Civilinė byla Nr. 2A-368-467/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00266-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 3.3.1.14

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. S. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš valstybės 55 520,15 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad ieškinį kildina iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo nutarčių civilinėse bylose Nr. A2-1084-538/2014, Nr. 2A-564-183/2015, Nr. A2-1074-513/2017; Nr. 2YT-14431-642/2018, Nr. 2S-596-720/2019. Turtinės žalos dydį ieškovas paskaičiavo pagal vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-758-360/2010.

2.       Ieškovas teigė, kad antstolė be teisėto pagrindo pardavė ½ dalį ieškovui priklausančio buto. Dėl to jam atsirado psichologinė trauma, pablogėjo sveikata, būna širdies permušimas, ritmo pažeidimas. Jis, kaip uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas, įnešė į įmonę lėšas, o vėliau buvo apkaltintas dėl lėšų iššvaistymo. Jis šiuo metu turi daugybę ligų, kurios atsirado dėl poreikio bylinėtis. Ieškovas prarado pasitikėjimą teismais.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas reikalauja priteisti žalą, kuri atsirado dėl valstybės pareigūnų – teisėjų neteisėtų veiksmų ir dėl kurių atsirado ieškovui turtinė ir neturtinė žala. Kuo pasireiškė šie veiksmai, ieškovas nenurodė. Iš ieškinio ir patikslinto ieškinio teismas darė prielaidą, kad ieškovas labiau kritikuoja antstolių veiksmus, tačiau detaliai jų nenurodo.

5.       Teismas nurodė, kad žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios ar savivaldybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

6.       Reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ieškovas galėtų remtis tik Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi Nr. 2YT-14431-642/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-596-730/2019, dėl kurių nėra suėjusi trejų metų ieškinio senatis. Tačiau šios nutartys yra įsiteisėjusios, išnagrinėtos apeliacine tvarka. Nė vienoje iš šių nutarčių nėra nustatyta neteisėtų teisėjų veiksmų, dėl kurių valstybei galėtų kilti pareiga atlyginti žalą ieškovui.

7.       Ieškovas pateikė ieškinį ir atsakovei antstolei A. R. – Ž. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Jis yra kreipęsis į Klaipėdos apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-905-1067/2021), tačiau ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl to, kad A. S. neatvyko į teismo posėdį. Tai rodo, kad pats ieškovas nėra aiškiai apsisprendęs, kaip ginti savo teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniame skunde ieškovas A. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Teigiama ne kritika, o konstatuojamas faktas, kad antstolė A. R. – Ž., pasinaudodama galimai suklastotu dokumentu – šiuo atveju neegzistuojančiu vykdomuoju raštu, atliko veiksmus, t. y. pardavinėjo turtą, vykdė veiką turėdama tikslą pasipelnyti ir galimai gauti naudos iš savo draugų ar pažįstamų pardavus nekilnojamąjį turtą, pervedė jiems pinigus. Šiuo atveju, paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens (antstolės) veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai nepranešė prokurorui ir negynė ne tik ieškovo teisių, bet ir valstybės, kurią teismas atstovauja.

8.2.                      Teismui buvo pateikti visi rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškinio teisėtumą. Antstolės galimai vykdomi nusikalstami veiksmai, kai buvo ignoruota Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1074-513/2017, kurioje teismas panaikino vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-758-360/2010. Neteisėti antstolės veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesivadovavo, o tiksliau kvestionavo ir nevykdė teismo nutarties Nr. A2-1074-513/2017, kuri buvo įsiteisėjusi. Tokie veiksmai buvo apskųsti Klaipėdos apylinkės teismui. Teismas konstatavo, kad antstolė vadovavosi ne CPK 717 straipsnio 4 punktu, o to paties straipsnio l punktu. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo panaikinti turto arešto, vadovaudamasis skolininko minima CPK 722 straipsnio 5 dalimi. Teismas šiuo atveju ignoravo jau priimtą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1074-513/2017, kuri buvo įsiteisėjusi, ir nieko apie ją nepasisakė.

