Civilinė byla Nr. e2-167-934/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01221-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Progensta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Progensta“,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius arba pareiškėjas) pateikė pareiškimą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Progensta“ (toliau – atsakovė).
2. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, 2023 m. lapkričio 7 d. duomenimis yra skolinga VSDFV biudžetui 6 278,21 Eur: valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų (6 140,51 Eur) ir delspinigių (137 Eur). Siekdamas nustatyti UAB „Progensta“ turtinę padėtį, įvertinti nemokumo riziką bei skolos sumokėjimo galimybes, VSDFV Klaipėdos skyrius elektroninio ryšio priemonėmis 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakovei išsiuntė žinutę į VSDFV Draudėjų portalą, Draudėjo sritį, kuria buvo prašoma pateikti dokumentų nuorašus ir (ar) kopijas (kasos knygos, banko sąskaitų išrašus, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašų, debitorių ir kreditorių sąrašų, paaiškinimą dėl VSD įmokų mokėjimo), tačiau atsakovė žinutės neperskaitė, dokumentų nepateikė.
3. Nuo 2023 m. birželio 23 d. per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nebuvo įvykdyti. Atsakovė paskutinį kartą į VSDFV biudžetą 2023 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo 1 000 Eur. Atsakovė nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už 2023 m. gegužės – rugpjūčio mėnesius.
4. VSDFV Klaipėdos skyrius į draudėjo paskyrą Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje (EDAS) išsiuntė 2023 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. VIA_NPE-996 „Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „Progensta“ bankroto bylos iškėlimo“ dėl 6 278,21 Eur įsiskolinimo VSDFV biudžetui, tačiau žinutė neperskaityta. Kadangi UAB „Progensta“ „E. pristatymas“ dėžutės neturi, rašto nuorašas bendrovei 2023 m. spalio 11 d. taip pat išsiųstas registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė įsiskolinimo nustatytu terminu neapmokėjo, VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą tenkino – iškėlė atsakovei UAB „Progensta“ bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.
6. Teismas nustatė, kad UAB „Progensta“ įregistruota 2018 m. rugpjūčio 7 d. Juridinio asmens vardu veikia vadovas V. N. Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovės finansinė atskaitomybė pateikta už 2021 metus. Balanso duomenimis atsakovės turto vertė – 285 392 Eur (ilgalaikis turtas – 151 055 Eur, trumpalaikis turtas – 131 040 Eur, iš jų atsargos – 10 624 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 36 941 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 83 475 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 245 220 Eur. Finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 metus atsakovė valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui nėra pateikusi.
7. Remdamasis VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise registruotino turto neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė. Turto arešto aktų registro duomenimis atsakovės turtui (transporto priemonei) taikomi apribojimai. Patikrinęs viešai skelbiamus VSDFV informacinės sistemos duomenis teismas nustatė, kad atsakovė turi 11 apdraustų asmenų, o skola VSDFV biudžetui sudaro 6 278,21 Eur. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-17823-1200/2023. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdoma 10 vykdomųjų bylų ir iš viso iš atsakovės išieškoma 124 007,12 Eur skola.
8. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė laiku negali įvykdyti savo turtinių prievolių, tame tarpe ir turimų įsipareigojimų valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetams. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovės būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl nėra jokio pagrindo atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovė UAB „Progensta“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį bei bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) atsisakyti iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė nebuvo informuota apie inicijuotą bankroto bylą. Apie tai, kad jos atžvilgiu iškelta bankroto byla, ji sužinojo tik 2024 m. sausio mėnesį, kai į ją kreipėsi teismo paskirtas nemokumo administratorius ir jos vadovas nuvyko į Vilniaus apygardos teismą atsiimti skundžiamą nutartį.
9.2. Apeliantės vadovas 2023 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais buvo nemokumo atostogose dėl svarbios priežasties – artimo asmens slaugymo. Minėtu laikotarpiu buvo paskirtas laikinai vadovo pareigas einantis asmuo, kuris užtikrino atsakovės ūkinė komercinę veiklą, atstovavo atsakovę santykiuose su kitais asmenimis. Laikinai vadovo pareigas ėjęs asmuo yra vairuotojas, neturintis atstovavimo juridiniam asmeniui patirties, jam teko atlikti ne tik administracines funkcijas, bet ir vykdyti įprastines, su krovinių pervežimu susijusias funkcijas. Dėl 2023 metų pabaigoje padidėjusio užimtumo, darbuotojams dažnai tekdavo išvykti atlikti darbines funkcijas, todėl teismo siuntos galėjo būti nepriimtos ar nepastebėtos.
9.3. Apeliantei nėra žinomos teismo dokumentų neįteikimo aplinkybės, taip pat, kiek siuntų buvo siųsta ir ar jos iš tiesų buvo siųstos. Apeliantės nuomone, teismas neišnaudojo visų informavimo apie bylą priemonių, t. y. nesiekė informuoti apeliantės apie inicijuotą bylą nei viešai, nei siunčiant siuntas bendrovės vadovo gyvenamosios vietos adresu, nei galimai siunčiant pakartotines siuntas. Remiantis viešai skelbiamais teismų pranešimais, informacinis pranešimas apie UAB „Progensta“ bankroto bylos nagrinėjimą buvo paskelbtas ir pašalintas kaip neaktualus, tačiau nėra viešo pranešimo nei apie teisme priimtą pareiškimą iškelti UAB „Progensta“ bankroto bylą, nei apie teismo įpareigojimus pateikti dokumentus.
9.4. Apeliantės vertinimu, neišnaudojus visų priemonių informuoti apie inicijuotą bylą, buvo apribotos jos procesinės teisės. Taip pat, teismas pažeidė teisingumo, rungimosi, viešo intereso ir teisės būti išklausytam principus, neįvertino visų teisingam bylos nagrinėjimui aktualių įrodymų ir argumentų, neužtikrino teisių teismo procese ir nepriėmė teisingo sprendimo.
9.5. Apeliantė, nežinodama apie bylą, ginčą su VSDFV Klaipėdos skyriumi išsprendė taikiai. Apeliantė ir VSDFV Klaipėdos skyrius buvo suderinę žodinį atsiskaitymo grafiką ir mokėjimai pagal grafiką buvo vykdomi, todėl prievolė nebuvo pradelsta, VSDFV Klaipėdos skyrius neturėjo reikalavimo teisės, taigi nebuvo pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo.
9.6. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad ji yra moki, turi turto ir yra gyvybingas ūkinę–komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo: 1) vilkikų pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad UAB „Progensta“ iš UAB „Scania Lietuva“ lizingo pagrindais yra įsigijusi 2 vilkikus. Vieno vilkiko kaina yra 43 000 Eur, kito – 48 000 Eur. Iš pridedamo UAB „Scania Lietuva“ pranešimo, matyti, kad už vieną vilkiką liko mokėti 7 575,43 Eur, už kitą – 3 467,13 Eur. Taigi, iš bendros 91 000 Eur kainos atsakovė yra išmokėjusi 79 957,44 Eur ir tokio dydžio nuosavybės teisę yra įgijusi į vilkikus; 2) vilkikai yra geros būklės, prižiūrimi, jų rinkos vertė praktiškai nepasikeitė; 3) UAB „Progensta“ turi 11 darbuotojų bei PVM kodą, kuris nėra panaikintas, kadangi ji vykdo ūkinę-komercinę veiklą, išrašo sąskaitas–faktūras, gauna pajamas; 4) pridedami atsiskaitymo su VSDFV kvitai patvirtina, kad apeliantė gauna pajamas ir vykdo atsiskaitymus su kreditoriais.
9.7. Aplinkybė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius formaliai įvykdė JANĮ numatytus kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo kriterijus, nereiškia, jog visi pažeistų teisių gynybos būdai yra išnaudoti, todėl bankroto bylos iškėlimas apeliantei negali būti pateisinamas ir šiuo atžvilgiu.
10. Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo teismo dėl jo pagrįstumo spręsti savo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. raštas dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB ,,Progensta“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo buvo išsiųstas ne tik į draudėjo paskyrą Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje (EDAS), tačiau ir UAB „Progensta“ buveinės registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, VSDFV Klaipėdos skyriaus raštas dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „Progensta“ bankroto bylos iškėlimo (pranešimas) laikomas tinkamai įteiktu apeliantei.
10.2. Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad su VSDFV Klaipėdos skyriumi buvo suderinusi atsiskaitymo grafiką ir pagal jį atliko mokėjimus, todėl kreipimosi į teismą dieną VSDFV Klaipėdos skyrius nebuvo atsakovės kreditorius. Apeliantei nebuvo atidėtas VSD įmokų ir delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas VSD įmokas, sumokėjimas. Apeliantė visiškai atsiskaitė su VSDFV Klaipėdos skyriumi (kreditoriumi) po Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3089-643/2023, kuria apeliantei iškelta nemokumo (bankroto) byla, priėmimo.
10.3. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2024 m. vasario 2 d. duomenimis, apeliantė įsiskolinimo VSDFV biudžetui neturi: laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. vasario 2 d. apeliantė į VSDFV biudžetą sumokėjo 12 448,52 Eur VSD įmokų ir 456,42 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB ,,Progensta“ nutarta iškelti nemokumo (bankroto) bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 1) prašymus dėl atostogų suteikimo; 2) įsakymus dėl nemokamų atostogų suteikimo; 3) įsakymus dėl laikinai direktoriaus pareigas einančio asmens paskyrimo; 4) atsiskaitymą su pareiškėju patvirtinančius kvitus; 5) pažymą apie įsipareigojimų įvykdymą; 6) sprendimą dėl apdraustųjų duomenų įrašymo (atstatymo); 7) vilkikų pirkimo–pardavimo sutartis; 8) vilkikų registracijos liudijimus; 9) vilkikų fotonuotraukas; 10) UAB „Scania Lietuva“ sąskaitą, kurioje nurodytos likusios mokėti sumos; 11) techninio aptarnavimo sąskaitas; 12) išrašus iš tinklalapio dėl skolos VSDFV Klaipėdos skyriui ir darbuotojų.
14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad apeliantei nebuvo žinoma apie jos atžvilgiu iškeltą bylą ir būtinybė pateikti naujus rašytinius įrodymus atsirado jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ir skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog apeliantės pateikti dokumentai ir juose esanti informacija, susijusi su jos turtine padėtimi, gali būti svarbūs, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad su naujais įrodymais nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti, todėl naujų įrodymų, kurie pateikti kartu su atskiruoju skundu, priėmimas ne tik neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų.
Dėl apeliantės (ne)informavimo apie nemokumo proceso inicijavimą
17. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad su VSDFV Klaipėdos skyriumi buvo suderinusi žodinį atsiskaitymo grafiką, mokėjimai pagal grafiką buvo vykdomi ir ji nebuvo informuota apie jos atžvilgiu inicijuotą bankroto bylą. Apeliantei nėra žinomos ir teismo dokumentų neįteikimo aplinkybės, taip pat, kiek siuntų buvo siųsta ir ar jos iš tiesų buvo siųstos. Apeliantės nuomone, teismas neišnaudojo visų informavimo apie bylą priemonių, t. y. nesiekė informuoti atsakovės apie inicijuotą bylą
18. JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti asmenys, turintys teisę inicijuoti nemokumo procesą: 1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei; 2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.
19. Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai).
20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-450/2021).
21. Pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalį kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal JANĮ 9 straipsnio 2 dalį pranešime turi būti nurodyta juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis).
22. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, kreditorius, siekdamas inicijuoti nemokiai bendrovei nemokumo procesą gali pasirinkti, ar minėtą pranešimą siųsti registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, ar pateikti pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2023 m. rugsėjo 28 d. išsiuntė apeliantei į jos paskyrą Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje (EDAS), tačiau žinutė buvo neperskaityta. Kadangi UAB „Progensta“ „E. pristatymas“ dėžutės neturi, 2023 m. rugsėjo 28 d. rašto nuorašą VSDFV Klaipėdos skyrius atsakovei 2023 m. spalio 11 d. taip pat išsiuntė juridinio asmens buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime apeliantė buvo įspėta, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokėjus skolos VSDFV biudžetui arba kreditoriams nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, pareiškėjas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė per pranešime nurodytą terminą skolos VSDFV Klaipėdos skyriui nesumokėjo, todėl jis 2023 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo.
24. Taigi, bylos duomenys įrodo, kad VSDFV Klaipėdos skyrius išsiuntė pranešimą ne tik elektroninėmis ryšio priemonėmis, bet ir registruotu laišku apeliantės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), laikydamasis įstatyme nustatytos privalomos nemokumo proceso inicijavimo tvarkos (žr. šios nutarties 21 punktą). Apeliantė buvo tinkamai informuota apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jeigu skola nebus sumokėta per nurodytą terminą (žr. šios nutarties 21 punktą). Kadangi apeliantė pranešime nustatytu terminu įsipareigojimų neįvykdė, todėl turėjo tikėtis tokios tolimesnės proceso eigos (ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė buvo tinkamai informuota apie ketinimą jai inicijuoti bankroto procesą.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais dėl teismo siųstų procesinių dokumentų netinkamo įteikimo.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Pareiga pranešti apie juridinio asmens buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent juridiniam asmeniui (CK 2.49 straipsnio 2–3 dalys, 2.62 straipsnis, 2.66 straipsnis, CPK 121 straipsnis, 122 straipsnio 2 dalis).
27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).
28. Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apeliantės buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7–11). Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, procesinius dokumentus siuntė apeliantės buveinės adresu (1 t., b. l. 12), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų bendrovės buveinės adresu, teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, pakartotinai išsiuntė procesinius dokumentus (bendrovės buveinės adresu) ir laikė įteiktais praėjus 10 dienų po išsiuntimo (1 t., b. l. 15). Be kita ko, apeliantė apie bylą buvo informuota ir elektroniniu paštu (1 t., b. l. 17–18). Taigi, nėra pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai informavęs (neinformavęs) bylos dalyvius apie bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju apeliantė, nepasirūpinusi, kad jos registruotu buveinės adresu būtų priimama jai skirta korespondencija pati prisiima su tuo susijusią riziką. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apeliantės nurodytais argumentais, kad jai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir tokiu būdu buvo pažeistos jos procesinės teisės.
29. Taigi, nors apeliantė buvo tinkamai informuota tiek apie inicijuojamą nemokumo procesą, tiek apie numatomą bankroto bylos iškėlimą, tačiau šiuo atveju nemažiau reikšminga įvertinti, ar apelianto naujai pateikti duomenys, kurių jis neturėjo galimybės pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos, nesudaro pagrindo bendrovės būklę vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, juolab kad nemokumo bylą inicijavęs pareiškėjas pareiškė, kad apeliantė visiškai atsiskaitė su kreditoriumi. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 9.2 puntą) (1 t., b. l. 110–115), kurios lėmė siunčiamos korespondencijos nepriėmimą, nenustatė, jog ji elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai ir nerūpestingai. Todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl poreikio vertinti naujai pateiktus įrodymus.
Dėl poreikio įvertinti naujai pateiktus įrodymus ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo
30. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog apie jos atžvilgiu iškeltą bankroto bylą sužinojo tik 2024 m. sausio mėnesį, neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo ar įrodymų, patvirtinančių tikrąją bendrovės finansinę būklę. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog įsiskolinimas VSDFV Klaipėdos skyriui yra padengtas, kiti finansiniai įsipareigojimai neviršija bendrovės turto vertės, ji yra moki, turi turto, taigi yra gyvybingas, ūkinę–komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo ir neatitinka sąlygų dėl bankroto bylos iškėlimo.
31. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023).
32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
33. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).
34. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).
35. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-508-798/2023).
36. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2023 m. lapkričio 8 d. pareiškimą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, nutarė apeliantei iškelti bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantės nemokumo, vertino šias aplinkybes: pagal 2021 metų balansą apeliantės turtas sudarė 285 392 Eur (ilgalaikis turtas – 151055 Eur, trumpalaikis turtas – 131040 Eur, iš jų atsargos – 10624 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 36941 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 83475 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 245 220 Eur. Finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 metus atsakovė VĮ Registrų centrui nėra pateikusi; apeliantė registruotino turto neturi; apeliantės vardu registruota viena transporto priemonė, kuriai Turto arešto aktų registro duomenimis taikomi apribojimai; apeliantė turi 11 apdraustų asmenų, o apeliantės skola VSDFV biudžetui pareiškimo dieną sudaro 6 278,21 Eur; Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-17823-1200/2023; Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdoma 10 vykdomųjų bylų (bendra suma sudaro 124 007,12 Eur), skolos priverstine tvarka (antstolių) neišieškomos nuo 2023 m. kovo 14 d.; apeliantės negalėjimas apmokėti įsiskolinimų nėra laikinas, ji teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą (darbo sutartys su darbuotojais, užsakymai iš tiekėjų (klientų) ir t. t.); prievolių vykdymo 124 007,12 Eur sumai terminai yra pasibaigę ir apeliantė šių skolų nemoka, o priverstine tvarka skolų išieškoti taip pat nepavyksta.
37. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta yra perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent atsakovė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos gerą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).
38. Taigi, viena vertus, teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo, kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo nepašalina įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, procesinės naštos įrodinėti jos (ne)mokumą. Toks aiškinimas grindžiamas tuo, kad tokio pobūdžio bylose viešasis interesas reikalauja visapusiško ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo, o šiam tikslui pasiekti būtina užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp privataus bei viešojo intereso. Todėl tais atvejais, kai atsakovas, kuriam ketinama iškelti bankroto bylą, siekia surinkti duomenis, pagrindžiančius įmonės mokumą, bendradarbiauja su teismu, nepiktnaudžiauja teise, neturi būti sudaromos formalios kliūtys tokius duomenis pateikti. Priešingu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), neatsižvelgiama į bankroto bylų ypatumus, susijusius su viešuoju interesu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis).
39. Teismų praktikoje pažymima, jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).
40. Nagrinėjamu atveju apeliantė, apie jos atžvilgiu iškeltą bylą, realiai sužinojo jau po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl neturėjo galimybės pateikti duomenis, pagrindžiančius įmonės gyvybingumą ir mokumą (CPK 178 straipsnis). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad apeliantės finansinė padėtis pakito, pasikeitė finansinių įsipareigojimų apimtis. Apeliantės byloje pateikta VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. sausio 23 d. pažyma apie įsipareigojimų įvykdymą patvirtina, kad įsiskolinimų VSDFV Klaipėdos skyriui apeliantė neturi (1 t., b. l. 48–49). Byloje taip pat pateiktos vilkikų pirkimo–pardavimo sutartys, iš kurių matyti, kad UAB „Progensta“ iš UAB „Scania Lietuva“ lizingo pagrindais yra įsigijusi 2 vilkikus (1 t., b. l. 125–128, 134–137). Vieno vilkiko kaina yra 43 000 Eur, kito – 48 000 Eur. Iš pridedamo UAB „Scania Lietuva“ pranešimo, matyti, kad už vieną vilkiką liko mokėti 7 575,43 Eur, už kitą – 3 467,13 Eur, taigi, iš bendros 91 000 Eur kainos apeliantė yra išmokėjusi 79 957,44 Eur ir tokio dydžio nuosavybės teisę yra įgijusi į vilkikus (1 t., b. l. 144–145). Be kita ko, byloje pateikti duomenys, kad apeliantė turi 11 darbuotojų (1 t., b. l. 151–152).
41. Minėta (žr. šios nutarties 33 punktą), kad atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja), kuri nustatoma pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis. Nurodytos aplinkybės (žr. šios nutarties 40 punktą) pirmosios instancijos teisme nebuvo tirtos ir įvertintos, o jų ištyrimas apeliacinės instancijos teisme, reikštų, kad byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, kadangi apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
42. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo apimtį ir pobūdį, taip pat į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo tiriami ir vertinami apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti finansinės atskaitomybės duomenys, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, panaikina skundžiamą nutartį ir klausimą dėl apeliantės nemokumo bylos iškėlimo grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
44. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Progensta“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Progensta“ (juridinio asmens kodas 304891405) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2024 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymu.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza