Civilinė byla Nr. e2A-952-657/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00591-2020-3

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.1.5.1.2.4.; 2.1.5.2; 2.6.10.6; 2.6.11.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.2

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo J. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė N. P. kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovės UAB „Aistas“ 59 332,59 Eur nuostolių už gyvenamojo namo ir 7 678,43 Eur nuostolių už 0,0098 ha dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), defektų taisymo darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2019 m. vasario 26 d. sudarytos dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo ¼ dalį bendroje dalinėje nuosavybėje viso žemės sklypo ir pastatą – gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Pradėjus gyventi įsigytame name, nepraėjus net penkiems mėnesiams, ėmė ryškėti statinio ir lauko grindinio trūkumai, kurie pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovei nebuvo matomi ir žinomi. Dėl atsiradusių statybos darbų defektų, ieškovė su kitais gyvenamųjų namų gyventojais 2019 m. liepos 14 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad yra išryškėję pastato antro aukšto langų, stogo, durų, vitrinos statybos darbų, taip pat automobilių stovėjimo vietų, lauko trinkelių, grindinio statybos darbų trūkumai, kurie realiai nebuvo ištaisyti. 

3.       Ieškovei priklausantis turtas 2020 m. balandžio 9 d. buvo apžiūrėtas dalyvaujant ieškovei ir atsakovės atstovui, bei nustatyti statybos darbų defektai, surašytas defektų nustatymo aktas. Po atliktos apžiūros atsakovės darbuotojai taisė defektus, tačiau defektai buvo pašalinti netinkamai, po keleto savaičių jie vėl išryškėjo. Pakartotinai 2020 m. gegužės 6 d. apžiūrėjus ieškovės turtą, buvo nustatyti papildomi statybos darbų defektai. Šalys dar kurį laiką susirašinėjo, tačiau atsakovė informavo, kad su dalimi defektų nustatymo aktuose nustatytų trūkumų nesutinka. Nepavykus taikiai išspręsti susidariusios situacijos, specialistas A. K., ieškovės name atlikęs termovizijos bandymą, nustatė, kad ieškovei parduotas energinio naudingumo klasės neatitinkantis statinys (D energetinio naudingumo klasės, vietoje projektavimo dokumentuose nurodytos B energetinio naudingumo klasės). UAB „Statybos procesų valdymas“, atlikusi ekspertinį tyrimą, pateikė išvadas apie nustatytus statinio paslėptus trūkumus bei tai, kad ieškovei parduotas nekilnojamasis turtas pastatytas, nesilaikant supaprastinto statybos projektų reikalavimų. Nustačius statybos darbų trūkumus, ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. sudarė preliminarią rangos sutartį su MB „Atrfiksa“ dėl statinio statybos darbų trūkumų šalinimo, pagal kurios parengtą statybos darbų sąmatą darbų trūkumų šalinimo kaina yra 59 332,59 Eur su PVM.

4.       Turto apžiūros 2020 m. balandžio 9 d. metu nustatyta, kad pastato grindiniai nelygūs, duobėti, kaupiasi ir užsistovi balos. Atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku sutiko sutankinti visą kiemo plotą ir suvienodinti nelygų trinkelių paviršių. Pagal 2020 m. balandžio 24 d. jos atsiųstą darbų atlikimo grafiką pašalinti grindinio trūkumus įsipareigojo iki 2020 m. birželio 30 d. Siekiant tiksliai nustatyti darbų apimtį, 2020 m. gegužės 5 d. techninės apžiūros vadovas A. P. atliko grindinio vizualinę apžiūrą ir surašė vizualinės apžiūros aktą Nr. 2-2020, kuriame nustatyti grindinio dangos bei statybos projekto trūkumai. Iš atsakovės jokių prieštaravimų dėl vizualinės apžiūros akto negauta, tačiau atsakovė, pateikusi 2020 m. birželio 15 d. eksperto N. B. išvadą, iki sutarto termino grindinio trūkumų nepašalino. Pagal projektą visa bendro naudojimo žemės sklypo dalis turi būti išklota trinkelėmis. Pagal UAB „Statybos ABC“, pateiktą preliminarią rangos sutartį bei lokalinę sąmatą bendra darbų kaina, atstatant esamų trinkelių dangą bei naujai įrengiant trinkelių dangą, yra 7 678,43 Eur su PVM.

5.       Pareiškime dėl ieškinio reikalavimo klaidos ištaisymo nurodė, kad reikalavime padaryta techninio pobūdžio klaida, nurodant žemės sklypo dalį, kurioje būtų atliekami darbai, ji nereiškia reikalavimų dėl trinkelių sudėjimo (darbų atlikimo) bendroje žemės sklypo dalyje, reikalavimą reiškia dėl gerbūvio (grindinio) darbų defektų taisymo 0,0116 ha žemės sklypo dalyje. Ieškinio suma sudaro 65 879,40 Eur, kiti ieškinio reikalavimai nesikeičia.

6.       Atsakovė UAB „Aistas“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti senatį, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Nurodė, kad ieškiniu ieškovė siekia nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovė, prieš sudarant 2017 m. vasario 26 d. dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį, apžiūrėjo ketinamą įsigyti namą, jo kokybė jai tiko, susipažino su namo technine būkle, nusidėvėjimo laipsniu, naudojimo paskirtimi ir jokių pretenzijų atsakovei neturėjo, tačiau 2019 m. pradėjo reikšti pretenzijas dėl namo trūkumų. Atsakovė siekė išspręsti situaciją taikiai, sutiko pašalinti eilę ieškovės nurodytų namo statybos trūkumų, nors nebuvo įsitikinusi dėl nustatytų defektų masto, jau nekalbant apie tai, kad dalis ieškovės nurodytų trūkumų buvo akivaizdūs, tačiau ieškovei vis netiko siūlomi defektų šalinimo būdai, buvo nesudaromos sąlygos darbams atlikti, o tik nustatinėjami nauji namo statybos darbų trūkumai. Manant, kad ieškovė nesiekia realių namo statybos trūkumų ištaisymo, 2020 m. birželio 5 d. buvo atlikta ieškovei priklausančio namo apžiūra, kurią atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas statybų srityje N. B.. Apžiūros bei pateiktų dokumentų pagrindu ekspertas 2020 m. birželio 15 d. parengė eksperto išvadą ir prie jos pateikė defektų šalinimo lokalinė sąmatą, pagal kurią nustatytų defektų šalinimo kaina sudaro 3 752,22 Eur su PVM. Ieškovė atsisakė įsileisti į namą pašalinti nustatytus trūkumus, nurodžiusi, kad nebus pašalinta didelė dalis kitų namo statybos darbų trūkumų. Ieškovė nepagrįstai reikalauja ginčo namo vitrinos defektų šalinimo išlaidų, namo langų pakeitimo ir lauko durų pakeitimo išlaidų, kadangi visi namo langai, išskyrus vitrinas, lauko durys yra kokybiški, sumontuoti tinkamai, jų keisti nėra pagrindo. Jokių stogo trūkumų ekspertas N. B. nenustatė. Siekiant pašalinti faktiškai esančius terasos defektus, nėra reikalinga senąją terasą pakeisti nauja. Tai, kad terasa yra sumontuota ant medinio karkaso, po ja nėra įrengtas drenažas nelaikytina terasos defektais, nes tokių reikalavimų terasos įrengimui nėra nustatyta. Dalis defektų egzistavo, prieš ieškovei įsigyjant namą, arba atsirado dėl pačios ieškovės netinkamo namo eksploatavimo. Ieškovė, įgydama nekilnojamąjį objektą, matė ir galėjo tikrintis tiek žemės sklypo ribas, tiek išklotus trinkelių kiekius, todėl reikšti reikalavimo dėl papildomų trinkelių išklojimo nėra pagrindo. Atsakovė, siekdama taikiai išspręsti nesutarimus, sutiko ištaisyti dalį ieškovės nurodytų defektų ir pasirašė aktą, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė turi ir įstatyminę pareigą tai padaryti.

8.       Ginčo namas su dalimi žemės sklypo buvo įgytas 2017 m. vasario 26 d., todėl ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl parduoto daikto trūkumų iki 2017 m. rugpjūčio 26 d., tačiau pati nurodžiusi, jog trūkumai buvo pastebėti dar 2017 m., į teismą kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio mėn., tokiu būdu ženkliai praleidusi ieškinio senatį.

9.       Trečiasis asmuo K. J. K. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti.

10.       Nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas tinkamai, jis buvo priduotas eksploatacijai įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis turtas yra su trūkumais. Pirkėja, įsigydama nekilnojamąjį turtą turėjo galimybę prieš pirkimą apžiūrėti, iš kokių statybinių medžiagų pastatytas pastatas, kaip atlikti darbai. Jos nurodyti trūkumai atsirado pastato eksploatacijos metu dėl pačios ieškovės kaltės. Be to, ieškovė praleido šešių mėnesių terminą ieškiniui pareikšti. 

II.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Aistas“ ieškovei N. P. 21 635,71 Eur nuostolių atlyginimą už gyvenamojo namo defektų taisymo darbus, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (21 635,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės N. P. atsakovei UAB „Aistas“ 647,64 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės N. P. 76,23 Eur, o iš atsakovės UAB ‚Aistas“ 37,27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

12.       Teismas nustatė, kad šalys iki 2020 m. gegužės 13 d. visą laiką tarpusavyje bendravo, atsakovė sutiko šalinti ieškovės prašomus trūkumus, pateikė defektų ištaisymo grafiką, derino darbų terminus bei jų apimtis. Šalims nepavykstant susitarti, ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. bei 2020 m. gegužės 13 d. pretenzijas dėl defektų šalinimo, tačiau atsakovė 2020 m. gegužės 13 d. elektroniniu laišku, o vėliau ir 2020 m. gegužės 18 d. pranešimu informavo, jog nesutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais, juos vertina kaip nepagrįstus. Nuo atsakovės 2020 m. gegužės 13 d. elektroninio laiško pateikimo, kuriuo atsakovė aiškiai nurodė, jog kategoriškai nesutinka su ieškovės reikalavimais, ieškovei atsirado pagrindas spręsti, jog jos subjektinė teisė yra pažeista, dėl to būtent nuo šio momento laikytinas sutrumpinto ieškinio senaties termino ieškiniui dėl parduotų daiktų (gyvenamojo namo bei žemės sklypo gerbūvio) trūkumų pareikšti. Ieškovė į teismą dėl nuostolių gyvenamojo namo defektams ištaisyti priteisimo kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtino sutrumpinto šešių mėnesių termino, todėl pagrindo taikyti ieškinio senatį šiam ieškovės reikalavimui nėra.

13.       Ieškinį dėl nuostolių dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) defektams ištaisyti ieškovė teismui pareiškė 2020 m. gruodžio 22 d., t. y. pasibaigus nurodytam šešių mėnesių ieškinio senaties terminui (ieškinio senatis baigėsi 2020 m. lapkričio 13 d.), kas sudarytų pagrindą ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, atmesti šiuos ieškinio reikalavimus. Tačiau šiuo atveju, nors 2020 m. gegužės 13 d. atsakymu atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės pretenzijas dėl parduotų daiktų, tuo pačiu elektroniniu laišku, taip pat vėliau ir 2020 m. gegužės 18 d. pranešimu informavo ieškovę apie galimybę išspręsti ginčą taikiai, kas ir buvo bandoma pasiekti, šalims pakartotinai apžiūrint ginčo objektus su atsakovės pasikviestu ekspertu, vertinant jo išvadas. Ir po 2020 m. gegužės 13 d. šalys dėjo pastangas, kad ginčas dėl ginčo objektų trūkumų būtų išspręstas taikiai, derybos iš esmės nutrūko, tik atsakovei 2020 m. liepos 12 d. pranešimu pateikus ieškovei eksperto išvadą bei informavus ją, jog taisys tik eksperto išvadoje nustatytus trūkumus. Tuo pagrindu, laikantis pozicijos, kad taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas ieškinio senaties terminas ir jis pasibaigė 2020 m. lapkričio 13 d., atsižvelgiant, kad ieškovė yra vartotoja, kuri vis tikėjosi, kad atsakovė trinkeles sutvarkys iki jos pačios nurodyto termino – 2020 m. birželio 30 d., taip pat šalių elgesį, kai šalys ėmėsi priemonių ginčą spręsti taikiai, yra pagrindas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir ieškinio senaties terminą atnaujinti.

14.       Teismas iš ieškovės bei atsakovės atstovo paaiškinimų, liudytojų O. S. bei L. J. parodymų, sprendė, jog šalys susitarė ir ieškovė iš atsakovo nupirko Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo daiktus, atsižvelgdama į faktines nekilnojamųjų daiktų charakteristikas, o ne projekte numatytus sprendinius.

15.       Byloje buvo atlikta statybos techninės veiklos teismo ekspertizė – defektų ieškovės nupirktų nekilnojamųjų daiktų nustatymui ir defektų kaštų apskaičiavimui – ir pateiktas teismo ekspertizės aktas, kuriame teismo ekspertas T. M. nustatė ieškovės nupirkto gyvenamojo namo stogo, langų, lauko durų, komunikacijų šachtos, lauko laiptų, nuogrindos, terasos defektus, dėl stogo defektų atsiradusią žalą pastato viduje bei žemės sklype trinkelėmis iškloto kiemo defektus. Atsakovės atstovai iš esmės su ekspertizės akte pateiktomis išvadomis nesutiko, prašė vadovautis jų pateiktomis eksperto N. B. išvadomis.

16.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad teismo ekspertas buvo šališkas ieškovės naudai. Teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. posėdyje žodine nutartimi suteikė galimybę atsakovei pateikti ekspertų kandidatūras ir klausimus ekspertui. Abi šalys pateikė teismui prašymus, siūlydamos ekspertų kandidatūras. Atsakovo atstovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl eksperto kandidatūros, nurodydama tuos pačius motyvus, kaip ir šiuo metu. Teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi paskyrė byloje gyvenamojo namo statybos darbų defektų nustatymo ir šių defektų pašalinimo kainos nustatymo ekspertizę, kurią, įvertinęs ieškovės prašomo paskirti teismo eksperto kompetencijas, nenustatęs šio eksperto nušalinimo pagrindų, pavedė atlikti ieškovės prašomam ekspertui T. M.. Šis ekspertas nuo 2010 m. įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jo kvalifikacijos – statinio dalies ekspertizės vadovo, statinio sritis – konstrukcijų; ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, projekto dalis – konstrukcijų bei statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo; ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo. Atlikdamas ekspertinį tyrimą, ekspertas analizavo byloje pateiktą dokumentaciją, norminę ir / arba specialiąją / metodinę literatūrą, vizualiai apžiūrėjo tyrimo objektą ir jį įvertino, rėmėsi statybą reglamentuojančiais teisės aktais, ekspertizės akto išvados yra pakankamai aiškios ir motyvuotos. Teismo posėdyje ekspertas T. M. nurodė, kad ieškovės nepažįsta, ši aplinkybė byloje nepaneigta, kitų objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti dėl eksperto šališkumo, byloje nėra. Atsakovė, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, nesinaudojo teise prašyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, o vien jos nurodytos aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo ekspertas yra šališkas ir jo pateiktą ekspertizės aktą laikyti neobjektyviu ar nepatikimu įrodymu. Išanalizavus teismo eksperto pateiktas išvadas, jo paaiškinimus, sutiktina su atsakovės nurodytais argumentais, jog ekspertizės akte yra nustatytų gyvenamojo namo bei žemės sklypo gerbūvio (grindinio) defektų dėl neatitikimo Projekto sprendiniams, tačiau įvertinus tai, kad teismo ekspertas nustatytus defektus vertino ir teisės aktų atitikimams, teismo posėdyje paaiškino nustatytų defektų keliamas pasekmes, ši atsakovo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti visus ekspertizės akte esančius duomenis, todėl eksperto išvada vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

17.       Byloje du ekspertai – T. M. ir E. L. nurodė, jog čerpių stogas yra sunkesnė stogo danga nei projekte numatyta profiliuota skarda, dėl ko pagal projektą sudėtos stogo dangą laikančios konstrukcijos, kurios buvo paskaičiuotos laikyti stogo dangą iš skardos, yra per silpnos čerpių stogo dangai ir namo naudojimo metu gali sukelti neleistiną ne tik stogo konstrukcijos, bet ir viso namo deformaciją. Nors minėti ekspertai faktiškai netikrino gyvenamojo namo stogą laikančiosios konstrukcijos, tačiau teismo posėdyje atsakovės atstovai teigė, jog statant gyvenamąjį namą nei vienas esminis projekto sprendinys nebuvo pakeistas, tą patvirtino ir trečiasis asmuo K. J. K.. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nurodytų ekspertų paaiškinimus, tai, jog patys atsakovės atstovai pripažino, jog stogą laikančiosios konstrukcijos, kurios projekte suprojektuotas laikyti lengvesnę stogo dangą, buvo pastatytos pagal projekto sprendinius, yra pagrindas daryti išvadą, jog pakeitus projekto sprendinius ir vietoje skardinės stogo dangos sudėjus čerpes buvo pažeistas Statybos techninio reglamento STR 2.01.01 (1):2005) 8 punktas, t. y. esminis statinio reikalavimas mechaninis atsparumas ir pastovumas. Tiek ekspertas E. L., tiek teismo ekspertas T. M. nurodė, jog, pakeitus stogo dangą į čerpes, dėl nuolydžio gravitacijos vanduo prabėga į namo vidų, kas neabejotinai daro žalą kitoms statinio dalims. Atsakovė, žinodama, jog sunkesnė stogo danga yra sudėta ant lengvesnės stogo dangos laikyti suprojektuotos laikančiosios konstrukcijos, kuri tinkamai neatlieka savo paskirties, tokių aplinkybių ieškovei sutarties sudarymo metu neatskleidė, priešingai, iš liudytojų O. S. ir L. J. parodymų matyti, jog garantavo ieškovei, jog stogas yra įrengtas kokybiškai, jo garantija – trisdešimt metų, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog tokiu būdu buvo pažeistos sutarties sąlygos. Šios aplinkybės sutarties sudarymo metu ieškovei be specialisto pagalbos negalėjo būti žinomos, todėl sudėta per sunki stogo danga laikytina paslėptu ieškovės nupirkto daikto trūkumu.

18.       Sutiktina su teismo eksperto išvada, jog labiau tikėtina, kad visiems keturiems gyvenamiesiems namams medžiagos buvo perkamos ir naudojamo vienodos, šios aplinkybės neginčijo ir atsakovės atstovai, todėl teismo eksperto pateikti duomenys, jog ieškovės gyvenamojo namo stogui buvo panaudoti neantiseptikuoti ir nepadengti antiperenais grebėstai, kas buvo neginčijamai nustatyta apžiūrėjus vieną iš sublokuotų gyvenamųjų namų atidengtą stogą, yra pagrįsta. Teismo ekspertas išvadą, kad neantiseptikuoti ir nepadengti antiperenais grebėstai yra stogo defektas, padarė iš esmės dėl to, jog tai neatitiko projekto sprendiniams. Byloje jokių duomenų, kad ieškovės priklausančio stogo mediniai grebėstai yra netinkami, pažeisti, jog dėl sudėtų neantiseptikuotų ir nepadengtų antiperenais grebėstų bėga vanduo į ieškovės namo vidų ar pučia vėjas, nėra, todėl vien neatitikimas projektui neįrodo, jog šie grebėstai neatitinka kokybės reikalavimų ir daryti išvadą, jog tai yra stogo defektas, nėra pagrindo. Nors teismo posėdyje teismo ekspertas teigė, kad kaimyninio stogo mediniai grebėstai jau yra nuo drėgmės pažeisti, tačiau tai neįrodo, jog taip pat yra pažeisti ir ieškovės gyvenamojo namo stoge įrengti grebėstai. Šios aplinkybės neįrodo ir 2020 m. gegužės 6 d. priede Nr. 1 prie 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akto užfiksuotas defektas 8 – vienoje vietoje nustatytas medienos pažeidimas nuo drėgmės – nes iš šio akto neaišku, kuriame gyvenamajame name (apžiūra atlikta dviejuose gyvenamuosiuose namuose) yra užfiksuotas toks defektas bei kokios medienos.

19.       Teismo ekspertas T. M. paaiškino, kad tiek esant stogo skardo dangai, tiek čerpiniam stogui nuolydis turi būti ne mažiau 10 laipsnių, nes toks stogo nuolydis yra numatytas projekte. Eksperto E. L. 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akte nurodyta, jog stogo dangos nuolydis yra 9,55 laipsnio, nors pagal sudėtų čerpių gamintojo techninę dokumentaciją čerpių stogo dangai nuolydis turi būti 22 laipsniai, tuo yra pažeistas Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 57.1 punktas ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl į stogo konstrukciją ir namo vidų patenka kritulių vanduo. Atsakovės atstovas A. J. teismo posėdyje su šiuo defektu sutiko. Ieškovė šio defekto, neišmatavus stogo nuolydžio, negalėjo matyti, jis pagal teismo eksperto išvadą yra neakivaizdus, todėl tai yra paslėptas stogo defektas.

20.       Teismo eksperto nurodyti stogo defektai dėl nesandarios stogo sandūros yra pagrįsti. Nurodytos sandūros įrengtos, pažeidžiant statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (toliau – Statybos techninio reglamentas STR 2.05.02:2008) 57.5 punkto, numatančio, jog čerpėms (išskyrus skardinėmis čerpėmis) dengto šlaitinio stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti padengtos skarda; skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm; prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo; ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm, reikalavimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 420 patvirtino Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01 (3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 10.6 punkto, numatančio, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad nekeltų grėsmės statinyje ar prie jo būnantiems žmonėms dėl drėgmės statinio dalyse ir jo dalių vidaus paviršiuose, reikalavimus. Ekspertizės akte nurodyta, jog šis defektas yra akivaizdus, tačiau ekspertas paaiškino, kad pirkėjui jis yra nematomas, nes jam pamatyti reikia lipti ant stogo. Iš 2023 m. liepos 3 d. vertinimo akto matyti, kad tokie defektai laikytini paslėptais pirkėjo atžvilgiu. Atsižvelgus, kad pirkėja, apžiūrėdama namą, ant stogo nelipo ir tokių trūkumą matyti negalėjo, šie defektai laikytini paslėptais.

21.       Defektas, kad kamino apdailos plytų siūlės nepilnai užpildytos skiediniu – netenkina projekto nurodymų bei Statybos taisyklių „Apdailos darbai“ reikalavimų, teismo ekspertizės akte nurodytas tik lentelėje Nr. 4, kurioje yra pateikti atsakymai ir išvados dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei lentelėje Nr. 1, kurioje nurodyti statybos defektų pašalinimo darbų kaštai. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje 2.7, kurioje aprašyti apžiūros metu užfiksuoti stogo defektai, toks defektas nėra nurodytas, kitų duomenų patvirtinančių, jog ieškovės gyvenamojo namo kamino apdailos plytų siūlės yra nepilnai užpildytos skiediniu, nėra, šios išvados negalima padaryti ir iš teismo ekspertizės akte įdėtų kamino nuotraukų (69, 71 nuotraukos), todėl šis teismo eksperto išvadose nurodytas stogo defektas atmestinas kaip nepagrįstas. 

22.       Byloje nėra ginčo, jog ant ieškovės gyvenamojo namo stogo neįrengtas žaibolaidis, kopėčios bei nesumontuotos sniego gaudyklės. Priešingai nei nurodo atsakovės atstovai, žaibolaidis, kopėčios patekimui ant stogo bei nesumontuotos sniego gaudyklės turėjo būti įrengtos ir jų neįrengimas neatitinka gyvenamojo namo stogui nustatytų kokybės reikalavimų. Tačiau atsižvelgus, jog ieškovė gyvenamąjį namą apžiūrėjo keturis kartus, jo nuotraukas matė skelbime, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2019/D001, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, tokių įrenginių nebuvimas sutarties sudarymo metu buvo matomas ir ieškovė galėjo pastebėti, jog šių įrenginių ant namo stogo nėra, todėl šie stogo trūkumai nelaikytini paslėptais defektais ir už juos atsakovas neturi atsakyti. Be to, byloje objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad, nesant įrengto žaibolaidžio, kopėčių bei sniego gaudyklės, ieškovė negali gyvenamojo namo naudoti pagal paskirtį, nėra. Ieškovės pateiktoje 2023 m. liepos 3 d. vertinimo anketoje Nr. VA-1006-072023 yra nurodyta, kad statiniai, kurie neatitinka bent vieno esminio statinio reikalavimo negali būti naudojimo pagal paskirtį, tačiau ši išvada padaryta, įvertinus visus teismo eksperto ekspertizės akte užfiksuotus defektus ir neįrodo, jog ieškovė negali naudoti gyvenamojo namo pagal paskirtį būtent dėl žaibolaidžio, kopėčių ar sniego gaudyklės neįrengimo.

23.       Taigi, nustatyta, kad stogo defektai – per sunki stogo danga, per mažas stogo nuolydis bei nesandari stogo dangos sandūra – yra paslėpti defektai.

24.       Ekspertas T. M. darė išvadą, kad visi langai yra sumontuoti mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, antro aukšto miegamųjų langų sandūrose su angokraščiu dėl didelių langų gabaritų ir netinkamo lango tvirtinimo yra atsiradę plyšiai – netenkina projekto reikalavimų bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ IV skyriaus „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo pagrindiniai techniniai rodikliai“ 8 punkto. Paaiškino, kad siekiant pasiekti reikiamą B energinę klasę, langai turi būti permontuoti į apšiltinimo sluoksnį. Eksperto N. B. išvada dėl antro aukšto langų nėra išsami, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl šia eksperto išvados dalimi teismas, vertindamas namo antro aukšto langų defektus, nesirėmė. Tuo tarpu teismo eksperto pateiktą išvadą, jog antro aukšto langų tvirtinimas yra netinkamas, yra atsiradę plyšiai, šie langai pagal projektą turėjo būti sumontuoti sienų termoizoliacijos sluoksnyje patvirtina ieškovės, trečiojo asmens K. J. K., liudytojos L. J. paaiškinimai, 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo aktas, 2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaita, termovizijos tyrimą atlikusio A. K. parodymai, 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktas Nr. 2021-02-22-1, eksperto E. L. parodymai, eksperto N. B. 2021 m. balandžio 8 d. išvada, taip pat projekte nurodyti sprendiniai. Nors eksperto N. B. 2021 m. balandžio 8 d. išvadoje nurodyta, kad languose atsiradę nesandarumai gali būti ir netinkamos langų eksploatacijos pasekmė, tačiau tokių įrodymų į bylą atsakovas nepateikė. Teismo eksperto T. M. išvada dėl langų defektų yra pagrįsta. Atsižvelgus, jog ieškovė nėra statybų specialistė, pastebėti, kad langai sumontuoti ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, be specialaus tyrimo neturėjo galimybės, apžiūros metu pamatyti, jog langai yra nesandarūs, kai namas nebuvo gyvenamas ir šildomas, neturėjo galimybės. Šie defektai atsirado, tik pradėjus namą šildyti ir jame gyventi. Atsižvelgus į teismo ekspertizės išvadą bei vertinimo aktą Nr. VA-1006-072023, jog tokie trūkumai pirkėjui yra nematomi, laikytini paslėptais trūkumais. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. D1-131 Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008) 8 punktą statinys, jo šildymo, kondensionavimo, vėdinimo ir kitos inžinierinės sistemos (kiti įrenginiai) turi būti suprojektuoti bei pastatyti taip, kad juos naudojant būtų kuo mažesnės energijos sąnaudos, atsižvelgiant į vietovės klimatines savybes ir pastato naudotojų reikmes. Šiuo atveju dėl langų sumontavimo mūro angose ir jų nesandarumo pažeidžiamas ne tik minėtas esminis statinio reikalavimas, bet ir sutarties sąlygos, pagal kurias ieškovei buvo parduotas B energinio naudingumo klasės gyvenamasis namas.

25.       Atsakovės atstovai neginčijo, jog vitrininis langas yra nekokybiškas ir neatitinka sertifikate nurodytų reikalavimų, be to, teismo eksperto išvadą, kad šis langas yra nekokybiškas, patvirtina 2020 m. birželio 15 d. eksperto N. B. išvada, termovizijos tyrimą atlikusio A. K. paaiškinimai, 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktas Nr. 2021-02-22-1. Tuo pagrindu pripažintina, kad vitrininis langas dėl nustatytų defektų neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų, pagal teismo ekspertizės aktą bei vertinimo aktą Nr. VA-1006-072023 šis trūkumas pirkėjui yra nematomas, nes išryškėjo naudojimo metu, todėl pripažintinas paslėptu. Faktiškai gyvenamajame name yra sumontuoti kitokio tipo langai, nei buvo numatyti projekte, ir jie yra su perskyrimais. Byloje nėra duomenų, jog antro aukšto vitrininių langų tipo langai neužtikrina saugos reikalavimų, o eksperto išvada dėl langų saugumo, nesant įrengtų apsauginių ekranų neatitikimo, pateikta, išimtinai vertinant projekte nurodytus sprendinius. Vien nustatytas faktas, kad apsauginių ekranų neįrengimas neatitinka projekto sprendinių, nesant jokių duomenų, kad faktiškai gyvenamajame name įrengti langai neužtikrina teisės aktuose nustatytų saugumo reikalavimų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl apsauginių ekranų neįrengimo langai neatitinka jiems nustatytų kokybės reikalavimų ir dėl to jų negalima naudoti pagal paskirtį. Tuo pagrindu teismo eksperto išvadose nurodytas šis antro aukšto langų defektas atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal teismo eksperto išvadą bei jo nurodytą teisės aktą, galima spręsti, jog orlaidžių nesumontavimas į langus nurodytas kaip defektas, nes jis ne tik neatitinka Projekto reikalavimų, bet oro kokybę reglamentuojančio teisės akto reikalavimo. Tačiau ieškovė, pirkdama kotedžą, matė, kad nėra orlaidžių ir langai be orlaidžių jai buvo tinkami. Ieškovė patvirtino, jog langai ir be sumontuotų orlaidžių atlieka savo funkciją. Šie ieškovės parodymai paneigia teismo eksperto išvadą, jog dėl orlaidžių nesumontavimo yra pažeidžiamas oro kokybę reglamentuojančio teisės akto reikalavimas. Be to, byloje kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad dėl orlaidžių nesumontavimo langai neatitinka jiems keliamus kokybės reikalavimus ir jie netinkami naudoti, nėra. Todėl vien tai, jog orlaidžių nesumontavimas neatitinka projekto sprendiniams, neįrodo kad langai yra su defektais ir jų negalima naudoti pagal paskirtį. Ši teismo eksperto išvada atmestina kaip nepagrįsta.

26.       Vienas iš teismo eksperto nustatytų defektų yra tai, kad lauko durys yra sumontuotos mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje ir šis defektas nustatytas tuo pagrindu, kad toks sprendinys buvo numatytas projekte. Tačiau, kaip matyti iš ekspertizės akte esančio paveikslo Nr. 12, projekte buvo numatytas, kad sienos termoizoliacijos sluoksnyje turėjo būti sumontuoti tik langai, pačiame projekte tokio reikalavimo nėra, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismo ekspertas padarė šią išvadą. Be to, joks teisės aktas nenumato, jog lauko durys privalo būti sumontuotos sienų termoizoliacijos sluoksnyje. Todėl šis teismo eksperto nustatytas defektas atmestinas kaip nepagrįstas. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad eksperto išvada, jog lauko durų ir sienų sandūroje iš vidaus bei tarp lauko durų staktos ir sienos yra šalčio tiltai, yra pagrįsta, iš esmės šios aplinkybės neginčija ir atsakovė, tik teigia, jog tai nėra defektas. Įvertinus, kad per šalčio tiltus iš namo vidaus išeina šiluma, o iš lauko skverbiasi šaltis, dėl ko yra pažeidžiamas esminis statinio reikalavimas, numatytas Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008) 8 punkte, priešingai, nei teigia atsakovė, yra pagrindas nustatytus šalčio tiltus laikyti durų defektu. Nesutiktina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog durys yra nekokybiškos, o vien aplinkybė, kad deklaracija yra netinkama, nereiškia, kad pats gaminys yra blogas. Pagal 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 4 straipsnį lauko duris, kaip statybos produktą, pateikiant į rinką privalo būti parengta jų eksploatacinių savybių deklaracija, kuri patvirtina, jog šio statybos produkto savybės atitinka deklaruotas eksploatacines savybes. Šiuo atveju lauko durų atitikties deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, kas leidžia preziumuoti, jog lauko durys neatitinka kokybės ir saugumo reikalavimų, neužtikrina statinio esminio energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimo (Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 8 punktas, Statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 9 punktas). Ieškovė, įsigydama gyvenamąjį namą, ne kartą atsakovų atstovų teiravosi dėl medžiagų kokybės, klausė dėl jų deklaracijų, tačiau medžiagų deklaracijos ieškovei nebuvo pateiktos, atsakovų atstovams užtikrinus, jog visos gyvenamojo namo medžiagos, tame tarpe ir lauko durys, yra kokybiškos, kas ir lėmė ieškovės apsisprendimą pirkti gyvenamąjį namą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog sutarties sudarymo metu ieškovei buvo pateikta klaidinga informacija apie duris, todėl parduotas gyvenamasis namas neatitinka šalių suderintos valios dėl parduoto gyvenamojo namo kokybės. Nustatyti lauko durų defektai, atsižvelgiant į teismo ekspertizės bei vertinimo akto Nr. VA-1006-072023 išvadas, jog tokie trūkumai pirkėjui yra nematomi, taip pat tai, kad ieškovei lauko durų atitikties deklaracija nebuvo pateikta nei namo apžiūrų metu, nei sandorio sudarymo metu, šalčio tiltai išryškėjo, tik pradėjus namą šildyti ir jame gyventi, laikytini paslėptais trūkumais.

27.       Nustatyta, kad dėl langų ir lauko durų defektų iš gyvenamojo namo vidaus išeina šiluma ir į jo vidų skverbiasi šaltis, dėl ko sumažėjo gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė, namuose šilumai palaikyti ieškovei reikalingos papildomos priemonės, kas neabejotinai sukelia nepatogumus ieškovei, neužtikrina galimybės gyvenamuoju namu naudotis pagal paskirtį, todėl sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas nustatytiems langų ir lauko durų trūkumams ištaisyti.

28.       Atsižvelgus į teismo eksperto pateiktą išvadą, ekspertizės akte esančias nuotraukas, fiksuojančias šiuos defektus, pripažintina, kad komunikacijų šachtos ir akmens skaldos nuogrindos defektai ieškovei namo apžiūros metu buvo aiškiai matomi, todėl šie defektai laikytini akivaizdžiais ir už juos atsakovas atsakyti neprivalo. Ieškovė namą pirko ne pagal projektą, o atsižvelgdama į faktines jo charakteristikas, todėl vertinti šių defektų akivaizdumą pagal projekte numatytų sprendinių žinomumą pirkėjui, nėra pagrindo. Nors ieškovė nurodė, kad namą apžiūrėjo žiemą, buvo sniego, todėl neįrengtos nuogrindos nematė, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Atsakovės nurodytas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų), išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus, projektiniams sprendiniams (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 1 punktas), tuo tarpu mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) gyvenamojo pastato ar sublokuotų gyvenamųjų pastatų nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 (Statybos techninis reglamento STR 2.02.09:2005 1 punktas), todėl ekspertas N. B., vertindamas laiptų atitiktį teisės aktų reikalavimams, pagrįstai rėmėsi Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005.

29.       Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad faktiškai yra įrengtos penkios lauko laiptų pakopos, kurių aukštis nuo 5 iki 14 cm, gylis – nuo 27 iki 30 cm – netenkina projekto nurodymų – dvi laiptų pakopos, o matmenys – gylis 40 cm bei STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“. Atsakovės nurodytas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų), išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus, projektiniams sprendiniams (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 1 punktas), tuo tarpu mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) gyvenamojo pastato ar sublokuotų gyvenamųjų pastatų nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 (Statybos techninis reglamento STR 2.02.09:2005 1 punktas), todėl ekspertas N. B., vertindamas laiptų atitiktį teisės aktų reikalavimams, pagrįstai juo rėmėsi. Teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad šis defektas yra akivaizdus. Eksperto N. B. 2020 m. birželio 15 d. išvadoje nurodyta, kad šis defektas nėra paslėptas, buvo akivaizdus pirkimo – pardavimo sutarties metu, pirkėja šį akivaizdų defektą turėjo pastebėti ir pareikšti pretenzijas, paprašyti perdaryti laiptus arba nepirkti statinio, jeigu laiptai netiko. Atsižvelgus į šias išvadas, ieškovės paaiškinimus, pripažintina, jog nustatyti lauko laiptų defektai buvo akivaizdūs ir už juos atsakovė atsakyti neprivalo. Nors teismo posėdyje teismo ekspertas teigė, kad pirkėja, neturėdamas projekto, negalėjo matyti, jog laiptai netinkami, kas taip pat nurodyta ir 2023 m. liepos 3 d. Vertinimo akte Nr. VA-1006-072023, tačiau ieškovė pirko namą ne pagal projektą, todėl vertinti šių defektų akivaizdumą pagal Projekte numatytų sprendinių žinomumą pirkėjui, nėra pagrindo.

30.       Teismo eksperto pateiktą išvadą dėl terasos defektų patvirtina 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo aktas bei 2020 m. gegužės 6 d. priedas Nr. 1 prie 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akto, kuriuose nurodyta, kad terasoje daug kur nėra palikta tarpų tarp lentų išilginiam temperatūriniam plėtimuisi, atšokę terasinių lentų apdailiniai galai. Atsakovas teismo eksperto nustatytų terasos defektų neginčijo, tačiau teigė, kad ieškovė už ją nemokėjo, ji buvo dovana. Šalių paaiškinimai bei nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita leidžia pagrįstai spręsti, jog šalys tarėsi ir ieškovė pirko gyvenamąjį namą kartu su terasa, kurios kaina įėjo į bendrą perkamo objekto sumą. Vien aplinkybė, kad terasa nebuvo numatyta projekte, nesudaro pagrindo teigti, jog už ją ieškovė nemokėjo. Atsižvelgus į nustatytų terasos defektų pobūdį, į tai, kad visi terasos defektai atsirado jau po sutarties sudarymo, ją pradėjus naudoti, nustatyti defektai laikytini paslėptais bei trukdančiais tinkamai terasa naudotis pagal paskirtį, kas sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas nustatytiems terasos defektams pašalinti. Ieškovės į bylą pateiktame 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akte, 2020 m. gegužės 6 d. priede Nr. 1 prie 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akto, Pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akte Nr. 2021-03-22-1 nustatyti ir kiti terasos defektai: po terasa kaupiasi vanduo, terasos karkasas įrengtas ant medinio karkaso, kuris yra pažeistas ir pradėjęs pūti, tačiau tokių defektų teismo ekspertas nenustatė. Šias aplinkybes paneigia ir eksperto N. B. išvada, kurioje nurodyta, kad medinio karkaso puvimo požymių nėra, šių aplinkybių nepatvirtina ir prie minėtų aktų pridėtos terasos nuotraukos, todėl teismas jų nepripažino terasos defektais. Defektų nustatymo 2020 m. balandžio 9 d. akte defektu įvardinta ir tai, kad terasos šoninės lentos remiasi į dirvožemį, tačiau vien šis faktas, nesant jokių duomenų, kad tai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, jog dėl to lentos yra pažeistos, pats savaime negali būti vertinamas defektu.

31.       Teismas įvertinęs, jog eksperto N. B. išvada dėl trinkelių dangos defektų pateikta atlikus apžiūrą ties kaimyniniais gyvenamaisiais namais ((duomenys neskelbtini) g. C ir B), šia išvada, vertinant ieškovei priklausančio žemės sklypo grindinio defektus, nesivadovautina. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad faktiškai įrengta trinkelių danga yra nelygi – duobėta, išmatuoti nuolydžiai įvairiose kiemo vietose – skirtingi, todėl susidaro įdubimai, kuriuose laikosi lietaus vanduo, susidaro ledas, įdubimai labiausiai paplitę inžinierinių tinklų zonoje bei automobilių parkavimo zonose. Šių defektų atsiradimą sąlygojo netinkama trinkelių klojimo kokybė, atliekant trinkelių klojimo darbus. Iš ekspertizės akte esančių 108-110 nuotraukų matyti užfiksuotos balos, tačiau, ar šios balos įeina į ieškovės asmeniniam naudojimui nupirkto žemės sklypo plotą, neaišku, to negalėjo paaiškinti ir teismo ekspertas. Teismui nekilo abejonių, kad A. P. vizualinės apžiūros akte esančiose nuotraukose užfiksuoti duomenys, jų aprašymai (išskyrus tai, kad pagal projektą turėjo būti sudėtos 8 mm trinkelės, nes tai prieštarauja projekto sprendiniams) apžiūros metu buvo teisingi, tačiau iš šiame akte esančių nuotraukų bei jų aprašymų tiksliai nustatyti, kur kieme yra užfiksuotos balos bei trinkelės be atsijų, nėra galimybės. Nors A. P. teigė, kad šie trūkumai nustatyti ieškovės naudojamo žemės sklypo plote, tačiau įvertinus, kad šis liudytojas yra ieškovės tėvas, jų santykiai yra geri, spręstina, jog liudytojas yra suinteresuotas teikti parodymus dukros naudai, nesant jokių jo nurodytų aplinkybių patvirtinančių kitų įrodymų, šiais liudytojo parodymais nesiremtina. Be to, tvarkymo darbai buvo atlikti po A. P. apžiūros ir po šių darbų, nuotraukose fiksuota vieta nebuvo apžiūrėta. Iš bylos medžiagos matyti, kad po atsakovės atliktų darbų ieškovės bendrą naudojamą žemės sklypo gerbūvį (grindinį) apžiūrėjo tik teismo ekspertas, tačiau, kurioje žemės sklypo dalyje pateikta jo išvada dėl defektų, neaišku, o teismo ekspertas pats trinkelių neatidenginėjo ir vadovavosi A. P. pateikta informacija, kuri buvo nustatyta iki atsakovo pataisymo darbų atlikimo. Tuo pagrindu pripažintina, kad eksperto išvada, jog ieškovės asmeninio naudojimo žemės sklypo dalyje yra netinkamai – ne pagal projektą įrengti skaldos pagrindai, yra nepagrįsta. Ieškovė neįrodė, jog jai pagal sutartyje asmeninėn nuosavybėn ir naudojimui nupirktoje žemės sklypo dalyje yra duobės, įdubimai, kuriuose laikosi balos. Iš ekspertizės akto bei eksperto paaiškinimų matyti, kad ieškovei priklausančioje žemės sklypo dalyje yra išmatuotas 0,95 laipsnių atvirkštinis nuolydis į nuotekas, tačiau nesant jokių įrodymų apie ieškovės žemės sklypo dalyje esančius defektus, vien šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog žemės sklypo gerbūvis (grindinys) yra su defektais ir jo negalima naudoti pagal paskirtį. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolius žemės sklypo gerbūvio (grindinio) defektams taisyti atmestinas kaip nepagrįstas.

32.       Teismo eksperto T. M. pateiktose lokalinėse sąmatose yra nurodyta defektų šalinimo vidutinė rinkos kaina. Įvertinus 2021 m. MB „Artfiksa“ lokalinėje sąmatoje bei Išplėstinėje sąmatoje esančius duomenis, juos sulyginus su teismo eksperto lokalinėse sąmatose nurodytais duomenimis matyti, jog MB „Artfiksa“ defektų šalinimo medžiagos, jų kiekiai neatitinka teismo eksperto lokalinėse sąmatose nurodytų medžiagų bei kiekių, nustatyti, ar visi Išplėstinėje sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos yra būtinos, šalinant nustatytus defektus, nėra galimybės, joje nekonkretizuoti langų pakeitimo darbai, neaišku, kokio dydžio langai yra paskaičiuoti, apdailos darbams atlikti paskaičiuotos darbo sąnaudos bei medžiagos sienų ir stogo susikirtimo vietų sandarinimo darbus pagal termovizoriaus parodymus visuose kambariuose, kai tokie darbai pagal bylos medžiagą ne visur yra reikalingi, taip pat paskaičiuoti vidaus ir išorės apdailos darbai, tiek po sandarinimo darbų pagal termovizijos tyrimą, tiek po lango, durų keitimo, t. y. dvigubi darbai, nenurodant tikslių medžiagų kiekių, taisomų trūkumų mato vienetų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, liudytojo A. Š. parodymus, spręstina, kad ieškovės pateikta MB „Artfiksa“ lokalinė sąmata neatspindi realios kainos, būtinos nustatytiems defektams ištaisyti, dėl ko tikėtina viršytų tikruosius nuostolius, o dėl jos neatitikimo eksperto lokalinėse sąmatose nurodytiems duomenims išgryninti būtinų darbų, reikalingų defektams šalinti, nėra galimybės, todėl teismas, nustatydamas ieškovei priteistiną sumą defektams ištaisyti, šiomis ieškovės pateiktomis sąmatomis nesivadovavo. Nors ieškovė į bylą pateikė UAB „Baltijos darbas“ sudarytą stogo defektų šalinimo sąmatą, pagal kurią stogo defektų šalinimo darbų kaina nurodyta 17 570,50 Eur su PVM, tačiau remtis šia sąmata, vertinant ieškovės gyvenamojo namo stogo defektų ištaisymo darbus, nėra pagrindo, kadangi šioje sąmatoje nurodyti darbai atlikti kaimyniniam namo stogui, joje nurodyti kiekiai bei darbai neatitinka teismo eksperto lokalinėse sąmatose nurodytų darbų bei medžiagų kiekių.

33.       Atsakovės į bylą pateikta eksperto N. B. lokalinė sąmata sudaryta, nurodant defektų šalinimo kainas dviem gyvenamiesiems namams, t. y. (duomenys neskelbtini) (ieškovės) ir (duomenys neskelbtini) g. C (kaimyninio), iš šios lokalinės sąmatos nėra aišku, kurie darbai, kuriame gyvenamajame name turi būti atlikti, kokie kiekvieno gyvenamojo namo defektų šalinimo darbų kiekiai, mato vienetai. UAB „Tikri langai“ komerciniame pasiūlyme Nr. 150716-01 nurodyta, jog gaminiams garantija nesuteikiama. Atsakovės pateikti įrodymai yra neinformatyvūs, neišsamūs, kelia abejonių pateiktų pasiūlymų patikimumu, teismas jais nesirėmė. Iš šalių teikiamų įrodymų matyti, kad kiekviena jų, siekdamos pagrįsti jai palankiausią poziciją, teikia jai tinkamiausius rangovų komercinius pasiūlymus, t. y. ieškovė teikia kuo didesnes rangovų sąmatas, o atsakovė – kuo mažesnes. Ieškovė iki šiol jokių defektų šalinimo darbų nėra atlikusi ir realių nuostolių nėra patyrusi, todėl, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nustatytų ieškovės gyvenamojo namo defektų šalinimo išlaidų dydžiai nustatinėtini pagal teismo eksperto T. M. pateiktose lokalinėse sąmatose paskaičiuotas defektų šalinimo vidutines rinkos kainas, iš jų išminusuojant kainas už nenustatytus ar nustatytus akivaizdžius defektus, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga. 

34.       Teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Stogo defektų šalinimo darbai“ stogo defektų pašalinimo kainą be tiesioginių, netiesioginių išlaidų bei be PVM sudaro 5 160 Eur, į kurią įtraukti su nenustatytais defektais susiję darbai – 37,57 Eur medinių paviršių antiseptinimas skiediniais (sąmatos 15 eilutė), bei nustatyti akivaizdžių trūkumų darbai – 105,05 Eur sniego užtvaros įrengimas (sąmatos 16 eilutė), 199,40 Eur pristatomų kopėčių montavimas (sąmatos 18 eilutė) ir 407,31 Eur žaibosaugos įrengimas (sąmatos 19, 20, 21, 22 eilutės), todėl šiomis sumomis mažintina stogo defektų šalinimo darbų kaina ir pagrįsta ieškovės būsimų stogo defektų šalinimo darbų kaina yra 6 459,12 Eur.

35.       Siekiant ištaisyti langų defektus, visus namo langus reikia permontuoti į apšiltinimo sluoksnį, o išardžius langus yra didelė rizika, jog jų panaudoti nebus galimybės, be to, tokie langai neteks garantijos, todėl šiuo atveju, siekiant tinkamai ištaisyti esamus defektus bei užtikrinti pastato atitikimą B energinio naudingumo klasei, būtina į apšiltinimo sluoksnį sumontuoti naujus langus. Teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Langų defektų šalinimo darbai“ langų defektų šalinimo kainą be tiesioginių, netiesioginių išlaidų bei be PVM sudaro 6 851 Eur, į kurią įtrauktas nustatytas akivaizdus trūkumas – 525 Eur orlaidės langams, todėl šia suma teismas mažino langų defektų šalinimo darbų kainą ir sprendė, jog pagrįsta ieškovės būsimų langų defektų šalinimo darbų kaina yra 8 798,06 Eur.

36.       Nustatyta, kad lauko durys yra nekokybiškos, todėl turi būti pakeistos. Teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Lauko durų defektų šalinimo darbai“ lauko durų defektų šalinimo kainą sudaro 662 Eur. Šioje lokalinėje sąmatoje numatyti visi darbai yra būtini, todėl nurodyta kaina yra pagrįsta.

37.       Teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Apdailos darbų išardymo ir sutvarkymo sąmata“ apdailos darbų kainą sudaro 4 945 Eur. Šioje lokalinėje sąmatoje numatyti visi būtini darbai, todėl nurodyta kaina yra pagrįsta.

38.       Teismo eksperto išvadoje nurodyti terasos darbai – terasos išardymas, hidroizoliacijos paklojimas, medinio karkaso antiseptikavimas, 10 proc. defektuotų terasos kompozicinių lentų pakeitimas. Teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Terasos defektų šalinimo darbai“ terasos defektų šalinimo kaina be tiesioginių, netiesioginių išlaidų bei be PVM sudaro 824 Eur, į kurią įtraukta drenažo įrengimo kaina – viso 180,76 Eur bei gulekšnių ardymas ir naujų įrengimas – viso 205,23 Eur (sąmatos 2, 11, 12 eilutės). Byloje nustatyta, kad terasos defektai susiję su netinkamu lentų įrengimu, medinis karkasas yra geras, po lentomis vanduo nesikaupia, todėl drenažo įrengimo bei gulekšnių ardymo ir naujų įrengimo darbai nepagrįstai įtraukti į sąmatą, šiomis sumomis mažintina terasos defektų šalinimo darbų kaina ir pagrįsta šių darbų kaina yra 771,53 Eur.

39.       Socialinių draudimų išlaidos bei mechanizmų vertės yra tiesioginės statinio statybos išlaidos, kurios, taisant statinio defektus, visuomet bus įtrauktos į bendrą kainą. Be to, ieškovė yra fizinis asmuo, kuri privalo mokėti mokesčius, defektams šalinti ji yra sudariusi preliminarią sutartį su juridiniu asmeniu, todėl teismas neturi teisinio pagrindo, priteisiant ieškovei būsimas išlaidas, nepriteisti PVM ar kitų mokesčių dalies. 

40.       Darytina išvada, jog ieškovės realius, būtinus ir protingus nuostolius gyvenamojo namo defektams ištaisyti sudaro 21 635,71 Eur (6 459,12 Eur + 8 798,06 Eur + 662 Eur + 4 945 Eur + 771,53 Eur), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 21 635,71 Eur nuostolių gyvenamojo namo defektams ištaisyti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

41.       Ieškovės pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 18 324,38 Eur (10 157,88 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 3 574,55 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, 4 591,95 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), iš viso, išminusavus 37,50 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra 25 777,41 Eur. Ieškovės ieškinys tenkintas 32,84 proc. (21 635,71 Eur x 100 proc. / 65 879,40 Eur), todėl iš atsakovės ieškovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 8 465,30 Eur (25 777,41 Eur x 32,84 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 9 112,94 Eur (13 569 Eur x 67,16 proc.). Šalių bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 647,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai tenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš viso sudaro 113,50 Eur, atitinkamai, iš ieškovės priteistina 76,23 Eur (113,50 Eur x 67,16 proc.), iš atsakovės – 37,27 Eur.

III.       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

42.       Atsakovė UAB „Aistas“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir nurodymus, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo aiškintis, ar nėra paslėptų ieškovei parduoto turto trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Šie išaiškinimai yra aktualūs ir turėjo būti privalomai vykdomi, iš naujo nagrinėjant šį teisinį ginčą. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 18 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios teismo sprendimo (nutarties) privalomumo apimtį. Teismas nevertino pačios ieškovės elgesio, nepasisakė ir nenagrinėjo reikalavimo racionalumo, kai vietoj trūkumų šalinimo buvo siūloma atpirkti daiktą iš ieškovės, jai sumokant rinkos kainą, arba parduoti tretiesiems asmenims, todėl ieškovė nebūtų turėjusi jokių nuostolių, ir nevertino CK 5.1 straipsnyje įtvirtinto principo. Ieškovė reikalavo tik 14 121 Eur mažesnės kainos, nei sumokėjo už visą nekilnojamąjį turtą, kas yra aiškiai neteisinga ir neprotinga. Teismas neteisingai vertino turto įgijimo aplinkybes kitų bylos faktinių aplinkybių kontekste bei kvalifikuojant santykius. Ieškovė matė, iš kokių medžiagų pastatytas gyvenamasis namas ir jai viskas tiko. Teismas įrodymus vertino itin tendencingai, selektyviai, bandydamas surasti tik ieškovei naudingus faktus, nesivadovaudamas nei apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, nei įrodymų vertinimo taisyklėmis. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie negalėjimą naudoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį.

1.2.                      Priteisdamas ieškovei iš atsakovės 21 635,71 Eur nuostolių gyvenamojo namo, esančio  (duomenys neskelbtini) trūkumų ištaisymui, teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas 21 635,71 Eur sumą ieškovei priteisė T. M. atliktos ekspertizės akte atliktais paskaičiavimais ir visiškai neįvertino atsakovės argumentų dėl PVM mokesčio. Ieškovė turto neremontavo, jokio PVM mokesčio nesumokėjo, todėl PVM mokestis negalėjo būti priteistas. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė kažkam būtų sumokėjusi ir socialinio draudimo išlaidas ar išlaidas už mechanizmus, tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, pelno mokestį, papildomas išlaidas, kurios sudaro apie 8 000 Eur. Teismas jų net nedetalizavo. Ieškinys galėjo būti tenkintas tik 3 752 Eur sumoje. Teismo nurodytas motyvas, kad atsakovė pripažino defektus yra visiškai neteisingas, o išvada apie garantinių terminų taikymą prieštarauja įstatymui ir sutarties nuostatoms.

1.3.                      Teismas netinkamai vertino eksperto T. M. išvadą, kurioje nepagrįstai buvo tiriami ne gyvenamojo namo defektai, bet gyvenamojo namo atitiktis projektui, todėl, priteisdamas didesnes sumas, šia išvada prieštaringai vadovavosi, daugelyje sprendimo vietų perrašinėjo bendro pobūdžio eksperto cituotus STR reikalavimus. Nors išvadoje ekspertas T. M. konstatavo, kad netinkamai atlikti stogo įrengimo darbai bei įrengti langai ir lauko durys yra akivaizdūs defektai, tačiau teismas nurodė, kad šie trūkumai yra paslėpti. Šis ekspertas buvo akivaizdžiai suinteresuotas, teismo paskirtas išimtinai ieškovės prašymu, kas rodo teismo šališkumą. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad teismo eksperto T. M. išvada patvirtina paslėptus defektus ir visiškai nevertino atsakovės nurodytų argumentų, kad statytojas statybos metu galėjo keisti neesminius sprendinius, ir tokiu atveju, projekto koreguoti nereikia, nebent to reikalauja statytojas. Stogo danga, langai nėra laikanti konstrukcija, todėl jie galėjo būti pakeisti statybos metu, nekeičiant projekto.

1.4.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 6 459,12 Eur (su PVM) stogo defektų šalinimo išlaidų

1.5.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės už viso namo langų pakeitimą 8 798,06 Eur. Pirkėja matė perkamo gyvenamojo namo langus, ši aplinkybė ieškovei buvo akivaizdi gyvenamojo namo pirkimo metu, ką nustatė ir teismo ekspertas, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovės. Nei byloje, nei ekspertizės akte nėra jokių duomenų apie langų ar deklaracijos netinkamumą. Teismas taip pat nenurodė jokių langų netinkamumo požymių, išskrus vitrininį langą, kurį atsakovė sutiko pakeisti. Eksperto išvadoje teigiama, kad langų tvirtinimas netinkamas, tačiau teismas nevertino, kad ekspertas T. M. tik vizualiai apžiūrėjo langus ir neatliko jokių tyrimų. Nėra jokių projektinių sprendinių, pagal kuriuos langai turėtų būti sumontuoti sienų termoizoliacijos sluoksnyje. Gyvenamojo namo statybos metu nebuvo reikalavimo langus montuoti sienų termoizoliacijos sluoksnyje, dėl ko toks langų sumontavimo būdas negali būti laikomas trūkumu. Be to, teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė visų namo langų pakeitimo išlaidas, nors ekspertas T. M. patvirtino, jog antro aukšto langai yra kokybiški, patenka į eksploatacinių savybių deklaracijos charakteristikas, tik blogai padarytos sandūros.

1.6.                      Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 662 Eur už durų pakeitimą. Ši aplinkybė ieškovei buvo akivaizdi gyvenamojo namo pirkimo metu. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad lauko durys yra netinkamos, kad nustatyti šalčio tiltai yra defektas. Tai negali būti laikoma defektu. Nei ekspertas, nei teismas tokios savo išvados nepagrindė jokia teisės norma. Ieškovė nepateikė jokių durų nekokybiškumą patvirtinančių duomenų. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 4 945 Eur už apdailos išardymo ir sutvarkymo darbus, abstrakčiai nurodydamas, kad eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Apdailos darbų išardymo ir sutvarkymo sąmata“ apdailos darbų kainą sudaro 4 945 Eur, todėl ši suma yra pagrįsta ir priteistina. Teismas nepaskaičiavo ir nenurodė, kokia yra ieškovės pageidavimu norimų pakeisti langų, durų likutinė vertė. Nepagrįsta teismo išvada priteisti iš UAB „Aistas“ pinigines lėšas dėl nustatytų terasos trūkumų. Terasa nėra pirkimo – pardavimo sutarties dalykas, ji net nepaminėta sutartyje, teisiškai nebuvo registruota ir suprojektuota. Be to, siekiant pašalinti faktiškai esančius terasos defektus, nėra reikalinga senąją terasą pakeisti nauja prabangia terasa.

1.7.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto N. B. ekspertizės aktu. Toks teismo vertinimas laikytinas itin šališku ir neteisingu, nes ekspertas N. B. turi pakankamą kvalifikaciją atlikti ginčo objekto ekspertizę, yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Šio eksperto išvada buvo parengta, dalyvaujant abiem šalims. Prie parengtos ekspertizės išvados buvo pateikta ekspertizės išvadoje nustatytų butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir 1C,  (duomenys neskelbtini), defektų šalinimo lokalinė sąmata, pagal kurią nustatytų defektų šalinimo kaina viso sudaro 3 752,22 Eur (su PVM)sumą. Teismas itin selektyviai vertino trečiojo asmens K. J. K. parodymus, nors šis asmuo vykdė ginčo objekto techninę priežiūrą. 

1.8.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino pirkėjo atsakomybę reglamentuojančias teisės normas šios bylos aplinkybių kontekste, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu klausimu. Bylos duomenys, ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, sutarties nuostatos patvirtina, kad, prieš sudarant 2019 m. vasario 26 d. dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė detaliai apžiūrėjo ketinamą įsigyti turtą ir jo kokybė ieškovei tiko, ką ieškovė patvirtino sudarydama šią sutartį. Teismas visiškai nevertino pirkimo – pardavimo sutartyje šalių aptartų sąlygų, t. y. kad ieškovei daikto kokybė tiko, ji buvo aptarta ir ieškovės nurodomi daikto trūkumai buvo akivaizdūs, ką nustatė netgi teismo ekspertas. Tačiau teismas visiškai nesivadovavo CK 6.327 straipsnio 2 ir 5 dalių, 6.333 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, numatančiomis pardavėjo teisę remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais. Šalis sieja ne rangos, bet pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, dėl ko vien aplinkybė, kad ginčo nekilnojamajame daikte faktiškai atlikti darbai neatitinka tam tikrų projekto sprendinių, nesudaro pagrindo nuostolių atlyginimui, kadangi pirkimo – pardavimo sutartimi šalys dėl to nesulygo. Teismo išvada apie garantinių terminų taikymą prieštarauja įstatymui ir sutarties nuostatoms. Teismas neteisingai taikė rangą reglamentuojančias normas, ši norma taikytina, tarp šalių esant rangos sutarčiai ir rangos santykiams. Ieškovės ieškinys yra pareikštas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, todėl ši norma negali būti taikoma.

1.9.                      Teismo neobjektyvų įrodymų vertinimą įrodo ir bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimas. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė šešis kartus tikslino ieškinį, galiausiai atsisakė 2 procentų ieškinio sumos. Ieškovei atsisakius dalyje ieškinio, išlaidos turi būti paskirstytos proporcingai. Ieškinio atsisakė dėl tvoros įrengimo, trinkelių sudėjimo bendro naudojimo žemėje, dėl ko atsakovė plačiai atsikirtinėjo į tokius reikalavimus, teikė didelės apimties įrodymus bei patyrė atstovavimo išlaidas.

1.10.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepagrįstai jos netaikė. Sutarties sudarymo data ir turto perdavimas yra svarbi aplinkybė, vertinant sutarties sąlygas bei reikalavimų pareiškimo terminus. Nustatyta, kad ieškovė pirmas pretenzijas atsakovei dėl daikto trūkumų pradėjo reikšti tik 2020 m. pavasarį (balandžio mėn.), t. y. daugiau nei po vienerių metų termino. Pretenzijų pareiškimas po daugiau nei metų laiko negali būti laikomas protingu terminu.

43.       Ieškovė N. P. su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Teismas atsižvelgė į visus Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje aptartus nurodymus ir atliko išsamią sutarties sudarymo analizę, vertino tai, ar ginčo nekilnojamieji daiktai atitiko įprastus tokio pobūdžio statiniams keliamus reikalavimus, apibrėžtus teisės aktuose. Be to, teismas detaliai aptarė kiekvieną defektą ir jo akivaizdumą. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, neturėjo pagrindo vadovautis kitoje civilinėje byloje priimta nutartimi. Ieškovės nesutikimas perleisti gyvenamąjį namą atgal atsakovei negali įrodyti, kad namo kokybė ieškovei tinka. Ši aplinkybė negali turėti jokios reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo padarytos išvados ir nustatytos faktinės aplinkybės atitinka byloje surinktus ir pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertintus įrodymus, išvados pagrįstos ištirtų ir aptartų įrodymų visetu, argumentuotai atsakant į pagrindinius ginčui išspręsti būtinus klausimus.

2.2.                      Teismo paskirtos ekspertizės akto išvados, kuriomis teismas rėmėsi, nėra pilna apimtimi palankios ieškovės įrodinėjamai pozicijai byloje, todėl nėra pagrindo abejoti teismo eksperto T. M. nešališkumu. Ekspertizės akto išvados dėl nustatytų ginčo gyvenamojo namo ir aplinkos tvarkymo statybos darbų broko, daugeliu atveju yra grindžiamos išimtinai Statybos įstatymo, STR ir kitų statybų procesą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis. Analogiški argumentai dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, jų ištaisymo būdų bei kaštų, yra nurodomi į bylą pateiktuose įrodymuose. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, turėjo teisę prašyti paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teismas pagrįstai ir tinkamai vertino eksperto T. M. ekspertizės aktą ir jo išvadas ir pagrįstai nesivadovavo eksperto N. B. ekspertizės aktu.

2.3.                      Patikslinant ieškinio sumą, buvo remiamasi pateiktais statybinių bendrovių komerciniais pasiūlymais, su jose nurodytomis statybos darbų kainomis. Teismas vadovavosi teisingumo, protingo ir sąžiningumo principais ir pagrįstai iš atsakovės priteisė 21 635,71 Eur nuostolių.

2.4.                      Teismo ekspertas T. M. teismo posėdyje dėl stogo patvirtino pateikto ekspertizės akto išvadas, papildomai paaiškino, jog yra nustatyti aiškūs stogo neatitikimai statybų procesą reguliuojantiems normatyviniams aktams. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad vietoje skardinės stogo dangos sudėjus čerpes buvo pažeistas Statybos techninio reglamento STR 2.01.01 (1):2005) 8 punktas, t. y. esminis statinio reikalavimas mechaninis atsparumas ir pastovumas. Teismas taip pat darė pagrįstą išvadą, kad sudėta per sunki stogo danga laikytina paslėptu ieškovės nupirkto daikto trūkumu, teismo eksperto T. M. nurodyti stogo defektai dėl nesandarios stogo sandūros yra pagrįsti. Teismas pagrįstai nustatė, kad stogo defektai – per sunki stogo danga, per mažas stogo nuolydis bei nesandari stogo dangos sandūra yra paslėpti defektai ir pagrįstai iš atsakovės priteisė 6 459,12 Eur stogo defektų šalinimo išlaidų. Teismas pagrįstai nustatė, kad dėl langų ir lauko durų defektų iš gyvenamojo namo vidaus išeina šiluma ir į jo vidų skverbiasi šaltis, dėl ko sumažėjo namo energinio naudingumo klasė, namuose šilumai palaikyti ieškovei reikalingos papildomos priemonės, kas neabejotinai sukelia nepatogumus ieškovei, neužtikrina galimybės gyvenamuoju namu naudotis pagal paskirtį, kas sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas nustatytiems langų ir lauko durų trūkumams ištaisyti. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės už gyvenamojo namo langų pakeitimą 8 798,06 Eur sumą ir 662 Eur sumą už durų pakeitimą. Apdailos darbai yra neatskiriamai susiję su teismo nustatytais stogo, langų ir durų defektais. Ištaisius teismo nustatytus stogo, langų ir durų defektus, yra būtina sutvarkyti gyvenamojo namo apdailą, todėl 4 945 Eur apdailos darbų išardymo ir sutvarkymo išlaidų suma priteista pagrįstai. Pati atsakovė sutiko su terasos defektais. Teismas byloje nustatė, kad ieškovė pirko gyvenamąjį namą ne pagal projektą, o pagal jo faktinę būklę. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė neturi teisės reikšti pretenzijų dėl terasos, dėl to, kad terasa nebuvo numatyta projekte. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, atsižvelgiant į terasos nustatytų defektų pobūdį, tai, kad visi terasos defektai atsirado jau po sutarties sudarymo, ją pradėjus ieškovei naudoti, nustatyti defektai laikytini paslėptais bei trukdančiais terasa tinkamai naudotis pagal paskirtį, kas sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas terasos nustatytiems defektams pašalinti. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės pinigines lėšas (771,53 Eur) dėl nustatytų terasos trūkumų.

2.5.                      Teismas tinkamai taikė ir aiškino pirkėjo atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu klausimu. Ieškovė, prieš pirkdama ginčo nekilnojamąjį turtą, nebuvo supažindinta su gyvenamojo namo projektu. Sudarydama sutartį, ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad įsigyjamas gyvenamasis namas pilnai atitinka bendruosius ir specialiuosius teisės aktais nustatytus reikalavimus tokios paskirties objektui, o jo statybos buvo vykdomos nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos. Apeliaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-360- 969/2016 negali būti vertinama kaip precedentas.

