Civilinė byla Nr. e2A-970-413/2023
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00409-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.18.3
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-169-1070/2023, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vetfarmas“ ieškinį atsakovei G. M., tretiesiems asmenims K. D. ir S. Č. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vetfarmas“ 2023 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės G. M. 2 207,80 Eur skolą už prekes ir paslaugas, 778,54 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 59-62).
2. Ieškovė nurodė, kad per laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. lapkričio16 d. pagal sutartį suteikė atsakovei paslaugų ir pardavė prekių už 2 458,32 Eur, įformindama prekių pardavimą ir paslaugų suteikimą devyniomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios buvo pateiktos ir įregistruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI) i.SAF sistemoje. Už prekes ir paslaugas atsakovė atsiskaitė iš dalies ir liko skolinga 2 207,80 Eur. Skolos faktą patvirtina atsakovės išduotas vekselis. PVM sąskaitose faktūrose šalys susitarė dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių už pavėluotą prekių apmokėjimą, todėl atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei iki ieškinio pateikimo dienos (2022-06-15) 778,54 Eur dydžio delspinigius. Dėl žmogiškos ieškovės darbuotojų klaidos ji negali pateikti prekių pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau faktinius šalių sutartiniu santykius patvirtina kiti rašytiniai įrodymai, t. y. mokėjimo pavedimai, kuriais atsakovė apmokėdavo ieškovei už prekes: 2016 m. – 1000 Eur; 2017 m. – 8 000 Eur; 2019 m. – 400 Eur.
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad jokios sutarties nebuvo sudariusi, o ieškovės pateiktose į bylą PVM sąskaitose faktūrose yra ne atsakovės, bet jos sutuoktinio K. D. parašai. Atsakovė su sutuoktiniu ir dukra S. Č. buvo įkūrę tris ūkius, visą dokumentaciją tvarkė sutuoktinis su dukra. 2018 m. K. D. paliko šeimą, tačiau santuoka oficialiai nėra nutraukta. Atsakovės banko sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad mokėjimai į ieškovės sąskaitą, kuriuos atlikdavo K. D., vykdavo po to, kai K. D. pervesdavo pinigus iš savo sąskaitos į atsakovės sąskaitą. Ieškovė iki ieškinio padavimo nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl neapmokėtų 2017 m. rugpjūčio 3 d. – 2017 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitų faktūrų ir jas pareiškė tik tuomet, kai buvo panaikintas atsakovės ūkis. Ieškovės nurodytą vekselį atsakovė pasirašė 2020 metais spaudžiama ieškovės darbuotojo, prieš savo valią, ant tuščio lapo. Iki 2022 m. ieškovė nepateikė atsakovei šio vekselio apmokėti ir nepareiškė jokių kitų pretenzijų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Vetfarmas“ iš atsakovės G. M. 2 207,80 Eur skolą, 44,41 Eur delspinigius, iš viso – 2 252,21 Eur, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 252,21 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 134,35 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovės 15,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). 2001 m. gegužės 2 d. buvo įregistruotas atsakovės G. M. ūkis, o 2011 m. vasario 3 d. – atsakovės sutuoktinio trečiojo asmens K. D., su kuriuo atsakovė susituokė 2014 m. gegužės 22 d., ūkis. Iš K. D. ir liudytojo E. R. paaiškinimų teismas nustatė, kad trečiasis asmuo K. D. žodžiu užsakydavo iš ieškovės UAB „Vetfarmas“ prekes (vaistus, tepalus, mineralus, maisto papildus gyvuliams) ir malūno paslaugas. Šios prekės ir paslaugos buvo pristatomos atsakovės G. M. bei trečiojo asmens K. D. gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini).
6. Ieškovė už pateiktas prekes ir sutektas paslaugas pateikė atsakovės ūkiui apmokėti šias PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03124 dėl 332,98 Eur apmokėjimo už prekes iki 2017 m. rugsėjo 2 d.; 2017 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03197 dėl 545,38 Eur apmokėjimo už perduotas prekes iki 2017 m. rugsėjo 17 d.; 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-19-03458 dėl 72,60 Eur apmokėjimo už malūno paslaugas iki 2017 m. rugsėjo 30 d.; 2017 m. rugsėjo 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03322 dėl 180,69 Eur apmokėjimo už prekes iki 2017 m. spalio 24 d.; 2017 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03396 dėl 426,70 Eur apmokėjimo už prekes iki 2017 m. spalio 28 d.; 2017 m. spalio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-19-04070 dėl 137,94 Eur apmokėjimo už malūno paslaugas iki 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. spalio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03549 dėl 286,36 Eur apmokėjimo už perduotas prekes iki 2017 m. lapkričio 25 d.; 2017 m. lapkričio 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03576 dėl 359,07 Eur apmokėjimo už prekes iki 2017 m. gruodžio 9 d.; 2017 m. lapkričio 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-19-04070 dėl 116,60 Eur apmokėjimo už malūno paslaugas iki 2017 m. gruodžio 16 d.
