Civilinė byla Nr. e2-1153-986/2023

 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01793-2022-5

 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 10 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,

sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:

ieškovui A. G., jo atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei L. B. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

Ieškovas A. G. ieškiniu prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (2022 m. spalio 4 d. teismo nutartimi pakeistas į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą) priteisti solidariai 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, 6 703,46 eurų turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2021 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12398-21, kuriame ieškovui A. G. 2021 m. balandžio 21 d. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Vėliau, 2021 m. spalio 18 d. ieškovui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymo. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams išnagrinėjus baudžiamąją bylą, priimtas išteisinamasis nuosprendis neįrodžius, kad A. G. padarė inkriminuotą (BK 222 straipsnio 1 dalyje) nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nurodė, kad A. G. pareikšti įtarimai (kaltinimai) nebuvo pagrįsti, nes jokių objektyvių ir patikimų įrodymų baudžiamojoje byloje nebuvo. Atsakovės institucijų neteisėti veiksmai pasireiškė ieškovui be pagrindo paskirta kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, taip pat jo turtui neteisėtai taikomu laikinu nuosavybės teisių apribojimu. Atsakovė, veikdama per atsakingus valstybės pareigūnus, netinkamai atliko savo pareigas pareiškiant, vėliau tikslinant ieškovui įtarimus, paskiriant kardomąją priemonę ir taikant kitas procesines prievartos priemones, tuo sukėlė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Visuomenės informavimo priemonėmis buvo pateikta informacija apie A. G. atžvilgiu atliekamą baudžiamąjį persekiojimą. Įtariamojo, o vėliau kaltinamojo statuso suteikimas ieškovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, pažemino jo garbę ir orumą, jam buvo gėda ir nemalonu, jis patyrė nepatogumų ir dėl jam paskirtos kardomosios priemonės, laikino nuosavybės teisių apribojimo, ilgai trukusio bylos nagrinėjimo. Dėl neteisėtų atsakovės institucijų veiksmų kilusią neturtinę žalą vertina 3 000 eurų suma. Be to jis taip pat turėjo pinigines išlaidas gynėjui baudžiamojoje byloje, kurio pagalba gynėsi nuo nepagrįstų įtarimų ir kaltinimų, iš viso sumokėjo jam 6 703,46 Eur. Šios sumos sumokėjimo pagrįstumą patvirtina pinigų priėmimo kvitų ir bankinių pavedimų išrašų kopijos.

Ieškovo atstovas advokatas Artūras Andriukaitis teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovą išteisinus, nuosprendis net nebuvo apskųstas. Ieškovo prašoma priteisti turtinė žala kyla iš advokatui sumokėto honoraro. Pažymėjo, kad pagal ieškovui pareikštus įtarimus niekaip negalėjo būti taikomas nuosavybės teisių – piniginių lėšų apribojimas, dėvėtų drabužių paėmimas. Prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti negalėjo būti pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, nes BPK 106 straipsnio nauja redakcija įsigaliojo jau po baigiamųjų kalbų, po kurių nauji įrodymai neteikiami. Iš ieškovo paimtų drabužių niekas netyrė, viskas buvo grąžinta, kaip buvo supakuota, o prašymas dėl dėvėtų drabužių grąžinimo net nebuvo nagrinėtas. Ieškovui teko skolintis pinigų tam, kad galėtų atsiskaityti su advokatu. Neaiškumas buvo kilęs tik dėl 200 Eur sumos grąžinimo.

