Civilinė byla Nr. e2A-420-967/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10570-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamitra ir ko“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       A. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kamitra ir ko“ (toliau – atsakovė, UAB „Kamitra ir ko“, įmonė) 1 000 Eur žalos atlyginimo, 20 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2021 m. sausio 8 d. vakarą, apie 20 valandą, važiuodamas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu automobiliu BMW 530d Touring, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį – dešiniąją automobilio puse, abiem ratais įvažiavo į plento pakraštyje esančią duobę. Eismo įvykio metu buvo smarkiai apgadinti du dešinieji automobilio ratlankiai ir dvi padangos, pažeista pakabos geometrija. Abu ratai pradėjo leisti orą, priekinė padanga subliuško per kelias minutes, automobilis nebegalėjo toliau važiuoti, turėjo priverstinai stoti pavojingoje vietoje posūkyje, esant sudėtingoms eismo sąlygoms, blogam matomumui. Buvo tamsus paros metas, smarkiai pustė, kelio danga buvo slidi ir nevalyta.

3.       Pažymėjo, kad į įvykio vietą buvo iškviesta policija, įvykio vieta ir automobilio apgadinimai užfiksuoti policijos pareigūnų. Belaukiant policijos, į tą pačią duobę įvažiavo daugybė automobilių, keturi iš jų stojo keistis sugadintų ratų. Dėl įvykio metu patirtos žalos ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir 2021 m. vasario 22 d. gavo atsakymą, kad dėl žalos atlyginimo reikėtų kreiptis į atsakovę. (duomenys neskelbtini) priežiūros darbai vykdomi minėtos įmonės pagal sutartį, sudarytą su Vilniaus miesto savivaldybe, todėl ir atsakomybė už kelio trūkumus tenka minėtai įmonei.

4.       Ieškovui paskambinus į UAB „Kamitra ir ko“ administraciją, bendruoju telefonu, buvo nurodyta kreiptis į atsakingą asmenį už kelyje patirtus nuostolius – įmonės komercijos direktorių S. Š. Susisiekus šis paklausė, kokio dydžio yra nuostoliai, minėjo, kad norint juos kompensuoti, turėtų gauti visą informaciją apie padarytą žalą ir pasiūlė kreiptis atgal į administraciją, pateikti informaciją raštu, elektroniniu laišku. Po elektroninio laiško išsiuntimo 2021 m. kovo 2 d., iš atsakovo pusės nebesulaukta jokios reakcijos. Po trečio skambučio ir pokalbio su įmonės administratore buvo gautas nepasirašytas atsakymas iš elektroninio pašto adreso rinkodara@kamitra.lt, su prierašu „(duomenys neskelbtini)“, kad įmonė nėra atsakinga už nuostolius, nes nėra gavusi jokių nurodymų iš savivaldybės tvarkyti minėtos duobės, todėl nuostolių atlyginimas, pasak laišką parašiusio asmens, tenka savivaldybei, o ne įmonei.

5.       Ieškinyje nurodoma, kad nei įvykio dieną, nei kitomis dienomis duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, aptverta. Iškart po įvykio, praktiškai kartu su policijos pareigūnais, atvyko lengvasis sunkvežimis (kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir duobę užpylė juoda biria medžiaga, tačiau po kelių dienų ji jau vėl buvo atsivėrusi. Vienas iš ieškovo sulenktų ratlankių buvo sulenktas taip stipriai, kad skilo metalo lydinys, dėl ko yra visiškai sugadintas ir nebeįmanoma jo atitaisyti į buvusią būklę. Antras ratlankis po tiesinimo taip pat prarado savo pradinę būklę ir vertę. Ratlankiai yra senos gamybos, retų išmatavimų ir turintys išliekamąją vertę. Tikslus modelis AC Schnitzer Type 2, išmatavimai R18x8.5, ET13. Jų nėra lengva nusipirkti nei komplektu, nei po vieną, kad būtų galima atstatyti turimo ratlankių komplekto vertę. Tokio modelio ratlankių gamyba seniai nutraukta. Sugadinus vieną ar kelis ratus iš viso komplekto, jų, kaip daiktų visuma, netenka ir prasmės, ir vertės, yra nenaudotina ir nerealizuojama.

6.       Įrodinėti tokio daikto vertę yra labai sudėtinga ir šiuo atveju prašoma atlyginti žalos suma padengia tik dalį ieškovo patirtų nuostolių. Prie sugadintų ratlankių, sugadintos ir dešinės pusės padangos, kurios negali būti pakeistos naujomis, kadangi skirsis nusidėvėjimas nuo kairės pusės, taigi keisti reikėtų visą ratlankių ir padangų komplektą, tačiau tokio komplekto įsigyti yra praktiškai neįmanoma, ieškovas ilgai ieškojo tokių pačių ratlankių kitų šalių prekybos vietose, tačiau nesėkmingai.

