Civilinės bylos numeris: 2A-266-258/2014
Teisminio proceso numeris: 2-68-3-03985-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija: 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės (kolegos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Multisauga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Verslo bitė“ ieškinį atsakovui UAB ,,Multisauga“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB ,,Rasa“, VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, ĮI ,,Gevaina“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Verslo bitė“ ieškiniu atsakovui UAB ,,Multisauga“ prašė priteisti 100 954,97 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d., ieškovas UAB „Verslo bitė“ ir atsakovas UAB ,,Multisauga“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui prekes, o ieškovas įsipareigojo priimti jas ir sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Užsakymo įvykdymo terminas patalynei buvo 2012 m. rugsėjo 17 d., o ligonių aprangoms – 2012 m. rugsėjo 28 d. Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 30 d., sumokėjo atsakovui 49 002,58 Lt avansą, kaip dalį įsigyjamų prekių kainos, o atsakovas 2012 m. rugsėjo 17 d., ieškovui pristatė tik dalį patalynės. Ieškovo teigimu pristatyta dalis patalynės neatitiko sutartyje nustatytų techninių charakteristikų, kiekių. Atsakovas neatsakė į ieškovo 2012 m. rugsėjo 27 d., nusiųstą pretenziją dėl kiekio ir kokybės ir iki 2012 m. rugsėjo 28 d. nepristatė ieškovui ligonių aprangų. Dėl to ieškovas 2012 m. spalio 1 d. pateikė pretenziją, o 2012 m. spalio 5 d. raštu ieškovas pareikalavo grąžinti sumokėtą 49 002,58 Lt dydžio avansą. Atsakovas 2012 m. gruodžio 14 d. avansą grąžino. Ieškovas 2012 m. gruodžio 13 d. pareikalavo iš atsakovo atlyginti nuostolius dėl sutarties pažeidimo, reikalavime nurodydamas, kad dėl atsakovo neįvykdytos sutarties UAB ,,Rasa“ buvo priverstas atlyginti 42 106,50 Lt dydžio tiesioginę žalą, o pats patyrė 58 484,39 Lt netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), kurias būtų gavęs jei atsakovas tinkami būtų vykdęs sutartį. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį ieškovas būtų gavęs pelno iš įsigytų prekių perpardavimo trečiajam asmeniui UAB „Rasa“. Ieškovas pakartotinai su pretenzija kreipęsis į atsakovą ir gavęs jo atsisakymą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius kreipėsi į teismą.
Atsakovas UAB „Multisauga“ teismui pateiktu priešieškiniu, jį patikslinusi, prašė teismo pripažinti ieškovo UAB ,,Verslo bitė“ veiksmus vienašališkai nutraukiant 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutartį neteisėtais, priteisti iš ieškovo, atsakovui 2 706,17 Lt vertės prekes natūra: 29 užvalkalus antklodei, 40 užvalkalų pagalvei, 50 paklodžių, 400 puspaklodžių; priteisti iš ieškovo 28 884,15 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas 2012 m. rugsėjo 27 d., rašte pripažino, jog patalynė buvo pristatyta 2012 m. rugsėjo 17 d. VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ 2012 m. lapkričio 12 d., raštu patvirtino, kad UAB „Rasa“ 2012 m. rugsėjo 21 d., ligoninei pristatė dalį nuomojamų skalbinių. Likusius nuomojamus skalbinius pristatė 2012 m. rugsėjo 24 d., tačiau ligoninė neturėjo teisės jų priimti, kadangi buvo praleistas skalbinių pristatymo terminas (turėjo pristatyti iki 2012-09-21). Atsakovo teigimu, ieškovas klaidino teismą teigdamas, jog prekės visiškai nebuvo pristatytos UAB ,,Rasa“, nes pastaroji bendrovė 2012 m. rugsėjo 24 d. raštu patvirtino, jog prekes bendrovei pristatė 2012 m. rugsėjo 24 d. Atsakovas, iškėlus bylą, dalį prekių grąžino pagal 2012 m. liepos 20 d. priėmimo-perdavimo aktą. Nurodė, kad UAB „Rasa“ pagal 2012 m. liepos 20 d., sutartį su VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ įsipareigojo pristatyti prekes ligoninei per du mėnesius nuo sutarties pasirašymo, todėl prekės turėjo būti pristatytos iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Tuo tarpu UAB „Multisauga“ dalį prekių turėjo pristatyti iki 2012 m. rugsėjo 17 d., kas ir buvo padaryta, o kitą dalį privalėjo pristatyti iki 2012 m. rugsėjo 28 d. Minėtas prekes UAB „Multisauga“ gavo 2012 m. rugsėjo 24 d., pranešė ieškovui, kad jas atsiimtų savo transportu pagal sutarties 2.2 punktą, tačiau ieškovas to nepadarė. Taigi, atsakovas laikėsi prisiimtų įsipareigojimų prekes pristatyti iki 2012 m. rugsėjo 17 d., ir iki 2012 m. rugsėjo 28 d. Dėl nurodyto atsakovas atmetė ieškovo argumentus, kad jis pažeidė sutartį, kaip nepagrįstus. Atsakovo manymu ieškovo teiginiai, kad prekės buvo defektuotos ar su kitais trūkumais buvo neįrodyti. Ieškovas prekes iš atsakovo priėmė, o tai, ką ieškovas susitarė (dėl prekių kokybės) su kitais kontrahentais, negali įtakoti atsakovo teisių ir pareigų apimties. Atsakovas perdavė ieškovui prekių už 92 359,06 Lt sumą. Nutraukus sutartį, atsakovas grąžino ieškovui 49 002,58 Lt avansą už prekes. Dalį prekių už 89 652,89 Lt sumą ieškovas atsakovui grąžino 2013 m. kovo 6 d. Todėl turi būti iš ieškovo išreikalautos likusios prekės natūra 2706,17 Lt sumai. Jei sutartis būtų įvykdyta, atsakovas būtų gavęs 28 884,15 Lt pajamų. Atsakovas tiekėjui už prekes sumokėjo 191 627,46 Lt, o iš UAB „Verslo bitė“ tikėjosi gauti 220 511,61 Lt. Skirtumas ir yra 28 884,15 Lt. Atsakovas prašo ieškinio netenkinti, o priešieškinį tenkinti.
