(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.3; 2.6.39.2.5.1.1;

3.1.7.4; 3.1.7.13; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės UAB „Paskirtis“ atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Paskirtis“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pareikštu ieškiniu atsakovei UAB „Paskirtis“ prašo priteisti iš atsakovės 377 Eur turtinės žalos atlyginimą, 34,77 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2017 m. rudenį buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. AB „Lietuvos draudimas” atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos koridoriaus sienos, kambario lubos ir sienos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 417 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama 377 Eur dydžio draudimo išmoką (417 Eur nuostolio suma - 40,00 Eur besąlyginė išskaita). Draudimo išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinantys dokumentai pridedami. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens prasiskverbimo per bendrąsias namo konstrukcijas – stogą. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administratore paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą, organizuoti jo remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina. Remiantis kasacinės instancijos teismo praktika dėl CK 6.263 straipsnio taikymo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendrosios namo konstrukcijos – stogo, iki avarijos neorganizavusi jos remonto atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); dėl vandens prasiskverbimo per bendrąsias namo konstrukcijas ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos; žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Remiantis CK 6.261 straipsniu bei aptarta kasacinės instancijos teismo praktika, darytina išvada, kad iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 34,77 Eur (377,00 Eur (skola)*0,06 (palūkanų dydis)/365 (dienų skaičius metuose)* 561 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 6 % dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad 2017 m. rudenį atsirado žala nurodytam butui. 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo atliekami stogo remonto darbai ties (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, butu. Tuos darbus atsakovė atliko jau po to, kai atsirado žala. Pranešimas dėl žalos gautas rugsėjo 21 d. Atsakovė savo dokumentuose pažymėjo, kad darbai buvo atliekami kitą dieną, tai rodo, kad stogo danga iki tol buvo su trūkumais. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi namo bendrųjų konstrukcijų priežiūrą ir apžiūras, tai stogo nesandarumą turėjo pamatyti anksčiau. Mažai tikėtina, kad stogo danga susidėvėjo per porą mėnesių atsižvelgiant į techninės priežiūros žurnalą. Ieškovės manymu, įrašai pakankamai formalūs. Butas Nr. 28 yra viršutiniame namo aukšte, buvo sulietos koridoriaus sienos, kambario lubos ir sienos. Drėgmės atsiradimas lubose ir sienose atsirado per namo konstrukcijas ir tik per stogą, nes viršuje nieko nėra. Nors draudėjas nenurodė konkrečios žalos atsiradimo datos, tačiau pranešimas apie žalą gautas rugsėjo 21 d. Nėra duomenų, kad atsakovė pakankamai gerai vykdė priežiūrą, atsakovės veiksmai nebuvo tinkami ir rūpestingi, kad būtų išvengta žalos. Namo administratorė yra savo srities profesionalė, paskirta savivaldybės, nes patys bendrasavininkiai neturi reikiamų žinių, kompetencijos, todėl atsakovės laukimas, kol patys gyventojai praneš apie trūkumus ir problemas, registruos įvykį ir tik tada šalinti padarinius, negali būti laikomas tinkamu veikimu. Ieškovė mano, kad egzistuoja neteisėti veiksmai – nepakankamai aktyvus veikimas, žala – ieškovės apskaičiuotas žalos dydis 417 Eur, tai patvirtina sąmata, atskaičius besąlyginę išskaitą, galutinė išmoka yra 377 Eur, todėl tokios sumos ieškovė ir prašo. Ieškovė subrogacijos tvarka perėmė reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, įstojo į nukentėjusio asmens vietą. Kasacinis teismas byloje Nr. e3K-3-474-219/2017 nutartyje aiškiai pasisakė, kad tai atvejais, kai draudikas perima reikalavimo teises į draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia teisių, iš kurių jis kildinimas, prigimtis, todėl nepasikeičia žalą padariusio asmens gynybos nuo reikalavimą atlyginti žalą pareiškusio asmens pagrindai. Gintis galima tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Tai, ar įvykis yra draudiminis, ar ne draudiminis, nėra bylos dalykas, santykiai yra ne draudiminiai. Negali atsakyti, kodėl įvykis dėl žalos nebuvo fiksuotas atsakovės dokumentuose, ieškovei apie žalą pranešė pats draudėjas V. P.. Ieškovė traktavo, kad į vandens riziką, numatytą Draudimo taisyklėse, kurios yra sudedamoji Draudimo sutarties dalis, patenka ir vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas (IV skyriaus c) punktas), todėl įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju. Negali atsakyti, kodėl ši subkategorija nebuvo įtraukta į Draudimo sutartį. Draudėjas pranešime dėl žalos nurodė, kad anksčiau buvo sulietos kitos patalpos, kitame buto gale. Pateikti duomenys, kuriuose fiksuoti buto apgadinimai, t. y. koridoriaus patalpos apgadinimas yra ties ta vieta, kur fiksuotas prie buto įėjimo laiptinės kampas, kuris taip pat sulietas. Taip pat iš plano matyti, kad sulieta patalpa 28-7, kuri turi bendrą sieną su patalpa 28-1, kuriame fiksuotas apgadinimas susijęs su ta pačia lokacija, kur kertasi laiptinės siena ir patalpos 28-1 kampas. Ieškovė žalą siejo su šiuo įvykiu, kadangi draudėjas nurodė, kad anksčiau buvo suliejimas, bet kitose patalpose. Be to, buvo vertinta, kad trejų metų senumo dėmės labiau išblukusios, o šviežesnės dėmės yra ryškesnių kontūrų, todėl turto žalos vertintojams tai nesukėlė abejonių. Vertinimą atliko ieškovės darbuotojai. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad stogo remontas buvo atliktas 2017 m. ties butu Nr. 28, o vanduo turi savybę pratekėti. Duomenų, kad po to būtų atsiradusi papildoma žala, negauta. Neturi duomenų tiksliai virš kurios patalpos buvo remontuota. Jeigu tai būtų siūlių problema, tai kentėtų labiau sienos, o ne lubos. Vertinta, kad žala padaryta draudiminiu laikotarpiu. Nežino, kodėl pas namo administratorių nefiksuoti ankstesnių metų pranešimai dėl apgadinimų. Ieškovė nenustatė draudėjo piktnaudžiavimo atvejų. Sudarant Draudimo sutartį draudžiamas turtas nebuvo apžiūrimas. Atsakovė gavo pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau jai nekilo klausimų, kodėl pretenzijoje nurodoma 2018-04-02 žalos data. Tiek pretenzijoje, tiek pranešime apie žalos atlyginimą yra nurodoma 2018-04-02 todėl, kad programoje automatiškai sugeneruojama tam tikra data pagal atitinkamus dokumentų surašymus, pvz. kada registruotas skambutis ar kada atliekama apžiūra. Paties įvykio aprašymas ir data fiksuojami turto sugadinimo, sunaikinimo akte. Atsakovė į pretenziją apskritai nesureagavo. Buvo ir anksčiau fiksuota stogo sandarumo trūkumų, tačiau atsakovė nesiėmė išankstinių profilaktinių veiksmų, kad problemos būtų pašalintos, o viskas sprendžiama atsiradus problemoms. Duomenų, kada bute anksčiau darytas remontas, nežino. Tai, kad draudėjas dėl žalos kreipėsi ne pagal draudimo taisykles, nesutrukdė žalos apskaičiavimui ir išmokėjimui, greičiausiai kreipėsi tada, kai pasimatė žala. Žalos vertintojai turi tam tinkamą kvalifikaciją. Žala pasimato, kai suliejimas išdžiūsta. Jeigu būsto administratorius būtų ėjęs ir lipęs į viršų, būtų pamatęs apliejimus.