7. Be to, ieškovė pateikė į bylą 2020 m. kovo 10 d. atsakovės G. M. pasirašytą paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriame ji įsipareigojo sumokėti ieškovei 1108 Eur iki 2020 m. gruodžio 21 d. Vekselis pasirašytas dalyvaujant ieškovės darbuotojui E. R.. Liudytojas E. R. (ieškovės vadybininkas, veterinaras gydytojas) teisme paaiškino, kad 2017-2018 m. ieškovė tiekė prekes atsakovės G. M. ūkiui. K. D. užsakydavo iš ieškovės veterinarines prekes, malūno paslaugas, mineralus, o ieškovė pristatydavo šias prekes G. M. ūkiui.
8. Iš ieškovės banko sąskaitos AB SEB banke išrašo už 2016, 2017 m., 2019 m. gegužės – birželio mėn. teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 12 d., lapkričio 29 d. į ieškovės sąskaitą iš G. M. sąskaitos buvo pervesta po 500 Eur už pirktas prekes ir paslaugas; 2017 m. kovo 8 d. ir spalio 23 d. iš atsakovės sąskaitos į ieškovės sąskaitą pervesta 4400 Eur už prekes žemės ūkiui ir gyvulininkystei; 2017 m. spalio 23 d. – 600 Eur už prekes; 2017 m. birželio 13 d. ir spalio 6 d. į ieškovės sąskaitą iš trečiojo asmens K. D. sąskaitos pervesta 3000 Eur, nurodant, kad tai mokestis už G. M. prekes gyvulininkystei. 2019 m. gegužės 2 d. ir birželio 12 d. su ieškove buvo atsiskaitoma už prekes ir paslaugas iš trečiojo asmens S. Č. sąskaitos, nurodant, kad atsiskaitoma už G. M. prekes.
9. Teismas, atsižvelgdamas į PVM sąskaitų faktūrų turinį, trečiojo asmens K. D. ir liudytojo E. R. paaiškinimus, 2016 m. – 2017 m. mokėjimus ieškovei, kurie buvo atliekami iš atsakovės sąskaitos, taip pat į atsakovės pasirašytą paprastąjį vekselį ir jos paaiškinimus, kad nuo 2012 m. ieškovės elektroninės bankininkystės prietaisais ir prisijungimo kodais jos sutikimu naudojosi trečiasis asmuo K. D., padarė išvadą, kad tarp atsakovės, atstovaujamos K. D., ir ieškovės UAB „Vetfarmas“ susiklostė prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo santykiai dėl sąskaitose faktūrose nurodytų prekių ir paslaugų įsigijimo (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis).
10. Teismas laikė patikimais E. R. (ieškovės vadybininko) paaiškinimus, kad jis sąžiningai manė, jog prekes ir paslaugas užsako atsakovė per savo sutuoktinį K. D.. Todėl, anot teismo, E. R. turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, t. y. atsakovės sutuoktiniu K. D. (CK 2.133 straipsnio 9 dalis). Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą (rašytinius įrodymus, atsakovės, trečiojo asmens K. D. ir liudytojo E. R. paaiškinimus), teismas konstatavo, kad trečiojo asmens K. D. sukurti atsakovės vardu prekių / paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai su ieškove UAB „Vetfarmas“ turi sukelti teisines pasekmes atsakovei. Ieškovė iš sandorio sudarymo aplinkybių galėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atsakovės ūkio atstovu; po prekių ir paslaugų suteikimo atsakovė patvirtino savo pareigą atsiskaityti už dalį paslaugų ir prekių. K. D., kaip G. M. atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu (CK 2.133 straipsnio 6, 9 dalys).