8.3.                      Susidaro įspūdis, kad teismas perkelia visus reikalavimus ir įsipareigojimus tik vienai šaliai – ieškovui, o atsakovė, kuri yra gynėja valstybės interesų, neturi jokios priedermės teikti atsiliepimus ir įrodymus. Teismas tartum atlieka advokato funkciją atsakovės pusėje, taip sudarydamas sąlygas manyti dėl teismo šališkumo, nors rašytinės faktinės aplinkybės, pagrindžiančios, įrodančios ieškinio teisėtumą, yra pateiktos teismui.

8.4.                      Esamo ieškinio formuluotė yra neteisėti, galimai nusikalstami veiksmai, kai antstolė A. R. – Ž., pasinaudodama svetimu vykdomuoju raštu, kuris priklausė antstoliui G. K. ir kuris yra panaikintas, apgaulingai, niekam nežinant, pardavinėja nekilnojamąjį turtą. Visi tyli matydami, kad tokie veiksmai yra neteisėti, o apeliacine tvarka apskundus teismas net šio fakto nenagrinėja. Tai yra nusikalstamos veikos slėpimas, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja, esant teiktai apeliacijai, jau dirba Klaipėdos apygardos teisme.

8.5.                      Teismai nenagrinėjo esamų faktų tarsi jų ir nebūtų. Juk apeliaciniame skunde aiškiai buvo išsakyta, kad vykdomasis dokumentas negalioja ir jį panaikino tas pats Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1074-513/2017. Ieškovas, kaip fizinis asmuo, turi teisę pagal Lietuvos Konstituciją ginti savo teisėtas teises, bet neturi teisės nurodyti kaip teismas turi elgtis. Įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys irgi peržiūrimi bei yra naikinami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Vien faktas, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, neatima teisės toliau ginti savo teises. Todėl toks teismo išaiškinimas yra nesuprantamas ir prieštarauja pačiai teisingumo esmei. Ar šios bylos yra išnagrinėtos pilnai, išsamiai ir visapusiškai, jei nėra nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimi vykdomieji raštai panaikinti; dėl tokio pirmosios instancijos teismo nutarties ignoravimo apeliacine tvarka teismas nepasisakė.

8.6.                      Teismai nepasisakė, ar galimas tolimesnis išieškojimas svetimu vykdomuoju raštu, kuris yra panaikintas. Toks teismo išaiškinimas, kad neva nėra nustatytų neteisėtų teisėjų veiksmų, dėl kurių valstybei galėtų kilti pareiga atlyginti žalą, ieškovui yra deklaratyvus ir visiškai nesuprantamas, kadangi teismai kvestionavo, kaip ir pats teismas ne kartą konstatavo, jau įsiteisėjusią teismo nutartį dėl vykdomojo rašto panaikinimo.

8.7.                      Dėl Klaipėdos apylinkės teismo nutarties byloje Nr. 2-905-1067/2021 yra pateiktas atskirasis skundas, taip pat apskųsta nutartis dėl panaikintos teisės teikti skundą apeliacine tvarka. Teismas vadovavosi klaidinga nuostata nežinodamas visų aplinkybių, kadangi ieškovas pateikė prašymą dėl viso Klaipėdos apylinkės teismo ir viso Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo esamos bylos nagrinėjimo. Teisėja J. V., neturėdama diskrecinės teisės ir pažeisdama CPK 69 straipsnį, išnagrinėjo ieškovo teiktą prašymą ir priėmė neskundžiamą nutartį, prašymą atmesti.

8.8.                      Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad jis nėra aiškiai apsisprendęs kaip ginti savo teises, nes ieškovo veiksmai yra suprantami ir aiškūs. Ar teisėjos J. V. teisinės žinios yra gilios ir ji supranta visą teisingumo esmę bei teisės viršenybės principus, ieškovas nežino ir neturi teisės kvestionuoti ar analizuoti. Tokią teisę, kaip išaiškino Teisėjų garbės teismas, turi teismo primininkas, kuris gali kreiptis dėl kvalifikacijos patikrinimo. Apie tokius teisėjos veiksmus ieškovas pranešė 2021 m. rugpjūčio 26 d. 

8.9.                      Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas praktiškai tylėjo ir jo ryšys buvo labai blogas, jokių atsikirtimų neteikė, galimai ir dėl prasto ryšio. Ieškovo pasisakymo irgi iš dalies negirdėjo. Toks civilinės bylos nagrinėjimo procesas yra nepriimtinas ir yra pažeidžiantis procesų šalių rungimosi procesą, kurio neįmanoma buvo atlikti dėl prasto ryšio.

