Civilinė byla Nr. e2-680-1120/2022

                Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00255-2022-4

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovei R. A. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. D. pateikė teismui ieškinį dokumentinio proceso tvarka, prašydama iš atsakovės R. A. priteisti 41 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei perleisti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą, apie šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešant atsakovei.

3.       Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad yra reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė užsiima senų ir sergančių asmenų slauga ir priežiūra. Atsakovė prižiūrėjo ieškovės mamą. Po ieškovės mamos mirties, pasinaudodama ieškovės prasta emocine būkle, atsakovė pelnė ieškovės palankumą ir pasitikėjimą nuolat lankydama ir palaikydama ieškovę. Būtent šiuo laikotarpiu atsakovė įtikino ieškovę paskolinti atsakovei pinigų. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į atsakovės polinkį manipuliuoti, į gaunamas mažas pajamas, vengimą grąžinti paskolą, sužinojusi apie pateiktą ieškinį, atsakovė stengsis perleisti ar paslėpti turimą nekilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Teismas sprendė, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį, dėl to pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.

6.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė pati savaime negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė ir jokių atsakovės veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip siekis išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sprendė, kad vien tik atsakovės vengimas geruoju patenkinti ieškovės reikalavimus savaime nereiškia, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovė V. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti. 

8.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Faktinis ieškinio pagrindas įrodo tiek atsakovės nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu, tiek bendrą polinkį elgtis nesąžiningai – atsakovė, manipuliuodama žmonių (tame tarpe ir ieškovės) patiklumu emociškai sunkiu laikotarpiu, siekia išvilioti iš jų dideles pinigų sumas.

8.2.                      Atsakovė, jau skolindamasi iš ieškovės lėšas, neturėjo ketinimo pasiskolintų pinigų grąžinti. Atsakovė jokia apimtimi nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų ieškovei, o ieškovei pradėjus reikalauti grąžinti paskolą, atsakovė nutraukė bendravimą su ieškove.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl iš ieškovės pavogtos 30 000 Eur dydžio sumos.

9.       Atsakovė R. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

10.1.                      Atsakovės vertinimu, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas ir dėl to, kad ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas – ieškinio faktinis pagrindas nėra tinkamai suformuluotas, aiškus ir konkretus, ieškinyje neatskleistos tikrosios faktinės aplinkybės.

10.2.                      Ieškovės pozicija, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtinta tai, jog atsakovė pasiskolino iš ieškovės lėšų, tačiau jų laiku negrąžino, yra nepagrįsta. Teismų praktikoje nurodoma, kad finansinis negalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo piniginėmis lėšomis ir (ar) turtu apribojimai.

10.3.                      Atsakovė tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu dėl iš ieškovės pavogtų piniginių lėšų pradėtas nėra, byloje taip pat nėra tai patvirtinančių įrodymų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės V. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

  Dėl naujų įrodymų priėmimo

14.       Atsakovė R. A. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinus įrodymus: 1) 2020 m. birželio 3 d. bankinį mokėjimo pavedimą, atliktą ieškovės V. D. viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) ,,X“ 20 000 Eur sumai; 2) VšĮ ,,X“ išrašą iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro; 3) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašą, patvirtinantį, kad atsakovei priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 4) 2020 m. birželio 3 d. bankinį mokėjimo pavedimą, atliktą ieškovės V. D. VšĮ ,,X“ 5 000 Eur sumai; 5) ieškovės pasirašytą raštelį, kuriuo ji patvirtinto, kad už paramą VšĮ ,,X“ ji gavo skolos raštelį iš atsakovės.

15.       Atsakovė minėtais rašytiniais įrodymais grindžia atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes dėl ieškinio nepagrįstumo. Nurodo, kad ieškovė atsakovei iš tiesų yra paskolinusi 16 000 Eur sumą, kurią atsakovė panaudojo automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusipirkti. Ieškovės iš atsakovės reikalaujama priteisti 20 000 Eur skolos dalis, atsakovės teigimu, buvo paskolinta VšĮ ,,X“, kurios direktorė yra atsakovė.

16.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

17.       Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

18.       Nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo galimybės pateikti minėtų įrodymų pirmosios instancijos teisme, nes prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus atsakovei (CPK 147 straipsnio 1 dalis), o ieškinys pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas dokumentinio proceso tvarka, t. y. iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovei apie pareikštą ieškinį taip pat nebuvo pranešta (CPK 427 straipsnio 4 dalis). Tačiau, atsakovė nesuformulavo prašymo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, neargumentavo jų priėmimo būtinybės. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad atsakovė yra pateikusi prieštaravimus dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo, todėl atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai pirmosios instancijos teismo bus vertinami sprendžiant ginčą iš esmės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiami įrodymai neturi reikšmingos įtakos ginčo klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina atsakovės pateiktų naujų įrodymų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

19.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

20.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, įvertino tai, kad ieškinyje ieškovė išdėstė faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamus dokumentus, kurie, jos nuomone, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą, todėl sprendė, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apeliantė šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčijo. Atsakovės manymu ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas – ieškinio faktinis pagrindas nėra tinkamai suformuluotas, aiškus ir konkretus, ieškinyje neatskleistos tikrosios faktinės aplinkybės.

21.       Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

22.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

23.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą reikšdama reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, ieškovės manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes, tame tarpe ir šalių sudarytą 2022 m. balandžio 13 d. paskolos sutartį, kurioje numatyta, kad ieškovė perdavė atsakovei, o atsakovė gavo iš ieškovės 41 000 Eur sumą. Įvertinęs ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes ir prie ieškinio pridėtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba nepagrindė ieškinio faktinėmis aplinkybėmis. 

24.       Nustačius, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.

25.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien tik atsakovės atsisakymas geruoju patenkinti ieškovės reikalavimus savaime nereiškia, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė ir jokių atsakovės veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip siekis išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

26.       Apeliantė (ieškovė) atsakovės nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė, manipuliuodama žmonių (tame tarpe ir ieškovės) patiklumu emociškai sunkiu laikotarpiu, siekia iš jų išvilioti dideles pinigų sumas, nevykdė ir neturėjo ketinimo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, negražino ieškovei pasiskolintų piniginių lėšų, iš ieškovės pasisavino 30 000 Eur sumą.

27.       CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

28.       Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

29.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šioje pradinėje proceso stadijoje nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomos aplinkybės nėra susijusios atsakovės nesąžiningumu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Nesąžiningumo sąvoka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste išimtinai siejama su atsakovo veiksmais siekiant išvengti ar apsunkinti galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą, t. y. perleisti turtą ir taip sumažinti kreditoriaus galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ir (ar) atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo – šiuo atveju ieškovė. Apeliantė (ieškovė) nepateikė bent tikėtinų konkrečių duomenų apie tai, kad atsakovė turėtų ketinimų perleisti, slėpti turimą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymui (CPK 12, 178 straipsniai). Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

30.       Akivaizdžių aplinkybių, galinčių patvirtinti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-810-407/2016).

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl, nesant vienos iš būtinų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

32.       Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje galėtų atlikti veiksmus, siekdama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovės valios. Pripažinus, jog laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.

33.       Ieškovei neįrodžius atsakovės veiksmų, kurie keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.

34.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.

37.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad, apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

38.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, atlyginimo šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja           Agnė Tikniūtė