Administracinė byla Nr. eAS-181-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10180-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 53.5

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Pareiškėja V. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (pavadinimas iki 2023 m. gruodžio 31 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; toliau – ir atsakovas, NŽT) 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 48SK-4515-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas), nes, jos nuomone, jos valdomam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), neteisėtai nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona (toliau – ir SAZ), tokiu būdu apribojant pareiškėjos nuosavybės teisę, pažeidžiant jos teisėtus lūkesčius ir sukeliant žalą (turto vertės sumažėjimą).

Pareiškėja 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir atsakovo (toliau – ir Taikos sutartis), patvirtinimo.

Pareiškėja ir atsakovas prašė patvirtinti tokio turinio Taikos sutartį:

1. Taikos sutarties dalykas

1.1 Atsakovas pripažįsta skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

1.2. Atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui prašymą dėl SAZ išregistravimo, t. y. išregistruoti:

1.2.1. Žymą – „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.2.2. Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.3. Pareiškėja atsisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo metu, ir įsipareigoja nereikalauti jų iš atsakovo.

2. Atsakomybė

2.1. Šalys patvirtina savo supratimą, kad Taikos sutarties 1.1–1.2 punktuose išvardinti įsipareigojimai yra esminės Taikos sutarties sąlygos.

2.2. Šalys abipusiu susitarimu susitaria, jog teismo patirtas išlaidas atlygina pareiškėja.

2.3. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir (ar) ieškinių (skundų) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisminės gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo Taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų Šalių tikslo.

2.4. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su byla, ir nereikš viena kitai reikalavimų dėl netesybų (delspinigių, baudų), palūkanų priteisimo, nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo.

2.5. Šalys susitaria ir, pateikdamos teismui tvirtinti šią Taikos sutartį, prašo teismo bylą nutraukti. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo, sudarius Taikos sutartį, procesinės pasekmės, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ).

3. Šalių pareiškimai ir garantijos

3.1. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios Taikos sutarties sudarymui.

3.2. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi šios Taikos sutarties pasirašymui. Asmenys, pasirašantys Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus Taikos sutartyje pareiškėjai ir atsakovui Nr. 1. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių interesų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli.

3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, steigimo dokumentus ir sandorius, taikomus Šaliai, sudaryti ir (ar) įvykdyti šią Taikos sutartį.

4. Baigiamosios nuostatos

4.1. Šalys, vadovaudamosi ABTĮ 51 straipsniu, prašo teismo Taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti.

4.2. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo.

4.3. Taikos sutartis yra privaloma ir taikoma Šalims ir jų teisių perėmėjams.

4.4. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu, pasirašyti Šalių ir patvirtinti teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“
2023 m. gruodžio 15 d. pateikė nuomonę (prašymą), kurioje prašė teismo netvirtinti Taikos sutarties.

AB „Vilniaus paukštynas“ teigė, kad Taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai. Taikos sutarties sąlygose sprendžiama dėl AB „Vilniaus paukštynas“, neįtrauktos į Taikos sutartį, materialiųjų teisių ir pareigų, o Taikos sutarties sąlygos pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. AB „Vilniaus paukštynas“ manė, kad, patvirtinus Taikos sutartį, t. y. pripažinus Sprendimą netekusiu galios, administracinė procedūra pagal AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymą dėl žemės sklypų, patenkančių į teritoriją (SAZ), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadastro duomenų pakeitimo liktų neužbaigta. Taikos sutartyje nesusitarta dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame nuspręsta tenkinti
AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą ir pradėti vykdyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą. Taigi, nors nuspręsta tenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą ir atlikti minėtą procedūrą, patvirtinus Taikos sutartį, nebebūtų nei sprendimo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis ir įrašyti SAZ į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, nei sprendimo atsisakyti tai padaryti. Tokioje situacijoje, AB „Vilniaus paukštynas“ neturint viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo ar kitokio atsakymo, kurį ji galėtų apskųsti, gindama savo teises ir teisėtus interesus, būtų pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos. Be to, AB „Vilniaus paukštynas“ tvirtino, jog Taikos sutartimi pareiškėja ir atsakovas nusprendė dėl galiojančių teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų planų) sprendinių, nors negalėjo to padaryti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 29 d. pateikė nuomonę, kurioje nesutiko su AB „Vilniaus paukštynas“ pateikta nuomone.