Ieškovas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl jam paskirtos kardomosios priemonės niekur negalėjo išvykti. Dėl tyrimo paimtos prekės paseno, užsidarė ir nebeatsidarė jo parduotuvės. Jis turėjo skolintis pinigų, o į jo turimą autoservisą pradėjo nebeatvykti klientai. Dėl pareikštų įtarimų turėjo aiškintis prieš draugus, negalėjo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Apie vykdomą tyrimą rašė žurnalistai. Dėl nekokybiško policijos darbo buvo sugaišta daug laiko, jis niekada nieko blogo nepadarė, tai buvo jo verslo žlugdymas, o neigiamos pasekmės jaučiamos ir dabar. Tyrimas buvo pradėtas dėl Švedijos žurnalistų vykdyto tyrimo. Drabužiai buvo įsigyti už jo lėšas, uždirbtas Anglijoje. Dėl baudžiamojo persekiojimo jis patyrė stresą, atsirado nemiga. Situacija buvo komentuojama Facebook‘e, jam buvo nemalonu eiti į vykdytas apklausas. Pažymėjo, kad pinigai buvo grąžinti tik po dviejų mėnesių, dėl to reikėjo skambinti į policiją, kreiptis į advokatą. Jo apklausos vyko Kauno mieste. Anksčiau viešuose konkursuose nebuvo dalyvavęs.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 2022 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad esant specialiajai teisinius santykius reglamentuojančiai normai (CK 6.272 straipsnis), CK 6.271 straipsnio norma netaikytina. Prievolė atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų kyla tik konstatavus neteisėtus veiksmus, todėl svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais, kokie neteisėtumo konstatavimo kriterijai. 2021 m. balandžio 20 d. buvo atliktas MB „(duomenys neskelbtini)" patikrinimas, kurio metu rasti maišuose sukrauti dėvėti rūbai, avalynė, įvairūs daiktai. Paprašytas parodyti rūbų įsigijimo dokumentus, A. G. iš segtuvo pateikė dokumentą užsienio kalba, teigdamas, jog dėvėtus rūbus įsigijo už nuosavus, grynuosius pinigus. Paprašytas parodyti pinigų išrašymo ar pinigų išėmimo iš kasos dokumentą, pasakė, jog tai jo nuosavi pinigai ir jokių kitų dokumentų neturi. Nepateikus prekių įsigijimo dokumentų, kasos apskaitos ir pinigų išėmimo iš kasos dokumentų, kvitų, prašomų dokumentų, pagrindžiančių MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, buvo pagrindas konstatuoti, kad yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnyje Įtariamajam buvo paskirta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nebuvo skųsta. Atlikus kratas parduotuvėje ir pagalbinėse patalpose bei A. G. gyvenamojoje vietoje buvo paimti neapskaityti po kasos aparatu rasti 200 Eur ir 5 548 eurai, rasti A. G. namuose, kurie atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes laikyti kaip galimai neapskaitytas įmonės pelnas, kuris nefiksuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje siekiant išvengti pelno mokesčio mokėjimo ir tai, kad VMI galimai pateiks civilinį ieškinį dėl padarytos žalos. Šis nutarimas buvo apskųstas ir skundas panaikintas, tačiau tai nėra pagrindas laikyti pareigūno veiksmus neteisėtais.

Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė L. B. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atlikus patikrinimą ir radus dėvėtus drabužius ieškovo buvo paprašyta pateikti jų įsigijimo dokumentus. Tačiau ieškovas nurodė, kad jie įsigyti asmeniniais pinigais, o jokių tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Dokumentai, neva pagrindžiantys drabužių įsigijimą, buvo pateikti tik vėliau. Ieškovui įtarimai buvo pareikšti pagrįstai, jam buvo paskirta švelniausia kardomoji priemonė, o ieškovas jos neskundė. Atlikus kratas buvo rasti neapskaityti 200 Eur, šioms ir ieškovo namuose rastoms lėšoms buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas galimo civilinio ieškinio užtikrinimui. Apskundus šią procesinę prievartos priemonę ji, nepareiškus civ. ieškinio, buvo panaikinta. Pinigai buvo grąžinti ieškovui teismui išsprendus padarytos techninės klaidos klausimą. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis prokuroras turėjo pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą ir kreiptis į teismą. Ieškovas paiimtų daiktų teisme neprašė grąžinti. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu jokios drabužių pirkimo faktą patvirtinančios medžiagos nebuvo gauta, buvo tikrinamos versijos ir dėl vagystės. Kaltinamasis parodymus davė teisme po liudytojų apklausos, teismas kilusias abejones vertino kaltinamojo naudai ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Taigi baudžiamąjį procesą sąlygojo ieškovo veiksmai.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2022 m. spalio 10 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2021 m. balandžio 20 d. atlikus patikrinimą MB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu buvo apžiūrėtos MB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpos, kuriose rasti maišuose sukrauti dėvėti rūbai, avalynė, įvairūs daiktai. Direktorius A. G., paprašytas parodyti daiktų įsigijimo dokumentus, iš segtuvo pateikė dokumentą užsienio kalba, teigdamas, jog dėvėtus rūbus įsigijo už nuosavus, grynuosius pinigus. Paprašytas parodyti tai patvirtinančius dokumentus ir jų nepateikus, buvo pagrindas įtarti, kad jis netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo paskirta pagrįstai, laikantis proporcingumo principo, esant pagrįstam įtarimui, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinį ieškinį. Prokuroro nutarime yra pažymėta, kad paimti pinigai galimai yra neapskaitytas MB „(duomenys neskelbtini)“ pelnas, kuris nefiksuotas buhalterinėje apskaitoje, siekiant išvengti pelno mokesčio mokėjimo, dėl ko gali būti pateiktas VMI civilinis ieškinys. Nesutinka su argumentais, kad piniginių lėšų grąžinimo vykdymas buvo nepagrįstai vilkinamas – 2021 m. birželio 4 d. buvo kreiptasi į nutartį priėmusį Kauno apylinkės teismą dėl jos patikslinimo – 200 Eur, kurie rasti po kasos aparatu, grąžinimo. Gavus teismo išaiškinimą piniginės lėšos buvo grąžintos. Pasisakant dėl drabužių paėmimo nurodė, kad dėvėti drabužiai buvo paimti 2021 m. balandžio 21 d., o A. G. prašymo nagrinėjimo metu ikiteisminio tyrimo duomenys neleido daryti išvados, kad paimti drabužiai buvo teisėtai įgyti ir gali būti grąžinami įtariamajam, ar jo vadovaujamai įmonei, kaip jo nuosavybė. Dėl informacijos paskleidimo nurodė, kad teisėsaugos institucijos neatsako už video reportaže perteiktų įvykių vertinimą ir žurnalistų daromas išvadas. Kadangi nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-240-673/2022 priimtas 2022 m. gegužės 5 d., t. y. jau įsigaliojus minėtam BPK 106 straipsnio pakeitimams, todėl klausimas dėl advokato išlaidų priteisimo turėjo būti sprendžiamas baudžiamajame procese. Nustačius, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ieškovo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų, vien aplinkybė, kad jis buvo išteisintas, negali būti pagrindu priteisti išlaidas gynybai. Kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepatiria nuostolių, kuriuos reikėtų papildomai kompensuoti procesinėmis palūkanomis, šis reikalavimas yra neaktualus ir turi būti atmestas.

Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas G. S. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, piniginės lėšos buvo grąžintos teismui patikslinus nutartį dėl lėšų grąžinimo. Ieškovas dėl leidimo išvykti niekada nesikreipė, nors jokių teisinių argumentų tokiam prašymui pateikti nėra reikalaujama. Tyrimas buvo pradėtas pagal informaciją, siekiant patikrinti ieškovo veiklą, o video reportažas parodytas prieš pradedant ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad ginčo dėl to, kad praeityje ieškovas gyveno ir dirbo Anglijoje, o jo brolis gyvena Švedijoje, byloje nekilo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punkte nustatyta, kad kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė <..> vykdant Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus dokumentus, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato,  dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.272 straipsnį dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, taip pat pagal CK 6.271 straipsnį už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Ieškovas valstybės institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumą įrodinėja iš esmės tuo, kad jis 2022 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, neįrodžius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) padarymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ieškovas jo baudžiamojo persekiojimo metu patyrė 6 703,46 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurios vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcija (2022 m. balandžio 12 d. įstatymas Nr. XIV-1011 (galioja nuo 2022 m. gegužės 1 d.), jam turi atlygintos, o dėl nepagrįstų įtarimų pareiškimo, neteisėtai taikytų procesinių prievartos priemonių ir daiktų paėmimo patirtą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur suma.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12398-21 dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (1 t., b l. l. 147). 2021 m. balandžio 21 d. ieškovui A. G. pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo (1 t., b. l. 153). 2021 m. spalio 18 d. įtarimai A. G. buvo patikslinti (1 t., b. 36-37), įtariant jį sunkesnės nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu (apgaulingas apskaitos tvarkymas). 2021 m. gruodžio 14 d. surašytas kaltinamasis aktas ir byla dėl šios nusikalstamos veikos perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams (1 t., b l. l. 43-62). Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu A. G., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), išteisino neįrodžius, kad jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).

Baudžiamojo proceso tikslas yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).

Į bylą pateikti ikiteisminio tyrimo bylos duomenys, teismo nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. G. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnams disponavus pakankamais duomenimis, leidžiančiais įtarti, kad būtent A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. Teismo nuosprendyje (nuosprendžio 15-16 lapai) nurodyta, kad „Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos V. V. 2021 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 20 d., apžiūrint MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, kuriose rasti maišuose sukrauti dėvėti rūbai, avalynė, įvairūs daiktai, o taip pat rasta vykdoma autoserviso veikla, direktoriaus A. G. paprašius pateikti įmonės dokumentus, pastarasis pateikė segtuvą su įvairiais dokumentais, teigdamas, jog tai įmonės dokumentacija. Paprašytas parodyti rūbų įsigijimo dokumentus, A. G. iš segtuvo pateikė dokumentą užsienio kalba, teigdamas, jog dėvėtus rūbus įsigijo už nuosavus grynuosius pinigus. Paprašytas parodyti pinigų išrašymo ar pinigų išėmimo iš kasos dokumentą, pasakė, jog tai jo nuosavi pinigai ir jokių kitų dokumentų neturi“.

Pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015). Ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra reikalingas tam, kad būtų surinkta daugiau įrodymų, įvertintos visos teisiškai svarios aplinkybės, nes nepradėjus ikiteisminio tyrimo negalima atlikti tam tikrų veiksmų. Tik ikiteisminio tyrimo metu buvo galima surinkti papildomus įrodymus ir nustatyti bei tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Ieškovui A. G. nepateikus prašomų įmonėje rastų prekių įsigijimo dokumentų, kitų tinkamą įmonės buhalterinę apskaitą patvirtinančių dokumentų, pagrindžiančių MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnyje ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo A. G. atžvilgiu atitiko teisėtumo kriterijus. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų buvęs negalimas, nenustatyta.

Dėl ieškovui skirtų procesinių prievartos priemonių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kiekvienu atveju sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo tikslą: skiriant šias priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Visais atvejais procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018, 24 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 37 punktas).

Nustatyta, kad 2021 m. balandžio 21 d. Kauno apskrities VPK nutarimu A. G., siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143-144). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl jam paskirtos kardomosios priemonės jis niekur negalėjo išvykti. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad ieškovas teigė, kad drabužiai (kitos rastos prekės) įsigyti už jo asmenines lėšas, uždirbtas Anglijoje, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl informacijos, paskelbtos vykdant žurnalistinį tyrimą apie drabužių vagystes Švedijoje, taip pat neneigė, kad jo brolis gyvena Švedijoje. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje ir buvo pradėtas žurnalistinį tyrimą Lietuvoje vykdžiusių žurnalistų iniciatyva, tai yra dėl Švedijoje daromų vagysčių iš labdaros organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių (nuosprendžio 26 lapas). Taigi ši savo esme viena iš švelnesnių kardomųjų priemonių, esant anksčiau nurodytiems duomenims, ieškovui buvo paskirta teisėtai, BPK 119 straipsnyje tikslams užtikrinti. Atsižvelgus į tai ieškovo argumentai dėl šios kardomosios priemonės paskyrimo neteisėtumo, atmestini. Kita vertus į bylą nėra pateikta duomenų, kad ieškovas butų turėjęs ar ketinęs kur nors išvykti ar būtų kreipęsis dėl jos pakeitimo kita ar panaikinimo, taip pat dėl leidimo laikinai išvykti iš savo gyvenamosios vietos.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, 5 748 Eur sumai.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, skyrimo pagrindai ir sąlygos numatytos BPK 151, 152 straipsniuose. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y., kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 176 – 185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).

