Nuorašas

                                                                                 Byla Nr. 1-623-486/2021

                                                         Proceso Nr. 1-01-1-43599-2020-7

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                      1.2.4.6.2;  1.1.6.6.

                                                                 (S)

                                VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 N U O S P R E N D I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2021 m. gegužės 11 d.

  Vilnius

           Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai  Razutienei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui, kaltinamajam G. Č., jo gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui, nukentėjusiajai O. Č., jos atstovei advokatei Dovilei Murauskienei, laiduotojui T. D., teisiamajame posėdyje vykstančiame telekonferencijos būdu ZOOM platformoje ir mišriu būdu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini),  (duomenys, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. sav., (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

                  kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140  straipsnio 2 dalyje, padarymu.

                  Teismas 

n u s t a t ė :

           G. Č. smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, (duomenys neskelbtini) d.,  apie 19.00 val., gyvenamajame name, esančiame(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,34 promilių girtumas, žodinio konflikto metu su sutuoktine O. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., be jokios priežasties tyčia vieną kartą kaire ranka sudavė pastarajai į veidą ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai O. Č. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais G. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

                  Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. Č. kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną buvo švenčiamas gimtadienis, buvo vartojamas alkoholis. Prasidėjo santykių aiškinimasis. Žodinio konflikto metu jis nesusilaikė, sudavė O. Č. per veidą. Labai dėl to gailisi. Kaltinamasis pripažįsta, kad toks poelgis žeminantis, tai vienkartinis toks dalykas, labai visų atsiprašo, nesirengia to daryti ateityje, labai dėl to išgyvena. Dėl civilinio ieškinio 1000 eurų atlyginimo, tai mano, kad civilinio ieškinio dydis per didelis, prašo sumažinti. Neatsisako padengti neturtinę žalą, bet dar advokato išlaidos bus, jam tai būtų labai skausmingai. Sakytų, kad pervesta pinigų suma 200 eurų pakankama neturtinei žalai atlyginti. Nebuvo ten didelio smurto. Kodėl pakėlė ranką prieš sutuoktinę, tai todėl, kad įvyko žodinis konfliktas. Sutuoktinė pradėjo ginti sūnų, o jis norėdamas, kad jo negintų, ranka norėjo uždėti jai burną, kad nešnekėtų ir neapskaičiavęs sudavė. Per gimtadienį buvo trys poros, kurios patvirtino, kad sudavė. Tačiau jis nenorėjo suduoti. Sutuoktinė net nežino, į kurią vietą buvo smūgis, medikai nieko nenustatė. Nors pareigūnams aiškino, kad jis buvo agresyvus, tačiau tai grynai emocijos, nieko tokio nebuvo. Šiuo metu jis su nukentėjusiąja nebendrauja, nes jam paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su nukentėjusiąja. Jeigu jis bandys bendrauti, tai gali būti panaudota prieš jį. Turi sūnų, šiuo metu yra dar santuokoje. Yra susituokę virš (duomenys neskelbtini) metų. Su prašomu skirti laiduotoju T. D. pažįstami nuo (duomenys neskelbtini) metų, nuo studijų laikų. Tiek jis jo nuomonės paiso, tiek kaltinamasis jo. Dėl šito įvykio jis bendravo su T., jis tokį poelgį smerkė. Jo sutuoktinę laiduotojas pažįsta. Sakė, kad T. D. bendravo su ja, sakė, kad jai skambino.  Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, jį perduodant pagal laidavimą T. D.