Ieškovas UAB ,,Verslo bitės“ atsiliepime į priešieškinį, su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Trečiasis asmuo UAB „Rasa“ atsiliepime su ieškiniu sutiko, o priešieškinį prašė atmesti.
Nurodė, kad 2012 m. liepos 20 d., buvo sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Rasa“ ir VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės. UAB „Rasa“ ir UAB „Verslo bitė“ 2012 m. rugpjūčio 2 d., sudarė paslaugų teikimo sutartį, o 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Verslo bitė“ ir UAB „Multisauga“. Sutartyse nurodyta prekių techninė specifikacija visiškai sutapo. VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei 2012 m. rugsėjo 21 d., buvo pristatyta dalis prekių, t.y. 5 iš 12 pozicijų techninėje specifikacijoje nurodytų skalbinių – tekstilės gaminių. Nedelsiant po pristatymo paaiškėjo, kad pristatytos prekės neatitiko sutartyje nurodytos techninės specifikacijos, buvo pristatytas mažesnis prekių kiekis, prekės neatitiko nei išmatavimų, nei spalvų, nei kokybės reikalavimų. UAB „Rasa“ 2012 m. rugsėjo 24 d., gavusi informaciją, kad iki 2012 m. rugsėjo 28 d., nespės pristatyti likusių prekių, kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę su prašymu pratęsti prekių pristatymo terminą ir taip išvengti delspinigių mokėjimo. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė 2012 m. rugsėjo 26 d., kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą leisti pakeisti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį ir pratęsti prekių pristatymo terminą, tačiau toks sutikimas gautas nebuvo. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė 2012 m. lapkričio 12 d., nustačiusi, kad UAB „Rasa“ įvykdė esminį sutarties pažeidimą, pareikalavo sutarties įvykdymo užtikrinimo sumos – 42 106,50 Lt. UAB „Rasa“ 2012 m. lapkričio 21 d., atliko pavedimą 42 106,50 Lt sumai. UAB „Verslo bitė“ 2012 m. lapkričio 28 d., atliko 42 106,50 Lt mokėjimą į UAB „Rasa“ sąskaitą, t.y. atlygino UAB „Rasa“ patirtus nuostolius. Visos situacijos kaltininkas yra atsakovas. Todėl prašė priešieškinio netenkinti.
Trečiasis asmuo IĮ „Gevaina“ atsiliepime nurodė, jog įmonė 2012 m. rugpjūčio 20 d., buvo sudariusi su UAB „Multisauga“ pirkimo-pardavimo sutartį. Laikantis šioje sutartyje nustatytų sąlygų ir terminų 2012 m. rugsėjo 17 d., atsakovui buvo pateikta dalis prekių – patalynė, pasirašytas prekių priėmimo-perdavimo aktas. Prekės atitiko ne tik su atsakovu sutartyje numatytas sąlygas, bet ir tarptautinius ISO 3880-77 standartus, taikomus medvilnės audinio svoriui. Per sutartyje nurodytą garantinį laikotarpį trečiasis asmuo jokių pretenzijų dėl pristatymo terminų, prekių kiekio ir kokybės nepareiškė. Nurodė, kad likusių prekių pagal sutartį atsakovui neperdavė, dėl to, kad ieškovas su atsakovu vienašališkai nutraukė sutartį. Prašo ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d., sprendimu ieškinys buvo patenkintas, priešieškinys atmestas. Iš atsakovo UAB „Multisauga“ buvo priteista 100 954,97 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą 100 954,97 Lt sumą nuo 2013 m. vasario 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6693,78 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Verslo bitė“ naudai. Iš atsakovo UAB „Multisauga“, priteista 1091 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad atsakovas vykdydamas tarp ginčo šalių sudarytą 2012 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir laiku nepristatė ieškovui kokybiškos patalinės (iki 2012-09-17) ir ligonių aprangų (iki 2012-09-28) (CK 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 2 d., 4 d.). Nurodytas aplinkybes patvirtinant aplinkybėms, jog tarp šalių nebuvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, atsakovas neišrašė PVM sąskaitos-faktūros, kaip tai numato sutarties 2.2 p., 2.6 p. bei tai, kad atsakovas 2012 m. gruodžio 14 d., grąžino ieškovui 49 002,58 Lt avansą, teismas konstatavo, jog iš 2013 m. birželio 6 d. priėmimo-perdavimo akto bei prie jo pridėtų perduodamų atgal atsakovui prekių aprašymų su fotonuotraukomis, taip pat iš tyrimų protokolų akivaizdžiai matyti, kad atsakovas ieškovui buvo perdavęs patalynę, kuri visiškai neatitiko sutarties priede nurodytos gaminių techninės specifikacijos, o gavęs ieškovo raštus dėl netinkamo sutarties vykdymo, atsakovas į juos nereagavo ir nesiėmė jokių veiksmų kad būtų pašalinti pateiktų gaminių kokybės trūkumai, kad gaminiai būtų pateikti ieškovui sutartais terminais (CK 6.200 str.). Teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas būtų pranešęs ieškovui apie gaminius ir ieškovas juos savo transportu turėjo pats atsiimti, kaip tai numatė sutarties 2.2 punktas. Nebuvo pateiktas šalių susitarimas kad prekes turi atsiimti pirkėjas (UAB „Verslo bitė), nei pranešimo ieškovui apie atsiimtinas prekes. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis 2013 m. rugsėjo 28 d. buvo pajėgus ieškovui pristatyti visą sutartyje numatytą produkciją (ligonių aprangas). Teismas pažymėjo, kad jei UAB „Rasa“ būtų galėjusi bent iš dalies vykdyti sutartį, pagal VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir UAB „Rasa“ sudarytos sutarties 5.3 punktą, buvo galimas mažesnis sutartinės atsakomybės taikymas, - vietoj sutarties 4.3 punkte numatytos atsakomybės, t.y. 0,02 procentų dydžio delspinigių skaičiavimas nuo neatliktų paslaugų kainos už kiekvieną termino praleidimo dieną, neviršijant 5 procentų sutarties orientacinės kainos. Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu teismas padarė išvadą, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, neįvykdė sutarties nustatytais terminais ir tvarka (pažeidė sutarties 2.1 p., 2.2 p., 3.3 p.), tai yra esminis sutarties pažeidimas, ir tuo pasireiškia atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.). Kadangi ieškovas įrodė realiai patirtų tiesioginių nuostolių dydį, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl 42 106,50 Lt nuostolių priteisimo yra pagrįstas (CK 6.249 str.).
