Civilinė byla Nr. 3K-3-300/2007
Procesinio sprendimo
kategorijos:
14.2; 11.1; 11.7.1;
11.7.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos
pirmininkas, pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Teodoros Staugaitienės,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. kasacinį
skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimo ir Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui
akcinei bendrovei Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai dėl darbo apmokėjimo
sąlygų pakeitimo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo bei darbo
užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė
A. P. dirba AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos filialo „Klasco Towage
Assitance“ administratore. Jos darbo sutartyje nustatyta, jog jai mokamas tokio
dydžio atlyginimas: 1200 Lt pastovi atlyginimo dalis ir iki 35 proc. pastovios
atlyginimo dalies dydžio kintamoji dalis. Anksčiau kintamoji atlyginimo dalis
buvo mokama, ją apskaičiuojant pagal 2005 m. vasario 11 d. Atlyginimo
kintamosios dalies išmokėjimo nuostatus. Šie nuostatai buvo pakeisti naujais
2005 m. lapkričio 3 d. Atlyginimo kintamosios dalies (premijų) išmokėjimo
nuostatais. Vadovaujantis naujuosiuose nuostatuose nustatytais atlyginimo
kintamosios dalies skaičiavimo kriterijais, ieškovei 2006 m. vasario ir kovo
mėnesiais buvo sumokėta ne 35, o atitinkamai 20 ir 27,5 procentų pastovios
atlyginimo dalies dydžio kintamoji darbo užmokesčio dalis. Ieškovė mano, kad,
pakeitus kintamosios dalies mokėjimo nuostatus, buvo iš esmės pakeistos darbo
sutartyje numatytos darbo apmokėjimo sąlygos ir sumažintas jos darbo
užmokestis, nors sutikimo pakeisti darbo sutarties sąlygas ji nedavė. Ieškovė prašė: pripažinti jos darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą
neteisėtu; panaikinti AB Klaipėdos jūrų
krovinių kompanijos 2006 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 39 § 2 „Dėl 2006 m.
vasario mėnesio darbuotojų premijavimo“
1.16 punktą dėl kintamosios dalies sumažinimo“ ir 2006 m. balandžio 28
d. įsakymo Nr. 51 § 4 „Dėl 2006 m. kovo mėnesio darbuotojų premijavimo“ 1.39 punktą dėl kintamosios dalies sumažinimo ieškovei;
įpareigoti atsakovą AB Klaipėdos jūrų krovinių
kompaniją mokant jai darbo užmokestį, laikytis darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų ir 2005 m. vasario 1 d.
Atlyginimo kintamosios dalies išmokėjimo nuostatų; priteisti iš atsakovo
nesumokėtą darbo užmokestį už 2006 kovo mėn. – 180 Lt, už balandžio mėn. – 90
Lt; priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties
esmė
Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės ir
atsakovo darbo sutartyje nebuvo detalizuota, kokiais nuostatais remiantis bei kokiu būdu bus
apskaičiuojama kintamoji darbo užmokesčio dalis. Tiek 2005 m. vasario 11 d., tiek 2005 m. lapkričio
3 d. Atlyginimo kintamosios dalies išmokėjimo nuostatuose nustatytas lygiai toks pat kaip ir darbo sutartyje
atlyginimo kintamosios dalies procentinis dydis, t. y. nuo 0 iki 35 proc. Kadangi darbo sutartyje sulygta sąlyga nebuvo
pakeista, nėra pagrindo priteisti
ieškovės nurodytą nesumokėtą darbo užmokestį, neturtinės žalos atlyginimą.
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, sutikdama su
pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, papildomai pažymėjo, kad iš esmės
šalys susitarė tik dėl kintamosios atlyginimo dalies dydžio, o ne jos nustatymo pagrindų. Su ieškove
sudarytoje darbo sutartyje nustatytos darbo sutarties apmokėjimo sąlygos nebuvo pakeistos
ir įtvirtinus naujus kintamosios atlyginimo dalies nustatymo kriterijus, iš
ieškovės nebuvo atimta galimybė gauti iki 35 proc. pastovios dalies dydžio
kintamąją atlyginimo dalį. Pagal DK 186
straipsnio 3 dalį darbo užmokesčio dydžio susiejimas su įmonės veiklos rezultatais yra galimas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo darbuotojai, išskyrus ieškovę, sutiko su nuostatų pakeitimu, apeliacinės
instancijos teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nuostatus pagal prasmę prilygino kolektyviniam susitarimui
ir, vadovaudamasis DK 120 straipsnio 3 dalimi, padarė išvadą, kad nuostatai
galėjo būti pakeisti be ieškovės sutikimo.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė
prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį
tenkinti. Kasatorė savo prašymą
motyvuoja šiais argumentais:
1. Nors darbo sutartyje
nebuvo konkretizuota kintamosios dalies mokėjimo tvarka, įmonėje visiems darbuotojams galiojo bendrieji nuostatai,
kuriuose nustatyta kintamosios dalies mokėjimo tvarka. Kasatorės nuomone, šie nuostatai turėtų būti vertinami kaip
neatskiriama darbo sutarties dalis,
todėl, juos keisdamas, darbdavys turi vadovautis DK 120 straipsnyje
nustatyta darbo sutarties sąlygų
keitimo tvarka.
2. Apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai atsakovo valdybos nutarimą prilygino kolektyviniam susitarimui. Nuostatai,
reglamentuojantys kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo tvarką, yra vienašališkas aktas, nors ir
taikomi bendrai visiems darbuotojams.
3.
Pagal naujuosius nuostatus kintamosios dalies mokėjimas ir jos dydis priklauso
ne nuo darbuotojo
sugebėjimų ir pareigingumo, kaip anksčiau, o nuo bendrų bendrovės rodiklių. Apeliacinės instancijos teismas
neatsižvelgė į DK 120 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad, darbdaviui keičiant nustatytas darbo sąlygas, iš
darbuotojo neturi būti atimta teisė atsisakyti dirbti pakeistomis sąlygomis, į DK 203
straipsnio įtvirtintą galimybę darbuotojui iš anksto sužinoti apie numatomą darbo
apmokėjimo sąlygų pakeitimą ir į DK 120 straipsnio 3 dalies nuostatą apie tai, kad be darbuotojo raštiško sutikimo visais atvejais
draudžiama mažinti darbo užmokestį.
Atsiliepimu
į kasacinį skundą atsakovas AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija prašo skundą atmesti ir savo prašymą
motyvuoja šiais argumentais:
1. Ieškovės ir atsakovo
darbo sutartyje nustatyta iki 35 proc. pastovios darbo užmokesčio dalies dydžio kintamoji dalis. Tiek ankstesniuose
atlyginimo kintamosios dalies mokėjimo nuostatuose,
tiek naujuosiuose nustatytas toks pats kaip ir su ieškove sudarytoje darbo
sutartyje atlyginimo kintamosios dalies dydis. Taigi darbdavys,
taikydamas naujus nuostatus ir išmokėdamas
ieškovei 20 ir 27,50 procentų dydžio kintamąją atlyginimo dalį, darbo
apmokėjimo sąlygų nepakeitė. Dėl to
ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 180 ir 90 Lt kaip neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
2. Apeliacinės instancijos teismo
pasisakymas, kad atsakovo valdybos nutarimu patvirtinti
nuostatai gali būti prilyginti kolektyviniam susitarimui, šioje byloje nėra
esminis, nes ginčas byloje kyla dėl
individualių darbo santykių ir darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų.
3. Kadangi darbdavys neatliko jokių
neteisėtų veiksmų, tai nėra pagrindo ieškovei priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Pagal 1999 m.
gruodžio 17 d. darbo sutartį ieškovė AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ūkio
tvarkymo padalinyje dirbo apskaitininke, jai buvo mokama 430 Lt mėnesinė alga.
2000 m. birželio 15 d. sutartimi ji perkelta į pagalbinį laivyną dirbti
sekretore, mokant 1000 Lt mėnesinį atlyginimą. Pagal 2005 m. birželio 28
d. sutartį ieškovė perkelta dirbti filialo „Klasco Towage Assitance“
administratore, mokant 1200 Lt pastovią mėnesinio atlyginimo dalį ir iki
35 proc. pastovios atlyginimo dalies dydžio kintamąją dalį.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1
dalyje apibrėžiamos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos, t. y. kasacinis
teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus
ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Taigi kasacinio nagrinėjimo dalykas
byloje yra kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.
Darbuotojo ir
darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda įsigaliojus jų sudarytai darbo
sutarčiai. Darbo sutartis yra jos šalių susitarimas, kuriuo nustatomos
darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos (DK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1
dalis). DK 95 straipsnio 3 dalyje nurodyti įstatymų leidėjo reikalavimai
darbo sutarties šalims nustatant darbo užmokestį: „kiekvienoje darbo sutartyje
šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų“. Iš šios normos akivaizdu, kad,
sudarydamos darbo sutartį, abi jos šalys laisva valia suderina sutarties
sąlygas ir, jas nustatydamos, prisiima konkrečius iš sutarties kylančius
įsipareigojimus. Siekiant apsaugoti darbuotoją, darbo teisėje šalių laisvė, nustatant
darbo sutarties sąlygas, yra apribota, ji siauresnė nei civilinėje teisėje,
taigi įstatyme nustatomi tam tikri privalomi reikalavimai darbo sutarties
turiniui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr.
115 patvirtinta Darbo sutarties pavyzdinė forma, pagal kurios 3 punktą
darbdavys, įsipareigodamas mokėti darbuotojui sutariamą darbo užmokestį, turi
nurodyti valandinį tarifinį atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir kt.
Vyriausybė nustato minimalią mėnesinę algą (pvz., Vyriausybės 2005 m. kovo 24
d. nutarimas Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Taigi šalys,
sudarydamos darbo sutartį, neturi visiškos laisvės pasirinkti jos sąlygas, bet
yra saistomos tam tikrų įstatymo leidėjo ir Vyriausybės nustatytų sąlygų.
Sutarties laisvės principo įgyvendinimas galimas tiek, kiek šios sąlygos jo
neriboja. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys
sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų
suderintą jų valią. Aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią,
vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų
normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193 straipsnyje nustatytas
sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. įvertintini tikrieji šalių ketinimai,
sutarties esmė, tikslas, jos sudarymo aplinkybės ir kt.
Ieškovės pareikšto
ieškinio reikalavimo esmė – įpareigoti
atsakovą AB Klaipėdos jūrų krovinių
kompaniją, mokant jai darbo užmokestį, laikytis darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų ir 2005 m. vasario
1 d. Atlyginimo kintamosios dalies išmokėjimo nuostatų, o ne juos pakeitusių 2005
m. lapkričio 3 d. Atlyginimo kintamosios dalies (premijų) išmokėjimo nuostatų.
Pastarųjų taikymą ieškovė laiko jos darbo sutartyje
sutartų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimu, nes, jos nuomone, nuostatai vertintini kaip neatskiriama darbo
sutarties dalis.
Kolegija pažymi, kad
abiem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui – yra privalomos
sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį. Sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje,
bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose,
tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje
yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas
laikyti sutarties sąlygomis. Ieškovės ir atsakovo 2005 m. birželio 28 d. sudarytoje
darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis, kurį sudaro 1200 Lt pastovi
mėnesinė alga ir iki 35 proc. pastovios atlyginimo dalies dydžio kintamoji
dalis. Darbo sutartyje kintamosios dalies konkretaus dydžio apskaičiavimas
nesusietas su konkrečiu įmonės administracijos aktu, todėl ieškovė nepagrįstai
teigia, kad 2005 m. vasario 1
d. Atlyginimo kintamosios dalies išmokėjimo nuostatai yra neatskiriama darbo sutarties dalis. Ieškovė nenurodė, o bylą nagrinėję teismai nenustatė
tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismams spręsti, kad darbo
sutarties pasirašymo metu šalys turėjo kitokių ketinimų ir siekė susitarti dėl
kitokių sąlygų, nei įformino sutartyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai
byloje nustatė, jog, 2005 m. birželio 28 d. pakeičiant darbo sutartį,
ieškovės darbo apmokėjimas buvo pagerintas ne tik nustatant kintamąjį priedą,
bet ir 20 proc. padidinant pastoviąją atlyginimo dalį, t. y. toks sutarties
pakeitimas atitiko ieškovės interesus net ir nevertinant ginčo sąlygos dėl
kintamosios atlyginimo dalies.
DK 120 straipsnyje reglamentuojamos darbo sutarties sąlygų pakeitimas,
o šio straipsnio 3 dalis – specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sąlygų,
nurodytų DK 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Pagal DK 10 straipsnio 1 dalį,
sistemiškai aiškinant DK 120 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į DK 95 ir 120
straipsnių, reglamentuojančių darbo sutarties sąlygas ir jų keitimą, sąsajas,
kolegija daro išvadą, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nurodyta ne apie bet
kokių, o apie darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą. Taigi
darbdaviui keičiant darbo apmokėjimo sąlygas taip, kad nustatytosios darbo
sutartyje lieka nepažeistos, DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai
netaikytini. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės
atlyginimo kintamosios dalies apskaičiavimą reglamentuojančių nuostatų
pakeitimas nėra darbo sutarties sąlygų pakeitimas, todėl bylą nagrinėję teismai
pagrįstai netenkino jos reikalavimo pakeistų nuostatų taikymą kintamajai
atlyginimo daliai apskaičiuoti pripažinti neteisėtu. Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, nebuvo
pagrindo ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Kolegija pažymi, kad
apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas DK 120 straipsnio 3 dalį,
atsakovo valdybos nutarimą, kuriuo patvirtinti 2005 m. lapkričio 3 d.
Atlyginimo kintamosios dalies (premijų) išmokėjimo nuostatai, nepagrįstai
prilygino kolektyviniam susitarimui. Nurodytoje Darbo kodekso normoje pateiktas
baigtinis sąrašas aktų (įvardyti konkretūs norminiai aktai ir kolektyvinė
sutartis), kurio išplėsti nėra pagrindo. Vis dėlto šis apeliacinės instancijos
teismo netinkamas normos aiškinimas neturėjo įtakos galutinio sprendimo byloje
priėmimui, todėl nesudaro pagrindo panaikinti teismo priimtą nutartį.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai,
taikydami darbo sutarties sąlygų pakeitimą reglamentuojančias teisės normas,
nepadarė pažeidimų, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti priimtus teismų
procesinius sprendimus, todėl jie paliktini nepakeisti (CPK 359 straipsnio 3
dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Juozas Šerkšnas
Aloyzas
Marčiulionis
Teodora
Staugaitienė