11. Kadangi į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė ar tretieji asmenys visiškai atsiskaitė su ieškove pagal šios išrašytas sąskaitas faktūras, teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 2207,80 Eur skolos priteisimo iš atsakovės G. M. CK 2.133 straipsnio 6, 9 dalių bei 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 6.6 straipsnio 4 dalies pagrindu.
12. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 778,54 Eur delspinigius, teismas nurodė, kad visose sąskaitose faktūrose pažymėta, kad ieškovė UAB „Vetfarmas“ turi teisę priskaičiuoti 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą apmokėti dieną. Nurodytos sąskaitos faktūros buvo pateiktos ir registruotos VMI i.SAF elektroninėje sistemoje.
13. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo K. D. pasirašė atsakovės vardu tik keturiose ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose. Ieškovė nepateikė į bylą jos ir atsakovės sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų įtvirtintas rašytinis susitarimas dėl 0,02 proc. delspinigių (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Todėl laikė, kad tarp trečiojo asmens K. D., veikusio atsakovės vardu, ir ieškovės buvo susitarimas dėl 0,02 proc. delspinigių skaičiavimo pagal minėtas keturias sąskaitas faktūras, išrašytas dėl bendros 1 226,73 Eur sumos.
14. Kadangi atsakovė nurodė, kad prašomi priteisti delspinigiai negali būti skaičiuojami daugiau kaip už 180 dienų, tai leido teismui daryti išvadą, kad delspinigiams atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Todėl, vadovaudamasis CK 6.72 straipsniu, 1.125 straipsnio 5 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo iš dalies, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 0,02 proc. delspinigius, paskaičiuotus nuo 1 226,73 Eur sumos už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. birželio 15 d. (už 181 d.), t. y. 44,41 Eur (1226,73 Eur×0,0002×181 d.).
15. Tenkinęs ieškovės reikalavimus iš dalies, teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė G. M. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Ieškovė nepateikė į bylą šalis siejančios sutarties, nurodydama tai kaip žmogiškąjį faktorių apie sutarties praradimą. Tačiau tokia sutartis sudaryta nebuvo, o PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos tik tuo metu, kai nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai, nereikalaujantys sąskaitose privalomų rekvizitų.
16.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas faktas, kad vienoje fermos patalpoje buvo 3 (trijų) ūkių, t. y. G. M., K. D. ir S. Č. galvijai, o liudytojas E. R. patvirtino, kad visus užsakymus atlikdavo trečiasis asmuo K. D.. Todėl tikėtina, jog savo klientų duomenų bazėje G. M. ūkį, neįsitikinusi tikruoju prekių pirkėju, įregistravo pati ieškovė (jos darbuotojas E. R.).
16.3. Teismas nenustatė nei vieno fakto, kad ieškovė būtų davusi įgaliojimą trečiajam asmeniui K. D. arba įtraukusi jį kaip ūkininko partnerį į savo ūkį, suteikiantį jam teisę atstovauti atsakovę santykiuose su ieškove, kadangi pats K. D. buvo ūkininkas, įregistravęs savo atskirą ūkį.
16.4. Nors ieškovė nurodė, kad kiekvienos sąskaitos faktūros apačioje buvo nurodomas skolinio įsipareigojimo dydis, tačiau atsakovė nėra gavusi nei vienos sąskaitos, jose nėra jos parašų, todėl jai nebuvo žinoma apie atsiradusius skolinius įsipareigojimus. Tik ieškovės liudytojo E. R. agresyviais veiksmais buvo priversta pasirašyti tuščiame vekselio lape.
16.5. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos bankų sąskaitų išklotinės, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad prieš atliekant mokėjimus į UAB „Vetfarmas“ sąskaitą, trečiasis asmuo K. D. pervesdavo savo lėšas į atsakovei priklausančias sąskaitas ir tik tada atlikdavo mokėjimą ieškovei. Jeigu atsakovė būtų žinojusi apie egzistuojančius šalių sutartinius santykius, mokėjimai būtų atliekami iš atsakovės banko sąskaitose jau esamų lėšų.
16.6. Teismas byloje nustatė, kad vienoje fermoje buvo laikomi 3 ūkininkų: G. M., K. D. ir S. Č. galvijai, t. y. apie 60 karvių, įskaitant prieauglį. Todėl atsakovė neprivalo mokėti už visų 3 ūkininkų ūkiams priklausančių galvijų šėrimą ir/ar gydymą, kadangi taip būtų pažeisti įstatyme įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. K. D. turi veterinarinį išsilavinimą, o atsakovei ir trečiajam asmeniui S. Č. priklausančius galvijus gydė ir prižiūrėjo veterinaras P. Č.. Todėl, apeliantės nuomone, reikalinga išskirti medikamentus, kurie buvo naudojami K. D. galvijams gydyti, o likusią pinigų sumą už prekes ir suteiktas malūno paslaugas padalinti proporcingai lygiomis trims ūkininkų ūkių.
16.7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė su K. D. kartu negyvena nuo 2018 metų, nebeveda bendro ūkio, vyksta santuokos nutraukimo procesas, todėl, remiantis CK 3.109 straipsnio nuostatomis, negali būti vykdomos prievolės iš kito sutuoktinio turto. Be to, tam nebuvo atsakovės sutikimo, kadangi sandoris nebuvo sudarytas šeimos interesais. Kiekvienas ūkininko ūkis deklaravo savo pajamas ir išlaidas, todėl skola ieškovei turėtų būti proporcingai padalinta į tris dalis.
16.8. Ieškovės liudytojas E. R. dalinai prisipažino, kad visas vekselis buvo užpildytas jo ranka, atsakovė jį pasirašė tuščiame lape, todėl vekselis turėtų būti panaikintas kaip neatitinkantis tikrosios šalių valios.
16.9. Teismas netinkamai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vetfarmas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
17.1. Įvertinęs sąskaitų faktūrų turinį, trečiojo asmens K. D., liudytojo E. R. paaiškinimus bei atsakovės pasirašytą paprastąjį vekselį, teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad tarp atsakovės, atstovaujamos K. D., ir ieškovės susiklostė prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai.
17.2. Teismas teisingai pastebėjo, kad ne visose sąskaitose faktūrose yra prekių gavėjo parašas, tačiau šios sąskaitos pateiktos VMI į i.SAF sistemą. K. D., kaip prekes užsakinėjęs asmuo, nepaneigė to, jog sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos buvo pristatytos. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad sąskaitose nurodytos prekės ir paslaugos buvo pateiktos atsakovės ūkio adresu, taip pat padarė tinkamas teisines išvadas, kad ieškovė pagrįstai manė, jog pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai susiklostė būtent tarp ieškovės ir atsakovės.
17.3. Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės UAB „Vetfarmas“ (toliau – ir ieškovė, kreditorė, pardavėja) reikalavimai atsakovei G. M. (toliau – ir atsakovė, skolininkė, pirkėja) kildinami iš devynių PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias atsakovė už suteiktas paslaugas (malūno) ir parduotas prekes liko skolinga atsakovei 2 207,80 Eur, t. y.:
1) pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03124 – 82,90 Eur (iš 332,98 Eur sumos apmokėta 250,08 Eur);
2) pagal 2017 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03197 – l 545,38 Eur.;
3) pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-19-03458 – 72,60 Eur;
4) pagal 2017 m. rugsėjo 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03322 – 180,69 Eur;
5) pagal 2017 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03396 – 426,70 Eur;
6) pagal 2017 m. spalio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-19-04070 – 137,94 Eur;
7) pagal 2017 m. spalio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03549 – 286,36 Eur;
8) pagal 2017 m. lapkričio 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03576 – 359,07 Eur;
9) pagal 2017 m. lapkričio 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-19-04070 – 116,60 Eur (t. 1, l. 22-30).
20. Atsakovė pasirašė 2020 m. kovo 10 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame įsipareigojo 2020 m. gruodžio 21 d. sumokėti ieškovei 1108 Eur (t. 2, l. 16, 17).
21. Anot ieškovės, šalis siejo sutartiniai santykiai, nors pačios sutarties ieškovei nepavyko išsaugoti, mokėjimai už prekes buvo vykdomi iš atsakovės banko sąskaitos, savo prievolei užtikrinti atsakovė buvo išdavusi ieškovei vekselį, todėl atsakovė yra atsakinga už skolos grąžinimą.
22. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu tenkino ieškinio dalį dėl skolos priteisimo, sumažino ieškovės prašomus priteisti 778,54 Eur delspinigius iki 44,41 Eur sumos, sprendime konstatuodamas, kad ieškovė įrodė šalis siejusių pirkimo–pardavimo teisinių santykių pobūdį, šiuose teisiniuose santykiuose veikė per savo atstovą (trečiąjį asmenį K. D.), be to, atsakovė savo prievolę patvirtino ieškovei išduotu 2020 m. kovo 10 d. vekseliu.