Teismas nustatęs, kad pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d., sutartį tarp UAB „Verslo bitė“ ir UAB „Rasa“ ieškovo gautinos pajamos sudarė 279 360 Lt, o UAB „Verslo bitė“ ir UAB „Multisauga“ sutarties kaina 220 511,53 Lt, padarė išvadą, jog kainų skirtumas (ieškovo negautos pajamos) yra šiuo atveju 58 848,47 Lt (279 360 Lt – 220 511,53 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovas patyrė nuostolius: 42 106,50 Lt tiesioginių nuostolių bei 58 848,47 Lt negautų pajamų, iš viso 100 954,97 Lt (CK 6.246 str. – 6.249 str., 6.256 str. 4 d.). Kuriuos jam priteisė remiantis CK 6.251 straipsnio nuostatomis.
Teismas atmesdamas atsakovo priešieškinį konstatavo, kad Pagal CK 6.217 str. 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. UAB „Verslo bitė“ ir UAB „Multisauga“ pasirašytos sutarties 4.3 punkte numatyta, kad šalis, panorusi nutraukti sutartį įspėja kitą šalį prieš 30 dienų. Toks šalių susitarimas atitinka ir įstatymo nuostatą (CK 6.218 str. 1 d.). Atsakovas atsiliepime į ieškovo 2013-01-17 raštą dėl nuostolių atlyginimo (b.l. 46-47) yra nurodęs, kad grąžino ieškovui avansą, kadangi ieškovas sutartį nutraukė. Atsakovo esminį sutarties pažeidimą sprendimu tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo konstatavo teismas. Todėl, nors ieškovas nenurodė nuo kada jis nutraukia sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, - įspėjimo terminą skaičiuojant nuo 2012-12-13 rašto (b.l. 41), laikytina, kad šiai dienai šalių sudaryta sutartis yra ieškovo vienašališkai ir teisėtai nutraukta (CK 6.217 str. 1 d., 6.218 str. 1 d., šalių sutarties 4.3 p.).
Teismas spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo priteisti jam iš ieškovo negrąžintas prekes natūra: 29 užvalkalus antklodei, 40 užvalkalų pagalvei, 50 paklodžių, 400 puspaklodžių, 2706,17 Lt sumai taip pat prašo priteisti iš ieškovo 28 884,15 Lt nuostolių atlyginimo, konstatavo, kad 2013 m. kovo 6 d. prekių priėmimo-perdavimo aktas kuriuo UAB „Verslo bitė“ grąžino UAB „Multisauga“ prekes, patvirtino, kad šio akto sudarymo metu UAB „Multisauga“ atsiėmė visas UAB „Verslo bitė“ perduotas prekes pagal šalių sudarytą sutartį ir jas apžiūrėjo prieš pasirašydamas šį aktą, patvirtino, kad atsiėmė visą perduotų prekių kiekį ir jokių pretenzijų dėl atsiimtų prekių kiekio, asortimento, kokybės UAB „Verslo bitė“ neturi ir ateityje nereikš. Minėtas aktas nuginčytas nebuvo. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovui ieškovas yra perdavęs visas prekes, kurias jis buvo gavęs iš jo pagal 20012 m. rugpjūčio 20 d. sutartį (CPK 12, 178 str. str.). Teismas pažymėjo, kad Civilinei atsakomybei kilti yra būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas (CK 6.246 str. 6.249 str.). Šiuo atveju teismui konstatavus, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartinius įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu, dėl ko ieškovas pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, nėra teisinio pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovui jo prašomus 28 884,15 Lt dydžio nuostolius, kaip negautas pajamas dėl sutarties neįvykdymo. Šiuo atveju nenustatyta nei viena civilinės atsakomybės ieškovo atžvilgiu atsiradimo sąlyga: ieškovo neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys bei žala. Taigi, šis atsakovo reikalavimas atmestinas.
Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytos remiantis CPK 84 straipsnio, 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 93 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio nuostatomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB ,,Multisauga“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo UAB ,,Verslo bitės“ ieškinį atmesti, o atsakovo UAB ,,Multisauga“ priešieškinį tenkinti pripažįstant, kad ieškovo vienašališkas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, priteisti iš ieškovo atsakovui 2706 Lt vertės prekes (užvalkalai antklodei – 29 vnt., užvalkalus pagalvei 40 vnt., paklodes – 50 vnt., puspaklodes – 17 vnt.) natūra; priteisti iš ieškovo, atsakovui 28 884,15 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą ir spręsdamas dėl ginčo šalių 2012 m. rugpjūčio 20 d., sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo, teismas nepasisakė dėl apelianto priešieškinyje išdėstytų argumentų ir ieškovo atlikto neteisėto minėtos sutarties nutraukimo. Nors teismas ir pažymėjo, kad sutartis nutraukta remiantis CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau
visiškai nevertino to paties straipsnio 2 dalies, kurioje aptariami esminiai sutarties pažeidimai kuriems esant sutartį galima nutraukti vienašališkai. Tokiu būdu pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas. Teismas neįverto aplinkybės, kad UAB ,,Multisauga“ pagal sutartį įsipareigojo pateikti pastelinės spalvos, margintais smulkiais raštais patalinę ir kitas prekes. Sutartyje šalys susitarė, kad minėta patalynė bus pagaminta iš 100 procentinio medvilninio audinio ir t.t., prekės buvo pristatytos, ieškovas jas priėmė ir patvirtino priėmimą, tai patvirtina 2012 m. rugsėjo 21 d. perdavimo-priėmimo aktas. Minėtas dokumentas taip pat įrodo, kad šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė, jog prekes pasiims pirkėjas. Todėl apeliantas mano, kad teismo motyvuose išdėstyti priekaištai atsakovui dėl neištašytos sąskaitos-faktūros, nepateikto perdavimo-priėmimo akto ir pan., yra visiškai nepagrįsti. Apelianto teigimu, teismas neįvertino, kad apeliantas prekes pirko ne sau, o