4. Atsakovė UAB „Paskirtis“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nurodydama, kad sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, draudimo išmokos išmokėjimo buvo priimtas remiantis išimtinai buto savininko V. P. žodiniais paaiškinimais, užfiksuotais 2018-04-05 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte. Iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, už kokį tiksliai įvykį buvo išmokėta žala, kurios iš atsakovo reikalaujama nagrinėjamoje byloje. Draudėjas nurodė, kaip užfiksuota 2018-04-05 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, jog buto apliejimas, dėl kurio buvo padaryta žala, įvyko 2017 m. rudenį, tačiau pagal įvykio aprašymą galima spręsti, kad apliejimų neva būta ir anksčiau. 2018-04-06 Pranešime apie žalos atlyginimą Nr. 1986249 nurodoma, kad išmoka V. P. išmokama už 2018-04-02 atsitikusį įvykį, per kurį buvo apgadintas butas (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. 2018-04-12 rašte Dėl išmokos išieškojimo Nr. R0001990529 taip pat nurodoma, kad sprendžiami draudimo išmokos klausimai, susiję su 2018-04-02 įvykiu. Pastaruosiuose raštuose nedetalizuojama, koks tas 2018-04-02 įvykis, todėl neaišku, kodėl UAB „Paskirtis“ laikoma atsakingu subjektu žalai padengti. Ieškinyje vėl kalbama apie 2017 m. rudenį įvykusį įvykį, nekomentuojant skirtinguose žalos bylos dokumentuose esančios skirtingos informacijos. Peržiūrėjus UAB „Paskirtis“ gautų raštų žurnalą, nustatyta, kad nei 2017 m. rudenį, nei anksčiau ar vėliau iš (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buto savininkų nebuvo gauta jokių skundų, kreipimųsi, pranešimų ar kt. dėl stogo, vandens bėgimo ar kokių nors kitų susijusių problemų. Taigi, draudėjas pažeidė pareigą nedelsiant pranešti kompetentingoms institucijoms (atsakovės vertinimu, namo administratorė turėtų būti laikoma kompetentinga institucija tokio pobūdžio įvykyje) apie įvykį, dėl kurio jo turtui atsirado žalos. Be to, iš Turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad apie įvykį draudikui pranešta tik 2018-04-04, t. y. praėjus apytikriai pusmečiui nuo draudėjo nurodomo įvykio, kas taip pat yra Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 pažeidimas. 2018-04-05 akte, ieškinyje teigiama, jog vanduo į butą pateko nuo stogo, t. y. pastato išorinėms atitvarinėms konstrukcijoms praleidžiant vandenį. Tai neapima nė vieno iš draudimo sutartyje numatyto draudžiamojo įvykio, mat „vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų“ neapima atvejų, kai vanduo patenka į patalpą pastato išorinėms atitvarinėms konstrukcijoms praleidžiant vandenį. Apsauga nuo to taikoma tik esant platesniam draudimo variantui, kuomet į sutartį įtraukiamas atvejis „c) vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas“. Kita vertus, net jei draudimo sutartis būtų apėmusi pastarąjį atvejį, pagal 2018-04-05 akte pateiktą informaciją, kad butas buvo aplietas ir prieš trejus metus, įvykis pagal Būsto draudimo taisyklėse pateiktą lentelę taip pat būtų nedraudiminis. Teigtina, kad ieškovė neturėjo prievolės išmokėti draudimo išmokos draudikui, o ją išmokėjusi be pagrindo, negali tikėtis nepagrįstai, savo rizika išmokėtų sumų reikalauti ir atgauti iš atsakovės. Nei apžiūros akte nurodyto įvykio metu, nei pildant aktą apie situaciją UAB „Paskirtis“ nebuvo informuota, UAB „Paskirtis“ atstovai nebuvo kviesti į apžiūrą, nebuvo paprašyta pateikti jokių dokumentų, kurie būtų aktualūs vertinant situaciją, todėl UAB „Paskirtis“ nebuvo sudaryta galimybė anksčiau pateikti informaciją apie savo, kaip administratorės, veiklą daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, nuolat pildo namo techninės priežiūros žurnalą ir stebi namo techninę būklę. Tas buvo daroma ir anksčiau, nuo pat administratorės paskyrimo, t. y. administratorė nuolat domėjosi namo technine būkle, atliko tikrinimus, teikė informaciją apie planuojamus darbus ir pan. Statinio apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių esminių stogo pažeidimų, defektų, dėl kurių būtų reikalinga atlikti stogo remontą, stogas nebuvo pripažintas avariniu ir pan. Be kasmetinių apžiūrų, siekdama kad statinio būklė visuomet būtų tinkama, administratorė bent kas du mėnesius, o esant poreikiui, ir dažniau, vykdė ir vykdo nuolatinius statinio būklės stebėjimus, reguliarias apžiūras, o jų metu pastebėti smulkūs gedimai, defektai ir kt. nedelsiant šalinami. Vieno iš tokių patikrinimų metu buvo pastebėta, kad ties 28 butu praleidžia stogas, todėl šis defektas iškart buvo pašalintas. Apie tai, kad šio atveju metu būtų aplietas (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, butas, kad jam padaryta kokia nors žala, administratorė nebuvo informuota, nebuvo kviesta apžiūrėti padarytos žalos. 2017-2018 m. jokių kitų defektų, susijusių su stogo konstrukcija, nebuvo užfiksuota. Kadangi atsakovė vykdė visas jai, kaip administratorei, numatytas pareigas, sąžiningai ir laiku atliko statinio būklės stebėjimus, priežiūrą, defektų šalinimą, jei tokie būdavo nustatyti, ieškovės teiginiai, jog atsakovė neprižiūrėjo daugiabučio namo stogo, neorganizavo jo remonto, laikytini visiškai nepagrįstais ir neatitinkančiais tikrovės. Atitinkamai, ieškovei neįrodžius kokių nors neteisėtų atsakovės veiksmų ar neveikimo, atsakomybė atsakovei už draudėjo patirtą žalą nekyla. Be to, nėra aišku, kada iš tiesų žala atsirado ir kokiomis aplinkybėmis, ar draudimo išmoka dėl jo turėjo būti išmokėta.

5. Atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad įvykis nėra draudiminis, neįrodyta, kad žala ir apliejimai atsirado būtent dėl 2017 m. įvykio. Mano, kad vandens bėgimas yra nuolatinė problema, todėl nėra aiškus priežastinis ryšys. Draudimo sutartis sudaryta a) ir b) punktams. Draudimo taisyklėse aiškiai įvardinta, kurie įvykiai nedraudžiamieji, ir nagrinėjamas įvykis nėra draudžiamasis. Negalimas plečiamasis aiškinimas. Ieškovė neturi duomenų, kada tiksliai atsirado žala, bylos eigoje gavusi atsakovės pateiktus duomenis, išsirinko jai tinkamą datą. Stogas tame name buvo iš pagrindų pakeistas 2007 metais. Natūralu, kad kiekvienais metais stogo pakeitimo darbai nėra vykdomi. Tai dešimties metų laikotarpis. Per tą laikotarpį pagal STR reikalavimus du kartus per metus atliekami viso namo apžiūros darbai. Tai atlieka specialistai. 2017 metais yra vienintelė pastaba dėl laiptinių stogelių. Fiziškai lipama ant stogų, defektai fiksuojami statinio apžiūros akte. Paskutinė apžiūra atlikta 2017 m. rugsėjo 5 d. Nebuvo nustatyta ryškių defektų, dėl kurių būtų reikėję tvarkytis stogo dangą. Pagal STR kas du mėnesius turi būti atliekami profilaktiniai vertinimai. Iš tokių vertinimų matyti, kad ryškių defektų nebuvo pastebėta. Iš buto Nr. 28 nebuvo gauta nei skambučių, nei pranešimų dėl apliejimų. Paprastai, gavus pranešimą, vykstama į vietą ir surašomas neeilinės apžiūros aktas, arba prašoma, kad gyventojas pateiktų informaciją raštu. Tokiu atveju fiksuojama žurnale. Tokia yra praktika. Įmonės vadovė kalbėjo su darbuotojais, kurie dirba su šiuo namu, nei vienas neprisiminė, kad būtų buvęs skambutis arba gautas raštas. Administratorė neturi tikslo slėpti tokios informacijos. Įrašas – pakitimų nepastebėta, tą ir reiškia, kad pakitimų nenustatyta, bei patvirtina, kad apžiūros buvo vykdomos kas du mėnesius. Stogo dangos defektai buvo nustatyti ne iš skambučio, pranešimo, o darbuotojui apžiūrint stogą. Pastebėta, kad vienoje vietoje, ties maždaug butu Nr. 28, galimai nuo stipraus vėjo, pakilusi danga. Ji buvo pakilusi labai nedaug, nereikėjo užlydimo, o tiesiog užtepta tam tikra medžiaga ir užsandarinta. Galima teigti, kad 2017-09-05 vykusios statinio apžiūros metu stogo dangos defekto nebuvo, nes jis nefiksuotas. Ieškovė nesikvietė atsakovės, kad ji galėtų dalyvauti turto žalos vertinime, galbūt būtų užlipę ant stogo, apžiūrėję kartu. Šiuo metu stogas yra apšiltintas atliekant renovaciją, danga nebuvo keista, kadangi stogo šiltinimo darbus atlikę specialistai nenustatė dangos trūkumų, dėl kurių ją būtų reikėję keisti. Laiptinės apgadinimai fiksuoti seniai, neatsirado 2017 metais, laiptinėje seniai darytas remontas. Atsakovės vadovė aktyviai dalyvavo susitikimuose su šio namo gyventojais dėl renovacijos, išklausė nusiskundimus, kad būtų nustatytos problemos, tačiau jokių nusiskundimų iš buto Nr. 28 nebuvo gauta. Šio buto gyventojų elgesys buvo pasyvus. Atsakovė atliko visus veiksmus, ką numato teisinis reglamentavimas, atliko laiku ir sąžiningai. Pačių savininkų atsakomybė už patalpų bendrąsias konstrukcijas niekur nedingsta, jie taip pat turi būti aktyvūs, turi prievolę administratorių informuoti apie pastebėtas problemas. Kalto asmens gali ir nebūti, nes stogo danga galėjo atsilupti ir tarp apžiūrų. Turi būti remiamasi protingumo kriterijumi. Kasmetinės apžiūros metu 2017-09-05 stogą apžiūrėjo didesnis skaičius asmenų, techninės priežiūros vadovas, kuris turi kompetenciją, jie nieko nenustatė. Neturi duomenų, ar nuo 2017-09-05 iki 2017-09-21 buvo fiksuoti gamtiniai reiškiniai, dėl kurių galėjo atsilupti stogo danga. Nėra administratorės kaltės, nes viską vykdė tinkamai, nebuvo neveikimo. 