23. Atsakovė prašo minėtą sprendimą panaikinti, apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo (pirkimo–pardavimo ir atstovavimo) teisinius santykius bei įrodymų vertinimą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
24. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.
25. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (6 dalis). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Pirkimo pardavimo sutartimi laikoma sutartis, pagal kurią viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).
26. Tuo tarpu PVM sąskaita faktūra, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 30 dalis). Taigi, PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 30 punktas).
27. Prekių perdavimas pirkėjui turi būti realus (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Todėl kilus teisme ginčui dėl prekių pagal konkrečią sąskaitą faktūrą neperdavimo pirkėjui, pardavimo faktą galinčių patvirtinti dokumentų patikimumas negali kelti abejonių. Bet kokie pirkimo–pardavimo dokumentų neatitikimai negali būti pateisinami klaidos, neapsižiūrėjimo, netinkamo atspindėjimo bendrovės buhalteriniuose dokumentuose ar kitų panašių aplinkybių. Visos abejonės dėl netinkamo dokumentų įforminimo vertinamos šiuo atveju atsakovės naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011).
28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nei vienos iš ieškovės pateiktų sąskaitų, kurių pagrindu pardavėja kildina savo reikalavimus byloje, pirkėja (atsakovė) nepasirašė; ieškovė taip pat nepateikė į bylą prekių pirkimo–pardavimo sutarties ir kitų įrodymų (krovinio gabenimo važtarščius, prekių priėmimo–perdavimo aktus ir pan.), kurie patvirtintų prekių perdavimo pirkėjui faktą (K. 6.317 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsiskaitymas už prekes buvo vykdomas iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos, apeliantei iš dalies neigiant skolos atsiradimo pagrindą ir prekių gavimą, nėra pakankama konstatuoti, kad pagal ginčijamas sąskaitas visas prekes atsakovė gavo. Tokią išvadą leidžia daryti ir kreditorės (ieškovės) pateiktas į bylą 2020 m. kovo 10 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo skolininkė (atsakovė) pripažino ne ieškovės ieškiniu reikalaujamą priteisti, bet 1108 Eur dydžio prievolę ieškovei.
30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teismo išvada, kad atsakovė ginčijamuose teisiniuose santykiuose su ieškove veikė per savo atstovą K. D.. Visų pirma, kaip nustatė pats teismas, tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti du savarankiški ūkiai, t. y. atsakovės G. M. ūkis (t. 1, b. l. 178) ir trečiojo asmens K. D. ūkis (t. 1, b. l. 191). Pagal LR ūkininkų ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ūkininku laikomas fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko partneris – fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (3 dalis). Jeigu ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), ūkininkų ūkio registrui jis turi pateikti papildomai pateikti: 1) partnerių asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai; 2) jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis; 3) partnerių bendrai veiklai skirtos nuosavybės teise priklausančios žemės nuosavybės teisę patvirtinantys ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiantys dokumentai bei žemės sklypo planas arba schema, jei partneriai bendrai veiklai skiria žemę; 4) ūkininko sutuoktinio prašymas įregistruoti jį partneriu šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju (7 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai). Vietoj šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų gali būti pateikiami notaro patvirtinti dokumentų nuorašai (3 dalis). Taigi, pagal aptartas Ūkininkų ūkio įstatymo nuostatas trečiajam asmeniui K. D. veikiant kaip sutuoktiniui (partneriui) atsakovės vardu, nepateikus į bylą įrodymų apie jam CK nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą (CK 2.137 straipsnis), įrodinėdama atstovavimo faktą ieškovė turėjo pateikti į bylą įrodymus, kurie patvirtintų K. D. įregistravimą atsakovės ūkio registre, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Antra, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, nors atsiskaitymai su ieškove buvo vykdomi iš atsakovės banko sąskaitos, tačiau juos vykdė trečiasis asmuo K. D., ir iš esmės po to, kai pinigus iš savo sąskaitų į atsakovės sąskaitą pervesdavo tretieji asmenys, t. y. atsiskaitymas vyko trečiųjų asmenų lėšomis (t. 2, b. l. 79-84). Trečia, neįvertinęs aptartų aplinkybių, taip pat nenustatęs faktinio sandorio sudarymo su atsakove pagrindo, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu (CK 2.133 straipsnio 9 dalis).
31. Minėta, kad nepaisant to, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė gavo iš ieškovės prekes ir paslaugas pagal ginčijamas PVM sąskaitas faktūras, atsakovė 2020 m. kovo 10 d. pasirašė ieškovės paruoštą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame įsipareigojo 2020 m. gruodžio 21 d. sumokėti kreditorei 1108 Eur (t. 2, b. l. 16, 17).
32. CK 1.105 straipsnyje įtvirtinta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.
33. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Taigi, paprastojo vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, įtvirtinantis besąlygišką vekselio davėjo mokėjimo pareigą, kuri yra vekselio turėtojo reikalavimo teisės atsiradimo teisinis pagrindas.
34. ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje išvardyti privalomi vekselio rekvizitai, būtini sudarant vekselį, kad jis įgytų vekselio teisinę galią. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis). Vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalis).
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė savo teisių pagal 34 punkte nurodytas ĮPVĮ nuostatas neįgyvendino, tačiau tai savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 25 punktas).
36. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas, todėl kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios, jis, kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo.
37. Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas vekselio turėtojui prieštaravimus, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.
38. Nagrinėjamu atveju pripažinti 2020 m. kovo 10 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančių bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais atsakovė neprašė ir tokio reikalavimo (priešieškinio) byloje nepareiškė, apeliaciniu skundu dalį prievolės (1/3 dalį) pripažino, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 2020 m. kovo 10 d. vekselį kaip abstraktų vienašalį sandorį, įtvirtinantį besąlygišką atsakovės mokėjimo pareigą, kuris yra ieškovės dalies reikalavimo teisės atsiradimo teisinis pagrindas, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1108 Eur dydžio skolą.
39. Į bylą nebuvo pateiktas rašytinis šalių susitarimas dėl delspinigių, todėl atsakovei vekseliu pripažinus tik dalį pagrindinės skolos ir šalims įstatymo nustatyta tvarka nesusitarus dėl delspinigių, ieškovės reikalavimas minėtoje ieškinio dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.71 straipsnio 3 dalis, 6.72 straipsnis).
40. Teismo sprendimo dalis dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo pagrįsta įstatymu, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako (CK 6.37straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
41. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Minėti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą pakeisti ir tenkinti ieškovės ieškinį šioje nutartyje nurodytų ieškovės reikalavimų apimtyje, t. y. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iškovei iš atsakovės 1108 Eur dydžio skolą ir 5 proc. dydžio procesines palūkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
42. Ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos iš viso siekė 1667 Eur (67 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis bei 1600 Eur už advokato padėjėjos teisines paslaugas). Atsakovė turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
43. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas patenkino 34,10 proc. (2207,80 Eur + 778,54 Eur = 2986,34 Eur; 1108 Eur × 100 proc. / 2986,34 Eur) ieškinio reikalavimų, atmetė – 62,90 proc. (100 proc. – 37,10 proc.) ieškinio reikalavimų.
44. Todėl ieškovė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai turi teisę į 618,46 Eur (1667 Eur × 37,10 proc. / 100 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė į 314,50 Eur (500 Eur × 62,90 proc. / 100 proc.) tokių išlaidų atlyginimą. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 303,96 Eur (618,46 Eur – 314,50 Eur) (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis).
45. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą patenkino 49,20 proc. (2207,80 Eur + 44,41 Eur = 2252,21 Eur; 1108 Eur × 100 proc. / 2252,21 Eur) apimtyje. Apeliantės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 66 Eur (sumokėtas žyminis mokestis). Kitas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų šalys nepateikė. Atitinkamai, apeliantei iš ieškovės turėtų būti priteista 33 Eur (66 Eur × 49,20 proc. / 100 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų.
46. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ieškovei iš atsakovės priteistina 270,96 Eur (303,96 Eur – 33 Eur) (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis).
47. Valstybė šioje byloje pirmosios instancijos teisme turėjo 20,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš ieškovės priteistina 12,63 Eur (20,08 Eur × 62,90 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovės – 7,45 Eur (20,08 Eur – 12,63 Eur) išlaidų (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vetfarmas“ (j. a. k. 158894285) iš atsakovės G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1108 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuonių eurų) dydžio skolą, 5 (penkių) proc. dydžio procesines palūkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 270,96 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vetfarmas“ (j. a. k. 158894285) 12,63 Eur (dvylikos eurų 63 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovės G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,45 Eur (septynių eurų 45 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Virginija Gudynienė
Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis