Administracinė byla Nr. A146-862/2009
Procesinio
sprendimo kategorija 11.4.1, 11.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugpjūčio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės
(pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui S. J.,
trečiojo suinteresuoto asmens J. M. atstovams A. M. ir advokatui
Laimontui Gasiūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
administracinę bylą pagal pareiškėjo Utenos rajono apylinkės prokuratūros
vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą ir trečiojo suinteresuoto
asmens S. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio
teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo
Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį
interesą, prašymą Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems
suinteresuotiems asmenims J. M., A. M., uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio
hidroprojektas“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Utenos rajono apylinkės prokuratūros
vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi su prašymu bei
patikslintu prašymu (1 t., 2-4, 164-167 b.l.) į Panevėžio apygardos
administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti Utenos apskrities viršininko
2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 „Dėl nuosavybės teisės
atkūrimo kaimo vietovėje M. M.“ priedą – 0,8000 ha žemės sklypo (duomenys
neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą (toliau – ir
0,8000 ha sklypo planas);
2) įpareigoti Utenos apskrities viršininko
administraciją patvirtinti UAB „Panevėžio hidroprojektas “ projekto autoriaus
V. Č. 2008 m. sausio 24 d. parengtą 0,80 ha ploto žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) planą;
3) įpareigoti Utenos apskrities viršininko
administraciją patvirtinti Utenos rajono, Utenos seniūnijos, (duomenys
neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planinės
dalies pakeitimą, naujai pažymint žemės sklypo Nr.30-1 (duomenys
neskelbtini), ribas pagal projekto autoriaus V. Č. parengtą planą.
Pirmos instancijos teismo posėdyje
pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo atsisakė patikslintame prašyme išdėstytų
antrojo ir trečiojo reikalavimų, nurodydamas, kad jam žinomos atsisakymo nuo
prašymo teisinės pasekmės.
Palaikydamas savo reikalavimą dėl Utenos
apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 priedo
– 0,8000 ha sklypo plano - panaikinimo pareiškėjas paaiškino, kad šiuo
atsakovo sprendimu M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,00 ha žemės,
perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (duomenys
neskelbtini), susidedantį iš dviejų sklypų: Nr.30/1 (0,80 ha) ir Nr.30/2
(0,20 ha). M. M. mirus, nuosavybės teises į 0,8000 ha žemės sklypą pagal 2003
m. rugpjūčio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą įgijo jos sūnus J. M. Pagal savininko
J. M. užsakymą buvo atlikti minėto sklypo kadastriniai matavimai ir parengtas
sklypo planas. Atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad žemės sklypas Nr.
301 yra ne 0,80 ha , o 0,9285 ha ploto, t. y. 0,1285 ha didesnis
ir daugiau nei keturis su puse karto viršija teisės aktais leistiną paklaidą
(0,0268 ha). Pareiškėjas pažymėjo, kad atkuriant M. M. nuosavybės teisę į žemę,
buvo padaryta klaida, pažeisti įstatymų reikalavimai ir atkurta nuosavybės
teisė į (pagal sprendimo priedą – žemės sklypo planą) didesnį (0,1285 ha) žemės
plotą negu priklausė. Utenos rajono žemėtvarkos skyrius bandė ištaisyti šią
klaidą ir 2004 m. birželio 1 d. raštu kreipėsi į žemėtvarkos projekto autorių
dėl patikslinto ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio preliminaraus žemės
sklypo plano parengimo. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės
žemėtvarkos projekto autorius V. Č. pripažįsta, kad atlikus kadastrinius
matavimus nustatytas žemėtvarkos projekte pažymėto Nr.30/1 žemės sklypo
viršplotis, viršijantis leistiną paklaidos normą, ir 2008 m. sausio 25 d. pateikė
Utenos rajono žemėtvarkos skyriui naują šio žemės sklypo planą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos
Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, jeigu institucijos,
atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės
teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų
nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities
viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą
kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą
teismine tvarka. Pagal teismų suformuotą praktiką apskrities viršininko
administracija, gindama kitų asmenų pažeistas teises arba valstybės ar kitokius
viešuosius interesus, negali apskųsti teismui savo priimtų sprendimų. Utenos
apskrities viršininko administracija 2007 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimu
Nr.(1.313)6-1169 kreipėsi Utenos rajono apylinkės prokuratūrą, prašydama
inicijuoti neteisėto Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d.
sprendimo Nr.56582-40-11523 panaikinimą iš dalies. Kai priimant sprendimus dėl
nuosavybės teisių atkūrimo nesilaikoma teisės aktų reikalavimų, yra
pažeidžiamas viešasis interesas – būtent tokį interesą gina prokuroras pagal
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 19
straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo nuomone, prašomas panaikinti Utenos apskrities
viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 priedas – 0,8000 ha
žemės sklypo planas (nustatytos žemės sklypo ribos) savo turiniu prieštarauja
aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo
įstatymas) 4 straipsnio 2 daliai, todėl yra neteisėtas ir
naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1
punktas).
Atsakovas Utenos apskrities viršininko
administracija su pareiškėjo prašymu sutiko. Atsiliepimuose (1 t., 74-77,
194-198 l.) paaiškino, kad 2004 metais atlikus žemės sklypo 30/1, į kurį M. M.
nuosavybės teisės buvo atkurtos Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25
d. sprendimu Nr.56582-40-11523, kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad jo plotas
yra ne 0,8000 ha (toks plotas nurodytas sklypo plane pagal preliminarius
matavimus), o 0,9282 ha ir viršija leistiną teisės aktais paklaidą (0,0268 ha).
Šis žemės sklypas 2001 m. lapkričio 6 d buvo įregistruotas nekilnojamojo turto
registre ir pagal žemėtvarkos projekto autoriaus V. Č. sudarytą sklypo planą,
parengtą atlikus preliminarius matavimus, buvo įtrauktas į Nekilnojamojo turto
kadastro duomenų bazę. Kadangi atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog
sklypo ploto paklaida viršiją leistiną normą, Utenos rajono žemėtvarkos skyrius
atsisakė suderinti žemės sklypo planą. Atsakovas pažymėjo, kad be to, jog M. M.
suformuoto žemės sklypo dydis, nustatytas atlikus preliminarius matavimus, nėra
vienintelis pažeidimas. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro
vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius V. Č. žemėtvarkos
projekte žemės sklypu (ribas) suformavo neatsižvelgdamas į nustatytą gatvių
tinklą, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d.
nutarimo Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 7.1 punktą
žemėtvarkos projekte privaloma pažymėti visuomenės poreikiams naudojamas
teritorijas. Kadangi ginčo sklypo ribos buvo nustatytos pažeidžiant teisės
aktų reikalavimus, savininkui negali būti taikomos 2005 m. gegužės 27 d.
įsigaliojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo
tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio
1 d. nutarimu Nr. 385(toliau - Projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka),
25 punkto nuostatos, leidžiančios išsipirkti žemės sklypo ploto skirtumą,
viršijantį maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Mano, kad ši nuostata
taikoma tuomet, kai paklaida atsiranda dėl netiksliai atliktų matavimų, ir tik
tais atvejais, kai suformuoto sklypo ribos nepažeidžia jokių privalomųjų reikalavimų
bei trečiųjų asmenų interesų. Šiuo atveju į J. M. sklypo viršplotį pretenduoja
S. J., kuris pageidauja susigrąžinti natūra visą savo motinos P. J. iki
nacionalizacijos šioje vietoje turėtą žemę. Dėl minėtų priežasčių Utenos
apskrities viršininko administracija atsisakė parduoti žemės sklypo viršplotį J.