                  Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas T. D. paaiškino, kad G. Č. pažįsta (duomenys neskelbtini) metų, kartu baigė (duomenys neskelbtini). Tame vakarėlyje turėjo dalyvauti ir jis, bet susivėlino ir nedalyvavo. Su G. praleido daug linksmų akimirkų. Pažįsta jį kaip neagresyvų, tikrai linksmą žmogų. Laiduotojas turi šeimą, du vaikus, užima (duomenys neskelbtini) pareigas. Žino, kad paskutiniu metu G. Č. santykiai su žmona buvo atšalę ir jis tą jautė. Jis tik gali raginti susitaikyti, o jie suaugę žmonės. Jo ir G. Č. santykiai geri, jis gali padaryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

                  Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios O. Č. atstovė Dovilė Murauskienė paaiškino, kad  iš tiesų kaltinamasis nei su  ja, nei su nukentėjusiąja nesusisiekė taikiai išspręsti ginčą, todėl tikrai negalėjo išsakyti savo pozicijos dėl galimybės išspręsti šią bylą taikiai. Yra pareikštas civilinis ieškinys ir jis palaikomas, taip pat yra pateiktas prašymas teismui dėl bylinėjimosi išlaidų 605 eurų priteisimo.

      Kadangi G. Č., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

                  Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. Č. parodė, kad ji su G. Č. yra susituokę (duomenys neskelbtini) metų, turi sūnų P. Č. Namas esantis (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) d. šventė jos gimtadienį, vartojo alkoholį. Iš pradžių buvo lauke, kepė picas, vėliau perėjo į vidų. Ji nuo pat vakaro pradžios pastebėjo, kad G.buvo suirzęs, agresyvus. Vakaro eigoje jų sūnus P. visiems susirinkusiems  draugams pasakojo apie savo baigiamąjį darbą ir P. bepasakojant G. pradėjo iš jo šaipytis ir tarp jų kilo konfliktas. Ji neišlaikė ir priėjo prie jo ir pradėjo aiškinti, kad taip elgtis negalima, tarp jų taip pat kilo konfliktas. G. buvo labai agresyvus ir konflikto metu trenkė jai į veidą, ji tik pajautė jo ranką ant savo veido, o į kuria pusę trenkė pasakyti negali. G. smūgis buvo labai netikėtas ir stiprus, ji pajuto fizinį skausmą. Tai pamatę jos draugai puolė ginti jos, paguldė G. ant žemės ir iškvietė policiją. Visą konfliktą matė E. U., K. U., I. M., J. K., P. Č., A. G.. Pastaruoju metu G. pradėjo dažniau vartoti alkoholį, vakarais vis išgeria pora skardinių alaus. Jie maždaug apie dvejus metus jau pykstasi, neranda bendros kalbos, tačiau jis pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą prieš ją. Tai pat jos gimtadienyje buvo I. M. sūnus J., kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metai, tiksliai pasakyti negali (b. l. 37-38).

  Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklauso metu P. Č. parodė, kad sutinka duoti parodymus apie įvykusi konfliktą tarp jo mamos O. Č.ir tėvo G. Č. (duomenys neskelbtini) jie šventė jo mamos  O. gimtadienį jų namuose, įvyko konfliktas. Jis su E.ir J. šnekėjo apie savo studijas, jie visi sėdėjo prie stalo, o jo tėtis G. pradėjo kištis į jų pokalbį, jis pradėjo sakyti šaižias replikas, sakyti, kad tai nesąmonės, pradėjo reikšti pyktį ant jo. Mama išgirdusi, kad tėtis taip menkina P. ir jo mokslus, tai pat įsikišo į pokalbį ir pradėjo užstoti jį. Tuomet ginčo metu jo tėtis G. trenkė, turbūt kaire ranka, jo mamai O. į veidą, į kurią pusę trenkė pasakyti negali, nes viskas labai greitai įvyko. Tuomet E. pradėjo ginti jo mamą O. jis tėtį lyg už peties paėmė ir norėjo nuo mamos atitraukti, tada jie abu susikibo ir prasidėjo grumtynės. Tada K. ir jo mama nuskubėjo jų skirti, o jis tuo metu iškvietė policiją. Jis matė, kaip jo tėtis G. trenkė jo mamai O. Tėtis G. visą vakarą buvo labai irzlus, nepatenkintas, pasyviai agresyvus, neadekvačiai bendravo. Tai buvo pirmas kartas, kaip jo tėtis panaudojo fizinį smurtą prieš jo mamą O. Tarp jų ir ankščiau buvo konfliktų, bet tik žodinių (b. l. 67-68).

             Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. jie šventė O. gimtadienį jos namuose, jie jau bendrauja apie (duomenys neskelbtini) metų. Vakaro eigoje, tarp O., jos vyro G. ir jų sūnaus P. kilo žodinis konfliktas, jie visi pradėjo ginčytis, vartoti keiksmažodžius. Ginčo metu G. trenkė O. per veidą, jeigu gerai pamena iš kairės rankos, jis viską gerai matė, kadangi sėdėjo priešais juos. Tuomet draugas E .pradėjo kažką aiškinti G. ir jis lyg norėjo trenkti ir jam, bet tuomet E. su K. pakilo nuo stalo ir prasidėjo tramdyti G., jį pargriovė ant žemės ir iškvietė policiją. Jis tikrai matė kaip G. trenkė O.. Tarp O. ir G. ginčų būdavo ir ankščiau, tačiau pirmą kartą pamatė, kad G. smurtauja prieš ją (b. l. 47).

                    Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu I. M.parodė, kad (duomenys neskelbtini) jie šventė O. gimtadienį jos namuose, jie jau bendrauja apie (duomenys neskelbtini) metų. Vakaro eigoje pastebėjo, kad G. visą vakarą buvo suirzęs, kažkoks kitoks nei visada. Vėliau tarp O., jos vyro G. ir jų sūnaus P. kilo žodinis konfliktas, jie visi pradėjo ginčytis. Ginčo metu G. trenkė O.per veidą, iš kairės rankos, ji viską gerai matė, kadangi sėdėjo priešais juos. Tuomet draugas E. pradėjo kažką aiškinti G. klausti „ką tu čia darai“ ir tada G.trenkė E. ir tarp jų prasidėjo grumtynės, jie susikabino ir nugriuvo ant žemės, tada E. žmona K. puolė jų ginti, ir tuomet atvyko policija. Tarp O. ir G. ginčų buvo ir ankščiau, tačiau pirmą kartą pamatė, kad jis smurtauja prieš O. (b. l. 43).

               Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu E. U. parodė, kad (duomenys neskelbtini)d. jie šventė O. gimtadienį jos namuose, jie jau bendrauja daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų. vakaro eigoje,  tarp O., jos vyro G. ir jų sūnaus P.kilo žodinis konfliktas, jie visi pradėjo ginčytis, vartoti keiksmažodžius. Ginčo metu G. trenkė O. E. U. pačio veiksmo kaip trenkė, nematė, nes sėdėjo šone tik išgirdo trenkimą. Tuomet jis pradėjo raminti G., tačiau G. paėmė jam lyg už peties ir norėjo jį atitraukti nuo O. Tuomet E. U. jam trenkė atbula ranka, jie susikibo ir nuvirto ant žemės. Tada jo žmona K. ir O. pakilo nuo stalo, pradėjo tramdyti G. ir traukti jį nuo E.. Po to konfliktas pasibaigė ir atvažiavo policija. Jis jokių pretenzijų G. dėl suduotų smūgių neturi. K. G. smurtautų prieš O. jis matė pirmą kartą  (b. l. 57).

                   Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu K. U. parodė, kad yra O. Č. draugė. (duomenys neskelbtini) kartu su savo vyru E. U. buvo pakviesta šventinių pietų O. gimimo dienos proga į jos šeimos namus esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visi svečiai maloniai bendravo, šalia jos sėdėjo jos vyras E. U., šalia jo sėdėjo G. ir jo žmona O.Taip pat prie stalo buvo jų bendras sūnus P. Taip pat buvo sūnaus mergina A., kurios pavardės nežino, draugė I. ir jos draugas J. P. pasakojo apie diplominį darbą. G.  įsiterpė į sūnaus pasakojimą, pradėjo jam priekaištauti. O. G. paklausė „kodėl tu jo nieko neišmokei“. Po šių žodžių G. dešine ranka sudavė O. per veidą. Visa tai ji puikiai matė. Po to smūgio jos vyras paėmė G. už peties, G. norėjo jam trenkti, jie susigrūmė, kadangi jos vyras E. norėjo G. sutramdyti. Besigrumiant jie užkliuvę ant laiptelio nukrito ant žemės. Ji G.traukė nuo savo vyro bei su O. kartu juos išskyrė. G. dėl savo veiksmų susinepatogino, nurimo ir išėjo į kiemą. S. P. iškvietė policijos pareigūnus. Ji niekad nėra mačiusi tarp šios šeimos panašių situacijų, O. ir G. šeimą pažįsta daugiau nei  (duomenys neskelbtini) metus. Tai pirmas atvejis kuomet kažkas panašaus įvyko (b. l. 61-62).