7.       Ieškovo teigimu, akivaizdu, kad ieškovas jau sugaišo tris mėnesius gainiojamas nuo vieno subjekto pas kitą. Tiek savivaldybė, tiek jai paslaugas teikianti įmonė kratosi atsakomybės, nors pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atsakomybę už kelio trūkumus ir dėl jų patirtus nuostolius, privalo prisiimti kelio savininkas, šiuo atveju ieškovas nėra ir neturi būti ta šalis, kuri turi aiškintis, kam tenka atsakomybė. Dėl to ieškovas prie nuostolių sumos reikalauja priteisti delspinigius dėl nuostolius privalančių kompensuoti šalių neveikimo ir atsakomybės vengimo. Ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti 1 000 Eur turtinės žalos, teismo išlaidas bei 20 procentų mėnesines palūkanas, skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 2 dienos iki pilno atsiskaitymo su ieškovu. Kadangi tiek savivaldybė, tiek įmonė vengia atsakomybės ir nukreipinėja viena pas kitą, ieškovas patyrė ne tik nuostolius, bet ir negalėjo naudotis automobiliu, turėjo eikvoti asmeninį laiką ne tik automobilio tvarkymui, bet ir absurdiškai nuostolių padengimo procedūrai.

8.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ne kartą teismų praktikoje konstatuota, kad rangovui nebuvo perduotas kelio valdymas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, tokiu būdu, jog rangovas pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Teismai analogiškose civilinėse bylose padarė išvadą, jog savivaldybė, kaip kelio savininkas, turi atlyginti žalą ir todėl šioje byloje yra pasirinkta netinkama atsakovė bei remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi atsakomybė už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų tenka savivaldybei.

9.       Atsakovės teigimu ieškovas, nurodydamas, jog automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę, nepateikė nei policijos schemos, nei policijos komisariato tarnybinio pranešimo, taip pat visiškai nėra duomenų apie automobilio greitį įvykio metu, apie duobės skersmens dydį bei gylį, įvykio konkreti vieta (koordinatės) ir kitas reikšmingas aplinkybes, galėjusias lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Nepateikta ir PVM sąskaita faktūra ir (ar) kiti dokumentai dėl eismo įvykio (pvz., defektinis aktas), ir (ar) automobilio remonto. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog nebuvo atlikta atestuotų turto vertintojų apžiūra. Minėtu atveju nėra konstatuota, jog nors vienas ieškovo nurodomas automobilio apgadinimas ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio, savivaldybės ar UAB „Kamitra ir ko“ kaltės. 

10.       Administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė (šiuo atveju kaltės už atsiradusią žalą dalis, tenkanti pačiam vairuotojui). Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo vertintina, ar vairuotojo veiksmai, net ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, gali būti pripažinti dideliu neatsargumu, iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą, nes tai yra civilinės teisės, o ne administracinės teisės reguliavimo dalykas.

11.       Atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Vairuotojas, nepriklausomai nuo oro sąlygų, turi stebėti kelio dangą, jos būklę ir nepažeisdamas nurodytų kelių eismo taisyklių, elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vairuotojas turėjo stebėti eismo sąlygas kelyje ir galėjo pastebėti kelyje buvusią kliūtį bei imtis visų atsargumo priemonių, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą, galimai dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo galimai patirta žala.

12.       Be kita ko, nėra pagrindo ieškovui priteisti 20 procentų dydžio mėnesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki pilno atsiskaitymo įvykdymo. Procesinių palūkanų priteisimą reglamentuoja CK nuostatos. Šiuo atveju, nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Be visa to, būtina išsiaiškinti, ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintos visos ieškovo nurodytos automobilio dalys. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra niekur užfiksuotos ir nėra aiškios, o šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga atitenka būtent ieškovui, ir kol minėtų aplinkybių ieškovas neįrodė, UAB „Kamitra ir ko“ atsakomybė negali kilti.

13.       Atsakovės teigimu, neegzistuoja atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti ieškovo nuostolius, o ieškovas tokių veiksmų ieškinyje taip pat ir nenurodo bei neįrodinėja, konstatuotina, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtų nuostolių, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga, neegzistuoja. Šiuo atveju būtent ieškovo pareiga yra įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovas tokių aplinkybių visiškai neįrodinėja ir net nenurodo ieškinyje, nepateikia ir jas patvirtinančių įrodymų, dėl ko ieškinys yra atmestinas.

14.       Negalima sutikti su tuo, jog žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent aptariamo auto įvykio pasekmė. Ieškovas nekvietė atsakovo apžiūrėti bei nepateikta automobilio remonto darbų sąmata/ atliktų darbų aktas ir kt. svarbūs žalos dydžiui nustatyti būtini dokumentai, dėl ko atsakovo nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių.

15.       Ieškovo apskaičiuotas žalos dydis galbūt patvirtina tik galimą automobilio remontą, tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad šis remontas yra ne eilinis remontas, o ieškovo nurodomo autoįvykio pasekmė, kad dėl autoįvykio būtent išvadoje nurodytas dalis reikia keisti, atlikti joje nustatytus darbus ir pan., dėl ko žalos dydis šioje byloje yra neįrodytas. Pats automobilio vairuotojas savo paaiškinime nurodė, kad po įvykio sugadintas buvo tik automobilio priekinis dešinės pusės ratas, nes subliūško. Tačiau ieškinyje paminėta, kad remontuojant buvo keisti abu dešinės pusės ratlankiai ir padangos, pažeista pakabos geometrija, tačiau byloje nėra duomenų, ar ji buvo tvarkyta. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, jog pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl didelio vairuotojo neatsargumo nėra, ieškovui atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu. 

16.       Dėl atsakomybės paskirstymo tarp savivaldybės ir UAB „Kamitra ir ko“

17.       Taip pat svarbu tai, kad pagal Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, būtent savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tuo tarpu, UAB „Kamitra ir ko“ kelio remonto darbus atlieka tik sutartyje numatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako savivaldybė. UAB „Kamitra ir ko“ visuomet yra ribojama savivaldybės skiriamo biudžeto. Būtent dėl pastarosios priežasties ir buvo nustatyta tokia sutarties vykdymo tvarka, pagal kurią darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas savivaldybės užsakymas, kadangi savivaldybė neturėtų pakankamai lėšų atsiskaityti už visus UAB „Kamitra ir ko“ nuožiūra atliktus darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dėl to, ar tam tikrus darbus buvo būtina atlikti.

18.       Taigi UAB „Kamitra ir ko“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nes pagal šį straipsnį už žalą atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB „Kamitra ir ko“ nei sutartimi, nei kitais pagrindais, nebuvo perduotas statinio – kelio (gatvės), t. y. (duomenys neskelbtini) valdymas.

19.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad tam, kad konkretus subjektas būtų laikomas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos (įskaitant kelius) valdytoju, jam pakanka daiktinės ar prievolių teisės pagrindu šiems objektams atlikti bent vieną iš minėtų veiksmų (t. y. arba eksploatuoti, arba prižiūrėti, arba tvarkyti). Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju - su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

20.       Vadovaudamasi šiomis teisės aktų nuostatomis Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 6 d. sudarė pirkimo sutartį (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Kamitra ir ko“ (rangovas) įsipareigojo vykdyti (duomenys neskelbtini) dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovas) sudaryti rangovui būtinas sąlygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas sutarties nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybė kaip Vilniaus miesto gatvių savininkė, sudarydama minėtą sutartį su UAB „Kamitra ir ko“, turėjo tikslą (duomenys neskelbtini) dalies gatvių valdymą perduoti savo srities profesionalams UAB „Kamitra ir ko“ įgalinant juos turėti savo žinioje minėtų miesto dalių gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms.

21.       Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė perduoda UAB „Kamitra ir ko“ būtent (duomenys neskelbtini) dalies valdymą aiškiai išreiškė 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutarties (duomenys neskelbtini) 25.18 punkte. Taigi sutartimi gatvių valdymas buvo pavestas atlikti UAB „Kamitra ir ko“.

22.       Paaiškino, kad remiantis sutartimi, UAB „Kamitra ir ko“ prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnio statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Šiuo atveju UAB „Kamitra ir ko“ privalėjo veikti ne tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti. Iš sutarties nuostatų visumos matyti, jog UAB „Kamitra ir ko“ įsipareigojo ne išimtinai laukti nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamą gatvių būklę, ko šiuo nagrinėjamu atveju UAB „Kamitra ir ko“, kaip (duomenys neskelbtini) valdytoja, galimai neatliko.

23.       Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ (toliau – UAB „Grinda“), pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime pažymėjo, kad dėl sutarties aiškinimo jau ilgą laiką vis kylą ginčai, ir tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniai teismai tą pačią rangos darbų sutartį vertindavo skirtingai, vienais atvejais nurodydami, jog ji nėra tokios apimties, kad UAB „Grinda“ būtų galima laikyti Vilniaus miesto gatvių valdytoju, kitais – jog sutartimi visgi buvo perduota Vilniaus miesto gatvių valdymo teisė, nepaisant to, jog toks perdavimas nebuvo įregistruotas viešame registre kaip to reikalauja CK 4.27 straipsnio 2 dalis.

24.       Pabrėžė, kad buvo būtina išsiaiškinti, ar sutartis ir kitos panašaus turinio rangos darbų atlikimo sutartys gali būti traktuojamos kaip sutartys, kuriomis perduodamas daikto valdymas, neatsižvelgiant į tai, jog UAB „Grinda“ sutartimis įsipareigojo atlikti tik konkrečius darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus.

25.       Šį klausimą išsprendė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 15 d. priimdama nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, kurioje detaliai išnagrinėjo ir pasisakė dėl nagrinėjamai bylai aktualios sutarties.

26.       Trečiasis asmuo nurodė, kad su ieškovo nurodytu žalos dydžiu nesutinka, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių žalos dydį pagrindžiančių dokumentų. Pabrėžė, kad laikosi pozicijos, kad prašoma priteisti žalos suma yra ne tik nepagrįsta, tačiau taip pat ir neproporcinga. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Tuo labiau, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad įvykio metu buvo tamsus paros metas, tačiau vairuotojas, net matydamas, kad tamsus paros metu ir yra blogas matomumas, galimai pažeisdamas nurodytas kelių eismo taisykles, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai ir toliau važiavo nemažindamas greičio. Būtent dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala.

27.       Atitinkamai, atsakovė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi.

28.       Be visa to, būtina išsiaiškinti, ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintos visos ieškovo nurodytos automobilio dalys. Šios aplinkybės nėra niekur užfiksuotos ir nėra aiškios, nes šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga atitenka būtent ieškovui, ir kol minėtų aplinkybių ieškovas neįrodė, tai atsakomybė negali kilti. Šiuo atveju būtent ieškovo pareiga yra įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovas tokių aplinkybių visiškai neįrodinėja ir net nenurodo ieškinyje, nepateikia ir jas patvirtinančių įrodymų, dėl ko ieškinys atmestinas.