Ieškinys tenkintinas.

6. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Ieškovė teigia, jog atsakovė, būdama namo administratore, netinkamai vykdė priskirtas pareigas. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, mano, kad įvykis nedraudžiamasis, be to, nenustatytos deliktinei atsakomybei būtinos kilti sąlygos, savo pareigas vykdė tinkamai.

7. Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad Būsto draudimo liudijimu TIA Nr. 430155199 apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, draudimo laikotarpis – nuo 2017-07-11 iki 2018-07-10, draudėjas V. P. (b. l. 28-30). 2018-04-05 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu registruotas 2017 m. rudenį įvykęs įvykis – vandens patekimas per stogą. Įvykio aprašyme nurodyta, kad draudėjo teigimu, vanduo nuo stogo į buto vidų bėga jau apie 3 metus; 4 kartus buvo kreiptasi į namą administruojančią įmonę, jie atvyksta, tvarko siūles, bet vanduo vis tiek bėga; paskutinį kartą stogą tvarkė 2017 m. rudenį ir vanduo pradėjo koridoriuje pradėjo bėgti dar smarkiau, atsirado pažeidimai koridoriuje ir kambaryje šalia koridoriaus; prieš 3 metus vanduo bėgo priešingame buto gale. Konstatuoti buto nuostoliai – koridoriaus 28-1 sienos aplietos, atšokę tapetai, bei kambario 28-7 aplietos ir dėmėtos lubos ir sienos (b. l. 8-19, 33-34). 2018-04-06 pranešimu apie žalos atlyginimą draudėjui V. P. pranešta apie sprendimą išmokėti 377 Eur draudimo išmoką (b. l. 31). Pagal 2018-04-06 turto remonto sąmatą apskaičiuotas žalos dydis sudarė 417 Eur, tačiau pritaikyta 40 Eur išskaita, ir galutinė išmokos suma sudarė 377 Eur (b. l. 32). 2018-04-12 pranešimu AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į UAB „Paskirtis“ dėl 377 Eur išmokos išieškojimo (b. l. 35). 

Dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju

8. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis). Draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus kompensuojant draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui. Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) – nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytas draudžiamosios apsaugos sąlygas. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę.

9. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš 2017 m. rudenį įvykusio įvykio, kurio metu buvo padaryta 377 Eur dydžio žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir, ieškovės manymu, dėl žalos padarymo atsakinga atsakovė. Ieškovė draudimo išmoką išmokėjo savo draudėjui V. P. – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininkui.

