Civilinė byla Nr. e2-122-390/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00032-2022-7

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.37; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1(S)

                KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 29 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

        sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, 

dalyvaujant  ieškovės atstovei advokatei Ingai Kostogriz-Vaitkienei, atsakovės atstovams advokatams Valentui Mitrauskui ir Gabrieliui Matoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Leonhard Weiss OU ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė Leonhard Weiss OU pareikštu ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autokausta“ priteisti 256 166,35 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad veikdami 2017 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 (toliau - JVS) pagrindu partneriai Leonhard Weiss OU, UAB „Autokausta“ ir BUAB „Hidrostatyba“ (toliau visi kartu - Partneriai arba Rangovas) 2018 m. birželio 1 d. sudarė statybų rangos sutartį Nr. SP-287 (toliau - Sutartis) su užsakovu AB „LTG Infra“ (toliau - Užsakovas). Sutarties pagrindu Partneriai įsipareigojo atlikti darbus projekte „Europinės vėžės „RAIL BALTIC/RAIL BALTICA“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos NR. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai-Palemonas-Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: Geležinkelio ruožo Kaunas - Palemonas rekonstrukcija" (toliau - Projektas). Sutarties 4.2. p. numato, kad siekiant užtikrinti Sutarties tinkamą įvykdymą, Rangovas privalo pateikti Užsakovui Sutarties atlikimo užtikrinimą, kurio dydis - ne mažiau nei 10 % Sutarties kainos be PVM. JVS 3.16. p. numatyta, kad visas Garantijų išėmimo išlaidas Partneriai padengia proporcingai savo vykdomų darbų daliai. Ieškovei iš viso Garantijų išėmimas kainavo 57 461,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šių Garantijų išėmimas buvo būtinas Sutarties įgyvendinimui, kuris yra bendras visų Partnerių interesas, likę partneriai turi kompensuoti ieškovei jos patirtas išlaidas, proporcingai jų daliai jungtinėje veikloje: ieškovei - 22 984,75 Eur; atsakovei - 17 238,56 Eur; BUAB „Hidrostatyba“ - 17 238,56 Eur. Nemokiai „Hidrostatyba“ tenkanti mokėtina dalis padalintina proporcingai likusiems Partneriams - ieškovei ir atsakovei (po atitinkamai 40 % ir 30 %) ir iš viso atsakovei tenkanti bendrų išlaidų už sutartinių įsipareigojimų įvykdymo garantijos išėmimą suma yra 24 651,14 Eur, kurios ieškovei nėra sumokėjusi. Sutarties 18.1. ir 18.3. p. numato pareigą Rangovui užtikrinti draudimo apsaugą iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie statybos užbaigimą. Sutarties sudarymo metu atsakinguoju partneriu būdama Hidrostatyba sudarė Rangovo civilinės atsakomybės, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis (toliau visos kartu - Draudimo sutartys). Tačiau Draudimo sutartys galiojo trumpiau nei iki statybos užbaigimo akto pasirašymo. Todėl, veikdama visų Partnerių interesais ir siekdama efektyvaus Projekto vykdymo bei savalaikio apmokėjimo už atliktus darbus gavimo, vadovaudamasis JVS 3.12. p., ieškovė pratęsė Draudimo sutarčių galiojimą papildomiems terminams iš viso už 259 904,31 Eur. Už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovės sumokėta draudimo įmoka yra 25 000,01 Eur didesnė negu anksčiau galiojusios draudimo apsaugos įmoka. Toks draudimo apsaugos pabrangimas buvo sąlygotas išimtinai atsakovės veiksmų ir kaltės. Tai patvirtina draudimo brokerio M. B. paaiškinimas, jog toks draudimo įmokos pasikeitimas buvo sąlygotas Projekto nuostolingumo, sukelto ieškovės partnerių ir subrangovų draudiminių įvykių. Pagal gautus duomenis, kokiems ieškovo partneriams ir/ar subrangovams per paskutinį draudimo laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-05-01 buvo išmokėtos draudimo išmokos, kurios padidino naujos draudimo apsaugos išdavimo kainą, paaiškėjo, kad beveik visa draudimo išmokų suma (95 %) buvo išmokėta atsakovei. Atsakovei tenkanti bendrų išlaidų už sutartinių įsipareigojimų įvykdymo garantijos išėmimą suma yra 125 060,19 Eur, kurią sudaro: 23 750 Eur draudimo įmokos pabrangimo dalis, kuri sąlygota išimtinai atsakovės; 70 846,29 Eur draudimo įmoka; 30 463,90 Eur draudimo įmoka, kuri atsakovei priskirtina kaip bendrų ieškovės ir atsakovės nuostolių padalijimas. Atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei  šių draudimo įmokų. Ieškovė 2022 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, kuriame nurodo, kad ieškovė visų Partnerių naudai po ieškinio pateikimo užsakė draudimus sumokėdama 248 146,89 Eur. Atsakovei tenkanti papildomų bendrų išlaidų dalis yra 106 455,02 Eur. Atsakovė 2022 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-22/679 atsisakė sumokėti nurodytą sumą. Todėl prašo priteisti iš atsakovės iš viso 256 166,35 Eur už atsakovei tenkančią bendrų jungtinės veiklos išlaidų dalį.

