Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [B2-2281-436-2011].doc
Bylos nr.: B2-2281-436/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Hesterus" 300848449 atsakovas
"Ius Positivum" 302318410 atsakovo atstovas
"Statybų era" 152783157 Ieškovas
"Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras" 135569749 ieškovo atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių bankrotas:
Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas

Civ

Civilinė byla Nr. B2-2281-436/2011

(Proceso Nr. 2-56-3-01066-2010-2)

Procesinio sprendimo kategorijos: 117; 126.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 29 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas viešame teismo posėdyje sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Statybų era“ atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

atsakovės BUAB „Hesterus“ atstovei S. S.,

išnagrinėjo klausimą dėl BUAB „Statybų era“ prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą BUAB „Hesterus“ bankroto byloje, ir

 

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi UAB „Hesterus“ iškelta bankroto byla, 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi patvirtinta dalis kreditorių finansinių reikalavimų, likusios dalies reikalavimų pagrįstumo klausimas paskirtas nagrinėti teismo posėdžiuose.

BUAB „Statybų era“ pateikė teismui tvirtinti 337716,10 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 2008 m. balandžio 30 d. statybos rangos sutarties (toliau- Sutartis) pagrindu mokėtinos netesybos. Ieškovė nurodo, kad laiku Sutartyje numatytų darbų neatlikusi atsakovė privalo mokėti Sutarties Specialiosios dalies 9.2 punkte nurodytą 1500 Lt baudą už kiekvieną vėlavimo dieną (bendra suma už senaties terminui lygų 180 dienų laikotarpį sudaro 270000 Lt), be to, atsakovei tenka pareiga sumokėti ir Sutarties Specialiosios dalies 9.4 punkto pagrindu apskaičiuotą 101542,91 Lt (5% nuo Sutarties sumos) baudą už Sutarties Bendrosios dalies 9 punkte nurodytos pateikti garantijos ar draudimo dokumentus nevykdymą. Kadangi ieškovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 33826,81 Lt sumai, prašoma patvirtinti įsiskolinimo suma sudaro 337716,10 Lt. Teismo posėdyje ieškovės atstovas papildomai nurodė, jog prašomo patvirtinti reikalavimo pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl, teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo patenkinus, egzistuoja prejudicinis ryšys tarp ieškovės, kaip kreditorės, teisinio statuso ir nagrinėjamo klausimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Atsakovė nurodo nesutinkanti su pareikštu reikalavimu, kadangi ieškovė prašo dvigubų netesybų, be pagrindo baudą skaičiuoja ne kaip vienkartinę mokėtiną sumą, o kaip periodinį mokėjimą, 5% dydžio netesybas prašo priteisti nuo jokiais įrodymais nepagrįstos Sutarties sumos. Kartu atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog netesybos yra nepagrįstai didelės, ieškovė elgėsi nesąžiningai į teismą kreipdamasi praėjus pusantrų metų po darbų atlikimo termino pabaigos. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė teismui papildomus įrodymus, iš kurių matyti, kad Sutarties pagrindu buvo atlikta darbų už 2207858,18 Lt.

Įstatymai ar sutartis gali nustatyti už prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsakingos šalies pareigą mokėti netesybas (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, taikymas gali būti numatytas tiek vėlavimo prievolę įvykdyti per sutartyje numatytą terminą atveju, tiek ir nutraukus sutartį dėl prievolę privalėjusios įvykdyti šalies kaltės.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės pareigą mokėti 101542,91 Lt netesybas sieja su Sutarties Bendrosios dalies 14.6 punkto pažeidimu. Nurodytame Sutarties punkte įtvirtinta sąlyga, pagal kurią atsakovei daugiau nei 10 kalendorinių dienų vėluojant pateikti Sutarties Bendrosios dalies 9 p. nurodytus prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus, ieškovė įgyja teisę nutraukti sutartį, o atsakovei tenka pareiga mokėti Sutarties Specialiosios dalies 9.4 p. nurodytą 5% baudą nuo Sutarties sumos. Sutarties Specialiosios dalies 6.1 p. nurodoma, jog Sutarties suma apskaičiuojama pagal Priede Nr. 1 nurodytus vienetinius įkainius. Byloje neginčijama faktinė aplinkybė, jog užtikrinimo dokumentai nebuvo pateikti tinkamai ir laiku, tačiau nurodytos sutartinės nuostatos atsakovės pareigą mokėti netesybas sieja ne su pačiu prievolės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus pažeidimu, bet su kitu juridiniu faktu- vienašališku ieškovės Sutarties nutraukimu dėl atsakovės kaltės remiantis Sutarties bendrosios dalies 14.6 p. Tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ji būtų iniciavusi sutarties nutraukimą. Priešingai, nors Sutarties Bendrosios dalies 9 p. nurodytų prievolių įvykdymas buvo siejamas su Sutarties įsigaliojimu, ieškovė nereikšdama pretenzijų priėmė atsakovės atliktus darbus, net ir pasibaigus darbų atlikimo terminui 2009 m. sausio 12 d. sudarė susitarimą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, nei 2010 m. sausio 29 d. pranešime dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir užskaitos, nei jokiame kitame teismui pateiktame dokumente neįvardijo Sutarties nutraukimo fakto ir datos. Kaip teisingai savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovė, ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių jos paskaičiuotos Sutarties sumos, nuo kurios paskaičiuotas baudos dydis, pagrįstumą. Dėmesys atkreiptinas į tai, jog CPK 12 str., 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp proceso dalyvių tvarka ieškovei negalėjo būti nežinoma tiek dėl ją atstovavusių, preziumuotina, kvalifikuotų teisininkų, tiek ir dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje įtvirtintos pareigos pateikti teismui visus su reiškiamo reikalavimo pagrįstumu susijusius įrodymus. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovė neįrodė prašymo dalies dėl 101542,91 Lt baudos, apskaičiuotos remiantis Sutarties Bendrosios dalies 9 p., 14.6 p., Specialiosios dalies 9.4 p., įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumą pagrįstumo, todėl ši prašymo dalis atmestina.

Ieškovė taip pat nurodo 270000 Lt netesybas paskaičiavusi Sutarties Bendrosios dalies 14.3 p., Specialiosios dalies 9.2 p. pagrindu už Specialiosios dalies 5.3 punkte nustatyto galutinio darbų atlikimo termino pažeidimą. Specialiosios dalies 5.3 p. įtvirtinta atsakovės pareiga visus darbus atlikti ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. Net ir 2009 m. sausio 12 d. keisdamos Sutartį minėto Sutarties punkto šalys nekeitė, termino darbams atlikti nepratęsė. Aplinkybės, jog darbai nebuvo atlikti laiku, atsakovė neginčija. Kaip matyti iš atsakovės pridėtų dokumentų, 2008 m. rugpjūčio mėnesį buvo atlikta darbų už 346598,75 Lt, atsakovė neįrodinėja aplinkybės, jog buvo atlikti visi sutartyje numatyti darbai. Prievolės neįvykdymas laiku yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, t.y. pagrindas priešingai šaliai reikšti reikalavimą dėl sutartinių netesybų priteisimo. Ginčydama susitarimo dėl netesybų pagrįstumą atsakovė nurodo, jog bauda apskaičiuotina vienkartine suma, tuo tarpu už kiekvieną vėlavimo įvykdyti prievolę dieną gali būti skaičiuojami tik delspinigiai. Su tokiu atsakovės argumentu teismas nesutinka. Iš vienos pusės, CK 6.71 str. 3 d. nėra įvardinta konkreti netesybų rūšis, nustatoma už vėlavimo įvykdyti prievolę laikotarpį, iš kitos pusės, susitarime dėl netesybų pavartota baudos ar delspinigių sąvoka negali paneigti susitarimo esmės, padaryti tokio susitarimo negaliojančiu, juolab kad ši sąvoka į Sutartį įrašyta šalių susitarimu. Ginčydama aptariamos prašymo dalies pagrįstumą atsakovė taip pat nurodo, jog Sutartyje nustatyta netesybų suma yra nepagrįstai didelė. CK 1.5 str. 2 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai įstatymai nedraudžia civilinių santykių subjektams šalių susitarimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Remiantis CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., nustatęs, kad netesybos yra neprotingai didelės arba skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. CK 1.5 str. 1 d., 6.4 str. taip pat įtvirtinta prievolės šalių pareiga sąžiningai, protingai ir teisingai elgtis tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, CK 6.38 str. 3 d. nustatyta kiekvienos prievolės šalies pareiga bendradarbiauti su kita šalimi, siekti ekonomiškumo principo įgyvendinimo tarpusavio santykiuose, CK 6.259 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad kreditoriui tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjus prie nuostolių padidėjimo, tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmus priemonių nuostoliams sumažinti, neįvykdžiusio prievolės skolininko atsakomybė gali būti atitinkamai sumažinta ar jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, vertindamas reikalavimo dėl sutartinių netesybų pripažinimo prievolės skolininko finansiniu įsipareigojimu prievolės kreditoriui pagrįstumą, teismas privalo išanalizuoti tiek prievolės pažeidimo faktą ir jį sąlygojusias aplinkybes, tiek šalių prisiimtų tarpusavio įsipareigojimų pobūdį ir atitikimą bendriesiems civilinės teisės principams, tiek šalių elgesį vykdant sutartinę prievolę ir mažinant dėl prievolės neįvykdymo galinčius atsirasti nuostolius. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti kelios netesybų dydžio pagrįstumui įvertinti reikšmingos aplinkybės: pirma, atsakovė atliko ženklią dalį sutartyje numatytų darbų (atliktų darbų vertė pagal atsakovės pateiktus dokumentus net viršija ieškovės nurodomą visą atliktinų darbų vertę), tuo tarpu ieškovės paskaičiuotos netesybos už vėlavimą užbaigti darbus sudaro daugiau nei 13% visos ieškovės nurodomos Sutarties kainos; antra, ieškovė reikalavimus dėl netesybų mokėjimo pareiškė praėjus daugiau nei metams po termino darbams užbaigti pabaigos, nors visas darbų atlikimo terminas tebuvo 4 mėnesiai; trečia, net ir laikotarpis, už kurį paskaičuotos netesybos, yra ilgesnis, nei visas Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas. Pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog sutartinių netesybų dydis yra neproporcingai didelis, bendra netesybų suma susidarė ne tik dėl atsakovės prievolės laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nevykdymo, bet ir dėl nepagrįsto ieškovės vengimo imtis teisės aktuose nustatytų priemonių, susijusių su prievolių vykdymo skatinimu. Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog yra pagrindas sutartinių netesybų už vėlavimą laiku atlikti Sutartyje numatytus darbus sumą sumažinti perpus iki 135000 Lt.