M. Pažymėjo, kad Utenos apskrities viršininko administracija teikė J. M.
konkrečius pasiūlymus dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo, tačiau jis
nesutiko. Todėl Utenos apskrities viršininko administracija kreipėsi į
prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Uždaroji
akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio hidroprojektas“ pareiškėjo
prašymui neprieštaravo. Atstovas V. Č. paaiškino, kad jo paruoštas žemės sklypo
planas, kurį šioje byloje ginčija pareiškėjas, atitinka (duomenys
neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šio žemės
sklypo plotas buvo apskaičiuotas preliminariai. Pažymėjo, kad rengiant (duomenys
neskelbtini) kadastrinės vietovės, kurioje yra ginčo žemės sklypas, žemės
reformos žemėtvarkos projektą atsakovas jam nebuvo pateikęs jokių detaliųjų ar
specialiųjų planų. Paaiškino, kad 2008 metais jo nubraižytas ginčo žemės sklypo
planas neatitinka žemėtvarkos projekto (jis nubraižytas atsižvelgiant į 2006 m.
gruodžio 20 d. įvykusio susirinkimo, kurio metu administracine tvarka buvo
bandoma išspęsti dėl sklypo kilusį ginčą, protokolo priedą – planą, 1 t., 43
b.l.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. su
pareiškėjo prašymu sutiko. Prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko 2001
m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 priedą – 0,8000 ha žemės sklypo
planą. Motyvavo tuo, kad atkuriant M. M. nuosavybės teises į žemę, buvo
pažeistos jo, teisėto žemės savininko, teisės, nes jis pageidauja susigrąžinti
natūra iki nacionalizacijos savo motinos P. J. šioje vietoje turėtą žemę.
Nurodė, kad jis ne kartą kreipėsi į Utenos apskrities viršininko
administraciją, kad teisingai būtų pamatuota J. M. paskirta žemė ir viršplotis
būtų grąžintas jam jo pageidaujamoje vietoje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. su
pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose
(1 t., 80-82, 206-211) pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti ginčo
sprendimo dalį, kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, tačiau iš tikrųjų
minėtas sprendimas turi įtakos tik trečiojo suinteresuoto asmens S. J. teisėms
ir interesams, todėl negalima konstatuoti, kad yra ginami viešieji interesai. (duomenys
neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte M. M.
buvo suprojektuotas žemės sklypas, šio projekto pagrindu buvo priimtas ginčo
sprendimas, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Taigi,
ginčo sprendimas priimtas galiojančio (duomenys neskelbtini) kadastrinės
vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu ir atitinka šį projektą,
todėl sprendimas ir jo priedas – žemės sklypo planas, yra teisėti ir pagrįsti,
naikinti žemės sklypo planą nėra pagrindo. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio
3 dalis imperatyviai draudžia vietovėje paženklintos privačios žemės, miško
sklypų ribas keisti atliekant kadastrinius matavimus, todėl pareiškėjo
reikalavimas panaikinti apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisės
atkūrimo priedą – žemės sklypo planą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo
normoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo
Nr.385 patvirtinto „Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos
aprašo“ 25 punkte nustatyta, kad tais atvejais kai kadastriniais matavimais yra
nustatytas žemės sklypo ploto viršplotis ir jis viršija maksimalų galimą
viršplotį, nustatytas viršplotis turi būti perduodamas savininkui
neatlygintinai atkuriant nuosavybės teises, o, jei nuosavybės teisės jau
atkurtos, savininkui pageidaujant, šis viršplotis turi būti paliekamas jam, o
jis turėtų valstybei kompensuoti šio viršpločio vertę. J. M. pateikė prašymą
Utenos apskrities viršininko administracijai leisti jam kompensuoti valstybei nustatyto
žemės sklypo viršpločio (0,1285 ha) vertę, tačiau šis jo prašymas nebuvo
patenkintas.
II.
Panevėžio apygardos
administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu nutraukė administracinę
bylą dalyje dėl pareiškėjo prašymų įpareigoti Utenos apskrities viršininko
administraciją patvirtinti UAB „Panevėžio hidroprojektas“ projekto autoriaus V.
Č. 2008 m. sausio 24 d. parengtą 0,80 ha ploto žemės sklypo ((duomenys
neskelbtini)) planą bei patvirtinti (duomenys neskelbtini) kadastro
vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planinės dalies pakeitimą, naujai
pažymint žemės sklypo Nr.30-1 (duomenys neskelbtini), ribas pagal
projekto autoriaus V. Č. pateiktą planą, pareiškėjui atsisakius reikalavimų
šioje dalyje ir teismui atsisakymą priėmus (Administracinių bylų teisenos
įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas vertino, kad pareiškėjo
atsisakymas nuo pareikštų prašymų neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų
byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Pareiškėjo prašymą dėl Utenos apskrities
viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 priedo – 0,8000
ha žemės sklypo plano panaikinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė šias faktines
aplinkybes:
1. M. M. Utenos apskrities
viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr.56582-40-11523 buvo atkurtos
nuosavybės teisės į 1,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini),
perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 1, 00 ha (bendro
ploto) žemės sklypus: 0,80 ha žemės sklypą Nr.30/1 ir 0,20 ha žemės sklypą
Nr.30/2 (1 t., 22 b.l.). Šis žemės sklypas 2001 m. lapkričio 6 d. buvo
įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir pagal UAB „Panevėžio
hidroprojektas“ inžinieriaus V. Č. sudarytą žemės sklypo planą, parengtą pagal
preliminarius matavimus, įtrauktas į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę.
2. M. M. mirus, pagal 2003 m.
rugpjūčio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teises į 0, 80 ha žemės
sklypą (kadastrinis Nr. 8247/0002:267), esantį (duomenys neskelbtini),
įgijo jos sūnus J. M.
3. Pagal savininko J. M.
užsakymą buvo atlikti minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai ir jais
remiantis 2004 m. balandžio 26 d. parengtas žemės sklypo planas. Kadastriniais
matavimais buvo nustatyta, kad bendras žemės sklypo plotas yra ne 0,80 ha, o
0,9285 ha, t. y. 0,1285 ha didesnis, nei savininkas turi teisę, ir daugiau nei
keturis su puse karto viršija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m.
gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų
kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 23
punkte leistiną paklaidą (0,0268 ha).
4. J. M. 2004 m. gegužės 25 d.
kreipėsi į Utenos rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu suderinti parengtą žemės
sklypo geodezinį planą. Tačiau dėl paaiškėjusių aplinkybių suderinti planą
atsisakyta.
