Civilinė byla Nr. 2A-1651-555/2017

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06129-2015-6

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.1.2.4.1.3.; 2.6.10.5.1.; 2.6.11.1.;

       3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.;

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-385-151/2017 pagal ieškovų A. P., H. M., R. Ž. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. G. priešieškinį A. P., H. M., R. Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. G. priešieškinį ieškovams A. P., H. M., R. Ž. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. P., H. M. ir R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami iš atsakovo A. G. priteisti: H. M. 4 242,48 Eur skolą, 70,90 Eur palūkanas; A. P. 6 349,80 Eur skolą, 106,12 Eur palūkanas; R. Ž. 1 0211,66 Eur skolą, 170,66 Eur palūkanas; taip pat priteisti ieškovams 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad 2014 m. birželio 12 d. ieškovas H. M. ir atsakovas A. G. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo į atsakovo nurodytą sąskaitą Nr. A/C NO:(duomenys neskelbtini) pervesti 4 570,00 JAV dolerių, o atsakovas įsipareigojo už pervestas lėšas Kinijoje nupirkti kompozicinę plokštę ir ją pargabenti į Lietuvą iki 2014 m. gruodžio 1 d. Ieškovas sutartą sumą pervedė į nurodytą sąskaitą. Tą pačią dieną – 2014 m. birželio 12 d. – ieškovas A. P. su atsakovu A. G. sudarė sutartį analogiškomis sąlygomis, dėl tos pačios prekės – kompozicinės plokštės kaip ir ieškovas H. M.. Ieškovas A. P. už pristatytą kompozicinę plokštę įsipareigojo sumokėti 6 000,00 JAV dolerių, kuriuos pervedė į sutartyje atsakovo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutarties 4 punktu įsipareigojo savo prisiimtus įsipareigojimus (nupirkti ir pristatyti kompozicinę plokštę) įvykdyti taip pat iki 2014 m. gruodžio 1 d. Be to, R. Ž. 2014 m. birželio 12 d. su atsakovu A. G. sudarė taip pat dvi sutartis dėl kompozicinių plokščių pirkimo: viena sutartimi už kompozicinę plokštę bei jos pristatymą ieškovas įsipareigojo sumokėti ir pervedė 6 000,00 JAV dolerių į sutartyje atsakovo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o kita sutartimi už kitos kompozicinės plokštės pristatymą pervedė 5 000,00 JAV dolerių į atsakovo sutartyje nurodytą sąskaitą Nr. A/C NO:(duomenys neskelbtini). Atsakovas sutartimis įsipareigojo plokštes pristatyti iki 2014 m. gruodžio 1 d. Ieškovai įrodinėjo, kad atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų pagal minėtas sutartis neįvykdė, o pinigus ieškovams atsisako grąžinti.

3.       Atsakovas A. G., pateikęs atsiliepimą į ieškinį, su jame pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovų: R. Ž. dvi sutartis dėl 6 000,00 JAV dolerių ir 5 000,00 JAV dolerių sumokėjimo už kompozicines plokštes; A. P. sutartį dėl 6 840,00 JAV dolerių sumokėjimo už kompozicines plokštes ir H. M. sutartį dėl 4 570,00 JAV dolerių sumokėjimo už kompozicines plokštes pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis).

4.       Atsakovas nurodė, kad visas ginčo sutartis su ieškovais sudarė dėl akių, t. y. siekiant atgauti pinigus už chemines medžiagas, pagal 2014 m. balandžio 25 d. atsiųstą dokumentą – proformą – invoisą. 2013 m. sausio 30 d. atsakovas, prašomas M. V., susitiko su pastarojo pažįstamu R. B., su kuriuo ir susitarė dėl chemikalų pirkimo iš Kinijos, tuo tarpu ieškovų jis nėra matęs ir su jais nebendravo, pasirašant sutartis tarpininkavo R. B.. Atsakovas įrodinėjo, kad pinigų pagal 2014 m. birželio 12 d. sudarytas sutartis su ieškovais negavo, tuo tarpu į bylą pateiktos sutartys yra niekinės, kadangi jos neturi registracijos numerių. Taip pat teigė, kad sudarydamas sutartis įprastai jas pasirašydavo kaip UAB „Neosta“ direktorius, tačiau šiuo atveju pasirašė kaip fizinis asmuo, todėl ginčo sutartys yra fiktyvios, o atsakovas neskolingas ieškovams.

5.       Ieškovai, pateikę atsiliepimą į priešieškinį, su jame pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovai įvykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus – sumokėjo sutartyse numatytas sumas į sutartyse nurodytas sąskaitas. Pinigų pervedimai patvirtina, kad sutartimis buvo siekiama sukurti teisinius santykius, tuo tarpu atsakovas siekia išvengti savo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas neįrodė, kad sudarytos sutartys yra tariami apsimestiniai sandoriai.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė: ieškovui H. M. iš atsakovo priteisė 4 570,00 JAV dolerių skolą, 76,75 JAV dolerių palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 329,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškovui A. P. iš atsakovo priteisė 6 840,00 JAV dolerių skolą, 114,12 JAV dolerių palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 254,70 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškovui R. Ž. iš atsakovo A. G. priteisė 11 000,00 JAV dolerių skolą, 183,84 JAV dolerių palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 2 011,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybės naudai iš atsakovo priteisė 29,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7.       Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant pakarotinai pirmosios instancijos teisme, nebuvo galimybės nustatyti pinigų gavėjo, kadangi teismo siųstos nutartys Kinijos įmonei ir bankui grįžo neįteiktos. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pareiga yra nurodyti gavėjo adresą, kadangi jis palaikė prekybinius ryšius su asmeniu ir Kinijos, tačiau tokių duomenų teismui pateikta nebuvo. Kadangi nebuvo nustatytas pinigų gavėjas, teismas nagrinėjo bylą esant tokioms pačioms šalims, kurios buvo ir priimant 2015 m. spalio 12 d. sprendimą.

8.       Teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, kad buvo sudarytos keturios sutartys, kurias pasirašė atsakovas ir ieškovai, atsakovas neginčijo savo parašo ir sudarytų sutarčių sąlygų, nereiškė jokių reikalavimų R. B. ir kitiems asmenims, minimiems atsakovo procesiniuose dokumentuose, tuo tarpu atsakovas ieškovų nepažinojo, nes sudarant sutartis tarpininkavo R. B., ieškovai atsakovo taip pat nepažinojo. Teismas bylą nagrinėdamas iš naujo taip pat nustatė, kad atsakovas turėjo tiekėją Kinijoje, o atsakovas, nurodė sąskaitas į kurias ieškovai turi pervesti pinigus.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas sutartis sudarė kaip verslininkas, turintis patirtį prekyboje su Kinijos partneriais, jis paruošė sutarties tekstus, sutartyje nurodė visas sąlygas ir atsiskaitomąsias sąskaitas, į kurias turi būti pervesti pinigai ir pasirašė sutartis, o vėliau sutartis pasirašė ieškovai. Atsakovas pripažino, kad yra verslininkas, kadangi pasirašinėja sutartis UAB „Neosta“ vardu, todėl teismas sprendė, jog aplinkybė, kad jis ginčo sutartis pasirašė kaip fizinis asmuo, nereiškia, jog jis nepasinaudojo savo kaip verslininko įgūdžiais ir patirtimi, sudarydamas sutartis.

10.       Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis, kadangi jos neturi registracijos numerių, kadangi nenustatė, kur tokios sutartys, sudarytos tarp fizinių asmenų, turėjo būti registruojamos. Teismas taip pat pažymėjo, kad CK nuostatos nedraudžia sudaryti sandorius per tarpininką, todėl laikė, kad ieškovai pagal sudarytas sutartis pareigas – pervesti pinigus į nurodytas sąskaitas – prisiėmė, įvykdė ir perėmė teisę į skolų išieškojimą.

11.       Teismas sprendė, kad ieškovai įrodė, jog jie sudarė sutartis su atsakovu dėl kompozicinių plokščių pirkimo, ir įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad sudaryti sandoriai yra tariami dėl ko turi būti pripažinti niekiniais: ieškovai su atsakovu nebuvo pažįstami ir sutartis sudarė per tarpininką, sudarytos sutartys yra dvišaliai sandoriai, sudaryti rašytine forma, sutarties sąlygos aiškios, turi visus reikiamus rekvizitus, sudarytos siekiant sukurti teisines pasekmes, pasirašytos visų juos sudariusių asmenų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei.

