Civilinė byla Nr. e2-1303-430/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01356-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.6.1.6.1.; 2.6.7.;

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

sekretoriaujant Vitai Grušienei,

dalyvaujant ieškovui V. K., ieškovų V. K. ir M. K. atstovui advokatui Dariuš Lučinski, atsakovės UAB „Sidora“ atstovei advokatei Laurai Timinskaitei, atsakovės UAB „Valkita“ atstovei advokatei Jurgitai Karvelei, 

viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolinių konferencijų Zoom programinę įrangą, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir M. K. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sidora“, uždarajai akcinei bendrovei „Valkita“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo pasirengimo bylos nagrinėjimui klausimą. 

 

Teismas

 

nustatė:

 

1.       Ieškovai V. K. ir M. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami pripažinti negaliojančia 2021 m. gegužės 26 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Sidora“ (toliau UAB „Sidora“) ir uždarosios akcinės bendrovės UAB „Valkita“ (toliau UAB „Valkita“) sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DJ-4127, taikyti vienašalę restituciją ir UAB „Sidora“ pripažinti nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei UAB „Sidora“ nuosavybės teise priklausė tame pačiame name esantys du butai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 16 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio židinys buvo atsakovei UAB „Sidora“ priklausančiame bute Nr. 2. Gaisro metu sudegė ieškovų butas ir bei kiti šiame name esantys butai. Atsakovei UAB „Sidora“ atsisakius atlyginti ieškovams gaisro metu padarytą žalą, ieškovai 2020 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. išdavė ieškovams vykdomąjį raštą dėl 21 521,03 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (21 521,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugsėjo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 184 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 742,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Sidora“ ieškovams. Taigi, ieškovai turi neginčijamą reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Sidora“. Pradėjus priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0167/23/00827 paaiškėjo, kad atsakovė UAB „Sidora“ neturi turto, iš kurio galėtų būti išieškota ieškovams teismo sprendimais priteista skola, kadangi vienintelis nuosavybės teise priklausantis turtas yra žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už skolos sumą ieškovams bei jis yra apsunkintas hipoteka. Atsakovė žalos padarymo metu (2019 m. rugsėjo 16 d.) ir po ieškovų kreipimosi į teismą (2020 m. rugsėjo 15 d.) turėjo pakankamai didelį kiekį ir didelės vertės nekilnojamąjį turtą (vidutinė rinkos vertė viršijo tris milijonus eurų). Tačiau ieškovų pradėtos bylos nagrinėjimo metu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, sudarydama atlygintinus sandorius UAB „Sidora“ jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą perleido iš esmės dviem juridiniams asmenims MB „Adentis“ ir UAB „Valkita“. Sudarydama 10 sandorių dėl nekilnojamojo turto perleidimo, tarp kurių ir ieškovų ginčijamą sandorį atsakovė UAB „Sidora“ tapo nemokia ir iš jos ieškovai negali išieškoti skolos, taip pažeidžiant jų teises. Visi sudaryti sandoriai, kuriais buvo perleistas turtas, nulėmė atsakovės UAB „Sidora“ finansinę būklę, jog atsakovė UAB „Sidora“ negali įvykdyti piniginės prievolės ieškovams. Nagrinėjamu atveju susiklosčius tokiai situacijai, kai UAB „Sidora“ sudarė 10 sandorių, kuriais perleido didelės vertės turtą, kurio vertė netgi žymiai viršija ieškovų kreditorinius reikalavimus, visų šių sandorių ginčijimas neatitiktų CK 6.66 straipsnio 4 dalies sąlygų ir būtų neproporcingas, todėl ieškovai ginčija tik vieną iš visų sandorių, kuriuo perleisto turto pakaktų išieškojimo įvykdymui ir atitinkamai šio turto perleidimas sukeltų mažiausiai neigiamų pasekmių atsakovams ir tretiesiems asmenims, t.y. 2021 m. gegužės 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. DJ-4127 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 89 500 Eur.

3.       Ieškovai nurodė, kad vertinant UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“ tarpusavio ryšius matyti, jog sandoriais iš esmės buvo perkeliamas turimas vertingas turtas ir su juo vykdomos veiklos, o UAB „Sidora“ paliekama be jokio turto, o tik su kreditorių reikalavimais, kuriems apmokėti neliko turto. Ieškovai priėjo išvados, jog UAB „Sidora“ neprivalėjo sudarinėti sutarčių dėl turimo turto perleidimo. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartis įskaitant ir ginčijamą sandorį tarp UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“, ieškovų skolininko UAB „Sidora“ vadovu ir akcininku buvo V. J., kuris tuo pat metu buvo kitos sandorio šalies UAB „Valkita“ akcininko UAB „Falck security“ vadovu ir akcininku, o po turto perleidimo tapo UAB „Valkita“ vadovu. Ieškovai apie jų teises pažeidžiantį šiame ieškinyje ginčijamą sandorį sužinojo tik 2023 m. spalio mėnesį, todėl nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas ir ieškovai nėra praleidę vienerių metų ieškinio senaties termino. Ieškovai mano, jog yra visos sąlygos pareikšti ir teismui tenkinti actio Pauliana ieškinį, ginčijant atsakovių UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“ sudarytą sandorį.

4.       Dublike ieškovai papildomai nurodė, kad ginčijamu ir kitais sandoriais iš esmės buvo siekiama sukurti tokią situaciją, jog UAB „Sidora“, kurios akcininku ir vadovu buvo V. J. ir kuri turėjo pakankami didelės vertės nekilnojamąją turtą, susidūrus su finansiniais sunkumais ir dar papildomai pradėjus ikiteisminį tyrimą, siekiant išsaugoti šį turtą, sukūrus tam tikrą grandinę sandorių, turtas buvo perleistas kitam V. J. valdomam juridiniam asmeniui UAB „Valkita“, kuris perėmęs turtą toliau tęsia veiklą, o UAB „Sidora“ neteko turto ir joje liko ieškovams neįvykdytos piniginės prievolės, kurių negalima priverstinai išieškoti. Ieškovų ginčijamu sandoriu, kuris savo pobūdžiu yra atlygintinas sandoris, nebuvo atliktų piniginių mokėjimų UAB „Sidora“ naudai, buvo pasirinkta pirmiausia atsiskaityti su susijusiu juridiniu asmeniu įvykdant pagrindinę prievolę su palūkanomis ir taip sudarant sąlygas, jog UAB „Sidora“ neturės jokio turto ir piniginių lėšų, kuriomis galės atsiskaityti su ieškovais. Pažymėjo, kad nors atsakovai akcentuoja, kad sandorio vertė atitiko rinkos kainą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog toks sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu. Be to atsakovų pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos bendrame byloje nagrinėjamų įvykių kontekste papildomai pagrindžia atsakovų nesąžiningumą, nes atsakovės suvokė, jog sudarant ieškovų ginčijamą ir kitus sandorius gali kilti ginčų su kreditoriais, todėl siekiant nekelti papildomų abejonių dėl tokių sandorių ir jų kainos, sandorių kaina buvo nurodyta ne pagal šalių pasiektą susitarimą, o kuri atitikto ataskaitose nurodytą vertę.

