Civilinė byla Nr. e2A-210-730/2024
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01121-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14;
3.3.1.18.2; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
D A L I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų I. D. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. G., S. K. ieškinį atsakovams I. D., A. D. dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčių sutikimo ir pagal atsakovų I. D., A. D. priešieškinį ieškovams M. G., S. K. dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčių sutikimo, žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Z. R., J. L., E. B., I. T.,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovų teisę be atsakovų sutikimo atlikti visus reikalingus veiksmus, parengti dokumentus susijusius su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų įregistravimu, Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Plungės ir Rietavo skyriuje ir Valstybės įmonės Registrų centre, viešame registre. Nurodė, kad pagal 2022 m. kovo 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovai asmeninės nuosavybės teise paveldėjo po ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Paveldėtos dalys yra bendrame žemės sklype su atsakovais. Siekiant ateityje išvengti nesutarimų tarp bendraturčių dėl naudojimosi nusipirktu žemės sklypo plotu, ieškovai siekia patvirtinti NŽT ir viešame registre įregistruoti patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis. Kadastrinius matavimus atlikęs uždarosios akcinės bendrovės „Geoplanai“ matininkas parengė minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Žemės sklypo byla buvo rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, šiuo metu galiojančiais teritorijos planavimo dokumentais. Matininkas, vykdydamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, atliko tris ženklinimus, kviečiant gretimų sklypų savininkus ir NŽT. Vykdant trečiąjį ženklinimą dėl pasikeitusių žemės sklypo savininkų, gretimybėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsirado papildomų riboženklių dėl netolygaus reljefo. Gretimybė (duomenys neskelbtini) formuojama griovio viduriu kaip nurodyta žemės sklypo abrise. Tačiau nei ribų paženklinimo metu, nei sudarant žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, bylą atsakovai nedalyvavo, parengtame žemės sklypo plane nepasirašė, nors matininkas atsakovams pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Geoplanai“ 2022 m. birželio 22 d. parengtą sklypo planą ir visą suformuotą nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą. Kadangi nėra atsakovų parašo, projekto negalima įregistruoti NŽT ir viešame registre. Mano, kad atsisakymas yra be teisinio pagrindo, atsisakymo argumentų nepateikta, dėl ko taip pat negalima nustatyti ir naudojimosi tvarkos.
2. Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ant ieškovų parengtos kadastrinių matavimų bylos nepasirašė, nes matavimai yra atlikti nesilaikant išlikusių riboženklių, nepaisant gretimo sklypo paženklinimo, nustatyta sklypo riba persidengia su gretimu Z. R. sklypu. Nesutiko su ieškovų argumentu, jog dėl nelygaus reljefo gretimybėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsirado papildomų riboženklių. Atsakovų nuomone, ties posūkio tašku 1 nereikėjo nustatinėti jokių naujų kadastro duomenų, nes šioje vietoje žemės sklypas ribojasi su I. T. žemės sklypu, kurio ribos nustatytos kadastriniais matavimais. Šis posūkio taškas taip pat ribojasi su Z. R. žemės sklypu, kuris dar neturi patvirtintų kadastrinių matavimų. Tiek 1998 m. birželio 25 d., tiek 1998 m. balandžio mėn. sklypo abrise linijos tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini) buvo tiesios 481 metro ilgio. Pagal atliktus kadastro matavimus, linija tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini) jau yra nežymiai išlenkta, joje atsirado du papildomi posūkio taškai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ir nors šios sklypo dalies linijos ilgis išliko toks pat, atitinkantis abrisą ir seną žemės sklypo planą, tačiau žemės sklypo dalis ties šia linija dengia Z. R. žemės sklypą, o tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypo, Z. R. žemės sklypo ir I. T. sklypo atsiranda laisvos valstybinės žemės tarpas. Nurodo, kad tik ištaisius neatitikimus, būtų galima svarstyti apie kadastrinių matavimų įregistravimą, todėl atsakovai atsisako pasirašyti kadastrinių matavimų projektą.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieškovų ieškinį neprieštaravo, jog teismas tenkintų ieškovų prašymą be atsakovų sutikimo atlikti sklypo kadastrinius matavimus, tačiau atkreipė dėmesį, kad tokie matavimai turėtų būti atliekami laikantis teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad vadovaujantis teisės aktais turi būti atliekami visų žemės sklypų, tame tarpe ir šalims priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Nenustačius jokių trūkumų, suderinus kadastrinių matavimų bylą, yra rengiamas teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Šio tikslo siekdami ieškovai ir inicijavo ginčo sklypo kadastrinių matavimų atlikimą. Uždarosios akcinės bendrovės „Geoplanai“ matininkas atlikęs ginčo sklypo kadastrinius matavimus, per posistemę „Geomatininkas“ pateikė kadastrinių matavimų bylą patikrinti ir suderinti. Patikrinęs ginčo sklypui atliktų kadastrinių matavimų bylą, 2022 m. birželio 30 d. Plungės ir Rietavo skyrius surašė aktą, kuriame pažymėjo, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeistas taisyklių 22 punktas, nustatantis, kad jei sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai)), dėl ko kadastrinių matavimų byla buvo atmesta. Nurodo, kad susipažinus su ieškiniu, palyginus projektus nustatyta, jog pagal projektus atsiranda tarpas, kurio neturėtų būti, ieškovų parengtoje kadastrinių matavimų byloje pateiktame ginčo sklypo plane yra pakeista šiaurinė riba ((duomenys neskelbtini)) su gretimu žemės sklypu, be to visi trys žemės sklypai turėtų susikirsti viename taške, tačiau ieškovų parengtame plane taškas Nr. 1 dėl nežinomų priežasčių yra šalimais. Atsižvelgiant į tai, siūlė pašalinti nurodytus netikslumus ir vadovaujantis nuostatais bei taisyklėmis perdarytą kadastrinių matavimų bylą pakartotinai teikti per posistemę „Geomatininkas“ tikrinimui bei derinimui.
