Civilinė byla Nr. e2S-871-562/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36072-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės 583-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pareiškimą skolininkui V. A.

Teismas

nustatė:

                                                                 I. Bylos esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 17 d. išduotas teismo įsakymas išieškoti iš skolininko V. A. (toliau – skolininkas) kreditorės 583-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – kreditorė) naudai 246 Eur įsiskolinimą už metinį garažo savininko mokestį, 12,71 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kreditorė 2021 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pranešė, kad skolininkas įsiskolinimą kreditorei visiškai sumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-7083-868/2021 panaikino 2020 m. gruodžio 17 d. teismo įsakymą ir bylą pagal kreditorės pareiškimą skolininkui nutraukė; priteisė kreditorei iš skolininko 234,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Pirmosios instancijos teismas kreditorės pranešimą laikė pranešimu apie teismo įsakymo įvykdymą.

5.       Konstatavęs, kad teismo įsakymas yra įvykdytas, sprendė, jog yra pagrindas nutraukti bylą.

6.       Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad neturi duomenų, jog skolininkas būtų apmokėjęs kreditorei bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Skolininkas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Skolininkas įvykdė tik dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų. Skolininkas nesumokėjo teismo įsakyme nurodytų 12,71 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Skolininkas taip pat nesumokėjo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi teismo įsakymas nebuvo įvykdytas pilna apimtimi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad teismo įsakymas yra įvykdytas.

7.2.                      Kadangi skolininkas buvo pateikęs prieštaravimus, kreditorė turėjo pateikti teismui ieškinį.

7.3.                      Skolos apmokėjimas nereiškia skolininko sutikimo su skolos dydžiu ir kreditorės reikalavimais.

7.4.                      Skolininkas, neįgijęs atsakovo statuso procese, neturėjo galimybės pasisakyti.

7.5.                      Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

8.       Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Skolininkas sumokėjo pagrindinę skolą ir ją pripažino 2021 m. sausio 11 d.

8.2.                      Kreditorė, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją ir susidariusias kitas išlaidas, atsisakė reikalavimų dėl 12,71 Eur palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

8.3.                      Skolininkas elgėsi nesąžiningai nevykdydamas pareigos pranešti teismui apie atliktą įmoką. Toks skolininko elgesys turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų dydžiui.

8.4.                      Kreditorės patirtos išlaidos neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

10.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11.       Pirmosios instancijos teismui panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymą ir bylą nutraukus bei priteisus 234,50 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės naudai iš skolininko, skolininkas atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui į tą stadiją, kurioje turėjo kreditorė pateikti ieškinį po skolininko prieštaravimų.

12.       Kaip nesutikimo su skundžiama nutartimi pagrindus skolininkas nurodo tai, kad įvykdė tik dalį teismo įsakymo, t. y. neapmokėjo nei procesinių palūkanų, nei 12,71 Eur palūkanų. Be to, teigia, kad kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės.

Dėl teismo įsakymo panaikinimo ir bylos nutraukimo.

13.       CPK 439 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia.

14.       Nagrinėjamoje byloje kreditorė pateikė teismui informaciją apie tai, jog skolininkas įvykdė teismo įsakymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks kreditorės pranešimas prilyginamas CPK 439 straipsnio 7 dalyje nurodytam pranešimui.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas tokia civilinio proceso norma užtikrino ne ką kitą, o teismo įsakymo panaikinimą ir civilinės bylos nutraukimą tuo atveju, jei skolininkas padengia kreditoriaus reikalavimus. Nepaisant to, kad CPK 439 straipsnio 7 dalies normoje yra nustatytas skolininko pranešimas apie įvykdytą teismo įsakymą, įstatymų leidėjas nėra numatęs jokio ribojimo, kad analogiško pranešimo negalėtų pateikti ir kreditorius. Tai yra ne tik kreditoriaus teisė, bet ir, kaip sąžiningo bei atsakingo proceso dalyvio, pareiga. Tokiais veiksmais yra užtikrinamas tokių esminių civilinio proceso principų, kaip teisingumas bei proceso ekonomiškumas, įgyvendinimas. Vien tai, kad skolininkas nėra apmokėjęs 12,71 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, dar savaime nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė nutraukti bylą.

16.       Pažymėtina, jog be jau nurodyto, kreditorius taip pat turi teisę ir atsisakyti dalies reikalavimų. Tokią poziciją kreditorė pateikia ir atsiliepime į skolininko atskirąjį skundą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai nereikšmingais skolininko argumentus, jog jis nėra sumokėjęs 12,71 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino priimtą teismo įsakymą nutraukė bylą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog dėl tokių kreditorės veiksmų (pranešimo apie teismo įsakymo įvykdymą) skolininkas neatsidūrė blogesnėje padėtyje, jo teisės nebuvo pažeistos, taigi ir skundžiama nutartis šioje dalyje buvo priimta pagrįstai.

17.       Apeliacinės instancijos teismas teisiškai nepagrįstu laiko skolininko argumentą, kad jis padengė įsiskolinimą tik siekdamas išvengti perteklinio palūkanų priskaičiavimo ir kitų papildomų išlaidų, ir iš tiesų nepripažino skolos dydžio. Tokia skolininko nenuosekli pozicija negali būti laikoma pagrindu naikinti skundžiamą nutartį. Įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai numato aplinkybes, kurioms egzistuojant teismo priimtas įsakymas panaikinamas ir byla nutraukiama (CPK 439 straipsnio 7 dalis). Įstatymų leidėjas, suformulavęs ginčo klausimui aktualias taisykles, numatė konkrečią sąlygą teismo įsakymo panaikinimui ir bylos nutraukimui – teismo įsakymo įvykdymas. Kokie yra teismo įsakymo įvykdymo motyvai, ir ar jie gali turėti reikšmės sprendžiant ginčo klausimą, įstatyme nėra numatyta. Todėl ginčo atveju įvykdžius teismo priimtą įsakymą, kreditorei neprieštaraujant tokiam įvykdymui, laikytina, jog teismo įsakymas buvo įvykdytas tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino teismo įsakymą ir bylą nutraukė.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų.

18.       Skolininkas atskirajame skunde teigia, kad kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu sutinka.

19.       Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

20.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad kreditorės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau tuo pačiu pažymi, jog sprendžiant patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą būtina atsižvelgti į visumą kriterijų, o ne vien tik į tai, ar patirtos išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius. Pažymėtina, jog pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, atsižvelgiant į jo esmę, pobūdį ir apimtį yra paprastas ir didelių laiko bei darbo sąnaudų nereikalaujantis procesinis dokumentas, todėl kreditorės patirtos 234,50 Eur bylinėjimosi išlaidos laikytinos neprotingomis, už kurias atsakinga iš dalies yra ir pati kreditorė. Vien tai, kad įstatymas suteikia teisę reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant teisme, savaime dar nesuponuoja besąlygiško ir perteklinio išlaidavimo galimybės suteikimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-613-562/2021). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra beveik tokio paties dydžio, kaip pagrindinio reikalavimo dydis, t. y. pagrindinio reikalavimo dydis byloje buvo 246 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju geriausiai protingo bylinėjimosi išlaidų dydį atitiktų pusė kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidų sumos.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, sprendžia, jog yra pagrindas kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas mažinti per pusę, t. y. iki 117,25 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties.

22.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

23.       Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas tik tikslinti dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

26.       Kreditorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti 217,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

27.       Iš byloje esančios sąskaitos Serija SV Nr. 20 21/022 už teisines paslaugas matyti, kad kreditorei buvo suteikta teisinių paslaugų rengiant ir pateikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą už 217,80 Eur. Šios sumos sumokėjimą patvirtina kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėtas AB „Swedbank“ 2021 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymas.

28.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

29.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kreditorės patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalba neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

30.       Atskirąjį skundą tenkinus 25 procentais (patenkinta tik pusė skundo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų), kreditorei priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis proporcingai nepatenkintiems atskirojo skundo reikalavimams, t. y. 75 procentai. Kreditorės patirtų 217,80 Eur išlaidų 75 procentai yra lygu 163,35 Eur.

31.       Atsižvelgiant į išdėstytą, kreditorės naudai iš skolininko priteisiama 163,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti kreditorei 583-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, juridinio asmens kodas 125060465, iš skolininko V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 117,25 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų ir dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.“.

Teisėja           Rosita Patackienė