5.       Ieškovai atkreipė dėmesį, jog deliktinė civilinė atsakomybė ir jos pagrindu atsirandanti piniginį prievolė atsiranda nuo žalos padarymo momento, o ne nuo teismo sprendimo, kuriame iš esmės tik konstatuojamas šios prievolės buvimas, priėmimo ar įsiteisėjimo dienos, kaip tai klaidingai nurodo atsakovai atsiliepimuose į ieškinį. Atsakovės nenurodė aplinkybių, kuriomis pagrįstų visai kitoje vietoje ir kitokio pobūdžio turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) perleidimo privalomumą būtent UAB „Valkita“. Ieškovų vertinimu, atsakovių pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog UAB „Sidora“ turėjo galiojančią piniginę prievolę UAB „Teisės ir audito biuras“ pagal paskolos sutartį dėl 944 900,00 Eur skolos ir 255 100,00 Eur palūkanų sumokėjimo, nes nėra įrodytas pinigų pervedimas pagal šią Paskolos sutartį, o toks sudarytas sandoris turi tariamo ar apsimestinio sandorių požymių. Atkreipė dėmesį, kad šių sudarytų tarp susijusių asmenų sandorių grandine buvo sukurta tariama situacija, jog UAB „Sidora“ atsirado 1 200 000 Eur prievolė UAB „Valkita“. Tuo pačiu metu lygiagrečiai buvo sudarytas ieškovų ginčijamas sandoris, pagal kurį UAB „Sidora“ perleido UAB „Valkita“ žemės sklypą, t.y. iš tokio sandorio UAB „Valkita“ turėjo atsirasti piniginė prievolė sumokėti UAB „Sidora“ žemės sklypo kainą, bet tokia kaina, kaip pagrindžia byloje pateikti įrodymai, nebuvo sumokėta, nes šioje dalyje įvyko reikalavimų įskaitymas. Ieškovų vertinimu būtina įvertinti ir tai, kad paskolos sutartimi, sudaryta tarp susijusių asmenų buvo sukruta papildoma UAB „Sidora“ prievolė mokėti 255 100,00 Eur palūkanas, kurių dydis yra neprotingai didelis. UAB „Sidora“ žinodama apie ieškovų reiškiamus reikalavimus, kurių suma yra žymiai mažesnė (21 521,03 Eur), ir suprasdama, jog neliks turto atsiskaityti su ieškovais, nesiėmė jokių protingų veiksmų siekdama sumažinti nepagrįstai didelių palūkanų dydį mokėtinų su juo susijusiam asmeniui nors ieškovų reiškiamų reikalavimų dalyje, taip elgdamasi kaip atidus, protingas, apdairus skolininkas, bet pasielgė priešingai, sutiko sumokti akivaizdžiai dideles palūkanas. Tai pagrindžia aplinkybę, kad atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Pažymėjo, kad atsakovių nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, nepaneigia jų nesąžiningumo prezumpcijos, o priešingai ją patvirtina. Vertinant atsakovių nurodytų sudarytų sandorių ne atskirai kiekvieną, o jų visumą, ne pagal jų formą, o pagal bendrą turininį matyti, jog sudarytų sandorių visuma buvo siekiama iš esmės UAB „Sidora“ turimą didelės vertės nekilnojamą turtą perleisti kitam juridiniam asmeniui UAB „Valkita“ ir palikti UAB „Sidora“ su ieškovų, o galimai ir kitų kreditorių reikalavimais, kurių padengimui nėra turto. Taip pat būtina įvertinti, jog be AB „Citadele“ bankas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimų dėl kurių pagrįstumo ieškovams nekyla abejonių, UAB „Sidora“ kreditoriais su kuriais buvo ketinama atsiskaityti buvo su UAB „Sidora“ susijęs juridinis asmuo UAB „Teisės ir audito biuras“, kuriam tariamos prievolės atsirado pagal abejones keliančią Paskolos sutartį iš kurios dar atsirado papildoma prievolė mokėti labai dideles palūkanas, kurių UAB „Sidora“ neginčijo. Vertinant atsakovių sąžiningumą papildomai būtina įvertinti, jog UAB „Sidora“ neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, 2024 m. sausio 29 d. priimtas sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą registro tvarkytojo iniciatyva, UAB „Sidora“ neturi jokio turto į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Ieškovų vertinimu, esant tokiai situacijai yra akivaizdu, jog UAB „Sidora“ yra faktiškai nemoki, o jos vadovas pareigos inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą nevykdo. Tuo tarpu didelę dalį UAB „Sidora“ turto perėmusi UAB „Valkita“ vykdo verslo veiklą, kas pagrindžia atsakovų nesąžiningumą, nes ginčijamu ir kitais sudarytais sandoriais buvo atliktas turto UAB „Sidora“ perkėlimas į kitą to paties asmens valdomą juridinį asmenį UAB „Valkita“. Ieškovai atkreipė dėmesį, jog neginčija ir pripažįsta, jog nuo atsakovių nurodytos datos 2022 m. lapkričio 29 d. jiems tapo žinomos aplinkybės apie sudarytą šioje byloje ginčijamą sandorį, tačiau vien sužinojimas apie ginčijamo sandorio sudarymo faktą neleido ieškovams sužinoti, jog jis pažeidžia jų teises, kadangi atsakovė valdė didelės vertės turtą, o sudarytas sandoris yra atlygintinis , todėl ieškovai pagrįstai mane, kad atsakovė įgys didelės vertės lėšų. Taigi, nustatyti, kad sandoris pažeidžia ieškovų teises reikėjo susipažinti su šio sandorio sąlygomis ir atsakovo UAB „Sidora“ finansine būkle, o tokie duomenys nėra viešai skelbiami ir ieškovams nebuvo prieinami. Ieškovams apie tai, jog atsakovė UAB „Sidora“ negali įvykdyti savo prievolių tapo žinoma tik iš vykdomosios bylos medžiagos, t.y. 2023 m. spalio mėn. Tuo atveju jei visgi būtų pripažinta, kad ieškovai praleido senaties terminą, ieškovai prašo teismo jį atnaujinti atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir tai, kad terminas praleistas nežymiai.

