Administracinė byla Nr. eI2-1089-816/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03016-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.2; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui,
atsakovės atstovei Jelenai Kujelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. A. ir L. A., dėl administracinio sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2022 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20510 (toliau – ir Nutarimas). Taip pat prašo pareiškėjos naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja teigia, jog Nutarimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjai, neįtraukus į darbo laiko apskaitos žiniaraščius faktiškai dirbto darbuotojų laiko ir tuo pažeidus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 58 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2 ir 4 punktus, skirti 400 eurų baudą, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Nesutinka su atsakovės Nutarime nurodytais argumentais, susijusiais su darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose apskaitytu darbuotojų faktiškai dirbtu darbo laiku. Pareiškėjos vertinimu, ji pagrįstai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose saugos darbuotojų V. A. ir L. A. (toliau – ir Darbuotojai) poilsio (pietų pertraukos) laiko neapskaitė kaip darbo laiko, kadangi šiuo laiku V. A. ir L. A. nebuvo pareiškėjos žinioje ir neatliko saugos darbuotojo pareigų pagal darbo sutartį.
Nesutinka su teiginiu, kad, vertinant fizinės saugos paslaugų teikimo sutarties su universitetu sąlygas, paslauga buvo teikiama nepertraukiamai, todėl pertrauka pailsėti ir pavalgyti privalėjo būti įskaityta į darbo laiką. Teigia, jog pagal darbo sutartis darbuotojams V. A. ir L. A. įsipareigojus įmonėje dirbti pagal patvirtintą darbo grafiką, įmonėje esant įvestai suminei darbo laiko apskaitai dėl įmonės vykdomos ekonominės veiklos ypatumų, V. A. ir L. A. faktiškai buvo taikomas pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas. Nurodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) suminės darbo laiko apskaitos tvarkos 16 p. nustato, kad pertraukų trukmę, jų pradžią ir pabaigą nustato darbo dienos (pamainos) grafikai, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką (17 p.). Teigia, jog darbuotojai su darbo grafikais supažindinami Vilniaus padalinio vadovui atvykus į objektą ir pateikiant darbo grafiką darbuotojams arba pateikiant darbo grafiką telefonu. Nurodo, jog saugos darbuotojai V. A. ir L. A. su parengtais darbo grafikais buvo supažindinti, iš minėtų darbuotojų pareiškėja negavo jokių pretenzijų dėl neteisingai sudaryto darbo grafiko ar prašymų pakoreguoti parengtus darbo grafikus, juose nenumatant pietų pertraukos laiko. Teigia, jog minėti darbuotojai darbo funkcijas atliko darbo grafikuose nurodytu laiku, darbo grafikuose nurodytu pietų pertraukos laiku laisvai disponavo savo poreikių tenkinimui, nevykdydami saugos darbuotojo funkcijų. Pažymi, jog atsakovė nutarime nepagrįstai rėmėsi pareiškėjos ir jos paslaugų užsakovo Vytauto Didžiojo universiteto Fizinės apsaugos paslaugų teikimo sutarties (toliau – ir Paslaugų sutartis) nuostatomis („apsaugos darbuotojas budėjimo postą gali palikti ne ilgiau kaip 15 min., o kai apžiūrimas objektas ne ilgiau kaip 30 min.“), kadangi šios nuostatos nebuvo įtrauktos į darbuotojų V. A. ir L. A. darbo sutartis, minėti darbuotojai nebuvo įpareigoti vadovautis minėtomis nuostatomis jokiu kitu teisiniu pagrindu. Teigia, jog darbuotojų saugos grafikus su Vytauto Didžiojo universiteto atstovais derindavo, pretenzijų dėl saugos darbuotojų darbo grafikuose nurodyto ir darbuotojų faktiškai naudojamo poilsio (pietų pertraukos) laiko negavo.
Nesutinka su atsakovės Nutarime nurodytais argumentais, susijusiais su darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimais viršvalandžiais.
Nesutinka su atsakovės teiginiu, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už 2021 m. sausio ir vasario mėn. V. A. ir L. A. pažymėtos tik dirbtos valandos bei naktinio darbo valandos, tačiau dirbti viršvalandžiai nėra išskirti bei pažymėti. Nurodo, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra akivaizdžiai matyti V. A. ir L. A. dirbti viršvalandžiai, atsižvelgiant į juose nurodytą darbuotojams nustatytą darbo valandų skaičių per mėnesį ir faktiškai tą mėnesį dirbtą laiką, nors viršvalandžiai formaliai nebuvo išskirti darbo laiko apskaitos žiniaraščio skiltyje „viršvalandžiai“. Pažymi, jog V. A. ir L. A. už dirbtus viršvalandžius pilnai sumokėta prie apskaičiuoto darbo užmokesčio sumokant papildomą atlyginimą, kaip matyti iš atsiskaitymo lapelių.
Teigia, jog pareiškėjai paskirta bauda už Įstatymo 58 str. 1 d. 1, 2, 3 p. pažeidimą (nedeklaruotą darbą) neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, paskirta atsakovei netinkamai atlikus surinktų įrodymų ir aplinkybių vertinimą, neįsigilinus į situaciją, selektyviai atrinkus dokumentus Nutarimui pagrįsti, formaliai taikant Įstatymo nuostatas. Teigia, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų, neginčijamų kaltės įrodymų, taikytina nekaltumo prezumpcija. Nurodo, jog viešojo administravimo subjektų sprendimai turi atitikti bendruosius teisės principus, be kita ko, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, proporcingumo, objektyvumo principus, sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, tinkamai motyvuoti, priimti nustačius visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai įvertinus įrodymus.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog nesutinka su pareiškėjos skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais, mano, kad VDI Vilniaus teritorinis skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl darbuotojų faktiškai dirbto laiko. Nurodo, jog Nutarime pagrįstai vertinta, kad darbuotojai L. A. ir V. A. faktiškai dirbo nepertraukiamai, todėl teigti, kad darbuotojai pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu faktiškai nedirbo, todėl šis poilsio laikas neįskaitomas į faktiškai dirbtą darbo laiką, nėra teisinio pagrindo. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog darbas buvo organizuojamas pagal darbo grafikus, su jais supažindinant darbuotojus. Nurodo, jog Vilniaus Darbo ginčų komisijos posėdyje I. P. ir I. T. pateiktuose paliudijimuose nurodyta priešinga informacija nei pateikta pareiškėjos teismui. Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimuose nurodyta, kad paliudijimuose buvę darbuotojai patvirtino, jog buvo dirbama pagal trijų pamainų darbo organizavimą ir darbo grafikai darbuotojams nebuvo pateikiami. Pareiškėjo teismui pateiktas I. T. ir I. P. 2022 m. balandžio 15 d. Valstybinei darbo ginčų komisijai pateikto prašymo patikslinimas yra gynybinė pozicija, todėl vertintina kritiškai. Nurodo, jog darbuotojai L. A. ir V. A., kitaip nei nurodo pareiškėja, Vilniaus darbo ginčų komisijos posėdyje patvirtino, kad jokių darbo grafikų darbo vietoje nebūdavo, grafikų darbdavys nepateikdavo ir kitomis formomis. Darbuotojai į budėjimus atvykdavo ir vienas kitą keisdavo žinodami, kad į darbą reikia kas trečią dieną ir žinodavo kito budėjimo dienas. Daro išvadą, jog darbuotojai nebuvo supažindinti su darbo grafikais, todėl ir neteikė jokių pretenzijų dėl jų bei nustatytų pertraukų pailsėti ir pavalgyti. Pažymi, kad darbuotojai tik VDI Vilniaus teritoriniam skyriui išnagrinėjus jų skundus, sužinojo, kad pertrauka pailsėti ir pavalgyti nebuvo įskaityta į darbo laiką. Taip pat pažymi, jog darbuotojų skunduose VDI nurodyta, jog dirbo pamainomis nuo 16 iki 9 val. darbo dienomis ir visą parą – poilsio dienomis ir švenčių dienomis. Nurodo, jog pareiškėja, teigdama, kad darbuotojams buvo taikomas pertraukiamasis režimas, prieštarauja savo paaiškinimams. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog darbuotojai darbo grafike nustatytu poilsio (pietų pertraukos) laiku galėjo laisvai disponuoti, tenkinti savo poreikius, ilsėtis, nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) žinioje ir nevykdė saugos darbuotojo funkcijų, neprivalėjo būti darbo vietoje, kadangi darbuotojai nebuvo supažindinti su darbo grafikais, o jei ir būtų supažindinti, darbuotojai nebūtų galėję palikti darbo vietos (kelios pertraukos buvo nustatytos nakties metu nuo 02:30 val. iki 03:00 val. ir nuo 05:30 val. iki 06:00 val.). Mano, jog pareiškėjos teiginys, kad negavo pretenzijų iš paslaugų užsakovo (Vytauto Didžiojo universiteto) dėl darbuotojų darbo laiko, patvirtina nepertraukiamą darbuotojų darbą. Nurodo, jog pareiškėja, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojams pertraukos pailsėti ir pavalgyti neįskaitydama į darbo laiką, pažeidė DK 122 str. 3 d. reikalavimus.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimų viršvalandžių. Atmeta pareiškėjos teiginį, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose matyti darbuotojų viršvalandžiai, nors jie formaliai nebuvo išskirti darbo laiko apskaitos žiniaraščio skiltyje „viršvalandžiai“, ir kad už dirbtus viršvalandžius buvo sumokėta papildomai, kadangi darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentuose (atsiskaitymo lapeliuose) nėra išskirtas priskaičiavimas už dirbtus viršvalandžius, o iš surinktų įrodymų nustatyti DK 120 str. 1 d., 2 d. 1-2 p., 4 p. ir Užimtumo įstatymo 58 str. 1 d. 1-3 p. (į darbo laiko apskaitą neįtraukė Darbuotojų faktiškai dirbtų viršvalandžių, darbo laiko naktį ir švenčių dienomis) nuostatų pažeidimai. Teigia, jog pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darbuotojai faktiškai dirbo darbo dienomis 17 val. ir poilsio dienomis 24 val. bei viršvalandžius.
Nesutinka su skundo teiginiais dėl netinkamo baudos paskyrimo, kadangi skundo teiginiai neatitinka tikrovės. Nurodo, jog pareiškėja pažeidė imperatyvų reikalavimą įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtą darbo laiką, viršvalandinį darbą, darbą naktį ir darbą švenčių dienomis. Teigia, jog Nutarimu skiriant baudą įvertintos visos bylos aplinkybės, bauda skirta pagrįstai ir teisėtai, nėra pagrindo baudą mažinti ar jos neskirti.
Tretieji suinteresuoti asmenys V. A. ir L. A. (toliau – ir Darbuotojai) atsiliepimu į skundą iš esmės nurodo, jog su skundu nesutinka. Nurodo, jog sutinka su atsakovės atlikto tyrimo išvadomis dėl neteisingo darbo laiko apskaitos vedimo, algalapių neteikimo, dėl nustatytų pažeidimų. Iš esmės nurodo, jog darbo laiko apskaitos ir darbo apmokėjimo dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat faktinių aplinkybių, todėl Darbuotojams nepagrįstai ir neteisėtai apskaičiuotas darbo laikas ir darbo užmokestis, su Darbuotojais nebuvo pilnai atsiskaityta.
Teigia, jog pareiškėja nuo pat darbo santykių pradžios pilnai nemokėjo už išdirbtas valandas, Darbuotojų prašymu neteikė darbo užmokesčio žiniaraščių, algalapių, nereagavo į žodinius Darbuotojų prašymus pateikti minėtus dokumentus, informaciją apie per mėnesį dirbtų valandų paskaičiavimą siųsdavo trumposiomis žinutėmis, nereagavo į Darbuotojų tekstines žinutes apie jų dirbtas dienas ir valandas.
Darbuotojai pabrėžia, jog darbo laiko apskaitos dokumentai neatitinka bylose esančių įrodymų, prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatoms, paties darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) teiginiams.
Dėl pertraukų laiko paaiškina, jog darbo metu saugomo objekto (bendrabučio) nepalikdavo ir negalėtų palikti, kadangi privalėjo visos darbo pamainos metu užtikrinti saugumą. Nurodo, kad apsaugos postą bendrabučio fojė uždarydavo tik apžiūrėdami objektą, spręsdami problemas, įleisdami maisto tiekėjus ir pan., iš bendrabučio ribų neišeidavo, pietaudavo objekte. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, visiškai nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad Darbuotojai laisvai galėjo turėti ilgas pertraukas, kurių metu buvo laisvas nuo darbo laikas, tokiu būdu dirbtinai klastojama darbo laiko trukmė. Be to, nurodo, kad žiniaraščiuose (grafikuose) daugybė netikslumų, nelogiškumų, pertraukos nurodytos netolygiai (kai kur skiriama 30 minučių keturiskart per pamainą, pvz., 13 pamaina, o kitur nepaskirta nė minutės net ir dirbant 8-9 valandų trukmės darbo pamainas), kas taip pat patvirtina darbo laiko apskaitos klastojimą.
Nurodo, jog algalapiai pagrindžia, jog Darbuotojams nebuvo pilnai sumokėta (pvz. L. A. už 2020 m. lapkričio mėnesį neapmokėta už 6 valandas, kurios nurodomos kaip poilsio valandos, V. A. – už 5 val.), tokiu būdu neapskaičiuotas apmokėjimas už darbo valandas, laikytas poilsio valandomis nuo 2020 m. lapkričio iki 2022 m. balandžio.
Nurodo, jog pagal Paslaugų sutartį objekto apsauga turėjo būti teikiama nuolat (nebuvo galima palikti darbo vietos ilgesniam nei 15 min laikotarpiui, o apžiūrint objektą – 30 min), tai laikytina budėjimu DK prasme. Pažymi, jog budėjimas įtrauktinas į darbo laiką (DK 111 str. 2 d. 4 p.). Nurodo, jog pietų pertraukos, kaip ji suprantama pagal DK 122 str. 1 d. ir 2 d. 2 p.), Darbuotojai neturėjo, taigi už tą laiką turėjo būti mokamas darbo užmokestis. Pažymi, kad pertraukos nėra įtrauktos į apmokamą darbo laiką visais mėnesiais. Mano, jog darbdavio į bylą pateikti grafikai pažeidžia DK 111 str. 2 d. 4 p. nuostatas, kad budėjimo laikas įtraukiamas į darbo laiką, taigi ir už jį turi būti skaičiuojamas darbo užmokestis. Teigia, jog darbo grafikuose numatyta pietų pertrauka, neatitinka DK reikalavimų, be to, tokia pertrauka buvo negalima pagal Paslaugų sutartį bei pagal šio darbo specifiką (tam, kad saugos darbuotojas atliktų darbo funkciją ir užtikrintų įėjimo ir išėjimo kontrolę, negali būti valandai ar pusvalandžiui laiko uždaromas bendrabutis, kol apsaugos darbuotojas pavalgys). Taip pat nurodo, kad kai kuriose pamainose, nors buvo dirbama po 8-9 valandas, pietų pertrauka iš viso nebuvo numatyta, o kai kuriose pamainose numatytos net kelios pertraukos.
Nurodo, jog liudytojų M. Š., A. Š., G. M., I. T., I. P. parodymais civilinėje byloje Nr. e2-16280-996/2022, buvo dirbama nuo 16:00 iki 9:00 val. darbo dienomis, o savaitgaliais ir švenčių dienomis – visą parą, tai pagrindžia, jog darbo laiko apskaitos dokumentuose klaidingai nurodyta pamainos pradžios ir pabaigos laikas (7:00). Be to, nurodo, kad pagal Paslaugų sutartį budėjimo laikas numatytas nuo 16:00 iki 9:00 val. darbo dienomis, o savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 8:00 iki 8:00. Taip pat nurodo, jog kai kuriomis dienomis darbo grafikuose, nenumatyta nei vieno darbuotojo (pvz., 2021-01-03 – 9 val., 2021-01-08 – 9 val., 2021-01-16 – 24 val., 2020-11-10 - 16 val., 2020-11-13 – 16 val., 2021-03-11 – 26 val., 2021-05-30 – 7 val., 2022-02-12 -33 val.). Taip pat nurodo, kad darbo grafikuose yra klaidų, kuomet darbo dienomis turi būti dirbama nuo 16:00 iki 9:00, tačiau dirbama visą parą (2021-11-03 – 2021-11-05, 2021-11-08 - 2021-11-12, 2021-11-15 - 2021-11-19, 2021-11-22 - 2021-11-26, 2021-11-29 - 2021-12-03, 2021-12-06 - 2021-12-10, 2021-12-13 - 2021-12-17, 2021-12-20 - 2021-12-23, 2021-12-27 - 2021-12-31). Teigia, jog į bylą pateiktuose rašytiniuose liudytojų I. P. ir I. T. liudijimai (jog dirbo nuo 16:00 iki 09:00 darbo dienomis bei 16:00 iki 09:00 darbo dienomis) nesutampa su darbo grafikais, pagal kuriuos matyti, kad jų pamaina tęsėsi nuo 7:00 iki 24:00 ir nuo 00:00 iki 7:00 arba 9:00. Pažymi, jog minėtų darbuotojų pamainų trukmė neatitinka DK reikalavimų. Pažymi, jog M. Š. ir kitų darbuotojų teigimu, taip pat pareiškėjos pozicija, jog vienoje pamainoje dirbo tik vienas darbuotojas, tačiau darbo grafikuose nurodytas darbuotojų darbo laikas dubliuojasi. Nurodo, jog A. Š. paskirtos pamainos nuo 2020 m. lapkričio 1 d., kai tuo metu bendrabučiui fizinės saugos paslaugas dar teikė UAB „Fosus“, o ne UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, jog liudytojų G. M. ir A. Š. liudijimai civilinėje byloje Nr. e2-16280-996/2022 taip pat neatitinka darbo laiko grafikų darbo dienos valandų prasme, taip pat A. Š. darbas grafikuose nenurodytas daugiau kaip 8 mėnesius. Teigia, kad minėtos aplinkybės pagrindžia sistemingą klaidingą darbo apskaitos vedimą, negalima remtis pareiškėjos darbo grafikais, kadangi jie neatitinka šalių ir liudytojų paaiškinimų, taip pat DK reikalavimų. Teigia, jog buvo dirbama slenkančiu darbo grafiku kas tris dienas darbo dienomis nuo 16:00 iki 09:00, o savaitgaliais ir šventinėmis dienomis – 09:00 – 09:00, kas 3 dienas, o apsaugos darbuotojai A. Š. ir G. M. grafike atsiranda tik L. ir V. A. kasmetinių atostogų laiku, ką patvirtina ir L. A. atsitiktinai darbo vietoje rastas darbo grafikas už 2021 m. rugpjūčio mėn., nuolatinių bendrabučio gyventojų liudijimai, apsaugos darbuotojų paaiškinimai. Mano, jog I. P. ir I. T. patyrė spaudimą iš UAB (duomenys neskelbtini) liudyti pareiškėjos naudai, jog objekte dirbo daugiau nei 3 darbuotojai. Pabrėžia, jog pareiškėja siekė atgaline data pakeisti V. A. darbo sutartį į terminuotą darbo sutartį. Pažymi, jog objekte nebuvo jokių apsaugos darbuotojų kaitos darbo žurnalų, pagal kuriuos būtų galima sekti kada ir koks darbuotojas priėmė ar pridavė pamainą. Mano, jog tai pagrindžia pareiškėjos nesąžiningumą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.
Teismo posėdžio metu atsakovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais ir papildomai trečiųjų asmenų atsiliepime nurodytais argumentais.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracinio sprendimo (nutarimo), kuriuo pareiškėjai paskirta bauda dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta:
2019 m. liepos 5 d. patvirtintų UAB (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų saugos darbuotojui 8 p. nustato: „Saugos darbuotojui draudžiama: 8.1 savavališkai palikti postą, gulėti ar miegoti darbo metu <...>, 9. Laikinai pasitraukti iš posto galima tik šiais atvejais: 9.1. gavus tiesioginio vadovo arba saugomo objekto atsakingo darbuotojo nurodymą, 9.2.užkertant kelią ar nutraukiant teisėtvarkos pažeidimą, 9.3. ginant užpultus asmenis, 9.4. suteikiant pirmąją pagalbą asmenims nukentėjusiems nuo teisės pažeidėjų, stichinių nelaimių ar nelaimingų atsitikimų, 9.5. gesinant gaisrą, 9.6. saugant nusikaltimo įvykio vietą, 9.7. jeigu reikalinga medicinos pagalba pačiam apsaugos darbuotojui, 9.8 apie pasitraukimą iš posto būtina pranešti saugomo objekto tiesioginiam vadovui“.
2020 m. spalio 13 d. fizinės apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 1-371 (toliau – Sutartis), sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Vytauto Didžiojo universiteto, 1 priede nustatyta, kad budėjimo paslauga teikiama darbo dienomis nuo 16 val. iki 9 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 8 val. iki 8 val., 1.18 p. nustatyta, jog apsaugos darbuotojai privalo vizualiai ir vaizdo stebėjimo bei apsauginės signalizacijos priemonių pagalba stebėti saugos situaciją bei reaguoti į saugos situacijos pasikeitimus, 1.10 p. nustato, jog „apsaugos darbuotojas budėjimo postą gali palikti ne ilgiau kaip 15 min., o kai apžiūrimas objektas ne ilgiau kaip 30 min.“.
2020 m. lapkričio 13 d. L. A. su pareiškėja sudarė darbo sutartį Nr. 1909, pagal kurią nuo 2020 m. lapkričio 16 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) saugos darbuotojos pareigose, o darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. gegužės 27 d. DK 55 straipsnio pagrindu. L. A. buvo paskirta dirbti į Vytauto Didžiojo universiteto bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje nustatyta, kad L. A. dirba „taikant suminę darbo laiko apskaitą, savaitės darbo trukmė neviršija 48 val., per apskaitinį laikotarpį neviršijant 30 darbo valandų per savaitę, darbas pagal grafiką“.
2020 m. lapkričio 13 d. V. A. su pareiškėja sudarė darbo sutartį Nr. 1911, pagal kurią nuo 2020 m. lapkričio 17 d. dirbo saugos darbuotojo pareigose, o darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. gegužės 27 d. DK 55 straipsnio pagrindu. V. A. buvo paskirtas dirbti į Vytauto Didžiojo universiteto bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje nustatyta, kad V. A. dirba „taikant suminę darbo laiko apskaitą, savaitės darbo trukmė neviršija 48 val., per apskaitinį laikotarpį neviršijant 30 darbo valandų per savaitę, darbas pagal grafiką“.
2022 m. kovo 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) vykdančiojo direktoriaus įsakymu Nr. 22-03-25 V. A. nuo 2022 m. balandžio 1 d. perkeltas iš Vytauto Didžiojo universiteto bendrabučio dirbti į (duomenys neskelbtini).
2022 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbuotojų L. A. ir V. A. (toliau – ir Darbuotojai) skundus, priėmė sprendimus Nr. DGKS-1740 ir Nr. DGKS-1742, kuriais nuspręsta išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokestį, taip pat neišmokėtą darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą. Sprendimais nustatytos šios aplinkybės: atsakovė pateikė darbo grafikus ir darbo apskaitos dokumentus, pagal kuriuos ieškovams apskaityta nuo 30 iki 40 darbo valandų; darbo sutartyse nustatyta darbo laiko norma - 30 val. per apskaitinį laikotarpį, t. y. ¾ normalios darbo savaitės trukmės, nors pačioje darbo sutartyje nenumatytas darbo savaitės trumpinimas; apskaita sudaryta taikant keturių pamainų darbo organizavimą; Darbuotojams tvirtinant ir raštu paliudijant I. T. bei I. P., nustatyta, jog buvo dirbama pagal trijų pamainų darbo organizavimą ir grafikai darbuotojams nebuvo pateikiami; atsakovės darbo grafikai nėra patvirtinti budėtojų parašais, budėjimo žurnalas poste nebuvo vedamas, todėl tikėtinas trijų pamainų darbo organizavimas; UAB (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų paneigiančių Darbuotojų reikalavimus dėl išieškomų sumų nepateikė.
2022 m. gegužės 6 d. I. T., buvusio įmonės darbuotojo paaiškinime, adresuotame UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. kovo 15 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) saugos darbuotoju, objekte adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad objekte dirbo 4 ir daugiau saugos darbuotojų, funkcijas vykdė nuo 16 val. iki 9 val. darbo dienomis, o savaitgalį ir šventinėmis dienomis visą parą pagal sudarytą darbo grafiką, apie darbo grafikus darbuotojai buvo informuojami padalinio vadovo M. Š. telefonu ar susitikus. Analogiško turinio (išskyrus tai, kad nenurodoma apie darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis) paaiškinimą UAB (duomenys neskelbtini) pateikė I. P., dirbęs įmonėje nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.
2022 m. birželio 10 d. VDI vyriausiasis darbo inspektorius surašė ir įteikė UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujančiam asmeniui vykdančiajam direktoriui A. A. Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 0382-0026 (toliau – Protokolas).
2022 m. birželio 22 d. VDI Vilniaus teritorinis skyrius, išnagrinėjęs pažeidimo bylą 145843465, priėmė ginčijamą Nutarimą Nr. NUĮPBJ 20510 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje (toliau – ir Nutarimas). Nustatytos aplinkybės: 2020 m. lapkričio - 2022 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo pažymėtas faktiškai dirbtas darbuotojų darbo laikas, darbas naktį, švenčių dieną (pvz. V. A. 2021 m. lapkričio 1 - 2 d., gruodžio mėn. 11 - 12 d. įrašyta faktiškai dirbtas darbo laikas 21 val., iš jų 7 val. naktį, nors dirbo 24 val., iš jų naktį – 8 val., 2022 m. vasario mėn. 15-16 d. dirbo 17 val., iš jų 8 val. švenčių dieną, 8 val. naktį, įrašyta 13 val., iš jų 7 val. naktį, švenčių dieną - 6 val., L. A. 2022 m. gruodžio mėn. 12 - 13 d. įrašyta 21 val., iš jų 7 val. naktį, dirbo - 24 val., iš jų 8 val. naktį); darbo sutartyje Darbuotojams nustatyta, kad dirba 30 val. per savaitę pagal suminę darbo laiko apskaitą, tačiau Darbuotojai dirbo daugiau, negu nustatyta darbo sutartyje ir pasibaigus vieno mėnesio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiui, nebuvo įrašyti viršvalandžiai (pvz. 2021 m. sausio mėn. V. A. - 2 val. L. A. – 9 val., vasario mėn. V. A. ir L. A. – 8 val.). Nustatyta, jog darbdavys neapskaitydamas saugos darbuotojų faktiškai dirbto darbo laiko, darbo naktį, švenčių dieną, viršvalandinio darbo, pažeidė DK 120 str. 1 d., 2 d. 1 p. 2 p., 4 p. Taip pat Nutarime nurodoma, jog iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Fizinės apsaugos paslaugų teikimo sutartyje sudarytoje tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Vytauto Didžiojo universiteto sutarta, kad paslauga teikiama darbo dienomis nuo 16 val. iki 9 val., t. y. 17 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 8 val. iki 8 val., t. y. 24 val.; pagal Fizinės apsaugos paslaugų teikimo sutarties priedą Nr. I, paslauga Vytauto Didžiojo universitetui turi būti teikiama nustatytomis valandomis nepertraukiamai. Iš darbdavio pateiktų 2020 m. lapkričio mėn. – 2022 m. vasario mėn. darbo grafikų nustatyta, kad per darbo pamainą apsaugos darbuotojams buvo nustatyta pertrauka pailsėti ir pavalgyti 30 min. keturis - šešis kartus. Nutarime pateiktas vertinimas, jog vadovaujantis DK 122 str. 2 d. 2 p. pietų pertraukos metu darbuotojas gali palikti darbo vietą, tačiau šiuo atveju vertinant paslaugų teikimo sutarties sąlygas, paslauga teikiama nepertraukiamai, todėl pertrauka pailsėti ir pavalgyti privalėjo būti įskaityta į darbo laiką. Darbdavys privalėjo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, vadovaudamasis DK 120 str. 1 ir 2 d. nuostatomis. Nutarime nurodyta, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už 2021 m. sausio ir vasario mėn. V. A. ir L. A. pažymėtos tik dirbtos valandos bei naktinio darbo valandos, tačiau dirbti viršvalandžiai nėra išskirti bei pažymėti, darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentuose (atsiskaitymo lapeliuose) nėra išskirtas priskaičiavimas už dirbtus viršvalandžius (grafose „Papildomas atlyginimas“ bei „kitos išmokos“ nenurodytos konkrečios valandos), nėra apmokėta už dirbtus viršvalandžius. Pareiškėjai neįtraukus į darbo laiko apskaitos žiniaraščius faktiškai dirbto darbuotojų darbo laiko, kaip tai numatyta DK 120 str. 1 ir 2 d., nustatytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 str. 1 d. 1 2, 3 p. pažeidimas. Nutarime Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 str. 3 d. 2 p. pagrindu pareiškėjai skirta 400 Eur bauda, nesant atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių ir skiriant sankcijos vidurkį.
2022 m. liepos 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) apskundė Nutarimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
2022 m. spalio 3 d. teismo nutartimi byla sustabdyta iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-16280-996/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-11695-2022-7) pagal UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams L. A., V. A. dėl darbo ginčo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškinį, 2022 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino, kad ieškovė yra tinkamai atsiskaičiusi su atsakovais L. A. ir V. A. nuo jų įdarbinimo dienos iki 2022 m. kovo 31 d. Be to, teismas atmetė atsakovų reikalavimus dėl darbo užmokesčio už darbo sutartyje nesulygtą darbą ir darbo užmokesčio nepriemokos iš ieškovės priteisimo laikotarpiu nuo jų įdarbinimo pas ieškovę iki 2022 m. kovo 31 d.
2023 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-120-880/2023 apeliantų L. A. ir V. A. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams L. A. ir V. A. dėl darbo ginčo, tenkintas iš dalies. Minėta nutartimi Darbuotojų apeliacinis skundas netenkintas dalyje, kurioje buvo prašoma priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už darbo sutartyje nesulygtą darbą, Darbuotojams atlikus ne tik saugos darbuotojų, bet ir bendrabučio administratoriaus funkcijas. Darbuotojų apeliacinis skundas buvo tenkintas dalyje, kurioje buvo prašoma priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, atsižvelgiant į tai, jog Darbuotojai dirbo trijų pamainų grafiku, o UAB (duomenys neskelbtini) netinkamai vykdė darbo laiko apskaitą ir apskaičiavo ne visą mokėtiną darbo užmokestį. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi nustatė, jog Darbuotojai dirbo trimis pamainomis slenkančiu grafiku darbo dieną nuo 16 val. iki 9 val. ir visą parą savaitgalio ir šventinėmis dienomis; UAB (duomenys neskelbtini) į bylą pateikti darbo apskaitos žiniaraščiai netikslūs, UAB (duomenys neskelbtini) darbo apskaitą vedė neteisingai arba jos nevedė ir ją užpildė Darbuotojams kreipusis į DGK; UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė DK 148 straipsnyje nustatytos darbdavio pareigos tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį (ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodyti viršvalandinių darbų trukmę), kadangi nepagrindė darbo užmokesčio lapelių teikimo Darbuotojams nustatyta tvarka; UAB (duomenys neskelbtini) nepagrindė, jog Darbuotojus būtų supažindinusi su darbo grafikais arba jie būtų buvę iškabinti darbo vietoje; UAB (duomenys neskelbtini) netinkamai vykdė savo pareigas tinkamai fiksuoti Darbuotojų dirbtas darbo valandas, sudaryti tinkamus darbo grafikus ir su jais supažindinti Darbuotojus, pateikti Darbuotojams darbo užmokesčio lapelius, todėl UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais remtis negalima, Darbuotojų išdirbtas darbo laikas nustatytinas vadovaujantis Darbuotojų pateikta dirbtų dienų lentele bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 19 d. sprendime Nr. DGKS-1742 atliktu skaičiavimu (per septynias kalendorines dienas susidaro vidutiniškai po 128 val. 40 min., o trims budėtojų pamainoms tenka po 42 val. 40 min., iš kurių vidutiniškai 18 val. 40 min. naktį). Nutartimi Vilniaus apygardos teismas sprendė, jog sutiktina su Darbuotojų skaičiavimais, jog jiems per mėnesį vidutiniškai susidarė po 154,31 Eur darbo užmokesčio nepriemoka, bendra nepriemoka V. A. su 812,77 Eur darbo užmokesčiu už 2022 m. kovo mėnesį sudaro 3282,37 Eur išmokėtino darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. kovo 31 d., o L. A. - 2736,06 Eur (įskaitant 559,80 Eur darbo užmokestį už 2022 m. kovo mėn.) už laikotarpį 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. kovo 31 d., todėl priteistinos šios darbo užmokesčio sumos. Šis procesinis sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjant administracinį ginčą dėl aptariamų darbo laiko apskaitos pažeidimų (ABTĮ 57 str. 2 d.).
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Taip pat reikalavimus administraciniam sprendimui nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. DK 120 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo. DK 120 straipsnio 3 dalis nustato, jog darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.
DK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti, šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Taip pat nustatoma, jog per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę. DK 122 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai; darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį, t. y. darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.
Įstatymo 58 straipsnio 1 dalis nustato, jog nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį.
Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.
Pareiškėjos skunde teigiama, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose saugos darbuotojų V. A. ir L. A. poilsio (pietų pertraukos) laikas pagrįstai neapskaitytas kaip darbo laikas, teigia jog buvo nustatyta suminė darbo laiko apskaita, Darbuotojai dirbo pagal nustatytą grafiką, buvo nustatytas pertraukiamas darbo dienos režimas.
Su šiais pareiškėjos skundo argumentais nesutiktina, kadangi jie neatitinka darbo teisinių santykių reguliavimo nuostatų, byloje nustatytų ir įsiteisėjusiais teismų procesiniai sprendimais patvirtintų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatytas nepertraukiamas Darbuotojų darbas atsižvelgus ne tik į pačių darbuotojų paaiškinimus, liudytojų parodymus (civilinėje byloje apklausti bendrabučio studentai E. G. ir P. S.), bet ir rašytinius bylos duomenis, pvz., į tai, kad pagal Fizinės apsaugos paslaugų teikimo sutarties priedą Nr. I pareiškėjos teikiama pastato saugos paslauga Vytauto Didžiojo universitetui turi būti teikiama nustatytomis valandomis nepertraukiamai, dėl šios priežasties Darbuotojai negalėjo palikti darbo vietos (Sutarties 1 priedo 1.10 p. nustato, jog “apsaugos darbuotojas budėjimo postą gali palikti ne ilgiau kaip 15 min., o kai apžiūrimas objektas ne ilgiau kaip 30 min.“, p. 1.12 nustato, jog “apsaugos darbuotojai turi fiksuoti gyventojų iškėlimo ir įsikėlimo faktą <...>“, 1.15 p. nustato, jog saugos darbuotojas turi “priimti studentus, Universiteto svečius, išduoti raktus, durų praėjimo kortelę, švarią patalynę“). Vadovaujantis DK 122 str. 2 d. 2 p. pietų pertraukos metu darbuotojas gali palikti darbo vietą, tačiau šiuo atveju vertinant paslaugų teikimo sutarties sąlygas, paslauga buvo teikiama nepertraukiamai, todėl pertrauka pailsėti ir pavalgyti privalėjo būti įskaityta į darbo laiką. Nesutiktina su skundo argumentu, kad neturėjo būti vertinama pažeidimo byloje paslaugų teikimo sutarties nuostatos, kadangi jos nėra darbo sutarties dalimi, kadangi viešojo administravimo subjektas privalo išsamiai ir visapusiškai įvertinti reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju šią pareigą atsakovas tinkamai įvykdė. Nėra ginčo, kad aptariamos paslaugų teikimo sutarties vykdymui ir buvo pasitelkti aptariami darbuotojai, kurių darbo laiko apskaita nebuvo tinkamai organizuojama ir nustatyta pažeidimų dėl nedeklaruoto darbo.
Be to, 2023 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-120-880/2023, kuri nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią, patvirtintos skundžiamame administraciniame sprendime (nutarime) nustatytos aplinkybės, jog Darbuotojai dirbo trimis pamainomis slenkančiu grafiku darbo dieną nuo 16 val. iki 9 val. ir visą parą savaitgalio ir šventinėmis dienomis, pareiškėja nepagrindė, jog Darbuotojus būtų supažindinusi su darbo grafikais arba jie būtų buvę iškabinti darbo vietoje, pareiškėjai nevykdžius pareigos tinkamai vesti darbo laiko apskaitą, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais remtis negalima, Darbuotojų išdirbtas darbo laikas nustatytinas vadovaujantis Darbuotojų pateikta dirbtų dienų lentele. Taigi minėta nutartimi konstatuotas nepertraukiamas darbas ir nedeklaruoto darbo faktas. Pareiškėjos argumentai iš esmės grindžiami kritiškai įvertintais civilinėje byloje liudytojų M. Š., A. Š. ir G. M. parodymais, teismo įsiteisėjusiame procesiniame sprendime pažymint, jog „pirmiausia šie liudytojai yra ieškovės darbuotojai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, jų parodymai prieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams (SMS žinutėms ir liudytojų parodymams). Nors ieškovė teigdama, jog minėti asmenys dirbo kartu su atsakovais 4-5 pamainomis pateikė į bylą darbo apskaitos žiniaraščius, teisėjų kolegijos nuomone, šie žiniaraščiai tikėtina sudaryti atsakovams kreipusis į DGK“. Taip pat ši išvada padaryta įvertinus visą eilę nustatytų dokumentų netikslumų ir pozicijos nelogiškumo (26 nutarties punktas), kuriuos patvirtina, be kita ko, ir trečiųjų asmenų šioje byloje (darbuotojų) atsiliepimo į skundą argumentai bei skundo teiginių ir rašytinių dokumentų sulyginimas.
Nors pareiškėja su skundu pateikė darbuotojų I. P. ir I. T. rašytinius paaiškinimus, tačiau, teismo vertinimu, jie nepaneigia atsakovo padarytų išvadų dėl netinkamo darbo laiko apskaitymo ir kitų byloje surinktų bei ištirtų įrodymų. Šie asmenys buvo parašę priešingus paaiškinimus aptariamiems Darbuotojams, tačiau vėliau pakeitė savo paaiškinimus ir darbdaviui darbo ginčų komisijoje pateikė kitokio pobūdžio paaiškinimus. Nenuosekliais ir prieštaringais asmenų paaiškinimais teismas negali patvirtinti pareiškėjo nurodomų faktinių aplinkybių, kurias, beje, paneigia kiti aukščiau aptarti įrodymai.
Atitinkamai pareiškėjo skundo argumentai, kad darbuotojai darbo grafike nurodytu poilsio (pietų pertraukos) laiku galėjo laisvai disponuoti ir tenkinti savo poreikius, ilsėtis, nebuvo darbdavio žinioje ir nevykdė jo pavedimų (funkcijų), neprivalėjo būti darbo vietoje ir dėl to šis laikas (pertraukos) nepriskirtinas darbo laikui, nepagrįsti, nes, pirma, nepateikta įrodymų, jog darbuotojai apskritai žinojo apie darbo grafikus ir pertraukas, antra, pertraukos nakties metu (2 ar 5 valandą) neatitinka pareiškėjo teiginių apie laisvą darbuotojo „disponavimą pertraukos laiku“, trečia, susiejus šiuos teiginius su paslaugų teikimo sutarties nuostatomis dėl nepertraukiamos fizinės apsaugos objekte užtikrinimo, dėl paslaugų teikimo sąlygų nebuvo įmanoma daryti pertrauką pailsėti ir pavalgyti, tad šis laikas privalėjo būti įskaitytas į darbo laiką. Tokia išvada darytina įvertinus ir teisės doktrinos mintis šiuo aspektu (Davulis T., Darbo kodekso komentaras, Vilnius, 2018 m., 385 psl.).
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog Nutarime nepagrįstai daryta išvada dėl Darbuotojams taikyto nepertraukiamo darbo, o ir pietų pertraukos laiko nepagrįsto neįskaitymo į darbo laiką, pareiškėjos argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėja nesutinka su Nutarime nustatyta aplinkybe, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo įrašyti viršvalandžiai. Nurodo jog 2021 m. sausio ir vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo nurodytas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį ir faktiškai tą mėnesį dirbtas laikas, nors viršvalandžiai formaliai nebuvo išskirti darbo laiko apskaitos žiniaraščio skiltyje „viršvalandžiai“.
Nutarime nurodoma, jog viršvalandžiai nebuvo įrašyti, pavyzdžiui 2021 m. sausio mėn. V. A. - 2 val., L. A. – 9 val., 2021 m. vasario mėn. V. A. ir L. A. – po 8 val., darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtos tik dirbtos valandos bei naktinio darbo valandos, tačiau dirbti viršvalandžiai nėra išskirti bei pažymėti. Nutarime nurodoma, jog taip pat darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentuose (atsiskaitymo lapeliuose) nėra išskirtas priskaičiavimas už dirbtus viršvalandžius, o grafos „papildomas atlyginimas“ ar „kitos išmokos“, nenurodant konkrečių valandų, taip pat nelaikytina apmokėjimu už dirbtus viršvalandžius.
Kaip matyti iš 2023 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusios nutarties, UAB (duomenys neskelbtini) netinkamai vykdė darbo laiko apskaitą, nevykdė DK 148 straipsnyje nustatytos darbdavio pareigos tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį (ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodyti viršvalandinių darbų trukmę). Taip pat teismas pažymi, jog pareiškėja skunde pripažįsta, jog „viršvalandžiai formaliai nebuvo išskirti darbo laiko apskaitos žiniaraščio skiltyje „viršvalandžiai“. Aplinkybę, jog viršvalandžiai nebuvo apskaityti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, taip pat patvirtina į bylą pateikti mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (viršvalandžiai nenurodyti nei vieno mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog Nutarime pagrįstai nustatytas darbdavio pareigos apskaityti viršvalandžius darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kaip to reikalaujama pagal DK 120 str. 1 ir 2 d., nevykdymas. Šioje dalyje pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog paskirta bauda už Įstatymo 58 str. 1 d. 1, 2, 3 p. pažeidimą (nedeklaruotą darbą) neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, tačiau savo teiginio iš esmės nekonkretizuoja.
Įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, jog Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų, tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1 200 eurų.
Teismas pažymi, jog nedeklaruoto darbo pažeidimo sudėtis yra formali. Vien pareiškėjos teiginys, jog žiniaraščiuose pareiškėja nurodė darbuotojams nustatytą darbo valandų skaičių per mėnesį ir faktiškai tą mėnesį dirbtą laiką, nors viršvalandžiai formaliai nebuvo išskirti darbo laiko apskaitos žiniaraščio skiltyje „viršvalandžiai“, apskaitė viršvalandžius atsiskaitymo lapeliuose kaip papildomą atlyginimą, negali būti laikomas pagrindu švelninti atsakomybę už padarytą pažeidimą. Be to, pareiškėja dalies darbo laiko nepagrįstai neįtraukė į darbo apskaitą. Kaip matyti iš 2023 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties UAB (duomenys neskelbtini) netinkamai vykdė darbo laiko apskaitą, apskaita yra netiksli, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ja negalima remtis apskaičiuojant Darbuotojų išdirbtą darbo laiką ir apskaičiuoti darbo užmokestį (27 nutarties punktas). Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog netikslus darbo laiko apskaitos vedimas ir mokėtino darbo užmokesčio apskaitymas pripažinti sistemingais, o ne atsitiktiniais, pažeidimais, trukusiais netrumpą laikotarpį. Kaip matyti iš Nutarimo turinio, atsakovė pareiškėjai skyrė Įstatymo 58 str. 3 d. nustatyto baudos dydžio vidurkį, nesant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pareiškėja nenurodė ir neįrodė jokių atsakomybę švelninančių aplinkybių. Tad, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, teismas vertina, jog pareiškėjai paskirta sankcijos vidurkio dydžio (400 Eur) bauda nepažeidžia pareiškėjos skunde nurodomų principų.
Pareiškėja taip pat skunde teigia, jog Nutarimas priimtas nesilaikant VAĮ nustatytų ir teismų praktikoje išplėtotų reikalavimų administraciniam sprendimui.
Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų, įskaitant išsamumo (viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį) ir objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) reikalavimų (VAĮ 3 str.).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas (nutarimas) yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies prasme, jame nurodytos sprendimui priimti reikšmingos faktinės aplinkybės, motyvuotas teisės normų taikymas. Nutarime aiškiai įvardijama, kad jis priimtas remiantis visuma surinktų įrodymų: darbuotojų ir darbdavio paaiškinimais, darbo laiko apskaitos dokumentais, darbo sutartimis, paslaugų teikimo sutartimi, DGK sprendimais ir kita. Nurodytos taikytinos teisės normos. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pareiškėjai yra atskleistas administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija. Teismas sprendžia, jog Nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus administraciniam aktui, dėl ko nėra pagrindo ginčijamą Nutarimą pripažinti neteisėtu ir/ar nepagrįstu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjos skundas jo argumentų pagrindu negali būti tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Atmesti pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą.
Palikti galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20510.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jovita Einikienė