Civ. b. Nr. e2-2585-262/2018

Teisminio proceso 2-55-3-01122-2016-0

(S)

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.17; 3.2.6.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė,

sekretoriaujant S. A.,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai A. P., atsakovui atstovui advokatui A. P. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Darbo partijos ieškinį atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo: priteisti iš atsakovo 64 808,79 Eur skolos, kurią sudaro 52 896,27 Eur pagrindinė skola bei 11 912,52 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2006-01-06 sudarė panaudos sutartį bei turto priėmimo perdavimo aktą. Vadovaujantis šiais susitarimais Trakų rajono savivaldybės taryba perdavė Naujajai sąjungai (socialliberalams) patalpas, esančias Vytauto g. 10-2, Trakuose. 2011-09-12 Darbo partija raštu informavo Trakų rajono savivaldybę, jog Naujoji sąjunga yra reorganizuojama ir prijungiama prie Darbo partijos. Šio susijungimo pagrindu Darbo partija tapo teisėta Naujosios sąjungos teisių ir pareigų perėmėja. Perduotos patalpos buvo itin prastos būklės, todėl ieškovas atliko jų kapitalinį remontą. Kadangi panaudos sutartis buvo nutraukta ir patalpos buvo grąžintos atsakovui, atsakovas ieškovui turi kompensuoti patalpų pagerinimo (kapitalinio remonto) išlaidas.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės ginčo patalpose daryti kapitalinio remonto, nes panaudos sutartyje buvo numatyta ieškovo pareiga daryti tik einamąjį remontą. Atsakovas nedavė sutikimo kapitaliniam remontui, o ieškovas taip pat nebuvo gavęs statybos leidimo kapitalinio remonto atlikimui, nors toks leidimas buvo būtinas, nes pastatas yra saugomoje teritorijoje. Ieškovas apskritai neįrodė, jog ginčo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, atsakovo atstovas prašė ieškinio netenkinti.

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad Naujoji sąjunga (socialliberalai) su Trakų rajono savivaldybe 2006-01-06 sudarė panaudos sutartį Nr. T1-50 (toliau – panaudos sutartis) bei turto priėmimo perdavimo aktą, kuriais Trakų rajono savivaldybės taryba perdavė Naujajai sąjungai (socialliberalams) patalpas, esančias Vytauto g. 10-2, Trakuose. 2011-09-12 Darbo partija informavo Trakų rajono savivaldybę, jog Naujoji sąjunga yra reorganizuojama ir prijungiama prie Darbo partijos. Ieškovas Darbo partija yra Naujosios sąjungos teisių ir pareigų perėmėjas.

Tarp šalių yra kilęs ginčas ar atsakovas atliko patalpų Vytauto g. 10-2, Trakuose (toliau – ginčo patalpos) kapitalinį remontą ir jeigu toks remontas buvo atliktas ar atsakovas turi atlyginti ieškovui jo išlaidas.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas nes: 1) ieškovas neturėjo teisės atlikti kapitalinio remonto; 2) ieškovas apskritai neįrodė, kad kapitalinis remontas ginčo patalpose buvo atliktas.

Panaudos sutarties 2.2.1 yra nurodyta, kad panaudos gavėjas (ieškovas) ginčo patalpas turi naudoti pagal paskirtį, savo sąskaita daryti ginčo patalpų einamąjį remontą. Taigi, šalys susitarė tik dėl einamojo, o ne dėl kapitalinio ginčo patalpų remonto. Be to, einamasis remontas turėjo būti atliekamas už ieškovo lėšas. Pažymėtina, kad teisės aktai labai aiškiai skiria einamojo ir kapitalinio remontų sąvokas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkte numatyta, kad „Statinio kapitalinis remontas - statybos rūšis, kurios tikslas - pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan.). To paties straipsnio 21 punkte nustatyta, kad „Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) - statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.“

Taigi, net jeigu ir būtų nustatyta, jog ieškovas teisėtai atliko kapitalinį remontą, nebūtų pagrindas konstatuoti, kad jis turi teisę į išlaidų atlyginimą, nes šalys dėl kapitalinio remonto nesitarė, todėl būtų laikoma, kad ieškovas veikė vien savo rizika ir patirtas išlaidas turi kompensuoti pats. Tačiau, kaip bus išsamiai aptarta vėliau, ieškovas neįrodė, kad jis apskritai atliko kapitalinį remontą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis, kaip patalpų savininkas nebuvo davęs sutikimo ginčo patalpų kapitaliniam remontui. Ieškovas teigia, kad atsakovas sutikimą davė konkliudentiniais veiksmais – atsakovas perduodamas ieškovui itin prastos būklės patalpas (būklė avarinė, nusidėvėjimas 70 proc.) ir žinodamas, kad tokios būklės patalpų negalima naudoti pagal paskirtį, iš esmės sutiko, kad ieškovas jas suremontuotų. Toks ieškovo teiginys yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo niekada nebuvo susiklosčiusi tokių veiksmų praktika, kad ieškovas galėtų suprasti, jog atsakovas jam panaudos pagrindais perduodamas nors ir prastos būklės turtą - betarpiškai ir tiesiogiai sutinka su to turto kapitaliniu remontu. Be to, ieškovas kaip atidi, rūpestinga panaudos sutarties šalis, veikdama pagal visus protingumo ir rūpestingumo kriterijus t. y. bonus pater familias principą, akivaizdžiai turėjo suprasti, kad priėmimo - perdavimo akte atsakovas jokios valios dėl pastato kapitalinio remonto neišreiškė.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas nereiškė jokio nenoro ar pretenzijų dėl vykdomų darbų, todėl ieškovas laikė, jog atsakovas su vykdomais darbais sutiko. Teismas su šiuo teiginiu nesutinka. Kadangi, anot ieškovo, patalpos buvo itin prastos būklės, o jų kapitaliniam remontui reikia daug lėšų, ieškovas privalėjo būti itin atsakingas ir veikti taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl įvykdytų darbų pagrįstumo - t. y. viską derinti su atsakovu Trakų rajono savivaldybės administracija. Tačiau ieškovas jokių derinimo veiksmų neatliko. Byloje nėra jokių tarp ieškovo ir atsakovo darbų arba tarpinių darbų suderinimo aktų. Įrodymų, kad atsakovas būtų žinojęs apie vykdomus darbus - kapitalinį remontą byloje nėra, o ieškovas taip pat jokiais įrodymais to nepagrindžia. Taigi, labiau tikėtina, jog atsakovas net nežinojo, kad tokio pobūdžio darbai atliekami.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog atsakovas jokio sutikimo dėl ginčo patalpų remonto nėra davęs, todėl vien dėl šios priežasties ieškovas neturėjo teisės atlikti ginčo patalpų kapitalinio remonto ir tuo labiau reikalauti kompensuoti jo atlikimo išlaidas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo, svarbu atsižvelgti ir į tai, ar statybos–remonto darbai atlikti nepažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių viešosios teisės aktų. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais kasatoriaus argumentus, kad daikto pertvarkymas pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas, negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-379/2008).

Ieškovas teigia, kad kapitalinį remontą atliko 2006-2007 m. Kaip minėta, ginčo patalpos yra valstybės saugomojoje teritorijoje - Trakų senamiestyje. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo (2005 m. lapkričio 17 d. redakcija) 23 str. 1 d. 2 p. buvo nurodyta, kad leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus privalomas, išskyrus: statinio paprastąjį remontą. Vykdant statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statybos leidimas reikalingas.

Taigi, ieškovas, siekdamas atlikti ginčo patalpų kapitalinį remontą, turėjo gauti statybos leidimą, tačiau tokio leidimo jis nėra gavęs (į bylą nėra pateikti tai patvirtinantys įrodymai). Taigi, ir dėl šios priežasties, remiantis čia pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovas neturi teisės reikalauti kompensuoti kapitalinio remonto išlaidas.

Ieškovas teigia, kad jis ginčo patalpų remontą atliko 2006-2007 metais, bet konkrečių datų nenurodė. Ieškovas remonto atlikimo faktą grindžia PVM sąskaitos faktūromis, tarpusavio atsiskaitymo suderinimo ir atsiskaitymo aktais, bei atliktais apmokėjimais. Ieškovas nepateikė rangos sutarties, iš kurios būtų galima nustatyti koks rangovas atliko kapitalinio remonto darbus ir kokie darbai turėjo būti atlikti. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų faktūrų neįmanoma tiksliai nustatyti, kada tiksliai buvo atliekami darbai - ar 2006 m., ar 2007 m. Darbų atlikimo aktų nepasirašė ir netvirtino Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovai, todėl nustatyti kokios kapitalinio remonto išlaidos buvo patirtos, galimybės nėra. Taigi, ieškovas neįrodė, kad kapitalinio remonto darbai apskritai buvo atlikti, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

Dėl išvardintų priežasčių ieškinys atmetamas.

Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 169,40 Eur (CPK 93 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Darbo partijos (į. k. 303189064) atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai (į. k. 181626536) 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                      Ona Gasiulytė