8.10.                      Klausimo dėl neturtinės žalos teismas net nenagrinėjo ir atsakovė savo nuomonės proceso metu nepareiškė. Susidarė nuomonė, kad nebuvo poreikio nustatinėti neturtinės žalos aplinkybes dėl galimai iš anksto priimtos nuostatos ieškinį atmesti.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo atmesti apeliacinį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

9.1.                      Ieškovas proceso metu įrodinėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai bei Klaipėdos apygardos teismas netinkamai išnagrinėjo bylas bei priėmė neteisėtus procesinius sprendimus, dėl kurių jis patyrė žalą. Todėl, sutinkamai su CK 6.272 straipsnio 2 dalimi, CPK 178 straipsniu, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, ieškovo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė jam pareigą įrodyti deliktinės atsakomybės sąlygas, atmestini.

9.2.                      Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad šią bylą išnagrinėjęs teisėjas turėjo išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Visos abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir prielaidomis.

9.3.                      Nuotolinio teismo posėdžio metu ieškovas neteikė savo pastabų dėl blogo ryšio. Taip pat iš apeliacinio skundo matyti, kad jis susirūpinęs ne dėl atsakovės atstovo neišgirstų paaiškinimų, atsakymų į klausimus ar baigiamosios kalbos, o dėl ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kurių galėjo negirdėti atsakovės atstovas. Todėl ieškovo motyvai šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas rungimosi principas.

9.4.                      Šiaulių apygardos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus. Teismas motyvavo savo padarytas išvadas dėl ieškovo reikalavimo nepagrįstumo. Taip pat teismas atskleidė bylos esmę. Tai, kad ieškovas tuos pačius įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Kadangi byloje ieškovas neįrodė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų bei Klaipėdos apygardos teismo teisėjų neteisėtų ir kaltų veiksmų, Šiaulių apygardos teismas pagrįstai nevertino ieškovo reikalavimo dėl žalos pagrįstumo, nes tai neturėtų jokios prasmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. 

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11.       Ieškovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovo teigimu, ieškinys buvo išnagrinėtas paviršutiniškai, neįsigilinus į visas faktines aplinkybes.

12.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

13.       Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas apeliacine žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, paaiškinimais, teiktais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais šalių procesiniuose dokumentuose, tarp jų – apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Ieškovo apeliaciniame skunde kitokių, nei buvo tirtos ir nustatytos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodyta, nėra aišku, kokias papildomas aplinkybes nurodytų ieškovas, jei dalyvautų nagrinėjant bylą žodiniame teismo posėdyje, ir kaip šios aplinkybės pakeistų skundžiamo sprendimo rezultatą. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, o teismo posėdžio metu ieškovas nereiškė pretenzijų dėl prasto nuotolinio teismo posėdžio organizavimo (netinkamo ryšio, prasto garso ar pan.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo dėl bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl ginčo esmės

14.       Ieškovas teigia, kad turtinė ir neturtinė žala jam kilo dėl neteisėtų Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų veiksmų, kurie netinkamai išnagrinėjo ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų.

15.       CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet ir kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015; kt.).

16.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį vien siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

17.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas pareikštu valstybei ieškiniu dėl žalos, siejamos su civiliniu procesu bei jame priimtais procesiniais sprendimais (pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismo), atlyginimo iš esmės siekia jam nepalankių teismų sprendimų peržiūrėjimo ir kitokio nei buvo padarytas faktinių aplinkybių, susijusių su jo inicijuotu skundu dėl antstolio veiksmų įvertinimo. Apelianto argumentai tiek dėl nacionalinės, tiek dėl tarptautinės teisės aktų pažeidimo pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo kilti atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei dėl teismų atliktų procesinių veiksmų.

18.       Pažymėtina, kad apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-758-360/2010 panaikinimu (atšaukimu) ar jo suklastojimu, nebuvo nagrinėjami civiliniame procese Nr. 2-06-3-10115-2018-0, kadangi minėtoje byloje ieškovas reiškė reikalavimą panaikinti antstolės A. R. – Ž. 2018 m. spalio 1 d. patvarkymą Nr. S-3579 ir panaikinti turto areštą. Kaip teisingai nustatė Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartyje ir Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje, ieškovo turto atžvilgiu taikyto arešto pagrindas – Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-758-360/2010. Kadangi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo panaikinta, o teismo sprendimas (nors ir sumažinta apimtimi), kurio užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, nebuvo įvykdytas, priežasčių panaikinti turto areštą nebuvo.

19.       Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių argumentų, kad teisėjai, priimdami procesinius sprendimus, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet ir kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Kaip jau nurodyta, visi ieškovo argumentai iš esmės yra susiję su antstolės veiksmais vykdant ieškovui priklausančio turto varžytynes ir šie veiksmai civiliniame procese Nr. 2-06-3-10115-2018-0 nagrinėti nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė šioje byloje yra Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovas jokių reikalavimų antstolei kaip atsakovei nėra pareiškęs. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1927-838/2022 dėl turto dalies pardavimo pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo pagal ieškovo ieškinį atsakovei antstolei A. R. – Ž., kurioje ieškovas iš esmės remiasi vykdomojo rašto negaliojimo aplinkybėmis.

20.       Ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, kad minėtas bylas nagrinėję teismai (teisėjai) elgėsi neteisingai ar padarė klaidų, turėjusių reikšmės ieškovo teisių pažeidimui. Visos ieškovo nurodytos bylos išspręstos, teismų procesiniai sprendimai įsiteisėję. Aplinkybė, kad išnagrinėtų bylų rezultatai nepalankūs ieškovui ir sukelia jam nepriimtinų teisinių padarinių, savaime nelemia ir nepagrindžia teismų (teisėjų) veiksmų neteisėtumo, netinkamo normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų. Neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatinėjo kitų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – žalos, priežastinio ryšio bei kaltės, todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovo patirtos neturtinės žalos, atmestini kaip nepagrįsti.

21.       Ieškovui neįrodžius neteisėtų teismų ir (ar) teisėjų veiksmų (CPK 178 straipsnis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį yra negalimas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų taip pat plačiau nepasisako.

22.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai perkelia visus reikalavimus ir įpareigojimus vienai šaliai – ieškovui, o iš atsakovės nereikalaujama teikti atsiliepimų, įrodymų. Su tokiais apeliacinio skundo teiginiais sutikti taip pat nėra pagrindo.

23.        CPK įtvirtinta šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

24.       Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 3 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

25.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Taigi, šiuo atveju ieškovui, teigiančiam, kad dėl teismo ar teisėjų neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, jis privalėjo šiuos savo teiginius pagrįsti, o atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais – pateikti savo atsikirtimų pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas šios savo pareigos neįvykdė, t. y. neįrodė teismo ar teisėjų neteisėtų veiksmų nagrinėjant ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, atsakovė teikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje ir teikė savo atsikirtimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad iš atsakovės nebuvo reikalaujama pateikti jokios pozicijos ir kad pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą.

26.       Ieškovo argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs nusikalstamos antstolės veikos požymius, nesikreipė į atitinkamas institucijas, taip pat atmestini. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę turi (išreiškia) proceso šalys. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesikreipė į prokurorą, nes byloje nėra konkrečių duomenų apie galimą antstolės padarytą nusikalstamą veiką.

27.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apelianto argumentus dėl netinkamo teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme organizavimo. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teisme vykusio nuotolinio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas visą laiką tylėjo, ryšys buvo prastas, dėl ko atsakovės atstovas galimai negirdėjo ieškovo paaiškinimų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugpjūčio 10 d., metu nei ieškovas, nei atsakovės atstovas nesiskundė (nereiškė pastabų, pretenzijų), kad negirdi kitos šalies pasisakymų. Be to, apeliantas nenurodo, kaip dėl konkrečiai galimų ryšio ar garso sutrikimų galėjo būti pažeistos jo procesinės teisės (pvz. neatsakyta į klausimą, nepatenkinti prašymai, neišdėstytos procesinės teisės ar neatskleista bylos medžiaga ir pan.) ir kokią įtaką šie pažeidimai turėjo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes, kaip teigia apeliantas, blogas ryšys trukdė atsakovės atstovui, o ne jam ar teismui.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų naikinti nėra teisinio pagrindo. Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                Danguolė Martinavičienė

Antanas Rudzinskas

Alma Urbanavičienė