Kaip nepagrįstą teismas atmeta ieškovės atstovo argumentą, jog egzistuoja prejudicinis ryšys tarp ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo patenkinimo ir ieškinį pareiškusio asmens kreditorinio reikalavimo pagrįstumo vertinimo. Iš vienos pusės, klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo stadijoje nevertinamas ieškovo nurodytos kreditorinio reikalavimo sumos pagrįstumo klausimas, iš kitos pusės, ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo neginčijimas nepaneigia bankroto administratoriaus ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. įtvirtintos pareigos ginant atsakovės ir visų kreditorių interesus ginčyti reiškiamo kreditorinio reikalavimo pagrįstumą. Be to, kadangi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimama įvertinus visą atsakovo finansinę padėtį, o ne tik ieškinį pareiškusio asmens argumentus, vėliau paaiškėjusi aplinkybė dėl ieškovo kreditorinio reikalavimo ar jo dalies nepagrįstumo nepaneigia nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje pastarąją išvadą patvirtina ir faktas, jog, nepavykus byloje sudaryti taikos sutarties, atsakovė 2011 m. birželio 9 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Ieškovei neįrodinėjus dėl padaryto pažeidimo patirtų nuostolių dydžio, darytina išvada, jog nuostoliai neviršija sumažinto netesybų dydžio. Kadangi šalys neginčija dalies netesybų- 33826,81 Lt- įskaitymo fakto, į kreditorių sąrašą ieškovė įtrauktina su 101173,19 Lt netesybų suma. Likusi prašymo dėl netesybų įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumą dalis atmestina.

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 str.3 d. 10 p., 26 str., teismas

 

n u t a r i a :

Į BUAB „Hesterus“ kreditorių sąrašą įtraukti BUAB „Statybų era“ su 101173,19 Lt kreditoriniu reikalavimu.

Likusią BUAB „Statybų era“ prašymo dalį atmesti.

Įpareigoti administratorių su šia nutartimi supažindinti kreditorius.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                              Arūnas Rudzinskas