buvo tik vienas iš tarpininkų perduodančių prekes. Kitas tarpininkas buvo UAB ,,Rasa“, o galutiniu prekių gavėju VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė. Apie tai apeliantas sužinojo tik gavęs pretenziją iš ieškovo. Dėl šios priežasties apeliantas mano, jog tuo atveju, kuomet galutinis gavėjas ir tarpininkai yra tame pačiame mieste, racionalu jas paimti iš pardavėjo ir tuo pačiu transportu nugabenti galutiniam gavėjui, t.y. nesinaudojant tarpininkų paslaugomis. Jo manymu, tai patvirtina aplinkybę, jog šalys susitarė ir elgėsi racionaliai. Ieškovas atvyko pasiėmė dalį prekių ir jas tiesiogiai pristatė galutiniam gavėjui. Lygiai taip pat ieškovas įsipareigojo padaryti ir dėl kitos prekių dalies, t.y. atvykti savo transportu ir jas pasiimti. Tačiau pažeisdamas sutartį to nepadarė. Todėl apeliantas mano, jog teismo argumentas, kad ,,tarp šalių nėra susitarimo, kad prekes turi atsiimti pirkėjas (UAB ,,Verslo bitė“), nei pranešimo ieškovui apie atsiimtinas prekes“, yra nepagrįstas. Priimant skundžiamą sprendimą nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė kitų prekių nebepriėmė nė dėl to, kad jos nekokybiškos, bet dėl to, kad jos buvo pateiktos pavėluotai. Tačiau prekių pristatymo terminą pažeidė ne apeliantas. Apeliantas ieškovui UAB ,,Verslo bitės“ prekes perdavė sutartyje nustatytais terminais. Pastarasis jas perdavė UAB ,,Rasa“, kuri atitinkamai 2012 m. rugsėjo 24 d. pristatė jas VšĮ ,,Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“. Tačiau prekes buvo atsisakyta priimti, nes jos pristatytos praleidus terminą (2012-09-21), kuris buvo nustatytas ne ieškovo UAB ,,Verslo bitės“ ir apelianto 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutartimi, bet trečiųjų asmenų UAB ,,Rasa“ ir VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, 2012 m. liepos 20 d. sutartimi. UAB ,,Rasa“ įsipareigojo pristatyti prekes per du mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Sutartis pasirašyta 2012 m. liepos 20 d. Todėl apelianto teigimu, prekės turėjo būti pristatytos iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Tuo tarpu pagal apelianto ir ieškovo sudarytą sutartį, dalis prekių turėjo būti pristatyta iki 2012 m. rugsėjo 17 d., kas ir buvo padaryta. Kitas prekes (aprangą ligoniams) apeliantas privalėjo pastatyti iki 2012 m. rugsėjo 28 d. Minėtas prekes apeliantas gavo 2012 m. rugsėjo 24 d., tai patvirtina tos pačios dienos prekių priėmimo aktas. Gavęs prekes apeliantas apie tai informavo ieškovą, kad jie pasiimtų prekes savo transportu (sutarties 2.2 p.). Tačiau ieškovas to nepadarė ir aprangos ligoniams nepasiėmė, nes tą pačią dieną VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė atsisakė priimti kitas jau anksčiau minėtas prekes. Apeliantas siekė pratęsti trečių asmenų (UAB ,,Rasa“ ir VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė) nustatytą (sutartą) terminą, tačiau, Viešųjų pirkimų tarnyba 2012 m. lapkričio 9 d. raštu nesutiko pakeisti tarp VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir UAB ,,Rasa“ sudarytos sutarties sąlygos dėl sutarties vykdymo termino pratęsimo. Esant tokiai situacijai ieškovas nebeturėjo intereso toliau vykdyti sutarties t.y. paimti prekes ir už jas sumokėti sutartą kainą. Dėl šios priežasties ieškovas nutarė pateikti priekaištus dėl tariamai netinkamų prekių kokybės, nors 2012 m. rugsėjo 21 d. priimdama prekes VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė jokių pretenzijų dėl kokybės nereiškė. Kitos prekės taip pat nebuvo priimtos, nes nebuvo žinoma kur jas realizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą apeliantas teigia, jog tuo laikotarpiu ieškovas neturėjo jokių objektyvių duomenų apie tai, kad prekės buvo nekokybiškos. Ieškovas vėliau užsakė pateiktų prekių paviršinio paviršiaus tyrimus, tačiau apelianto nuomone, pateiktų tyrimo rezultatu negalima vadovautis, nes bandomuosius paviršius pateikė užsakovas (ieškovas), nepateikęs duomenų apie bandomojo objekto atrinkimo metodą. Be to, aplinkybę, kad prekės atitiko ne tik apelianto sutartyje numatytas sąlygas bet ir tarptautinio sertifikato ISO 3880-77 standartus taikomus medvilnės svoriui patvirtino ir trečias asmuo IĮ ,,Gevaina“. Apeliantas prisiėmė įsipareigojimą pateikti pastelinės spalvos, margintais smulkiais raštais patalynę ir kitas prekes. Sutartyje sulygta, kad prekės bus ir 100 procentinio medvilninio audinio. Ieškovas nurodytas prekes priėmė, o tai, kad ieškovas susitarė su kitais kontrahentais, dėl paminėtų prekių kitokių spalvų ar (ir) kitų charakteristikų, negali įtakoti apelianto teisių ir pareigų apimties, kadangi vykdydama sutartį su ieškovu apelianto įmonė negalėjo protingai to numatyti ir kontroliuoti. Priimant skundžiamą sprendimą teismas pažymėjo, kad ,,UAB ,,Verslo bitės“ ir UAB ,,Multisauga“ pasirašytos sutarties 4.3 punkte numatytas 30 dienų įspėjimo terminas prieš nutraukiant sutartį atitinka įstatymo reikalavimus (CK 6.218 str. 1 d.). Todėl, nors ieškovas nenurodė nuo kada jis nutraukia sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo – įspėjimo terminą skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 13 d. rašto (b.l. 41), laikytina, kad šiai dienai šalių sudaryta sutartis yra ieškovo vienašališkai ir teisėtai nutraukta.“. Tačiau ieškovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad atskiras pranešimas dėl sutarties nutraukimo apeliantui siųstas nebuvo. Dėl šios priežasties apeliantas teigia, kad teismas pripažino aplinkybę, kurios netvirtino net pats ieškovas. Apelianto teigimu, teismo išvada, jog 2013 m. gruodžio 13 d. raštas galėjo būti prilyginamas įspėjimui apie sutarties nutraukimą, nepagrįsta, nes tokiu atveju, sutartis būtų laikoma nutraukta nuo 2013 m. sausio 12 d., o sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str.). Tačiau per minėtą laikotarpį jokio prašymo vykdyti sutartį nebuvo. Todėl apeliantas mano, kad atsižvelgiant į tai, jog sutartis vienašališkai gali būti nutraukta tik įstatyme esant jos vienašališko nutraukimo pagrindams, teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas teisėtai, vienašališkai nutraukė sutartį. Pagal šalių sudarytos sutarties 4.2 punktą, ji galėjo būti nutraukta tik raštišku šalių susitarimu. Tokio susitarimo nebuvo. Pagal sutarties 4.3 punktą šalis panorusi nutraukti sutartį turėjo įspėti kitą šalį ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Šių sąlygų laikomasi nebuvo, o ieškovo atliktas sutarties nutraukimas neatitiko CK 6.217 straipsnio nuostatų. Be to, pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį, rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta rašytiniu būdu, todėl apeliantas teigia, jog ieškovas šioje situacijoje turėjo siekti išsaugoti sutartinius santykius, o ne juos nutraukti, tokiu būdu išsaugant kreditoriaus ir skolininko teisių pusiausvyrą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal sutarties 2.3 punktą, prekėms nurodytoms priede numeris 1 buvo suteikta 10 kalendorinių dienų garantija nuo PVM sąskaitos-faktūros pasirašymo dienos. Garantinio aptarnavimo laikotarpiu paaiškėjus defektui, pirkėjas turėjo pranešti apie tai pardavėjui (sutarties 2.4 p.). Pardavėjas per 10 kalendorinių dienų privalėjo pakeisti ar sutvarkyti prekę, todėl net laikant, kad prekės buvo nekokybiškos, tarp ginčo šalių buvo numatyta speciali šio klausimo sprendimo tvarka. Tačiau šio susitarimo laikomasi nebuvo ir ieškovas prekių negrąžino, tokiu būdu pažeisdamas sutartį. Dėl nurodyto, apeliantas mano, kad teismo išvada, jog buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas yra nepagrįsta. Todėl priešieškinys šioje dalyje turėjo būti tenkinamas.
Dėl ieškovo patirtų nuostolių apeliantas teigia, kad apeliantas nenumatė ir negalėjo numatyti, kad kiti asmenys (kontrahentai) susitars, dėl tarpusavio įvykdymo terminų. Kurie bus trumpesni už pačios UAB ,,Multisauga“ nustatytą įvykdymo terminą. Taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti, kad prekes naudos psichikos ligoniai ir šių prekių spalva ir raštai turi būti specialiai aptarti. Apeliantas įvykdė sutarties sąlygas pateikdamas sutartyje numatytos spalvos gaminius ir sutartį įvykdė tinkamai (CK 6.200 str.).
Dėl sutartyje numatytų terminų įvykdymo, apeliantas teigia, kad pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutarties 3.3 punktą užsakymo įvykdymo terminas (patalynės pristatymas) buvo iki 2012 m. rugsėjo 17 d., o aprangos ligoniams iki 2012 m. rugsėjo 28 d. Ieškovas 2012 m. rugsėjo 17 d. rašte pripažino, kad prekės buvo pristatytos 2012 m. rugsėjo 17 d. Tokiu būdu buvo patvirtinta, kad prekės pristatytos laiku. VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninė: 2012 m. lapkričio 12 d. raštu patvirtino, kad UAB ,,Rasa“ 2012 m. rugsėjo 21 d., ligoninei pristatė dalį nuomojamų skalbinių 5iš 12 techninėje specifikacijoje nurodomų skalbinių Likusius nuomojamus skalbinius UAB ,,Rasa“ pristatė 2012 m. rugsėjo 24 d., tačiau ligoninė jų nepriėmė. Todėl apeliantas teigia, kad ieškovas suklaidino teismą, nurodydamas, kad suėjus terminui ligonių aprangoms pristatyti (2012-09-28) atsakovas apskritai nepristatė šių prekių (ligonių aprangų) Ieškovas taip pat klaidinami nurodė, kad prekės nepristatytos iki šiol. Apeliantas pažymi, kad jau iškėlus bylą, atsakovas grąžino dalį prekių pagal priėmimo-perdavimo aktą. Apeliantas perdavė prekės sutartyje nustatytais terminais ieškovui. Pastaroji perdavė jas UAB ,,Rasa“, kuri 2012 m. rugsėjo 24 d. pristatė jas VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė. Tačiau prekes buvo atsisakyta priimti motyvuojant praleistu terminu. Nurodo, kad šis terminas - 2012 m. rugsėjo 21 d. nustatytas ne ieškovo UAB ,,Verslo bitė“ ir apelianto 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutartimi, bet trečiųjų asmenų UAB ,,Rasa“ ir VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė 2012 m. liepos 20 d. sutartimi. Todėl apeliantas teigia, jog UAB ,,Rasa“ įsipareigojo pristatyti prekes per du mėnesius nuo sutarties pasirašymo, sutartis pasirašyta 2012 m. liepos 20 d., todėl prekės turėjo būti pristatytos 2012 m. rugsėjo 21 d. Tuo tarpu pagal apelianto ir ieškovo sudarytą sutartį, dalis prekių turėjo būti pristatyta iki 2012 m. rugsėjo 17 d., (kas ir buvo padaryta), o apranga ligoniams iki 2012 m. rugsėjo 28 d. Minėtas prekes apeliantas gavo 2012 m. rugsėjo 24 d. Gavęs prekes apeliantas apie tai pranešė ieškovui (sutarties 2.2 p.), tačiau ieškovas to nepadarė, nes tą pačią dieną VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė atsisakė priimti kitas jau anksčiau pateiktas prekes. Apelianto teigimu, virš nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nepraleido prekių pristatymo termino, o jas pristatė net anksčiau, nes UAB ,,Rasa“ prekes turėjo pristatyti iki 2012 m. rugsėjo 21 d., tuo tarpu apeliantas prekes turėjo pristatyti iki 2012 m. rugsėjo 28 d. Todėl apeliantas mano, kad teismo nurodyti argumentai, kad atsakovas pažeidė sutartį nepristatydamas nustatytais terminais prekių laikytini nepagrįstais.
Dėl prekių gražinimo apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė apelianto reikalavimą įpareigoti ieškovą grąžinti dalį prekių, nes apeliantas 2013 m. kovo 6 d. akto sudarymo metu patvirtino, tik tai, kas atsiima akte nurodytas prekes ir jų kiekį. Tačiau tai nereiškia, kad šiuo aktu buvo grąžintos visos prekės kurios buvo perduotos vykdant 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutartį. Byloje yra pateiktas 2012 m. rugsėjo 21 d. aktas, kuriame prekes priima VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė. Todėl priešingai nei teigė teismas, byloje yra duomenys ir įrodymai patvirtinantys kokį prekių kiekį perdavė atsakovas ir kokį kiekį prekių jis atgavo. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimus dėl prekių grąžinimo.
Dėl nuostolių atlyginimo apeliantas teigia, kad ieškovui nenutraukus sutarties, apeliantas būtų gavęs 28 884,15 Lt pajamų (CK 6.249 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, prašo priteisti apelianto naudai nurodytą nuostolių sumą (Apeliantas tiekėjui sumokėjo 191 627,46 Lt už prekes, o iš ieškovo tikėjosi gauti 220 511,61 Lt sumą. Šis skirtumas tarp sumokėtos sumos ir tikėtų gauti pajamų sudaro 28 884 Lt). Atitinkamai prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovas UAB ,,Verslo bitės“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad apeliantas pažeidė 2012 m. rugpjūčio 20 d. tarp ginčo šalių sudarytos sutarties 2.1 punktą, 2.2 punktą, 2.3 punktą, 3.3 punktą, tokiu būdu padarydamas esminius sutarties pažeidimus. Apeliantas pristatė prekes, kurių didžioji dalis neatitiko elementarių sutarties reikalavimų (dydžio, tankio, spalvos), o 2012 m. rugsėjo 28 d. apeliantas apskritai nepristatė jokių prekių. Ieškovo teigimu, visose byloje esančiose sutartyse (tarp UAB ,,Rasa“ ir VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės“, UAB ,,Rasa“ ir UAB ,,Verslo bitė“, UAB ,,Verslo bitė“ ir UAB ,,Multisauga“) buvo nurodyta tokia pati prekių specifikacija, todėl nesutinka su apelianto teiginiais, jog specifikacijos sutartyse skyrėsi ir teigia, kad tai reiškia, jog UAB ,,Verslo bitės“ ketino trečiajam asmeniui UAB ,,Rasa“ perduoti pačius skalbinius (patalinę ir aprangą ligoniams), kuriuos ketino įsigyti iš UAB ,,Multisauga“. Ieškovo teigimu, aplinkybes apie apelianto padarytus sutarties pažeidimus patvirtina ir kiti ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys, jog apeliantas nepristatė tinkamo kokybės prekių. Be to sutarties pažeidimus pripažino ir pats apeliantas. Ieškovas nurodo, kad 2013 m. kovo 6 d. prekių priėmimo-perdavimo aktu šalys patvirtino, jog UAB ,,Multisauga“ atsiėmė visas pirkėjui UAB ,,Verslo bitė“ perduotas prekes ir jas apžiūrėjo prieš pasirašydamos minėtą aktą. UAB ,,Multisauga“ patvirtino, kad atsiėmė visą perduotų prekių kiekį ir jokių pretenzijų dėl prekių kiekio, asortimento ir kokybės pirkėjui UAB ,,Verslo“ bitė“ neturi. Be to, minėtame akte šalys taip pat pripažino jog dalis prekių neatitiko sutarties reikalavimų. Aplinkybę, jog apeliantas perdavė netinkamos techninės specifikacijos prekes patvirtino ir atlikti produkcijos laboratoriniai tyrimai, kuriuos pripažino ir apeliantas. Dėl šios priežasties atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog apeliantas iš esmės pažeidė 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutarties reikalavimus, ieškovas teigia, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Ieškovas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių apeliantui atlyginimo, nes UAB ,,Verslo bitė“ tiesioginius nuostolius patyrė atlyginusi trečiajam asmeniui UAB ,,Rasa“ padarytą žalą. Ieškovo teigimu, UAB ,,Rasa“ nuostolių dydis buvo apibrėžtas konkrečiu dydžiu (42 106,50 Lt) ir įtvirtintas 2012 m. liepos 31 d. atlikimo laidavimo rašte numeris GL 033248 Be to, ieškovas neįvykdęs sutarties su UAB ,,Rasa“ dėl apelianto kaltės prarado 58 848,47 Lt dydžio pajamas, kurias būtų gavęs, jei UAB ,,Multisauga“ būtų tinkamai įvykdžiusi šalių sudarytą sutartį bei pristačiusi visas techninėje specifikacijoje nurodytas prekes (CK 6.249 str. 1 d., 2012 m. rugpjūčio 2 d. sutarties tarp UAB ,,Verslo bitė“ ir UAB ,,Rasa“ sutarties 3.2 p.). Kadangi apeliantas neįrodė visų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, o 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutartį pažeidė ne UAB ,,Verslo bitė“, o apeliantas, teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą priteisti patirtus nuostolius. Ieškovas taip pat nesutinka su apelianto reikalavimu grąžinti dalį prekių natūra, nes 2013 m. kovo 6 d. prekių priėmimo-perdavimo akte vienareikšmiškai patvirtinta, kad apeliantui buvo perduotos visos prekės ir jokios pretenzijos dėl prekių kokybės, kiekio ir asortimento nereiškiamos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija įvertinus civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikant ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamojo teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas apeliaciniame skunde kelia neteisėto sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo ir dalies prekių grąžinimo natūra klausimus, todėl teisėjų kolegija pasisako šiais aspektais.
Nustatyta, kad UAB ,,Rasa“ ir VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninė 2012 m. liepos 20 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį numeris 6.25-6-13/2012 dėl skalbinių nuomos ir skalbimo paslaugų teikimo. Pagal sudarytą sutartį UAB ,,Rasa“ įsipareigojo VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei perduoti nuomojamus skalbinius pagal sutarties priede numeris 1 nurodytas skalbinių technines specifikacijas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos (sutarties 1.1 p., 2.2 p.) (b.l. 114-125, T1). UAB ,,Rasa“ ir UAB ,,Verslo bitė“ 2012 m. rugpjūčio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį kurioje sulygo, kad UAB ,,Verslo bitė“ pristatys ir perduos UAB ,,Rasa“ nuomojamus skalbinius, pasirašant įkainuotą nuomojamų skalbinių perdavimo-priėmimo aktą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos t.y., iki 2012 m. spalio 2 d. (sutarties 1.1 p., 2.2 p.) (b.l. 14-21). UAB ,,Verslo bitė“ ir UAB ,,Multisauga“ 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje sulygo, kad UAB ,,Multisauga“ įsipareigoja perduoti UAB ,,Verslo bitė“ nuosavybėn prekes nurodytas prieduose numeris 1 ir 2, o pirkėjas įsipareigojo priimti ir sumokėti už prekes sutartyje nustatyta tvarka. Nuosavybės teisės į pristatytas prekes pirkėjui pereina pasirašius PVM sąskaitą-faktūrą arba prekių perdavimo aktą (sutarties 1.1 p-1.3 p.).
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 6.217 str. 2 d. ir 6.253 str. 1 d. nuostatų. Jo teigimu, iš teismo sprendimo yra visiškai neaišku ar sutartis vienašališkai buvo nutraukta įstatymo ar sutarties pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.217 straipsnis reglamentuoja vienašališką sutarties nutraukimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes ir šių normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pateiktą kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Nurodyto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar sutarties šalis padarė sutarties pažeidimą, atitinkantį CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas, ar atsirado kitų šalių sutartyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, bet kuriuo atveju dėl jų atsiradimo turi būti konstatuojama sutarties šalies kaltė. Nustačius, kad dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra sutarties šalies kaltė, kita sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012).
Nagrinėjamu atveju iš UAB ,,Verslo bitė“ ir apelianto UAB ,,Multisauga“ 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutarties 1.1 punkto matyti, kad šalys sulygo dėl sutarties prieduose numeris 1 ir 2 nurodytų prekių perdavimo. Pagal šalių susitarimą prekių perdavimas yra fiksuojamas pasirašius PVM sąskaitą-faktūrą arba prekių perdavimo-priėmimo aktą, o sutarties 1.3 punkte šalys nurodė, kad prekių asortimentas turi būti pristatytas per prieduose numeris 1 ir numeris 2 nurodytus terminus t.y. užsakymo įvykdymo terminas yra 2012 m. rugsėjo 17 d. patalynei, o ligonių aprangoms 2012 m. rugsėjo 28 d. (b.l. 24).
Vadinasi, sulygus dėl esminių sutarties sąlygų šalys yra išreiškusios tikrąją savo valią dėl sutarties sąlygų ir jos vykdymo, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, turi laikytis sutarties sąlygų ir jas vykdyti (CK 6.189 str.). Tuo tarpu apeliantas prisiėmęs sutartinius įsipareigojimus ir aptaręs prekių pristatymo ir pristatytų prekių fiksavimo tvarką, iki 2012 m. rugsėjo 17 d pristatė ieškovui tik dalį sutarties prieduose numatytos patalynės, o ligonių aprangų nepristatė visiškai, tokiu būdu pažeisdamas tarp šalių 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarytos sutarties 2.1 ir 3.3 punktus. Apelianto padarytą sutarties pažeidimą patvirtina ir tai, jog šalys nepasirašė prekių priėmimo-perdavimo akto, apeliantas neišrašė PVM sąskaitos-faktūros, kaip šalys buvo susitarusios sutarties 2.2 ir 2.6 punktuose. Be to, sutarties neįvykdymo faktą pripažino ir pats apeliantas 2012 m. gruodžio 14 d. grąžindamas ieškovui 49 002,58 Lt avansą (b.l 35-36, T1). Iš byloje esančio 2013 m. kovo 6 d. priėmimo-perdavimo akto bei prie jo pridėtų perduodamų prekių aprašų, taip pat tyrimų protokolų matyti, kad apeliantas ieškovui perdavė patalynę, kuri neatitiko sutarties priede nurodytos gaminių techninės specifikacijos (spalvos, matmenų) (b.l. 97-109, T1). Nors apeliantas teigia, kad jis įvykdė sutartį tinkamai ir pristatė sutarties sąlygas ir techninę specifikaciją atitinkančias prekes, ką patvirtina 2012 m. rugsėjo 21 d. priėmimo-perdavimo aktas, tačiau byloje pateikti VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centro Tekstilės instituto Tekstilės medžiagų bandymų laboratorijos tyrimų protokolai rodo, kad apelianto pateikta patalynė visiškai neatitiko sutarties priede nurodytos gaminių techninės specifikacijos (b.l. 102-109, T1). Dėl šios priežasties šis apelianto argumentas atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas ir paneigiamas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str., 183 str., 185 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, negalima sutikti ir su apelianto argumentu, jog tarp šalių esant nustatytai specialiai nekokybiškų prekių pakeitimo tvarkai, ieškovas jos nesilaikė, tokiu būdu pažeisdamas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutarties 2.3 ir 2.4 punktus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų yra akivaizdžiai matyti, kad ieškovas nustatęs jog prekės neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų (b.l. 30-31) apie tai informavo apeliantą, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmos instancijos teismas, apeliantas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pašalinti pateiktų prekių trūkumai ir net grąžino avansą. Be to, apelianto minimose sutartyje aptartose sąlygose dėl prekių keitimo ir garantinių terminų (2.3 ir 2.4 p.) šalys buvo numatę, kad garantinio aptarnavimo terminas skaičiuojamas nuo PVM sąskaitos-faktūros pasirašymo dienos (2.3 p.). Minėta, kad PVM sąskaita-faktūra išrašyta nebuvo, todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad pateiktoms prekėms nebuvo suteiktas garantinis terminas, tokiu būdu pažeidžiant sutarties 2.2, 2.3 ir 2.4 punktus. Todėl konstatuotina, kad netinkamos techninės specifikacijos prekių pateikimas ir vengimas pašalinti prekių trūkumus nurodytus ieškovo raštuose taip pat vertintinas, kaip apelianto vengimas kooperuotis vykdant sutartį ir laikytinas esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 str. 2 d., 6.200 str., 176 str., 183 str., 185 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto teiginiu, kad sutartis turėjo būti nutraukta tik abiejų šalių raštišku susitarimu ir laikantis sutartyje numatyto 30 dienų termino nuo įspėjimo apie sutarties nutraukimą pateikimo. Minėta, kad nepriklausomai nuo to, ar sutarties šalis padarė sutarties pažeidimą, atitinkantį CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas, ar atsirado kitų šalių sutartyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, bet kuriuo atveju dėl jų atsiradimo turi būti konstatuojama sutarties šalies kaltė. Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad apeliantas padarė esminius 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutarties tarp jo ir ieškovo pažeidimus, nes apeliantui per nustatytą terminą nepristačius prekių ( iki 2012 m. rugsėjo 17 d. patalynės, o ligonių aprangų iki 2012 m. rugsėjo 28 d.) ieškovas negavo iš sutarties to ko tikėjosi (CK 6.217 str. 1 d. 1 p.). Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas 2013 m. sausio 17 d. rašte (b.l. 46-47) yra nurodęs, kad grąžino ieškovui avansą, kadangi ieškovas sutartį nutraukė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog nežiūrint to, kad ieškovas nenurodė nuo kada sutartis nutraukiama dėl esminio sutarties pažeidimo, - įspėjimo terminą skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 13 d., rašto (b.l. 41), laikytina, kad šalių sudaryta sutartis yra ieškovo vienašališkai ir teisėtai nutraukta (CK 6.217 str. 1 d., 6.218 str. 1 d., šalių sutarties 4.3 p.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytą, nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų ir jų neaptarė, padarydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punkto pažeidimus, todėl priešingai apelianto teiginiams daryti išvada, jog pirmos instancijos teismas išsamiai aptarė vienašališko sutarties nutraukimo pagrindus ir pagrįstai sprendė, kad apelianto padaryti pažeidimai yra esminiai, nes ieškovas negavęs to ko tikėjosi iš sutarties (savalaikio patalynės iki 2012-09-17 ir ligonių pižamų iki 2012-09-28, t.y. prekių atitinkančių 2012-08-20 sutartyje numatytą techninę prekių specifikaciją pristatymo) turėjo teisinį pagrindą vertinti apelianto padarytą sutarties pažeidimą (sutarties 2.1., 2.2 p., 3.3 p.) kaip esminį ir sutartį nutraukti vienašališkai pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas (CK 6.189 str. 1 d., 6.217 str. 2 d., CPK 178 str., 183 str., 185 str.).
Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto reikalavimą įpareigoti ieškovą grąžinti dalį prekių, nes apeliantas 2013 m. kovo 6 d. akto sudarymo metu patvirtino tik tai, kad atsiima akte nurodytas prekes ir jų kiekį. Apelianto teigimu, tai nereiškia, kad jam buvo grąžintos visi prekės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Apeliantas atsiimdamas prekes turėjo veikti atidžiai ir rūpestingai bei patikrinti perduodamų prekių kiekį ir nustatęs neatitikimus atsisakyti pasirašyti 2013 m. kovo 6 d. prekių priėmimo perdavimo aktą. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje pateikto 2013 m. kovo 6 d. prekių priėmimo-perdavimo akto 3 punkto, jame nurodoma, kad ,,pardavėjas (apeliantas) patvirtina, kad atsiėmė visą perduodamų Prekių kiekį ir jokių pretenzijų dėl atsiimamų Prekių kiekio, asortimento ir kokybės Pirkėjui neturi, jokių pretenzijų nereikš ir ateityje“ (b.l. 74). Vadinasi, pasirašydamas 2013 m. kovo 6 d. prekių priėmimo-perdavimo aktą apeliantas sutiko su gražinamu prekių kiekiu ir aktą pasirašė. Kiti įrodymai patvirtinantys apelianto argumentus ir tuo pačiu paneigiantys 2013 m. kovo 6 d. prekių priėmimo-perdavimo akte nurodomas aplinkybes nepateikti, todėl šie apelianto argumentai laikyti neįrodytais ir paneigiami byloje esančiu abiejų šalių pasirašytu dokumentu 2013 m. kovo 6 d. prekių priėmimo perdavimo aktu (CPK 178 str., 183 str.,185 str.).
Apeliantas reikalauja patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau konstatavus, jog sutartį ieškovas nutraukė dėl apelianto kaltės, jokio teisinio pagrindo į nuostolių atlyginimą apeliantas netenka todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą priteisti 28 884,15 Lt dydžio nuostolius, kaip negautas pajamas dėl sutarties nevykdymo, nes nenustatytos jokios civilinės atsakomybės ieškovui kilimo sąlygos (CK 6. 246-6.249 str., CPK 183 str., 185 str.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, byla išspręsta teisingai, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais skundžiamą teismo procesinį sprendimą naikinti ar keisti (CPK 263, 329-330 str.).
Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. dienos nutarties, apeliantui UAB ,,Multisauga“ 4119 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki skundo išnagrinėjimo (b.l. 1, T2). Išnagrinėjus apelianto UAB ,,Multisauga“ apeliacinį skundą ir jį atmetus iš apelianto priteistina 4119 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 4 d., 93 str. 1 d.).
Ieškovas UAB ,,Verslo bitė“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė PVM sąskaitą-faktūrą serija NIP numeris 14766 SEB banko vietinio mokėjimo nurodymą apie advokato teiktų teisinių paslaugų apmokėjimą – 1698,00 Lt sumai (CPK 178 str.). Ieškovo UAB ,,Verslo bitės“ pateiktas patirtų bylinėjimosi dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu numeris 1R-85 patvirtintų rekomendacijų ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto dydžio (8.11 p.). Todėl atmetus apelianto UAB ,,Multisauga“ apeliacinį skundą, ieškovui UAB ,,Verslo bitės“ priteistinos 1 698,60 Lt dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. 2 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB Multisauga“ (j.a.k. 126405195) valstybei 4119 (keturi tūkstančiai vienas šimtas devyniolika) Lt paduodant apeliacinį skundą nesumokėto žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš UAB ,,Multisauga“ (j.a.k. 126405195) UAB ,,Verslo bitė“ (j.a.k. 300531395) 1698,60 (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt aštuoni litai ir šešiasdešimt centų) Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Rita Kisielienė
Alma Urbanavičienė