2.6.                      Visiškai nepagrįstas ieškovės argumentas, kad byloje turėjo būti taikoma ieškinio senatis. Ieškovė su atsakove 2019 m. vasario 26 d. sudarė žemės sklypo ir gyvenamojo namo sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmą kartą su pretenzija dėl įsigytų nekilnojamųjų daiktų trūkumų ieškovė į atsakovę kreipėsi 2019 m. liepos 14 d. Tarp šalių kurį laiką vyko derybos, o atsakovės atsakymas, kuriame ji išreiškė poziciją, kad neketina tenkinti ieškovės pretenzijose pareikštų reikalavimų, ieškovei buvo pateiktas 2020 m. gegužės mėn. Būtent nuo tada ieškovei atsirado pagrindas spręsti, kad jos subjektinė teisė yra pažeista ir jog nuo šio momento prasideda sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduotų nekilnojamųjų daiktų trūkumų teisme pareikšti. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. liepos 24 d., t. y. nepraleidusi šešių mėnesių ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu, todėl teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-318-945/2023, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pasisakė dėl ieškinio senaties, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių. Atsakovė pakartotinai kvestionuoja ieškinio senaties taikymo klausimą. Tokiais veiksmais atsakovė siekia paneigti CPK 18 straipsnyje apibrėžtą sprendimo privalomumo principą.

44.       Trečiasis asmuo K. J. K. atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustačius ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

46.       Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad byla jau buvo nagrinėta apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl atsakovės pareigos atlyginti nuostolius dėl parduotų nekilnojamųjų daiktų trūkumų.

47.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, nesilaikė Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje nurodytų išaiškinimų.

48.       Apygardos teismas yra apeliacinės instancijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikintas žemesnės instancijos teismo sprendimas. Tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, kas išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti pateiktų išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimas.

49.       Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovė, reikšdama ieškinio reikalavimus, iš atsakovės įsigytų nekilnojamųjų daiktų trūkumų nesiejo su jų neatitikimu supaprastintam statybos projektui, ir ieškinyje nurodė, kad, pradėjus naudotis įsigytu gyvenamuoju namu, ėmė ryškėti statinio ir kiemo grindinio įrengimo statybos darbų trūkumai, kurie pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo matomi, žinomi ir atsakovės nurodyti: gyvenamojo namo stogo pralaidumas lietaus vandeniui, langų nesandarumas, sienų trūkiai, esančioje prie gyvenamojo namo teritorijoje lauko trinkelių nekokybiškas įrengimas ir kt.

50.       Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, sprendime turėjo aiškintis, ar nėra paslėptų ieškovei parduoto turto trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, arba jo naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba būtų jo visai nepirkęs, arba būtų už jį tiek nemokėjęs, o nustatęs, kad nekilnojamieji daiktai buvo parduoti su trūkumais, įvertinti, ar daiktai gali būti naudojami su esamais trūkumais, ar trūkumai gali būti pašalinti, įvertinant ir tai, ar ištaisyti daiktų trūkumus yra protinga, atsižvelgiant į daiktų trūkumams ištaisyti reikalingas išlaidas, nes tai nagrinėjamo ginčo kontekste ir yra esminės bylos aplinkybės.

51.       Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismui priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei 21 635 Eur nuostolių atlyginimo, ir šis sprendimas kuris yra apeliacijos objektas šioje byloje.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

52.       Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „Aistas“ (statytojai) 2015 m. gruodžio 17 d. buvo išduotas leidimas Nr. RPP-12-150427-000 statyti keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini). Atsakovė parengė pastato statybos projektinius pasiūlymus šiame sklype, investiciniais tikslais organizavo ir atliko gyvenamųjų namų statybos darbus pagal supaprastintą statybos projektą, parengtą UAB „Šlamas ir partneriai“. Statyba užbaigta 2017 m. sausio 9 d. VĮ Registrų centre įregistruotas 100 proc. gyvenamojo namo baigtumas (2017 m. kovo 8 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2). ir išduotas pastato energetinio naudingumo sertifikatas (2017 m. kovo 23 d. statybos produkcijos sertifikavimo centro pranešimas Nr. GV-0198-01677/0). 

53.       Ieškovė N. P. (pirkėja) ir atsakovė UAB „Aistas“ (pardavėja) 2019 m. vasario 26 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 925), pagal kurią atsakovė UAB „Aistas“ už bendrą 80 000 Eur kainą pardavė ieškovei N. P. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – 1/4 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje viso (0,0854 ha) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jau pastatytą 79,85 kv. m bendro ploto pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 proc.), esančius (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1 p., 4.1 p.). Pirkimo – pardavimo sutartyje taip pat buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (sutarties 6.1-6.2 p.). Ši sutartis kartu yra ir turto priėmimo – perdavimo dokumentas, ir šios sutarties pasirašymo dieną pardavėjos atstovas perdavė, o pirkėjas priėmė aukščiau šioje sutartyje paminėtą turtą, gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylą, kitus turto nuosavybės dokumentus, žemės sklypo planą ir raktus (sutarties 5.2 p.).  

54.       Ieškovė 2020 m. kovo 30 d. pareiškė pretenziją Nr. S20/14 dėl papildomų trūkumų, atsiradusių 2020 m. žiemą pašalinimo (per gyvenamojo namo langus bei lauko duris pučia vėjas, langai iš vidaus apledija, per stogą į namo vidų bėga vanduo). Dalyvaujant ieškovei ir atsakovės atstovams buvo apžiūrėtas pastatas (duomenys neskelbtini) ir nustatyti terasos, pirmo aukšto vitrinos, antro aukšto langų, stogų, lauko durų, grindinio trūkumai ir buvo surašytas 2020 m. balandžio 9 d. Defektų nustatymo aktas. Ieškovė gyvenamojo namo trūkumams nustatyti ir užfiksuoti taip pat pasitelkė statybų ekspertą A. P., kuris, apžiūrėjęs gyvenamąjį namą, nedalyvaujant atsakovės atstovams, 2020 m. gegužės 6 d. surašė vizualinės apžiūros aktą, papildomą gyvenamųjų namų apžiūros ir defektų nustatymo aktą, nustatė gyvenamojo namo, terasos, grindinio trūkumus bei įvertino jų šalinimo kaštus, tačiau iš pateikto akto ir jame pateiktų nuotraukų nėra aišku, kurie trūkumai yra nustatyti ieškovės gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), o kurie name – (duomenys neskelbtini).  

55.       Atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. raštu įsipareigojo pašalinti defektus, tačiau UAB „RNDV Logistics“ prieštaravo dėl atsakovės siūlomų darbų apimties ir terminų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė asmeniškai tarėsi su atsakove dėl darbų kiekių ir apimties. Visas susirašinėjimais elektroniniais laiškais vyko tarp atsakovės ir UAB „RNDV logistics“. Iš elektroninių laiškų matyti, jog UAB „RNDV logistics“ ir galimai ieškovė nesutiko su atsakovės parengtu defektų šalinimo darbų grafiku, apimtimi ir terminais. Atsakovė 2020 m. gegužės 13 d. pranešė, jog nesutinka su ieškovės pateiktomis sąmatomis, kad atsakovės atstovai 2020 m. balandžio 25 d., 2020 m. gegužės 7 d. ir 2020 m. gegužės 8 d. buvo atvykę į objektą bei norėjo pradėti defektiniame akte nurodytų defektų šalinimo darbus, tačiau gyvenamųjų namų savininkai (ir/ar jų atstovai) darbų pradėti neleido  bei pasiūlė bendru sutarimu pasirinkti ekspertą, kuris  nustatytų pastatų defektus ir jų pašalinimo kaštus.

56.       Ieškovė kreipėsi į A. K. dėl termovizijos atlikimo (2021 m. vasario 18 d. Termovizijos aktas), ekspertą E. L. stogo ir langų konstrukcijų defektų ir jų atsiradimo priežasčių nustatymo (2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktas Nr. 2021-03-22-1),

57.       Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė atliktų gyvenamojo namo statybos darbų trūkumams, priežastims, dėl kurių atsirado šie trūkumai, ir trūkumų ištaisymo kainai nustatyti; ekspertizę pavesta atlikti UAB „Super Status“ ekspertui T. M.. Teisme gautas teismo eksperto T. M. 2022 m. vasario 8 d. ekspertizės aktas Nr. e2-26-418/2022.

58.       Ieškovė kreipėsi į UAB „Eicosolution“ dėl statybos darbų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuri 2023 m. liepos 3 d. vertinimo akte Nr. VA-1006-072023 pateikė išvadą, jog dėl nustatytų trūkumų gyvenamąjį namą negalima naudoti pagal paskirtį ir būtina kuo greičiau pašalinti trūkumus, atsižvelgiant į defektų galimą poveikį asmenų sveikatai ir saugai, bei siekiant kad pastatas atitiktų esminius statinio reikalavimus, nes gali turėti esminį poveikį pastato mechaniniam atsparumui ir ilgaamžiškumui. 

59.       Teismo eksperto N. B. 2023 m. gegužės 15 d. eksperto (specialisto) išvadoje nurodyta, kad 2020 birželio 5 d. atlikus gyvenamojo namo apžiūrą nustatyta, kad pagal statybos leidimą ir projektą, kad namų tiesioginė paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai). Remiantis apžiūros metu surinkta informacija (duomenimis) darytina išvada, kad namai pilnai atitiko projekte numatytą paskirtį; apžiūros metu namuose gyvenama, visi statybos darbai pilnai buvo baigti; namai gali būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį; apžiūros metu nebuvo matoma trūkumų, dėl kurių namų negalima naudoti pagal paskirtį; jokie namų pertvarkymo ar statybos darbai nevykdomi.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

60.       Atsakovė UAB „Aistas“ apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl nepagrįstai taikė statybos rangą reglamentuojančias teisės normas ir darė nepagrįstas išvadas.

61.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 str. 1 d.).

62.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, tarp šalių susiformavusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo pirkimo – pardavimo teisinius santykius, kuriems teismo vertinimu taikytinos CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus pirmojo – trečiojo bei aštuntojo skirsnių normos (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 30 d. iki 2021 m. sausio 23 d.).

63.       Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties dalyku nėra nekilnojamasis daiktas (CK 6.2281 str. 4 d.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo teisinius santykius.

64.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 26 d. šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą notaro, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė yra verslininkė, jos verslas – parduoti sukurtą statybos būdu nekilnojamąjį daiktą. Taigi, atsakovės veiklos specifiškumas pasireiškia tuo, kad jos veikla nukreipta ne į nekilnojamojo turto perpardavimą ar pardavimą, o, visų pirma į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, t. y. atsakovė pirmiausiai veikia kaip nekilnojamojo daikto statytoja ir tik vėliau – kaip nekilnojamojo daikto pardavėja. Todėl asmuo, kurio veikla yra nukreipta į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, yra laikytinas asmeniu, vykdančiu ir statytojo, ir rangovo ir pardavėjo funkcijas.

Dėl parduoto nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo išlaidų

65.       Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį nustatyta, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

66.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai lemia bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtintas CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 str.), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

67.       Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus. Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 str.).

68.       Pirmosios instancijos teismas, iš dalies sutiko su ieškovės argumentais ir vadovaudamasis teismo eksperto T. M. 2022 m. vasario 8 d. ekspertizės aktu Nr. e2-26-418/2022 sprendė, jog ieškovės nurodyti trūkumai (stogo dangos tipas, nuolydis, dangos sandūra, langai, lauko durys, terasa) neatitiko statybos projekto, statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl laikytini paslėptais trūkumais, kurie turi būti pašalinti ir priteisė iš atsakovės 21 635,71 Eur defektų šalinimo išlaidų, iš jų: stogo defektų šalinimo darbų kaina – 6 459,12 Eur, langų defektų šalinimo darbų kaina – 8 798,06 Eur, lauko durų defektų šalinimo darbų kaina – 662 Eur, apdailos darbų kaina – 4 945 Eur, terasos defektų šalinimo darbų kaina – 771,53 Eur.

69.       Atsakovė apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 21 635,71 Eur defektų šalinimo išlaidų, ieškovės nurodytus defektus – stogo dangos, nuolydžio, langų montavimo, išskyrus pirmojo aukšto lango vitrinos, lauko durų, terasos įrengimo neatitikimą projektiniams sprendiniams – laikydamas paslėptais trūkumais. Tokia teismo išvada yra nemotyvuota, prieštarauja tiek ekspertizės aktui, tiek ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Visi ieškovės nurodyti trūkumai buvo akivaizdūs nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, netrukdo ieškovei naudotis turtu pagal jo paskirtį, arba atsirado gyvenamojo namo eksploatavimo metu. Be to, teismo ekspertas buvo paskirtas teismo išimtinai ieškovės prašymu, nors atsakovė raštu prieštaravo eksperto T. M. kandidatūrai.

Dėl ekspertizės akto

70.       Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės argumentais dėl ekspertizės akte nurodytų gyvenamojo namo bei žemės sklypo gerbūvio (grindinio) defektų neatitikimo projekto sprendiniams, ir įvertinęs tai, kad teismo ekspertas nustatytus defektus vertino ir teisės aktų atitikimams aspektu, teismo posėdyje paaiškino nustatytų defektų keliamas pasekmes, sprendė, jog tai nesudaro pagrindo atmesti visus ekspertizės akte esančius duomenis, todėl jie vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str., 218 str.).

71.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai savo išvadas grindė išimtinai teismo eksperto T. M. atliktos ekspertizės išvadomis, atmesdamas visus kitus įrodymus; be to teismo eksperto išvada yra šališka ir prieštaringa.

72.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio, reglamentuojančio eksperto išvados vertinimą, išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą, arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

73.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011).

74.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismo eksperto pateiktą ekspertizės aktą ir padarytas išvadas, pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi šioje byloje buvo paskirta ekspertizė, įvertinti ieškovės N. P. gyvenamojo namo statybos darbų defektų pašalinimo kainą, tačiau dėl neaiškių priežasčių, ekspertizės metu, ekspertas T. M. ekspertizės akte nurodė, jog tiriamasi objektas yra keturių sublokuotų vienbučių pastato dvi dalys – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (akto 2.4 p.). Taigi, ekspertas atliko vieną ekspertizę pagal dviejose skirtingose bylose priimtas teismo nutartis: šioje civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį (buvęs Nr. e2-155-418/2021) ir civilinėje byloje Nr. e2-152-418/2021 pagal ieškovės UAB „RNDV Logistic“ ieškinį (akto 1.1.1 p.; 1.2 p., 1.3 p.). 

75.       Antra, iš ekspertizės akto turinio matyti, jog tiriamasis objektas buvo apžiūrėtas 2021 m. sausio 13 d. ir 2021 m. sausio 18 d. (akto 1.6.1 p.), (akto 1.5.1-1.5.2 p.)), kas reiškia, jog apžiūra vyko iki teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties skirti ekspertizę, o aktas buvo surašytas nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. vasario 8 d., t. y. jau po teismo nutarties skirti ekspertizę  (akto 1.7.1 p.).

76.       Trečia, tyrimo metu buvo atliekama tik vizuali tiriamojo objekto apžiūra ir įvertinimas, t. y. taikomas vizualinis / regimasis tyrimo metodas (akto 2.3.3 p.). Nei akte pateiktos nuotraukos, nei padarytos išvados neleidžia vienareikšmiškai spręsti, jog po 2021 m. spalio 1 d. teismo paskirtos ekspertizės, dalyvaujant atsakovei, buvo apžiūrėtas šios bylos ginčo objektas (gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)) ir nustatyti jo trūkumai. 

77.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sutinka su atsakovės argumentais, jog teismo ekspertas T. M. galimai šališkai atliko ekspertizę, ekspertizės aktas yra neišsamus, prieštaringas. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau savo išvadas nepagrįstai grindė išskirtinai teismo eksperto T. M. ekspertizės akto išvadomis.

78.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, toliau pasisakys dėl kiekvieno apeliaciniame skunde nurodyto gyvenamojo namo trūkumo, kurie sudaro apeliacijos dalyką, ir ar atsakovei dėl kiekvieno nustatyto trūkumo atsirado pareiga nustatytus trūkumus pašalinti ar atlyginti ieškovei šių trūkumų šalinimo išlaidas.

Dėl netinkamai įrengtos stogo dangos

79.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 6 459,12 Eur stogo trūkumų išlaidas, nustatė, kad faktiškai įrengtas stogo dangos tipas (čerpės) neatitinka projekte numatytos stogo dangos tipo (profiliuota skarda), išmatuotas stogo nuolydis (9,45 laipsnio) netenkina projekto ir čerpių stogo dangos minimalaus reikalavimo stogo nuolydžiui (10 laipsnių), netinkamai ir nesandariai įrengta stogo dangos ir kamino sandūra bei sienos ir lietaus nuvedimo latako sandūra ir sprendė, jog tai yra paslėpti trūkumai, kadangi pirkėja, apžiūrėdama namą, ant stogo nelipo ir tokių trūkumų pamatyti negalėjo.

80.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad visi teismo nurodyti stogo trūkumai yra akivaizdūs, namo statyba buvo patikrinta atitinkamų institucijų, bei pripažinta tinkama saugiai naudotis, o aplinkybė, jog pirkėja persigalvojo, nepatvirtina atsakovės atsakomybės dėl netinkamai įrengtos stogo dangos.

81.       Byloje nustatyta, kad pagal projektą gyvenamojo namo stogas turėjo būti dengtas profiliuota skarda, tačiau buvo uždengtas čerpėmis, kuri yra bene geriausia ekologiška, dailiai ir autentiškai atrodanti stogo danga. Stogo danga, stogo nuolydis, kamino ir sienų sandūros buvo matomi ieškovei įsigyjant būstą, jokių pretenzijų pardavėjai (atsakovei) ieškovė (pirkėja) nereiškė. Byloje nėra pateikta įrodymų, dėl įrengtos dangos poveikio stogo konstrukcijoms, išskyrus ekspertų T. M. ekspertizės akte ir E. L. 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akte nurodytas aplinkybes ir parodymus teismo posėdžio metu, kad įrengto keraminių čerpių stogo dangos svoris yra gerokai didesnis nei projekte nurodytos skardinės stogo dangos, todėl tai gali sukelti neleistinas stogo konstrukcijos ir viso pastato deformacijas, vandens prasiskverbimą į patalpas. Atsakovų pateiktoje eksperto N. B. 2021 m. balandžio 8 d. išvadoje nurodyta, kad name nefiksuota namo dalies griūtis bei neleistinų konstrukcijų deformacijų, jog stogo danga būtų per sunki pastatytoms konstrukcijoms. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad stogo dangos įrengimas ne pagal projektą sukelia neleistinas stogo konstrukcijos ir viso pastato deformacijas, todėl būtina stogo dangą ir stogo konstrukcijas pakeisti.  

82.       Kaip jau minėta, eksperto T. M. aktas, parengtas tik vizualiai apžiūrėjus ieškovės gyvenamąjį namą, o namą (duomenys neskelbtini). Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ekspertas E. L. taip pat faktiškai netikrino gyvenamojo namo stogą laikančiosios konstrukcijos atsparumo. Termovizijos ataskaitoje nurodyta, kad neaiškios kilmės lauko oro infiltracija iš viršlubio galima dėl pastato sandaraus apvalkalo pažeidimo ar pažeidimo stogo – sienos mazge. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad  dėl namo stogo danga (čerpės vietoje skardos) turi įtakos namo sandarumui (CPK 178 str.).

83.       Sprendžiant dėl stogo ir sienos įrengtų latakų nesandarumo, netinkamo įrengimo neatitikimo projekto sprendiniams ir statybos taisyklių „Apdailos darbai“, statybos techninio reglamento STR 2.01.01 (3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ ir STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimams, teismas vadovavosi eksperto T. M. ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, E. L. pažaidų aktu ir paaiškinimai, kad aplink kaminą turi būti atliktas papildomas sandarinimas, A. K. paaiškinimais, kad darant termoviziją išryškėjo stogo nesandarumas iš antro aukšto perdangos. Teismo vertinimu, stogo nesandarumą taip pat patvirtina A. K. 2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaita, kurioje nurodyta, kad dėl daugybinių garo izoliacijos pažeidimų, neteisingos jos sumontavimo, netinkuoto mūro užfiksuota lauko oro infiltracijos iš viršlubio. Eksperto N. B. taip pat konstatavo, kad nesandarių mazgų egzistavimą.

84.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybės, kad stogo danga, nuolydis neatitinka projekto sprendinių, kad ieškovė nelipo ant stogo, įvertinti stogo būklės, jo atitikimo projektiniams sprendiniams, kad termovizijos metu (4 metai po turto įsigijimo) buvo galimai nustatyti stogo nesandarumo trūkumai, nesudaro pagrindo spręsti, jog tai buvo paslėpti trūkumai. Juolab, kad bylos duomenimis nustatyta, kad pati ieškovė galimai netinkamai prižiūri savo turtą (lietaus latakuose kaupiasi lapai, kt.), o atsakovės ir ieškovės sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkimo – pardavimo sutarties 7.2.1 punkte nurodyta, kad pirkėja turėjo galimybę su pardavėjo atstovu iki sutarties pasirašymo apžiūrėti perkamą nekilnojamąjį turtą, susipažino su gyvenamojo namo technine būkle, nusidėvėjimo laipsniu, naudojimo paskirtimi, dėl kurių jokių pretenzijų pardavėjai neturi, t. y. patvirtina, kad perkamas turtas atitinka visus jos, kaip pirkėjos, keliamus reikalavimus. 

85.       Pirmosios instancijos teismas defektų šalinimo išlaidas priteisė išskirtinai pagal eksperto T. M. kartu su ekspertizės aktu pateiktas sąmatas. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog visi sąmatose nurodytus defektų šalinimo darbus yra būtina atlikti. Eksperto N. B. nustatytų trūkumų – stogo sandarinimo darbų kaina sudarytų 1 231,57 Eur, pagal UAB „Ragista“ pateiktus skaičiavimus stogo defektų šalinimo išlaidos (naujo stogo įrengimo, įskaitant gegnių sudėjimą, plėvelės įrengimą, lotavimą ir skardos uždėjimą) yra 22 eurai už 1 kv. m, kas sudarytų 1 430 Eur be PVM, Analogiškus skaičiavimus taip pat pateikė ir fizinis asmuo V. V., dirbantis pagal verslo liudijimą, panašios stogų įrengimo kainos nurodomos ir internetiniame portale www.paslaugos.lt.  Taigi, byloje nesant pakankamai įrodymų, jog yra būtina pakeisti stogo dangą, pašalinti kitus ieškovės nurodytus stogo defektus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei stogo defektų šalinimo išlaidas (6 459,12 Eur), todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir reikalavimas netenkintnas.  

Dėl netinkamo langų montavimo

86.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei šio defekto šalinimo išlaidas (8 798,06 Eur), nustatė, kad teismo eksperto T. M. teismo ekspertizės išvadoje konstatuota, jog visi langai yra sumontuoti mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje yra nesandarūs, todėl yra pažeidžiami ne tik STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ reikalavimai, bet ir sutarties sąlygos, pagal kurias ieškovei buvo parduotas B energinio naudingumo klasės gyvenamasis namas. Be to, pirmo aukšto vitrininio lango nustatytus defektus (panaudoti netinkami sujungimo profiliai bei išsikraipiusi rėmo horizontalė) neatitinkančių projekto sprendinių Statybos techninių reglamento Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ reikalavimų ir laikė paslėptais trūkumais.

87.       Kaip jau minėta, teismas nustatydamas langų defektus rėmėsi eksperto T. M. aktu, kuriame išvados daromos taikant vizualinį / regimąjį tyrimo metodą (akto 2.3.3 p.), todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas eksperto N. B. išvadas dėl langų sumontavimo, nesandarumo, tuo pačiu pagrindu turėjo atmesti ir eksperto T. M. ekspertizės akte pateiktas išvadas.

88.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog teismo išvados dėl visų langų defektų šalinimo kaštų priteisimo yra prieštaringos ir nemotyvuotos. Pažymėtina, jog T. M. ekspertizės akte yra nurodyta, kad antro aukšto vitrininių langų zonoje apsauginių ekranų neįrengimas yra akivaizdus trūkumas, teismas ginčijamame sprendime konstatavo, jog šis trūkumas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl to langai neatitinka nustatytų kokybės reikalavimų ir dėl to jų negalima naudoti pagal paskirtį, tačiau sprendime nenurodė, ar iš defektų šalinimo kainos išskaičiavo nurodytą sumą.

89.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 8 798,06 Eur su PVM, atmetė tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, bei orlaidžių languose įrengimo kainą, tačiau savo išvadų nemotyvavo ir nepagrindė byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad visus langus būtina permontuoti į sienų termoizoliacijos sluoksnį, nes priešingu atveju daikto negalima naudoti pagal paskirtį, kad negalima sureguliuoti langų varstymo mechanizmų, nesandarumo, kad namo langai neatitinka kokybės reikalavimų, o numatomi pagal sąmatą keisti langų blokai savo išvaizda, techninėmis charakteristikomis yra lygiaverčiai tų langų kokybei, kurie buvo ieškovei įsigyjant gyvenamąjį namą. A. K. 2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaitoje nurodyta, kad langų nesandarumą lemia ne tik neteisingai sumontuoti langai (deformuotos pirmojo aukšto vitrininio lango varčios, kreivas rėmas), nepakankamas gaminių sureguliavimas prieš eksploataciją, panaudoti netinkami sandarikliai langų blokų sandūroje. Pažymėtina, jog ataskaitoje nėra pažymėta, jog lauko oro infiltracijai turi įtakos langų sumontavimas termoizoliaciniame sluoksnyje. Teismo eksperto N. B. 2021 m. balandžio 8 d. išvadoje nurodyta, kad peršalimai yra ne visame lange, tik lango dalyje, šaltis galimai prasiskverbia pro tarpines ar nesandariai uždarytas (nesureguliuotas) lango (durų) dalis, todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties (nesandarių langų name) ir yra padidėjusi oro apykaita; languose atsiradę nesandarumai, gali būti ir netinkamos langų eksploatacijos, už kurią atsakingas pats namo naudotojas, pasekmė.

90.       Taigi, nėra pagrindo daryti išvados, kad praėjus 4 metams po gyvenamojo namo įsigijimo, būtina pakeisti visus langus, permontuojant juos į termoizoliacijos sluoksnį. Priešingas aiškinimas neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties turinio, kurios 7.1.4 punkte nustatyta, kad sutarties šalims paaiškinta Statybos įstatymo 431 straipsnio nuostatos dėl privalomojo pastatų (butų) energetinio naudingumo sertifikato ir pardavėja pareiškia, jog pirkėjai yra perduodamas parduodamo daikto (gyvenamojo namo) energetinio naudingumo sertifikatas. Paprastai sertifikato galiojimo trukmė yra 10 metų (Statybos įstatymo 51 str. 5 d.), tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog teisės aktų nustatyta tvarka yra išduotas (pakeistas) naujas ieškovei priklausančio gyvenamojo namo energinio naudingumo sertifikatas (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta ir neįrodyta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovei buvo parduotas gyvenamasis namas, neatitinkantis sutartyje nurodytos naudingumo klasės, nes byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl gyvenamojo namo energetinio neatitikimo B klasei, vien ta aplinkybė, kad langai buvo sumontuoti ne termoizoliaciniame sluoksnyje nesudaro pagrindo tokiai išvadai, o taip pat teigti, jog būtina juos visus pakeisti šalinant trūkumus.

91.       Nagrinėjamu atveju, 2020 m. birželio 15 d. eksperto N. B. išvada, kurioje nurodyta, jog labiausiai tikėtina, pirmo aukšto vitrininių langų rėmų nežymus išlinkimas, ir uždarius duris matomas nesandarumas tarp vitrinos rėmo ir durų tarpinės atsirado dėl netinkamai atliktų statybos darbų. Pirmo aukšto vitrininio lango defektus taip pat patvirtino termovizijos tyrimą atlikusio A. K. paaiškinimai, eksperto E. L. 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktas Nr. 2021-02-22-1. Tuo pagrindu pripažintina, kad vitrininis langas dėl nustatytų defektų neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų, šis trūkumas išryškėjo naudojimo metu, todėl pripažintinas paslėptu.

92.       Iš ieškovės patiktos eksperto T. M. lokalinės sąmatos nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokios yra šio vitrininio lango keitimo išlaidos. Lokalinės sąmatos 8 eilutėje nurodoma, jog vitrininis lango kaina sudarytų 2 370,24 Eur su PVM, tačiau į langų keitimo išlaidas yra įtraukti ir tokie dar grindų ardymas ir pan. Pagal atsakovės pateiktus skaičiavimus pagal UAB „Tikri langai“ komercinį pasiūlymą, pirmojo aukšto viso vitrininio lango pakeitimas su montavimo darbais ir apdaila, bei visų namo langų sureguliavimu sudarytų 2 599,64 Eur su PVM sumą.

93.       Ieškovei byloje neįrodžius, jog name būtina keisti visus langus ir atlikti visus darbus, kurie nurodyti eksperto T. M. pateiktose lokalinėse sąmatose, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl langų defektų šalinimo išlaidų, sumažinant priteistą 8 798,06 Eur iki 2 599,64 Eur (CPK 326 str. 2 d.).

                Dėl lauko durų

94.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė yra atsakinga ir dėl lauko durų defekto, kurio kaina 662 Eur, nes vadovaujantis teismo ekspertės T. M. ekspertizės akto išvada, durys yra nekokybiškos, sumontuotos mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, lauko durų ir sienų sandūroje iš vidaus bei tarp lauko durų staktos ir sienos yra šalčio tiltai, todėl ieškovei neužtikrinta galimybė gyvenamuoju namu naudotis pagal paskirtį.

95.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad už šio defekto atsiradimą atsakovė nėra atsakinga, nes ginčo name buvo tinkamai sumontuotos kokybiškos, turinčios atitikties įstatymų keliamiems reikalavimams deklaracijas.

96.       Teismas išvadą dėl netinkamos durų kokybės darė remdamasis eksperto T. M. ekspertizės aktu ir paaiškinimais teismo posėdžio metu, lauko durys neatitinka kokybės kontrolės reikalavimų, jos yra nesertifikuotos, be to, aplink duris yra susiformavę šalčio tiltai, nes jos sumontuotos mūro angose; eksperto V. R. specialisto išvada Nr. 4/20, kuris K. G. išduotą 2016 m. rugsėjo 30 d. atitikties deklaraciją pagal vertino deklaracijos išdavimo metu negaliojančių teisės aktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtinto Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo bei Statybos techninis reglamentu STR 2.04.01:2018; termovizijos ataskaita; 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akte Nr. 2021-02-22-1 pateikta išvada, jog tyrimui pateikta gyvenamajame name įrengtų šarvuotų lauko durų atitikties deklaracija neatitiko jos išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-80 patvirtinto Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-901 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ reikalavimų.

97.       Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju teismas vertino deklaracijos atitikimą teisės aktų reikalavimams, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl pačių durų kokybės – durų gamybai panaudotų medžiagų atsparumo drėgmei, klimatinėms sąlygoms nebuvo pakankamai neatitikimo teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams. Byloje pateiktose nuotraukose (T. M. ekspertizės akto b. l. 48-49, nuotraukos 93-98) nėra pažymėti ir / ar nurodyti kokie nors durų defektai, išskyrus galimus šalčio tiltus. Iš A. K. 2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaitos matyti, kad lauko oro infiltracijai (šalčio tiltams) neturi įtakos lauko durys. Kitokių įrodymų dėl netinkamos durų kokybės ieškovė nepateikė (CPK 178 str.).

98.       Kaip jau minėta CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Byloje nėra pateikta įrodymų dėl durų netinkamos kokybės, ar netinkamo jų sumontavimo, durų apdailai panaudotų medžiagų. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų, kad durų gamybai yra panaudotos netinkamos neatsparios drėgmei medžiagos, kad  apšiltinimui, montuojant duris, panaudotos medžiagos neatitinka reikalavimų, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog laukinių durų ir / ar jų montavimo kokybė buvo pakankama ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

99.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl būtinybės keisti lauko duris naujomis, kad nėra nustatytų pačių durų defektų, kad negalima ieškovės nurodomų tariamų (susidarančių šalčio tiltų) defektų pašalinti kitu būdu (pvz. užsandarinant), kad atsakovė teikė siūlymus dėl galimo namo atpirkimo, ieškovei už gyvenamąjį namą sumokant rinkos kainą, tačiau ieškovė atsisakė parduoti (grąžinti) atsakovei tokį nekokybišką namą, darytina išvada, kad durys, net ir su nustatytais trūkumais (deklaracijos neatitikimo reikalavimams), iš esmės yra tinkamos naudoti pagal paskirtį (CK 6.333 str. 4 d., 6 d.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 662 Eur už durų keitimą kaip paslėptą trūkumą, nes lauko durys buvo matomos pirkimo – pardavimo metu ir jokių pretenzijų dėl durų ieškovė pardavėjai nereiškė.

Dėl apdailos darbų kainos

100.       Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovės 4 945 Eur už apdailos darbus, vadovavosi teismo eksperto T. M. sudaryta lokaline sąmata dėl vidaus defektų (nubėgusių sienų ir lubų) taisymo darbų kainos ir sprendė, jog pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Apdailos darbų išardymo ir sutvarkymo sąmata“ numatyti visi būtini darbai, todėl nurodyta kaina yra pagrįsta. Su tokia teismo išvada, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

101.       Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl eksperto nustatytų defektų yra būtina atlikti visus sąmatoje nurodytus apdailos darbus, tokius kaip išorinių sienų aptaisytų medinėmis lentelėmis ar klinkerio plytelėmis, sienų šiltinimo, parketinių grindų išardymo, pagrindo po grindimis iš betono išardymo, grindų lyginimo ir kt. Byloje netenkinus reikalavimų dėl stogo, langų, lauko durų defektų šalinimo, ir ieškovei neįrodžius, jog visi apdailos darbai yra būtini ir susiję su tariamais įsigyto namo defektais, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti 4 945 Eur už apdailos darbus.

Dėl terasos defektų šalinimo išlaidų.

102.       Teismas priteisdamas 771,53 Eur terasos defektų šalinimo išlaidų, sprendė, jog tai yra pagrįsta ieškovės būsimų terasos defektų šalinimo darbų kaina.

103.       Byloje nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta, jog atsakovė parduoda ieškovei terasą. Byloje nėra įrodymų, jog šalys raštu ar žodžiu susitarė dėl terasos įrengimo, jos kokybės, tačiau šalys neginčijo tos aplinkybės, jog terasą įrengė atsakovė.

104.       T. M. ekspertizės akte yra nurodyta, jog apžiūrėjus terasos įrengimo darbus ir medžiagas nustatyta, kad viršutinės terasos lentos išsigaubusios, todėl, ant jų laikosi vanduo; atidengus dalį terasos užfiksuota, kad įrengtų lagių paviršiaus sandūra su terasos lentomis geros būklės (akto 2.5.9.1. p.) ir nurodyti terasos defektų remonto darbai (terasos išardymas; hidroizoliacijos paklojiimas; medinio karkaso antispetikavimas; defektuotų terasos kompozicinių lentų pakeitimas naujomis (10 proc.).

105.       Apeliacinės instancijos teismo nurodo, kad byloje pateikta terasos defektų šalinimo darbų lokalinė sąmata iš esmės yra susijusi su naujos terasos įrengimu (terasos grindų, gulekšnių ardymas, tranšėjos kasimas drenažo vamzdžiui, skylių įvadams iškalimas betoniniuose pamatuose ir, padarius įvadus, jų užtaisymas, plastikinių vamzdžių (drenažo rinktuvų) klojimas iškastose tranšėjose, smėlio – žvyro mišinio sluoksnio ir kt. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės siekis persistatyti naujai terasą iš naujų medžiagų atsakovės sąskaita, atsižvelgiant į tai, kad nustatyti trūkumai iš esmės netrukdė naudotis terasa daugiau kaip 4 metus pagal paskirtį, o ne atlikti nustatytų trūkumų šalinimą, negali būti laikomas sąžiningu elgesiu, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl terasos defektų šalinimo darbų kainos priteisimo.

Dėl bylos baigties

106.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

107.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę bei nuostolių dydžio nustatymą, todėl netinkamai nustatė atlygintiną darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo dėl defektų šalinimo išlaidų, priteistą 21 635,71 Eur šių išlaidų atlyginimą sumažinant iki 2 599,64 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

108.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

109.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 26 120,25 Eur, iš jų: 1 189,53 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus, 37,50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 37,50 Eur žyminis mokestis už atskirą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 18 629,72 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (10 463,22 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme + 3 574,55 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme + 4 591,95 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), taip pat 6 226 Eur kitos būtinos išlaidos (160,50 Eur už schemų sudarymą + 302,50 Eur už pastato sandarumo bandymą + 75 Eur už lauko durų atitikties deklaracijos išvadas + 850 Eur už sąmatų sudarymą + 1 573 Eur už eksperimentinio tyrimo atlikimą + 1 815 Eur už ekspertizės atlikimą + 750 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje + 700 Eur už vertinimo aktą.

110.       Atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos sudaro  13 569,00 Eur, iš jų: 45 Eur už atskirąjį skundą dėl teismo 202 m. vasario 15 d. nutarties, 576 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 12 948 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (7 140 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme + 2 662 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme + 3 146 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

111.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinyje pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo atmestas, už šį reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis (37,50 Eur) ieškovei iš atsakovo nepriteistinas (CPK 87 straipsnio 2 dalis) ir šia suma mažintinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

112.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos)) 2 punktą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

113.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, tuo tarpu, ieškovės ne visos prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti patirtos pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra pagrįstos.

114.       Pagal pateiktus dokumentus ieškovė yra sumokėjusi 10 463,22 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Patikrinus ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų pobūdį bei teiktų paslaugų įkainius, nustatyta, kad 2021 m. birželio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 599-0094 (1 464,10 Eur suma), 2021 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 652-6094 (1 169,30 Eur suma), 2021 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 676-0094 (808,58 Eur suma), 2021 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 783-0094 (598,95 Eur suma), 2022 m. vasario 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 840-0094 (598,95 Eur suma), 2022 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 901-0094 (592,11 Eur suma), 2022 m. liepos 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 977-0094 (532,40 Eur suma), 2022 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 983-0094 (798,60 Eur suma), neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl šiose sąskaitose nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikytinos pagrįstomis.

115.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstomis pripažino ieškovės išlaidas: pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 285-0094 dėl 55 Eur išlaidų už 2020 m. liepos 23 d. atsakymo UAB „Aistas“ atstovei Sonatai Žukauskienei parengimą ir pateikimą, pagal 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 477-0094 dėl 55 Eur išlaidų už 2020 m. gruodžio 4 d. prašymo VĮ Registrų centrui dėl informacijos pateikimo parengimą ir išsiuntimą, 55 Eur už 2020 m. gruodžio 17 d. prašymo dėl statinio vidaus plano projekto pateikimo VĮ Registrų centrui parengimą, 82,50 Eur išlaidos už raštų dėl informacijos pateikimo rengimą UAB „Aistas“, pagal 2021 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 515-0094 dėl 55 Eur išlaidų už 2021 m. kovo 12 d. prašymo Statybos produkcijos sertifikavimo centrui parengimą ir pateikimą, pagal 2021 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 558-0094 dėl 55 Eur išlaidas už 2021 m. gegužės 7 d. prašymo VĮ Registrų centui parengimą ir pateikimą, nes dalis išlaidų viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius arba į bylą nėra pateikti nurodyti raštai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės pagrįstos išlaidos advokato pagalbos apmokėti bylą nagrinėjant pirmą kartą apylinkės teisme sudaro 10 157,88 Eur (6 562,99 + 1 078,11 + 1 180,80 + 614,80 + 721,18).

116.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovės pagrįstos išlaidos

117.       Ieškovės ieškinys tenkintinas 4 proc. ((2 599,64 Eur x 100 proc. / 67 011,02 Eur), todėl iš atsakovo ieškovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 1 031 Eur (25 777,41 Eur x 4 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 13 026 Eur (13 569 Eur x 96 proc.) (CPK 79 str., 93 str. 2 d.). Šalių bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš ieškovės atsakovei naudai priteistina 11 995 Eur (13 026 Eur – 1 031 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

118.       Proporcingai patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų daliai paskirstytinos į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš viso sudaro 114 Eur, atitinkamai iš ieškovės priteistina 109 Eur (114 Eur x 96 proc.), iš atsakovės 5 Eur (114 Eur – 109 Eur) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

119.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 487 Eur žyminį mokestį. Kitų įrodymų, patvirtinančių jo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

120.       Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies iš ieškovės atsakovei priteistina 468 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinė dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, ieškovei N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 599,64 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 64 ct) išlaidas gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), trūkumams ištaisyti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (2 599,64 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, 11 995 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir 468 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, valstybei 5 Eur (penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Žibutė Budžienė

            Virginija Gudynienė

            Rūta Palubinskaitė