29.       Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad aplinkybę, jog ji netapo tikruoju kelio valdytoju, pagrindžia tai, jog: 1) nei sutarties 25.18 punkte, nei apskritai visoje sutartyje nėra nuorodos į CK 4 knygoje įtvirtintas bendrąsias valdymo teisės nuostatas, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog atsakovei buvo perduota savarankiška kelio valdymo teisė, kuri būtų įgyvendinama atsakovės, kaip valdymo teisės turėtojos, nuožiūra; 2) CK 6.266 straipsnio 1 dalies straipsnis yra susijęs su deliktinės atsakomybės reguliavimu, todėl darytina išvada, kad sutartyje nuoroda į CK 6.266 straipsnį reiškia susitarimą tarp sutarties šalių dėl civilinės atsakomybės taikymo tarpusavio teisėms ir pareigoms, o ne konkrečiai valdymo perdavimą; 3) sutartimi atsakovė prisiėmė vykdyti priskirtų kelių stebėsenos pareigą, tačiau pagal sutarties nuostatas remonto darbai gali būti atlikti tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštiško užsakymo pagrindu (sutarties 25.1 punktas) ir tik jai kontroliuojant sutarties vykdymą (sutarties 23.4 punktas).

30.       Taigi, vykdydama sutartį, atsakovė privalo veikti tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, nes už savarankiškai atliktus darbus jai nebūtų apmokama (sutarties 1 priedo 15 punktas). Vienintelė sutarties nuostata, suteikianti atsakovei tam tikro savarankiškumo, nurodo, kad be Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutikimo gali būti atliekami darbai, susiję su avaringais dangos defektais (sutarties 25.18 punktas), tačiau ir šiuo atveju atsakovės savarankiškumas yra apribotas, todėl atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovės teisių ir pareigų paskirstymą sutarties atžvilgiu, abejotina, kad būtų galima teigti, jog atsakovė turėjo savarankišką kelių valdymo teisę. Taigi darytina išvada, kad sutarties šalys susitarė tik dėl nuolatinių (duomenys neskelbtini) dalies ((duomenys neskelbtini) seniūnijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų, o šių gatvių valdymo teisių neperėmė. 

31.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija galimai nesilaikė viešosios teisės reikalavimų, keliamų procedūroms, perduodant nuosavybės teise priklausančio turto valdymo teisę tretiesiems asmenims. Vilniaus miesto savivaldybei siekiant perduoti įstatymu numatytą savarankišką teisę atsakovei, turėjo būti priimtas savivaldybės tarybos sprendimas.

32.       Atsakovės žiniomis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl valdymo teisės perdavimo atsakovei nebuvo priimtas, todėl negali būti laikoma, jog tariamas valdymo teisės perdavimas atsakovei atitinka imperatyviojo viešosios teisės reguliavimo reikalavimus. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo teisės tik sutarties pagrindu perduoti atsakovei valdymo teisės į atitinkamas gatves, kadangi teisės aktai reikalauja priimti atitinkamą savivaldybės tarybos sprendimą.

33.       Atsakovės teigimu, ieškovas, remdamasis ataskaita, netinkamai įrodinėja savo patirtą žalą, kadangi ataskaita yra vertinamojo pobūdžio dokumentas, besiremiantis apibendrintais, visų Lietuvos autoremonto įmonių bei servisų teikiamais duomenimis. Nagrinėjamoje situacijoje, jau ratlankius sutvarkius ir ištaisius ratų defektus, žala yra patirta realiai, todėl ieškovui reikia įrodyti ne teorinę, o būtent realiai patirtą, faktinę žalą, pvz., pateikiant PVM sąskaitą faktūrą, kvitą ar kitokį įrodymą. Ataskaitoje nustatyta transporto priemonės atkūrimo sąnaudų (su PVM) 710 Eur suma, kuri yra žymiai mažesnė nei ieškinio suma. Ataskaitoje įrašyta transporto priemonės atkūrimo sąnaudų suma yra išskirtinai teorinio pobūdžio, kadangi yra gauta atliekant ne konkrečius darbus, o apibendrintų duomenų analizę. Papildomai, ataskaitoje numatytą transporto priemonės atkūrimo sąnaudų sumą sudaro ne tik ratlankių taisymas, bet ir dažymo darbai. Tačiau pateiktose nuotraukose matosi nubraukti, nusilupę ratlankių dažai, kas sudaro pagrindą manyti, jog iš tiesų, jokie dažymo darbai nebuvo atlikti. Taigi, teoriškai nustatyta patirta žala turėtų būti dar mažesnė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė        

34.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15646-1019/2021 ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 2 094,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, į valstybės biudžetą 5,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34.1.                      Teismo vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Byloje nėra ginčo dėl to, jog trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė, yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.

34.2.                      Teismas nustatė, kad pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra viešojo pirkimo sutartis, sudaryta konkurso (viešųjų pirkimų) būdu (CK 6.380–6.382 straipsniai). Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovas) su tiekėjų grupe – UAB „Kamitra ir ko“ ir UAB „Grinda“ (rangovas), sudarė pirkimo sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) dalies ((duomenys neskelbtini) seniūnijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

34.3.                      Teismas pabrėžė, kad rangos sutartyje aiškiai sulygta dėl gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbų atlikimo pagal užsakovės nurodymus, o ne dėl sutartyje nurodytų gatvių perdavimo rangovui valdyti savo nuožiūra.

34.4.                      Teismas sprendė, kad vertinant sutarties 25.18 papunkčio nuostatą, kurioje įrašyta sąlyga, jog rangovas yra gatvių valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme, savaime neįrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė perdavė savarankišką kelio (gatvės) valdymą teisę. 

34.5.                      Teismas nurodė, kad įrodymų apie tai, jog kelio (gatvės), esančios (duomenys neskelbtini), valdymo perdavimas būtų įregistruotas viešame registre CK 4.254 straipsnio 1 dalies pagrindu, į bylą nepateikta, taip pat nepateikta ir kokio nors konkretaus dokumento, kurio pagrindu būtų perduotos kelio (gatvės) valdymo teisės (pvz., priėmimo–perdavimo aktas).

34.6.                      Teismo vertinimu, šalys sutartyje aptarė atsakomybės rangovei taikymą tuo atveju, jei ši netinkamai atliks darbus pagal sutartį (t. y. priežiūros, stebėsenos, remonto ir kt.) ir dėl to tretieji asmenys patirs žalos, kuri vėliau bus priteista teismo iš savivaldybės, t. y. ši dėl UAB „Kamitra ir ko“ ir UAB „Grinda“ netinkamo įsipareigojimų bei darbų vykdymo realiai patirs žalos.

34.7.                      Teismas paaiškino, kad remiantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo  normomis sprendimą perduoti gatvių ir kiemų dangų valdymą UAB „Kamitra ir ko“ turėjo priimti savivaldybės taryba, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad toks savivaldybės tarybos sprendimas būtų buvęs priimtas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

35.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15646-1019/2021 ir priimti naują sprendimą – nustačius, kad ieškovo prašoma priteisti suma pagrįsta, ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1.                      Sutarties 25.18 punkte įtvirtinta, kad UAB „Kamitra ir ko“ įsipareigoja nuolat, be atskiro užsakovo reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą.

35.2.                      Atsiradus avariniams dangos defektams (duobėms didesnėms kaip 5 cm. gylio) savarankiškai be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti užsakovą.

35.3.                      Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos (duomenys neskelbtini) dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį bei 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

35.4.                      Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2035 patvirtintu Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo 12 punktu už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė; sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą.

35.5.                      Vilniaus miesto savivaldybei sudarius sutartį su UAB „Kamitra ir ko“, Vilniaus miesto savivaldybė visiškai įvykdė savo, kaip kelio savininko, pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą.

36.       Atsiliepimu ir rašytiniais paaiškinimais į trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir priteisti iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad faktiškai buvo susitarta dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros atlikimo darbų, bet ne savarankiškos priskirtų kelių valdymo teisės perdavimo atsakovei.

36.2.                      Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kad realiai perdavė gatvės valdymą atsakovei ir kad valdymo perdavimas buvo išviešintas viešame registre (CK 4.27 straipsnio 4 dalis). Taip pat į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė ir Vilniaus miesto savivaldybė kaip sutarties šalys savo elgesiu būtų patvirtinusios valdymo perdavimo faktą ir kad abiejų sutarties šalių valia buvo perduoti bei priimti kelių valdymą pagal sutartį.

36.3.                      Nagrinėjamu atveju, remiantis sutarties analize bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutarties 25.18 punktą visos sutarties kontekste ir priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai nusprendė, jog sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė atsakovei neperleido savarankiškos kelių valdymo teisės, kadangi sutarties tikslas yra suteikti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių kelių techninės priežiūros funkcijas atsakovei.

36.4.                      Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis registruotinas turtas, su šiuo turtu, daiktinėmis teisėmis į jį ir su šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai teisės aktų nustatyta tvarka registruojami viešuosiuose registruose. Taigi, savivaldybės argumentai, jog valdymo perdavimo registravimas nebuvo būtinas, yra nepagrįsti, kadangi viešoji teisė reglamentuoja būtinybę registruoti su savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto teisinės būklės pasikeitimu susijusius faktus, o šis reglamentavimas yra imperatyvus.

36.5.                      Valdymo teisė į atitinkamus kelius atsakovei galėjo būti perduota tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Tokią išvadą patvirtino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Visgi į bylą jokių duomenų apie tokio pobūdžio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą nebuvo pateikta. Taigi, vien savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas aprašas neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant, ar valdymo teisė buvo perduota atsakovei ar ne, kadangi tokį faktą turėtų patvirtinti savivaldybės tarybos sprendimas.

37.       Atsiliepimu į trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Grinda“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15646-1019/2021 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1.                      Pats ieškovas nepateikė apeliacinio skundo dėl skundžiamo sprendimo, kas reiškia, jog pritaria pirmosios instancijos teismo išaiškinimui. Atsakovė taip pat skundžiamą sprendimą laiko pagrįstu, todėl neteikia prašymo ir nemato pagrindo jį naikinti.

37.2.                      Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

37.3.                      Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog teismas galėtų konstatuoti statinio valdymą, perleistą sutartimi, turi būti tiriamas sutarties turinys, aiškinamos jos sąlygos pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes, bei nustatyta, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi išspręsdamas faktinėmis aplinkybėmis identišką situaciją, išaiškino, kad vertinant sutarties visą sutarties tekstą, vien nuostata, kuria įtvirtinama, kad nuo sutarties sudarymo momento rangovas yra nurodytų kelių valdytojas pagal CK 6.266 straipsnį, nereiškia, kad rangovui buvo perduota savarankiška valdymo teisė

38.       Atsiliepimu į trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15646-1019/2021 ir ieškinį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1.                      Atsakovei vykdant sutartimi nurodyto kelio priežiūrą buvo daugiau nei pakankamai laiko sutvarkyti duobę, dėl kurios atsitiko eismo įvykis. Pažymėtina, kad 50 cm ilgio ir 14 cm gylio duobė pagal tą pačią kelio priežiūros sutartį įvardijama kaip avarinė, t. y. kelianti pavojų kelių eismo dalyvių saugumui.

38.2                      Visa bylos medžiaga rodo, kad duobė buvo tvarkyta ne kartą, atsakovei kelio trūkumas buvo žinomas ilgą laiką, bet atsakovė nesiėmė visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų tinkamą kelio priežiūros sutarties įgyvendinimą ir piktybiškai to nedaro iki šiol. Juo labiau, žinodama apie kelio trūkumą, atsakovė nesiėmė veiksmų, kad kelio trūkumo vietą tinkamai pažymėtų ir įspėtų eismo dalyvius apie galimą pavojų, kaip to reikalauja kelio priežiūros sutartis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

39.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

40.       Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

41.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 8 d. ieškovas automobiliu BMW 530d Touring, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę važiuojamojoje kelio dalyje (duomenys neskelbtini), dėl ko automobilis buvo apgadintas.  Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykio ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, jog dėl įvykio nebuvo pradėta administracinio pažeidimo bylos teisena. 2021 m. sausio 8 d. Tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas nurodė, jog vairuotojas – ieškovas paaiškino, kad įvažiavo į duobę ir apgadino ratlankį ir priekinę pakabą.

42.       Ieškovas 2021 m. sausio 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl žalos atlyginimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius dėl žalos atlyginimo ieškovui nurodė kreiptis į UAB „Kamitra ir ko“, remiantis 2020 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Kamitra ir ko“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta pirkimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nesutiko atlyginti žalos, nurodydama, kad už žalą keliuose atsakinga savivaldybė, kadangi ji yra kelio savininkė ir atsako už kelio defektus. Ieškovo nuomone, būtent atsakovei UAB „Kamitra ir ko“ kyla pareiga atlyginti dėl važiuojamojoje kelio dalyje buvusios duobės atsiradusią žalą, kuri, ieškovo teigimu, yra 1 000 Eur.

43.       Ginčas tarp šalių kilo dėl žalos atlyginimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog dėl atsakovės, kaip gatvių ir kiemų dangos valdytojos, netinkamos kelių priežiūros buvo apgadinta transporto priemonė. Atsakovė įrodinėjo, jog ji nėra atsakinga už transporto priemonės apgadinamus, kadangi ji nėra gatvių ir kiemų dangos valdytoja, o sutarties su Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrindu vykdo kelių techninę priežiūrą, taip pat tai, kad ieškovas nepagrindė žalos dydžio bei pats vairuotojas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas.

44.       Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl kelio konstrukcinio defekto (važiuojamojoje dalyje buvusios duobės), pareiškė atsakovei UAB „Kamitra ir ko“, kaip gatvės savininkei ir valdytojai.

45.       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. 

46.       CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

47.       Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Remiantis CK 4.22 straipsnio 1 dalimi daikto savininkas, perduodamas daiktą pagal sutartį kitam asmeniui, nepraranda nuosavybės teisės ir jos elemento – valdymo, tačiau netenka fizinio ryšio su daiktu, galimybės daryti jam fizinį poveikį, naudotis jo vartojamosiomis savybėmis.

48.       Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

49.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį. Taigi teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

50.       Esant ginčui dėl to, ar kelio (gatvės) savininkės (trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės) turima kelio (gatvės), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo teisė buvo perduota kitam asmeniui ir todėl atsakovei kyla pareiga pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas civiline tvarka atsakyti už asmeniui padarytą turtinę žalą, būtina vertinti, ar atsakovei Vilniaus miesto savivaldybė pagal galiojantį teisinį reguliavimą, faktinių bylos aplinkybių kontekste, iš tiesų yra perdavusi savo valdymo teisę į kelią (gatvę).

51.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis, savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi remiantis kasacinio teismo praktika savivaldybės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį prezumpcija gali būti nuginčyta jai įrodžius, kad kitas konkretus asmuo yra faktinis objekto valdytojas. Savivaldybė, ginčydama savo kaip savininkės atsakomybės prezumpciją, pateikė 2020 m. rugpjūčio 6 d. su atsakove UAB „Kamitra ir ko“ konkurso (viešųjų pirkimų) būdu (CK 6.380–6.382 straipsniai) sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 21, 39, 53, 55, 62 punktai – nurodytų nuostatų turinyje yra nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymą ir viešojo pirkimo procedūras). Pagal sutarties 1 punktą Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) sutartį sudarė ne tik su UAB „Kamitra ir ko“, bet ir su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“ kaip su tiekėjų grupe, kuri sutartyje įvardijama rangovu, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovui kaip už žalą atsakingą asmenį nurodė tik UAB „Kamitra ir ko“. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutartyje atsakovė yra nurodyta kaip atsakingas partneris, todėl ji ir buvo nurodyta kaip atsakinga už žalą. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas sprendė, kad iš sutarties turinio nėra pagrindo daryti išvadą, kad pagal sutartį UAB „Kamitra ir ko“ ir UAB „Grinda“ teisės, pareigos ar atsakomybė būtų skirtingos, taigi pagal sutartį Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovas) su tiekėjų grupe – UAB „Kamitra ir ko“ ir UAB „Grinda“ (rangovas), sudarė pirkimo sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) dalies ((duomenys neskelbtini) seniūnijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

52.       Pagal sutarties 8 punktą, užsakovas sumoka rangovui už faktiškai atliktus darbus po to, kai yra priimtas faktiškai atliktų darbų rezultatas, t. y. pasirašytas faktiškai atliktų darbų priėmimo–pardavimo aktas. Papildomi darbai apmokami, jei jie raštiškai buvo suderinti su užsakovu, nurodant jų būtinumą (sutarties 21 punktas). Pagal sutartį užsakovas įsipareigojo kontroliuoti sutarties vykdymą (vykdyti kontrolę ir priežiūrą) darbų vykdymo zonoje, o aptikus sutarties vykdymo trūkumus, pažeidimus – duoti rangovui būtinus nurodymus jiems pašalinti arba atsisakyti priimti faktiškai atliktus darbus, kol trūkumai ir/ar pažeidimai nebus pašalinti (sutarties 23.4 papunktis). Sutarties 25.1 papunktyje rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti. Sutarties 25.18 papunktyje įtvirtinta, kad rangovė įsipareigoja nuolat, be atskiro užsakovo reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti. Atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiškai be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti užsakovą. Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos (duomenys neskelbtini) dalies ((duomenys neskelbtini)seniūnijos) valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui pagal šią sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir jame nurodytas apimtis (sutarties 25.19 papunktis).

53.       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis objektų, už kurių trūkumų sukeltą žalą taikoma atsakomybė be kaltės, sąrašas: pastatai, statiniai, įrenginiai ir kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius (toliau – statiniai). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 ir joje nurodyta praktika).

54.       Kasacinis teismas analogiško pobūdžio bylose, pasisakydamas dėl žalos, kilusios dėl Vilniaus miesto gatvių konstrukcinių defektų, atlyginimo, išaiškino, kad: 1) kai savivaldybė yra kelio (gatvės) savininkė (valdytoja), ji už konstrukciniais kelio defektais padarytą žalą atsako CK 6.266 straipsnio pagrindu; 2) taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina; 3) kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

55.       Apeliantės, Vilniaus miesto savivaldybės, teigimu, Vilniaus miesto savivaldybei sudarius sutartį su atsakove, pagrindinis tikslas buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelių priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, todėl laikytina, kad būtent atsakovė tapo daikto valdytoju. Pasak apeliantės, rangovas (UAB „Kamitra ir ko“) prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva reguliariai tikrinti gatvių būklę bei nustatyti gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinant. Mano, kad UAB „Kamitra ir ko“ įsipareigojo ne išimtinai laukti Vilniaus miesto savivaldybės nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – vykdyti sutartyje nurodytus darbus, ko šiuo nagrinėjamu atveju UAB „Kamitra ir ko“, kaip (duomenys neskelbtini) valdytoja, galimai neatliko. Be kita ko, pažymi, jog remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2035 patvirtintu Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo 12 punktu už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė; sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą. Nurodo, kad tarp savivaldybės ir UAB „Kamitra ir ko“ buvo sudaryta sutartis, kuria sukonkretintas valdytojas, skundžiamas sprendimas akivaizdžiai pažeidė sutarties teisės normas, kadangi šalys privalo laikytis laisva valia sudarytos sutarties nuostatų.

56.       Sutarties šalys skirtingai traktuoja sutarties nuostatas. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, šia sutartimi atitinkamų gatvių valdymas buvo perduotas UAB „Kamitra ir ko“, o pastaroji savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neprisiėmė (duomenys neskelbtini) dalies gatvių ir kiemų valdymo, nes visi šių objektų priežiūros ir remonto darbai pagal sutartį vykdomi tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus. Taigi, sutarties šalys, kaip jos pačios teigia, turėjo skirtingus ketinimus sudarydamos sutartį, t. y. savivaldybė siekė perduoti nurodytų gatvių ir kiemų dangų valdymą rangovams, o atsakovė ir UAB „Grinda“ – tik prisiimti tam tikrų darbų vykdymą.

57.       CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimus, tai teismas daro atsižvelgdamas į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutartis – tai suderintos šalių valios išraiška, todėl aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami bendri sutarties šalių ketinimai, siekiama nustatyti suderintą šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013).

58.       Esminiai sutarčių aiškinimo principai (nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

59.       Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad aptartų sutarties nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog šalys iš esmės susitarė: pirma, jog atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atliks nuolatinę priskirtų gatvių ir kiemų stebėseną ir priežiūrą; antra, visais atvejais rangovas, prieš atlikdamas kelio remonto darbus, privalo gauti užsakovo (savivaldybės) raštišką užsakymą; trečia, atsiradus avariniams dangos defektams, savivaldybės užsakymas nebūtinas; ketvirta, rangovas įsipareigojo atlyginti nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir/ar tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamos kelio priežiūros, remonto ar netinkamos kelio dangos būklės. Rangos sutartyje aiškiai sulygta dėl gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbų atlikimo pagal užsakovės nurodymus, o ne dėl sutartyje nurodytų gatvių perdavimo rangovui valdyti savo nuožiūra. Teismas, vertindamas 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutarties įtvirtintą nuostatą dėl valdymo perdavimo CK 6.266 straipsnio pagrindu kartu su nutarties 52 ir 53 punkte nurodytomis galiojančiomis 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutarties nuostatomis, kurios, minėta, atspindi šalių valią susitarti dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros, konstatuoja, kad nėra pagrindo pagal visą sutarties tekstą spręsti, (duomenys neskelbtini) dalies ((duomenys neskelbtini)seniūnijos) gatvių ir kiemų valdymas buvo perduotas UAB „Kamitra ir ko“. Vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įrašymas tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi šalių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiškai šalių buvo susitarta dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros atlikimo darbų. Taigi sutarties sąlygos nesusijusios su valdymo teisės, kaip ji reglamentuojama CK 4.22 straipsnyje, perdavimu ir įgyvendinimu, t. y. savivaldybė kaip savininkė sutartimi neperdavė gatvių ir kiemų dangų savarankiškai valdyti UAB „Kamitra ir ko“, pati sprendė dėl gatvių defektų remonto, teikdama užsakymus UAB „Kamitra ir ko“, priimdama atliktus darbus ir už juos atsiskaitydama rangovei. Byloje savivaldybė, turėjusi pareigą paneigti savo kaip gatvės savininkės atsakomybės prezumpciją, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji realiai buvo perdavusi gatvės valdymą UAB „Kamitra ir ko“ ir kad valdymo perdavimas buvo išviešintas viešame registre, taip pat kad šalys savo elgesiu būtų patvirtinusios perduotą valdymą ir atitinkamai kad sutartį sudariusių šalių valia buvo nukreipta būtent perduoti gatvės valdymą UAB „Kamitra ir ko“.

60.       Teismo vertinimu, 2020 m. rugpjūčio 6 d. susitarime įtvirtinta nuostata dėl valdymo perdavimo CK 6.266 straipsnio pagrindu patvirtina savivaldybės siekį išvengti atsakomybės už žalą nurodyto straipsnio pagrindu, perkeliant atsakomybę UAB „Kamitra ir ko“, tačiau kartu išsaugant savo kaip savininkės turto valdymo teisę, tai patvirtina visos šalių sudarytos sutarties tekstas. Tokią išvadą patvirtina ir kita 2020 m. rugpjūčio 6 d. susitarime įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto bei (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolius, kuriuos teismas vėliau priteistų iš užsakovės, ši savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovei už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovė per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovei sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi šalys sutartyje aptarė atsakomybės rangovei taikymą tuo atveju, jei ši netinkamai atliks darbus pagal sutartį (t. y. priežiūros, stebėsenos, remonto ir kt.) ir dėl to tretieji asmenys patirs žalos, kuri vėliau bus priteista teismo iš savivaldybės, t. y. ši dėl UAB „Kamitra ir ko“ netinkamo įsipareigojimų ir darbų vykdymo realiai patirs žalos.

61.       Taip pat pažymėtina, kad CK 4.254 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję sandoriai ir sprendimai, kuriais iš esmės keičiamos registruojamo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Kaip minėta aukščiau, įrodymų apie tai, jog kelio (gatvės), esančios (duomenys neskelbtini), valdymo perdavimas būtų įregistruotas viešame registre CK 4.254 straipsnio 1 dalies pagrindu, į bylą nepateikta, taip pat nepateikta ir kokio nors konkretaus dokumento, kurio pagrindu būtų perduotos kelio (gatvės) valdymo teisės (pvz., priėmimo–perdavimo aktas).

62.       Teismas tuo pačiu pažymi, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 26 punkte buvo nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose. Taigi, remiantis nurodytomis teisės normomis, sprendimą perduoti gatvių ir kiemų dangų valdymą UAB „Kamitra ir ko“ turėjo priimti savivaldybės taryba, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad toks savivaldybės tarybos sprendimas būtų buvęs priimtas.

63.       Teismas sprendžia, kad perduodant statinio valdymą CK 6.266 straipsnio prasme, turėtų būti perduodama teisė savarankiškai, nelaukiant statinio savininko nurodymų ir užsakymų, spręsti dėl visų statinio trūkumų ir jų šalinimo darbų.

64.       Ginčo šalių sudarytos sutarties nuostatų sisteminė analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutartį neperdavė UAB „Kamitra ir ko“ (duomenys neskelbtini) dalies ((duomenys neskelbtini)seniūnijos) gatvių savarankiško valdymo teisės. Aptartos sutarties nuostatos suponuoja išvadą, kad sutartimi UAB „Kamitra ir ko“ buvo perduota iš esmės tik statinio techninė priežiūra, veikiant pagal užsakovo nurodymus, taigi ginčo gatvės valdymas neperduotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo gatvės valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybė.

65.       Teismui konstatavus, jog atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovui jo tariamai patirtą žalą, plačiau nepasisakytina dėl žalos dydžio ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų (Vilniaus apygardos teismo 2019-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019).

Dėl procesinės bylos baigties

66.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

67.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.

68.       Atsižvelgdamas į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį kontekste, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69.       Kadangi trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70.       Atsakovė prašo priteisti iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės 1 331 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2021 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 17 d. sumine darbų ataskaita ir 2021 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato Giedriaus Murausko suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

71.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

atmesti trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15646-1019/2021.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamitra ir ko“, juridinio asmens kodas 126247592, iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188710061, 1 331 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėja                                                                              Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė