškovės atliktą vienašalį rinkodaros (marketingo) sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti 3 123,66 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas).   

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

80.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio dalį dėl nepanaudoto avanso už rinkodaros paslaugas priteisimo ir atmesdamas atsakovės priešieškinį, iš esmės nustatė, kad: tarp šalių buvo sudaryta mišraus pobūdžio sutartis, kurios esminis elementas – atlygintinų paslaugų teikimas (rinkodaros paslaugos); atsižvelgęs į tai, kad ieškovė, pasinaudodama savo teise, numatyta CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, paslaugų sutartį nutraukė, o sutarties nutraukimo metu rinkodaros paslaugos nebuvo iki galo suteiktos ir šalių bendradarbiavimas truko 1 iš 5 metų, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės nepanaudoto avanso sumą. 

81.       Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė ieškovei išrašė ne avansinę, o PVM sąskaitą faktūrą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, nereikšdama dėl to jokių pastebėjimų, tokiais savo veiksmais patvirtino, kad paslaugas gavo ir priėmė. Apeliantai akcentuoja, kad didžioji dalis rinkodaros paslaugų buvo suteiktos iškart, t. y. pirmąją rinkodaros paslaugų teikimo dieną. Be to, apeliantų vertinimu, ieškovės pareiga buvo įrodyti paslaugų apimtį, atskirų paslaugų dedamųjų vertę pinigine išraiška,  o to neįrodžius, pirmosios instancijos teismas neturėjo realios galimybės nustatyti sutartų suteikti ir faktiškai suteiktų paslaugų apimties, dedamosios piniginės vertės, taigi, negalėjo priimti byloje teisingo ir pagrįsto sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti.  

82.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad ginčo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia turi būti sprendžiama pagal jų sudarytos sutarties nuostatas, o teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius sietina su teismo pareiga tinkamai išaiškinti šalių sudarytą sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

83.       Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.87 straipsnio pagrindu, padarė išvadą, kad atsakovė teikė ieškovei rinkodaros paslaugas, o tarp šalių sudaryta rinkodaros (marketingo) sutartis nebuvo apsimestinis sandoris. Tačiau teismas, vertindamas sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip mišrioji prekių tiekimo ir atlygintinų paslaugų sutarties požymių turinti sutartis, kurioje atlygintinų paslaugų elementas yra svarbus ir išlaikęs esminius atlygintinų paslaugų požymius. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje kilusio ginčo pobūdį, nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta rinkodaros paslaugų teikimo sutartis. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, ar egzistuoja atsakovei pareiga sumokėti ieškovei reikalaujamą priteisti sumą, pirmiausia svarbu nustatyti tai, kas minėta sutartimi buvo sutarta tarp šalių ir kas realiai pagal sutartį buvo įvykdyta.  

84.       Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalys žodžiu, neįforminusios jokių rašytinių susitarimų, susitarė, kad ieškovė ir toliau tiekia mėsos gaminius, praplėsdama produkcijos asortimentą viščiukais, kiaulienos šonkauliais bei ,,Porchetta“, nes iki tol buvo prekiaujama tik šašlykinėmis dešrelėmis ir malta mėsa. Taip pat buvo susitarta, kad V. R. bendradarbiaus su ieškovės technologe ir sukurs naujus receptus. Kadangi buvo nutarta praplėsti mėsos gaminių asortimentą, šalys sutarė, kad šiai produkcijai kepti reikalinga konvekcinė krosnis, kurios įsigijimo išlaidas sutiko apmokėti ieškovė. Taip pat šalys sutarė, kad ieškovė pastatys savo šaldytuvą atsakovės restorane ,,(duomenys neskelbtini)“, kur lankytojai galės įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusgaminių, t. y. atsakovė suteiks galimybę ieškovei reklamuoti prekės ženklą. Buvo sutarta, kad rinkodaros paslaugų kaina yra lygi krosnies įsigijimo savikainai – 5 565 Eur be PVM, kuri turėtų atsipirkti per 5 metus. 

85.       Pastebėtina tai, kad nors šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, tačiau jų valia atsispindėjo rašytinėje komunikacijoje, kituose įrodymuose ir buvo galutinai įforminta 2022 m. balandžio 19 d. atsakovės pateiktoje 5 565,10 Eur plius PVM dydžio sąskaitoje, kurioje nurodytas prekės / paslaugos pavadinimas – „Marketingo paslaugos pagal sutartį“. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtą sąskaitą traktavo kaip avansinę, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių susiklosčiusių rinkodaros (marketingo) paslaugų teikimo santykių kontekste ta aplinkybė, kad atsakovė sąskaitą nusprendė įforminti kaip PVM sąskaitą faktūrą, o ne kaip avansinę sąskaitą, nepaneigia, jog 5 300 Eur ieškovės sumokėta suma pagal sąskaitą buvo avansas, nes de facto sąskaitos išrašymo dieną (2022 m. balandžio 19 d.) rinkodaros paslaugos pagal šalių susitarimą visa apimtimi ieškovei nebuvo suteiktos. 

86.       Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog minėta sąskaita išrašyta už būsimas paslaugas, o ne už jau atliktas, pagrindžia tai, kad praėjus dviem dienoms po sąskaitos išrašymo dienos, t. y. 2022 m. balandžio 21 d., šalys tik pradėjo derinti šaldytuvo modelį, kuris, kaip minėta, pagal rinkodaros (marketingo) paslaugų teikimo susitarimą turėjo būti pastatytas atsakovės restorane ,,(duomenys neskelbtini)“, iš kurio lankytojai galėtų įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusgaminių. Kaip matyti iš byloje pateikto ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo el. paštu, buvo svarstoma ir derinama, kaip turėtų atrodyti šaldytuvas (kokie jo matmenys, kiti parametrai), prie susirašinėjimo prisegti priedai įrodo, jog šalys derino tinkamiausią šaldytuvo modelį ir dalijosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminiu dizainu.

87.       Kaip minėta, pagal šalių susitarimą dėl rinkodaros paslaugų teikimo, V. R. įsipareigojo bendradarbiauti su ieškovės technologe ir sukurti naujus receptus. Taigi, šios paslaugos taip pat buvo suteiktos jau po 2022 m. balandžio 19 d. sąskaitos išrašymo. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad 2024 m. gegužės 22 d. V. R. išsiuntė M. U. du receptus (viščiukams ir kiaulienos šonkauliams), nurodydamas, kad restoranas „(duomenys neskelbtini)“ atsidaro kitą savaitgalį (2022 m. gegužės 28–29 d.), o konvekcinė krosnis, skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijai gaminti (įsigyta pagal rinkodaros (marketingo) paslaugų teikimo susitarimą), bus pristatyta 2022 m. gegužės 25 d.

88.       Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tuo metu, kai buvo išrašyta 2022 m. balandžio 21 d. PVM sąskaita faktūra, realiai dar nebuvo įgyvendintos rinkodaros (marketingo) paslaugų susitarimo sąlygos nei dėl šaldytuvo pastatymo atsakovės restorane su ieškovės produkcija, nei dėl receptūros paruošimo, nei pati konvekcinė krosnis dar nebuvo pristatyta atsakovei, juolab kad ir patį restoraną planuota atidaryti 2022 m. gegužės 28–29 d. Taigi, 2022 m. balandžio 19 d. išrašyta sąskaita vertintina kaip avansinė sąskaita už būsimas rinkodaros paslaugas, kurios turėjo būti teikiamos tęstinį penkerių metų laikotarpį.

89.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė savo teiktuose procesiniuose dokumentuose neneigė, jog šalys susitarė dėl 5 metų bendradarbiavimo laikotarpio. Paminėtina, kad atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį 6 punkte nurodyta, jog „šalys skaičiavo, kad bendradarbiavimas turėtų atsipirkti per 5 metus“, o atsiliepimo į ieškinį 35 punkte nurodyta, kad „ieškovė dar nesibaigus vasaros sezonui ir nesulaukus sutarto 5 metų bendradarbiavimo termino pati vienašališkai nutraukė susitarimą“. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pati atsakovė aiškiai patvirtino, kad sąskaita buvo apmokėta kaip avansas už tęstines atsakovės rinkodaros (marketingo) paslaugas, kurios šalims bendradarbiaujant turėjo būti suteiktos, pagal šalių susitarimą, per tęstinį penkerių metų laikotarpį.

90.       Taigi, vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, svarbu nustatyti, kokios paslaugos šalių bendradarbiavimo laikotarpiu, kuris, nors ir turėjo trukti mažiausiai penkerius metus, tačiau truko tik vienerius metus, realiai buvo suteiktos.

91.       Pirma, kaip minėta, pagal šalių susitarimą, buvo sutarta, kad atsakovė iš ieškovės pirks ne tik šašlykines dešreles, maltą mėsą, bet ir viščiukus, ,,Porchettą“, kiaulienos šonkaulius. Nors ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad atsakovė buvo įsipareigojusi didinti įsigyjamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos kiekius, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys niekur neįtvirtino ir konkrečiai neaptarė, kokiu mastu pardavimai turėjo padidėti. Byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius, kad atsakovė pagal šalių susitarimą dėl rinkodaros (marketingo) paslaugų teikimo ne tik įsipareigojo plėsti įsigyjamos produkcijos asortimentą, bet ir didinti perkamos produkcijos kiekius. Byloje nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei tiekė prekes pagal sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nors ieškovės netenkino įsigyjamos produkcijos kiekiai, tačiau šalių susitarimas dėl atsakovės įsigyjamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos asortimento praplėtimo buvo įgyvendinamas. Juolab svarbu paminėti tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos užsakymai mažėjo dėl objektyvių priežasčių, kadangi gerokai suprastėjo ieškovės gaminama produkcija. Kaip matyti iš byloje pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos dokumento, kuriame su minuso ženklu pažymėti prekių grąžinimai, 2022 metais atsakovė grąžino ieškovei nekokybiškos produkcijos už 2 968,46 Eur. Ieškovė nepaneigė aplinkybės dėl produkcijos suprastėjimo.

92.       Antra, kaip matyti iš rašytinių bylos duomenų ir šalių paaiškinimų, šaldytuvas su „(duomenys neskelbtini)“ logotipu pagal šalių susitarimą atsakovės restorane buvo pastatytas ir iš jo buvo prekiaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ženklu pažymėta produkcija. Tačiau trečiasis asmuo V. R. 2024 m. rugpjūčio 8 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtas šaldytuvas atsakovės restorane stovėjo tik pusantro mėnesio iš šalių sutarto penkerių metų bendradarbiavimo laikotarpio. Taigi byloje buvo neginčijamai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai atvežė šaldytuvą ir jis stovėjo (iš jo buvo prekiaujama) restorane ,,(duomenys neskelbtini)“ apie pusantro mėnesio.

93.       Trečia, kaip minėta, šalys buvo susitarusios, kad V. R. bendradarbiaus su ieškovės technologe ir sukurs naujus receptus. Bendradarbiavimas dėl receptūros kūrimo vyko, tačiau, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino V. R., vienintelė patvirtinta receptūra buvo tik šonkaulių, t. y. nurodė, kad nebuvo patvirtinti jokie kiti receptai, nes nepavyko išgauti reikiamo skonio. Šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad vėliau šis procesas nutrūko, nes iš darbo išėjo maisto technologė, suprastėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos kokybė.

94.       Ketvirta, pagal šalių susitarimą ieškovė turėjo finansuoti konvekcinės krosnies ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigijimą, kuri atsakovei buvo reikalinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijai paruošti. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė, gavusi komercinį pasiūlymą dėl krosnies įsigijimo, persiuntė jį ieškovei. Sąskaitoje už krosnį nurodyta, kad krosnies su priedais kaina yra 6 733,77 Eur (su PVM). Atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. pateikė ieškovei 6 733,77 Eur dydžio, t. y. tokios pačios sumos kaip ir krosnies kaina, PVM sąskaitą faktūrą, serija MF, Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas prekės paslaugos pavadinimas – „Marketingo paslaugos pagal sutartį“. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimus dėl krosnies finansavimo vykdė tinkamai, t. y. iki rinkodaros (marketingo) paslaugų teikimo sutarties nutraukimo sumokėjo 5 300 Eur sumą, skirtą finansuoti krosnies įsigijimui: 2022 m. balandžio 20 d. už krosnį sumokėjo 2 300 Eur avansą, 2022 m. gegužės 31 d. – 1 500 Eur, 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 1 500 Eur sumokėjo.

95.       Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ne visos sąlygos pagal šalių susitarimą dėl rinkodaros (marketingo) paslaugų teikimo buvo įgyvendintos visa apimtimi šalių bendradarbiavimo laikotarpiu, t. y. per vienerius metus iš sutarto penkerių metų laikotarpio.

96.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, nutraukdama ginčo sutartį, 2023 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu atsakovę informavo, kad nutraukia krosnies finansavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės. Esminiu sutarties pažeidimu ieškovė laikė tai, kad atsakovė neva nevykdė savo įsipareigojimo didinti produkcijos pirkimo apimtis. Kaip konstatuota šioje nutartyje, byloje nėra duomenų, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečių ieškovės produkcijos įsigijimo apimčių, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad sutartis laikytina nutraukta CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu.

97.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022 yra išaiškinęs, kad vienas iš paslaugų sutarties ypatumų yra galimybė nutraukti šią sutartį nesant jos pažeidimo. Tokia šalių teisė įtvirtinta CK 6.721 straipsnyje. Ji nelaikytina sutarties šalių pažeistų teisių gynimo būdu, nes nėra siejama su sutarties pažeidimu (neįvykdymu).

98.       Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas ją pradėjo vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurių paslaugos teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiškai atlyginti patirtus nuostolius (CK 6.721 straipsnio 2 dalis).

99.       CK 6.721 straipsnyje įtvirtinta norma leidžia paslaugų sutarties šalims nutraukti sutartį nepriklausomai nuo to, ar kita sutarties šalis tinkamai vykdo savo įsipareigojimus; taip pat nepriklausomai nuo to, ar sutartis yra terminuota ar neterminuota. Tokiu atveju sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra užtikrinama teisės normoje nustatant atitinkamas taisykles, leidžiančias kompensuoti kitai šaliai tokios teisės įgyvendinimo pasekmes, t. y. vienos sutarties šalies teisė nutraukti sutartį lemia jos pareigą ir kitos šalies teisę į atitinkamą kompensaciją.

100.       CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta besąlygiška kliento teisė nutraukti sutartį tais atvejais, kai jam tiesiog nebereikia sutartų paslaugų. Klientas šiuo pagrindu turi teisę nutraukti sutartį be jokios pateisinamos priežasties. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu, klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020, 31 punktas).

101.       Kliento pasinaudojimas šia teise sukelia specifinius padarinius, t. y. tokiu atveju visiškai ginamas paslaugų teikėjo tikrumo interesas pagal sutartį. Tai reiškia, kad klientas turi atlyginti paslaugų teikėjo protingas išlaidas, kurias pastarasis patyrė vykdydamas sutartį iki sutarties nutraukimo. Klientas taip pat turi sumokėti kainos dalį, kuri turėjo būti mokama už suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo momento. Tokiais atvejais ši kainos dalis įprastai padengia tam tikrą dalį paslaugų teikėjo išlaidų arba visas jo išlaidas, kurias jis patyrė vykdydamas sutartį. Kita vertus, klientui nutraukus sutartį šiuo pagrindu paslaugos teikėjo lūkesčio interesas yra ginamas ribotai, t. y. negautas paslaugų teikėjo pelnas yra atlyginamas ribotai, mokėtinos kainos už suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo apimtimi. Tai reiškia, kad įstatyme pasirinktas ribotas lūkesčio intereso gynimo modelis tuo atveju, kai sutartį vienašališkai nutraukia klientas CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu.

102.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nurodytą teisinį reglamentavimą ir atsižvelgdama į aktualią kasacinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nutraukus rinkodaros (marketingo) paslaugas, kurios truko tik vienerius metus, atsakovei nesuteikus visos apimties rinkodaros paslaugų už visą laikotarpį, ieškovei proporcingai rinkodaros paslaugų teikimo laikotarpiui priteistina iš atsakovės 3 123,66 Eur nepanaudoto avanso suma (be PVM). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės paslaugos pagal šalių sudarytą rinkodaros (marketingo) paslaugų teikimo sutartį buvo teikiamos ne ilgiau nei vienerius metus, daroma išvada, kad atsakovė suteikė ieškovei rinkodaros (marketingo) paslaugų už ne didesnę nei 1/5 dalį visos ieškovės sumokėtos 5 300 Eur dydžio avanso sumos.

103.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus apie tai, kad ieškovė turėjo pagrįsti rinkodaros (marketingo) paslaugų apimtį, dedamąsias, dedamųjų vertę ir pan. Apeliantų nuomone, ieškovei to neįrodžius pirmosios instancijos teismas neturėjo realios galimybės nustatyti sutartų suteikti ir faktiškai suteiktų paslaugų apimties ir kiekvienos paslaugos piniginės vertės, teismas negalėjo priimti pagrįsto ir teisingo sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, su šiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma pažymėtina tai, kad, priešingai, nei nurodo apeliantai, pagal byloje pateiktus duomenis (šalių paaiškinimus, jų tarpusavio susirašinėjimus) yra galimybė nustatyti jų susitarimo dėl rinkodaros (marketingo) paslaugų teikimo sąlygas ir kokios sąlygos buvo faktiškai pagal sutartį įgyvendintos. Antra, ieškovei iš atsakovės priteisiant dalį ieškovės sumokėtos avanso sumos, laikytina, kad ieškovė (klientė) sumokėjo atsakovei (paslaugų teikėjai) kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, kurias atsakovė, norėdama įvykdyti sutartį, suteikė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo momento, kaip ir privaloma pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį. Nors atskirų paslaugų vertė pagal šalių sudarytą rinkodaros (marketingo) paslaugų sutartį nėra nustatyta, ją proporcingai, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas, galima apskaičiuoti pagal paslaugų teikimo trukmę. Pažymėtina, kad rinkodaros (marketingo) paslaugos pagal šalių susitarimą buvo ne vienkartinės, o tęstinio pobūdžio, jos turėjo būti teikiamos visą sutartą penkerių metų šalių bendradarbiavimo laikotarpį. Trečia, apeliantai nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdami apeliacinį skundą, nesutikdami su teismo priteista suma, patys nenurodė, kokia yra kiekvienos paslaugų dedamosios piniginė vertė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju rinkodaros paslaugas teikė ne ieškovė, bet atsakovė. Taigi, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, būtent atsakovė, kaip rinkodaros paslaugų teikėja, turėjo geriausiai žinoti, kokios yra jos teikiamų paslaugų apimtys, dedamosios ir kiekvienos dedamosios vertė pinigine išraiška. Atsakovei, atstovaujamai profesionalių atstovų, tokios informacijos neteikiant, apeliantai negali savo apeliacinio skundo grįsti deklaratyviais teiginiais, kad dėl to byla neva buvo išnagrinėta netinkamai. 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

104.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bei įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir byloje nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą. Tai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį panaikinti remiantis apeliacinio skundo argumentų visuma nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinis skundas atmetamas ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

105.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

106.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, spręstinas tik ieškovės bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 2 178 Eur išlaidas už teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2024 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą MAR24-0310 ir 2025 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymą) ir prašo jas priteisti iš apeliantų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės 2 178 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11 punktas), todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 1 089 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 305211812, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                          Erinija Kazlauskienė

               Giedrė Seselskytė

 Larisa Šimanskienė