                    Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu A. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. jie šventė O. gimtadienį jos namuose. Vakaro eigoje, tarp O. , jos vyro G. ir jų sūnaus P. kilo žodinis konfliktas. Jie visi pradėjo ginčytis, nes G.,pradėjo viešai įžeidinėti P., vartoti keiksmažodžius. Ginčo metu G. trenkė O., ji gerai matė, kaip G.jai trenkė, nes kadangi stalas yra apvalus, o ji sėdėjo beveik prieš G.. Tada E. pradėjo raminti G., tarp jų prasidėjo grumtynės, tuomet įsikišo E. žmona K. ir pradėjo juos raminti. G. apsiramino išgirdęs kaip P. kviečia policiją ir išėjo į lauką. Netrukus atvyko policija. Vakaro eigoje A. G. pastebėjo, kad G. tą vakarą buvo ypatingai agresyvus (b. l. 52).

                     Ikiteisminio tyrimo metu  liudytojo apklausos metu A. A. parodė, kad  (duomenys neskelbtini) d., apie 19.00 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad  (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš savo žmoną. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko  nukentėjusioji ir jos sūnus. Nukentėjusioji papasakojo, kad jie su draugais šventė gimtadienį. Jos vyras G. Č. sėdint prie stalo, be jokios priežasties, trenkė jai su kaire ranka per veidą, ji patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusioji neatrodė labai susijaudinusi, ant jos smurto žymių nesimatė. Įtariamais G. Č. elgėsi ramiai, klausė nurodymų. Įvykį matę kiti asmenys, visi pasakojo tą patį, kad sėdint prie stalo, bendraujant, G. Č. be jokios priežasties trenkė savo žmonai O. Č.. Daugiau nieko papasakoti neturi (b. l. 73).

                     2020-11-12 gautoje specialisto išvadoje Nr. G3230/2020(01) konstatuota, kad remiantis O. Č. gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros duomenimis, pateikta išvada O. Č. išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta (b. l. 33-34).

                     2020-12-02 objektų apžiūros metu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai gauti iš BodyCam. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Matomas vaizdas kaip moteris atidaro vartus ir šneka „Draugai, šeima bet turbūt pabėgo, nežinau.” Pareigūnas „Kas pabėgo?” Moteris atsako, kad vyras pabėgo. Pareigūnas „Vyras pabėgo?” Pareigūnas “ O kur ta moteris, tai jūs konfliktavote su „Sūnus ne, ne ne mes konfliktavome.” Moteris „nu tiesiog sėdim, mano gimtadienis, išgėrėm taip, ne paslaptis ir kilo konfliktas ir aš gavau per veidą, draugai ir mes tiesiog, aš tiesiog paprašiau sūnaus iškviesti policiją, nes tai pirmas kartas. O kur jisai tai aš nežinau.” Pareigūnas “ Tai pateikit savo asmens dokumentą ir jūs, prieš kiek laiko išėjo jis maždaug?” Moteris “ Nu va dabar kaip paskambino tai taip ir buvo.” Pareigūnas “ O kur šou?” Sūnus “ Jis viduj.” Matome pareigūnas apeina aptikrinti namą iš kiemo pusės ir pasikviečia kolegą “ Ateik pas mane penkioliktas” Pareigūnai pastebi žmogų ir klausia “Kas čia nutiko?” Vyras atsako „Aš esu labai agresyvus ir labai neprognozuojamas ir labai.” Pareigūnas „O kodėl jūs toks esat?” Vyras „Gyvenimas privertė.” Pareigūnas „Gyvenimas privertė būti agresyviu? ” Vyras ” Vežkitės mane.” Pareigūnas pasiteirauja ar dokumentą turi savo. Moteris “ Turim namie galiu atnešti.” Pareigūnas “ Sudavė ranka .” Moteris “ Ranka per veidą.” Girdime kai moteris su vyru tarp tarpusavį šnekasi tačiau neįmanoma suprasti. Pareigūnas “ Einam iki mūsų automobilio.” Visi nueina iki tarnybinio automobilio. Pareigūnas vyriškiui “ Čia palaukit biškį.” Kitas pareigūnas “ Bus atlikta dalinė apžiūra, turit draudžiamų daiktų prie savęs? Ne nieko neturit, draudžiamų aštrių kažkokių daiktų, ne?” Vyras stovintis purto galvą, jog nieko draudžiamo neturi. Pareigūnas apžiūri vyrą. Kitas pareigūnas vyrą įsodina į automobilį. Pareigūnas pasiteirauja moteris “O tie draugai pretenzijų turi?” Moteris “ Aš nežinau.” Pareigūnas “ Tai gal galit pakviesti?” Matoma moters sūnus nueina į vidų pakviesti kitų asmenų. Tuo tarpu moteris pradeda pasakoti “ Kažkaip buvo labai staigiai ta agresija, bet paskui iš karto apsiramino.” Pareigūnas “ Pirmą kartą?” Moteris “ Pirmą kartą, nu mes jau metus laiko blogai gyvenam realiai nuo skyrybų ir tiesiog žmogus nesupranta.” Atidaromas kitas vaizdo įrašas - trukmė – 03:00 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Pareigūnas “Trenkė jums su ranka?” Moteris ” Taip man trenkė per veidą, o su draugais susimušė, mes jau jį tada, rankas suėmėm laikėm.” Pareigūnas “ Ne iš šio ne iš to?” Moteris “ Ne iš šio ne iš to, tiesiog kalbant toks va konfliktas įvyko ir sakau reikia kviesti policiją, nes man toks pirmas kartas, aš tiesiog labai išsigandau.” Pareigūnas “ Su dešine ar kaire ranka?” Moteris “ Aš sėdėjau iš kairės jam, tai aš net nesupratau ar su dešine ar su kaire man trenkė.” Iš namo ateinanti moteris sako “ Labas vakaras, aš kaukės neturiu tai aš gal čia pastovėsiu.” Pareigūnas “ Ar turit pretenzijų savo draugui?” Iš kambario atėjęs vyras ” Laba vakarą, pretenzijos tokios, kad prie stalo sėdi ir iš karto į snukį duoda, tai žinot.” Moteris išsikvietusi policiją “ Ir taip pirmą kartą, mes jau kiek metų bendraujam visi.” Pareigūnas “ Bet jums trenkė?” Vyras “ Taip” Moteris stovinti prie tvoros “ Taip mane užkabino ir vyrą.” Pareigūnas “ Tai jūs patys ar turit pretenzijų?” Vyras “ Ne, pareiškimo kaip ir nerašysiu, betai kad trenkė tai jo. ”Pareigūnas” Jeigu šiuo metu pretenzijų neturit, ir jeigu persigalvosit galit.“ Vyras “ Jeigu reikia aš galiu parašyti” Pareigūnas “Ne užtenka.” Nukentėjusioji moteris “ Man svarbu kad yra užfiksuota dabar, nes nu taip negalima.” Vyras “Nu nes taip negalima, kirst. Nu nes čia pirmas kartas ir užfiksuoti tai tikrai norim, nu nes čia nesąmonė.” Pareigūnas “ Gerai tada, jūs palaukit, o jūs galit eit mes užpildysim tokius popierius dėl smurto artimoj aplinkoj.” Vyras “ Jo, nes kad buvo tiesiog ne iš nieko, iškarto žmonai trenkė, o paskui man trenkė.” Nukentėjusioji “Tiesiog visi išsigandom, nes agresija tokia atrodė kad užmuš visus.” Pareigūnas “ O su galva jam šiaip viskas gerai?” Moteris “Nu atrodo kad jau nebe gerai.” Vyras “ Šiuo momentu buvo negerai, bet iki šiol kaip ir nežinau.” Moteris “ Sakau nežinau kažkoks labai keistas.” Toliau matomas vaizdas kaip pareigūnai bendrauja tarpusavyje (b. l. 80-81).