Nustatyta, kad atlikus kratas parduotuvėje ir pagalbinėse patalpose buvo rasta ir paimta neapskaityta, po kasos aparatu rasta 200 Eur suma. A. G. gyvenamojoje vietoje kratos metu rasta ir paimta 5 548 Eur suma (2 685 Eur ir 2 863 Eur iš ieškovo ir jo sutuoktinės). Šioms piniginėms lėšoms 2021 m. balandžio 28 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, motyvuojant tuo, kad šios piniginės lėšos galimai yra neapskaitytas MB „(duomenys neskelbtini)“ pelnas, kuris nefiksuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, siekiant išvengti pelno mokesčio mokėjimo; be to nurodoma, kad VMI galimai teiks civilinį ieškinį dėl nesumokėtų mokesčių (1 t., b. 23-24). Šį prokuroro nutarimą apskundus, 2021 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu prokuroro nutarimas buvo panaikintas (1 t., b. l. 140, 145-152), darant išvadą, kad nuosavybės teisės apribojimas taikytas nepagrįstai ir nesant tam teisinio pagrindo. Piniginės lėšos ieškovui ir jo sutuoktinei šios nutarties ir vėliau ją patikslinančios nutarties pagrindu (4 t., b. l. 22, 24, 25-26) buvo grąžintos. Taigi šios ieškovui taikytos procesinės prievartos priemonės teisėtumas bei pagrįstumas (proporcingumas) buvo patikrintas baudžiamojo proceso tvarka teismo, teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl civiliniame procese tos pačios aplinkybės negali būti vertinamos kitaip. Kadangi teismas yra saistomas nutartyje nurodytų išvadų, tai yra pagrindu konstatuoti neteisėtus veiksmus, todėl šioje byloje toliau bus patikrinta, ar šiuo veiksmu buvo padaryta žala. Tuo pačiu pažymėtina, kad žalos, padarytos dėl piniginių lėšų paėmimo iš R. G. (ieškovas tvirtina, kad šios lėšos yra asmeninė jo sutuoktinės nuosavybė vedybinės sutarties pagrindu), klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir toliau dėl to nebus sprendžiama.

Dėl paiimtų drabužių.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 20-21 d. paimti dėvėti drabužiai: MB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (445 įvairaus dydžio maišai su drabužiais), patalpose (duomenys neskelbtini) (152 įvairaus dydžio maišai su drabužiais), patalpose (duomenys neskelbtini) (351 įvairaus dydžio maišai su drabužiais) (1 t., b. l. 31-33, nuosprendžio 16 lapas).

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis).

Paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi pareigą operatyviai sulaikyti tyrimui reikšmingus daiktus. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo dokumentų neatitikimo, bet ne dėl konkrečių dėvėtų drabužių vagysčių ir pan. Baudžiamojo persekiojimo metu, pagal ieškovui pareikštus įtarimus (kaltinimus) visiškai neaišku, kuo paimtas ypatingai didelis kiekis drabužių (batų) galėjo buvo reikšmingas, siekiant įvertinti, ar įmonės apskaita nebuvo tvarkoma aplaidžiai (vėliau pakeitus kvalifikaciją apgaulingai). Prokurorės argumentai, kad ikiteisminiame tyrime buvo tikrinamos versijos ir dėl vagystės, nepagrįsti bylos medžiaga. Joks tyrimas dėl paimtų daiktų vagystės niekada, įskaitant ir teismo siūlymą kaltintojui atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir bylos nagrinėjimo metu (nuosprendžio 28 lapas), nebuvo atliktas. Taigi nėra aišku, kokiu tikslu dėvėti drabužiai (batai) buvo paiimti, todėl toks daiktų paėmimas negali būti pripažintas pagrįstu. Šias aplinkybes patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendis (28 lapas) kuriuo teismas nusprendė paimtus drabužius ir avalynę grąžinti, nurodydamas, kad „nusikaltimo, kuris buvo inkriminuotas kaltinamajam, dalykas yra ne turtas, su kuriuo galimai atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys“. Be to teismas nurodė (nuosprendžio 27 lapas), kad „rūbai/daiktai, kurie buvo išimti iš A. G. sandėlio/parduotuvių maišais – apžiūrėti nebuvo, taip ir liko maišuose, ikiteisminio tyrimo pareigūnams paskaičiuojant tik jų svorį“. Teismas pažymi, kad paimtus daiktus ieškovas ikiteisminio tyrimo metu prašė grąžinti, tačiau jo prašymas buvo atmestas (bylos duomenimis nebuvo skųstas), o vėliau net nespręstas (paliktas nenagrinėtu) (1 t., b. l. 27-34). Atsižvelgus į tai teismas sprendžia, kad šiame ikiteisminiame tyrime (pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, vėliau pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ) paimti daiktai, bent jau nustačius jų svorį, toliau buvo laikomi ir negražinti nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, kas neabejotinai turėjo esminės reikšmės ieškovo nuosavybės teisių pažeidimui vykusiame baudžiamajame procese. Konstatavus šiuos veiksmus neteisėtais, šiuo atveju taip pat bus patikrinta, ar šiais veiksmais ieškovui buvo padaryta žala.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinę žalą reglamentuoja CK 6.250 straipsnis, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio aiškindamasis ir vertindamas individualias tai konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

Ieškovas nurodo, kad dėl baudžiamojo persekiojimo jis patyrė stresą, atsirado nemiga. Be pagrindo taikius laikiną nuosavybės teisių apribojimą, pinigai buvo grąžinti tik po dviejų mėnesių. Jam teko skolintis pinigų, dėl daiktų paėmimo prekės paseno, užsidarė ir nebeatsidarė jo parduotuvės. Jo manymu tai buvo jo verslo žlugdymas, o neigiamas pasekmes jaučia ir dabar. Teismui nekyla abejonių, kad netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būseną ir jos sąlygotus ieškovo nurodytus išgyvenimus galėjo nulemti ikiteisminio tyrimo pareigūnų/prokurorų anksčiau neteisėtais pripažinti veiksmai, todėl yra pagrindas konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų nepatogumų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų egzistavimą. Akivaizdu, kad bet kuris asmuo, iš kurio be teisėto pagrindo paimamos lėšos, ilgą laiką be pagrindo negrąžinami paimti daiktai, patiria nerimą, dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl ateities bei susirūpinimo dėl proceso rezultato būseną. Dėl nepagrįstai paiimtų lėšų ieškovas turėjo teikti skundus ir prašymus, o paimtų lėšų grąžinimas buvo komplikuotas ir jos grąžintos gerokai vėliau dėl pirminės teismo nutarties patikslinimo būtinybės (4 t., b. l. 22-32), dėl ko ieškovas nėra atsakingas. Atsižvelgiant į sąlyginiai neilgą piniginių lėšų paėmimo trukmę, paiimtų piniginių lėšų sumą (ieškovui buvo grąžinta 2 863 Eur), labai didelį paiimtų ir be pagrindo ilgai negrąžintų daiktų kiekį, įvertinus kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovui priteistinas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ši suma, teismo vertinimu, atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Todėl remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš valstybės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės atstovų argumentai, kad procesinės palūkanos negali būti priteistos, neatitinka kasacinio teismo praktikos nagrinėjant civilines bylas dėl atsakovės atsakomybės pagal 6.272 straipsnį (pvz. 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-339-684/2021, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civ. byloje e3K-3-225-943/2021).

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Ieškovo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas po Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo, taip pat po BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d., įstatymas keistas 2022 m. balandžio 12 d.). Byloje advokato išlaidų atlyginimo klausimas priimant nuosprendį (2022 m. gegužės 5 d.) nebuvo sprendžiamas, nes baigiamos kalbos buvo pasakytos 2022 m. balandžio 7 d. (LITEKO duomenys) ir prašymas dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nebuvo teikiamas. Todėl tokia situacija netrukdo klausimo spręsti civiline tvarka.

Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo (toliau Rekomendacijos).

Ieškovas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patyrė 6 703,46 turtinę žalą, kurią prašo priteisti. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus dėl jo patirtų išlaidų baudžiamajame procese. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 90-97) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai ieškovui A. G. išrašė PVM sąskaitas faktūras, bendrai 6 703,46 Eur sumai (taikytas įkainis 145,20 Eur už vieną teiktų paslaugų valandą), šias sumas atsakovas yra apmokėjęs (t. 1, b. l. 98-109). Į bylą pateiktos ataskaitos (1 t., b. l. 75-89) iš esmės patvirtina į bylą pateiktų mokėjimo dokumentų sąsajumą su ieškovo vykdytu baudžiamuoju persekiojimu.

Byloje nekilo ginčo, kad advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai advokatas Artūras Andriukaitis atliko teisinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamojoje byloje – teikė ieškovui konsultacijas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, rengė prašymus, atsakymus, skundus ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose, rengėsi ir dalyvavo šešiuose teismo posėdžiuose, kt. (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdžiuose buvo atliekamas išsamus ir didelės apimties įrodymų tyrimas, apklausta daug liudytojų, kad gynybos paslaugos būtų teikiamos nekokybiškai, nenustatyta.

Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 1524,20 Eur, 2021 m. I ketvirčio 1517,40 Eur, 2021 m. II ketvirčio 1566,40 Eur, 2021 m. III ketvirčio 1598,10 Eur, 2021 m. III ketvirčio 1679,30 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas patyrė 3 549,26 Eur išlaidas (1 t., b. l. 75-89). Taigi prašoma atlyginti ieškovo išlaidų suma, patirta advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu, viršija Rekomendacijose apibrėžtą baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį (už visas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai įtariamasis įtariamas padaręs tyčinį apysunkį ar tyčinį nesunkų nusikaltimą – 1,5 koeficiento). Kadangi kaltinamasis aktas surašytas 2021 m. gruodžio 14 d., todėl ieškovui gali būti maksimaliai priteistinos 2 349,15 Eur (1 566,10 Eur * 1,5) išlaidos už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu. Atmetus sąsajumo su ieškovo vykdytu baudžiamuoju persekiojimu neturinčių išlaidų, konkrečiai dėl A. G. kratos metu paiimtų pinigų atgavimo, 36,30 Eur sumai (1/2 nuo 72,60 Eur)), taip pat susitikimas su kliente R. G., vykimas ir interesų atstovavimas Kauno AVPK, išlaidas, 96,80 Eur sumai, ieškovui priteistinos 2 216,05 Eur (2 345,15 Eur – 36,30 Eur – 96,80 Eur) jos patirtos išlaidos ikiteisminio tyrimo metu.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 3 154,20 Eur išlaidas. Rekomendacijų 4.5 punkte nurodoma, kad atlygintinų išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta. Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisinių paslaugų į kitą vietovę negu registruota jo darbo vieta patirtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš pateiktų ataskaitų (1 t., b. l. 75-89)  matyti, kad ieškovui suteiktos paslaugos, įvardijamos kaip „pasirengimas teismo posėdžiui Kėdainių rūmuose (kelionė)“, bendrai 871,20 Eur sumai. Šios išlaidos, kaip neatitinkančios Rekomendacijų 4.5, 5 punktų reikalavimų, negali būti priteistinos. Taigi ieškovui priteistinos 2 283 Eur (3 154,20 Eur – 871,20 Eur) turėto išlaidos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.

Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovas įrodė 4 499,05 Eur (2 216,05 Eur + 2 283 Eur) jo baudžiamojo persekiojimo metu turėtų advokato suteiktų teisinių paslaugų išlaidų, kaip turtinės žalos, pagrįstumą, todėl šios priteistinos iš atsakovės. Pripažinus pagrįsta ieškovo teisę į baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą, ieškovo prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, atsižvelgus į anksčiau teismo nutartyje nurodytus motyvus dėl procesinių palūkanų priteisimo, taip pat laikytinas pagrįstu.

Dėl atsakovės atstovų solidariosios atsakomybės.

Vadovaujantis CK 6.272 straipsniu, 6.273 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsakovė yra Lietuvos valstybė, kuri, esant teisiniam pagrindui privalo atlyginti asmeniui padarytą žalą. Kadangi priteistą žalą atlygina ne valstybei anksčiau aptarto teisinio reguliavimo pagrindu atstovaujančios institucijos, ieškovo reikalavimas taikyti solidariąją atsakomybę valstybę atstovaujančioms institucijoms, nepagrįstas ir atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas šioje byloje patyrė 2 428,07 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už ieškinio surašymą ir atstovavimo teisme išlaidas, iš kurių ieškinio parengimas įvertintas 1 185,80 Eur suma (4 t., b. l. 42), prašymų parengimas, konsultavimas, pasiruošimas ir atstovavimas teisme įvertintas 564,67 Eur ir 677,60 Eur sumomis. Šių ieškovo sumokėtų sumų sąsajumą su civiline byla ir apmokėjimą patvirtina į bylą pateikti dokumentai (4 t., b. l. 40-47, 87-91). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.17, 8.19, 10 punktuose nustatyto užmokesčio dydžio. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. sausio 4 d. nutarties e3K-7-75-916/2023 36 punkte, siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad “tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (priteista 1 500 Eur neturtinė žala iš reikalautos 3 000 Eur sumos, taip pat 4 495,05 Eur turtinė žala iš reikalautos 6703,46 Eur sumos). Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra išimtinė teismo pregoratyva, kuri galutinai nustatomas ištyrus ir įvertinus visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Nustatyta, kad ieškovas iš esmės pagrįstai kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo. Akivaizdu, kad kreipimosi į teismą metu tiksliai įvertinti neturtinės žalos dydį ir jį nurodyti teismui, ieškovas negalėjo. Reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, nebuvo pernelyg didelis ir nepagrįstas. Visgi atsakovo argumentai dėl jo nuomone be pagrindo vykdyto ikiteisminio tyrimo, taip pat jam neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, ir iš to kylančios turtinės žalos, kas taip pat sąlygojo papildomus atsakovės atstovų laiko resursus, buvo paneigti ir atmesti. Atsižvelgus į tai teismas sprendžia, kad ieškovui turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, skaičiuojant jas kaip nuo 2/3 dalies patenkintų neturtinių reikalavimų, o ne 1/2 (1500 Eur / 3000 Eur) patenkintos turtinių reikalavimų dalies. Taigi atsakovui priteistinos 1 625,24 Eur (2 428,07 Eur * (2 000 Eur + 4 495,05 Eur ) / (3 000 Eur + 6 703,46 Eur)) bylinėjimosi išlaidos.

Pašto išlaidų byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 301 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, juridinio asmens kodas 288603320, ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008196, 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, 4 499,05 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 05 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 999,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 1 625,24 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt penkių eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Teisėjas                                                                   Mindaugas Nekrašas