4. Atsakovai pateikė priešieškinį, kurio patikslintais reikalavimais prašė nustatyti I. D., A. D., S. K., M. G. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal G. J. individualios veiklos atliktus kadastrinius matavimus ir 2023 m. balandžio 1 d. parengtą žemės sklypo planą leisti atsakovams be ieškovų sutikimo atlikti visus reikalingus veiksmus, parengti dokumentus, susijusius su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų įregistravimu Nacionalinės Žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriuje bei valstybės įstaigoje „Registrų centras“. Nurodė, kad sklypo bendraturčiams nesutariant dėl žemės sklypo ribų, atsakovai užsakė parengti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko matininkas G. J.. 2022 m. spalio 23 d. buvo paženklintas sklypas, surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas. Šį aktą pasirašė atsakovai, gretimų žemės sklypų savininkai, išskyrus ieškovus. Teigia, kad 2023 m. balandžio 5 d. aktu buvo nustatyta, kad žemės sklypų ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės sklypo valdos projektams nustatyta teisingai, žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai, žemės sklypo vertė apskaičiuota teisingai, žemės sklypo kadastro byla parengta, sukomplektuota teisingai. Nurodo, kad be ieškovų sutikimo negali baigti registravimo procedūrų. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK) 4.45 straipsnis nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Teigia, kad atsakovų parengti kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis teisės aktais, pirminiais žemės sklypo dokumentais, žemės reformos projektu, todėl nėra kliūčių nustatyti žemės sklypo ribų pagal G. J. parengtą kadastro bylą ir joje esatį 2023 m. balandžio 1 d. žemės sklypo planą. Ateityje gali kilti ginčas ir dėl kitų žemės sklypo ribų, todėl siekiant išvengti bylinėjimosi ateityje, žemės sklypo ribos turi būti nustatytos pagal G. J. atliktus kadastrinius matavimus ir 2023 m. parengtą žemės sklypo planą.
5. Ieškovai atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad esminis byloje dokumentas pagrindžiantis ir nustatantis ieškinio reikalavimų ribas yra Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. birželio 30 d. priimtas tikrinimo aktas, kuriuo ir buvo nustatyta, jog uždarosios akcinės bendrovės „Geoplanai“ atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai yra teisingi, plotas, ribos, specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos nustatyti teisingai, atitinka teritorijų planavimo dokumentus, o šiuo atveju atmesta buvo tik tuo pagrindu, jog ant tinkamai atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų rezultato nepasirašė atsakovai, ir tai buvo kvalifikuota kaip nustatytų taisyklių 22 punkto pažeidimas. Nurodo, kad šį pažeidimą galima pašalinti tik kreipiantis į teismą dėl leidimo pasitvirtinti ginčo sklypo kadastro duomenis be atsakovų sutikimo. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarybos išvadas galėtų pateikti tik Nacionalinės žemės tarnybos atliktas pakartotinis tikrinimas, tačiau tokia išvada, nepaisant Nacionalinės žemės tarnybos prieštaravimų byloje, yra nepateikta. Nurodo, kad ieškovų pateiktas projektas yra teisingas, atitinka teisės aktus ir metodikas. Nurodo, kad pagal metodiką miško žemės sklypų ribos projektuojamos jas derinant prie natūralių kontūrų - upelių, griovių, kelių, kvartalų linijų, proskynų, kitų objektų. Pastarasis poįstatyminis teisės aktas reikalavo, kad miško sklypų, koks yra ir ginčo sklypas, ribos būtų nustatytos su lyg grioviu (upelio) linija, jei griovys (upelis) neprivatizuotinas, o jei privatizuotinas, tai riba privalėjo būti nustatyta tokio griovio (upelio) viduriu. Nagrinėjamu atveju griovys buvo privatizuotinas, todėl pagal Alsėdžių žemės reformos projektą bendra riba tarp ginčo sklypo ir I. T. sklypo buvo suprojektuota melioracinio griovio viduriu, kaip reikalauja nurodytas teisės aktas. Matavimų teisingumą patvirtino ir pats NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2022 m. birželio 30 d. tikrinimo aktu, kuriame nurodė, kad kadastriniai matavimai atlikti tinkamai ir atitinka teritorijų planavimo dokumentus, o pažeidimas tik tas, jog ant plano nėra bendraturčių parašų. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo I. T..
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad atsiliepimo pateikimo metu Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius iki atsiliepimo pateikimo dienos nebuvo gavęs, todėl negali įvertinti atsakovų patikslinto priešieškinio nurodytų argumentų bei pateikti išsamų atsiliepimą civilinėje byloje.
7. Trečiasis asmuo I. T. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu ir palaiko ieškinį. Jos vertinimu ginčas tarp šalių kyla dėl to, kad ginčo sklypas turi tik preliminarius matavimus. Atsakovai, neleisdami ieškovams patikslinti ginčo sklypo kadastro duomenis ir tuo pačiu jų ribas, nepagrįstai riboja jų nuosavybės teisę į ginčo sklypą. Tokiu būdu ieškovai negali įgyvendinti savininkų teisės disponuoti ginčo sklypu ir juo naudotis, valdyti atitinkamą dalį ir tai reiškia, kad ginčas byloje kilo tarp bendraturčių dėl bendros dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bendraturčiams nepagrįstai trukdant ieškovams nusistatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarką. Trečiojo asmens nuomone, ginčo sklypo kadastro duomenų tikslinimas pagal teisės aktų reikalavimus be bendraturčių (atsakovų) sutikimo, nepažeis jų teisių, nes ši procedūra nuo jų nuomonės ir požiūrio į šį ginčą nepriklauso. Ginčo sklypo kadastro duomenys yra tikslinami ne taip, kaip to nori žemės sklypų savininkai, o kaip reikalauja teisės aktai. Ieškovai į teismą kreipėsi vadovaudamiesi NŽT priimtu tikrinimo aktu, kuriuo buvo nustatyta, jog atlikti ginčo sklypo kadastriniai matavimai yra teisingi, plotas, ribos, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatyti teisingai, atitinka teritorijų planavimo dokumentus, o atmesta buvo tik tuo pagrindu, jog ant tinkamai atliktų kadastrinių matavimų rezultato (ginčo sklypo plano) nepasirašė atsakovai, ir tai buvo kvalifikuota kaip taisyklių 22 punkto pažeidimas. Atkreipė dėmesį, jog NŽT atsiliepime nurodydama, jog uždarosios akcinės bendrovės „Geoplanai“ parengti kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, pateikė tik savo nuomonę, o ne specialistų išvadą, pritarė NŽT atsiliepime į patikslintą priešieškinį išdėstytiems teiginiams, jog žemės sklypų kadastro duomenys nėra nustatinėjami teisme, o tai yra daroma nuostatų, taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tai yra esminė priežastis, dėl ko negali būti tenkinamas priešieškinis. Pasisakydama dėl priešieškinio atkreipė dėmesį, jog ginčo sklypo ribas turėtų nustatyti teismas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnio nuostatomis, kurios taikomos sprendžiant ginčus tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų, bet ne tarp bendraturčių. Iš priešieškinio ne tik, kad neaišku, kas yra ieškovai ir kas atsakovai, bet neaišku ir kurioje vietoje prašoma teismo nustatyti ginčytinas ginčo ir gretimų žemės sklypų ribas; neužtenka pateikti teismui žemės sklypo planą, o reikia priešieškinio dalyke nurodyti, tarp kurių žemės sklypų ir kokiuose ribų posūkio taškuose yra nustatomos bendros ribos, nurodant ir ribų posūkio taškų koordinates. Taip pat būtina pagrįsti priešieškinį (nurodyti jo pagrindą), paaiškinti kokios problemos kyla su kiekvienu gretimu žemės sklypu ir įrodinėti, kad nustatoma bendra riba atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pirminius žemės sklypų formavimo dokumentus. Viso to priešieškinyje nėra, todėl neaišku kaip nuo jo gintis gretimų žemės sklypų savininkams. Mano, kad toks priešieškinis privalo būti paliktas nenagrinėtu, nes atsakovai šį naują ginčą su trečiaisiais asmenimis dėl visiškai naujo, su šia byla nesusieto materialinio teisinio santykio. Pažymi, kad matavimuose tarpas galėjo atsirasti dėl jaunos specialistės darbo, kuri ką tik buvo pradėjusi praktikuoti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.
8. Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį trečiasis asmuo I. T. palaikė pirminiame atsiliepime išdėstytą poziciją, papildydama tuo, jog I. T. priklausančio žemės sklypo ir ginčo žemės sklypo riba nėra bendra (žemės sklypai nesiriboja), o turėtų būti pagal visus pirminius šių žemės sklypų dokumentus, tačiau šie žemės sklypai turi turėti bendrą ribą ties griovio viduriu. Trečiasis asmuo I. T. pripažįsta, kad jos žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, todėl juos patikslinti dabar užsakė geodezinėje įmonėje - uždaroje akcinėje bendrovėje „Geoplanai“ ir prašė teismo atsakovų patikslintą priešieškinį atmesti. Nuro0do, kad atsakovai prašydami, kad teismas nustatytų ginčo sklypo ribas, iš esmės prašo teismo atlikti ne teismo kompetencijai priskirtinus veiksmus. Nurodo, kad jei ginčas kyla dėl G. J. nustatytų ginčo sklypo kadastro duomenų, tai juos tvirtinti turėtų ne teismas, o Nacionalinė žemės tarnyba.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. nusprendė priimti dalinį sprendimą, ieškovų ieškinį tenkinti, atsakovų priešieškinį dėl kadastrinių matavimų įregistravimo atmesti, pripažinti ieškovams be atsakovų sutikimo teisę parengti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dokumentus ir juos pateikti Nacionalinės žemės Tarnybos prie Aplinkos ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui bei įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, atsakovų, priešieškinį dalyje dėl žemės sklypo ribų nustatymo palikti nenagrinėtu, priteisti trečiajam asmeniui I. T. lygiomis dalimis iš atsakovų 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
10. Dėl dalinio teismo sprendimo priėmimo teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl sklypo kadastro duomenų įregistravimo ir dėl naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo, taip pat dėl sklypo ribų nustatymo. Teismas įvertinęs šalių reikalavimų pobūdį, nagrinėjamos bylos specifiką, sprendė, jog šiuo atveju yra prielaidos dalinio sprendimo priėmimui. Pažymėjo, kad ginčo sklypas suformuluotas tik preliminariais matavimais, dėl ko būtina tiksliai nustatyti sklypo parametrus ir spręsti ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu žemės sklypo tvarkos nustatymo. Nagrinėjamu atveju šalys siekia įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis, kurie yra skirtingi, todėl prieš nustatant naudojimosi ginčo sklypu tvarką pirmiau būtina išspręsti ginčą dėl žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo.
11. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovų ir atsakovų lėšomis buvo atlikti individualūs žemės sklypo kadastriniai matavimai ir parengti žemės sklypų kadastrinių matavimų dokumentai. Nacionalinė žemės tarnyba priimtais aktais nustatė, kad abiejų šalių matavimai yra teisingi, tačiau juos atsisakė įregistruoti esant taisyklių 22 punkto pažeidimui (projekto nepasirašius bendraturčiui). Nurodė, kad šiuo atveju ieškovai ieškiniu ir atsakovai priešieškiniu siekia leisti įregistruoti šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo kadastrinius duomenis pagal jų pateiktus individualius projektus.
12. Dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininko sutikimo teismas nurodė, šiuo atveju tiek ieškovai, tiek atsakovai atsisako duoti sutikimus, dėl ko šiuo atveju reikia įvertinti, kurios iš šalies nesutikimas įteisinti atliktus kadastrinius matavimus yra teisėtas veiksmas, ar tai kokiu nors būdu pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Teismas ištyręs pateiktus kadastro duomenis, byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, jog šiuo atveju atsakovai neįrodė, kad uždarosios akcinės bendrovės UAB „Geoplanai“ atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai dėl atsakovų nurodytų priežasčių yra neteisingi, be to, atsakovai neįrodė, jog ieškovų reikalavimas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo ir daiktinių teisių įregistravimo pažeis jų kaip bendraturčių interesus. Pažymėjo, kad atsakovų nesutikimas pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į turto kadastrą pasireiškia jų nepasirašymu žemės sklypo plane ir užkerta kelią ieškovams įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis, dėl ko teismas nusprendė ieškovų reikalavimus dėl kadastrinio duomenų įregistravimo be atsakovų sutikimo tenkinti.
13. Dėl sklypo ribų nustatymo teismas nurodė, kad atsakovai priešieškiniu taip pat prašė nustatyti I. D., A. D., S. K., M. G. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal G. J. individualios veiklos atliktus kadastrinius matavimus ir 2023 m. balandžio 1 d. parengtą žemės sklypo planą. Teismas įvertinęs priešieškinio reikalavimus sprendė, jog atsakovai iš esmės siekia patvirtinti atliktų kadastrinių matavimų duomenų teisingumą, dėl ko teismas pritarė NŽT ir I. T. atstovų pozicijai, kad sklypų kadastro duomenys nėra nustatinėjami teisme, o tai yra daroma Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis. Kadangi teismas darė išvadą, jog kadastrinių duomenų tvirtinimo klausimą sprendžia NŽT, teismas nusprendė priešieškinio dalį dėl sklypo ribų nustatymo palikti nenagrinėtu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu apeliantai (atsakovai) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. dalinio sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovų ieškinys ir atmestas atsakovų priešieškinis dėl kadastrinių matavimų įregistravimo atmestas ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovų reikalavimą pripažinti jiems teisę be atsakovų sutikimo parengti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dokumentus ir juos pateikti Nacionalinės žemės Tarnybos prie Aplinkos ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui bei įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, leisti atsakovams be ieškovų sutikimo atlikti visus reikalingus veiksmus, parengti dokumentus, susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų įregistravimu NŽT Plungės ir Rietavo skyriuje bei valstybės įmonėje „Registrų centras“. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas dalinį sprendimą netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nesilaikė proporcingumo ir protingumo principų, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teigia, kad ieškovai ir atsakovai pateikė kadastrinius matavimus, kurie skiriasi nežymiai - ieškovų kadastrinių matavimų plane jų sklypo ribos pažymėtos kaip dengiančios gretimų žemės sklypų savininkų sklypus, paliekant tarpą tarp sklypų, o atsakovų kadastrinių matavimų plane sklypo ribos neperdengia gretimų sklypų ribomis. Šalių kadastriniai matavimai NŽT tikrinimo atkais pripažinti kaip teisingi, tačiau jie nebuvo įregistruoti nesant bendraturčių parašų.
14.2. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovų reikalavimus neleido atsakovams atlikti tokių pat veiksmų, nors atsakovų klypo planas neperžengia gretimų žemės sklypų ribų ir tarp jų nesuformuotas tarpas. Pažymi, kad teismo posėdyje apklaustas NŽT specialistas patvirtino, kad atliekant tikrinimą buvo padaryta klaida, ir net, jeigu teismas leistų ieškovams be atsakovų sutikimo toliau atlikti prašomus veiksmus, jie negalės įgyvendinti tolimesnių veiksmų ir negalės toliau tvarkyti kadastrinių matavimų bei jų įregistruoti. Pažymi, kad teismas atsakovų reikalavimus atmetė dėl to, kad šiuo atveju I. T. kadastriniai matavimai yra neteisingi, tačiau teismas neįvertino, kad I. T. kadastro duomenis nėra keičiami, trečiasis asmuo pakartotinių matavimų neatliko ir jokių reikalavimų nereišekė. . Pažymi, kad šiuo atveju būtų keičiami tik ieškovų ir atsakovų atlikti kadastriniai matavimai, neįtakojant trečiųjų asmenų teisių.
14.3. Pirmosios instancijos teismui leidus ieškovams derinti jų parengtus kadastrų duomenis bus pažeidžiamos gretimų sklypų savininkų teisės, nes ieškovų parengtas sklypo planas persidengia su kitais žemės sklypais. Be to, šiuo atveju matavimai buvo atlikti netinkamai, remiantis griovio buvimo faktu. Pažymi, jog faktiškai griovio arbrise nebuvo, o reljefo nelygumas ar natūralus gamtos reljefas nelaikytinas grioviu ar grioveliu, kuris turėtų įtakos kadastriniam žymėjimui, todėl prie jo negali būti tapatinama žemės sklypo riba, kai riba jau yra nustatyta kadastriniais matavimais, kurie galioja nuo 2015 metų. Nurodo, kad atsakovai neskundžia sprendimo dalies, kuria atsakovų priešieškinis dalyje dėl žemės sklypo ribų nustatymo paliktas nenagrinėtu.
15. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
15.1. Dėl kadastro duomenų pakeitimo pagrindų nurodo, kad teisės aktai įtvirtina teisinį kadastro duomenų pakeitimo pagrindą, kuris paneigia atsakovų samprotavimą ir išvadą, kad siekiant pakeisti kadastro duomenis yra būtina pirmiau nuginčyti jau įregistruotų gretimų žemės sklypų savininkų kadastro duomenis. Nurodo, jog teismas teisingai nustatė ginčo esmę, vadovaudamasis teisės aktais konstatavo, kad būtent ieškovų matininko pateikti žemės ribų kadastriniai matavimai yra teisingi, tuo tarpu atsakovų matininko kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
15.2. Dėl griovio nebuvimo fakto nurodo, kad teismas teisingai akcentavo, kad ginčo dėl suprojektuoto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuris patvirtintas Telšių apskrities viršininko 1999 d. sausio 15 d. įsakymu, teisėtumo ir pagrįstumo, byloje nėra. Minėtame projekte riba tarp šalims priklausančio žemės sklypo ir trečiajam asmeniui I. T. priklausančio žemės sklypo nustatyta griovio viduriu. Šis žemėtvarkos projektas yra patvirtintas ir galiojantis, todėl juo turi būti vadovaujamasi, atliekant kadastrinius matavimus. Griovys pažymėtas abrise ir pirminiame plane. Šiuo atveju atsakovų matininkas paženklino sklypo ribas nesivadovaudamas abrisu, pirminiais dokumentais, dėl ko buvusios ribos neišlaikė.
15.3. Dėl kadastrinių matavimų teisingumo nurodo, kad teismas sprendime nurodė, kad nors NŽT 2023 m. balandžio 5 d. tikrinimo aktu, įvertinęs atsakovų užsakymu parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nustatė, kad žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentams, vis tik teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad matininko atsakovų matininko atlikti ginčo sklypo kadastriniai matavimai neatitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento - žemėtvarkos projekto. Nurodo, kad NŽT atstovo ir NŽT specialisto prieštaringi paaiškinimai byloje privalo būti vertinami labai kritiškai. Tokią išvadą leidžia daryti NŽT centrinio skyriaus Vilniuje 2023 m. liepos 19 d. atsakymas, kuriame yra aiškiai atsakyti esminiai klausimai, į kuriuos negalėjo atsakyti minėti asmenys.
16. Trečiasis asmuo I. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįsta, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
16.1. Nurodo, kad tuo atveju jei priešieškiniu keliamas klausimas dėl besiribojančių sklypų ribų neaiškumo, atsakovai turėjo ne tik konkrečiai nurodyti sklypus, tačiau taip pat ir neaiškias ribas. Nors priešieškiniu keliamas klausimas dėl visų ribų, tačiau apeliaciniu skundu keliamas klausimas tik dėl I. T. ir Z. R. sklypų ribų, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovai patys nežino, kas pažeidžia jų teises. Nurodo, kad atsakovų atstovė iš esmės prašė nustatyti sklypo ribas, dėl ko kyla klausimas ar teismas nepažeis diskrecijos teisę, vietoje matininko nustatydamas sklypo ribas. Nurodo, kad teisės aktais teismui nenustatyta teisė nei nustatinėti, nei tvirtinti sklypų ribas, kadangi kadastro duomenis nustatinėja geodezininkai.
16.2. Nurodo, kad atsakovai bando iškreipti faktines aplinkybes, nepagrįstai sureikšmindami NŽT specialisto ir geodezininko pasisakymus, kurie nurodė, jog ginčo griovio nėra. Teigia, jog teismas remdamasis žemėtvarkos projektus teisingai nustatė, kad trečiojo asmens sklypo riba ir buvo nustatyta ties griovio viduriu. Nurodo, kad geodezininko G. J. schemos paneigia atsakovų argumentus, kad ginčo vietoje nėra griovio, bei pačio geodezininko paaiškinimus, jog jis griovio nematė. Mano, kad NŽT specialisto paaiškinimai turėtų būti vertintini kritiškai, dėl negalimumo nuvykti į vietą ir patikrinti sklypų ribų.
16.3. Nurodo, kad G. J. parengti matavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, dėl ko jie turi būti pripažinti niekiniais ir nepagrįstais. Teigia, kad tuo metu kai buvo atliekami trečiojo asmens kadastriniai matavimai ir vietoje buvo ženklinamos sklypo ribos, šalia griovio buvo įkaltas metalinis kuolas (tam, kad netrukdytų vandens pratekėjimui) ir visada buvo įsitikinusi, jog jos žemės sklypo ribos baigiasi ties griovio viduriu, tačiau tik šioje byloje paaiškėjo aplinkybės, jog trečiojo asmens kadastriniai matavimai buvo parengti netinkamai. Teigia, jog nori, kad sklypų ribos būtų atkurtos kaip yra išbraižyta žemėtvarkos projekte ir po šio sprendimo įsiteisėjimo atliks naujus matavimus.
17. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos Ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo jį tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
17.1. Nurodo, kad uždarosios akcinės bendrovės „Geoplanai“ matininkas R. S., atlikęs sklypo kadastrinius matavimus, per posistemę „Geomatininkas“ pateikė juos NŽT tikrinimui ir derinimui. Atlikus tikrinimą buvo nustatyta, jog yra pažeistas taisyklių 22 punktas, dėl paženklinimo – parodymo akto pasirašymo. Susipažinus su ieškiniu, pakartotiniai įvertinus matininko atliktus matavimus, nustatyta, jog šio matininko plane klaidingai nurodyta gretimybė su gretimu sklypu, pakeista šiaurinė riba, atlikti matavimai nesutampa su matininkės A. Z. parengto plano riba, atsiranda tarpas valstybinės žemės, kurio neturi būti, sklypai nesusikerta viename taške, todėl mano, kad ieškovai turi perdaryti kadastrinių matavimų bylą ir pakartotinai ją tikrinimui ir derinimui.
17.2. Nurodo, kad palaiko atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją ir atkreipia dėmesį tai, kad bylos nagrinėjimo metu apklausiamas teisme Nacionalinės žemės tarnybos specialistas A. V., kuris rengė ieškovams ir atsakovams tikrinimo aktus, nurodė, kad atliekant tikrinimą buvo padaryta klaida, ir net, jeigu teismas leistų ieškovams be atsakovų sutikimo toliau atlikti prašomus veiksmus, jie negalės įgyvendinti tolimesnių veiksmų ir negalės toliau tvarkyti kadastrinių matavimų ir jų įregistruoti. Specialistas teismo posėdžio metu akcentavo, kad ieškovų matininkas koordinavo menamą tašką, o ne posūkio taškus, kurie yra nustatyti gretimo sklypo kadastriniais matavimais ir įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“. Nurodo, kad matininkas turėjo nurodyti, kad yra neatitikimas, tačiau to nepadarė.
17.3. Nurodo, kad nors ieškovų žemės sklypo ribos dengia gretimų žemės sklypų ribas, kuriems valstybės įmonėje „Registrų centras“ įregistruoti kadastriniai matavimai ir tarp gretimų žemės sklypų lieka tarpas, teismas vis tiek leido ieškovams be atsakovų sutikimo atlikti visus reikalingus veiksmus, parengti dokumentus susijusius su žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimu, tuo tarpu atsakovams tokių veiksmų atlikti neleido, nors jų žemės sklypo planas neperžengia gretimų žemės sklypų ribų ir tarp jų nesuformuotas tarpas. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu išsiskyrus šalių matininkų nuomonėms NŽT atstovas siūlė daryti išvažiuojamąjį teismo posėdi, kad nepriklausomas matininkas vietoje darytų šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau teismas tokius tarnybos atstovo prašymus atmetė, o dabar iš teismo sprendimo matyti, kad teismas klaidingai vertino paties griovio buvimo faktą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo daliniu sprendimu nurodo, kad teismas tenkindamas ieškovų ieškinį dalyje, kuria leista be apeliantų sutikimo atlikti veiksmus žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimui, atmesdamas apeliantų priešieškinio reikalavimus dėl analogiškų veiksmų atlikimo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovų kadastriniai matavimai yra netikslūs, pagal ieškovų pateiktus matavimus sklypai persidengia ir atsiranda tarpai tarp sklypų, be to, teismas tinkamai neįvertino ir Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto, parengusio šalių kadastro bylų duomenų tikrinimo aktus parodymus teisme, kuris ir nurodė jog ieškovų matavimai parengti netinkamai, su klaidomis ir teismui leidus juos įregistruoti, tokie kadastriniai matavimai negalės būti įregistruoti. Pažymi, kad šiuo atveju būtent apeliantų pateikti matavimai yra teisingi, o teismas atmesdamas apeliantų reikalavimus netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.
21. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo, naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Pažymėtina, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo daliniu sprendimu ieškovams leista atlikti veiksmus dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be atsakovų sutikimo, atsakovų reikalavimas dėl veiksmų atlikimo (kadastrinių matavimų registracijos procedūros atlikimui) atmestas, taip pat atsakovų priešieškinis dalyje dėl žemės sklypo ribų nustatymo paliktas nenagrinėtu. Nagrinėjamu atveju apeliantai (atsakovai) apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalimi, kuria atitinkamai buvo patenkinti ieškovų ir atmesti atsakovų reikalavimai dėl kadastrinių duomenų įregistravimo be priešingos šalies sutikimo, atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad apeliacinio skundo dalyko ribas sudaro pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalis, kuria išspręsti ieškovų ir atsakovų reikalavimai dėl leidimo atlikti veiksmus įregistruojant žemės sklypo kadastrinius matavimus, be priešingos šalies sutikimo (CPK 320 straipsnis).
22. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 18,40 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklauso po ¼ žemės sklypo, įgyto pagal 2022 m. kovo 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3/8 žemės sklypo pagal 2021 m. gruodžio 15 d. pirkimo pradavimo sutartį ir 1/8 žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovui A. D. pagal 2021 m. sausio 3 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (Nekilnojamojo turto registro kadastro centrinio duomenų banko išrašas).
23. Šalių lėšomis buvo atlikti individualūs žemės sklypo (sprendimo 22 punktas) kadastriniai matavimai ir parengti žemės sklypų kadastrinių matavimų dokumentai, tai yra individualius duomenis pateikė tiek ieškovai, tiek atsakovai. Ieškovai su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, jog uždaroji akcinė bendrovė „Geoplanai“ ieškovų užsakymu atliko kadastrinius matavimus ir parengė kadastrinių matavimų bylą, analogiškai atsakovų užsakymu žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko ir žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą parengė matininkas G. J.. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius 2022 m. birželio 30 d. ir 2023 m. balandžio 5 d. tikrinimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatė, kad abiejų šalių pateikti žemės sklypo kadastriniai matavimai yra teisingi, atitinka teritorijų planavimo dokumentus, tačiau abiejų atliktų kadastrinių matavimų rezultato nepasirašė bendraturčiai ir tai buvo kvalifikuota kaip Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 22 punkto pažeidimas, dėl ko ieškovai ir atsakovai teismui pareiškė reikalavimus kadastrinių matavimų registracijos veiksmų atlikimui, be bendraturčio sutikimo.
24. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, tai yra nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Šiuo atveju kilęs ginčas, kurios iš šalies nesutikimas įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus yra teisėtas veiksmas ir ar tai kokiu nors būdu pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu informuoti kitus asmenis, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais kadastriniais matavimais, gauti jų sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.
26. Nagrinėjamu atveju atsakovai atsisakydami pasirašyti – duoti sutikimą ieškovams dėl kadastrinių matavimų registravimo nurodė, kad ieškovų kadastriniai matavimai yra neteisingi, atlikti nesilaikant išlikusių riboženklių, nepaisant gretimo sklypo ribų. Pažymėtina, jog ieškovai taip pat nesutinka su atsakovų pateiktais kadastriniais matavimais, laikydamiesi pozicijos, jog ieškovų pateiktų kadastrų duomenys, priešingai nei atsakovų, yra teisingi. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovams atlikus kadastrinius matavimus (parengta uždarosios akcinės bendrovės „“Geoplanai“ matininko R. S.) ir pateikus juos Nacionalinei Žemės Tarnybai tikrinti 2022 m. birželio 30 d. tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pateiktuose paženklinimo aktuose nenurodyti dalyvavę asmenys. Kitų pastabų dėl ieškovų pateiktų duomenų akte nėra nurodyta. Analogiškai, teisingi laikomi ir atsakovų 2023 m. balandžio 5 d. tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti kadastriniai matavimai. Byloje susiklosčius tokiai faktinei situacijai, jog tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktos kadastrinių matavimų bylos (matavimai) trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos pripažinti teisingais (išskyrus dėl bendrasavininkų sutikimo nebuvimo), esant dviem pateiktiems kadastriniams matavimams, kurie savo turiniu nėra identiški, bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. V. (pateiktų tikrinimo aktų rengėjas) pateikė paaiškinimus, dėl šalių pateiktų kadastrinių matavimų, kuriuos, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas ir įvertino netinkamai.
27. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas A. V. (Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Aplinkos Ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vyriausiasis specialistas) nurodė, kad matininko G. J. parengtas planas (pateiktas atsakovų) yra teisingas, o matininko R. S. parengtas planas (pateiktas ieškovų) yra neteisingas. Nurodė, kad ieškovų pateikto plano neteisingumas pasireiškia tuo, kad jis yra parengtas pagal menamą tašką, kuris nesutampa su gretimu trečiojo asmens I. T. žemės sklypo taškais, dėl ko atsiranda tarpas tarp sklypų, kurio teigimu faktiškai būti negali. Nurodė, kad matininkas R. S. teikdamas planą tvirtinimui pagal kadastro duomenis turėjo nurodyti skyriui esamą neatitikimą, dėl ko skyrius jį išnagrinėjęs būtų priėmęs atitinkamą sprendimą, tačiau šiuo atveju pateikti duomenys buvo įvertinti tik preliminariai. Pažymėjo, kad patenkinus ieškovų ieškinį, jų pateikti kadastriniai matavimai negalės būti tvirtinami, o turėtų būti taisomi ir tvirtinami iš naujo (pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 86 min. – 130 min.). Taigi, bylos nagrinėjimo metu 2022 m. birželio 30 d. tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) parengęs asmuo paliudijo, kad aktas yra neteisingas ir patvirtino, kad ieškovų pateikti kadastriniai matavimai turi trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie nurodyti vyriausiojo specialisto A. V. parodymai, neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams (CPK 185 straipsnis).
28. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nuosekliai laikosi pozicijos, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodydami jog ieškovų pateikti matavimai negali būti registruojami dėl esamų trūkumų, tai yra neteisingų sklypo ribų. Nors ieškovai teigia, kad šiuo atveju specialisto pateiktas tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra panaikintas, o ieškovų pateikti duomenys priešingai nei nurodo apeliantai ir trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra teisingi, tačiau su šiais argumentais sutikti negalima.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčių be teisinio pagrindo neduodamas sutikimas dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir tvirtinimo procedūroje gali būti vertinamas kaip to siekiančio bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas. Siekiant išvengti tokio ribojimo, bendraturčiams be teisėto pagrindo neduodant sutikimo atlikti nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti, šią procedūrą atliekantis bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tokius matavimus be kitų bendraturčių sutikimo. Tokio leidimo davimas sukelia tiesiogiai materialiąsias teisines pasekmes, kadangi asmuo įgyja teisę atlikti teisinius veiksmus.
30. Šiuo atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovų ir atsakovų pateikti kadastriniai matavimai yra skirtingi. Atsižvelgiant į gretimų trečiųjų asmenų I. T. ir Z. R. sklypų valdas, pagal ieškovų pateiktus matavimus atsiranda laisvas žemės tarpas, o pagal atsakovų parengtą žemės sklypo planą yra išlaikomi linijų ilgiai, nėra paliekami tarpai tarp sklypų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sudarydamas galimybę teikti ieškovų kadastrinius duomenis be atsakovų sutikimo tvirtinimui rėmėsi tuo, jog gretimo sklypo savininkė I. T. ateityje patikslins kadastrinius matavimus, o ir registratorius priims galutinį sprendimą dėl pateiktų kadastrinių matavimų registravimo, tačiau šiuo aspektu pirmiausia būtina pažymėti tai, kad atsakovai turėjo objektyvų pagrindą atsisakyti duoti ieškovams sutikimą dėl kadastrinių matavimų registravimo - pateiktų rašytinių įrodymų visuma (kadastrinių matavimų duomenys, paženklinimo aktai, žemės sklypo planas), liudytojo A. V. parodymai, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nurodyti motyvai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovų pateikti kadastriniai matavimai nėra teisingi ir šiuo atveju atsakovų atsisakymas pateikti sutikimą ieškovams negali būti laikomas neteisėtu.
31. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju vertinant šalių kadastrinių matavimų (ne) teisingumą šalys kelia klausimą dėl sklypo ribos faktinės vietos, tai yra kurių iš šalių pateikti kadastriniai matavimai yra teisingi, tačiau pažymėtina, kad sklypų kadastro duomenys nėra nustatinėjami teisme, o tai yra daroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, antra, bylos dalis dėl sklypo ribų nustatymo pagal priešieškinį ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu palikta nenagrinėta, šioje dalyje teismo sprendimas įsiteisėjo, o ir be to, pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių pateiktus planus, nepagrįstai nesirėmė faktu, jog tretieji asmenys I. T. ir Z. R., yra įregistravusios savo žemės sklypų kadastro bylas ir žemės sklypų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje laikytinos teisingomis, kol jos nėra pakeistos ar panaikintos (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo I. T. nurodė, jog galbūt įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje ji tikslins atliktus kadastrinius matavimus, teismo vertinimu nesudaro pagrindo kitaip vertinti šalių pateiktų kadastrinių matavimų duomenų sprendžiant klausimą, ar šiuo atveju atsakovai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovams dėl kadastrinių duomenų registravimo.
32. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju atsakovai turėjo objektyvų pagrindą atsisakyti duoti sutikimą dėl kadastro duomenų įregistravimo, į tai, jog šiuo atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojo A. V. parodymai teismo vertinimu pagrindžia apeliantų argumentus, jog ieškovų atlikti kadastriniai matavimai yra atlikti netinkamai, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų ieškinį dalyje, kuria pripažino ieškovams be atsakovų sutikimo teisę parengti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) dokumentus ir juos pateikti Nacionalinės žemės Tarnybos prie Aplinkos ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui bei įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis.
33. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų priešieškinį dalyje, kuria apeliantai siekia atlikti veiksmus dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų įregistravimo. Pažymėtina, kad atsakovai yra ginčo sklypo bendraturčiai, todėl jie, kaip ir ieškovai, turi neabejotiną teisę ginti savo subjektinę teisę, šiuo atveju reikšti priešieškinį dėl jiems nuosavybės teise priklausančio kartu su bendraturčiais valdomo žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo. Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojo A. V. parodymus, nenustatyta, jog atsakovams leidus atlikti sklypo kadastro duomenų registravimo procedūras, nukentės ieškovų ar trečiųjų asmenų interesai. Vertintina, kad atsakovų intereso įgyvendinimas atitiktų ir visų šalių interesus, nes, vadovaujantis protingumo principu, jau patys bendraturčiai objektyviai turi būti suinteresuoti, jog viešame registre būtų nurodyti tikslūs duomenys apie jų bendrai valdomą ginčo žemės sklypą
34. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovų priešieškinis dalyje dėl leidimo be ieškovų sutikimo atlikti kadastrinių matavimų registravimo procedūras yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovų patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl kadastrinių matavimų įregistravimo procedūros naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas. Pažymėtina, jog atsakovai patikslintu priešieškiniu suformulavo reikalavimą leisti atlikti visus reikalingus veiksmus, susijusius su kadastro duomenų įregistravimu Nacionalinės Žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriuje bei valstybės įstaigoje „Registrų centras“, tačiau atsižvelgiant į tai, jog sprendimą dėl kadastrinių matavimų įregistravimo priima nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas pateikus visus reikalingus dokumentus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 28 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnio 1 dalis), atsakovams leidžiama be ieškovų sutikimo teikti visus dokumentus susijusius su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų tvirtinimo procedūroms atlikti Nacionalinės Žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriuje.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti motyvai pagrindžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas dalinį sprendimą netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taikė proceso ir materialinės teisės normas. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, sutiktina su apeliantais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų ir atmetė apeliantų patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl veiksmų atlikimo leidžiant atlikti kadastro registravimo procedūras, dėl ko nusprendžiama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti ir apeliantų patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies - (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus ar priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Nagrinėjamu atveju tenkinus apeliantės apeliacinį skundą, tai yra panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, keistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas daliniu sprendimu nusprendė priteisti trečiajam asmeniui I. T. lygiomis dalimis iš atsakovų I. D. ir A. D. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl ieškovų ir atsakovų patirtų bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimo teismas nurodė, kad dėl ieškovų ir atsakovų išlaidų teismas spręs, priimdamas galutinį sprendimą. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo I. T. palaikė ieškovų ieškinio reikalavimus ir su atsakovų priešieškiniu nesutiko, atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniu skundu iš dalies tenkinami priešieškinio reikalavimai dalyje dėl leidimo atlikti veiksmus dėl kadastrinių duomenų teikimo registruoti procedūros, laikoma, jog šioje dalyje priešieškinio reikalavimai patenkinti 40 procentų, atitinkamai atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų proporciją trečiajam asmeniui I. T. lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 280 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 140 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
39. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taikė proceso ir materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl ieškovų ir atsakovų atsisakymo suteikti sutikimą kadastriniams matavimams registruoti, dėl ko nutariama apeliacinio skundo reikalavimus tenkinti iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo dalinį sprendimą dalyje kuria ieškovams M. G. ir S. K. be atsakovų I. D. ir A. D. sutikimo pripažinta teisė parengti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dokumentus ir juos pateikti Nacionalinės žemės Tarnybos prie Aplinkos ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui bei įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų M. G. ir S. K. ieškinį atmesti, atsakovų I. D. ir A. D. priešieškinį dėl kadastrinių matavimų įregistravimo tenkinti iš dalies ir leisti atsakovams be ieškovų sutikimo teikti visus dokumentus, susijusius su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų tvirtinimui Nacionalinės Žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriuje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantai (atsakovai) pateikė rašytinius įrodymus jog patyrė 109 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, sumokėtų už apeliacinį skundą, trečiasis asmuo I. T. pateikė įrodymus, jog patyrė 600 Eur advokato pagalbos išlaidų teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ieškovai ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos duomenų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
41. Atsižvelgiant į atsakovų apeliacinio skundo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, laikytina, jog nagrinėjamu atveju yra patenkinta 90 procentų apeliaciniu skundu pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliantams iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 98,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Išlaidos priteistinos jas apmokėjusiam asmeniui - apeliantui A. D. ir iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina trečiajam asmeniui I. T. 60 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 30 Eur), patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. dalinį sprendimą panaikinti ir priimti naują dalinį sprendimą:
Ieškovų M. G. ir S. K. ieškinį atmesti.
Iš dalies tenkinti atsakovų I. D. ir A. D. priešieškinį dalyje dėl kadastrinių matavimų registravimo ir išdėstyti taip:
Leisti atsakovams I. D. ir A. D. be ieškovų M. G. ir S. K. sutikimo teikti visus dokumentus, susijusius su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų tvirtinimo procedūrų atlikimu Nacionalinės Žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriuje.
Priteisti iš atsakovų I. D. ir A. D. po 140 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, trečiojo asmens I. T. naudai.
Priteisti iš ieškovų M. G. ir S. K. po 49,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo A. D. naudai.
Priteisti iš atsakovų I. D. ir A. D. po 30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens I. T. naudai.
Teisėjos Kristina Domarkienė
Jolanta Gailevičienė
Erinija Kazlauskienė