LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. sausio 6 d. gautu atsakovo S. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas S. P. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo S. P. ieškovei BUAB „Žvelk plačiau“ 6447,30 Eur žalos atlyginimas padidintas iki 13 277,30 Eur.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovo S. P. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad: 1) teismai pažeidė CPK 178, 179, 180 straipsnius dėl įrodinėjimo pareigos, įrodymų leistinumo ir įrodymų vertinimo, teismo pareigos rinkti įrodymus bei dėl šių teisės normų taikymo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; teismai nepagrįstai nesivadovavo šioje byloje priimtoje Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais; 2) teismai netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų; teismai neįrodė realios žalos ir nuostolių pagal pirminius įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (CK 6.249 straipsnis), nesant žalos ir nuostolių, neįmanoma nustatyti vadovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis) ir jų priežastinio ryšio su žala ir nuostoliais (CK 6.247 straipsnis); 3) teisėjos D. L. dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo kolegijoje pažeidė CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes ji yra anksčiau priėmusi nutartis, kuriomis iškėlė ieškovei bankroto bylą, patvirtino nepagrįstai didelį kreditoriaus reikalavimą ir iš esmės išsprendė atsakovo kaltės klausimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Danguolė Bublienė
Dalia Vasarienė