10. Atsakovės atstovė advokatė tiek savo rašytiniuose prašymuose, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog vadovaujantis Būsto draudimo taisyklių nuostatomis, ieškovė neturėjo pareigos atlyginti draudėjui nuostolių, kadangi tai buvo nedraudiminis įvykis, todėl atsakovė nėra atsakinga už pačios ieškovės prisiimtą riziką. Ieškovė nurodė, kad įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju vadovaujantis Būsto draudimo taisyklių IV skyriaus nuostatomis, įvertinant, kad minimali Būsto draudimo sutartis apima vandens riziką plačiąja prasme.

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir V. P. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis, kuria laikotarpiui nuo 2017-07-11 iki 2018-07-10 būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, galiojo draudimo apsauga (minimalus pastatų draudimo variantas). Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Būsto draudimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, galiojusiomis nuo 2016-06-01 ir buvusiomis sudėtine Būsto draudimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir draudėjo V. P., dalimi (b. l. 49-104). Taisyklių IV skyriaus 1 punkte numatyta, kad draudimo apsauga apdraustam turtui apima šio turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl šiame skyriuje išvardytų, jeigu jos numatytos sutartyje, rizikų (b. l. 58-69). Šiame skyriuje nurodytos rizikos – ugnis (1.1 p.), vanduo (1.2 p.), gamtinės jėgos (1.3 p.), vagystė (1.4 p.), vagystė ir piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų (1.5 p.) ir kt. Iš V skyriuje numatytų pastatų draudimo variantų (minimalus, standartinis, maksimalus) matyti, kad minimalus draudimo variantas apima vandens riziką, tačiau vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas ir vandens išsiliejimas iš stacionarių įrenginių nėra apdrausti renkantis minimalų pastatų draudimo variantą (b. l. 71). Kaip matyti iš Būsto draudimo sutarties, buvo pasirinktas minimalus pastato draudimo variantas be jokių papildomų draudimo sąlygų.

12. Kasacinės instancijos teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis. Pagal CK 6.193 straipsnį turi būti nustatinėjama būtent sutartį sudarančių asmenų valia dėl sutartimi sukuriamų teisinių santykių. Draudimo sutartis grindžiama didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, jos šalys bendradarbiauja ir keičiasi informacija, todėl gali ir privalo išsiaiškinti viena kitos tikruosius siekius ir susitarti dėl abiem šalims priimtinos draudimo apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

13. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog nagrinėtinu atveju, abi draudimo sutarties šalys (ieškovė ir draudėjas V. P.) vienodai suprato sutarties sąlygas, taip pat ir dėl draudžiamųjų rizikų ir įvykių jų ketinimai sutapo. Tai, teismo nuomone, patvirtina sutarties vykdymas, kai draudimo išmoka buvo išmokėta abiem šalims vertinant, kad buto dalies sugadinimas dėl vandens patekimo per stogą yra draudžiamasis įvykis. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad subjektų, aiškinančių kitų asmenų valią, kai jos lingvistinė išraiška (sutarties tekstas) gali būti suprantama skirtingai, išvados vis dėlto yra hipotetinio pobūdžio. Dėl to tais atvejais, kai sutarties šalys vienodai aiškina sutarties sąlygas ir savo ketinimus dėl jų, tretieji asmenys turi ribotas galimybes nuginčyti tokius aiškinimus, nors jiems iš sutarties teksto ir atrodytų, kad sutarties šalių ketinimai yra kitokie. Jei tarp draudimo sutartį sudariusių asmenų nėra kilęs ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų ir draudimo išmokos mokėjimo, teismas negali spręsti klausimų, išimtinai susijusių tik su ieškovo bei trečiojo asmens sutartiniais santykiais, o tokiu atveju spręstinas klausimas dėl ieškovo teisės vietoje žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 2A-931-560/2014).

14. Pažodžiui vertinant Taisyklėse įtvirtintas nuostatas, galima daryti prielaidą, jog nagrinėtinas įvykis gali būti laikomas nedraudžiamuoju įvykiu, todėl sektų, jog ieškovė galimai peržengdama Būsto draudimo sutarties ribas draudėjui V. P. atlygino žalą. Tačiau, atsižvelgiant į draudiko ir draudėjo susiklosčiusius santykius ir į tikruosius jų ketinimus, t. y. įvertinęs tai, jog draudimo sutartyje nurodyta, kad draudžiamieji įvykiai yra susiję su vandens rizika, draudėjas, tikėdamasis, jog patirtą žalą draudimas atlygins, į draudiką tuo tikslu ir kreipėsi, o draudikas, apskaičiavęs žalą, jam ją padengė. Todėl atsakovės keliami argumentai, jog nagrinėjamu atveju įvykis nepagrįstai pripažintas draudžiamuoju, teismo nuomone, neturėtų būti išskirtinai vertinamas. Taip pat papildomai pažymėtina, jog įvykio, dėl kurio kilo žala, pripažinimas nedraudžiamuoju nėra pagrindas netenkinti draudiko subrogacinio reikalavimo žalą padariusiam asmeniui. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į toliau nurodytą formuojamą teisminę praktiką.

15. Nagrinėtinu atveju ieškovė savo reikalavimą kildina remiantis CK 6.1015 straipsniu, kuris reglamentuoja draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

16. Kasacinės instancijos teismas vienoje iš savo priimtų nutarčių nurodė, jog, atsižvelgiant į subrogaciją reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktikos nuostatas, nedraudžiamieji įvykiai yra draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje apibrėžti įvykiai, reikšmingi draudimo santykiuose. Teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį svarba, sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tinkamai nustačius civilinės atsakomybės, kilusios dėl draudžiamuoju įvykiu padarytos žalos, sąlygas, draudikui išmokėjus nepagrįstai didelę draudimo išmoką, žalą padaręs asmuo nėra įpareigojamas atlyginti daugiau nei jo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Be to, minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, jog dėl ginčo įvykio kvalifikavimo kaip nedraudžiamojo įvykio, t. y. toks kvalifikavimas ar nekvalifikavimas įgyvendinant subrogacijos teisę nėra reikšmingas. Todėl šioje dalyje atsakovės argumentai atmestini.

Dėl civilinės atsakomybės

17. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (įvykusiu įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Nagrinėtinu atveju, pagal ieškovei (draudikui) išmokėjusiam išmoką/atlyginus žalą draudėjui V. P., tenka pareiga įrodyti, jog atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (įvykusiu įvykiu).

18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacijos institutas skirtas tam, jog, pirma, užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, kas šiam išmokėta nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi, subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

19. Taigi, subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).

20. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

21. Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

22. Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad tokį reikalavimą pareiškė draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012).

23. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

24. Byloje nustatyta, kad ieškovė (draudikas), išmokėjusi draudimo išmoką, reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo daugiabučio namo administratorei (CK 6.1015 straipsnis), teigdama, jog ši yra atsakinga už padarytą žalą. Byloje ginčas kilo dėl to, kada padaryta žala ir ar ją lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. ar egzistuoja atsakovei kylančios civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

25. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą stogas, kaip viena iš pagrindinių pastato konstrukcijų, laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.

26. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nagrinėjamo ginčo atveju gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administruoja atsakovė UAB „Paskirtis“.

27. Pažymėtina, kad daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, 3 punkte numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų priskirtų funkcijų, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas).

28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (TAR, 2016-12-30, Nr. 2016-30156) (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-05-08) (toliau tekste - reglamentas), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma ir bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją (reglamento VII skyriaus 98. p.). Daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrai yra keliami privalomieji reikalavimai, o būtent: išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (reglamento VII skyriaus 8.4 p.). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (reglamento VII skyriaus 86.1 p.). Gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius namo būklės stebėjimus bei periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); (reglamento VII skyriaus 88.1 p., 88.2 p.). Nuolatinius stebėjimus vykdo gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą, o periodines (sezonines) apžiūras atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra (reglamento VII skyriaus 89.1, 89.2 p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (reglamento VII skyriaus 92 p.).

29. Reglamento 6 priede numatyti daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniai darbai. Be kitų darbų, numatyta stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas) (1.1.8 p.).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, reglamento nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, žala sienoms ir luboms buvo padaryta dėl vandens prasiskverbimo per bendrąsias namo konstrukcijas – stogą. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad stogo priežiūros darbai yra priskirtini privalomiesiems reikalavimams.

32. Atsakovė mano, jog neįrodyta, kad žala padaryta būtent ieškovės nurodomu laiku, t. y. 2017 m. rudenį. Sutiktina, kad iš pateiktų rašytinių duomenų nėra aiškus tikslus įvykis, kuris sąlygojo žalos atsiradimą, tačiau ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, jog tikėtina žalos įvykio data yra 2017-09-21, t. y. data iki stogo dangos sutvarkymo. Be to, tikėtina, kad buto draudėjas kreipėsi į draudiką dėl žalos atlyginimo tuomet, kai išryškėjo apliejimo padariniai, t. y. atsirado dėmės, atsilupo tapetai. Su šiais argumentais nėra pagrindo nesutikti, kadangi buto draudėjas V. P. turto sugadinimo, sunaikinimo akte nurodė, kad stogas paskutinį kartą buvo tvarkytas 2017 m. rudenį ir vanduo koridoriuje pradėjo bėgti dar smarkiau, atsirado dėmės koridoriuje ir koridoriuje šalia sienos. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų, kuriose fiksuota žala, matyti dėmės ir atsilupę tapetai bei pelėsis buto koridoriuje, taip pat dėmes kambario lubose ir sienoje, atšokę dažai tose vietose, kuriose matosi dėmės. Šios patalpos ribojasi su namo laiptinės siena, kurios apliejimas ir ryškūs nubėgimai taip pat fiksuoti nuotraukose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, jog būtent per bendrąsias namo konstrukcijas – stogą, įvyko apliejimas ir jis įvyko turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytu laiku. Tai, kad buto draudėjas nurodė, jog butas būdavo apliejamas trejų metų laikotarpyje, nesudaro pagrindo išvadai, jog žala galėjo atsirasti anksčiau. Ieškovė nurodė, kad žalos administravime dalyvauja keletas darbuotojų, kurie atskirai vertina žalos padarymo aplinkybes, o jiems nagrinėjamu atveju nekilo abejonių, jog buto apliejimas nebuvo senas įvykis ir galėjo įvykti 2017 m. rudenį, nepaisant to, jog dėl žalos atlyginimo draudėjas kreipėsi ne iškart, o praėjus tam tikram laikui.

33. Taigi, nustatyta, kad žala padaryta dėl vandens prasiskverbimo per bendrąsias pastato konstrukcijas – stogą, kurio techninę priežiūrą vykdo atsakovė. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, pildė namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo namo techninę būklę. Iš atsakovės pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo (b. l. 105-108) matyti, kad atliekant statinio nuolatinę priežiūrą, 2017 metais buvo atliktos statinio apžiūros, laikotarpiu nuo 2017-02-13 iki 2017-07-21 stogo būklės trūkumų nebuvo pastebėta. Iš 2017-09-21 įraše nurodyta, kad ties 28 butu praleidžia stogas, 2017-09-22 šis defektas sutvarkytas. Iš Statinio apžiūros aktų (b. l. 109-116) matyti, jog metinę statinio apžiūrą atlikę atsakingi asmenys stogo defektų nenustatė, įrašų apie tai nėra. Iš atsakovės pateiktos Techninės priežiūros atliktų darbų ataskaitos (b. l. 136-139) laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 matyti, kad 2017-09-22 atlikti stogdengio darbai ant stogo – užhermetizuotas stogas ties 28 bt.

34. Atsakovė nurodė, kad atliekant nuolatinę statinio apžiūrą nebuvo pastebėta stogo defektų, o iš buto savininkų nebuvo gauta jokių pranešimų apie buto apliejimus, todėl negali būti atsakinga dėl atsiradusios žalos. Tikėtina, kad stogo danga atsilupo dėl stipraus vėjo ir tai buvo pastebėta 2017-09-21 apžiūros metu. Mano, kad buto savininkai turėjo pareigą rūpintis savo turtu ir pranešti namo administratoriui apie nuolat apliejamą butą, tačiau duomenų, kad buto savininkai būtų kreipęsi į atsakovę, neužfiksuota, be to, iš 2018-01-12 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenio matyti, jog buto savininkė A. P. nepritarė namo atnaujinimui (modernizavimui) (b. l. 117-119), o tai įrodo jų pačių pasyvumą ir nesirūpinimą savo turtu. Pažymėtina, kad nepritarimas namo atnaujinimui (modernizavimui) gali būti susijęs su prisiimama finansine našta, o ne netinkamo rūpinimosi savo būstu įrodymas. Tai, kad atsakovės gaunamų dokumentų registre nėra gauta jokių dokumentų iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininkų (b. l. 135), nepaneigia aplinkybės, jog į atsakovę buto savininkai galėjo kreiptis žodžiu ar skambučiu. V. P. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodė, kad ne kartą kreipėsi į namą administruojančią įmonę, tačiau pagalbos nesulaukė. Teismui nepavykus apklausti liudytojais buto savininkų dėl objektyvių priežasčių (sveikatos būklės), buvo apklaustas jų sūnus A. P., kuris parodė, kad nors ir negyvena su savo tėvais, tačiau labai dažnai juos lanko ir žino su buto apliejimu susijusias aplinkybes. Nurodė, kad tėvai ne kartą kreipėsi į namo „komendantą“ ir skundėsi dėl apliejamo buto. Sutvarkius stogą, į butą vanduo nebepatenka.

35. Pažymėtina, kad reglamente nurodyta, jog atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai ir pagal poreikį vizualiai turėtų būti tikrinama bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė (reglamento VII skyriaus 92 p.). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punkte nurodyta, kad pastato laiptinės yra pastato bendrojo naudojimo patalpos. Taigi, atliekant pastato bendrojo naudojimo patalpų apžiūrą turėjo būti atkreiptas dėmesys į tai, kad sudrėkusi laiptinės siena ir kampas. Iš nuotraukų matyti, kad laiptinės sienos sudrėkimo kontūrai yra gana ryškūs, todėl atsakovė turėjo domėtis, dėl kokių priežasčių drėksta laiptinės siena (galbūt dėl stogo ar įlajos nesandarumo), imtis priemonių drėgmės atsiradimo priežasčiai nustatyti ir ją pašalinti. Laiku nustačius drėgmės atsiradimo priežastį ir ją pašalinus, būtų buvę galima išvengti žalos atsiradimo draudėjo bute. Atsakovės teiginys, kad laiptinės siena buvo sulieta daug seniau, laikytinas nepagrįstu atsižvelgiant į tai, kad žalos nustatymo metu darytose nuotraukose užfiksuoti vieni apliejimai yra gana ryškūs, o kiti jau išblukę, todėl tikėtina, kad drėgmė rinkosi jau kurį laiką. Duomenų, kad būtų fiksuota laiptinės apžiūra ir būtų įrašai apie laiptinės sienos apliejimą, nėra nei statinio techninės priežiūros žurnale, nei statinio apžiūros akte, todėl galima teigti, jog apžiūra buvo atliekama formaliai. Be to, liudytojas A. P. parodė, kad laiptinės siena apliejama jau 5-6 metus, o tai reiškia, kad nepagrįstas ieškovės atstovės teiginys, jog laiptinės apliejimai yra labai seni, atsiradę iki būsto administratorės paskyrimo.

36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog byloje neabejotinai įrodyta, kad nagrinėjamu atveju, draudėjui V. P. priklausančio buto lubų ir sienų apliejimas įvyko dėl vandens prasiskverbimo per namo bendrąsias konstrukcijas – stogą, o atsiradę nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės, kaip pastato administratorės, neteisėtais veiksmais (neveikimu). Būdama daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų prižiūrėtoja, atsakovė privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, tai yra privalėjo garantuoti, kad stogo priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo laiku nustatyti stogo nesandarumą atsižvelgdama į laiptinėje esančius suliejimus bei būtinybę pašalinti priežastį, kad būtų išvengta tolimesnių pastato konstrukcijų gadinimų, o tuo pačiu būtų išvengta ir žalos atsiradimo draudėjo V. P. bute, todėl darytina išvada, kad atsakovė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, nesiėmė prevencinių priemonių daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų turto saugumui užtikrinti, dėl to per nesandarią namo stogo konstrukciją pratekėjęs vanduo apgadino buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininkų turtą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą. 

37. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

38. Pažymėtina, kad draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija.

39. Byloje nustatyta, kad ieškovė draudėjui V. P. išmokėjo 377 Eur draudimo išmoką remdamasi 2020-04-05 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu bei Turto remonto sąmata. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės sudaryta sąmata, pagal kurią V. P. buvo išmokėta draudimo išmoka ir yra pagrindas remtis ieškovės pateiktais dokumentais.

40. Byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltė). Todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pagrįstai reikalauja priteisti iš už žalos padarymą atsakingo asmens – atsakovės – turtinę žalą, kuri, atsižvelgiant į 40 Eur besąlyginę išskaitą, yra lygi 377 Eur (CK 6.1015 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai ir jai iš atsakovės priteistinas 377 Eur turtinės žalos atlyginimas.

41. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 34,77 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas vadovaujantis CK 6.261 straipsniu (377 Eur (skola) *0,06 (palūkanų dydis) /365 (dienų skaičius metuose)* 561 (pradelstų dienų skaičius), skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė turi sumokėti ieškovei 34,77 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

42. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą (411,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nurodė patyrusi bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 70,08 Eur už ieškinio surašymą. Šios ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaido, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos ieškovei iš atsakovės. 

44. Ieškovės atstovė taip pat pateikė procesinį prašymą atlyginti 87,01 Eur kelionės išlaidas, patirtas vykstant į 2020-07-03 teismo posėdį (pateikta PVM sąskaita faktūra, kurią apmokėjo ieškovė 2020-07-10 mokėjimu (b. l. 145-146)), 2020-10-21 teismo posėdį (pateiktas kuro kvitas (b. l. 143-144)) ir 2020-12-10 teismo posėdį (pateiktas kuro kvitas (b. l. 163-164)). Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė nepateikė kuro išlaidas patvirtinančio kvito, pagal kurį būtų išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. DP20-083, todėl neaišku, kokias kelionės išlaidas 2020-07-03 patyrė ieškovės atstovė. Pateikti kuro kvitai (b. l. 144, 164) rodo, kad ieškovės atstovė patyrė kelionės išlaidas, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kad šias ieškovės atstovės išlaidas ieškovė apmokėjo ir patyrė atitinkamas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė 2020-12-10 vyko į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus ir kitoje civilinėje byloje Nr. e2-10431-797/2020. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės buveinė yra Vilniuje. Ieškovė sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu T. Dumbliausku. Ieškovę atstovavo Ingrida Varanavičė, kurios buveinė yra Kaune. Pasirinkdama advokatą, kurio veiklos vieta yra Kaune, ieškovė prisiėmė riziką, kad toks atstovavimas turi tam tikrų rizikų. Šiuo konkrečiu atveju tai yra kelionės išlaidų sumokėjimas. Atitinkamos pozicijos laikosi ir Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-386-372/2018. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, ieškovės atstovės kelionės išlaidas į 2020-07-03, 2020-10-21, 2020-12-10 posėdžius teismas nepripažįsta pagrįstomis, todėl jos ieškovei nepriteistinos iš atsakovės.

45. Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas (b. l. 126-129, 141-142). Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 str. 2 d.).

46. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1,6 dalys, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

47. 2020-10-29 nutartimi ieškovė buvo įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 50 Eur avansą galimoms liudytojos A. P. atvykimo į teismo posėdį išlaidoms padengti, ieškovė teismo įpareigojimą įvykdė tinkamai (b. l. 153-155). Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja A. P. į teismo posėdį neatvyko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl sveikatos būklės (b. l. 165), o vietoje jos dalyvavo ir buvo apklaustas jos sūnus A. P., kuris nepateikė teismui prašymo atlyginti atvykimo į teismo posėdį išlaidų, ieškovei grąžintinas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas avansas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

n u s p r e n d ž i a:        

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB „Swedbank“, iš UAB „Paskirtis“, juridinio asmens kodas 144971960, buveinė J. Sondeckio g. 20, Šiauliai, 377 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų) turtinės žalos atlyginimą, 34,77 Eur (trisdešimt keturių eurų 77 ct) kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (411,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Pavesti Šiaulių apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui grąžinti AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB „Swedbank“, 50 Eur (penkiasdešimties eurų) avansą, įmokėtą 2020-11-03 mokėjimo nurodymu Nr. 9451 į teismo depozitinę sąskaitą pagal 2020-10-29 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5714-1003/2020.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                             Danas Lisas