5. Utenos rajono žemėtvarkos
skyrius 2004 m. birželio 1 d. raštu Nr. 17-151 kreipėsi į UAB „Panevėžio
hidroprojektas“ direktorių dėl patikslinto ir teisės aktų reikalavimus
atitinkančio preliminaraus žemės sklypo plano parengimo. Tačiau tik 2008 m.
sausio 25 d. Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus pavedimu, (duomenys
neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius
V. Č. pateikė Utenos rajono žemėtvarkos skyriui naujai parengtą J. M.
nuosavybės teise priklausančio 0,80 ha ploto žemės sklypo (duomenys
neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) planą.
6. Į teisėtą sklypo plotą
viršijančią teritoriją pretenduoja S. J., pageidaujantis susigrąžinti natūra
visą iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės P. J. šioje vietoje
turėtą žemę.
Teismas rėmėsi Lietuvos
Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau ir – Žemės reformos įstatymas)
4 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės
reformos žemėtvarkos projektus. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį žemės
reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami žemės sklypai, numatomi
įsigyti nuosavybėn ar naudojimui, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai
apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Teismas
pasisakė, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) kadastrinėje
vietovėje žemės reforma buvo vykdoma pagal Utenos apskrities viršininko
administracijos 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 20-08-117 patvirtintą (duomenys
neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pirmosios
instancijos teismo posėdžio metu šio projekto autorius V. Č. paaiškino, kad
atliekant preliminarius žemės sklypo matavimus, netiksliai buvo pamatuotas
žemės sklypo plotas, be to jis nežinojo, kad yra minėtos vietovės detalusis
planas, jam žemėtvarkos darbuotojai jo nebuvo pateikę, todėl formuodamas sklypo
ribą palei (duomenys neskelbtini) gatvę nesilaikė detaliajame
plane numatytų atstumų, t.y. kelio sanitarinės apsaugos zonai keliamų reikalavimų.
Jis patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės
reformos žemėtvarkos projekte M. M. buvo suprojektuotas žemės sklypas, kurio
ribos buvo paženklintos vietovėje ir jos šiuo metu atitinka (duomenys
neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Teismas padarė išvadą, kad Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d.
sprendimas priimtas bei jo priedas – žemės sklypo Nr. 30/1 planas paruoštas (duomenys
neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto
pagrindu ir atitinka šį projektą.
Teismas pažymėjo, kad Žemės
reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad vietovėje paženklintos
privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus
nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą neviršijantį
leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos
patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemė savininkui ne
kompensuojama, imperatyviai draudžia keisti vietovėje paženklintas privačios
žemės sklypų ribas. Teismas priėjo prie išvados, kad žemės sklypų ribos negali
būti keičiamos atlikus kadastrinius matavimus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį
į tai, kad ginčo sklypo planas atitinka (duomenys neskelbtini) kadastrinės
vietovės žemėtvarkos projektą, kuris yra galiojantis, nepakeistas. Panaikinus
žemės sklypo planą, savo esme reikštų reikalavimą pakeisti vietovėje
paženklintas žemės sklypo ribas, kurios nebeatitiktų žemėtvarkos projekto.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto „Žemės reformos
vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo“ 25 punktu, kuriame
numatyta, kad kai kadastriniais matavimais yra nustatytas žemės sklypo ploto
viršplotis ir jis viršija maksimalų galimą viršplotį, nustatytas viršplotis
turi būti perduodamas savininkui neatlygintinai atkuriant nuosavybės teises, o,
jei nuosavybės teisės jau atkurtos, savininkui pageidaujant, šis viršplotis
turi būti paliekamas jam, o jis turėtų valstybei kompensuoti šio viršpločio
vertę, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d.
nutarimą Nr. 205.
Teismas taip pat nustatė, kad trečiasis
suinteresuotas asmuo S. J., pageidaujantis susigrąžinti natūra iki žemės
nacionalizacijos jo motinos P. J. turėtą žemę, nesutinka, kad jam būtų
pamatuotas žemės sklypas, atsižvelgiant į Utenos apskrities viršininko
administracijos pateiktą naujai parengtą J. M. žemės sklypo planą, šalia J. M.
žemės sklypo ribos 1-2. Jis pageidauja gauti 13-14 arų jam priklausančios žemės
prie jam skirto žemės sklypo Nr. 33-4, šalia kaimyno K. turimos žemės.
Atsižvelgęs į nustatytas
aplinkybes teismas konstatavo, kad žemės sklypo Nr.30/1 (0,80 ha) planas, kaip Utenos
apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, kuriuo buvo atkurta
nuosavybės teisė M. M. į žemę, priedas atitinka teisės normų reikalavimus, yra
pagrįstas ir teisėtas, todėl prokuroro prašymą dėl minėto žemės sklypo plano
panaikinimo atmetė.
III.
Pareiškėjas Utenos rajono apylinkės prokuratūros
vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą pateikė apeliacinį skundą,
kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl jo
prašymo atmetimo kaip nepagrįsto ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – jo
prašymą patenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais
argumentais:
1. Utenos apskrities viršininko
administracijos 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr.56582-40-11523 atkuriant M.
M. nuosavybės teisę į žemę buvo padaryta klaida, pažeisti įstatymų reikalavimai
ir atkurta nuosavybės teisė į (pagal sprendimo priedą – žemės sklypo planą)
didesnį (0,1285 ha) žemės plotą negu priklausė (1 ha). Ginčo žemės sklypas
(0,80 ha) 2001 m. lapkričio 6 d buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre
ir pagal žemėtvarkos projekto autoriaus V. Č. sudarytą žemės sklypo planą,
parengtą atlikus preliminarius matavimus, buvo įtrauktas į Nekilnojamojo turto
kadastro duomenų bazę. Aplinkybė, kad M. M. perduoto neatlygintinai nuosavybėn
žemės sklypo (kadastrinis Nr.8247/0002:267) plotas yra didesnis (0,9285 ha) ir
viršplotis (0,1285 ha) viršija leistiną paklaidą (0,0268 ha) paaiškėjo žemės
savininkės turto paveldėtojo J. M. užsakymu atlikus šio sklypo kadastrinius
matavimus (S. B. individualios įmonės 2004 m. balandžio 26 d. sklypo planas).
2. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių
matavimų ir kadastro duomenų surinkimo tikslinimo taisyklių, patvirtintų
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. 522 (toliau
– ir Kadastrinių matavimų taisyklės) 23 punkte nustatyta, kad žemės sklypo
plotas apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo
nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba
(neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame
teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip
maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Pažymi, kad pagal šių Taisyklių 24
punktą, tais atvejais, kai žemės sklypo ploto paklaida didesnė nei maksimali
leistina, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir žemėtvarkos skyriaus
vedėją. Šiuo atveju matavimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės
aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose
suformuoto žemės sklypo ribos.
3. Utenos rajono žemėtvarkos skyrius bandė
ištaisyti klaidą ir 2004 m. birželio 1 d. raštu Nr.17-151 kreipėsi į UAB
„Panevėžio hidroprojektas" direktorių dėl patikslinto ir teisės aktų
reikalavimus atitinkančio preliminaraus žemės sklypo plano parengimo. Tik 2008
m. sausio 25 d. Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus pavedimu, (duomenys
neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius
V. Č. pateikė Utenos rajono žemėtvarkos skyriui naujai parengtą J. M.
nuosavybės teise priklausančio 0,80 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini),
esančio (duomenys neskelbtini) planą. Žemėtvarkos projekto autorius V.
Č. savo paaiškinime pripažįsta, kad atlikus žemės sklypo žemės sklypo
(kadastrinis Nr. 8247/0002:267) kadastrinius matavimus buvo nustatytas
neleistinas viršplotis.
4. Pažymi, kad minėto žemės sklypo faktinis
dydis nebuvo vienintelis nustatytas pažeidimas. Akcentuoja, kad projekto
autorius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos
žemėtvarkos projekte žemės sklypus suformavo neatsižvelgdamas į nustatytų
gatvių tinklą, be to, suklydo apskaičiuodamas sklypo plotą bei nežinojo, kad
yra šios vietovės detalusis planas ir formuodamas sklypo ribą palei (duomenys
neskelbtini) gatvę, nesilaikė detaliajame plane numatytų atstumų, t.y.
kelio sanitarinės apsaugos zonai keliamų reikalavimų. Mano, kad vertinant J. M.
žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumą, privaloma buvo atsižvelgti ne tik
į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos
projektą, kuriame buvo suformuluotas šis žemės sklypas, bet ir į kitus
dokumentus, susijusius su nagrinėjama teritorija.
5. Mano, kad J. M. negalėtų būti taikomos
2005 m. gegužės 27 d. įsigaliojusios žemės reformos žemėtvarkos projektų
rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau - Projektų
rengimo ir įgyvendinimo tvarka), 25 punkto nuostatos, leidžiančios
išsipirkti žemės sklypo ploto skirtumą, viršijantį maksimalią leistiną (ribinę)
ploto paklaidą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J.
atsiliepimu į pareiškėjo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą palaiko pareiškėjo
apeliacinio skundo reikalavimus. Pažymi, kad nesutikdamas su pirmosios
instancijos teismo priimtu sprendimu jis pats yra pateikęs apeliacinį skundą,
kuriame išdėstęs nesutikimo su teismo priimtu sprendimu motyvus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J.
teismui pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro prašymo atmetimo kaip nepagrįsto ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo
prašymą patenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais
argumentais:
1. J. M. nuosavybės teise priklausančio
žemės sklypo plotas, apskaičiuotas pagal kadastrinius matavimus, skiriasi nuo
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau nei
maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, numatyta Kadastrinių matavimų
taisyklių 23 punkte, todėl vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų
nuostatomis šio žemės sklypo kadastro duomenys privalėjo būti patikslinti, o
parengtas planas netvirtintinas. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pats plano
autorius patvirtino, kad buvo netiksliai pamatuotas žemės sklypo plotas. Pažymi,
kad sklypo plano rengėjas, formuodamas sklypo ribą palei (duomenys
neskelbtini) gatvę, nesilaikė detaliajame plane numatytų atstumų, t.y.
kelio sanitarinės apsaugos zonai keliamų reikalavimų.
2. Teigia, jog teismo išvada, kad Utenos
apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimas priimtas
bei jo priedas žemės sklypo Nr. 30/1 planas paruoštas (duomenys neskelbtini)
kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu atitinka šį
projektą“, neteisinga. Pažymi, kad žemės sklypo planas neatitinka nei Utenos
apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo nei (duomenys
neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto.
3. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė
materialines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Nesutinka su
teismo pateiktu Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytos normos
aiškinimu (kad ši norma imperatyviai draudžia keisti vietovėje paženklintas
privačios žemės sklypų ribas), kadangi minėtoje normoje yra kalbama apie
situaciją kuomet nustatytas žemės, miško sklypo ploto skirtumas, neviršija
leistino matavimo tikslumo, tačiau pats teismas konstatavo, kad nustatytas
žemės, miško sklypo ploto skirtumas, viršija leistiną matavimo tikslumą net
keturis kartus.
4. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad 2000
m. birželio 30 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr.
10-08-117 eilute 58 „pagal blokų sklypų Nr. projekto plane" 9 bl. 27 1.2
suteikta išsinuomoti iš valstybės 1 ha. Pažymi, kad sklypas suteiktas ne (duomenys
neskelbtini) kaime, P. J. žemėje, bet F. B. valdose, kas, apelianto
manymu, taip pat suponuoja, kad Utenos apskrities viršininko administracijos
2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimas bei jo priedas žemės sklypo Nr. 30/1 planas
neatitinka šio projekto, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
5) Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo
praktika (2005 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-62/2005) ir
pažymi, kad valstybės įgaliota institucija, nenustačiusi neatlygintinai
suteikiamo pretendentui naudojamo žemės sklypo dydžio ir neatlikusi kitų su tuo
kompleksiškai susijusių veiksmų, užtikrinančių pagal įstatymą tinkamą
nuosavybės teisių atkūrimą, negali savo nuožiūra disponuoti šiuo žemės sklypu
ir suteikti jį kitam asmeniui. Mano, kad tik išsprendus nuosavybės teisių į
žemės sklypo viršplotį atkūrimo savininkams (šiuo atveju – trečiajam
suinteresuotam asmeniui S. J.) neatlygintino suteikimo natūra klausimą galima
būtų spręsti ir dėl suteikiamo žemės sklypo kitiems savininkams (šiuo atveju –
J. M.), pagal jau minėtą įstatymą suteikimo ir žemės plano pagal suteiktą plotą
patvirtinimo klausimą.
Utenos rajono apskrities viršininko
administracija atsiliepimu į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens
apeliacinius skundus prašo tenkinti apeliantų apeliacinius skundus ir
panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad (duomenys
neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte projekto
autorius žemės sklypus suformavo neatsižvelgdamas į nustatytą gatvių tinklą,
suklydo apskaičiuodamas sklypo plotą bei nežinojo, kad yra šios vietovės
detalusis planas ir, formuodamas sklypo ribą palei (duomenys neskelbtini)
gatvę, nesilaikė detaliajame plane numatytų atstumų, t. y. kelio sanitarinės
apsaugos zonai keliamų reikalavimų. Dėl šių priežasčių J. M. nuosavybės teise
valdomo žemės sklypo ribos buvo nustatytos pažeidžiant tuo metu galiojusias
teisės aktų nuostatas. Todėl Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d.
sprendimo Nr. 56582-40-11523 priedas - 0,8000 ha žemės sklypo planas ginčijamu
teismo sprendimu turėjo būti panaikintas.
Be to, teismas, priimdamas sprendimą,
turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčo sklypo ribos buvo nustatytos pažeidžiant
teisės aktų reikalavimus, todėl savininkui negali būti taikomos 2005 m. gegužės
27 d. įsigaliojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir
įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998
m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 25 punkto nuostatos, leidžiančios
išsipirkti žemės sklypo ploto skirtumą, viršijantį maksimalią leistiną (ribinę)
ploto paklaidą. Mano, kad ši nuostata taikoma tuomet, kai paklaida atsiranda
dėl netiksliai atliktų matavimų, tačiau išimtinai tik tais atvejais, kai
suformuotos sklypo ribos nepažeidžia jokių privalomų reikalavimų bei trečiųjų
asmenų teisių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M.
atsiliepimu į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus
prašo apeliantų skundus atmesti.
Nesutikdamas su pareiškėjo Utenos rajono
apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliaciniu
skundu nurodo šiuos argumentus:
1. Mano, kad, priešingai nei teigia
pareiškėjas, nagrinėjamu atveju Kadastrinių matavimų taisyklių 23 ir 24 punkto
normos negali būti taikomos, nes šios normos yra taikomos tik žemės sklypų
ženklinimo vietovėje metu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas
vietovėje jau yra paženklintas ir pagal preliminarius matavimus įregistruotas
Nekilnojamojo turto registre. Todėl šiuo atveju turi būti taikoma ne Kadastrinių
matavimų taisyklių 23 ir 24 punkto normos, bet Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio
3 dalies norma, kuri imperatyviai draudžia vietovėje paženklintos privačios
žemės, miško sklypų ribas keisti atliekant kadastrinius matavimus.
2. Atsakovo sprendimas yra priimtas
galiojančio (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos
žemėtvarkos projekto pagrindu ir atitinka šį projektą. Tuo tarpu patenkinus
pareiškėjo reikalavimą, faktiškai gautųsi tokia situacija, kad būtų keičiamos
vietovėje paženklintos žemės sklypo ribos ir jos nebeatitiktų (duomenys
neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte
suprojektuotų šio žemės sklypo ribų. Todėl žemės sklypo ribų pakeitimas,
nekeičiant (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos
žemėtvarkos projekte suprojektuotų šio žemės sklypo ribų, yra teisiškai negalimas.
3.Nepagrįstu laiko pareiškėjo teiginį, kad
Projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 25 punkto norma negali būti taikoma.
Pažymi, kad šios Tvarkos 25 punkte nėra nustatyta jokių išimčių, kada ši norma
yra netaikoma arba tik kokiam žemės sklypo viršpločiui esant ji yra taikoma. Projektų
rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 25 punkto norma yra taikoma tada, kai atlikus
įsigyto nuosavybėn žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad
žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir
išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra didesnis. Šiuo atveju kaip tik yra
tokia situacija, nes kadastriniais matavimais yra nustatytas žemės sklypo ploto
viršplotis (0,1285 ha) ir jis viršija maksimalų galimą viršplotį (leistina
paklaida - 0,0268 ha). Todėl, vadovaujantis aptariamos Tvarkos 25 punktu, pagal
J. M. prašymą šis viršplotis turi būti paliekamas jam, o jis turi valstybei
kompensuoti šio viršpločio vertę.
4. Mano, kad prokuroro keliamas
reikalavimas – žemės sklypo plano panaikinimas, nenaikinant paties atsakovo
sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta M. M. atkurti natūra nuosavybės teises į 1,00
ha žemės sklypą kurio ribos yra pažymėtos šio sprendimo priede, teisiškai yra
negalimas.
5. Prokuroro teiginiai, kad (duomenys
neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės
sklypai suformuoti neatsižvelgiant į nustatytų gatvių tinklą yra teisiškai
nereikšmingi šios bylos nagrinėjimui, nes (duomenys neskelbtini)
kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas šioje byloje nėra
ginčijamas.
6. Mano, kad Utenos rajono apylinkės
prokuratūros vyriausiasis prokuroras šioje byloje neturi teisės ginčyti
atsakovo sprendimo priedo – žemės sklypo plano. Mano, kad prokuroro paduotas
prašymas yra susijęs su privataus asmens – S. J. teisių bei interesų gynimu
(teise susigrąžinti natūra P. J. nacionalizuotą žemės dalį), bet ne su viešųjų
interesų gynimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad S. J. savo teisę ginčyti atsakovo
sprendimą (o kartu ir jo priedus) jau yra realizavęs. Panevėžio apygardos
administraciniame teisme jau yra išnagrinėta administracinė byla Nr.
I-130-04-2004, kuri buvo iškelta pagal S. J. skundą, kuriuo jis prašė
panaikinti tą patį atsakovo sprendimą, kurio priedą- žemės sklypo planą šioje
byloje prašo panaikinti prokuroras. Kadangi S. J. savo teisę ginčyti minėtą atsakovo
sprendimą (o kartu ir jo priedus) jau yra realizavęs, iš to seka, kad
prokuroras, gindamas S. J. teises ir interesus, neturi teisės pakartotinai
revizuoti atsakovo sprendimo ir jo priedo – žemės sklypo plano.
7. Pažymi, kad atsakovo sprendimo pagrindu
žemės sklypas kaip sutuoktinių J. ir A. M. bendroji jungtinė nuosavybė 2001 m.
lapkričio 6 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypą J.
ir A. M. faktiškai naudoja. Šiame žemės sklype stovi nebaigtas statyti
gyvenamasis namas. Nuo šio žemės sklypo registracijos J. ir A. M. vardu praėjo
jau beveik 6 metai. Mano, kad praėjus tokiam ilgam laiko tarpui pakartotinis
atsakovo sprendimo (jo priedo) revizavimas yra negalimas, nes tai pažeistų J. ir
A. M. teises ir interesus, teisinio stabilumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų
lūkesčių, įgytų teisių apsaugos principus, o taip pat universalius teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principus.
Nesutikdamas su trečiojo suinteresuoto
asmens S. J. apeliaciniu skundu, tretysis suinteresuotas asmuo J. M. nurodo
šiuos argumentus:
1. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad (duomenys
neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas
neatitinka šiuos vietovės detaliojo plano, šiai bylai yra teisiškai
nereikšminga, nes (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės
reformos žemėtvarkos projektas nėra ginčijamas. Šiai bylai yra svarbu
nustatyti, ar ginčijamas Žemės sklypo planas atitinka neginčijamą (duomenys
neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.
2. Pažymi, kad ginčo žemės sklypo planas
buvo patvirtintas ir šiuo metu galiojančiu ir nenuginčytu Utenos apskrities
viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu. Be to, projekto
autorius V. Č. nėra teigęs, kad Žemės sklypo planas neatitinka (duomenys
neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto,
priešingai, teismui jis aiškiai nurodė ir byloje yra neginčijamai nustatyta,
kad Žemės sklypo planas atitinka (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės
žemės reformos žemėtvarkos projektą.
3. Trečiojo suinteresuoto asmens
teiginiai, kad yra pažeistos jo teisės į žemės sklypą yra nepagrįsti. Šią
aplinkybę patvirtina įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr.
1-130-04-2004, kuri buvo iškelta pagal paties trečiojo suinteresuoto asmens S.
J. skundą ir kurioje yra nustatyta, kad atsakovo sprendimas S. J. teisių
nepažeidė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliaciniai skundai netenkinami.
Kaip matyti iš pareiškėjo Utenos rajono
apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti viešąjį
interesą, apeliacinio skundo argumentų (tas pats argumentas buvo nurodytas ir
prašyme pirmosios instancijos teismui), viešojo intereso pažeidimas pasireiškė
tuo, jog Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu
Nr.56582-40-11523 M. M. buvo atkurta nuosavybės teisė į didesnį žemės plotą
(pagal šio sprendimo priedą – žemės sklypo Nr.30/1, kadastrinis Nr.
8247/0002:267 planą) negu ši pilietė turėjo teisę.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis
nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo
patikrinti visą bylą. Patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija
konstatuoja, kad atmesdamas pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas bylą
iš esmės išsprendė teisingai, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija
nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nagrinėjamu atveju
prokurorui buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis
pateiktais įrodymais, teisingai nustatė faktines aplinkybes, kad Utenos
apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr.56582-40-11523 M. M.
buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,00 ha žemės, perduodant neatlygintinai
nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1, 00 ha ploto žemės sklypą, (duomenys
neskelbtini). Šiame sprendime nurodyta, kad jis turi priedus – žemės sklypo
planus. Šio sprendimo priedai – 2 žemės sklypų planai, kuriuos 2001 m.
rugpjūčio 1 d. sudarė (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės
reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.
20-08-117, autorius V. Č., patvirtina, kad M. M. neatlygintinai nuosavybės
perduotas 1 ha (bendro ploto) žemės sklypas susideda iš dviejų sklypų: 30-1
(0,80 ha), kadastro sklypo Nr.267 ir 30-2 (0,20 ha), kadastro sklypo Nr.268. Šių
planų originaluose esantys spaudai patvirtina, kad 2001 m. balandžio 6 d. remiantis
šiais planais žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų
ribos įtrauktas į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę ir pažymėtos
kadastro žemėlapyje. Pagal trečiojo suinteresuoto asmens J. M. (mirusiosios M.
M. turto paveldėtojo) užsakymu 2004 m. balandžio 26 d. Stasio Balinsko
individualios įmonės atliktus žemės sklypo Nr.30/1, (duomenys neskelbtini),
kadastrinius matavimus šio sklypo plotas yra 0,9285 ha, t.y. faktiškai
didesnis, negu pagal Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d.
sprendimo Nr.56582-40-11523 priedą (0,80 ha). Pareiškėjas tiek prašyme
pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atlikus
kadastrinius matavimus nustatytas žemės sklypo viršplotis viršija Kadastrinių
matavimų taisyklių 23 punktu leistiną paklaidą (0,0268 ha). Šios aplinkybės
tretysis suinteresuotas asmuo J. M. neneigia ir, kaip matyti iš M. M. žemės
tvarkymo bylos dokumentų, paaiškėjus šiai aplinkybei 2005 m. spalio 17 d. J. M.
pateikė Utenos rajono žemėtvarkos skyriui prašymą leisti nusipirkti žemės sklypo
viršplotį. Utenos rajono žemėtvarkos skyrius šio prašymo nepatenkino. 2005 m.
lapkričio 16 d. rašte Nr.17.3-730 nurodė, kad dėl šio žemės sklypo vyksta
teisminiai ginčai ir spręsti prašymą iš esmės bus galima tik įsigaliojus teismo
sprendimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. 2004 m. sausio 13 d. Utenos
rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui SP UAB „Utenos vandenys“
(tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Alsuva“, UAB „Utenos melioracija“, Utenos
apskrities viršininko administracija) dėl pažeistų teisių gynimo ir žalos atlyginimo
UAB „Utenos vandenys“ pradėjus tiesti lietaus ir nuotekų komunikacijas per jo
valdomą 0,8000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Procesas
šioje civilinėje byloje pasibaigė Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 5
d. nutartimi (civilinė byla Nr.2A-209-425/2006), kuria apeliacinės instancijos
teismas Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendimą, kuriuo
J. M. ieškinys buvo atmestas, paliko nepakeistą. Įsiteisėjus šioje civilinėje
byloje priimtiems teismų procesiniams sprendimams 2006 m. gegužės 25 d. J. M.
kreipėsi į Utenos apskrities viršininko administraciją, prašydamas leisti jam pirkti
iš valstybės atliekant kadastrinius matavimus nustatytą žemės sklypo viršplotį.
Atsakovas 2006 m. liepos 5 d. raštu Nr.(3.19)-10-10-428 tenkinti prašymą
atsisakė. Paaiškino, kad dėl žemės sklypo pardavimo bus sprendžiama Stasio
Balinsko individualiai įmonei pataisius žemės sklypo plano trūkumus. 2007 m.
sausio 8 d. raštu Nr. (1.49)-6-20 Utenos apskrities viršininko administracija
informavo J. M., kad jam žemės sklypo viršplotis nebus parduotas dėl tos
priežasties, jog buvęs savininkas S. J. pageidauja susigrąžinti visą iki
nacionalizacijos šioje vietoje turėtą žemę. Tuo pačiu 2007 m. sausio 8 d. raštu
J. M. pasiūlyta per 10 dienų pareikšti savo sutikimą (nesutikimą) dėl
žemėtvarkos projekto patikslinimo pagal Utenos rajono žemėtvarkos skyriuje 2006
m. gruodžio 20 d. vykusiame susirinkime pateiktą pasiūlymą (sumažinti sklypą
nuo taško A iki taško B). Tą pačią dieną Utenos apskrities viršininko
administracija (2007 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr.(1-31)-6-1169), t.y. nesuėjus
pasiūlytam 10 dienų apsisprendimo terminui, kreipėsi į Utenos rajono apylinkės
prokuratūrą dėl viešojo (Lietuvos valstybės) intereso gynimo. Minėtame rašte,
be kita ko, nurodė, kad į sklypo viršplotį pretenduoja S. J., pretenduojantis
susigrąžinti natūra visą savo motinos šioje vietoje turėtą žemę.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje
nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra
reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti
viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama, kaip įstatymu
numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais,
kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga,
reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; taip pat žr. 2005 m.
lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; 2007
m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007
m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje
Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.;
2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje
byloje Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15),
184-229 p.ir kt.). Ginant viešąją interesą ir asmens subjektinę teisę ar
įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi,
todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į
administracinį teismą – gindamas viešąjį interesą ar subjektinę teisę, ar
įstatymų saugomą interesą. Be to, skiriasi ir skundo tenkinimo sąlygos, nes ne
kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o
toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti skundą dėl viešojo intereso
gynybos. Todėl bylą dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjantis administracinis
teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti eilę šiai bylų kategorijai
reikšmingų aplinkybių, tarp jų: ar skundą (prašymą) pateikusiam subjektui
įstatymai suteikia teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo; ar interesas,
dėl kurio gynimo kreipiamasi, pripažintinas viešuoju; ar atitinkamų administracinių
aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso (jei jis
nustatomas) apgynimui, ar nebus pažeista pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir
teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, ar bus laikomasi
proporcingumo principo.
Atsižvelgęs į tai, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs
viešojo intereso sampratos, ir įvertinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas savo jurisprudencijoje viešąjį interesą supranta plačiai (analogiškos
pozicija įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje),
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad bylą
nagrinėjantys administraciniai teismai turi diskrecija nustatyti, ar interesas,
į kurį kėsinamasi, pripažintinas viešuoju interesu (žr. 2007 m. lapkričio 5
d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2009 m. vasario
12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A822?65-09). Nors įstatymų
leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas
inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso
buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą,
iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad
hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas
konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę. Nors
pirmosios instancijos teismo sprendime ši aplinkybė atskirai neaptarta, tačiau
iš sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies (teismas prokuroro reikalavimą,
pareikštą ginant viešąjį interesą išnagrinėjo iš esmės, pripažino nepagrįstu ir
jį atmetė) spręstina, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad
interesas dėl kurio gynimo kreipėsi prokuroras į teismą yra viešasis.
Išnagrinėjusi bylą Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad
nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog prokuroro prašymu siekiama
apginti viešąjį interesą. Prašydamas panaikinti Utenos apskrities viršininko
2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 priedą – žemės sklypo planą –
pareiškėjas nurodė, kad jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės
aktui – Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, todėl, pareiškėjo nuomone, yra
pagrindas jį panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1
dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (galioja
2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489
redakcija) nustato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui
arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo
12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio
straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai
nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama
atskirais sklypais. Žemės sklypų, įgytų bendrosios nuosavybės teise, padalijimo
projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis pagal vienodo dydžio
Vyriausybės nustatytus darbų įkainius. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Kadastrinių
matavimų taisyklių 23, 24 punktais. Šiuo poįstatyminiu aktu pareiškėjas remiasi
ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamas ginčas kilęs
ne dėl kadastrinių matavimų, kuriuos atliekant turi būti vadovaujamasi paminėtu
poįstatyminiu teisės aktu, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo teisės aktu
nesivadovavo pagrįstai. Atsižvelgus į tai, kad Utenos apskrities viršininko
administracija 2007 m. rugpjūčio 1 d. prašyme prokurorui dėl viešojo intereso
gynimo vienu iš motyvų nurodo, jog M. M. perduoto neatlygintinai nuosavybėn
žemės sklypo viršplotį pageidauja susigrąžinti natūra S. J., o prokuroras,
kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, remiasi Atkūrimo įstatymo 2
straipsnio 4 dalimi, leidžia daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju prokuroro
skundas dėl viešojo intereso gynimo yra susijęs su privataus asmens (trečiojo
suinteresuoto asmens S. J.), bet ne su viešojo intereso, kaip jis yra
aiškinamas pirmiau aptartoje teismų jurisprudencijoje, gynimu. Lietuvos
vyriausiais administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56
straipsnis numato prokuroro teisę įstatymų numatytais atvejais kreiptis į
teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos
valstybės, savivaldybės ar asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, tačiau
nenumato jų teisės kreiptis į teismą, siekiant apginti trečiojo asmens teises
ir interesus. Kreipimasis dėl kitų asmenų teisių ar viešojo intereso gynimo
administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai
įstatymas suteikia asmeniui specialią teisę kreiptis į teismą ginant kitų
asmenų teises ar viešąjį interesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5
straipsnio 3 dalies 2–3 punktai), pvz., subjektui, kuris gina viešąjį
interesą, nėra suteikta per se teisė kreiptis į teismą dėl trečiojo
asmens galimai pažeistų teisių ar interesų, jeigu nėra ginama vertybė,
reikšminga visai visuomenei arba jos daliai. Nagrinėjamu atveju teisėjų
kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu prokuroras
negina viešojo intereso, o siekia apsaugoti trečiojo asmens teises ir
interesus, tačiau tokiam reikalavimui įstatyminio pagrindo nenurodo, nes nuoroda į
Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nepagrindžia, jog ginama vertybė, kuri
yra reikšminga visai visuomenei arba jos daliai. Pažymėtina, kad kiekvienas
suinteresuotas subjektas, tarp jų – fizinis asmuo, turi teisę įstatymų
nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo
teisė arba įstatymų saugomas interesas (Administracinių bylų teisenos įstatymo
5 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad apeliacinį skundą pateikęs
tretysis suinteresuotas asmuo S. J.pats yra kreipęsis į Panevėžio apygardos
administracinį teismą, prašydamas panaikinti Utenos apskrities viršininko 2001
m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr.56582-40-11523, t.y. tą patį administracini aktą,
kurio sudėtinę (grafinę) dalį prašo panaikinti prokuroras, pateikęs prašymą dėl
viešojo intereso gynimo. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas S. J.
ginčijo Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimą
Nr.56582-40-11523 tuo aspektu, kad tretiesiems asmenims, tarp jų M. M., žemės
sklypai buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn jo motinai iki nacionalizacijos
turėtoje žemėje, kurią jis pretenduoja susigrąžinti natūra pagal 1991 metais
pateiktą prašymą. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2004 m. lapkričio
19 d. sprendimu (adm. byla I-130-04-2004) pareiškėjo skundą atmetė, apeliacinės
instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis adm.
byloje Nr.A4-244/2005). Minėtuose įsiteisėjusiuose teismų
procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad žemė, į kurią atkurta nuosavybės
teisė, tarp jos perduota neatlygintinai nuosavybėn M. M., priskirtina valstybės
išperkamai žemei. Taigi tretysis suinteresuotas asmuo S. J. savo teisę į
teisminę gynybą dėl Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo
Nr.56582-40-11523 panaikinimo (jį panaikinant netektų galios ir sprendimo
sudėtinės dalys – žemė sklypų planai), yra realizavęs, o, jei turi faktinį bei
teisinį pagrindą įstatymų nustatyta tvarka iškelti naują ginčą teisme,
nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas šios
apelianto S. J. teisės nevaržo. Tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens
apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Konstatavus, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą negali
būti pripažintas viešojo intereso gynimu, kiti pareiškėjo apeliacinio skundo
argumentai (tarp jų dėl galimų pažeidimų rengiant žemėtvarkos projektą, kuris
nėra ginčo šioje byloje dalykas) nėra reikšmingi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo
atveju, jei nagrinėjamoje byloje būtų nustatytas pagrindas pripažinti, jog
pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, patenkinus pareikštą
reikalavimą dėl Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo
Nr.56582-40-11523 priedo - 0,8000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
plano - panaikinimo, viešasis interesas realiai nebūtų apgintas (reikalavimai
dėl žemės sklypo atitinkamos dalies paėmimo į laisvos valstybinės žemės fondą,
kadastro duomenų pakeitimo ar pan. nebuvo keliami). Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (žr. 2009 m. m. vasario 12 d. nutartį administracinėje
byloje Nr. A822?65-09) konstatavo,
kad pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai
turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti.
Pirmiau minėta, kad įstatymų
leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis
interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo
intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas. Atitinkamo subjekto (šiuo atveju
– Utenos apskrities viršininko administracijos) prašymas kreiptis į teismą dėl
viešojo intereso gynimo prokurorui nėra privalomas. Iš bylos medžiagos matyti,
kad minėtame atsakovo prašyme prokurorui nebuvo pateikta visa informacija ir
medžiaga dėl ginčo žemės sklypo (duomenys apie tai, kad tretysis suinteresuotas
asmuo J. M. kreipėsi dėl žemės sklypo ploto, viršijančio ribinę paklaidą, pirkimo,
taip pat duomenys apie teismų dėl ginčo sklypo priimtus sprendimus), tačiau ši
informacija pateikiant patikslintą prašymą pareiškėjui jau buvo žinoma.
