Nr. DOK-199

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22206-2024-9

(S)                

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 15 d. paduotu ieškovės UAB „Gretvėja“ kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gretvėja“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamam AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo
24 d. sprendimą bei Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti pilna apimtimi; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 ir 8 dalies nuostatas bei įrodinėjimo taisykles (CPK 176 ir 185 straipsnis), paneigdami atsakovo pareigą įrodyti pagrindo draudimo išmokai sumažinti egzistavimą bei priimtus procesinius sprendimus grįsdami prielaidomis, o ne įrodymais ir faktiniais duomenimis. Byloje atsakovui nepateikus įrodymų ar argumentų (neskaitant kasacinio teismo išaiškinimų kitose, faktiniu požiūriu skirtingose bylose), kad vilkiko registracijos liudijimo palikimas prisidėjo prie ieškovės patirtos žalos atsiradimo Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 03.01 (toliau – Taisyklės) 5.7 punkte nurodytu būdu, teismai turėjo konstatuoti, kad atsakovas, kuriam tenka įrodinėjimo našta pagrįsti draudimo išmokos sumažinimo teisėtumą, šios sąlygos neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai). Nepaisant to, žemesnės instancijos teismai padarė jokiais įrodymais nepagrįstas ir deklaratyvias prielaidas dėl ryšio tarp minėto draudimo sutarties pažeidimo ir ieškovės patirtos žalos, tokiu būdu pažeisdami Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 ir 8 dalies nuostatas, rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 ir 185 straipsnis).

2.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos ir Vokietijos nacionalines bei tarptautinės teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonių dalyvavimą eisme bei registraciją.

3.       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas nustatančias teisės normas (CPK 320 straipsnio 1 dalis)

4.       Atsakovas, turėdamas įstatyminę pareigą įrodyti draudimo išmokos sumažinimo pagrindą (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 ir 8 dalys), nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų Taisyklių 5.7 punkte įtvirtintas draudimo išmokos sumažinimo sąlygas, o savo poziciją grindė vien tik subjektyviais ir deklaratyviais pasvarstymais, kad registracijos liudijimo palikimas vilkike galėjo prisidėti prie žalos atsiradimo sąlygų Taisyklių 5.7 punkte nurodytu būdu. Atsakovo argumentai neparemti jokiais įrodymais ar teisės aktų nuostatomis. Todėl teismai turėjo konstatuoti, kad atsakovas, kuriam priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta, neįrodė savo sprendimo sumažinti ieškovui mokėtiną draudimo išmoką teisėtumo (CPK 12 ir 178 straipsnis).

5.       Teismai konstatavo, kad registracijos dokumentų palikimas vilkike sudarė palankesnes sąlygas naudotis pavogta transporto priemone, nes leido sudaryti teisėto valdymo įspūdį, t. y leido ja toliau naudotis, valdyti ir palengvino transporto priemonės realizaciją (perregistravimo procesą). Tačiau padarydami tokią išvadą teismai, kaip ir atsakovas, vertino ne realų ir faktinį ryšį tarp registracijos liudijimo palikimo ir žalos atsiradimo (vagystės padarinių palengvinimo Taisyklių 5.7 punkte nurodytu būdu), o iškėlė prielaidą dėl galimo šių padarinių atsiradimo, remdamiesi netinkama ir neteisinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos interpretacija. Apeliacinės instancijos teismas išvadas, kad automobilis nėra surastas, tai reiškia, kad vagims pavyko pasinaudoti pavogta transporto priemone, o palankesnes sąlygas ja pasinaudoti sudarė registracijos dokumentų palikimas vilkike, padarė nesant jokių pagrįstų įrodymų, kadangi byloje nėra nustatyta, kad vilkikas nebuvo surastas dėl to, kad vilkiką pagrobęs asmuo (asmenys) pasinaudojo vilkiko registracijos liudijimu, o ne dėl bet kokių kitų priežasčių.

6.       Teismai išvadas, kad vilkiko registracijos dokumentų palikimas sudarė palankesnes sąlygas juo pasinaudoti, grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2003; 2016 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016), tačiau šiose bylose priimti išaiškinimai neturi precedentinės galios nagrinėjamoje byloje dėl iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. 

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti UAB „Gretvėja“ (j. a. k. 145844229) 242 (du šimtus keturiasdešimt du) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 15 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymo Nr. 71208, kodas ZP09177.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė