Byla Nr. II-277-409/2021

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00200-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

(S)

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. (toliau ir – Pareiškėja), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo D. M. 2021 m. vasario 11 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas A. B. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 15.30 val., jai atvažiavus adresu (duomenys neskelbtini), į paveldėtą namą ketinant sutvarkyti aplinką, statinius, ūkinius pastatus, tvoras, atėjus į sklypo dalį, kur yra ūkiniai pastatai, jai kelią pastojo nepažįstamas vyriškis, kuris neleido prieiti prie jai priklausančių pastatų, tada išėję namo bendraturčiai Z. D. ir A. D. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, užtvėrė kelią rankomis ir išvarė ją iš sklypo dalies, kur stovi pastatai, taip neleisdami jai apžiūrėti ir sutvarkyti statinių. A. B. prašė nubausti namo bendrasavininkius Z. ir A. D. už tai, kad ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais ir neleido prieiti prie jai priklausančių pastatų.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. 2020 m. spalio 9 d. nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes Z. D. veikoje nėra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo (nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo) požymių.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. lapkričio 6 d. gautas A. B. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. 2020 m. spalio 9 d. nutarimą ir priimti naują, paskirti nuobaudą remiantis teisės aktais, nustatančiais atsakomybę A. D., D. D., Z. D. už savavališkus veiksmus bei įpareigoti netrukdyti jai patekti, tvarkyti A. B. priklausančius statinius, sujungti bylas ROIK: (duomenys neskelbtini) ir ROIK: (duomenys neskelbtini), siekiant neapkrauti teismų tapačiomis bylomis.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi tenkintas A. B. skundas, Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. 2020 m. spalio 9 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikintas ir medžiaga grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo D. M. 2021 m. vasario 11 d. nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)), buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes atlikus papildomus tyrimo veiksmus, nustatyta, kad Z. D. veikoje nėra ANK 481, 518 straipsniuose nustatytų administracinių nusižengimų (nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo bei savavaldžiavimo) požymių.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. kovo 18 d. gautas Pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo D. M. 2021 m. vasario 11 d. nutarimą ir priimti naują, paskirti nuobaudą remiantis teisės aktais, nustatančiais atsakomybę Z. D., įpareigojant netrukdyti patekti, tvarkyti A. B. priklausančius statinius bei į jų pateikimą, valdymą.  Skunde nurodoma, jog Šiaulių policijos komisariato tyrėjas D. M. papildomai atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, neapklausė, netyrė, nepateikė Pareiškėjos sesers V. Ž. paaiškinimų dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Priimdamas nutarimą rėmėsi tik D. šeimos narių paaiškinimais, o neapklausus 2020 m. rugsėjo 29 d. konflikte dalyvavusios V. Ž., jos atžvilgiu pasisakyta šališkai, neva V. Ž. parodymai, nesant jokių kitų juos patvirtinančių įrodymų, negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau apklaustieji Z. D. šeimos nariai tyrėjo D. M. vertinami kaip nesuinteresuoti bylos baigtimi. Toks vertinimas, Pareiškėjos nuomone, pažeidžia asmenų, liudytojų procesinį lygiateisiškumą, teisingo proceso, lygybės prieš įstatymą principus. Be to, teigiama, jog Z. D. apie kitą žmogų, t. y. A. B. ir V. Ž., išrėkė paniekinamai, šmeižiamojo, įžeidžiančio pobūdžio teiginius, norėdama tyčia paniekinti ir pažeminti jas, kaip asmenis. Tokie Z. D. veiksmai ir vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Taip pat nurodoma, jog Z. D. apšmeižė jos mirusią močiutę A. B.. Jos nuomone, Z. D. skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, norėdama pakirsti pasitikėjimą, užgauliai pažeminimo mirusį asmenį. Be to, Z. D. veiksmai, jos nuomone, pažeidė privataus gyvenimo neliečiamumą, savavališką ir neteisėtą kišimąsi į jos šeimos privatų ir šeimyninį gyvenimą bei orumą, neturint tam teisių ir reikalaujant asmens tapatybės, nuosavybės patvirtinančių dokumentų bei įgaliojimų, grasinant, jog bus išmestos ir pamirš kelią į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad byloje esminis klausimas ne vieta, o Z. D. elgesys, kai asmuo neleistinomis priemonėmis realizuoja savo tariamą ar įsivaizduojamą teisę.

Pareiškėjos skundas teisme gautas pasibaigus nutarimo apskundimo terminui. Tačiau iš skundo formos, jame nurodomos surašymo datos – 2021 m. kovo 1 d., originalaus parašo, pareiškėjos nurodomos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) miestas, galima spręsti, jog skundas policijos komisariatui galimai buvo siunčiamas paštu. Duomenų apie tai, kokiu būdu skundas buvo gautas, policijos komisariatas nepateikė. Dėl šių aplinkybių nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad skundas pateiktas praleidus įstatymu nustatytą skundo pateikimo terminą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas Pirmasis veiklos skyrius atsiliepimu į skundą prašė priimtą nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.  

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis). Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, matyti, kad tyrimo metu buvo imtasi visų būtinų priemonių siekiant nustatyti, ar buvo padaryti nusižengimai, numatyti ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 518 straipsnyje.

Bylos duomenimis, 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 15.30 val., Pareiškėjai atvažiavus adresu (duomenys neskelbtini), į paveldėtą namą ketinant sutvarkyti aplinką, statinius, ūkinius pastatus, tvoras, atėjus į sklypo dalį, kur yra ūkiniai pastatai, jai kelią pastojo nepažįstamas vyriškis, kuris neleido prieiti prie jai priklausančių pastatų, tada išėję namo bendraturčiai Z. D. ir A. D. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, užtvėrė kelią rankomis ir išvarė ją iš sklypo dalies, kur stovi pastatai, taip neleisdami jai apžiūrėti ir sutvarkyti statinių. Taip pat, reikalavo Pareiškėją pateikti asmens tapatybę ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis yra tai, kad pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose ir juo turi būti sutrikdyta viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje pažymima, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-484-954/2020).

Įvertinus byloje esančią medžiagą, pateiktą CD įrašą su foto nuotraukomis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju įvykio vieta nelaikytina viešąją vieta. Byloje pateikti duomenys liudija, jog žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso keliems savininkams. Apklausus A. D., šis nurodė, jog jo sklypas aptvertas tvora, nuosavybes teise priklauso jam ir jo žmonai Z. D.. Šiaulių AVPK medžiagoje (b. l. 17) yra žemės sklypo padalinimo projektas, sudarytas pagal žemėtvarkos tarnybos planą, kuriame nurodyta, kad žemė, kurioje vyko konfliktas, pagal padalinimą, valdoma D. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, jog A. B. būtų minima tarp žemės sklypo ir pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų. Pažymėtina ir tai, jog policijos pareigūnai tirdami bylą nustatė, kad A. B., norėdama atlikti remonto darbus, turi galimybę tai padaryti iš kitos savo sklypo pusės, neinant per A. ir Z. D. žemę. Todėl, atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju konfliktas nevyko viešoje vietoje, kaip teigė A. B., o vyko žemės sklype, kuris naudojamas D. šeimos, dėl ko tai negali būti laikoma vieša vieta. Be to, apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog atvykę į įvykio vietą konflikto nematė, negirdėjo, taip pat nebuvo jokių kitų pašalinių asmenų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, kurie galėtų patvirtinti aplinkybę kad D. sutrikdė viešąją tvarką, plūdo ar stumdė atėjusias moteris. Iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad tarp Pareiškėjos, jos sesers bei Z., D. bei A. D. vyksta turtinio pobūdžio konfliktai, dėl ko sutiktina su pareigūno, priėmusio nutarimą argumentu, jog V. Ž. parodymai, nesant jokių kitų juos patvirtinančių įrodymų, negali būti vertinami kaip objektyvūs. Teismas sprendžia, jog privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešose vietose (konfliktas kilo dėl patekimo prie paveldėto turto, Z. ir D. D. nuosavybes teise priklausančiame sklype, aptvertame tvora, kas leidžia daryti išvadą, kad pašaliniai asmenys į ją patekti negalėjo), nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, konflikte nedalyvaujančių pašalinių žmonių rimties (tokių duomenų byloje nepateikta, jų nenurodo ir pati Pareiškėja), negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju konfliktas tarp asmenų buvo nukreiptas į vienas kito asmenį, o ne į ketinimus pažeisti viešąją tvarką.

ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai.

Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Pastebėtina, jog Z. D. veiksmai iš esmės galėjo atitikti ANK 518 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius, tačiau savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. apeliacinė nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-138-166/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. apeliacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-655/2017). Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima Z. D. veiksmus įvertinti kaip savavaldžiavimą, nėra, o kilęs ginčas dėl patekimo prie paveldėto turto akivaizdžiai patenka į civilinių teisinių santykių reguliavimo sritį

Lietuvos Respublikos aukštesnės instancijos teismai analogiškose situacijose ne kartą pažymėjo, jog negali būti toleruojama praktika, kai įvairūs tarpusavio nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną konflikto dalyvių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 4-53-3-00264-2014-4). Teismas daro išvada, jog nagrinėjamu atveju tarp A. B. ir Z. D. susiklostę santykiai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Be to, matyti, jog nagrinėjamu atveju A. B. nėra išnaudojusi visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnyje nurodytų procesinių galimybių savo turto (ar jo dalies) atžvilgiu dėl jo naudojimosi tvarkos nustatymo. Būtent civilinės teisės priemonėmis, kreipiantis į apylinkės teismą, turi būti patvirtinama bendro turto naudojimosi tvarka, t. y. kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, tiksliai atribojant, nustatant jos dydį ir lokalizaciją, nurodant, koks bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas taikomas, kad nekiltų abejonių, nustatoma aiški naudojimosi tvarka ar įvykdomas atidalijimas, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003 bei 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑353/2009). Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjos atžvilgiu pažeistų teisių gynimo būdas civilinio proceso tvarka yra apsunkintas.

ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismas sprendžia, jog atlikus privalomus ir būtinus tyrimo veiksmus  ‑ įvertinus papildomą A. B. paaiškinimą, apklausus Z. D., A. D., D. D., taip pat policijos pareigūnus D. A. ir I. K., apžiūrėjus įvykio vietą, atlikus         garso įrašo bei foto nuotraukų apžiūrą, įvertinus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, atlikus kitus tyrimo veiksmus, nėra surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu galėtų būti tęsiama administracinių nusižengimų teisena. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo D. M. 2021 m. vasario 11 d. nutarimas (ROIK: (duomenys neskelbtini)) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o A. B. skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Netenkinti A. B. skundo ir palikti nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo D. M. 2021 m. vasario 11 d. nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja        Astra Karpytė