Atsakovas tvirtino, kad AB „Vilniaus paukštynas“ argumentai, jog, Sprendimą pripažinus netekusiu galios, pradėta viešojo administravimo procedūra liktų neužbaigta, nėra pagrįsti. Nors 
AB „Vilniaus paukštynas“ akcentuoja NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 20 d. raštą Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.), NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2023 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) nusprendė netenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės
11 d. prašymo ir minėtą NŽT 2022 m. liepos 20 d. raštą laikyti negaliojančiu. Sprendimu Žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti tik vienu aspektu, t. y. papildant juos SAZ. Sprendimu nebuvo nustatyta SAZ teritorija. Vykdant Taikos sutartį, registruose tik būtų panaikintas įrašas apie Žemės sklypui taikomą SAZ.

Atsakovas teigė, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 541.1 punkte yra įtvirtintas klaidos taisymo būdas, kuris taikomas tik tuo atveju, jeigu SAZ būtų buvusi nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, bet dėl klaidos neįrašyta į formuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir (ar) į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Nagrinėjamu atveju 2009 metais patvirtintuose bendruosiuose planuose Žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, nes jis suformuotas 1999 m. sausio 29 d. Taigi, Sprendimas buvo priimtas nepagrįstai taikant minėtą klaidos taisymo procedūrą.

Atsakovas nurodė, kad AB „Vilniaus paukštynas“ pats inicijavo įstojimą į šią administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, jis dalyvavo atsakovo pusėje. Patvirtinus Taikos sutartį, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo AB „Vilniaus paukštynas“, nes Taikos sutartimi jos teisės nėra apginamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ 2024 m. sausio 6 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nesutiko su atsakovo nuomonėje išdėstyta pozicija.

AB „Vilniaus paukštynas“ iš esmės pakartojo anksčiau išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodė, kad jis iki šiol negavo aiškaus NŽT sprendimo dėl anksčiau priimtų NŽT sprendimų pripažinimo netekusiais galios. Atsakovo pozicija dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies taikymo prieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose ir ankstesnei pačios NŽT pozicijai. Be to, NŽT klaidina teismą, teigdama, jog Taikos sutartimi siekiama išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro tik žymą (įrašą), o ne SAZ teritoriją.

Pareiškėja V. Z. 2024 m. sausio 18 d. pateikė nuomonę, kurioje nesutiko su
AB „Vilniaus paukštynas“ pateikta nuomone, prašė patvirtinti Taikos sutartį ir nutraukti administracinę bylą.

Pareiškėjos vertinimu, Taikos sutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji neprieštarauja viešajam interesui (priešingai, ji jį užtikrina), todėl nėra jokių kliūčių ją patvirtinti. Patvirtinus Taikos sutartį,
AB „Vilniaus paukštynas“ teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti, nes Sprendimas, kuris buvo priimtas neteisėtai, negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju atsakovas pasinaudojo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecijos teise savo priimtą sprendimą pripažinti netekusiu galios.

Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja teigė, jog ji nėra atsakinga už minėto trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos skundas yra pripažintas ir patenkintas Taikos sutartimi, todėl laikytina, jog ji yra bylą laimėjusi šalis, vadinasi, ji neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

 

II.

 

Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį ir nutraukė administracinę bylą, taip pat nurodė grąžinti pareiškėjai V. Z. 11,25 Eur sumokėtą žyminį mokestį, netenkino trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, nusprendė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje gali būti sudaryta taikos sutartis.

Teismas, atsakydamas į AB „Vilniaus paukštynas“ prieštaravimus, pažymėjo, kad NŽT pripažįsta, jog Sprendimas buvo priimtas nepagrįstai, todėl jis ir pareiškėja siekia ginčą užbaigti Taikos sutartimi. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad AB „Vilniaus paukštynas“, vadovaudamasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir Kadastro nuostatų 541.1 punktu, kaip suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatyta teritorija (sanitarinė apsaugos zona), vykdymu asmuo, 2022 m. gegužės 11 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti teritorijos (SAZ), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą bei konkrečių žemės sklypų, kurių formavimo metu SAZ ir joje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti nurodytos šių žemės sklypų kadastro duomenų bylose, kadastro duomenų pakeitimą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. liepos 20 d. rašte Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) nurodė, kad AB „Vilniaus paukštynas“ prašymas tenkinamas ir yra pradedama vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – SAZ (konkrečiai – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų) – nustatymo procedūra.

Teismas nustatė, kad NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.)
AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymas buvo netenkintas, o minėtas NŽT
2022 m. liepos 20 d. sprendimas laikomas negaliojančiu. Taigi, procedūra, kuri buvo pradėta pagal AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą, patvirtinus Taikos sutartį, neliks neužbaigta, nes minėtas NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu. AB „Vilniaus paukštynas“, nesutikdamas su NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.), turi teisę su skundu kreiptis į teismą. NŽT nusprendus AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo netenkinti ir pripažinti NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimą negaliojančiu, AB „Vilniaus paukštynas“ inicijuota administracinė procedūra buvo baigta. Dar daugiau, susiklosčiusioje situacijoje Sprendimas negali likti galioti, nes jis priimtas būtent minėto AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo ir NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimo išdavoje. AB „Vilniaus paukštynas“ prieštaravime pateikti argumentai, susiję su galbūt atsakovo pažeidžiamomis teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika, teismo vertinimu, sudaro kito ginčo pagrindą ir dalyką, todėl teismas nepasisakė dėl minėtų argumentų.

Teismas konstatavo, kad nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant taikos sutartis negali būti sudaroma, t. y. nenustatyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, taip pat nenustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad pateiktos Taikos sutarties turinys gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms. Šalių pateiktos Taikos sutarties nuostatos išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusį ginčą ir patvirtina, kad joms yra suprantamos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, t. y. kad nutartis įgis res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, administracinė byla bus nutraukta, o byloje dalyvaujantys asmenys neturės teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 104 str. 3 d.). Taikos sutartis pasirašyta tinkamų proceso dalyvių. Taikos sutarties nuostatos yra besąlyginės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d.).

Teismo vertinimu, atsakovas pripažino pareiškėjos reikalavimo teisę dėl Sprendimo panaikinimo, todėl laikytina, kad, patvirtinus Taikos sutartį, buvo apgintos pareiškėjos teisės. Atsižvelgiant į tai, AB „Vilniaus paukštynas“, kuris palaikė atsakovo poziciją ir prašė atmesti pareiškėjos skundą, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą (ABTĮ 40 str. 3 d.).

 

III.

 

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

AB „Vilniaus paukštynas“ teigia, kad Taikos sutartis negalėjo būti sudaryta pagal nagrinėjamo ginčo pobūdį. Aptariama administracinė procedūra buvo pradėta pagal AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymą dėl žemės sklypų, patenkančių į teritoriją (SAZ), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadastro duomenų pakeitimo, todėl šioje procedūroje būtent AB „Vilniaus paukštynas“ yra pareiškėjas. NŽT valia dėl teisės aktų (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 str. 3 d., Kadastro nuostatų 541.1, 542 ir 544 p.) taikymo pagal šį prašymą atliekamoje administracinėje procedūroje buvo išreikšta priimant 2022 m. liepos 20 d. sprendimą
Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.), kuriuo minėtas prašymas buvo patenkintas, ir Sprendimą. Tačiau, nagrinėjant bylą teisme, NŽT pakeitė savo poziciją ir priėmė 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą
Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.), kuriame, be kita ko, nuspręsta netenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo, o minėtą NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimą laikyti negaliojančiu. NŽT minėtame 2023 m. gruodžio 21 d. sprendime nenusprendė pripažinti netekusiu galios ir Sprendimą, nes dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vyksta teisminis ginčas. AB „Vilniaus paukštynas“ vertinimu, NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas
Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) iš esmės yra sprendimas netenkinti jo 2022 m. gegužės 11 d. prašymo, t. y. administracinis sprendimas atsisakyti pakeisti visų į SAZ teritoriją patenkančių žemės sklypų, įskaitant Žemės sklypą, kadastro duomenis, todėl Sprendimas negalėjo būti priimtas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad teisines pasekmes AB „Vilniaus paukštynas“ sukelia ne tik NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.), bet ir sprendimai pakeisti nurodytų žemės sklypų (įskaitant Žemės sklypą) kadastro duomenis, tarp jų – Sprendimas. Atsižvelgiant į tai, negali būti taip, kad AB „Vilniaus paukštynas“ neturi teisės skųsti teismui sprendimo, kuriuo Sprendimas pripažįstamas netekusiu galios, dėl to, kad Sprendimas yra pripažįstamas netekusiu galios Taikos sutartimi. AB „Vilniaus paukštynas“ inicijavo administracinę procedūrą, siekdamas pakeisti žemės sklypų, esančių SAZ, kadastro duomenis, todėl jai turi būti užtikrinta teisė skųsti jai nepalankų sprendimą (šiuo aspektu akcentuotas VAĮ 14 str.).

AB „Vilniaus paukštynas“ nurodo, kad Sprendimas yra NŽT Vilniaus rajono skyriaus
2022 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) išdava, o sprendimas pripažinti Sprendimą netekusiu galios yra NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo
Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) išdava. Tol, kol nėra išspręstas minėto NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo teisėtumo klausimas administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024, negali būti sprendžiamas ir Sprendimo pripažinimo netekusiu galios klausimas, o Sprendimo pripažinimas netekusiu galios Taikos sutartimi yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taikos sutartimi šalys (pareiškėja ir atsakovas) susitarė, jog Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra keičiant Žemės sklypo kadastro duomenis negalėjo būti atlikta, nors ginčas dėl pastarosios procedūros, kurią atsakovas atliko pagal AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą, (ne)teisėtumo dar vis nagrinėjamas teisme. Patvirtinus Taikos sutartį ir po to administracinėje byloje
Nr. eI3-6344-644/2024 nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atlikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą, NŽT nebeturėtų įgaliojimų iš naujo atlikti Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą. AB „Vilniaus paukštynas“ teigia, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.

AB „Vilniaus paukštynas“ atkreipia dėmesį į tai, kad Taikos sutarties preambulėje nurodyta, jog pareiškėja ir atsakovas sudaro Taikos sutartį, atsižvelgdami į tai, kad ginčas kilo dėl pareiškėjos valdomam turtui, t. y. Žemės sklypui, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, SAZ. AB „Vilniaus paukštynas“ vertinimu, akivaizdu, kad Taikos sutartimi siekiama įtvirtinti, kad Sprendimu buvo nustatyta SAZ ir kad tai buvo padaryta neteisėtai, todėl Taikos sutartimi pareiškėja ir atsakovas išsprendžia ginčą dėl SAZ nustatymo (ne)teisėtumo ir dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros atlikimo (ne)teisėtumo. Toks Taikos sutarties preambulėje nurodytas ginčo pobūdis neatitinka tikrovės, nes SAZ nebuvo ir negalėjo būti nustatyta Sprendimu, o Sprendime tik nuspręsta pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis, nurodant, kad Žemės sklypas yra jau nustatytos SAZ ribose. Šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl SAZ nustatymo.

AB „Vilniaus paukštynas“ tvirtina, kad Taikos sutartis pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai. Sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes AB „Vilniaus paukštynas“ materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl Taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas, neįtraukiant AB „Vilniaus paukštynas“ arba nesuderinant su ja Taikos sutarties sąlygų (negaunant patvirtinimo), reiškia ne ką kitą kaip AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. AB „Vilniaus paukštynas“ paaiškina, jog ji šioje byloje turi savarankišką poziciją, kuri iš esmės atitinka atsakovo poziciją. AB „Vilniaus paukštynas“ taip pat turi aiškų ir konkretų teisėtą lūkestį – tęsti prieš 60 metų pradėtą paukštininkystės veiklą, kuriai vykdyti buvo išduoti visi būtini valstybės ir savivaldybių institucijų leidimai. Oficialūs dokumentai patvirtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms buvo žinoma apie nuo 1964–1976 metų veikiančius paukštyno kompleksus, gamybos apimtis, nustatytos privalomos SAZ dydį (1 000 m nuo pastatų) ir kt. SAZ yra pažymėta, be kita ko, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu
Nr. T3-323 patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrajame plane. AB „Vilniaus paukštynas“ teigia, kad Taikos sutartimi pareiškėja ir atsakovas susitarė, jog SAZ nėra nustatyta, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai yra negaliojantys (neteisėti), o minėtuose bendruosiuose planuose SAZ duomenys (ribos ir dydis) nenustatyti, tačiau tokios Taikos sutarties sąlygos ne tik prieštarauja teisės aktams ir teismų praktikai, bet ir įrodo, kad pareiškėja ir atsakovas viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, nes Taikos sutartimi sprendžiami klausimai, nepriskirti jų kompetencijai.

AB „Vilniaus paukštynas“ pastebi, kad Taikos sutartyje nepateikti motyvai dėl Sprendimo „neteisėtumo“, t. y. pripažinimo netekusiu galios pagrindo, o tai prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo principams. Nors pareiškėja ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose mini įvairias administracines bylas, kuriose priimtais sprendimais siekia pagrįsti Sprendimo neteisėtumą, jų išvardytų bylų faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

AB „Vilniaus paukštynas“ nuomone, Taikos sutarties dalykas neatitinka Skunde nurodytų reikalavimų. Teismas visiškai nevertino Taikos sutarties nuostatų turinio ir skundžiamoje nutartyje tik pakartojo pareiškėjos ir atsakovo pateiktus argumentus. AB „Vilniaus paukštynas“ tvirtina, kad Taikos sutartimi siekiama panaikinti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Žemės sklypo išrašo 11.2 punkte įregistruotus duomenis apie objektą – SAZ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šis objektas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ne Sprendimo arba kito NŽT sprendimo ar prašymo pagrindu, o pagal AB „Vilniaus paukštynas“ 2023 m. liepos 27 d. prašymą registro tvarkytojui (VĮ Registrų centrui) ir VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą. Pareiškėjos skunde nėra pareikštas reikalavimas panaikinti minėtą VĮ Registrų centro sprendimą, o nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Nekilnojamojo turto registro objekto – SAZ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – įregistravimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas turėjo paprašyti VĮ Registrų centro nuomonės dėl Taikos sutarties sudarymo galimybės, bet to nepadarė.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atmesti trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą.

Atsakovas, iš esmės pakartodamas savo nuomonėje išdėstytus argumentus, teigia, kad
AB „Vilniaus paukštynas“ teiginiai apie kliūtis patvirtinti Taikos sutartį yra nepagrįsti, o teismas teisingai ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų išsprendė šį klausimą. Atsakovas papildomai nurodo, kad, jo vertinimu, iš Taikos sutarties 1.1–1.3 punktų matyti, kad Taikos sutarties dalykas yra tokio paties pobūdžio kaip ir pareiškėjos skunde nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi Sprendimas, kurį pareiškėja prašė panaikinti, yra pripažįstamas netekusiu galios, nes jis prieštarauja jo priėmimo metu galiojusiems klaidų taisymą reglamentuojančių teisės aktų (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 str. 3 d. ir Kadastro nuostatų 541.1 p.) reikalavimams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo reikalavimo spręsti teismo nuožiūra.

VĮ Registrų centras, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir jo pasikeitimus, teigia, kad NŽT nėra subjektas, kuris turi teisę teikti prašymą išregistruoti teritoriją (nagrinėjamu atveju – teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) ir, tuo labiau, prašymą panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą teritoriją viename iš žemės sklypo, patenkančio į šią teritoriją, registrų. Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 12 straipsnio
4 dalimi, teismo sprendimu gali būti panaikinta teritorija, o ne atskiruose į šią teritoriją patenkančiuose žemės sklypuose padaryti įrašai apie jos įregistravimą. Panaikinus teritoriją, šis duomuo būtų panaikintas visuose į šią teritoriją patenkančių žemės sklypų registro įrašuose.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Nagrinėjimo dalykas – teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas patvirtino Taikos sutartį ir nutraukė administracinę bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Pabrėžtina, kad tai nėra absoliuti šalių teisė, nes, įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015, 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).

Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, jog įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią. Akcentuotina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.), o byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir yra užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (ABTĮ 103 str. 5 p., 104 str.
3 d.). Be to, taikos sutarčių būtina laikytis, t. y. vienašališkai taikos sutarties negalima atsisakyti
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ 2023 m. gruodžio 15 d. pateikė teismui prašymą netvirtinti Taikos sutarties, kurios projektą jam pateikė NŽT. Šį prašymą AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė reaguodamas į tai, kad kitose Vilniaus apygardos administraciniame teisme (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administraciniame teisme) nagrinėjamose bylose, kuriose vertinamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimų pakeisti į SAZ patenkančių žemės sklypų kadastro duomenis teisėtumas ir pagrįstumas, kuriose AB „Vilniaus paukštynas“ įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pareiškėjai ir atsakovas NŽT susitarė ginčus baigti taikiai. AB „Vilniaus paukštynas“ nurodė, kad visos derybos dėl taikos sutarčių sudarymo ir taikos sutarčių sąlygos, susijusios su NŽT sprendimų panaikinimu (pripažinimu netekusiais galios), keitimu ir kt., turi tiesioginę įtaką jo interesams, o planuojamų sudaryti taikos sutarčių sąlygos dėl NŽT sprendimų panaikinimo (pripažinimo netekusiais galios), keitimo ir kt. neabejotinai pažeistų jo teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėja 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti Taikos sutartį ir nutraukti administracinę bylą. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir skyrė teismo posėdį 2024 m. vasario 5 d., taip pat įpareigojo pareiškėją ir atsakovą iki 2024 m. sausio 8 d. pateikti nuomonę dėl pateikto
AB „Vilniaus paukštynas“ prieštaravimo (nuomonės / prašymo) dėl taikos sutarties tvirtinimo bei argumentus, paaiškinimus dėl AB „Vilniaus paukštynas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes jos Taikos sutartyje neaptartos. Atsakovas ir pareiškėja, atitinkamai, 2023 m. gruodžio 29 d. ir 2024 m. sausio 18 d. pateikė savo nuomones dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų klausimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino Taikos sutartį ir nutraukė administracinę bylą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje formaliai nurodoma, kad nenustatyta, jog Taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, tačiau teismas nepateikė jokių argumentų dėl AB „Vilniaus paukštynas“ 2023 m. gruodžio 15 d. ir 2024 m. sausio 6 d. procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, jog tokia Taikos sutarties sąlyga, kuria šalys sutaria dėl Sprendimo panaikinimo (pripažinimo netekusiu galios), keitimo ir kt., pažeidžia
AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus, t. y. teismas motyvuotai neatmetė AB „Vilniaus paukštynas“ argumentų.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, jog bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“, vykdantis ūkinę veiklą, dėl kurios turi būti nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir kurio iniciatyva buvo organizuota kadastro duomenų tikslinimo procedūra, siekiant įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas į Nekilnojamojo turto kadastrą, neabejotinai turi interesą, kad pareiškėjos šioje byloje ginčijamas Sprendimas nebūtų panaikintas.

Kaip jau minėta, ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, tvirtinantį šalių sudarytą taikos sutartį, aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Vykdydamas pareigą išsiaiškinti, ar šalių pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, teismas, esant būtinumui, privalo pasinaudoti visomis šiam tikslui pasiekti reikalingomis administracinio proceso įtvirtintomis faktinių duomenų nustatymo priemonėmis, inter alia (be kita ko), trečiųjų asmenų paaiškinimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, t. y. jis neišsiaiškino, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančio trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl skundžiama teismo nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl kilusio ginčo kontekste, t. y. proceso šalims nesutariant dėl aplinkybių, susijusių su specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikymu, nustatymu ir įregistravimu, Taikos sutarties sąlygų turinys turėtų būti išsamiai įvertintas ir atitikimo viešajam interesui aspektu.

Pažymėtina, kad šioje nutartyje pateiktas ABTĮ normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimą, aiškinimas ir taikymas atitinka praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-148-1188/2024, kurioje nagrinėjimo dalykas yra iš esmės identiškas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, AB „Vilniaus paukštynas“ atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl Taikos sutarties patvirtinimo ir administracinės bylos nutraukimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

 

        Ričardas Piličiauskas

 

        Veslava Ruskan