6.       Atsakovė UAB „Valkita“ atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Nurodė, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), buvo apleistas ir netinkamas gyventi. Ieškovai tame bute negyveno. Ieškovų butas ne sudegė, o apdegė. Kitas tame name buvęs butas priklausė UAB „Sidora“, tai yra, kitų butų ar jų savininkų be ieškovų ir UAB „Sidora“ nebuvo. Gaisras kilo dėl trečiojo asmens, nesusijusio su UAB „Sidora“, kaltės. Tačiau kadangi buvo nustatyta, jog gaisro židinys kilo UAB „Sidora“ priklausančiame bute, ieškovai pareikalavo, kad UAB „Sidora“ atlygintų žalą. Kilus ginčui, ieškovai kreipėsi į teismą reikalaudami priteisti žalos atlyginimą. Teismas sprendimą šioje byloje priėmė 2023 m. kovo 27 d., o galutinai iš dalies pakeistas sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2023 m. liepos 4 d. nutartį. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2021 m. gegužės 26 d., prieš dvejus metus nuo tada, kai galutiniu sprendimu buvo pripažinta ieškovų teisės reikalauti žalos atlyginimo. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovai neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Ieškovų vertinimas, kad reikalavimo teisė, kildinama iš delikto ir ginčijama teisme, atsiranda ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo delikto padarymo dienos, neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Viena iš actio Pauliana reikalavimo sąlygų - neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimas – negali būti aiškinama plečiamai. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Sidora“ turėjo teisinę prievolę sudaryti sandorį, kadangi turėjo įsipareigojimų (skolų) pagal anksčiau atsiradusias prievoles kreditoriams - buvo skolinga AB „Citadele“ bankui pagal paskolos sutartį Nr. KS/1662, V. J. pagal perimtą reikalavimo teisę iš UAB „Teisės ir audito biuro“ 2017 m. lapkričio 8 d. suteiktą paskolos sutartį ir VMI. UAB „Valkita“, atsiskaitydama už iš UAB „Sidora“ įsigyjamą turtą, dalį lėšų sumokėjo ne tiesiogiai UAB „Sidora“, o UAB „Sidora“ kreditoriams (Valstybinei mokesčių inspekcijai, Citadele bankui). Privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį lėmė ir tuo metu susidariusi verslo situacija, kadangi dėl prasidėjusio ir besitęsiančio baudžiamojo proceso komercinė UAB „Sidora“ veikla buvo itin apribota, realiai vykdyti veiklos ji negalėjo, visi projektai, įskaitant įsigyto pastato - šaldytuvo, žemės sklypo, kuris yra ginčijamo sandorio objektas, ir kitų objektų vystymas, buvo sustabdyti. Ginčijamas sandoris (ir kiti turto perleidimo sandoriai) ne tik nepažeidė kreditorių teisių, tačiau priešingai - buvo sudaryti su tikslu atsiskaityti su UAB „Sidora“ kreditoriais. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas rinkos kaina, gavo adekvatų atsiskaitymą. Nei ginčijamas sandoris, nei kiti sandoriai nepablogino UAB „Sidoros“ turtinės padėties ir nesumažino kreditorių galimybių gauti jų reikalavimų patenkinimą. Pastatas – šaldytuvas reikalavo papildomų investicijų, todėl UAB „Valkita“ turėjo papildomai skolintis lėšų iš kredito unijos „Rato unija“. Tai yra, įsigydama turtą, įskaitant ir ginčo turtą, UAB „Valkita“ negavo jokios nesąžiningos naudos. Priešingai, prisiėmė verslo riziką bei papildomus įsipareigojimus kreditoriams. Turtas, kuris buvo perleistas pagal ginčijamą sandorį, yra žemės sklypas, kuris nenešė jokių pajamų, tik sąnaudas. Su visais tuometiniais UAB „Sidora“ kreditoriais sudarius ginčijamą sandorį ir kitus sandorius buvo atsiskaityta. UAB „Valkita“ šioje byloje prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovai apie ginčijamo sandorio faktą žinojo dar 2022 metais. Tai patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-410-807/2022 garso įrašas. Teismo posėdžio metu ieškovai pranešė teismui apie ginčijamo sandorio sudarymą ir prašė išreikalauti duomenis apie sandorį. Ieškovai apie jų teises galimai pažeidžiančius sandorius sužinojo vėliausiai 2022 m. lapkričio 29 d., todėl  vienerių metų senaties terminas vėliausiai suėjo 2023 m. lapkričio 29 d. Ieškinys gautas teisme 2023 m. gruodžio 7 d., todėl pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.

8.       Triplike UAB „Valkita“ papildomai nurodė, kad iš ieškovų pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Sidora“ šiuo metu turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesys, kad pagal Registrų centro masinį vertinimą šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 18 200 EUR, taigi, jos iš esmės pakanka ieškovų reikalavimų patenkinimui (tikėtina, kad reali rinkos vertė yra ženkliai didesnė). Vien dėl šios priežasties ieškovų reikalavimas negali būti tenkinamas. Nors šis nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, tai savaime nereiškia, kad turtas neturi vertės ir kad pasibaigus hipotekai į jį negalės būti nukreiptas išieškojimas. Be to, UAB „Sidora“ turi reikšmingą permoką Valstybinei mokesčių inspekcijai (260 400 EUR), kurią tikisi atgauti. Atitinkamai, nėra tenkinama esminė actio pauliana sąlyga – skolininko negebėjimas atsiskaityti su kreditoriumi dėl turtinės padėties. Atsakovės vertinimu, ieškovų teiginys esą sudarius ginčijamą sandorį už jį nebuvo atsiskaityta, nes nebuvo atliktas piniginis mokėjimas, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš atsakovų pateiktų įrodymų, atsiskaitymas su UAB „Sidora“ įvyko atliekant vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Ginčijamas sandoris buvo patvirtintas notarine tvarka, taigi, notaras turėjo prievolę (ir ją įvykdė) įsitinkinti, kad atsiskaitymas buvo realus. Pažymėjo, kad ieškovų teiginiai esą turto vertinimo ataskaita ne parodo tikrąją turto rinkos vertę, o priešingai – esą rodo išankstinį nesąžiningą atsakovių susitarimą ir netgi rengimąsi kažkokiam būsimam ginčui, yra absurdiški ir nelogiški. Turto vertinimo ataskaita yra įrodymas, pagrindžiantis sandorio kainą, kuris buvo gautas su tikslu, be kita ko, pagrįsti sandorių kainą to prašant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovai ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo neabejotinos reikalavimo teisės. Nors ieškovai teigia, kad UAB „Sidora“ neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, tačiau pažymėjo, kad atsižvelgdama į tai, kad dėl prasidėjusio baudžiamojo proceso patyrė komercines pasekmes: UAB „Sidora“ veikla buvo apribota, negalėjo vystyti projektų, gauti finansavimo ir kt. veikė tuo metu egzistavusių kreditorių interesais. Ginčijamo sandorio sudarymo metu kitiems kreditoriams įsipareigojimai buvo realūs, o gaunamų pajamų patenkinti šių kreditorių reikalavimams neužteko, todėl UAB „Sidora“ buvo priversta sudaryti turto perleidimo sandorius, įskaitant ginčijamą sandorį. Kitaip tariant, UAB „Sidora“, siekdama išvengti neigiamų pasekmių už gresiantį netinkamą prievolių vykdymą, pirmiausia veikė būtent kreditorių, kurie yra realūs interesais. Tuo tarpu ieškovams Vilniaus apygardos teismas 21 521,03 Eur žalą galutinai priteisė tik 2023 m. liepos 4 d., t. y. tik po 2 metų. Atsakovės vertinimu, taip pat nepagrįsta ieškovų pozicija, dėl ginčijamo sandorio metu turėtos prievolės kreditoriui UAB „Teisės ir audito biuras“, pagal kurią UAB „Sidora“ buvo suteikta 944 900 Eur dydžio paskola ir prievolė mokėti 255 100 Eur dydžio palūkanas. Pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia susijusiems asmenims sudaryti sandorius, paskolos suteikimo faktą patvirtinta bankiniai mokėjimai. Ieškovai deklaratyviai nurodo, jog tokie mokėjimai esą nepagrindžia paskolos sandorio sudarymo, bet nepateikia jokių įrodymų, jog mokėjimų nebuvo, jie buvo atlikti vykdant kažkokį kitą sandorį ar kad UAB „Sidora“ neturėjo prievolės grąžinti gautų lėšų. Taigi, atsakovės vertinimu, tokia ieškovų pozicija laikytina neįrodyta (CPK 178 str.). Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų pagrįsti teiginiams, kad buvo susitarta dėl nepagrįsto dydžio palūkanų, kurios yra 7,85 proc. ir atitiko tuometinę rinką. Atsakovės vertinimu, ieškovų teiginys esą turėjo būti rūpinamasi UAB „Sidoros“ likvidavimu ar nemokumo proceso pradėjimu yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovai nepateikė įrodymų, kad kažkuriuo metu ji buvo ar yra nemoki, taip pat nepateikė teisinių argumentų, kodėl UAB „Sidora“ privalėjo būti likviduota, o ieškinys nėra grindžiamas nemokumo faktu. Nors 2023 m. spalio 17 d. buvo paskelbtas UAB „Sidora“ likvidavimas registro tvarkytojo iniciatyva, kadangi nebuvo pateiktos finansinės atskaitomybės ataskaitos, tačiau UAB „Sidora“ sprendžia situaciją, kad įmonė nebūtų likviduota. Atsakovės vertinimu, tenkinti ieškovų prašymą dėl senaties termino atnaujinimo nėra pagrindo, kadangi vėliausiai 2022 m. lapkričio 29 d. ieškovai sužinojo apie galimai pažeistas savo teises, be to ieškovai nepateikia argumentuotų paaiškinimų ir įrodymų, kodėl laiku nesikreipė į teismą. Ieškovų teiginys esą jie tikėjosi, jog UAB „Sidoros“ sąskaitoje bus už parduotą turtą gauti pinigai yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovai neturėjo duomenų apie UAB „Sidoraׅ“ kreditorius ar atsiskaitymo už turtą būdą. Taigi, patys ieškovai prisiėmė riziką laukti teisminio proceso pabaigos ir tik tuomet ginčyti jiems žinomą sandorį. Pažymėjo, kad sužinoję apie ginčijamą sandorį, ieškovai turėjo galimybę reikšti reikalavimą dėl jo negaliojimo toje pačioje civilinėje byloje.

9.       Atsakovė UAB „Sidora“ atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.       Nurodė, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), buvo apleistas ir netinkamas gyventi, be kai kurių langų, su išgriuvusia siena. Ieškovai tame bute negyveno, o buvo leidę gyventi tretiesiems asmenims. Ieškovų butas beveik nenukentėjo nuo gaisro, o UAB „Sidora“ priklausantys butai sudegė visiškai. Tarp ieškovų ir UAB „Sidora“ kilo ginčas dėl gaisro metu padarytos žalos atlyginimo. Ieškovai 2020 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Iki kilusio gaisro 2017 m. spalio 18 d. UAB „Sidora“ iš UAB „Conceptus medius“ pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo pastatą - sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini)., pastatą - šaldytuvą, esantį (duomenys neskelbtini)., geležinkelio privažiuojamąjį kelią Nr. 1, ilgis - 319,0 m, esantį (duomenys neskelbtini)ir geležinkelio privažiavimo kelią Nr. 2, ilgis - 274,6 m, esantį (duomenys neskelbtini). Sandorio suma - 1 500 400 Eur. Pastato - šaldytuvo įsigijimui UAB „Sidora“ lėšas skolinosi ir sudarė paskolos sutartis bendrai 1 444 900 Eur sumai: 2017 m. spalio 27 d. UAB „Sidora“ ir AB „Citadele“ bankas sudarė paskolos sutartį Nr. KS/1662, pagal kurią buvo suteikta 500 000 Eur dydžio paskola, 2017 m. lapkričio 8 d. UAB „Sidora“ ir UAB „Teisės ir audito biuras“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią buvo suteikta 944 900 Eur dydžio paskola, 2017 m. lapkričio 9 d. UAB „Teisės ir audito biuras“ reikalavimo teisę pagal 2017 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartį perėmė V. J.. 2019 metais UAB „Sidora“ iškelta baudžiamoji byla. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir iškeltos bylos veikla buvo apribota, įmonė negalėjo vystyti projektų, gauti finansavimo, atlikti komercinių sandorių, todėl UAB „Sidora“ prarado galimybes vystyti verslą pastate - šaldytuve (neteko galimybės atlikti remonto ir kitų būtinų investicijų į pastatą). 2021 metais UAB „Valkita“, atsiskaitydama su UAB „Sidora“ už įsigytą turtą, sudarė tris sandorius: 2021 m. kovo 1 d. UAB „Valkita“ ir UAB „VALOR LT“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Valkita“ buvo suteikta 286 000 Eur dydžio paskola. Šioje paskolos sutartyje buvo numatyta, jog paskolos suma (286 000 Eur) pervedama į UAB „Sidora“ atskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Citadele“ banke paskolai pagal 2017 m. spalio 27 d. Kredito sutartį Nr. KS/1662 padengti. UAB „VALOR LT“ atliko mokėjimus ir padengė UAB „Sidora“ paskolą pagal 2017 m. spalio 27 d. Kredito sutartį Nr. KS/1662, 2021 m. balandžio 2 d. UAB „Valkita“ iš V. J. perėmė reikalavimo teisę pagal 2017 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartį, pagal kurią įgijo 1 200 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „Sidora“, 2021 m. birželio 21 d. UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“ sudarė mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį, pagal kurią UAB „Valkita“ įsipareigojo perimti 308 280 Eur UAB „Sidora“ mokestinę nepriemoką. 2021 m. liepos 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-19337 buvo patvirtintas UAB „Sidora“ 308 280 Eur mokestinės nepriemokos bei su tuo susijusių skolų perėmimas. 2021 m. gegužės 17 d. UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“ sudarė pastato-šaldytuvo pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovui buvo perleistas turtas. Viso parduodamo turto kaina yra 1 633 500 Eur su PVM. Ši kaina buvo nustatyta UAB „Centro klubas - Nekilnojamasis turtas“ turto vertinimo ataskaitoje Nr. A-21-03-25-IR159. 2021 m. gegužės 26 d. atsakovės sudarė Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, t. y. ginčijamą sandorį, pagal kurį atsakovei buvo perleistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Parduodamo turto kaina yra 142 780 Eur su PVM. Turto kaina be PVM - 118 000 Eur. Ši sandorio kaina nustatyta UAB „Centro klubas - Nekilnojamasis turtas“ turto vertinimo ataskaitoje Nr. A-21-03-26-IR156. Turto rinkos vertė nustatyta 2021 m. kovo 26 d. 2021 m. birželio 15 d. atsakovės sudarė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią buvo perleistas šis turtas (viso parduodamo turto kaina yra 18 000 Eur): butas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), butas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa-garažas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 15 d. UAB „Sidora“ pranešimu dėl priešpriešinių, vienarūšių reikalavimų įskaitymo pranešė UAB „Valkita“, jog atlieka įskaitymą. 2022 metais UAB „Valkita“ ir Kredito unija „Rato unija“ sudarė paskolos sutartį. Paskola suteikta, kad UAB „Valkita“ galėtų toliau vystyti veiklą iš UAB „Sidora“ įsigytame Pastate - šaldytuve, kadangi norint pelningai vykdyti verslą Pastate - šaldytuve buvo būtinos investicijos.

11.       Atsakovės vertinimu, ieškovų nurodyti argumentai nepagrindžia, jog yra visos actio Pauliana sąlygos. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas ne siekiant išvengti atsiskaitymų su UAB „Sidora“ kreditoriais, o priešingai - siekiant su jais atsiskaityti bei užtikrinti UAB „Sidora“ veiklos tęstinumą. Ieškovai šiuo ginčo atveju pagal aukščiau minėtus teismų sprendimus civilinėje byloje Nr. e2-148-807/2023 įgijo reikalavimo teisę į UAB „Sidora“. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovai neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Ieškovai nenurodo ir nepagrindžia kaip ginčijami sandoriai pažeidė ieškovų ar kitų kreditorių teises. UAB „Sidora“ buvo skolinga AB „Citadele“ bankui pagal paskolos sutartį Nr. KS/1662, V. J. pagal perimtą reikalavimo teisę iš UAB „Teisės ir audito biuras“ 2017 m. lapkričio 8 d. suteiktą paskolos sutartį ir VMI. Privalėjimą sudaryti Ginčijamą sandorį lėmė ir tuo metu susidariusi verslo situacija, kadangi dėl prasidėjusio ir besitęsiančio baudžiamojo proceso komercinė UAB „Sidora“ veikla buvo itin apribota, realiai vykdyti veiklos negalėjo, visi projektai, įskaitant įsigyto pastato – šaldytuvo, žemės sklypo, kuris yra ginčijamo sandorio objektas, ir kitų objektų vystymas, buvo sustabdyti. Sandoriai buvo sudaryti rinkos verte, kuri buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, todėl ieškovai nepagrįstai teigia, kad turtas buvo perleistas už šalių nurodytą kainą, viršijančią šio sandorio vidutinę rinkos vertę, t. y. už 142 780,00 Eur kainą. UAB „Valkita“, atsiskaitydama už iš UAB „Sidora“ įsigyjamą turtą, dalį lėšų sumokėjo ne tiesiogiai UAB „Sidora“, o UAB „Sidora“ kreditoriams (Valstybinei mokesčių inspekcijai, Citadele bankui). Su visais tuometiniais UAB „Sidora“ kreditoriais sudarius ginčijamą sandorį ir kitus sandorius buvo atsiskaityta. Vien ši aplinkybė paneigia sandorio šalių nesąžiningumo prezumpciją. Ieškovai apie ginčijamo sandorio faktą žinojo dar 2022 metais. Tai patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-410-807/2022 garso įrašas. Ieškinys yra pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.

12.       Atsakovė UAB „Sidora“ triplike papildomai nurodė, kad net ir vertinant, jog ieškovai turi galiojančią reikalavimo teisę nuo 2019 m. rugsėjo 16 d., tačiau ši reikalavimo teisė nebuvo neabejotina. Kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), bet ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), bet ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ieškovo teiginys esą UAB „Sidora“ nebeturi pakankinamai turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, yra nepagrįstas, nes tokio turto yra. Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė Registro duomenimis 18 200 Eur, taip pat atsakovė turi 260 400 Eur permoką VMI. Taigi, nėra tenkinama esminė actio Pauliana sąlyga – skolininko negebėjimas atsiskaityti su kreditoriumi dėl turtinės padėties. Priešingai nei nurodo ieškovai, faktas, jog nebuvo sumokėtos piniginės lėšos pagal sandorį, nereiškia, jog pagal sandorį nebuvo atsiskaityta, šiuo atveju atsiskaitymas įvyko atliekant vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Atsakovės pateikė atliktas turto vertinimo ataskaitas, kurios priešinai nei teigia ieškovai, patvirtina, jog sandorių metu perleidžiamo turto vertė atitiko jos rinkos vertę, todėl niekaip nesuprantamas ieškovų teiginys, jog tokių ataskaitų pateikimas įrodo atsakovų nesąžiningumą. Teisės aktai nedraudžia susijusiems asmenims sudaryti sandorius, įskaitant teisę suteikti paskolą. Taigi, nepaisant to, kad UAB „Sidora“ ir UAB „Teisės ir audito biuras“ yra susiję asmenys, tai savaime nepaneigia fakto, kad UAB „Teisės ir audito biuras“ suteikė paskolą UAB „Sidorai“. Paskolos suteikimo faktą ir jos realumą patvirtina faktas, kad suteikiant paskolą buvo atlikti bankiniai mokėjimai. Ieškovai nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovių nurodytas aplinkybes ir nustatytą palūkanų dydį ar, kad jos buvo kitokios nei tuos metu galiojusios rinkoje. Be to šioje byloje nėra sprendžiamas paskolos sutarties galiojimo klausimas. Atsakovės pasisakydama dėl ieškovų teiginių apie atsakovės likvidavimą, pažymi, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad kažkuriuo metu UAB „Sidora“ buvo ar yra nemoki, ieškovai neįrodinėja kuriuo konkrečiu momentu esą turėjo būti pradėta UAB „Sidora“ nemokumo ar net likvidavimo procedūra, ieškovai negrindžia savo reikalavimų šiuo faktu, taip pat nepateikia teisinių argumentų, kodėl įmonė privalėjo būti likviduota. Atsakovė pažymėjo, kad sudarydama sandorį veikė kreditorių interesais, pirmiausia siekė padengti esamus įsipareigojimus, jų nedidinti ir jokie teisės aktai nenustatė pareigos UAB „Sidora“ pirmiau atsiskaityti ieškovais. Atsakovės nuomone, ieškovų nurodyti argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo nesudaro pagrindo jo atnaujinimui. Ieškovai tik sužinoję apie sandorius turėjo ir galėjo pasiaiškinti UAB „Sidora“ finansinę situaciją, išsireikalauti atitinkamą informaciją ir dokumentus. Sužinoję apie ginčijamą sandorį, ieškovai turėjo galimybę reikšti reikalavimą dėl jo negaliojimo toje pačioje civilinėje byloje.

13.       Teismo posėdyje šalys ir šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams V. K. ir M. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovų butas), o atsakovui UAB „Sidora“ nuosavybės teisė priklausė tame pačiame name esantys du butai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 16 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio židinys buvo atsakovo UAB „Sidora“ priklausančiame bute Nr. 2. Gaisro metu sudegė ieškovų butas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi priteisė ieškovams V. K. ir M. K. iš atsakovės UAB „Sidora“ 21 521,03 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (21 521,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugsėjo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3926, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2023 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovams išdavė vykdomąjį raštą. Pagal į bylą pateiktą 2023 m. rugpjūčio 16 d. VĮ Registrų centras išrašą UAB „Sidora“ perleido 19 nekilnojamojo turto objektų. 2021 m. gegužės 26 d. atsakovės sudarė Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, t. y. ginčijamą sandorį, pagal kurį atsakovei UAB „Valkita“ buvo perleistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Parduodamo turto kaina yra 142 780 Eur su PVM.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) pagrindu

9.       Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020). Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).

10.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018). Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis.). Ši sąlyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

 

11.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovams V. K. ir M. K. priteista iš atsakovės UAB „Sidora“ 21 521,03 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (21 521,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugsėjo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3926, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2023 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovams išdavė vykdomąjį raštą.

 

12.       Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės UAB „Sidora“ argumentus, kad ieškovai nenurodo ir nepagrindžia, kaip ginčijami sandoriai pažeidė ieškovų ar kitų kreditorių teises. Teismo nuomone, ieškovai įrodė, kad atsakovei UAB „Sidora“ perleidus jos turėtą itin didelės vertės turtą, ieškovai prarado galimybę patenkinti savo turimą kreditorinį reikalavimą. Likęs vienintelis neparduotas ir UAB „Sidora“ priklausantis turtas - žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras duomenimis - 18 200 Eur, yra apsunkintas hipoteka, užtikrinant 30 000,00 Eur dydžio prievolę, t. y. paskolos suma didesnė nei turto vertė. Teismas atsakovės UAB „Sidora“ argumentus, kad žemės sklypo vertė ateityje padidės ir ieškovai galės patenkinti turimą kreditorinį reikalavimą (pakeitus žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį – mažaaukštei gyvenamajai statybai), vertina kaip įrodymais nepagrįstas galimybes, kadangi byloje nėra duomenų apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus dėl būtent šio sklypo paskirties pakeitimo. 

 

13.       Pagal atsakovės UAB „Sidora“ pateiktą UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ specialisto I. M. konsultaciją dėl turto vertės, pakeitus žemės sklypo paskirtį į mažaaukštės gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypo vertė padidės iki 85 000 Eur. Nors turto vertė ir padidės, tačiau, teismo nuomone, net ir žemės sklypo paskirties pakeitimo atveju, įvertinus infliaciją, priskaičiuotas palūkanas tiek ieškovams, tiek hipotekiniam kreditoriui, vykdymo išlaidas ir tai, kad varžytynėse turtas paprastai parduodamas už žemesnę nei rinkos kainą, turto vertės galimai nepakaktų hipotekinio kreditoriaus ir ieškovų kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Be to, žemės sklypo paskirties pakeitimas byloje nagrinėjamu atveju nėra apibrėžtas konkrečiu terminu ir objektyviomis galimybėmis, todėl vertinti, kad atsakovė UAB „Sidora“ sąžiningai nepardavė minimo žemės sklypo, taip išlaikant galimybę ieškovams patenkinti savo turimą reikalavimą, nėra pagrindo.

 

14.       Pažymėtina ir tai, kad tuo tarpu ieškovai, ginčydami sandorį pasirinko tą turtą, kurio vertė yra artimiausia jų kreditoriniam reikalavimui, kas leidžia spręsti, šalių abipusių interesų balanso užtikrinimą, nes nereikalaujama grąžinti skolininkui turto daugiau, nei reikalinga.

 

15.       Nors, nesutikdama su reiškiamais reikalavimais, atsakovė UAB „Sidora“ nurodo turinti 260 400 Eur permoką VMI, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, tačiau LITEKO duomenimis Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. kovo 18 d. sprendimų panaikinimo buvo atsisakytas priimti. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu UAB „Sidora“ nepripažinta teisė į PVM atskaitą (dėl 260 400 Eur PVM grąžinimo) pagal UAB „Conceptus Medius“ išrašytą 2017 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.CM0000011, motyvuojant tuo, kad bendrovė, sudarydama sandorius su PVM srityje sukčiavusia UAB „Conceptus Medius“, elgėsi nesąžiningai, nes žinojo (turėjo žinoti), kad dalyvauja su PVM sukčiavimu susijusiame sandoryje. Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis yra įsiteisėjusi, ginčas išspręstas galutinai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė UAB „Sidora“ turi 260 400 Eur permoką VMI, kurią susigrąžinus, būtų galimybė ieškovams išieškoti žalą, nukreipiant išieškojimą į šias pinigines lėšas.

 

16.       Atsakovė UAB „Sidora“ atsikirsdama į ieškinį ir pasisakydama dėl vienos iš actio pauliana sąlygų, t. y. skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nebuvimo, nurodo, kad įmonė negalėjo tęsti veiklos, nes 2019 metais jai iškelta baudžiamoji byla, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir iškeltos baudžiamosios bylos, veikla buvo apribota, įmonė negalėjo vystyti projektų, gauti finansavimo, atlikti komercinių sandorių, todėl UAB „Sidora“ prarado galimybes vystyti verslą pastate - šaldytuve (neteko galimybės atlikti remonto ir kitų būtinų investicijų į pastatą). Didžioji dalis nekilnojamojo turto buvo parduota UAB „Valkita“. 2021 metais UAB „Valkita“, atsiskaitydama su UAB „Sidora“ už įsigytą turtą, sudarė tris sandorius: 2021 m. kovo 1 d. UAB „Valkita“ ir UAB „VALOR LT“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Valkita“ buvo suteikta 286 000 Eur dydžio paskola, o paskolos suma (286 000 Eur) pervedama į UAB „Sidora“ atskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Citadele“ banke paskolai pagal 2017 m. spalio 27 d. Kredito sutartį Nr. KS/1662 padengti. UAB „VALOR LT“ atliko mokėjimus ir padengė UAB „Sidora“ paskolą pagal 2017 m. spalio 27 d. Kredito sutartį Nr. KS/1662, 2021 m. balandžio 2 d. UAB „Valkita“ iš V. J. perėmė reikalavimo teisę pagal 2017 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartį, pagal kurią įgijo 1 200 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „Sidora“, 2021 m. birželio 21 d. UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“ sudarė mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį, pagal kurią UAB „Valkita“ įsipareigojo perimti 308 280 Eur UAB „Sidora“ mokestinę nepriemoką. 2021 m. liepos 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08) 324-19337 buvo patvirtintas UAB „Sidora“ 308 280 Eur mokestinės nepriemokos bei su tuo susijusių skolų perėmimas. 2021 m. gegužės 17 d. UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“ sudarė pastato-šaldytuvo pirkimo - pardavimo sutartį.

 

17.       Teismo nuomone, tokiais argumentais ir pateiktais įrodymais atsakovė UAB „Sidora“ pati pripažino, kad siekė išvengti prievolių, minėtų turto perleidimo sandorių sudarymas buvo siejamas su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir baudžiamosios bylos iškėlimu atsakovei UAB „Sidora“, t. y. galimu UAB „Sidora“ apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ir galimu finansinių sankcijų išieškojimu valstybės naudai iš įmonei priklausančio turto. Jokių kitų aplinkybių, kurios būtų buvusios ir lėmusios ginčijamo sandorio sudarymo privalomumą atsakovė nenurodė, o pagal nutarties 16 punkte įvardintas paskolos sutartis, reikalavimų perėmimo sutartis ir mokestinės nepriemokos perėmimą, akivaizdu, kad pardavus turtą UAB „Sidora“ piniginių lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas ir patenkinti kreditoriniai reikalavimai, negavo.

 

18.       Vertinant sąžiningumo aspektu, nėra abejonių, kad verslo subjektas, valdantis itin didelės turtą, galėjo ir suprato, kad perleidus ginčijamu sandoriu turtą, ieškovai praras galimybę išsiieškoti skolą, tuo labiau, kad piniginės lėšos į UAB „Sidora“ sąskaitą nebuvo pervestos. Neabejotina ir tai, kad atsakovės žinojo apie iškeltą bylą dėl žalos atlyginimo, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-148-807/2023 pagal ieškovų V. K. ir M. K. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Sidora“ atsakovę atstovavo bendrovės vadovas V. J..

 

19.       Sąžiningumo aspektui nustatyti svarbus ir susijusių asmenų dalyvavimas sandorių sudaryme. Pagal į bylą pateiktus Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Sidora“ akcininkas ir vadovas - V. J.; nuo 2022 m. gegužės 5 d. UAB „Valkita“ akcininkas - UAB „Falck security“, vadovas - V. J.; UAB „Falck security“ akcininkas ir vadovas - V. J..

 

20.       To paties asmens – V. J. dalyvavimas abiejų bendrovių (atsakovių) valdyme leidžia spręsti, jog abi sandorio šalys (byloje atsakovės) žinojo apie UAB „Sidora“ finansinę situaciją, sudaromus sandorius, turimus įsipareigojimus ir pareikštą ieškinį teisme dėl žalos atlyginimo. Vertinant protingo žmogaus požiūriu, šalys suprato, kad pardavus turtą, nebus galimybės ieškovams išsiieškoti žalą, nes UAB „Sidora“ veiklos nevykdo, pajamų negauna ir neturi likvidaus turto.

 

21.       Nekvestionuojant to, kad turtas gali būti parduodamas pažįstamiems asmenims ar asmenims, su kuriais sieja giminystės ryšiai, tačiau visų kitų nustatytų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, turto pardavimas  tarpusavyje susijusiems asmenims byloje nagrinėjamu atveju vertintinas kaip viena iš aplinkybių sandorio šalių nesąžiningumui pagrįsti, kadangi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, kai skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.) (CK 6.67 straipsnio 7 punktas). Įstatyme įtvirtintos prezumpcijos atsakovės leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

 

22.       Pažymėtina, kad atsakovės UAB „Sidora“ nurodytos aplinkybės, kad ieškovai tame bute negyveno, o buvo leidę gyventi tretiesiems asmenims, jų butas beveik nenukentėjo nuo gaisro, o UAB „Sidora“ priklausantys butai sudegė visiškai, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi ieškinys dėl žalos atlyginimo yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi priteisus ieškovams iš atsakovės UAB „Sidora“ 21 521,03 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugsėjo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3926, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

23.       Įvertinęs nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui (ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčijamas sandoris pažeidžia jų teises, atsakovės neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir buvo nesąžiningos, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovų teises). Nustačiaus visas sąlygas actio Pauliana instituto taikymui, pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. gegužės 26 d. tarp UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“ sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. DJ-4127 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo (CK 6.66 straipsnis).

 

Dėl restitucijos taikymo

 

24.       Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį (lot. status quo ante). Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Taikant restituciją, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos - atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

25.       Be bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių, būtina įvertinti konkrečioje byloje, kurioje kyla restitucijos taikymo klausimas, susiklosčiusių santykių specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012).

26.       Pagal į bylą pateiktos 2021 m. gegužės 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DJ-4127 dėl žemės sklypo pardavimo sąlygas (2.1.1 punktas) šalys susitarė, kad 24780 Eur UAB „Valkita“ sumokės UAB „Sidora“ įskaitymo būdu, t. y. pirkėjas perims iš pardavėjo pareigą į valstybės biudžetą sumokėti turto PVM sumą, o likusią kainos dalį – 118 000 Eur UAB „Valkita“ sumokės į UAB „Sidora“ sąskaitą arba atsiskaitys už daiktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu bei kitais prievolių įvykdymo pagrindais (2.1.2 punktas).

27.       Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė UAB „Valkita“ piniginių lėšų (sutartyje nustatytos turto kainos) į atsakovės UAB „Sidora“ sąskaitą nepervedė. Taigi, už parduotą žemės sklypą buvo atsiskaityta kitais būdais, o ne sumokant už nupirktą nekilnojamąjį daiktą.

28.       Įvertinusi tai, kad šalys buvo nesąžiningos ir žinojo apie neteisėtų sandorių tikslus, kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo reikalavimus iš perleisto didelės vertės nekilnojamojo turto, spręstina, jog atsakovė UAB „Valkita“ negali būti atleidžiama nuo nesąžiningai įgyto nekilnojamojo daikto grąžinimo. Byloje nagrinėjamu atveju, teismui nustačius, kad pinigai už parduotą turtą nebuvo gauti, taikytina vienašalė restitucija natūra, grąžinant turtą atsakovei UAB „Sidora“ ir UAB „Sidora“ pripažįstant nuosavybė teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

 

 

Dėl ieškinio senaties taikymo

 

 

29.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2019).

30.       Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės UAB „Sidora“ argumentus, kad ieškovai nuo pat žalos padarymo momento (žinodami, kad atsakovė UAB „Sidora“ turi itin didelės vertės nekilnojamąjį turtą) turėjo pareigą nuolat domėtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o to nedarydami, prisiėmė sau atsakomybę ir praleido senaties terminą ginčyti sandorį Actio pauliana pagrindu. Tokią motyvaciją teismas vertina kaip atsakovei palankios pozicijos pasirinkimą, tačiau nepagrįstą nei įstatymu, nei teismų praktika.

31.       Pasisakant dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų tikrinimo bei ieškovų žinojimo apie sudarytus perleidimo sandorius, svarbi teismų praktika, kurioje pasisakyta, kad taikant ieškinio senatį, reikšmingas yra momentas ne kada ieškovai realiai sužinojo apie ginčijamų sandorių sudarymą, bet kada jiems tapo žinoma, jog tokiais sandoriais buvo pažeistos jų kreditorinės reikalavimo teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2a-54-330/2022). Ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su tuo momentu, kai kreditoriams atsirado galimybė pradėti skolos iš skolininko turto išieškojimo procesą, bet paaiškėjo, kad skolininkas yra perleidęs ginčo turtą. Paaiškėjus, kad išieškojimas iš turto neįmanomas, kreditorė sužino / turi sužinoti apie jos teises pažeidžiantį sandorį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2a-54-330/2021; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2a-626-553/2023).

32.       Įvertinus aukštesnės instancijos teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovai 2023 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teisme pareiškę ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, nes termino pradžios momentas sietinas su priverstinio vykdymo proceso inicijavimu, o pagal į bylą pateiktus įrodymus 2023 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovams išdavė vykdomąjį raštą. 2023 m. liepos 14 d. vykdomasis raštas buvo teiktas vykdyti antstolei R. D.. Tik antstolei R. D. pradėjus priverstinį skolos išieškojimą buvo nustatyta, kad atsakovės UAB „Sidora“ turimas vienintelis nekilnojamojo turto objektas yra nekankamos vertės, apsunkintas hipoteka, ir net prisijungus prie išieškojimo hipotekos kreditoriui, jo vertės nepakaktų antros eilės išieškotojams, kadangi pirmąja eile būtų tenkinami hipotekinio kreditoriaus reikalavimai. Taigi, tik vykdymo procese paaiškėjo, kad išieškojimas iš turto neįmanomas ir tik tada ieškovams  tapo žinoma, jog perleidimo sandoriais buvo pažeistos jų kreditorinės reikalavimo teisės.

33.       Įvertinus nurodytą, konstatuotina, kad ieškovai nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino ginčyti sandorį Actio pauliano pagrindu.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

45.       Ieškovai už ieškinio pareiškimą sumokėjo 2891,00 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 2000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro ieškinio parengimas ir atstovavimas teismo posėdyje. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytų naujoje redakcijoje Rekomendacijose nustatytų dydžių, ir, įvertinus teisinės pagalbos apimtį, bei vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, laikytinos pagrįstomis ir būtinomis.

46.       Ieškinį patenkinus, ieškovams iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidos, t. y. po 1222,75 Eur kiekvienam ieškovui iš abiejų atsakovių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261, 268–270 straipsniais, teismas

 

nusprendžia:

 

ieškinį tenkinti.

            Pripažinti negaliojančia 2021 m. gegužės 26 d. tarp UAB „Sidora“, j. a. k. 281207610,

 ir UAB „Valkita“ , j. a. k. 305580204, sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DJ-4127 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo.

Taikyti vienašalę restituciją ir pripažinti UAB „Sidora“ nuosavybė teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

             Priteisti ieškovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių UAB „Sidora“, j. a. k. 281207610, ir UAB „Valkita“, j. a. k. 305580204, po 1222,75 Eur (tūkstantis du šimtai dvidešimt du eurai 75 ct) iš kiekvienos.

              Priteisti ieškovei M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių UAB „Sidora“, j. a. k. 281207610, ir UAB „Valkita“, j. a. k. 305580204, po 1222,75 Eur tūkstantis du šimtai dvidešimt du eurai 75 ct) iš kiekvienos.

  Išsiųsti teismo sprendimą VĮ Registrų centrui įrašo dėl priimto teismo sprendimo Nekilnojamojo turto registre padarymui.

  Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                 Loreta Braždienė