12.       Teismas nurodė, kad atsakovas, prašydamas sutartis pripažinti negaliojančiomis, kaip apsimestinius sandorius, nenurodė, kokį konkrečiai kitą sandorį buvo siekta pridengti. Teismas sprendė, kad atsakovas nesiekia išvis vykdyti jokio sandorio, priešingai siekia susigrąžinti pinigus arba išvengti sutartinių įsipareigojimų. Teismas taip pat laikė, kad sutartys negali būti pripažįstamos kaip garantija, siekiant susigrąžinti pinigus už neįvykdytą sandorį dėl cheminių medžiagų nepateikimo, kadangi garantija yra viena iš įstatymo numatytų prievolių užtikrinimo priemonių, tuo tarpu atsakovas nepateikė pagrindinę prievolę, ar jos ir garantijos pasibaigimą patvirtinančių įrodymų.

13.       Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas nurodė sąskaitas užsienio šalyje, nereiškia, kad atsakovas pinigų negavo.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017  m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti ieškovų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas pakartotinai, visiškai nesivadovavo ir nekreipė dėmesio į Kauno apygardos teismo, kuris apeliacine tvarka nagrinėjo jo apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje nurodytus motyvus.

1.2.       Byloje neteisingai konstatuota, kad jis, atsakovas, nepateikė į bylą pinigų gavėjo adreso. Pirmosios instancijos teismas tik po pakartotinio prašymo, kurioje buvo nurodyti įmonių ir bankų adresai, sąskaitos, į kurias ieškovai pervedė pinigus, priėmė nutartį ir pateikė užklausimą Kinijos įmonėms.

1.3.       Skundžiamas sprendimas yra priimtas nesiremiant byloje esančiais įrodymais, tačiau tiesiogiai nurašant juos nuo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13459-713/2015. Taigi, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir formaliai, priimtas sprendimas faktiškai atkartoja pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme priimtą sprendimą, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, todėl bylos esmė nebuvo atskleista.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrųjų sutartimis nustatytų šalių ketinimų, nepasisakė dėl labai svarbių sutarčių esminių sąlygų, taip pat netinkamai ištyrė įrodymus, neišsiaiškino ir neįvertino visų bylai svarbių faktinių aplinkybių ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo sutartys buvo sudarytos dėl kompozicinių plokščių pristatymo iš Kinijos ir, kad atsakovas siekia išvengti sutartinių įsipareigojimų.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad ginčo sutartimis nėra apibrėžta konkreti prekė (jos kiekis, vieneto kaina ir pan.), kurią atsakovas turėjo pristatyti ieškovams, taip pat, kad šių aplinkybių nei vienas iš ieškovų negalėjo paaiškinti ir teismo posėdžio metu.

1.6.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovų pateikti pinigų apmokėjimo kvitai yra be mokėtojų vardų, pavardžių ir parašų, todėl jie negali būti pripažinti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiais dokumentais, nes neįrodo, kad būtent ieškovai patyrė minėtas išlaidas.

15.       Ieškovai H. M., A. P. ir R. Ž. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Byloje atsakovas siekia įrodyti, kad jis sudarė tariamą sandorį, tuo pačiu nurodydamas, kad jis sudarė apsimestinį sandorį, po kuriuo slėpė narkotinių medžiagų pirkimą, Tokia atsakovo pozicija prieštarauja viena kitai, o prašomos apsaugoti atsakovo teisės, kai jis po sandoriais neva siekė paslėpti nusikalstamą veiką, negali būti ginamos, kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė.

2.2.       Atsakovas įrodinėdamas, kad ieškovų pervesti pinigai buvo sumokėti ne už kompozicines plokštes, turėjo teismui pranešti tikslius duomenis apie tik jam pažįstamą asmenį, kurio sąskaita buvo nurodyta sutartyse, tačiau atsakovas tikėtinai sąmoningai nepateikė jokių minėto asmens duomenų.

2.3.       Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, atsižvelgė į Kauno apygardos teismo nutartyje motyvus ir atsakovo prašymus, byla sustabdė, siuntė užklausimus Kinijos įmonei ir bankui. Nors teismo nutartis buvo įteikta Kinijos bankui, tačiau jokia informacija iš banko gauta nebuvo. Be to, pirmosios instancijos teismas apklause ir atsakovo kviestus liudytojus. Taigi, buvo atlikti visi įmanomi procesiniai veiksmai, ir objektyviai įvertintas kiekvienas byloje esantis įrodymas bei jų visuma.

2.4.       Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė šiai bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė bei aiškino materialines ir procesines teisės normas, todėl buvo priimtas teisingas bei pagrįstas sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

 Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantas, pateikdamas prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, nenurodė jokių argumentų, kurie įgalintų spręsti, kad yra būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai jau yra davę paaiškinus dėl bylos aplinkybių, taip pat įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

 Dėl ginčo esmės

18.       Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 12 d. atsakovas A. G. su ieškovais H. M., A. P. bei R. Ž. sudarė pirkimo-pardavimo sutartis, kurių sąlygose įtvirtintos nuostatos, kad ieškovai įsipareigojo į sutartyje nurodytas sąskaitas pervesti pinigines lėšas, o atsakovas įsipareigojo už pervestas lėšas Kinijoje nupirkti kompozicinę plokštę ir ją pargabenti į Lietuvą iki 2014 m. gruodžio 1 d. Sutartyse taip pat įtvirtinta sąlyga, jog atsakovas, nenupirkęs kompozicinių plokščių, grąžina visas jam pervestas sumas. Ginčo aplinkybės patvirtina, kad pagrindinis atsakovo siekis šioje byloje yra nuginčyti su atsakovais sudarytus sandorius, ieškovų siekis-atgauti sandorių pagrindu sumokėtas pinigines lėšas.

19.       Su atsakovais 2014 m. birželio 12 d. sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių negaliojimo pagrindu atsakovas nurodo sandorių tariamumą. Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.

20.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė“ v. BUAB „Svajonių pilis“, bylos Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006).

21.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė pripažinti negaliojančiomis ieškovų ir atsakovo 2014 m. birželio 12 d. sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis. Šalys, sudarydamos tokias sutartis, turėjo siekti sukurti viena kitai tam tikras CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises ir pareigas. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad šia sutartimi pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį, t. y. sutarties pagrindu pasikeičia daikto savininkas. Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, nes prievolės dalyku gali būti ir turtas, kuris bus sukurtas ateityje (CK 6.3 straipsnio 2 dalis).

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, ginčo šalys neatskleidžia visų bylai reikšmingų aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys iki teisminio ginčo nebuvo pažįstamos, sutartys sudarytos per tarpininkus, skirtingai aiškinamas sutarčių dalykas. Šalis bei asmenis, kurie dalyvavo tiek sudarant sutartis, tiek atlikusius veiksmus Kinijoje, siejo ne tik teisiniai santykiai, susiję su ginčijamomis sutartimis, bet ir kiti teisiniai santykiai, kurių šalys neatskleidžia. Byla yra privataus pobūdžio, todėl šalims neatskleidus visų nagrinėjamam ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, ji sprendžiama pagal tuos įrodymus, kuriuos šalys pateikė į bylą (CPK 179 straipsnio         2 dalis).

23.       Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčo sutartyse neidentifikuota kompozicinių plokščių rūšies tipas ar spalva, sprendė, kad, jog tai nėra esminė sutarčių sąlyga bei atmetė atsakovo argumentus, jog sutartys niekinės, ar, kad ieškovai ginčo sutarčių sudarymu siekė neteisėtų tikslų, t. y. susigrąžinti pinigus, sumokėtus už cheminių medžiagų įsigijimą, kurių įvežimas yra ribojamas. Analizuodamas sutarčių turinį pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo sutartimis šalys realiai ketino sukurti tam tikrus padarinius. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti pagrindo nėra, kadangi nors ir šalys skirtingai aiškina ketinamų įsigyti medžiagų asortimentą, tačiau atsakovas, turėjęs ryšių Kinijos valstybėje, ginčo atveju, pripažįsta, kad ketino ir pasitelkęs kitus asmenis atliko veiksmus, kurių pasėkoje buvo įgytos atitinkamos medžiagos ir kurios, apelianto teigimu, dėl muitinės procedūrų nebuvo pristatytos pirkėjams.

24.       Be to, bylos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia, kad pirkėjai (ieškovai) faktiškai vykdė sutartis-sumokėjo sutartyje nurodytam pinigų gavėjui pinigines sumas. Sprendžiant apie ieškovų faktinį sutarties vykdymą svarbia aplinkybe, sudarančia spręsti, kad sutartimi buvo siekiama atitinkamų teisinių pasekmių, pripažintina ir tai, kad piniginės sumos buvo pervestos į bankinėje įstaigoje esančias sąskaitas, kurių rekvizitus žinojo tik atsakovas ir kurios priklauso tik atsakovui pažįstamam Kinijos piliečiui H. H. ir, kuris, atsakovo teigimu, buvo pasitelktas įsigyjant prekes.

25.       Pažymėtina, kad atsakovas, teigdamas, jog pirkimo–pardavimo sutartys yra tariami sandoriai, turėtų įrodyti ne tik, kad sutarties dalykas yra ne kompozicinė plokštė, bet ir tai, kad sutartimis nebuvo siekiama jokio teisinio rezultato ar siekiama neteisėtų tikslų. Pagrindiniu argumentu, patvirtinančiu sutarčių tariamumą atsakovas nurodo, kad ginčo sutartimis buvo siekiama įsigyti cheminę medžiagą-pirmos klasės prekusorių. Net jei šalys ir buvo taręsi, dėl medžiagų, kurių įvežimas yra reglamentuojamas, įsigijimo, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti dėl sutarčių prieštaravimo viešajai tvarkai (CK 1.81 str. ), nes kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų šių medžiagų įsigijimas, gabenimas, turint atitinkamus leidimus, yra galimas. Atsakovo byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės-susirašinėjimas elektroniniais laiškais, taip pat įgalina spręsti, kad sutartimi buvo siekiama tam tikro rezultato. 

26.       Atsakovas, turintis patirtį versle, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turėjo suprasti, kad pagal sutarčių sąlygas nepristatęs prekių sutartyse numatytais terminais, prisiėmė prievolę grąžinti ieškovų sumokėtas pinigines sumas. Byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad ieškovams sumokėjus sumas, prievolės dalyku galėjo būti ir turtas, kurį atsakovas, pasitelkęs jam pažįstamus asmenis, turėjo įgyti Kinijos valstybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde aiškindamas sutarčių sudarymo aplinkybes logiškai nepagrindė, kodėl prisiėmė prievolę grąžinti visas ieškovų sumokėtas sumas, ar turėdamas, kaip jis pats nurodo, tikslą tarpininkauti susigrąžinant sumokėtas sumas, prekių pristatymą susiejo su konkrečiais terminais. Visos šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, įrodo, kad sutarties šalys vykdė prašomas pripažinti apsimestinėmis sutartis, ieškovai, sumokėję pingines sumas, realiai įgyvendino savo, kaip pirkėjų, teises ir pareigas (CPK 185 straipsnis).

27.       Pripažintina pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir tenkinus atsakovo reikalavimą ir pripažinus, kad sutarties dalykas buvo ne kompozicinė plokštė, o kitas daiktas, kurio tiksliai bylos šalys neatskleidžia, bei taikant bendruosius sandorių negaliojimo padarinius, šalys privalėtų grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusios pagal sandorį. Nagrinėjamos bylos atveju akivaizdu, kad sandoriu buvo siekiama įgyti daiktą, tuo tikslu į atsakovo nurodytas sąskaitas buvo įmokėtos sumos, sandorio pagrindu įsipareigojęs daiktą perduoti asmuo atliko veiksmus, siekdamas įgyti prekes ir jas perduoti ieškovams (pirkėjams), todėl nepaisant, kad ginčo šalys neatskleidžia visų bylai reikšmingų aplinkybių, pripažinus sandorį tariamu atsakovas vis tiek privalėtų grąžinti ieškovų pervestas lėšas. 

28.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamo teismo sprendimo, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl atsakovo A. G. apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme

29.       Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovų naudai priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neįvertino ieškovų pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų pagrįstumo, kadangi net trys jų pateikti pinigų sumokėjimo kvitai yra be mokėtojų vardų, pavardžių ir parašų, todėl jie neįrodo, kad ieškovai realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje ieškovų pateiktus bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, pagrindžiančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo argumentais, kadangi kaip matyti iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų, priešingai nei teigia atsakovas, iš jų galima identifikuoti asmenis, kurie sumokėjo pinigus ir kam jie buvo sumokėti, taip pat kokia pinigų suma ir kada ji buvo sumokėta, ieškovų atstovų rekvizitus. Taigi šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi atsakovas apeliaciniu skundu neginčija pačių bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme

30.       Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovų naudai priteistinos jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), kurias sudaro atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimas – 400,00 Eur, pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, kurie patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidas realiai patyrė ieškovas R. Ž. (3 t., b. l. 69-70) Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir atsižvelgęs į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7., 8.10 punktai), sprendžia, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, ieškovo yra realiai patirtos ir pagrįstos, todėl iš atsakovo ieškovo R. Ž. naudai priteistina 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

31.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 10,94 Eur sumą, todėl jos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,94 Eur (dešimt eurų 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Žibutė Budžienė

                                                Nerijus Meilutis

                                                Egidijus Tamašauskas