3.       Atsakovė UAB „Autokausta“ su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Nurodo, kad Projekto eigoje atsakingam partneriui BUAB „Hidrostatyba“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Todėl tarp visų Partnerių 2019 m. lapkričio 20 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. 5, pagal kurį Projekto atsakingu partneriu tapo ieškovė. JVS 3.16 p. imperatyviai įpareigojo ieškovę bet kokias Projekte patirtinas išlaidas, susijusias su draudimais bei garantijomis pateiktinais Užsakovui, suderinti su kitais partneriais (gauti jų pritarimą), o nesuderinus, atsakingojo partnerio ( ieškovės) patirtos išlaidos garantijoms, draudimams kitų partnerių nėra atlyginamos. Tačiau ieškovė su atsakove nesuderino ieškinyje minimų Projekto darbų garantijų ir draudimo išlaidų, t. y. šias išlaidas sutiko atlyginti savo sąskaita, todėl reikalavimas jas priteisi iš atsakovės yra nepagrįstas. 2019 m. lapkričio 22 d. Partneriai sudarė susitarimą Nr. 6 prie Jungtinės veiklos sutarties, kurio 3 p. ieškovė labai aiškiai įsipareigojo, kad iš Projekto pasitraukus BUAB „Hidrostatyba“ draudimo išlaidas Projekte dengs būtent ieškovė. Taigi, ieškovė iš atsakovės nepagrįstai reikalauja priteisti Projekto draudimo išlaidas, nes visas šias išlaidas 2019 m. lapkričio 22 d. susitarimu įsipareigojo padengti pati ieškovė. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė turi padengti dalį draudimo, garantijų išlaidų, tenkančių BUAB „Hidrostatyba“. 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimo 2 p. ieškovė perėmė visas BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas tiek Užsakovo tiek ir atsakovės atžvilgiu. Todėl ieškovė, perėmusi BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas bei neatliktus darbus Projekte (gavusi iš to papildomas pajamas ir pelną), privalo pati prisiimti BUAB „Hidrostatyba“ tenkančias (jeigu tokios apskritai egzistuoja) dalis už Projekte suteiktas garantijas ir draudimą. Taip pat pažymėtina, kad Papildomos garantijos Nr. 21-000351 išėmimas ir dalies draudimo sutarčių sudarymas (pratęsimas) buvo nulemtas pačios ieškovės kaltės. Visas Projekto statybų procesas galėjo būti užbaigtas jau 2021 m. birželio 9 d., tačiau dėl ieškovės kaltės (išpildomosios dokumentacijos trūkumo, darbo projekto tikslinimų, savalaikio darbų pakeitimo aktų neparengimo) buvo uždelsta formaliai užbaigti Projekto statybų procesą. Todėl būtent ieškovė turi prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes, šiuo atveju padidėjusius garantijų ir draudimo kaštus. Nesutiktina ir su ieškovės atsakovės atžvilgiu nurodytais kaltinimais dėl didesnių draudimo išlaidų. Šią poziciją ieškovė grindžia draudimo brokerio M. B. el. laišku. Tačiau šis asmuo bendradarbiauja su ieškove, jis yra akivaizdžiai šališkas ir galimai suinteresuotas šios bylos baigtimi. Be to, atsakovei Projekto eigoje buvo išmokėta draudimo išmoka objektyviai negalėjo būti veiksnys, nulemtas atsakovės ir padidinęs draudimo kainą, kadangi draudiminiai įvykiai, kurių pagrindu buvo išmokėtos ieškovės minimos išmokos, nebuvo nulemti atsakovės kaltės.

5.       Atsakovė UAB „Autokausta“ 2024 m. vasario 26 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-496-912/2023, kurioje buvo nagrinėjamas kitas tame pačiame ginčo Projekte tarp šalių kilęs ginčas. Ši nutartis patvirtina, kad ieškovė iš atsakovės visiškai nepagrįstai reikalauja priteisti neva atsakovei tenkančias draudimo ir garantijų išlaidų dalis, kurios tektų BUAB „Hidrostatyba“. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje patvirtino, kad ieškovė, perėmusi BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas, kartu perėmė ir BUAB „Hidrostatyba“ pelno dalį projekte, todėl, nusprendus, kad ieškovė turi teisę gauti pelną paliekant nuostolių kompensavimą tik atsakovei, tai nebūtu laikytina sąžininga atsakovės atžvilgiu ir neatitiktu jungtinės veiklos nuostatų. Taip pat paneigė ieškovės motyvus, kad atsakovė turėtų kompensuoti BUAB „Hidrostatyba“ sukeltus nuostolius (jai tenkančias draudimo / garantijų išlaidas) remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.8 straipsnio 4 dalimi. Taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu ieškovė mano, kad ji atliko tam tikrus mokėjimus už BUAB „Hidrostatyba“, ji tokių mokėjimų turėtų reikalauti BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje, bet ne iš atsakovės.

6.       Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos patenkinti.

7.       Atsakovės atstovai teismo posėdyje prašė ieškovės ieškininius reikalavimus atmesti.

Ieškinio reikalavimai atmestini.

Dėl bylai reikšmingų esminių ginčui spręsti faktinių aplinkybių

8.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017m. rugpjūčio 1d. ieškovė ir atsakovė ir trečiasis asmuo – RUAB „Hidrostatyba“ sudarė trišalę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW17-08-01, siekdami dalyvauti, o vėliau ir įvykdyti AB „Lietuvos Geležinkeliai“ organizuotą Rail Baltica geležinkelio ruožo Kaunas-Palemonas rekonstrukcijos projektą. Šio projekto atsakingu partneriu buvo paskirtas trečiasis asmuo.

9.       Minėtos jungtinės veiklos ( partnerystės) sutarties 3. 16 punkto sąlyga jungtinės veiklos dalyviai sutarė, kad „Visas kitas išlaidas, susijusias su šiam pirkimo objektui išduotais ir Perkančiajai organizacijai pateiktais draudimais, garantijomis ir/ar laidavimais, Partneriai įsipareigoja Atsakingajam partneriui kompensuoti proporcingai savo atliekamų daliai, tačiau tik tuo atveju, jei tokios išlaidos yra aiškiai iš anksto raštu suderintos su Partneriais iki jų patyrimo. Jei Atsakingas partneris iš anksto nesuderina išlaidų, partneriai neprivalo jų kompensuoti Atsakingajam partneriui jokia dalimi.“

10.       Po įvykusio viešojo pirkimo, jungtinės veikos dalyviai 2018m. birželio 1d. su AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė rangos sutartį Nr. SP-287 projekto darbams įgyvendinti.

11.       Vykdant, jungtinės veiklos dalyvių sudarytą rangos sutartį UAB „Hidrostatyba“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl 2019m. lapkričio 20d. šalys ir trečiasis asmuo sudarė trišalį susitarimą Nr. 5 prie jungtinės veiklos sutarties, kuriuo pakeitė atsakingą partnerį iš UAB „Hidrostatyba“ į ieškovę.

12.       Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 22 d. jungtinės veiklos dalyviai sudarė kitą susitarimą Nr. 6 prie jungtinės veiklos sutarties ir susitarimo 3 punkto sąlyga sutarė, kad UAB „Hidrostatyba“ užsakovui pateikti draudimai ( statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas) bus keičiami naujais atsakingo partnerio Leonhard Weiss OU lėšomis užsakovui išduodamais draudimais.

13.       Iš 2022 m. sausio 6 d. ieškovės pateikto rašto Nr. 8856 (LWOU) 22-16 atsakovei matyti, kad ieškovė iškėlė reikalavimą atsakovei sumokėti 149 711 Eur už ieškovės patirtas draudimo ir garantijų išlaidas, susidariusias už bendro projekto vykdymą.

14.       Vėliau ieškovė dėl tokio reikalavimo pareiškė ieškinį teisme bei padidino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės 256 166,35 Eur nuostoliams atlyginti. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė turi pareigą pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. trišalę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties Nr. JVS-HS-LW17-08-01 3.16 punkte numatytus įsipareigojimus, proporcingai su kitais partneriais atlyginti draudimo ir garantijos išlaidas, nes  garantijų išėmimas buvo būtinas sutarties įgyvendinimui, kuris yra bendras visų jungtinės veiklos dalyvių interesas.

15.       Atsakovė ieškinio nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad jungtinės veiklos sutarties 3. 16 punkto sąlyga imperatyviai įpareigoja ieškovę bet kokias projekte patvirtintas išlaidas, susijusias su draudimais bei garantijomis pateikti užsakovui, suderinti su kitais partneriais ( gauti jų pritarimą), tačiau to nebuvo padaryta ir tokiu atveju pagal sutarties sąlygas patirtos išlaidos, garantijoms draudimams kitų partnerių nėra atlyginamos. Taip pat atsakovė atsikirtinėjo, kad pagal pasirašytą susitarimą Nr. 6, iš projekto pasitraukus trečiajam asmeniui, ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigojo visas draudimo išlaidas projekte dengti savo lėšomis. Toks susitarimas yra galiojantis, todėl projekto darbų garantijų ir draudimo išlaidos negali būti priteistos iš atsakovės.

16.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl draudimo ir garantijos išlaidų atlyginimo pagal sudarytos jungtinės veiklos sutarties sąlygas ir vėlesnius sudarytus jungtinės veikos partnerių susitarimus. 

17.       Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, laikoma didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei) grindžiama sutartimi. Vykdydamos sutartį šalys (partneriai) saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų (partnerių tarpusavio fiduciarinės pareigos). Taigi griežtas šios sutarties sąlygų laikymasis pagal sutarties fiduciarinį pobūdį ir joje išdėstytas sąlygas, kurioms svarbą suteikia šalys, turi esminę reikšmę. Sutarties fiduciarinis pobūdis ir partnerių tarpusavio bendradarbiavimas yra reikšmingi vykdant sutartį – pagal CK 6.972 straipsnio 5 dalį sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partnerių sutarimu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Veikdami kartu ar atskirai pagal jungtinės veiklos sutartį partneriai siekia sutarties tikslo, taip pat savo veiksmais prisiima sau ir sukelia kitiems partneriams riziką dėl sutartimi siekiamo rezultato nepasiekimo, taip pat galimų nuostolių atsiradimo. Dėl to šios sutarties pobūdis, jos įgyvendinimo rizikos laipsnis, ypač kai siekiama ūkinės komercinės veiklos rezultatų, lemia tai, kad šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač – ją vykdydamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-248/2017).

18.       Civilinėje teisėje galiojant dizpozityvumo principui ypatingą svarbą įgyja šalių sudaryta sutartis – pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tampantis teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu šalių teises ir pareigas. Esant sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o jei šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos 2010m. rugsėjo 27d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). 

19.       Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant ginčus tarp šalių veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir vertinant jų veiksmus yra pažymėta, kad pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis. Tai abipusis įpareigojimas sutarties šalims. Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013m. lapkričio 18d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013).

20.       Teismas išanalizavęs jungtinės veiklos ( partnerystės) sutarties 3. 16 punkto sąlygą daro išvadą, kad pagal šią sutarties sąlygą partneriai visas išlaidas, susijusias su pirkimo objektui išduotais ir perkančiajai organizacijai pateiktais draudimais, garantijomis ir laidavimais buvo įsipareigoją kompensuoti proporcingai savo daliai, tik tokiais atvejais, kai tokios išlaidos yra iš anksto raštu suderintos su partneriais iki jų patyrimo. Teismo vertinimu, analizuojama nuostata aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė atvejį kada partneriai neprivalo kompensuoti atsakingam partneriui tokių išlaidų nustatydami sąlygą, jei atsakingas partneris iš anksto tokių išlaidų nesuderina. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su kitais partneriais nesuderino draudimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Taigi, esant nurodytai argumentacijai, teismas daro išvadą, kad atsakovei pagal partnerių sutarties sąlygą neatsiranda pareiga mokėti darbų garantijų ir draudimo išlaidas ieškovei.

21.       Teismas sutinka ir su atsakovės argumentu, kad pagal 2019 m. lapkričio 22 d. jungtinės veiklos dalyvių sudarytą kitą susitarimą Nr. 6 prie jungtinės veiklos sutarties ir šio sudaryto susitarimo 3 punkto sąlygą ieškovė buvo įsipareigojusi, kad UAB „Hidrostatyba“ užsakovui pateikti draudimai (statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas) bus keičiami tik ieškovės lėšomis. Susitarimas nėra ginčijamas, todėl yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Kaip rodo 2019 m. lapkričio 22 d. minėto susitarimo turinys, kad partneriai tarpusavio susitarimu susitarė pakeisti atsakingą partnerį iš UAB „Hidrostatyba“ į ieškovę ir nuo šio susitarimo pasirašymo dienos atsakingu partneriu paskyrė ieškovę, suteikiant jai visas jungtinės veiklos dalyvių sutartyje nustatytas teises ir pareigas. Šiuo susitarimu buvo susitarta, kad naujai paskirtas atsakingas partneris – ieškovė perima partnerio UAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei partnerio atsakovės atžvilgiu. Šalys susitarimo 2 punkte netgi detalizavo, kad ieškovė perima ne tik atsakingo partnerio, bet ir kitas reorganizuojamos UAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas užsakovo ir atsakovės atžvilgiu. Tokiu būdu,  dar papildomai patvirtinama, kad ieškovė pati prisiėmė UAB „Hidrostatyba“ tenkančias išlaidų dalis už projekte suteiktas garantijas ir draudimą. Ieškovė kitaip negu šalių buvo susitarta interpretuoja sudarytą susitarimą, tačiau bylos duomenys nepatvirtina tokių ieškovės teiginių ir jie pripažintini neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami.

22.       Teismas nagrinėjamoje byloje atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas. Teismas įvertinęs ieškovės pareikto ieškinio turinį konstatuoja, kad ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė jį grįsdama sudarytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu ir suformulavo materialinį teisinį reikalavimą atsakovei atlyginti draudimo ir garantijos išlaidas. Teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą išsiaiškino ir sprendime aptarė svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, kurios yra bylos esmė. Kitos ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės ir argumentai esminės reikšmės teismo sprendimo priėmimui neturi ir negali nulemti kitokios bylos baigties, todėl plačiau neanalizuojamos.

23.       Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinio reikalavimai atmestini pilnoje apimtyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25.       Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).

27.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

28.       Atsakovė nurodė, kad patyrė iš viso 19 496,14 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė šių išlaidų sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus (2022 m. rugpjūčio 31 d. dėl 7 048,25 Eur, 2023 m. sausio 23 d. dėl 4 794,63 Eur, 2023 m. gruodžio 6 d. dėl 3 902,26 Eur ir 2024 m. balandžio 8 d. dėl 3 751 Eur prašymai).

29.       Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) pagrįstomis laikytinos šios atsakovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos (maksimalūs dydžiai): pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. prašymą – susipažinimas su ieškiniu ir atsiliepimo parengimas - 1 562,50 Eur, prašymas dėl EPP prijungimo – 37,50 Eur, prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo – 167,93 Eur, prašymas dėl termino triplikui pateikti pratęsimo – 150 Eur, dubliko analizė ir tripliko parengimas – 2 594,85 Eur, prašymas dėl nuotolinio teismo posėdžio – 75 Eur, prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo – 50 Eur, atsiliepimas dėl bylos sustabdymo – 400 Eur, pagal 2023 m. sausio 23 d. prašymą – prašymas dėl nuotolinio teismo posėdžio – 75 Eur, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų – 150 Eur, pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje – 86,50 Eur, prašymas dėl ieškovo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo padidinimo – 178,05 Eur, rašytiniai paaiškinimai – 178,05 Eur, atsiliepimas į ieškovo ieškinio reikalavimų padidinimą – 712,20 Eur, pagal 2023 m. gruodžio 6 d. prašymą – prašymas dėl įrodymų prijungimo – 179,90 Eur, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų – 150 Eur, atstovavimas teismo posėdyje – 95,02 Eur, atsiliepimas dėl bylos sustabdymo – 150 Eur, atsiliepimas ieškovo prašymą dėl įrodymų prijungimo ir trečiojo asmens įtraukimo į bylą – 760,12 Eur, pagal 2024 m. balandžio 8 d. prašymą – prašymas dėl nuotolinio teismo posėdžio – 75 Eur, prašymas dėl įrodymų prijungimo – 800,04 Eur, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų – 150 Eur, pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje – 200,01 Eur, rašytinių paaiškinimų rengimas – 200,01 Eur, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų – 150 Eur,  pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje – 403,64 Eur, iš viso 9 731,32 Eur (5 037,78 Eur +1 335,04 Eur + 1 379,80 Eur + 1 978,70 Eur).

30.       Nustatyta, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 19 496,14 Eur viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Nustatyta ir tai, kad maksimalus bylinėjimosi išlaidos dydis sudaryto 9 731,32 Eur.  Todėl priteisiama iš ieškovės Leonhard Weiss OU atsakovei UAB „Autokausta“ 9 731,32 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinio reikalavimus atmesti.

              Priteisti iš ieškovės Leonhard Weiss OU (juridinio asmens kodas 12083348, adresas: Vesse 8, Talinas, Harju apskritis, Estija) atsakovei UAB „Autokausta“ (juridinio asmens kodas 135007799, adresas: Marvelės g. 199B, Kaunas) 9 731,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.

  Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).

Teisėjas Algimantas Kukalis