Civilinė byla Nr. e2S-1180-590/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12071-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.2.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovės A. R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19263-599/2015 pagal ieškovės A. R. B. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-141002-01072, 2014-10-02 pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys UAB „Vilko Apetitas“, I. M.,
n u s t a t ė :
ieškovė A. R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-10-02 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141002-01072.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-09 nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad ieškiniu yra ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, vykdančio veiklą viešojo administravimo srityje, išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-141002-01072, 2014-10-02 pripažinimo neteisėtu, todėl darytina išvada, jog šis ginčas, sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bylų priskirtinumą administracinių teismų kompetencijai, yra priskirtinas šių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str. 1d. 1 p. 2 p.). Be to, pažymėtina ir tai, jog ieškovė prie ieškinio nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog statybos darbai, kurie buvo leisti pradėti minėtu atsakovo pritarimu, yra pradėti, be to, ieškovė neformulavo jokių kitų ieškininių reikalavimų (LR CPK 176 str. - 179 str.). Sutinkamai su LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. nuostatomis, teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui ir paaiškino ieškovei, jog su nurodytu ieškiniu ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Atskiruoju skundu ieškovė A. R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ginčo dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo priskyrimas bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui yra numatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta – „Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio Įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: (i) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; (ii) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas”.
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilnio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės A. R. B. ieškinį tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu byla yra neteisminga bendrosios kompetencijos teismams ir turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. CPK 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Ieškiniu ieškovė kelia reikalavimą – pripažinti neteisėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 2 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141002-01072, t.y. prašo pripažinti neteisėtu statybą leidžiantį dokumentą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju rūšinio teismingumo klausimui spręsti yra taikytina Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalis, numatanti, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: (i) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; (ii) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, kai statyba yra pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą. Į bendrosios kompetencijos teismą kreipiamasi su ieškiniu, kuriame turėtų būti numatyti du reikalavimai – statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimas ir statybos padarinių šalinimas. Šiuo atveju, ieškovė ieškiniu pareiškė tik vieną reikalavimą – statybos leidžiančio dokumento pripažinimą neteisėtu (b.l. 5). Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė nurodė, kad teismui priėmus ieškinį, ieškovė nedelsdama pateiks papildomą ieškinio reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (b.l. 35). Nagrinėjant šį klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad Specialioji teisėjų kolegija nuosekliai laikosi pozicijos, kad ginčijant savavališkos statybos aktą ir/ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktas (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą byloje A. V. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius; 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį Nr. T-51-2012, priimtą byloje M. D. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2013 m. gegužės 14 d. nutartį Nr. T-64-2013, priimtą byloje J. V. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius ir kt., 2014 m. birželio 9 d. nutartis T-81-2014, priimta byloje R. S. v. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos). Esminis kriterijus lemiantis nagrinėjamo ginčo rūšinį teismingumą – statybos darbų pradžia. Atsižvelgiant į tai, aptariamu atveju keliamas ginčas dėl savavališkos statybos akto teisėtumo, kai statyba yra pradėta, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, kas lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą, kuri yra naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovės A. R. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Vidas Stankevičius