Civilinė byla Nr. e2A-1166-614/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16431-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.5.; 2.5.1.5.; 2.5.2.1.;
3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mokilizingas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Mokilizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 655,33 Eur negrąžintos paskolos, 231,7 Eur delspinigius, 27 Eur žyminį mokestį bei kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2011-01-21 paskolos sutarties Nr. UDK10121NJTA pagrindu M. D. suteikė 2 600 Lt vartojimo kreditą. 2011-09-10 M. D. mirė, todėl nurodyta sutartis jo buvo neįvykdyta. Skolininko turtas paveldėjimo teise perėjo Valstybei, kuri palikimą priėmė 2013-02-22. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-01-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-57-277/2013 buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas M. D. įpėdinių atžvilgiu. 2013-03-08 atsakovas apie tai buvo informuotas, tačiau su ieškovu taip ir neatsiskaitė.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo reikalavimų dėl prašomos priteisti M. D. nesumokėtos sumos pagal 2011-01-21 sudarytą paskolos sutartį bei delspinigių neginčija, tačiau teismo prašė sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad ieškovo reikalavimai negalės būti tenkinami didesne apimtimi nei Valstybės paveldėto turto tikroji vertė, kaip tai numatyta CK 5.62 str. 3 d. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, nes, kol nėra realizuotas M. D. priklausęs turtas, atsakovas atsiskaityti su ieškovu negali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-26 sprendimu ieškinį patenkino. Atsižvelgdamas į tai, kad Valstybei paveldėjimo teise perėjo visas palikėjo turtas, teismas sprendė, jog ji atsako už palikėjo skolas kartu su dėl laiku neįvykdytos prievolės pasekmėmis, t. y. atsakovas ieškovui turi sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, neviršijant atsakovui perėjusio turto tikrosios vertės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-26 sprendimą dalyje dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantas pažymėjo, kad jis pats nėra skolininkas, o yra specifinio statuso skolininko turto paveldėtojas. Sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta, taigi šalių sutartiniai prievoliniai santykiai nesieja. Be to, atsakovo teigimu, palikimui perėjus Valstybei, įstatymas palūkanų priskaičiavimo nereglamentuoja, juo labiau, kai palikimas pereina, praėjus tik 18 mėn. nuo jo atsiradimo.
Ieškovas UAB „Mokilizingas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-26 sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad prievolė mokėti CK 6.37 str. numatytas palūkanas atsiranda ne remiantis sutartiniais teisiniais santykiais, o dėl piniginės prievolės neįvykdymo, iš įstatymo. Šios palūkanos tampa vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apelianto Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl teismo sprendimu nustatytos jo pareigos mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos).
Nagrinėjant šalių ginčą pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011, yra pasisakęs, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 str. 1 d.). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.62 str. 3 d.). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., byla Nr. 3K-3-151/2009;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK ,,ZU Lietuva“ v. D. V., byla Nr. 3K-7-190/2009). Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 str. 2 d.). Nagrinėjamos bylos atveju įpėdiniui – Valstybei - atsirado pareiga atsakyti už palikėjo įsiskolinimus neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, kas ir yra konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Dar kartą pažymėtina, kad CK 5.3 str. 1 d. nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.
Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentais, jog procesines palūkanas nesant sutartinio santykio tarp šalių teismas priteisė nepagrįstai. Nepaisant to, kad bylos šalių sutartiniai santykiai nesiejo, prievolė atsakovui kilo iš paties paveldėjimo fakto. Kaip nurodė pats apeliantas, prievolė mokėti procesinės palūkanas atsiranda iš įstatymo, tai yra CK 6.37 str. 2 d. pagrindu. Kadangi CK penktoje knygoje nėra nustatyta kitokių valstybės kaip paveldėjimo subjekto prievolių vykdymo išimčių atsižvelgiant į subjektą, apeliacinio skundo argumentai teismo vertinimu laikytini nepagrįstais.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-26 sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-26 sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Eglė Surgailienė