Pagal Žemės reformos
įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatas administracinis aktas, kuriuo
atkuriamos nuosavybės teisės į žemę yra apskrities viršininko administracijos
sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Utenos apskrities viršininko
administracijos 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendime Nr.56582-40-11523 nurodyta, kad
M. M. atkurta nuosavybės teisė į 1 ha žemės perduodant neatlygintinai
nuosavybėn 1 ha žemės sklypą, t.y. į tokio ploto žemės sklypą, į kurį
pretendentė buvo pripažinta turinti teisę 1999 m. gegužės 21 d. Utenos
apskrities išvadoje Nr.2562. Toks perduotino neatlygintinai nuosavybėn ir
perduoto žemės sklypo bendras plotas (1 ha) nurodytas ir visuose kituose dokumentuose,
susijusiuose su 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.20-08-117 patvirtino (duomenys
neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto. Apskrities
viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo yra pagrindas įregistruoti
patį nekilnojamąjį daiktą ir asmens nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą
Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro centrinio
duomenų banko išraše nurodyta, kad 2001 m. lapkričio 6 d. M. M. nuosavybės
teisė į 0,8000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota
remiantis Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 25 d.
sprendimu Nr.56582-40-11523. Minėtame išraše pažymėta, kad šis žemės sklypas
suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Byloje nustatyta aplinkybė, kad sklypo
savininko užsakymu 2004 m. balandžio 26 d. Stasio Balinsko individualiai įmonei
atliktus žemės sklypo Nr.30/1, (duomenys neskelbtini), kadastrinius
matavimus buvo nustatytas didesnis žemės sklypo plotas (0,9285 ha) pati savaime
nereiškia, kad atsakovo 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr.56582-40-11523 M. M.
buvo atkurta nuosavybės teisė į didesnio ploto žemės sklypą, negu nurodyta
šiame sprendime (1 ha).
Nagrinėjamos bylos kontekste
pažymėtina, kad įstatymų leidėjas sureglamentavo kaip turi būti sprendžiama
teisinė situacija, kai atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėja,
jog žemės sklypo, kurio duomenys buvo nustatyti atliekant preliminarius
matavimus konstatuojamas ploto skirtumas (sklypas yra atitinkamai didesnis
arba mažesnis). Pirmosios instancijos teismas minėtus klausimus
reglamentuojančius teisės aktus aiškino teisingai.
Žemės sklypų preliminarūs planai
yra vieni iš dokumentų, numatytų Projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkoje,
patvirtintoje Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, bei Žemės
reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikoje, patvirtintoje
Žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207 (toliau – ir
Žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika), kuriuos turi
parengti žemėtvarkos projekto autorius, komplektuodamas žemės tvarkymo bylas
piliečiams, kuriems pagal atitinkamą apskrities viršininko įsakymu patvirtintą
žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui.
Pagal Metodikos nuostatas (Metodikos 79-81,84 punktai) yra numatytas darbų,
kuriuos turi atlikti žemėtvarkos projekto autorius po to, kai apskrities
viršininkas patvirtina atitinkamos kadastrinės vietovės žemės reformos
žemėtvarkos projektą, kuriuo piliečiams suformuoti atitinkami žemės sklypai
(tarp jų – perdavimui neatlygintinai nuosavybėn). Žemėtvarkos projekto
autorius po to, kai apskrities viršininkas patvirtina žemėtvarkos projektą,
turi paženklinti žemėnaudas vietoje (įtvirtinti riboženklius, pamatuoti sklypą,
surašyti žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą), apskaičiuoti paženklinto
žemės sklypo plotą, taip pat kitus kadastro rodiklius, parengti paženklinto
žemės sklypo, suformuoto pagal žemėtvarkos projektą, planą, parengti apskrities
viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą taip pat
dokumentus, reikalingus kadastro duomenų bei piliečio nuosavybės teisių į žemę
įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Taigi žemės sklypo planas, kurį
sudaro žemėtvarkos projekto autorius, paženklinęs žemės sklypą vietoje, yra
apskrities viršininko sprendimo atkurti nuosavybės teises sudėtinė
(grafinė) dalis.
Teisės aktai (Žemės
reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (galioja 2001 m. rugpjūčio 3 d.
įstatymo Nr.IX-496 redakcija), Projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos (2005
m. gegužės 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr.564 redakcija) 23-25 punktai,
Žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (Žemės ūkio ministro
1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 ir 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr.376
redakcijos) 75-77 punktai numato, jog ženklinant žemės sklypus vietovėje yra
galima žemės sklypo ploto paklaida, numato jos leistinus dydžius (atsižvelgiant
į sklypo plotą, plano mastelį), taip pat reglamentuoja kaip turi būti
sprendžiama, jeigu vėliau atliekant kadastrinius matavimus nustatomas ploto
skirtumas (sklypas yra atitinkamai didesnis arba mažesnis). Pirmosios
instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad pagal Žemės reformos
įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas vietovėje paženklintos privačios
žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos,
o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą neviršijantį leistino
matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje
metodikoje, valstybei arba privačios žemė savininkui nekompensuojama. Ši
įstatymo nuostata pakartota Projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 23 punkte
ir detalizuota tos pačios Tvarkos 24-25 punktuose. Projektų rengimo ir
įgyvendinimo tvarkos 24 punktas numato, kad tuo atveju, jei atlikus žemės
sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, jog žemės, miško sklypo ploto
skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas
yra mažesnis, šio žemės sklypo savininkui apskrities viršininko įsakymu
kompensuojama perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą. Pagal Projektų
rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 25 punktą, jeigu atlikus žemės sklypo
kadastrinius matavimus nustatoma, jog žemės, miško sklypo ploto skirtumas
viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra
didesnis, ploto skirtumas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai atkuriant
nuosavybės teises ar parduodamas šio žemės, miško sklypo savininkui. Tuo
atveju, kai savininkas atsisako pirkti šią didesnę žemės, miško sklypo dalį,
šis plotas priskiriamas laisvos valstybinės žemės fondui. Paženklinto žemės
sklypo savininko galimybė pirkti iš valstybės žemės plotą, viršijantį leistiną ploto apskaičiavimo paklaidą numatyta
ir Žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 76 punkte. Kaip
matyti iš bylos medžiagos tretysis suinteresuotas asmuo J. M. yra pateikęs
prašymą dėl atliekant kadastrinius matavimus nustatyto sklypo ploto, kuris
viršija leistiną matavimo paklaidą, pirkimo, t.y. prašo jam leisti teisės
aktų nustatyta tvarka kompensuoti valstybei pinigais už tą žemės sklypo plotą,
kurį valstybės institucija, įgaliota priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių
atkūrimo, jai faktiškai suteikė didesnį dėl savo padarytos klaidos, nors
sprendime dėl nuosavybės teisės atkūrimo perduotinos neatlygintinai nuosavybėn
žemės plotas nurodytas teisingai. Pareiškėjas įrodymų ir argumentų, kad į žemės
plotą, kuris pagal kadastrinius matavimus viršija 1 ha, yra viešasis interesas,
nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė.
Keisti ar naikinti pirmosios
instancijos teismo sprendimo neapskųstą dalį, kuria byla dėl pareiškėjo
atsisakytų reikalavimų nutraukta, pagrindo nenustatyta.
Apibendrindama išdėstytus argumentus kolegija
konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius
skundus, remiantis apeliacinių skundo argumentais, nėra pagrindo. Apeliaciniai
skunda atmetami, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo
12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų
teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n
u t a r i a:
pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens S. J.
apeliacinius skundus atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008
m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė
Baltrūnaitė
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas