Civilinė byla Nr. e2-68-467/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00846-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2;

3.3.2.6.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šamada“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šamada“ nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį, civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. (J. J.) ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Statom parduodam“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Šamada“ dėl atsiskaitymo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“ priešieškinį ieškovui J. J. dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Faciem“,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir, jį patikslinęs, prašė: 1) priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Statom parduodam“ 96 702,43 Eur skolą; 2) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šamada“ 78 826,73 Eur skolą; 3) priteisti iš atsakovių BUAB „Statom parduodam“ ir UAB „Šamada“ 11,75 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 21d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui J. J. 96 702,43 Eur skolą ir 11,75 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iš atsakovės UAB „Statom parduodam“; priteisė ieškovui J. J. 78 826,73 Eur skolą ir 11,75 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 408 žyminio mokesčio iš atsakovės UAB „Šamada“; priteisė iš atsakovių BUAB „Statom parduodam“ ir UAB „Šamada“ po 6 467,34 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. J.

3.       Atsakovė UAB „Šamada“, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą 78 826,73 Eur apimtyje, todėl pritaikius indeksavimą, už apeliacinį skundą mokėtina 1 408 Eur žyminio mokesčio. Už atsakovę 2024 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymu buvo sumokėtas 220 Eur žyminis mokestis, kuris nebuvo įskaitytas, todėl atsakovė prašo įskaityti 220 Eur sumokėto žyminio mokesčio į mokėtiną žyminio mokesčio sumą teikiant apeliacinį skundą, o likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą prašo atidėti. Nurodo, kad šiuo metu atsakovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais. Nors atsakovė turi nekilnojamojo turto, tačiau, nesant pardavimų, yra susiklosčiusi situacija dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir todėl šiuo metu neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovės prašymo atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą netenkino ir įpareigojo atsakovę UAB „Šamada“ iki 2025 m. gruodžio 4 d. sumokėti 1 188 Eur dydžio žyminį mokestį. 

5.       Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Šamada“ yra nekilnojamojo turto vystymu užsiimanti verslininkė, turi daug nekilnojamojo turto. Teismas įvertino, kad vien faktas, jog vienoje iš atsakovės nurodomų sąskaitų nėra lėšų, nėra pakankamas pagrindas nemokėti žyminio mokesčio valstybei. Teismas įpareigojo atsakovę sumokėti 1 188 Eur žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Atsakovė UAB „Šamada“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria atsakovės prašymas atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą netenkintas ir klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.                      Teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, iš esmės nenurodė motyvų. Nutartyje pateiktas tik vienas trumpas motyvas, kad atsakovė yra nekilnojamojo turto vystymu užsiimanti verslininkė, turi daug nekilnojamojo turto.

6.2.                      Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą ir prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodė aiškius motyvus dėl tokio prašymo pateikimo, pridėjo tuos motyvus pagrindžiantį dokumentą, t. y. banko sąskaitos išrašą. Kitų banko sąskaitų ar grynųjų pinigų, iš kurių būtų galima šiuo metu sumokėti žyminį mokestį, neturi. Todėl pateikti daugiau įrodymų atsakovė neturi galimybės. Atsakovės turimas nekilnojamasis turtas nėra tokio pobūdžio, kad atsakovė jį galėtų nedelsiant parduoti ir tokiu būdu iš karto gauti lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui. Teismas nenurodė, kokius dar įrodymus atsakovė turėjo pateikti.

6.3.                      Apeliantė neprašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o prašo tik atidėti jo sumokėjimą, kol bus gauta apyvartinių lėšų, pardavus nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, kad apeliantė turi nemažai nekilnojamojo turto, patvirtina, jog ateityje, kuomet bus parduotas nekilnojamasis turtas ir apeliantė gaus pajamų, ji turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, kurio sumokėjimą šiuo metu prašo atidėti. Todėl rizika, kad atsakovė ateityje neturėtų galimybės sumokėti atidėto žyminio mokesčio, yra minimali. Apriboti atsakovės teisę ginti savo interesus, vien dėl to, kad šiuo metu neturi apyvartinių lėšų, būtų neproporcinga.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria apeliantės (atsakovės) UAB „Šamada“ prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo nebuvo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl kitos skundžiamos nutarties dalies, kuri nėra susijusi su apeliante, apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

9.       Ieškovas 2026 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus dėl apeliantės atskirojo skundo, kuriuo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nurodo nesutikimo su apeliantės atskiruoju skundu motyvus.

10.       Pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui yra taikomos tik tos bendrosios CPK normos, reglamentuojančios procesą pirmosios instancijos teisme, kurios neprieštarauja CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms specialiosioms apeliacinio proceso taisyklėms. Taigi, sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyvių teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiosiose apeliaciniam procesui taikomose teisės normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, įtvirtintus draudimus bei ribojimus.

11.        CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui tokiam procesiniam veiksmui atlikti, jau negali būti priimami. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis papildomai išdėsto atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami dar ir dėl tos priežasties, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį ar atskirąjį skundą bei atsiliepimus į juos.

12.       Kadangi rašytiniais paaiškinimais ieškovas iš esmės pavėluotai teikia atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodo nesutikimo su apeliantės atskiruoju skundu argumentus, neprašo atnaujinti termino atsiliepimui į apeliantės atskirąjį skundą pateikti, ieškovo rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

14.       Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).

15.       Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia asmens nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-954/2008).

16.       Pažymėtina, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, jog asmens turtinė padėtis dabar neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, tačiau ateityje tokią galimybę jis įgis (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar asmuo šiuo metu negali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, ar ateities perspektyvoje jis galės tą padaryti. Įstatymas nustato, jog pareiga pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus tenka būtent prašymą atleisti nuo mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui. Teismui suteikta teisė, esant poreikiui, gauti duomenis iš viešų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nepaneigia įstatyme įtvirtintos prašymo įrodinėjimo pareigos ir jos neperkelia bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-330/2023).

17.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami pareikštam prašymui patenkinti. Teismui suteikta teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

18.       Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė būklė apeliacinio skundo padavimo metu yra komplikuota, tačiau egzistuoja aplinkybės, rodančios, jog artimiausiu laiku sunki asmens turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2019).

19.       Taigi, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini.

20.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už apeliantės paduodamą apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro 1 408 Eur, apeliantė sumokėjo žyminio mokesčio dalį – 220 Eur. Nurodytų aplinkybių apeliantė atskirajame skunde nekvestionuoja, tačiau iš esmės nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria teismas netenkino apeliantės prašymo dėl dalies (1 188 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.

21.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino bylos medžiagą, nurodęs, jog apeliantė yra nekilnojamojo turto vystymu užsiimanti verslininkė ir turi daug nekilnojamojo turto, todėl nepagrįstai nutarė, kad nėra pagrindo jai atidėti mokėtino žyminio mokesčio dalies.

22.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė atskirajame skunde neneigia, jog turi nekilnojamojo turto (šiuos duomenis patvirtina ir valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenys), tačiau šis turtas nėra tokio pobūdžio, kad ji jį galėtų nedelsiant parduoti ir tokiu būdu iš karto gauti lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui. Atsakovė neteigia ir neįrodinėja aplinkybės, kad ateityje ji negalės sumokėti atidėto žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo laikyti, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini.

23.       Visų pirma, į bylą pateiktas ginčo laikotarpiui aktualus banko sąskaitos išrašas už 2025  m. spalio mėnesį, iš kurio matyti, kad pinginių lėšų judėjimas iš esmės nevyksta, t. y. banko išrašas patvirtina apyvartinių lėšų trūkumą. Be to, apeliantė paaiškino, kad kitų banko sąskaitų ar grynųjų pinigų, iš kurių būtų galima šiuo metu sumokėti žyminį mokestį, neturi, todėl pateikti daugiau įrodymų neturi galimybės.

24.       Nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą nurodė, kad atsakovė yra nekilnojamojo turto vystymu užsiimanti verslininkė, turi daug nekilnojamojo turto, tačiau sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad ši aplinkybė patvirtina, jog ji ateityje, pardavusi nekilnojamąjį turtą, gaus pajamų ir turės galimybę sumokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį. Taigi rizika, kad atsakovė ateityje neturėtų galimybės sumokėti atidėtos žyminio mokesčio dalies, yra minimali.

25.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas atidėti atsakovei už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį, nes nustatyta, kad turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga, ir kad finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Apeliantė, turėdama didesnį atidėjimo laikotarpį žyminio mokesčio sumokėjimui, galės įvykdyti šią prievolę vėliau, o reikalavimas sumokėti visą žyminio mokesčio sumą užkirstų galimybę apeliantei ginti savo pažeistas teises teikiant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo. 

Dėl procesinės bylos baigties

26.       Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą atidėti jai dalies žyminio mokesčio mokėjimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės bei apeliantės prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą patenkinti – atidėti atsakovei UAB „Šamada“ žyminio mokesčio dalies (1 188 Eur) sumokėjimą iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šamada“ prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šamada“ 1 188 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šamada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimo priėmimo.

Teisėja                                                                   Alma Urbanavičienė