                      Kaltinamajam G. Č.(duomenys neskelbtini) , 20 val. 09 min., nustatytas 1,34 promilės girtumas (b. l. 135).

                      Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis G. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis  smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Jo kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, nuoseklūs nukentėjusiosios O. Č. parodymai, liudytojų E. U., K. U., P. Č., I. M., J. K., A. G., A. A. parodymai, vaizdo įrašas, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus. G. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK  140 straipsnio 2 dalį.

                      Kaltinamojo G. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.  

                      Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.  

                      Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 

                      Teisme buvo gautas  laiduotojo T. D. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant kaltinamąjį jam pagal laidavimą.

                      Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

                      Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis G. Č. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka ( b. l. 133-134), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia taip griežtai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nenusikals.

                      Tačiau vien šių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

                     Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

                      Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotojas T. D. yra kaltinamojo G. Č. draugas, praeityje neteistas (b. l. 174), administracine tvarka baustas (b. l. 176-181), tačiau šiurkščių administracinių nusižengimų nėra padaręs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 173) (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai.  Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad jis gali daryti teigiamą įtaką savo draugui. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

                      Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir G. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla G. Č. atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

                      Dėl civilinio ieškinio. 

                      Byloje pareikštas nukentėjusiosios O. Č. civilinis ieškinys dėl 1000 eurų neturtinės žalos priteisimo (b. l. 153-154).

                      Vertindamas O. Č. civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos teismas pažymi neturintis pagrindo abejoti, kad dėl G. Č. nusikalstamų veiksmų O. Č. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus. Vertindamas G. Č. argumentus, kad smūgis į veidą tikrai negali būti vertinamas 1000 eurų, teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo suduota vieną kartą, tačiau svečių akivaizdoje, neabejotinai nukentėjusioji patyrė ne tik skausmą, bet ir pažeminimą, stresą, be to tą įvykį matė ir jų sūnus, todėl manytina, kad šiuo atveju tikslinga civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant 500 eurų, iš kurių 200 sumokėta, todėl liko 300 eurų.

                      Taip pat byloje yra pateiktas advokatės Dovilės Murauskienės prašymas 605 eurus sumokėtus už atstovavimą pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo G. Č. (b. l. 193).

                      BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019). Šioje baudžiamojoje byloje yra pateikti dokumentai pagrindžiantys atstovavimo išlaidas (b. l. 194). Dėl aukščiau išdėstyto, minėtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo G. Č.

                      Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio poveikio veiksmai buvo atlikti savo šeimos nario – žmonos atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 2 straipsniu tikslinga paskirti kaltinamajam G. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

                      Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.

                      Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina (b. l. 119).

                      Kaltinamasis G. Č. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. spalio mėn. 31 d. 19 val. 15 min. (b. l. 110); paleistas 2020 m. lapkričio mėn. 1 d., 11 val. 34 min.) ( b. l. 121).

                      Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

          G. Č., gim.(duomenys neskelbtini) , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojo T. D. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams be užstato.

            Baudžiamąją bylą Nr. 1-623-486/2021 G. Č. atžvilgiu nutraukti.

                      Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. Č. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

                      Nukentėjusios  O. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

                      Priteisti iš kaltinamojo G. Č. nukentėjusiosios O. Č. naudai 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, į minėtą sumą įskaitant jau sumokėtus kaltinamajam G. Č. 200 (du šimtus) eurų ir įpareigoti sumokėti likusius 300 (tris šimtus) eurų.

                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo turėtas advokato išlaidas - 605 (šešis šimtus penkis) eurus nukentėjusiosios O. Č. naudai.

                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 2 straipsniu, paskirti kaltinamajam G. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

          Išaiškinti kaltinamajam, kad:

          1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

          2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

          Išaiškinti laiduotojui T. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

          Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                           (parašas)

Nuorašas tikras

Teisėjas  J